LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-535(2)
2021-12-21 Nr. 102-P-37
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo narys E. Jovaiša, teisingumo viceministrė J. Greičienė, teisingumo ministrės patarėja K. Bogdzevič, Teisingumo ministerijos atstovė N. Keršienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
1 |
|
|
|
Argumentai: Argumentai: Teisės departamentas savo išvadose pažymėjo, kad pagrindinis įstatymo tikslas turi būti siejamas pirmiausia su valstybinės kalbos konstitucinio statuso įgyvendinimu, o ne su asmens vardo ir pavardės apsauga. Pagrindinis komitetas ne iki galo atsižvelgė į šią Teisės departamento pastabą (tikriausiai todėl, kad ir pats Projektas dėl siūlomos išimčių gausos yra iš esmės skirtas piliečių pavardžių nerašymui valstybine kalba, sąmoningai apeinant Konstitucinio Teismo nutarimus ir tris VLKK išvadas. Čia verta priminti, kad Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra nurodęs, kad piliečio tapatybę patvirtinantis įrašas jo pase/asmens tapatybės kortelėje nurodo jo santykį su valstybe, ir kad atsisakant piliečių vardo ir pavardės rašymo valstybine kalba būtų paneigtas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos konstitucinis statusas.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 str. 1 dalį, ją išdėstant taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas, įgyvendindamas valstybinės kalbos statusą, nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmenims Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.“
|
Nepritarti |
Teisėkūroje galioja principas, kad teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas reguliuoja asmenvardžių rašymą, nurašymą ir perrašymą dokumentuose, įstatymo paskirtyje ir buvo apibrėžtos šios įstatymo taikymo sritys. Pastebėtina, kad Valstybinės kalbos įstatymas nustato „valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus“, todėl, manytina, kad šis įstatymas vertintinas kaip nustatantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės teisinę apsaugą. Kita vertus, nustatyti tam tikras asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis išimtis siūlo tiek Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau ‒ VLKK), tiek šio pasiūlymo rengėjas (11 ir 12 pasiūlymai), todėl darytina išvada, kad siūlomas 1 straipsnio papildymas nesudaro kliūčių numatyti išimtis asmenvardžių rašymui ne lietuviškais rašmenimis. Konstitucinio Teismo (toliau ‒ KT) nutarimai nedraudžia įstatymų leidėjui numatyti kitokias asmenvardžių rašymo taisykles Lietuvos Respublikos piliečio pase nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (toliau ‒ AT nutarimas). Pagal KT, įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai (žr. 6 pastabos argumentus).
|
|
2. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
2 |
1 |
|
|
Argumentai: Lietuviška vardo ir pavardės forma apima ne tiktai rašmenis ir gramatiką, bet ir fonetinį rašybos principą, kai lietuviški rašmenys atitinka garsus, užrašant pagal vardo ir pavardės tarimą. Vien lietuviškais rašmenimis užrašytas žodis, jei toks užrašymas neatitinka tarimo dar nereiškia „lietuviškos formos“, todėl siūlome iš tiesų ginti valstybinės kalbos formas ir netoleruoti rašybos chaoso, kuris iškilių Lietuvos kalbininkų nuomone (V. Urbutis ir kt.) griautų kalbos sistemą.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 str. 1 dalį žodžiais „pagal tarimą“ ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuviška vardo ir pavardės forma (toliau – lietuviška forma) – vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.“
|
Nepritarti |
Projekto-2 2 str. 1 d. formuluotė yra analogiška Projekto-1 formuluotei (nekeista). Sąvoka „pagal tarimą“ vartojama, kai adaptuojami ar transkribuojami lotyniško ar nelotyniško pagrindo alfabeto asmenvardžiai į lietuvių kalbą (žr. VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60 „Dėl Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“), tuo tarpu formuluotėje apibrėžimi lietuviškos formos asmenvardžiai, kurie rašomi lietuviškais rašmenimis, ir kurių į lietuvių kalbą jau nereikia nei adaptuoti, nei transkribuoti. |
|
3. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
2 |
2 |
|
|
Argumentai: Dokumento šaltinio sąvoka Projekte įvedama tam, kad būtų nustatyta tvarka tik dviems išimtims, su kuriomis sutiko Valstybinė lietuvių kalbos komisija (a) kai nurašoma pavardė užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, (b) arba piliečiui, kuris įgyja pavardę jo iš užsieniečio(-ės) santuokos atveju. Todėl ši sąvoka yra taikytina tik užsienio šalių dokumentams. Ji nėra ir konstituciškai negali būti taikoma įvairių okupacinių laikų įrašų atstatymo tikslams. O teismų sprendimai yra vykdomi, jų nereikia įrašyti prie dokumento šaltinių.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 str. 2 dalį, ją išdėstant taip: „2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgyja užsieniečio sutuoktinio pavardę.“
