AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342 IR 343 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektas) rengimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“ [1] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu.

Iki minėtos 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi praktika, kuomet VLK ar TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad „Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas. Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. <...>

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. <...>

Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todėl, nors Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), nagrinėjamos bylos atveju, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pirmenybė yra teikiama viešosios teisės normoms. Taigi Teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Civilinio kodekso normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais.‟ [2]

2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Pareiškėjui buvo taikyta sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šios sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skirtų sutartinės atsakomybės priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.“ [3]

Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją <...> sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą.

Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių.

Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai. Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.“ [4]

Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė.

Įstatymų projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą.

Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti konkrečias ekonomines sankcijas – baudas už teisės aktų pažeidimus, nes šiuo metu tokios ekonominės sankcijos yra įtvirtintos ne įstatyme, o tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo sutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad VLK ir teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. pacientams taikytus neteisėtus mokėjimus:

- Vilniaus TLK 22 atvejais (45 proc. nuo visų skundų) nustatė, kad iš pacientų buvo neteisėtai reikalaujama sumokėti už paslaugas, tyrimus, procedūras. Iš viso pacientai nepagrįstai sumokėjo 3327,7 Eur (mažiausia suma – 2,5 Eur už rentgeno nuotrauką Žalgirio klinikoje, didžiausia – 1200 Eur už stentavimo paslaugą UAB „Kardiolita“;

- Kauno TLK 4 atvejais nustatė neteisėtus mokėjimus, iš viso 597,21 Eur, mažiausia suma – 8,70 Eur Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, didžiausia – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 279,54 Eur;

- Klaipėdos TLK – 9 atvejai, viso 435,8 Eur, mažiausia nepagristai reikalauta susimokėti iš pacientų suma buvo 4,30 Eur, didžiausia nepagristai reikalauta susimokėti iš pacientų suma buvo 213,28 Eur;

- Šiaulių TLK – 5 atvejai, viso 76,08 Eur. Didžiausia suma – 34 Eur, mažiausia – 6 Eur;

- Panevėžio TLK – 5 atvejai, viso 121,21 Eur. Didžiausia suma – 61  Eur, mažiausia – 5 Eur.

         Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir faktiškai atliekamą veiklą, tikslinamos Sveikatos draudimo įstatyme išvardytos VLK ir TLK funkcijos.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Olekas, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius, Jonas Liesys, Ričardas Juška.

Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertintus Teisės departamento pastabas.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31 33 ir 34 straipsniuose yra išvardintos VLK ir TLK funkcijos ir teisės.

Šios institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės,        t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. 

Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms taikyti jokių kitų poveikio priemonių. Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas.

Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato ekonominių sankcijų – baudų už teisės aktų pažeidimus. Šios ekonominės sankcijos yra numatytos tik sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis.

Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtinta TLK funkcija, kuri šiuo metu nebevykdoma - finansuoja savivaldybių sveikatos programas. Ši funkcija nebevykdoma, įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-130), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-132) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymui Nr. 1K-78 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1K-157 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Taip pat siūloma nustatyti kokias konkrečias poveikio priemones gali taikyti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios  institucijos – VLK ir TLK, siūloma nustatyti kokias ekonomines sankcijas – baudas jos gali taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinų poveikio priemonių vykdymo tvarką, siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę.

Įstatyme nustatomas baigtinis poveikio priemonių sąrašas bei įtvirtinama VLK ir TLK  teisė nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neteko  licencijos ar nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustajam nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, įspėti įstaigą, skirti ekonominę sankciją – baudą, stabdyti mokėjimą už visas ar dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai nustatomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei priimti sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nustatoma, už kokius pažeidimus  –  sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimams – VLK ir TLK gali taikyti poveikio priemones.

Nustatomos konkrečios ekonominės sankcijos – baudos bei jų dydžiai, nurodyti subjektai, įgalioti skirti nurodytas baudas – Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų vadovai ar jų įgalioti asmenys, taip pat esmines baudų skyrimo procedūros sudėtinės dalys, terminai, taikomų poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Apibrėžiama VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis.

Tikslinamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pareigos, papildant, kad pastarosios privalo vykdyti VLK ir TLK priimtus sprendimus, susijusius su poveikio priemonių taikymu.

Pripažįstami netekusiais galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 ir 37 straipsniai, nes TLK taikinimo komisija ir medicininio audito komisija iš esmės yra neveiksmingos ir perteklinės, TLK taikinimo komisijos siūlymai nėra privalomi viešojo administravimo subjektui, kuris sprendimus gali priimti tik vadovaudamasis teisės aktais, o TLK  medicininio audito komisijos faktiškai niekada nevykdė veiklos. Minėtos komisijos funkcijos dubliuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas.  

Sveikatos draudimo įstatyme išbraukiama TLK funkcija, kad TLK finansuoja savivaldybių sveikatos programas, nes realiai tokios programos nėra finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis.

Sveikatos draudimo įstatyme nustatoma TLK ir VLK teisė taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas projektas mažins administracinę naštą ūkio subjektams, o įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus  2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10.

 

9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių standartinę formą bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus  2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. Lydimieji aktai turėtų būti parengti iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
 
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 
 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis 
Reikšminiai žodžiai: veiklos priežiūra, poveikio priemonės, ekonominė sankcija, bauda.
 
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai
Nėra.

 

 

 

Teikia Seimo nariai:

                                                                                                    Rimantė Šalaševičiūtė

 

Juozas Olekas

 

Andrius Palionis

 

Irena Šiaulienė

 

Rasa Budbergytė

 

Algirdas Butkevičius

 

Jonas Liesys

 

Ričardas Juška

                                                                                               

 


[1] 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015.

[2] 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-339/2008.

[3] 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A442-673/2014.

[4] 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-533-602/2016.