|
Nepritarti |
Dokumento šaltinio sąvoka buvo patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 ir 11 bei Vyriausybės 2.3 pastabas. Pastebėtina, kad pasiūlymu teikiama formuluotė ir pateikti argumentai nesuderinti tarpusavyje, nes formuluotėje kalbama ir apie Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sudarytus ir/arba išduotus dokumentus, kai tuo tarpu argumentuose teigiama, jog ši sąvoka taikytina tik užsienio šalių dokumentams. Be to, jeigu būtų atsižvelgta į pasiūlymą, neaišku kokia pavardė būtų rašoma vienišo Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pavardę, užrašytą ne lietuviškais rašmenimis, ir neturinčio užsienio šalies dokumento, vaikui. |
|
4. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
2 |
3 |
|
|
Nei Konstitucinio Teismo nutarimai, nei VLKK išvados nenumatė išimčių valstybinei kalbai pagal tautinį principą. Projekto antroji redakcija šiurkščiai jiems prieštarauja. Konstitucinis Teismas netgi teigia, kad siūlant tokias išimtis būtų paneigtas valstybinės kalbos principas ir įvesta diskriminacija pagal tautybę. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 str. 3 dalį:
|
Nepritarti |
Projekto 2 str. 3 d. ir 3 str. 3 d. patikslintos pagal Vyriausybės 2.2 pasiūlymą. Konstitucinio Teismo nutarimai nedraudžia įstatymų leidėjui numatyti kitokias asmenvardžių rašymo taisykles Lietuvos Respublikos piliečio pase nei nustatytosios AT nutarime. Įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai (žr. 6 pastabos argumentus). Minėtomis normomis siekiama užtikrinti tautinių mažumų asmenvardžių teisinę apsaugą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16592-868/2019; 2020 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. |
|
5. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
1 |
|
|
Argumentai: Jeigu Projekte apibrėžiama vardo ir pavardės „lietuviškos formos“ sąvoka, tai jos Projekte ir toliau reikia laikytis, taip išvengiant painiavos, kas iš tiesų yra ar nėra nustatoma įstatyme. Vien rašymas lietuviškais rašmenimis savaime dar nereiškia, kad užrašas yra parašytas lietuvių kalba. Žodžio forma lietuvių kalboje apima ir rašmenų fonetinį atitikimą jo tarimui (fonetinis rašybos principas sudaro kalbos modernumą ir suteikia daug praktinių privalumų gyvoje kalboje įsimenant bei atkuriant užrašo skambesį). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas 1. Oficialiuose
dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi laikantis lietuviškos formos
|
Nepritarti |
Projekto-2 siūloma išbraukti nuostata yra analogiška Projekte-1 nuostatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai ne visada turi visus lietuvių asmenvardžių gramatinius požymius, pvz., Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ne lietuvių tautybę, ar ištekėjusių už kitataučių, pavardės rašomos be lietuvių kalbai būdingų galūnių ar priesagų. Ne lietuvių tautybės asmenvardžių nesugramatintas formas leidžia ir AT nutarimas. Tokiems pavardžių rašymams neprieštarauja ir VLKK (žr. pavyzdžius VLKK interneto svetainėje, pvz., vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva; arba tėčio pavardė yra Fedč yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč). |
|
6. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
1 |
|
|
Argumentai: Projekto antroje redakcijoje siūlomos ir kitos naujos išimtys, kurioms nepritarė VLKK, ir netgi tos, dėl kurių nebuvo paklausta VLKK išvados, nors tą įsakmiai nurodo kaip būtinybę Konstitucinio Teismo 2014 m. nutarimas. Siūlome tas išimtis išbraukti, o 4 straipsnyje palikti tik tas išimtis, kurioms buvo pritarta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos
Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir
civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus
|
Nepritarti |
Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatomos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės gali būti rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Minėtos išimtys nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir ekspertinę tiek VLKK, tiek Vyriausybės, tiek kitų suinteresuotų asmenų bei subjektų nuomonę. KT 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino, kad „konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti“. KT konstatavo, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus.“ Pagal KT, įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai. Manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į VLKK poziciją tik toje srityje, kurioje VLKK turi specialias žinias, reikalingas įstatymui priimti. Vienu iš VLKK uždavinių yra teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (VLKK įstatymo 3 str. 3 p.). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose be abejo yra susiję su valstybinės kalbos vartojimu. Tad šiuo atveju, VLKK turėtų vertinti grėsmes ir rizikas bendrinei lietuvių kalbai, galinčias kilti dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles. VLKK pažymi pateiktose išvadose, taip pat teismams konkrečiose bylose teikiamose išvadose, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys (iš asmenvardžių rašymo tik lietuvių rašmenimis). VLKK-ja 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal VLKK įstatymo 4 str. 2 d. Komisija „remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų“. VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. Manytina, kad pagrindo, kokiems asmenims ir kokiais atvejais gali būtų taikomos išimtys iš reikalavimo rašyti vardus ir pavardes naudojantis lietuvių kalbos rašmenimis, apibrėžimas išeina už kalbos mokslo ir kalbos norminimo tradicijų. Asmenų, kuriems gali būti taikomos išimtys, ratas turėtų būti nustatomas remiantis specialiomis teisės, o ne kalbos srities žiniomis. Šie klausimai yra glaudžiai susiję su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ES teise. VLKK neretai savo išvadose teismams atkreipdavo dėmesį į tai, kad Gyventojų registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). VLKK nepateikė konkrečių įrodymų, kad būtent nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžių rašymas ne tik lietuvių rašmenimis keltų ypatingą grėsmę valstybinės kalbos saugumui. 2021 m išvadoje VLKK nesutikimo leisti ne lietuvių tautybės LR piliečiams asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles niekaip nepagrindžia, išskyrus būtinybe numatyti kuo mažiau išimčių. Atkreiptinas dėmesys, kad VLKK nemato grėsmės registruojant pavardes pagal rusų kalbos darybą (pvz. su galūnėmis -ij, -aja, -ovskaja). Primintina, kad toks poreikis atsirado dėl rusų kalbos dominavimo Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šiuo metu visuomenės poreikiai ir teisės keičiasi dėl to, kad Lietuva tapo pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare ir laisva valia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje, taip pat susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, taip pat pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu Gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pažymėtina, kad šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16592-868/2019; 2020 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. |
|
7. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
2 |
|
|
Argumentai: Siekiant išvengti sumaišties ir „laisvų interpretacijų“, įstatymo tekste būtina griežtai vadovautis jame apibrėžta sąvoka, o ne laivai pasirinkti tik dalį joje apibrėžiamais požymių (vien rašmenis, be jų atitikimo fonetinei formai). Išimtys paliekamos tik tos, kurioms pritarė VLKK ir kurios yra šiandien taikomos. Išimčių pagal tautybę siūlymas šiurkščiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams ir trims VLKK išvadoms. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sutuoktinio
kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos
piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės
aktų įrašuose laikantis jos lietuviškos formos
|
Nepritarti |
Siūloma išbraukti nuostata buvo siūloma pirmajame projekto variante. Minėtoje nuostatoje pabrėžiamas asmenvardžių pagal lytį rašymas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos piliečių pavardė ne visada turi lietuvišką sugramatintą formą (galūnę ir/ar priesagą), pvz., Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ne lietuvių tautybę ar ištekėjusių už kitataučių, pavardės rašomos be lietuvių kalbai būdingų sutuoktiniams taikomų galūnių ar priesagų (žr. 5 pastabos argumentus). |
|
8. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
3 |
|
|
Argumentai: Nauja Projekto redakcija siūlo naują išimtį pagal tautybę, kurios net ir Teisės departamentas nesvarstė ir nesiūlė, kuri prieštarauja Kontitucinio Teismo ir VLKK nutarimams ir kuri yra iš esmės antikonstitucinė savivalė. Neaišku net, kaip toks siūlymas Proejkte atsirado, nes ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam nepritarė. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 3 str. 3 dalį:
|
Nepritarti |
Žr. 4 pastabos argumentus: Patikslinta pagal Vyriausybės 2.2 pasiūlymą. Konstitucinio Teismo nutarimai nedraudžia įstatymų leidėjui numatyti kitokias asmenvardžių rašymo taisykles Lietuvos Respublikos piliečio pase nei nustatytosios AT nutarime. Įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje (žr. 6 pastabos argumentus). Minėtomis normomis siekiama užtikrinti tautinių mažumų asmenvardžių teisinę apsaugą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16592-868/2019; 2020 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. |
|
9. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
5 |
|
|
Argumentai: Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymas nėra šio įstatymo objektas (šio įstatymo objektas yra Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas oficialiuose dokumentuose. Šias nuostatas būtina išbraukti, nes jos galutinai sukelia sumaištį apie kokią rašybą ir kur kalbama. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 3 str. 5 dalį:
|
Nepritarti |
Įstatymas reguliuoja asmens vardo ir pavardės rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Užsieniečiams Lietuvos Respublikoje yra sudaromi civilinės būklės įrašai ir išduodami kiti oficialūs dokumentai. Atsižvelgiant į tai, įstatymu sureguliuojama kaip nurašomi ir perrašomi užsieniečių asmenvardžiai minėtuose dokumentuose. Be to, buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą: „Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje.“ Kartu atsižvelgta ir į Vyriausybės 2.1 išvadą, kuria taip pat buvo siūloma nustatyti vardo ir pavardės rašymą dokumentuose, kai pateikiami užsieniečio asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. |
|
10. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
3 |
6 |
|
|
Argumentai: Projekte Vyriausybei pavedama nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiose dokumentuose tvarką, tačiau būtina nustatyti, kad Vyriausybė tik įgyvendina įstatymo reikalavimus, juos detalizuoja, o ne nustato kažkokią naują, nesusijusia su įstatymu tvarką. Projekto autorių sumanymą būtina patikslinti, kad nekiltų nesusipratimų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 6 dalį, ir ją išdėstyti taip: „6. Detali
|
Nepritarti |
Siūlomas detalizavimas būtų perteklinis ir neatitiktų teisėkūros taisyklių ir praktikos. Tokie detalizavimai įstatymų normose nerašomi. Kad Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės įgyvendina šį įstatymą yra aišku iš įstatymo 5 straipsnio 2 dalies. |
|
11. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17
|
4 |
1 |
|
|
Argumentai: 4 straipsnio 1 dalyje gali būti kalbama tik apie tokias rašybos valstybine kalba išimtis, kurias, kaip nurodo Konstitucinio Teismo doktrina, numato VLKK išvados. Šiuo atveju kalbama tik apie atvejus, kai užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tik jo paties prašymu. Išimties negalima nustatyti, kaip taisyklės, kuri užsieniečiams automatiškai draudžia užrašyti savo vardą ir paavardę laikantis lietuviškos formos. Be to, užmirštama dabar galiojanti išimtis, kai vardas ir pavardė gali būti užrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet nesiilaikant galūnės gramatinės formos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Vardų ir pavardžių nurašymas ir perrašymas 1.
Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais
rašmenimis, užsienio piliečiui įgyjant Lietuvos Respublikos pilietybę jo
prašymu gali būti perrašomi nesilaikant lietuviškos formos. Lietuvos
Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir
civilinės būklės aktų įrašuose pagal asmens pasirinkimą rašomi
laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), 2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), 3) vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), 4) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis nurašomi pagal lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, nesilaikant lietuvių kalbos gramatinės formos.“ |
Nepritarti |
Dėl VLKK kompetencijos žr. 6 pastabos argumentus: Projekto 4 str. 3 d. numatyta galimybė visiems užsieniečiams, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenvardžius nurašyti ar perrašyti tik lietuviškais rašmenimis (nesilaikant lietuvių kalbos gramatinės formos) arba lietuviška forma, t. y., tiek lietuviškais rašmenimis, tiek gramatine forma. Pasiūlymu susiaurinamos pasirinkimo galimybės ir užsieniečiams, kurie pageidautų asmenvardžių užrašymo lietuviška forma, t. y. su lietuviškomis galūnėmis. Aptarus tik užsienio piliečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymą, liktų neaptarta kaip nurašomi/perrašomi kitų užsieniečių asmenvardžiai į Lietuvos Respublikoje išduodamus ar sudaromus dokumentus. |
|
12. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17 |
4 |
2 |
|
|
Argumentai: 4 straipsnio antroje dalyje turi būti kalbama tik apie antrąją išimtį, kuriai neprieštaravo VLKK, kai asmens pavardė gali būti rašoma nesilaikant lietuviškos formos – jei šis asmuo įgyje sutuotktinio (užsienio šalies piliečio) pavardę. Visos kitos siūlomos išimti – tai antikonstitucinė orgija, paneigianti Konstitucijos 14 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
|
Nepritarti |
Pagal 6 pastabos argumentus: Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatomos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės gali būti rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Minėtos išimtys nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir ekspertinę tiek VLKK, tiek Vyriausybės, tiek kitų suinteresuotų asmenų bei subjektų nuomonę. KT 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino, kad „konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti“. KT konstatavo, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus.“ Pagal KT, įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai. Manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į VLKK poziciją tik toje srityje, kurioje VLKK turi specialias žinias, reikalingas įstatymui priimti. Vienu iš VLKK uždavinių yra teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (VLKK įstatymo 3 str. 3 p.). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose be abejo yra susiję su valstybinės kalbos vartojimu. Tad šiuo atveju, VLKK turėtų vertinti grėsmes ir rizikas bendrinei lietuvių kalbai, galinčias kilti dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles. VLKK pažymi pateiktose išvadose, taip pat teismams konkrečiose bylose teikiamose išvadose, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys (iš asmenvardžių rašymo tik lietuvių rašmenimis). VLKK-ja 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal VLKK įstatymo 4 str. 2 d. Komisija „remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų“. VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. Manytina, kad pagrindo, kokiems asmenims ir kokiais atvejais gali būtų taikomos išimtys iš reikalavimo rašyti vardus ir pavardes naudojantis lietuvių kalbos rašmenimis, apibrėžimas išeina už kalbos mokslo ir kalbos norminimo tradicijų. Asmenų, kuriems gali būti taikomos išimtys, ratas turėtų būti nustatomas remiantis specialiomis teisės, o ne kalbos srities žiniomis. Šie klausimai yra glaudžiai susiję su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ES teise. VLKK neretai savo išvadose teismams atkreipdavo dėmesį į tai, kad Gyventojų registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). VLKK nepateikė konkrečių įrodymų, kad būtent nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžių rašymas ne tik lietuvių rašmenimis keltų ypatingą grėsmę valstybinės kalbos saugumui. 2021 m išvadoje VLKK nesutikimo leisti ne lietuvių tautybės LR piliečiams asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles niekaip nepagrindžia, išskyrus būtinybe numatyti kuo mažiau išimčių. Atkreiptinas dėmesys, kad VLKK nemato grėsmės registruojant pavardes pagal rusų kalbos darybą (pvz. su galūnėmis -ij, -aja, -ovskaja). Primintina, kad toks poreikis atsirado dėl rusų kalbos dominavimo Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šiuo metu visuomenės poreikiai ir teisės keičiasi dėl to, kad Lietuva tapo pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare ir laisva valia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje, taip pat susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, taip pat pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu Gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pažymėtina, kad šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16592-868/2019; 2020 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. |
|
13. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17 |
4 |
3 |
|
|
Argumentai: Projekte siūloma papildomas išimtis nustatyti jau kaip taisyklę, o lietuviškos formos siūloma laikytis tik tuo atveju, jei asmuo to paprašo. Tai nepriimtina. Be to, siūloma įteisinti užrašymus lietuviškais rašmenimis, bet visiškai nesilaikant užrašymo lietuviškos formos, kuri juk apima ne tik gramatines formas, bet ir fonetinį rašybos principą. Iš tikrųjų turi būti atvirkščiai – Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės yra rašomi laikantis lietuviškos formos, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 4 str. 3 dalį:
|
Nepritarti |
Pastebėtina, kad 4 str. 3 d. apima ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsieniečių asmenvardžių rašymą iš dokumento šaltinio, kuriame asmenvardžiai būtų užrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
|
|
14. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17 |
5 |
1 2 |
|
|
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Nepritarti |
Pasiūlymas nėra aiškus, Seimo nario pasiūlyme perrašytas komiteto patobulinto projekto Nr. XIIIP-535(2) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys. |
|
15. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17 |
5 |
1 |
|
|
Argumentai: Būtina nustatyti naujus racionalius, atsižvelgiančius į įstatymo sudėtingumą jo įsigaliojimo terminus Pasiūlymas: Pakeisti 5 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
|
Nepritarti |
Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos suderintos su poįstatyminių teisės aktų rengėjais. |
|
16. |
Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2021-12-17 |
5 |
2 |
|
|
Argumentai: Pagal naujus įstatymo įsigaliojimo terminus būtina skirti Vyriausybei pakankamai laiko parengti ir priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Pasiūlymas: Pakeisti 5 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m.
|
Nepritarti |
Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos suderintos su poįstatyminių teisės aktų rengėjais. |
4. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 6, susilaikė – nėra.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė