Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 6, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 10
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos! Susirinkime į savo darbo vietas, pradėsime posėdį. Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 8 dienos (antradienio) rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Vyksta registracija. Prašau grįžti į savo vietas ir užsiregistruoti į rytinį posėdį.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, noriu pranešti, kad šiandien minime 65-ąsias Birutės Nedzinskienės gimimo metines. 1955 m. gruodžio 4 d. Birutė gimė Intos mieste, Komijoje, Rusijoje, lietuvių partizanų rėmėjų ir tremtinių Onos Šaulienės ir Prano Šaulio šeimoje. 1961 metais su šeima sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Jurbarke. 1988 m. birželio 10 d. įsikūrus Kauno sąjūdžiui, įsitraukė į jo veiklą, buvo išrinkta Kauno sąjūdžio tarybos nare. 1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatė, išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nare. Sąjūdyje veikė labai aktyviai, ypač domėjosi ir gilinosi į sovietinio režimo aukų atminimo, ginkluoto pasipriešinimo sovietiniams okupantams pokario Lietuvoje įamžinimą. Tremtinių šeimos tvirtumas ir begalinė meilė Lietuvai, jos žmonėms Birutę traukte įtraukė į pavojingą ir tikro juodadarbio triūsą renkant ir apibendrinant medžiagą apie mūsų šalies tremtinius, kovotojus už jos laisvę.
1988 m. liepos 30 d. kartu su bendraminčiais įkūrė „Tremtinio“ klubą, o tų pačių metų spalio mėnesį parengė ir išleido savaitraščio „Tremtinys“ pirmąjį numerį. 1990 m. vasario 24 d. išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kauno miesto Panerio rinkiminėje apygardoje Nr. 23. Kviečiu paminėti signatarę B. Nedzinskienę tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Gerbiami kolegos, prieš tvirtinant ir diskutuojant dėl darbotvarkės, norėčiau informuoti dėl balsavimo tvarkos ir mūsų posėdžio vedimo tvarkos, apie tai buvo daug kalbėta. Šiandien Seniūnų sueigoje dar kalbėjomės. Taigi atkreipiu jūsų dėmesį, kad dėl įstatymų projektų pataisų bus balsuojama iš karto, jos aptariamos, diskutuojamos ir balsuojama. Lygiai taip pat, pavyzdžiui, dėl Seimo statuto pataisų, bus balsuojama ir dėl Statuto straipsnių, bus balsuojama iš karto, dabar. Mieli kolegos, salė jau yra šiek tiek saugesnė, turime pertvaras. Paprašykime, kad balsuojant, ypač dėl Statuto pataisų, kur reikalingas 71 dalyvaujantis parlamentaras, frakcijų kolegos būtų salėje.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gruodžio 8 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar skelbiu pirmąjį klausimą – darbotvarkės tvirtinimas. Prie šoninio mikrofono, matau, gerbiamas J. Razma pirmas. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, popietinėje darbotvarkėje svarbus klausimas – Vyriausybės programos tvirtinimas, jos pateikimas. Manau, reiktų siekti, kad, nenustatant jokių laiko ribojimų, visi, kas nori, galėtų paklausti, ir dėl to gali prireikti šiek tiek daugiau laiko. Aš frakcijos vardu noriu pasiūlyti išbraukti keletą projektų, kurie yra teikiami dar baigiančios kadenciją Vyriausybės, juos gal naujoji Vyriausybė šiek tiek pasižiūrės papildomai. Tai yra 2-2 paketas – Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija ir daug lydimųjų, taip pat Mokesčių administravimo įstatymas, 2-5 klausimu jis įrašytas su lydimaisiais. Man atrodo, kad tuos projektus galima būtų svarstyti vėliau ramiai ir šiandien nebūtina turėti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu taip pat norėčiau pasiūlyti dėl 2-5 klausimo, nes ten yra dar pora taisytinų dalykų. Aš nematau Teisės departamento išvados prie šito įstatymų paketo, bent nėra čia elektroninės versijos. Ir turi būti derinamas su Civiliniu kodeksu. Labai geras projektas, tačiau jis tikrai ne iki galo parengtas, todėl siūlome išbraukti.
Ir taip pat iš rytinės darbotvarkės išbraukti 1-7 klausimą dėl Civilinio kodekso pakeitimo. Mes turime suprasti pasekmes. Jeigu priimame šį Civilinio kodekso pakeitimą, turizmo organizatoriai per 14 dienų privalės atsiskaityti su savo klientais, kai „Ryanair“ su turizmo organizatoriais, kelionių organizatoriais planuoja atsiskaityti tik kitų metų balandžio mėnesį. Tai neįkiškime į bedugnę savo turizmo sektoriaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Gerbiamas R. Žemaitaitis – per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš, atsiliepdamas į kolegos J. Razmos pasiūlymą, siūlyčiau priešingai: išbraukti 1-2, 1-3, 1-6, 1-7 – iki pat 1-13 klausimo, nes labai svarbu Vyriausybės programa, juos perkelti į popietinę darbotvarkę. Ir kadangi norinčių bus paklausti, iš valdančiosios daugumos nėra kam klausti, jie gi rašė tą programą, jie viską žino, tai leiskite tik opozicijai ir užteks pusantros valandos. Kam čia valdantiesiems klausinėti tuos klausimus? Jie gi patys parašė. Tai tokiu atveju, jei tik opozicija klausia, pusantros valandos užtektinai ir šiandien visą darbotvarkę galime nagrinėti. Tiesiog imkime ir dirbkite galų gale.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, ar tai buvo pastabos mums, ar tai buvo?..
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai buvo pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kieno vardu?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Mūsų, Mišrios, vardu perkelti į rytinį posėdį Vyriausybės programos svarstymą, o tuos klausimus nuo 1-6 iki 1-13 perkelti į popietinį.
PIRMININKAS. Nėra įmanoma dėl statutinių. Yra 24 valandos iki pateikimo, tai, kolega, matyt, nėra visiškai statutinis siūlymas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Jūs pats pristatėte, kad Statuto pataisos, dėl Statuto pataisų bus balsuojama iš karto. Dėl visų kitų įstatymų bus balsuojama vienu metu, bus svarstymas ir panašiai.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamas kolega, aš patikslinu. Dėl visų įstatymų ir projektų lygiai taip pat. Dėl pataisų balsuojame iškart. Dėl straipsnių balsuojame iškart. Bet pagrindiniai balsavimai yra keliami į numatytą laiką tiek dėl Statuto, tiek dėl kitų projektų.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet koks čia tikslas, jūs man pasakykite. Tuo labiau kad dėl Vyriausybės programos, kur yra popietinis klausimas dabar, mes balsuosime iš karto. Tai kodėl ir Vyriausybės klausimo tada nepridėjus prie tų? Išklausome ir balsuojame kartu. Man atrodo, kad atlikus visą procedūrą ir pasibaigus diskusijoms lieka tik mygtuko paspaudimas. Mes jį kažkaip atskirai iškeliame. Net pamirštame paskui už ką, dėl ko mes ten kalbėjome.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai supratome jūsų nuomonę. Seniūnų sueigoje, deja, tai buvo sutarta, visi seniūnai sutarė ir mes jau ne pirmą mėnesį diskutuojame apie šiuos dalykus. Tikiu, kad rasime dar tobulesnį būdą posėdžiauti. Čia yra dėl to motyvų.
Gerbiamas V. Gapšys – per centrinį mikrofoną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes frakcijos vardu prašytume išbraukti 1-2 klausimą dėl Seimo statuto, nes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją dėl procedūrinių pažeidimų. Viename iš projektų, projekto Nr. XIVP-20, buvo neteisingai apsvarstytas pasiūlymas, ne toje stadijoje, ne toje vietoje, todėl kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją rankose, aš jau jį atiduosiu. Dėl procedūrinių klausimų mes prašome 1-2 klausimo nesvarstyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Išsiaiškinsime. Gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome išbraukti 1-15 klausimą dėl Seimo komiteto patvirtinimo, dėl Audito komiteto pirmininko tvirtinimo, nes iki šiol yra pažeidžiama didžiausios opozicinės frakcijos teisė dėl komiteto pirmininko (…). Prašom išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Supratome, ačiū. Daugiau nematau norinčių pasisakyti per šoninį mikrofoną. Pasiūlymus visus išgirdome, tada gal eilės tvarka, kaip buvo pasiūlyta dėl darbotvarkės. Buvo J. Razmos siūlymas dėl darbotvarkės 2-2 klausimo. Gal galime bendru sutarimu jį išbraukti? (Balsai salėje) Galime? Gerai. Lygiai taip pat 2-5 klausimas. Ar galime bendru sutarimu išbraukti? Gerai, galime. Dėkui. Tada buvo, man atrodo, siūlymas dėl 1-7. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne!“) Ne. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-7 klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Kas sutinka išbraukti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 66, prieš – 32, susilaikė 25. Taigi klausimą iš darbotvarkės išbraukiame.
Kitas pasiūlymas buvo, man atrodo, iš eilės R. Žemaitaičio – išbraukti visą bloką ir sukeisti, bet mes tikrai to negalime daryti, nepykite, gal nesvarstykime jūsų siūlymo. Tada buvo dėl 1-15 klausimo – Valstiečių frakcijos vardu V. Ąžuolas siūlė 1-15 klausimą išbraukti. Balsuojame. Ar jūs gerai nurodėte, gerbiamas kolega, numerį, čia dėl 1-15 klausimo? Pas mus dėl prokuroro, gal patikslinkite vis dėlto.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimas 1-16 dėl Audito komiteto.
PIRMININKAS. Taip, 1-16 klausimas. Ačiū už patikslinimą. 1-16 klausimas, kad visiems būtų aišku, „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-81. Kas pritaria, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 49, prieš – 62, susilaikė 14. Taigi nukėlimui nepritarta.
Turėčiau pasakyti pastabą, kad mes dabar irgi pasitikslinome – buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tai mes negalėtume šio klausimo išbraukti iš šio posėdžio. Ar visus apsvarstėme? Man atrodo, kad visus siūlymus dėl darbotvarkės apsvarstėme. Taip? (Balsai salėje) Dar buvo siūlymas dėl 1-2 klausimo. Gerai. Dėl 1-2 klausimo, manau, reikia balsuoti. Kas pritaria, kad 1-2 klausimą dėl Seimo statuto reikia išbraukti, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 42, prieš – 78, susilaikė 7. Taigi klausimas darbotvarkėje lieka.
Ar galime priimti darbotvarkę su visais mūsų priimtais pakeitimais bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Negalime. Balsuojame dėl darbotvarkės.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 88, prieš – 9, susilaikė 28. Taigi darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 25, 43, 44, 46, 52, 71, 73, 90, 91 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 442, 571, 581, 731 straipsniais ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-19(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, tada svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą – Seimo statuto įvairių straipsnių pakeitimo projektą. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą.
Gerbiamas V. Gapšys – per centrinį mikrofoną. Prašom, gerbiamas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas pirmininke, jūs jau turėtumėte turėti rankose mūsų kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kadangi buvo padarytas Statuto pažeidimas, mes dėl jo kreipėmės frakcijos vardu, kaip numatyta Statute, tai mes prašome pertraukos, kol Etikos ir procedūrų komisija pateiks išaiškinimą, nes kitu atveju bus padarytas pažeidimas ir pagal priėmimo tvarką mes galėsime kvestionuoti tokio Statuto priėmimą. Jeigu nenorite leisti balsuoti iki Etikos ir procedūrų komisijos, tada alternatyviai leiskite bent jau iki kito posėdžio. Žiūrėsime, kaip Etikos ir procedūrų komisijai seksis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Vytauto kreipimosi esmė yra labai paprasta: tiesiog vėliau buvo apsvarstytas jo pasiūlymas, bet jis yra apsvarstytas, dėl jo komitete yra apsispręsta ir gali būti teikiamas šiandien priėmimo stadijoje dar sykį balsuoti ir pritarti arba nepritarti jo pasiūlymui. Niekas netrukdo to daryti. Jokių kliūčių aš nematau, kad būtų stabdomas Statuto priėmimas, ir galutinai viskas bus išspręsta.
PIRMININKAS. Dar kartą gerbiamas V. Gapšys per centrinį mikrofoną. Ar netenkina jūsų gerbiamo S. Šedbaro atsakymas?
V. GAPŠYS (DPF). Ne, netenkina, nes vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete mes prašėme, kad būtų padarytas patikslinimas ir kad opozicija pagal tą patikslinimą galėtų balsuoti. Deja, vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete jūs pasakėte, kad tam nėra laiko, ir pasiūlėte teikti kitą pasiūlymą, tačiau neįvertinote to, kad mes jo negalime užregistruoti dėl to, kad yra neišlaikyti statutiniai terminai. Kadangi svarstymas yra skubos tvarka, mes turėjome bent prieš 24 valandas registruoti, bet registruoti buvo neįmanoma, nes komitetas vakar prasidėjo 10 valandą. Gerbiami valdantieji, jūs sakėte, kad jūs tarsitės, kalbėsite, bendrausite. Deja, rodoma šiek tiek priešingai – jūs buldozeriu pervažiavote per pasiūlymą, kai mes jums ištiesėme ranką, sujungėte tris klausimus į vieną. Mes turime problemų dėl vieno – dėl komisijų sudarymo, kur, mano manymu, yra šiurkščiai mažinamos opozicijos teisės, todėl mes prašome pertraukos, ką mes pagal Statutą galime padaryti.
PIRMININKAS. Jūs turite omeny pertrauką iki kito posėdžio?
V. GAPŠYS (DPF). Yra du variantai. Pirmininke, pirma siūlyčiau teikti tol, kol Etikos ir procedūrų komisija išaiškins. (Balsai salėje) Jeigu tokio neteiksite (aš girdžiu jus), tada prašome iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas dar norėtų galutinės replikos dėl šio klausimo? Ne. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas siūlo klausimą tęsti ir toliau balsuoti, o Etikos ir procedūrų komisija pagal savo galimybes išnagrinės šį klausimą ir duos mums atsakymus, nes Seimas (aš priminsiu jums, gerbiami kolegos) jau balsavo dėl šio klausimo ir pertraukos nepadarė. Taigi aš… (Balsai salėje) Frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio? Gerai, Seimas balsuoja dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 51, prieš – 60, susilaikė 12. Taigi, balsų užtenka – pertrauka iki kito posėdžio. Tikiuosi, jau dabar galėsime dirbti konstruktyviai pagal mūsų darbotvarkę.
10.20 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Socialinio draudimo (čia sujungti du projektai) pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184(2). Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti pastraipsniui.
Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui. Balsuojame dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Dar motyvai. Ar yra dėl motyvų? Yra tik už, gerbiami kolegos. Ar visi norite kalbėti? (Balsai salėje) Atsisakote. (Balsai salėje) Kolegos susilaiko išsakyti motyvus. Balsavimas vyks numatytu laiku. Rekomenduoju pakviesti tuo metu kolegas į salę, kai vyks balsavimas. Mes susitarėme, kad visi finaliniai balsavimai dėl įstatymų… (Balsai salėje) Dėl motyvų atsisakė kalbėti. (Balsai salėje) Neatsisakė. Gerai. M. Majauskas kalba už. Tada visi kalba.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, man atrodo, yra gana svarbus įstatymo projektas ir Seimo susitarimas dėl to, kad būtų vykdomi duoti įsipareigojimai pensininkams, skirtingai nei planavo nueinanti Vyriausybė. Yra priimti įstatymai, įskaitant ir Prezidento iniciatyvą indeksuoti pensijas papildomai taip, kad vidutiniškai pensija didėtų 9 %. Tam reikės numatyti papildomą 67 mln. eurų finansavimą ir tai bus padaryta. Pensininkai neturėtų turėti nė menkiausių abejonių, kad Vyriausybė vykdys įsipareigojimus ir jiems pensijos didės taip, kaip tai numato įstatymai. Todėl kviečiu balsuoti už ir balsuoti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvus nori išsakyti gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai, kad keičiama pensijų indeksavimo formulė, nereiškia, kad mūsų pensijų indeksavimo sutarimas, kuris buvo priimtas dar vieną kadenciją prieš, yra blogas. Šiuo atveju tai yra tiktai esamo mechanizmo tobulinimas, todėl nėra daroma jokia revoliucija. Gyvenimas diktavo savo sąlygas, diktavo savo aplinkybes, mes turėjome labai netipinę krizę: BVP augimo nebeturime, bet turime gana neblogą rodiklį lyginant su visomis kitomis šalimis ir turime augantį darbo užmokesčio fondą, todėl šiomis pataisomis, opozicijos ir pozicijos pastangomis, yra sukurtos prielaidos tolesniam pensijų indeksavimui.
Gerai, kad šiame Seime jau yra sutarimas dėl 9 %, laukiame nesulaukiame Vyriausybės patikslinto biudžeto.
Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad papildomas bazinės pensijos indeksavimo procentas buvo inicijuotas ir Prezidento, ir Seime esančių narių, Seimo narių R. Šalaševičiūtės, R. Baškienės. Taigi gerai, kad šiuo klausimu yra sutarimas. Pensijų indeksavimo formulė yra koreguojama, tačiau jos esmė yra paliekama, ir mes kitais metais galėsime saugiai didinti pensijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Toliau dėl motyvų kalba R. Žemaitaitis. Tuoj įjungsime.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, išties man šiek tiek keista klausytis savo kolegų, kai sako: dėka Seimo narių, dėka Vyriausybės. Seimas, Vyriausybė čia nieko absoliučiai nepridėjo ir nėra net pastangų jų pridėta, kad pensijos šiandien būtų indeksuojamos arba jos būtų didinamos.
Kartu labai džiaugiuosi, kad 2015–2016 metais vykusių diskusijų su tuomečiais buvusiais socialinės apsaugos, finansų ministrais ir valdančiąja dauguma kilo klausimas, kaip iš tikrųjų panaikinti Kalėdų Senelį, kuris prieš kiekvienas Kalėdas ateinant naujam biudžetui sakydavo: aš padedu pensiją, pridedu pensiją, padidinu pensiją ar 10, ar 15 eurų. Galų gale atsirado indeksas.
Naudodamasis proga aš norėčiau padėkoti Lietuvos verslui, padėkoti Lietuvos verslininkams, sąžiningiems verslininkams, kurie per dešimt pastarųjų metų sugebėjo kelti darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, kiekvienais metais proporcingai. Tas indeksas yra būtent jų dėka. Jeigu nekiltų atlyginimai, nebūtų eksporto, nebūtų gamybos, nebūtų skatinamas verslas, ko gero, vargu bau ar mes čia galėtume džiaugtis ir postringauti, kokie mes geri, nuostabūs ir kaip 9 % ar daugiau galėsime indeksuoti tas pensijas. Dar sykį noriu pasveikinti Lietuvos verslininkus, žmones, kurie prisideda prie verslo kūrimo, prie verslo skatinimo. Seimo nariai, Vyriausybė yra tik instrumentas, momentinis instrumentas paspaudžiant mygtuką padaryti tai, ką verslas jau padarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Atkreipiu dėmesį, kalbėdami už, jūs dabar išprovokavote naują kalbėtoją prieš. Gerbiamas K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, niekas manęs neišprovokavo, aš turiu savo nuomonę. Aš tik noriu labai trumpai pasakyti kai kuriuos dalykus. Žinote, tikėjimas, kad rytoj bus pyragėliai, ne visada pasiteisina. Akivaizdu, kad indeksavimo korekcija yra susijusi su tuo, kad mes pažadame, kad 63 mln. eurų kitais metais, nepriklausomai nuo ekonomikos augimo, jos būsenos, bus atskirti. Iš tikrųjų tai yra gerai. Tie pinigai, reikia dar papildomai pasakyti, yra iš skolintų lėšų, iš europinių pinigų. Tie europiniai pinigai atsiranda, taip pat ir šioje eilutėje, dėl to, kad yra sustabdytas Stabilumo ir ekonomikos augimo pakto veikimas, leidžiantis didinti biudžeto deficitą, kitus parametrus, valstybės skolą. Tai anksčiau buvo stabdoma. Jeigu kitais metais koronavirusas nebus įveiktas, greičiausiai dar nebus įveiktas, jo įtaka nemažės, 63 mln. iš tikrųjų bus labai reikalinga žmonėms parama, tačiau ekonomikos prasme, efektyvumo prasme iškels daug klausimų. Todėl vis dėlto pasakau, kai balsuosiu, susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Profesorius pagaliau nurodė, kam reikia dėkoti, tai yra Europos Sąjungai, kuri leido skolintis. Čia yra tam tikra tiesa, bet labai norėčiau kolegų, kad kalbėtų tiksliau. Apie jokį formulės keitimą čia nėra kalbos šiame įstatyme. Tai yra sąlygos, kada formulę galima taikyti arba netaikyti. Priminsiu istoriją. Šis įstatymas priimtas, dėkoju ir konservatoriams, ir valstiečiams ir žaliesiems, dar 2015 metais. Džiaugiuosi, kad jis vykdomas, kad mažiau politikos, daugiau konkretumo būtent pagal rodiklius. Kadangi įstatymas buvo priimtas, kai pereinamasis laikotarpis būtent socialinio draudimo įmokų permetimo bazinio dydžio į bendruosius mokesčius buvo planuotas – 11 metų, tai buvo įdėti du saugikliai. Šie metai parodė, kad tie saugikliai, darbo užmokesčio fondas auga, o bendrasis vidaus produktas yra minusinis. O tai dvi sąlygos, kurioms esant nevyktų indeksavimas, jeigu viena iš jų minusinė.
Siūlymas ir yra: jeigu yra darbo užmokesčio fondo augimas, kad indeksacija tęstųsi. Aš manau, tai yra teisingas, reikalingas sprendimas, nes pinigų Socialinio draudimo fonde yra. Todėl kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
10.29 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2), Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja R. Baškienė. Gal jūs taip pat galėtumėte iš karto pateikti išvadą ir dėl 1-4.2 klausimo – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo projekto? Prašom dėl tų abiejų ir pateikti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Tiesiog priminsiu. Kadangi buvo teikta birželio 18 dieną, tai tikslas buvo nustatyti, kad ir mokslininkų, pareigūnų, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos taip pat būtų indeksuojamos. Atitinkamai mūsų komitetas įvertino Seimo Teisės departamento pasiūlymus, jiems pritarė.
Komitetas taip pat kreipėsi į Vyriausybę ir gavome Vyriausybės išvadą, kuriai pritarta. Kaip ir sakiau, 2021 metams valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų, štai dėl to Vyriausybė surado tas lėšas, pritarimas yra. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
Su tuo susijęs papildantis įstatymo projektas yra Socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinių bausmių, ir nuobaudų dydžio įstatymo projektas, kurį Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė. Pagrindinė nuostata – atsisakyti nuostatos, kad valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios bazinės pensijos dydį, ir iš atitinkamo įstatymo projekto išbraukti, nes valstybinių pensijų bazės dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl po svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bendru sutarimu pritaręs, prašo ir Seimo pritarti šiems dviem įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – V. Ąžuolas. 1-4.1 klausimas – įstatymo projekto išvada. Nematau, bet buvo gerbiamas V. Ąžuolas salėje ką tik. Ar, frakcijos kolegos, nematote, kur yra kolega V. Ąžuolas? Gal kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Gal gerbiamas komiteto pirmininkas? M. Majauskas skuba į tribūną, prašom pristatyti išvadą. Tuoj surasime. 1-4.2 klausimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną… diskutuoti yra užsirašę kolegos. Gerbiamas A. Sysas pirmasis. Prašom. Tribūna jūsų, prašom diskutuoti dėl 1-4 klausimų.
A. SYSAS (LSDPF). Mielas pirmininke, gerbiami kolegos, šiek tiek pastabų apskritai dėl valstybinių pensijų, nes mūsų Seimas turbūt buvo sudaręs tris ar keturias darbo grupes dėl valstybinių pensijų, priėmęs, ko gero, tris rezoliucijas, du nutarimus, ką daryti su valstybinėmis pensijomis. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mes turime labai išplėtotą valstybinių pensijų bazę. Kitos šalys tuo nepasižymi. Kažkada bėgome nuo tarybinių personalinių pensijų, kurių buvo tūkstantis. Per 30 metų mes turime 150 tūkst. įvairių valstybinių pensijų gavėjų. Tikiuosi, kad naujoji valdžia galbūt grįš prie šito klausimo ir rimtai apsvarstys.
Šis įstatymas kalba apie indeksavimą. Aš manau, taip… kadangi yra priimta, nors visada buvau priešininkas valstybinių pensijų, nes joms yra virš 20 metų. Pirmoje mano kadencijoje buvo diskusija ir priėmimas. Prisimenu, kas teikė, kodėl teikė ir kam teikė. Deja, per tą 20 su viršum metų šios pensijos apaugo vis naujais gavėjais. Bet tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai ir manau, kad labai rimtai reikėtų apsvarstyti, pasikelti darbo grupių nutarimus, paaiškinimus, daug lapų prirašyta. Deja, taip mes ir negalime išsivaduoti iš tokio postsovietinio mąstymo, kad kažkam reikia dar valstybines pensijas mokėti. Mes visi sąžiningai dirbdami užsidirbame valstybinio socialinio draudimo pensiją. Tokie dalykai turi būti išimtys, o ne 150 tūkst. gavėjų.
Įstatymas kalba apie indeksavimą. Aš suprantu, kad tai yra geriau negu politiniai sprendimai prieš rinkimus, kaip buvo padaryta anai kadencijai baigiantis. Buvo nutarta 10 % grąžinti kažkada sumažintų valstybinių pensijų. Juokingos sumos. Našlei 2 eurai, aš manau, tai sukelia ne džiaugsmą, o kaip tik pyktį, nes galima įžvelgti tam tikrą pasityčiojimą. Aš labai kreipiuosi į dabartinę daugumą, nepadėkite Valstybinių pensijų įstatymo į stalčių. Ši sistema, sakau, plečiasi kaip koronarivusas, o ne mažėja. Nežinau, kokių čia reikia vaistų ir dalykų padaryti, kad visi Lietuvos piliečiai būtų vienodai traktuojami, o ne vieni gali gauti, na, dabar gal negauna jau, tris ar keturias, kartu su valstybine pensija, pensijas, nors nedideles, bet gauna, o kiti gauna tik vieną. Jeigu mes norime tikrai pagarbos ir supratimo visų Lietuvos žmonių, tai šią sistemą vis dėlto reikėtų kaip nors gesinti, o ne plėsti kiekvieną kartą vis su naujais pasiūlymais. Aš kreipiuosi būtent į Seimo narius, nes tai ypač pasireiškia prieš rinkimus, kai prasideda begalinė meilė rinkėjams. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną diskutuoti kviečiu gerbiamą R. Tamašunienę. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Valstybinių pensijų įstatymas taip pat yra ir karių, pareigūnų pensijų įstatymas. Prieš tai kalbėjusiam kolegai noriu paprieštarauti, kad ratas išplėstas, bet dabar kitos sistemos nėra. Būtent tų žmonių, kurie rūpinasi mūsų valstybės saugumu, viešąja tvarka, pensijos yra reglamentuotos šiame įstatyme.
Iš tikrųjų tai pirmas žingsnis po ilgų metų, kai pareigūnų ir karių pensijos taip pat sulauks indeksavimo. Mes kalbame apie situaciją, kai senatvės pensijos tikrai laikui bėgant buvo indeksuojamos, kilo darbo užmokestis ir minimalus darbo užmokestis, bet karių ir pareigūnų pensija yra įšaldyta, kaip kokio amžino įšalo žemėje atsirado. Ir mes kalbame apie žmones, kurie atitarnavo dalį laiko ar visą laiką tarnyboje ir sulaukė labai nedidelės pensijos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ypač mažos yra anksčiau paskirtos pareigūnų ir karių pensijos, tų žmonių, kurie dabar yra pensininkai. Jau mano minėti faktoriai, kai nuolat didėja kitų socialinių grupių pensijos, tai niekaip nepaliesdavo karių ir pareigūnų. Čia pirmas žingsnis, pirma gera žinia, kad tas indeksavimas įvyks.
Mano įsitikinimu, pareigūnų ir karių pensijos priedas už tarnybą taip pat turėtų būti mokamas visas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi draudžiamųjų pajamų, ar neturi. Šiuo metu yra kaip? Baigęs tarnybą žmogus galėtų įsidarbinti, bet, kalbant apie turimą išsilavinimą, taip pat apie sveikatos būklę, ne visada pavyksta arba pasiūlomas minimalus darbo užmokestis. Darbingo amžiaus žmonės, baigę tarnybą, nepasirenka įsidarbinti už minimalų darbo užmokestį ir lieka su tokia pensija, kurią uždirba tarnyboje. Tai mes taip pat paliekame dalį pareigūnų ir nesprendžiame klausimo, kad jie galėtų būti naudingi visuomenei, įsidarbinti ir taip toliau.
Aišku, čia ne šio įstatymo nuostatose, bet kalbant apskritai apie valstybinių pensijų skyrimo tvarką galvoju, kad turėtume apsvarstyti ją labiau kompleksiškai, būtent išskirdami tą didžiąją grupę valstybinių pensijų gavėjų, kuriems priklauso kariai ir pareigūnai. Todėl pritariant šiam įstatymo projektui ir kalbant apie tai, kad tai pirmoji žinia, kad vis dėlto pajudėjo iš mirties taško mūsų pareigūnų pensijos, taip pat reikia galvoti apie tai, kad ta sodrinė pensijos dalis, tai yra tai, ką žmogus uždirbo tarnaudamas tarnyboje, taip pat priklausytų mūsų pareigūnams. Žmonės būtų motyvuoti įsidarbinti, būtų tinkamai įvertintas pareigūno darbas ir taip motyvuotų taip pat ir kaitą tarnybose. Ačiū. Prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai kolegei. Taigi diskusija įvyko.
Dabar motyvai po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Ar yra užsirašiusių kolegų? Yra tiktai už gerbiamas T. Tomilinas, bet aš jo nematau darbo vietoje.
Tada gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip ir prieš tai Socialinio draudimo pensijų įstatyme, taip ir Valstybinių pensijų iš tiesų mes išskiriame vieną socialinę grupę ir bandome kažkaip spręsti vienos socialinės grupės klausimą – padidinti, o kitus nustumiame į šoną. Ką sakė kolega A. Sysas? Gerbiamas Algirdai, 2012–2013 metais ir 2014 metais buvo mūsų valdančioji dauguma ir begalę daug kartų buvo galima tą dalyką pakeisti ir begalę daug kartų buvo galima koreguoti, tačiau socialdemokratų politinės valios nebuvo. Buvo bandymas plaukti pasroviui ir žiūrėti, kas įvyks ir kas keisis. Tiktai tada, kai įvyko kreipimasis į Seimo kontrolierius ir Seimo kontrolieriams buvo iškeltas klausimas dėl neteisingumo taikant šituos apmokėjimus arba indeksavimus, tada Seimo kontrolierius 2016 metų balandžio mėnesį būtent ir konstatavo, kad Lietuva taiko ydingą praktiką. Tai yra sprendžiama ir aš tikrai džiaugiuosi, kad pareigūnų, karių, teisėjų ir nukentėjusių asmenų ir II laipsnio mokslinių valstybinių pensijų privalomas indeksavimo mechanizmas vis dėlto bus. Tikrai kviečiu, ko gero, po pietų, 12 val. 55 min. ar kada bus balsavimas, visus kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Išsakydamas motyvus dar mums priminė, kad balsavimas dėl šių projektų bus numatytu laiku.
10.41 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504(2) (svarstymas)
Klausimas 1-5 – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504. Vėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja R. Baškienė. Prašau į tribūną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ką tik minėto įstatymo projektą. Tiesiog primenu tiems, kurie dar nesidomėjo tuo klausimu. Birželio mėnesį buvo pateiktas įstatymo projektas ir žinote, kad besimokantys, studijuojantys, neįgiję reikiamo darbo stažo asmenys gaudavo 6 bazinių dydžių socialinę vaiko išmoką nuo jo gimimo iki 2 metų ir tai priklausė nuo jų amžiaus. Pagal studijų programą – 26 metai, o jeigu rezidentūra, doktorantūra – 30 metų. Įstatymo projekto tikslas ir buvo panaikinti šituos metus ir tiesiog tiems, kurie mokosi, suteikti galimybę gauti 6 bazinių dydžių išmoką.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kreipėsi į Vyriausybę. Vyriausybė pritarė ir siūlo, kad įsigaliojimas būtų nuo 2021 m. sausio 1 d., tai kartu su biudžetu. Patobulinome įstatymo projektą. Tai paliestų maždaug apie 330 žmonių, kurie šiuo metu gauna, ir reikėtų apie 1 mln. eurų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė ir prašo Seimo taip pat jam pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai pranešėjai. Kaip visi supratome, viskam pritarė, bet vis tiek diskutuoti yra užsirašęs gerbiamas A. Vinkus. Ar jis yra? Prašom iš tribūnos, gerbiamas kolega. Jūs užsirašėte diskutuoti, tai prašau į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kaip girdėjome iš ponios R. Baškienės komentuojant įstatymo projektą ir skaitėme projekto aiškinamajame rašte, pagal dabartinį reglamentavimą tam tikrais atvejais išmokų skyrimas vaikams ribojamas priklausomai nuo vaiką auginančio asmens amžiaus. Norėčiau akcentuoti keletą dalykų.
Pirma. Išmokos skyrimas arba jos neskyrimas vaikui priklausomai nuo jį auginančių asmenų amžiaus, manyčiau, tikrai yra netinkamas ir nevartotinas kriterijus. Tokio kriterijaus atsisakymas, manau, suteiks daugiau logikos išmokų vaikams skyrimo reglamentavimo santykiams.
Antra. Mes nuolat pasisakome už gimstamumo skatinimą Lietuvoje. Tai reiškia, kad bet kuri priemonė, prisidedanti prie vaikų auginimo sąlygų palengvinimo, atitiktų mūsų valstybės vykdomą politiką.
Trečia. Dabar veikiančioje sistemoje galima įžiūrėti ir tam tikrus diskriminacijos pagal amžių aspektus, kurių tikrai vertėtų atsisakyti.
Taigi, palaikau siūlomą Išmokų vaikams įstatymo nuostatų pakeitimo projektą ir agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuoti užsirašęs gerbiamas M. Puidokas. Ar jis yra salėje? Per tuos šiltnamius dabar sustatytus blogiau matau jus, gerbiami kolegos. Jeigu nėra gerbiamo M. Puidoko salėje, tada motyvai.
Dėl motyvų užsirašė už gerbiamas A. Vinkus. Ar jūs norėsite? (Balsai salėje) Nenori, atsisako. Gerbiamasis R. Žemaitaitis dėl motyvų. Kalbėsite? Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Taip, iš tiesų aš noriu pasakyti, nes tai yra esminis dalykas. To projekto realiai buvo laukiama beveik aštuonerius metus, nes studentai, kurie studijavo dieninėse, neakivaizdinėse, vakarinėse studijose, ypač mamos, kurios susilaukdavo vaikų, tiesiog buvo paliktos už likimo ribos arba, kitaip sakant, ūkiškai – už borto, ir šiandien yra atkuriamas teisingumas.
Man yra keista, kad Seimo nariai, ypač naujai išrinkti Seimo nariai, visiškai nesidomi šituo projektu ir nereiškia jam pakankamai didelio dėmesio, bet aš tikiuosi, kada bus priėmimas, o priėmimas bus, matyt, ketvirtadienį, tai visi Seimo nariai balsuos, nes iš tiesų klausimai, kurie yra sprendžiami studentų atstovybėse, kada vyko su studentais susitikimas, tai buvo vienas iš pagrindinių klausimų: kodėl mes esame kitokie, kodėl mes, studijuojantys ir siekiantys aukštojo mokslo, negauname ir negalime gauti? Tai tikrai dar sykį esu dėkingas Vyriausybei, ministerijai, darbo grupei, komitetui, kurie tą sunkų darbą atliko, padarė, ir šiandien mes galime pasidžiaugti. Taip pat kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.47 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261. Ekonomikos komiteto pranešėjas – K. Starkevičius. Prašom, gerbiamas Starkevičiau. Gal gerbiamas A. Ažubalis gali jį pakviesti? Gerbiamas Kazy Starkevičiau, jūs kviečiamas į tribūną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Prašom, gerbiamas Kazy. Jeigu neturite išvados, mes jums paskolinsime.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl branduolinės?
PIRMININKAS. Dėl branduolinės, taip. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti suredaguotam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5261(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti neužsirašė kolegos. Pataisų taip pat nėra ir dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Taigi, kaip paprastai – balsavimas numatytu laiku.
10.48 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263. Užsienio reikalų komiteto pranešėjas – A. Ažubalis. Tai dabar gal gerbiamas K. Starkevičius gali A. Ažubalį pakviesti? Gerbiamasis Audroniau Ažubali, gerbiamas Audroniau! Gal galite iš tribūnos pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto? Prašom į tribūną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, komitetas, pagrindinis komitetas, pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Šauni išvada. Diskutuoti užsirašė gerbiamas Ž. Pavilionis. Bet vėlgi, arba aš jo nematau, ar tik nematau per organinius stiklus. Ne, nėra jo salėje.
Motyvai. Naujų pasiūlymų lyg ir nebuvo. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Kaip paprastai – balsavimas numatytu laiku.
10.50 val.
Įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190. Vėlgi Užsienio reikalų komiteto pranešėjas A. Ažubalis. Ruošiasi V. Alekna.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl olimpinių žiedų užkardymo, kad jų niekas nepavogtų, komitetas balsavo vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvada. V. Alekna gal galėtų pateikti? Nematau jo salėje. Jis paprastai matosi ir per aukštus stiklus, vadinasi, jo nėra. Gerai, išvadą perskaitysiu aš: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Beje, pritarta bendru sutarimu.
Diskusija. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų? Tuoj įjungsime. Niekas neužsirašė kalbėti. Balsavimas yra atidedamas iki numatyto laiko.
10.51 val.
1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5232 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5232. Kultūros komiteto pranešėja Liuda Pociūniene, ar galėtumėte komiteto išvadą? Mes ją jums paskolinsime, jeigu jūs neturite. Tiesiog perskaitykite išvadą dėl šio projekto, pačią pabaigą, kaip komitetui sekėsi. Prašom. Tuoj susiorientuosime, išvada ilga, bet, matyt…
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, kad gaišinu laiką, esu dar nepatyrusi skaityti išvadas.
PIRMININKAS. Prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Kultūros komitetas apsvarstė tą projektą, apsvarstė daugybės institucijų pastabas ir išlygas ir pripažino, kad tas projektas nelabai gali būti teikiamas svarstyti. Komiteto sprendimas – siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Už šią išvadą balsuota vienbalsiai. Komiteto narių nuomonės neišsiskyrė.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama kolege. Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Matau, P. Gražulis yra užsirašęs kalbėti prieš. Tuoj jums įjungs mikrofoną, kai galės Posėdžių sekretoriatas. Jungiame mikrofoną P. Gražuliui. Prašom kalbėti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikrųjų, aš manau, kaip ir prisimename Lietuvos nepriklausomybę, kai atgavome 1918 metais, tiems savanoriams, kurie kovojo už Vilniaus kraštą, už Klaipėdos kraštą, buvo išdalinta žemė ir duota po 10 hektarų žemės. Ir dar prisiminkime mūsų Lietuvos nepriklausomybę, kai buvo paskelbta dabartinė nepriklausomybė: signatarai gavo automobilius, miesto centre gavo butus, žemes, sklypus. Jie gi niekuo nerizikavo. Man atrodo, kadangi čia numatyti tik ženkliukai, dar kažkoks kitas įamžinimas, o žemės nenumatyta, jokio sklypo, aš tikrai negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, nes reikėtų šitiems žmonėms, kurie aukojosi, kurie buvo ir nukentėję, reikėtų bent jau 6 arus žemės duoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi balsavimas numatytu laiku, pereiname svarstyti kitą klausimą.
10.54 val.
Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4967 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4967. Pranešėja – L. Pociūnienė, Kultūros komitetas. Prašom pateikti išvadą.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Čia irgi panašiai. Komiteto sprendimas – siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIIIP-4967, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl motyvų sakė, girdėjau repliką, P. Gražulis atsisakė lyg ir, nes čia analogiškas projektas.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas profesorius V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėjau reaguoti į prieš tai kalbėjusį Seimo narį, jis yra ir Kultūros komiteto narys, pareiškusį, kad signatarai niekuo nerizikavo. Aš siūlyčiau atsiversti istorijos vadovėlius, pasižiūrėti ir šiek tiek atsakingiau tokias replikas reikšti Seimo posėdžių salėje. Iš tikrųjų derėtų atsiprašyti tų žmonių. Siūlyčiau savo mintis kartais laikyti sau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Matyt, replikų bus daugiau dabar jau. Prašom. Gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas save įsimylėjęs komiteto pirmininke, noriu pasakyti jums, kad, deja, aš kalbėjau apie Kovo 11-osios akto signatarus. Pasakykite, kuris nukentėjo, kuris buvo įkalintas, kuris kokių pasekmių turėjo? Jokių!
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai…
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs klausykite, ką aš kalbu.
PIRMININKAS. …laikykimės etikos kalbėdami. Dėkui. (Balsai salėje) Visos replikos išsakytos, motyvai išsakyti. Balsuosime dėl klausimo numatytu laiku.
10.57 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5047(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049(2) (svarstymas)
Taigi, toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046. Pranešėjas – R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo nėra. S. Šedbaras – replika per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kol kolega eina į tribūną, aš norėčiau, kad būtų patikslintas balsavimo laikas, nes darbotvarkėje kompiuteriuose jo nėra.
PIRMININKAS. Gerai, patikslinsime. Dabar, gerbiamas kolega, prašom.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektui Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė bendru sutarimu, atsižvelgė ir patobulino pagal Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas kolega, gal jūs galėtumėte ir lydimuosius iš karto pristatyti iš savo komiteto perspektyvos? Nepaprastosios padėties, Vietos savivaldos, Valstybės tarnybos įstatymų projektai. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Nepaprastosios padėties įstatymo projektą VVSK patobulino pagal J. Razmos pasiūlymą. Išbraukė iniciatorių siūlytą idėją apriboti Seimo galimybę tvirtinant Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, keisti jo nuostatas dėl teritorijos, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis, tokios padėties trukmės ir priemonių bei ribojimo masto. Seimas ir toliau galės keisti šiuos Respublikos Prezidento sprendimo aspektus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-11.3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas. VVSK patobulino projektą – išbraukė kitais įstatymais jau priimtas nuostatas, taip pat atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1. Komitetas taip pat pritarė G. Burokienės pasiūlymui, kuriuo yra suvienodinamos jau priimtų įstatymų nuostatos.
Ir 1-11.4 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Pritarta patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą L. Kasčiūnas turėtų pristatyti, bet aš jo nematau salėje. Gal galėtume paprašyti kurio nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, kas galėtų atstovauti? Negi neatsirastų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? Išvadą mes duotume. Prašau, gerbiamas A. Pocius. Prašom į tribūną perskaityti išvadą dėl 1-11.1 klausimo ir lydimųjų, kurie priklauso jūsų komitetui. Palaukite, pakeisime.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5046. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Lydimasis raštas, papildoma komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5047. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir dėl 1-11.2 klausimo taip pat jūs pateikėte. Labai ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsirašė gerbiamas kolega G. Surplys. Aš jo nematau darbo vietoje, ar jis yra salėje? Frakcijos kolegos nemato. Gerbiamas G. Surplys. Jeigu nerandame, tada kviečiu grįžti pranešėją R. Jušką į tribūną. Yra vienas Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Kviečiame pristatyti pasiūlymą. Ar gerbiamas R. Juška išėjo jau iš salės?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Gerbiama G. Burokienė gal pristatys savo pataisą, tada svarstysime. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas yra labai paprastas. Seimas jau priėmė du įstatymus ir šiame įstatyme yra suvienodinamos normos, kurios jau yra įsigaliojusios ir kituose įstatymuose veikia. Komitetas pritaria šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes norėtume išgirsti komiteto nuomonę. Gerbiamas R. Juška yra salėje. Gal šiek tiek sunkiau surasti Seimo narius, kai yra pertvaros, bet aš dar kartą kviečiu gerbiamą R. Jušką, reikėtų pristatyti komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo, kaip komitetas apsisprendė. Trumpai. Prašom, jūs pritarėte, atrodo. Dėl G. Burokienės pasiūlymo, kurį kolegė ką tik pristatė. Prašau į tribūną.
R. JUŠKA (LSF). Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. G. Burokienė…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau pristatė, jau pasiūlymo autorė pristatė, dabar komiteto nuomonė, ką jūs nusprendėte.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Ar galime pritarti bendru sutarimu G. Burokienės pasiūlymui? Galime. Gerai, pritarta.
Tada dėl viso projekto. Motyvai. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių gerbiamų kolegų išsakyti motyvus dėl projekto ir lydimųjų. Nematau užsirašiusių dėl motyvų. Tai balsavimas dėl 1-11.1 klausimo ir visų lydimųjų bus numatytu laiku. Manęs prašė patikslinti – laikas, kuris buvo numatytas iš anksto, buvo 12 val. 45 min. Kol kas aš negavau atnaujintos darbotvarkės. Jeigu kas keistųsi, aš jus, kolegos, tikrai informuosiu, bet keistis, mano supratimu, neturėtų.
11.05 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5368(2). Sveikatos reikalų komiteto pranešėja P. Kuzmickienė. Gerbiama Paule Kuzmickiene, matau, kad jūs salėje. Matyt, vis tiek ir per pertvaras, ir per kaukes mums šiandien sunkiau girdėti. Gerbiama Paule! (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – gerbiama A. Širinskienė. Taip, prašau per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi mes gavome daug iš įvairių profesionalus vienijančių asociacijų laiškų, kuriuose rašo ir apie galimus vaistinių tinklų interesus, tiesiog frakcijos vardu prašytume iki kito posėdžio pertraukos. Gal tiesiog paanalizuosime tuos laiškus iki pietų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Buvo paprašyta frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. Tada balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Farmacijos įstatymo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Prašom balsuoti.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 71. Balsavo 70: už – 26, prieš – 12, susilaikė 32. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Toliau svarstome darbotvarkės 1-13 klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33, 34 straipsnių ir skirsnio papildymo projektas Nr. XIVP-63. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar gerbiamas S. Šedbaras yra salėje? Gal galėtų jį kas nors rasti, nes svarstysime ir Seimo narių pasiūlymus, tai būtų gerai turėti komiteto pranešėją.
Gerbiami kolegos, kadangi spėriai einame su darbotvarke, 10 minučių techninė pertrauka, kol rasime pranešėją ir galėsime dirbti toliau. 10 minučių. Taigi susirenkame 11 val. 18 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, grįžkite į savo darbo vietas. Tęsiame posėdį.
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, gal dėl to ir nėra pranešėjų numatytu laiku dėl 1-13 klausimo. Aš siūlyčiau iš vakarinės darbotvarkės apvarstyti keletą trumpų pateikimų, gal mes sutaupytume laiko vakare.
11.18 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5307 (pateikimas)
Jeigu niekas neprieštarauja, aš pakviesčiau dėl 2-2.1 klausimo – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306, G. Burokienę. Taip pat ir lydimasis 2-2.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiama G. Burokienė buvo pažadėjusi tai pristatyti, bet… Ateina. Labai jums ačiū. Prašom tada pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas gimė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete po parlamentinės kontrolės dėl įvairių Seimui pavaldžių institucijų tyrimo atlikimo terminų. Ir, kaip paaiškėjo, Seimo kontrolieriai neturi jokio apibrėžto termino, iki kada jie turi atlikti tyrimą. Todėl mes ir įvedame, projektas teikiamas, kad būtų įvestas būtent terminas, kad per apibrėžtą laiką, netempiant metus ar dvejus, kaip dabar yra, skundas būtų ištirtas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mikrofonas šiek tiek sulūžo. Dėkui gerbiamai G. Burokienei. Po pateikimo klausti niekas neužsirašė iš gerbiamų kolegų. Dėl motyvų kalbėti taip pat niekas neužsirašė. Balsavimas vyks numatytu laiku, dar kartą pakartosiu, tai buvo numatyta 12 val. 45 min.
11.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63(2) (svarstymas)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės 1-13 klausimo – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-63. Dabar gerbiamą pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą kviečiu į tribūną. Yra sulaukta pasiūlymų dėl šio projekto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį išplėstinį projektą svarstė gruodžio 7 dieną, tai yra vakar, įvertino Teisės departamento, taip pat ir kai kuriuos biuro patarėjų ir Seimo narės pasiūlymus, didžiajai daliai jų pritarė. Kolegos, tai yra nuotolinio darbo projektas ir galutinai už išvadą visi aštuoni dalyvavę komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu dar nepalikti tribūnos. Yra Seimo narių pasiūlymų. Dėl 18610 straipsnio yra Seimo narės, gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom pristatyti, gerbiama kolege. Ar jūs esate salėje? Būtų gerai dalyvauti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Tada pristatys komiteto pirmininkas pasiūlymo esmę ir ką nusprendė komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, iš esmės į visus kolegės A. Širinskienės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir pritarta. Kai buvo minėta dėl 18610 straipsnio, buvo pasiūlyta 4 dalimi papildyti Statutą, šitą naują straipsnį. Čia yra toks išdėstymas, sakyčiau, gal toks nekonkretus, deklaratyvus, kad šita 3 dalis, kuri numato, kad visos procedūros atliekamos ir nuotoliniu būdu, taip sutrumpintai, kad šita dalis negali būti suprantama ir taikoma taip, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Seimo narių teisės ir pareigos, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės, įstatymo ir kito Seimo teisės akto pateikimo, svarstymo bei priėmimo terminai bei atskirų Seimo statute numatytų procedūrų trukmė.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šitam pasiūlymui nepritarė, nes iš tiesų tai perteklinė ir labai deklaratyvi norma. Štai toks yra komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar pati teikėja pristatys savo pasiūlymą. Gerbiama Agne Širinskiene, įjungsime jums mikrofoną ir jūs dabar pati pristatykite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 4 dalies pasiūlymo, tai tas pasiūlymas buvo registruotas suvokiant, kad 3 dalis yra nepakankama apsaugoti tiek Seimo narių teises, tiek ir opozicijos teises ar frakcijų teises atskirai, nes vis dėlto 3 dalyje sakoma, kad visos procedūros yra taikomos atsižvelgiant į nuotolinio posėdžio specifiką. Faktiškai tas vertinamasis teiginys išliks ir būtent dėl šitos priežasties buvo pasiūlyta 4 dalis, sakant, kad 3 dalis negali būti taikoma taip, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos Seimo narių teisės, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės. Tai aš tikrai, kolegos, kviečiu balsuoti už šią normą. Mano galva, jinai tikrai nėra deklaratyvi, tai yra norma, kuri objektyviai veiktų kaip saugiklis 3 dalies atžvilgiu. Manyčiau, kad opozicija, kuri dirbs Seime, turi turėti tikrumą, kad vis dėlto mūsų teisės posėdžių metu nebus suvaržytos remiantis tuo, kad yra nuotolinis posėdis ir jis turi savo specifiką.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama kolege.
Dabar trumpai komiteto nuomonės esmę, ką jūs nusprendėte dėl šio pasiūlymo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui traktuodamas, kad tai yra gana deklaratyvu ir iš esmės nieko naujo, prasmingo šitoje normoje nėra. Labai trumpi argumentai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiama kolege, jūs siūlote balsuoti dėl savo pasiūlymo, taip? Dėl motyvų dėl pasiūlymo yra užsirašęs J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors iš tiesų iš pradžių mes žiūrėjome skeptiškai į tą pasiūlymą, nes atrodė, kad jis yra toks perteklinis, ir galbūt kai mes tikrai jokių užmačių neturime per tą nuotolinį darbą kenkti opozicijai, tai atrodo, kad čia perdėti nuogąstavimai. Bet jeigu opozicija, priėmus tą pataisą, jausis saugiau ir lengviau galės balsuoti už visą projektą, tai aš kviečiu pritarti pasiūlymui, kad mes tokiu būdu galėtume darniau ir vieningiau priimti sprendimus dėl nuotolinio balsavimo, galbūt ir dėl kitų Statuto pataisų. Žodžiu, kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Kas už A. Širinskienės pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš, kitaip mano, balsuoja kitaip. Kas balsuoja už pasiūlymą, tai balsuoja už, atkreipiu dėmesį, o kas kitaip, tai balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsavo 95 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta.
Kitas gerbiamos kolegės A. Širinskienės pasiūlymas dėl 18611 straipsnio – dėl Seimo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu. Paprašysiu gerbiamą A. Širinskienę pristatyti pasiūlymą. Prašom, mikrofonas įjungtas, pristatykite pasiūlymo esmę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Mes diskutavome ir su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru. Aš tikrai pritariu tai komiteto formuluotei. Neprašysiu balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas pritarė iš dalies, gerbiama kolegė sutinka, tai balsuoti nereikia, paliekame komiteto redakciją. Gerbiamas kolega, labai ačiū. Balsavimas.
Jeigu yra dėl motyvų, galėsime išsakyti motyvus. Už – A. Širinskienė. Prašom. Tuoj įjungsime. Gal kortelė ištraukta? Palaukite, tuoj perkrausime sistemą, nes jūs ištraukėte kortelę. Bandome dabar. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš džiaugiuosi, kad pasiūlymui tiek dėl opozicijos teisių, dėl kitų dalykų apsaugos, dėl saugiklio buvo pritarta. Manyčiau, kad tikrai įvyko toks konstruktyvus dialogas. Kviesiu kolegas balsuoti už, nes taip, nuotolinį instrumentą savo darbui mes tikrai turime turėti. Aišku, tą projektą būtų galima tobulinti ir jis ateityje greičiausiai ir bus tobulinamas, nes galbūt reikėtų pagalvoti, ar pavienis Seimo narys, kuris yra izoliacijoje, neturėtų turėti galimybės balsuoti vienas nuotoliniu būdu ir dalyvauti posėdyje, kai kiti kolegos dalyvauja posėdžių salėje. Mano galva, tai tikrai būtų daug racionalesnis dalykas, negu kalbėti apie viršutiniame aukšte esančias kabinas ir tenai galinčius dalyvauti posėdyje mūsų kolegas. Tai būtų bent jau daug saugiau. Bet šitame etape, manau, tikrai pakankamai pavyko mums subalansuoti visas normas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalba P. Gražulis. Prašom, tuoj įjungsiu mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu išreikšti irgi tam tikrą abejonę, ką ir pasakė Agnė. Juk mes žinome, jei Seimo narys yra ant biuletenio, negali balsuoti nuotoliniu būdu. Kaip tokiu atveju, jei žmogus karantinuojasi, ar jis turi teisę balsuoti? Faktiškai vis tiek jis tokiu atveju turi nedarbingumą. Į šiuos klausimus nėra atsakyta ir galbūt ateityje tikrai reikėtų daugiau diskutuoti ir išspręsti šį klausimą, kokios tokiu atveju išlieka Seimo nario teisės? Tik tokia mano pastaba.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas bus numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 1-14 klausimo mums reikia pranešėjos Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos J. Šovienės, jos, kaip suprantu, dar nėra.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81 (pateikimo tęsinys)
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą, 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81. Pranešėjas J. Razma. Prašom į tribūną. Informuoju, kad buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo metu beveik visų komitetų vadovai patvirtinti. Likęs nepatvirtintas Audito komiteto pirmininkas. Kaip žinome, Seniūnų sueigoje kvota buvo patvirtinta Mišriai grupei. Yra įvykęs šio komiteto narių susirinkimas ir jie išsirinko pirmininku Mišrios grupės atstovą Seimo narį Z. Balčytį. Aš teikiu jį tvirtinti Audito komiteto pirmininku.
O papildomai paaiškinsiu šiek tiek plačiau, nes dėl šio posto kilo daug aistrų. Buvo registruojamos ir tam tikros Statuto pataisos, kurios galėjo keisti tų skyrimų tvarką, bet galiausiai jos yra atsiimtos. Dabar galiojantis Statutas sako, kad Audito komiteto pirmininko arba pavaduotojo pareigos priklauso kuriai nors opozicinei frakcijai. Šiuo atveju, kai pirmininko pareigos siūlomos Mišrios grupės atstovui, akivaizdu, pavaduotojo pareigos atitenka opozicinei frakcijai. Tą klausimą spręsime vėliau, kai opozicinės frakcijos apsispręs, kuri pageidauja užimti pavaduotojo pareigas.
Dėl pirmininko pareigų priskyrimo mažumos – Mišriai grupei. Aš manau, kad čia yra daug logikos. Pirmas dalykas, Mirši grupė šiame Seime yra gana gausi. Aš neprisimenu, kad kurios nors kadencijos pradžioje būtų buvę tiek daug narių, ir ji taip pat nepriklauso valdančiajai koalicijai. Iš esmės nedaug skiriasi nuo pozicinių frakcijų. Todėl ši grupė iki šiol negavo jokio vadovaujamo posto. Ji negavo nė vienų Seimo Pirmininkės pavaduotojų pareigybių, kai visos opozicinės frakcijos gavo. Negauna nė vienos komisijos vadovo pareigų. Šiai grupei skiriamos vienintelės Audito komiteto vadovo pareigos. Aš manau, to tikrai nėra per daug, ir toks paskirstymas, manau, būtų ganėtinai sąžiningas ir proporcingas žvelgiant į visą šiandieninį mažumos spektrą.
Kita vertus, kai valstiečiai žalieji savo pirmininko pareiškimais labai aršiai kovoja dėl šio posto, verta atkreipti dėmesį, kad pirmaisiais, o gal net ir antraisiais metais Audito komitetas iš esmės nagrinėjo buvusios Vyriausybės veiklos auditus. Tiesiog dar naujos Vyriausybės nebus ką nagrinėti. Valstybės kontrolės planai paprastai tam tikra prasme atsilieka nuo Vyriausybės veiklos.
Manau, vėlgi tokiu atveju nebūtų labai logiška, jei nagrinėjant S. Skvernelio Vyriausybės veiklos kokius nors auditus tam procesui Seime vadovautų būtent valstiečių ir žaliųjų atstovas, užimantis to komiteto pirmininko pareigas. Bet kuriuo atveju, kaip sakiau, vadovo pareigos – mažumos frakcijai, grupei, pavaduotojo pareigos – opozicinei frakcijai, kiek vėliau. Valdantieji čia, kaip sakant, neuzurpuoja tų pareigybių, nors seimų istorijoje yra buvę, kai, sakykim, A. Skardžius, kaip valdančiųjų atstovas, visą kadenciją vadovavo tam komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori klausti keturi kolegos. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs daug pasakėte apie tas visas galimybes, kas galėtų užimti pirmininko pareigas. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ir teikti Statutą, kad, pavyzdžiui, pirmus dvejus metus gal būtų tie neutralūs asmenys iš Mišrios frakcijos? Iš tikrųjų galėtų prižiūrėti ir tos buvusios Vyriausybės darbus. Ar nenorite, kad būtų teikti tokie pasiūlymai, galbūt registruojami ir dėl to būtų svarstoma? Ar matote, kad iš Mišrios frakcijos turėtų būti pirmininkai iki galo, visos kadencijos metu? Galbūt užleisti vietą po dvejų metų opozicinėms?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nematau kokios nors ypatingos būtinybės keisti šiuo atveju pirmininką vidury kadencijos. Jeigu tai būtų buvę kaip toje kadencijoje, kai A. Skardžius vadovavo, tada buvo sutarta, kad jis po dvejų metų užleis pareigas. Deja, kai atėjo tas laikas, tai neįvyko. Statuto pataisų šia tema aš gal neregistruočiau, nes matau, kad opozicinės frakcijos į bet kokią iniciatyvą reaguoja labai jautriai, tuoj skelbiami įvairiausi įtarumai. Geriau tegul būna, kaip dabar yra. Manau, visada bus galimybė paskirti to komiteto vadovu tą, kuris nebus tiesiogiai atstovaujantis nueinančiai nuo valdžios Vyriausybei.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia gerbiama G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Jūs, kaip senas vilkas, pone Jurgi, tikrai labai gražiai išaiškinote, išdėliojote. Bet vis tiek opozicija netenka savo pagrindinio ginklo, vienintelio turimo komiteto, ir negalės aktyviai dalyvauti taip, kaip jūsų Vyriausybė dalyvavo.
Aš norėčiau paklausti. Kas bus? Ar keisite pirmininką, jeigu, pavyzdžiui, iš šios mažumos staiga pasidarys frakcija?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu Mišri grupė kaip nors struktūrizuojama į frakciją, matyt, neišvengiamai yra perskaičiuojamos visos kvotos pagal naujas proporcijas. Jeigu iš jos atsiranda du dariniai, kiekvienas iš jų žiūrės, kaip atrodo jų proporcijos ir komisijų, ir komitetų vadovybėje, ir kitaip atstovaujant. Dabar teoriškai man nežinant, kas čia kaip gali skilti, kiek ten narių, kurioje dalyje, na, neįmanoma pasakyti, ar iškiltų ta reikmė keisti šią poziciją. Teoriškai aš galiu sakyti, gali ir iškilti, bet praktiškai konkrečiau ką nors pasakyti yra sudėtinga.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Dėkui. Prieš klausdamas vis dėlto norėčiau reaguoti į ką tik kalbėjusios kolegės pamąstymus. Žinote, tokiu atveju lygiai taip pat galėčiau paklausti. Jeigu didžiausia opozicinė frakcija skils ir nebus didžiausia, ar tai reikš, kad jie vėlgi turi atsisakyti tam tikrų pozicijų? Bet mano klausimo pradinė esmė buvo ta, kad norėjau paklausti, kiek turi dabar Mišri grupė vadovaujamų postų?. Pranešėjas jau atsakė, kad vieną. Aš manau, šis sprendimas yra teisingas. Noriu dar kartą vis dėlto valstiečiams šį kartą reaguodamas, naudodamasis proga pasakyti, kad ne vieni jūs esate opozicijoje, arba ne daugumoje, taigi prašyčiau neuzurpuoti tos opozicinės pusės vien tik savo buvimu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia labiau buvo komentaras, ne klausimas. Šiaip papildydamas komentarą galiu pasakyti, kad taip, tikras opozicinis santykis iš esmės turėtų būti formuojamas, kai yra patvirtinama Vyriausybės programa. Kiekviena frakcija tada tą savo opoziciškumą tos Vyriausybės programos atžvilgiu ir gali tiksliau konstatuoti. Taigi ir Mišri grupė teoriškai dabar gali pavirsti opozicine frakcija, ką gali žinoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir paskutinė klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Sakykite, gerbiamas kolega, ar nebuvo pažeista iš viso vedimo tvarka dėl komiteto, nes aš komiteto narė, juk faktiškai mes net teikimo neturėjome? Darbotvarkėje tik buvo parašyti pirmininko rinkimai, o Mišrios frakcijos tokio teikimo mes net ir neturėjome. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek žinau, Posėdžių sekretoriatas tikrai teikimus yra kruopščiai susirinkęs. Aš nemanau, kad čia yra kažkokia problema, ar jums duodamas popierinis teikimas, ar ne. Šiuo atveju tikrai Mišrios grupės atstovai, kaip matome, nekelia klausimų, kad čia kažkas klaidingai įvykę su teikimu. Posėdžių Sekretoriatas patvirtina, kad teikimas yra. O jeigu jūs būtumėte posėdyje reikalavę… Turbūt jūs nereikalavote? Jeigu būtumėte reikalavę, aš manau, kad nesunkiai būtų buvę padauginta ir jums tas teikimas įteiktas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai už, prieš. Už kalba E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt čia nebus taip, kaip kolega Jurgis sako, kad nebus kažkokių pakeitimų, pasiūlymų. Visada jų gali būti, turbūt ir svarstysime, jeigu jie bus. Bet šiuo momentu tas argumentas, kad vis dėlto Audito komitetas prižiūri… ne naujosios valdančiosios daugumos, o iš tikrųjų tos, kuri iki šiol vadovavo, iš tikrųjų auditai teikiami tų institucijų, kurioms iš esmės vadovavo ir prižiūrėjo dabartinės valdančiosios daugumos ministrai, tai iš tiesų yra logikos, kad vis dėlto komitetui turėtų vadovauti neutralesnis žmogus.
Be to, oponavimo prasme komitetas netgi sustiprėja, nes pirmininku galės būti Mišrios frakcijos, pirmininko pavaduotoju galės būti opozicijos atstovas. Iš tikrųjų Audito komitetas netgi tam tikra prasme sustiprėja ir priežiūra taip pat sustiprėja, nes visa vadovybė atiduota ne tik opozicijai, bet ir tiems mišriems, kurie Mišrioje grupėje taip pat oponuoja daugumai. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui ir po kiek laiko galbūt diskutuoti toliau, ieškoti tų sprendimų, kaip vis dėlto Audito komitetas galėtų dar objektyviau ir efektyviau atlikti savo funkcijas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalba R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, visaip jūs, gerbiamas Pupini ir Jurgi, bandote apsiūti kantus, nors ir akivaizdu – tai lieka tik mėgėjiškas apsiuvimas. Jeigu 2016 metais mes taip būtume padarę, tai čia būtų mitingas ir panašiai, būtų sukeltas didelis ažiotažas. Aš galiu taip pasakyti: juokiasi puodas, kad katilas juodas. Tas saldus keršto skonis tęsiasi, bet iš esmės, ką dabar jūs padarėte? Yra 60 savivaldybių, turinčių tarybas. Vadinasi, po šito gesto, jeigu balsuosite taip, kaip jūs norite, iš opozicijų savivaldybėse taip pat turi būti Audito komiteto postai atimami ir atitekti pozicijoms. Taip išeina. Jūs dabar viską apvertėte aukštyn kojomis. Iš esmės pažeidžiate patį skaidrumo principą. Kviečiu balsuoti prieš, kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsavimas bus numatytu laiku.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projektas Nr. XIVP-89 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar atvyko gerbiama Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Taigi galime svarstyti darbotvarkės 1-14 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projektą Nr. XIVP-89. Prašau į tribūną. Žodis jums.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu, teikia Seimui pritarti E. Pašilio atleidimui iš generalinio prokuroro pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas M. Majauskas klausia pirmas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, mes čia į kairę nuo jūsų už barikadų. Sveiki!
Aš norėjau paklausti, kadangi jau kalbame apie gerbiamo E. Pašilio atleidimo sprendimą, galbūt galėtumėte pakomentuoti procedūras ir dėl jo skyrimo į naujas pareigas, nes čia buvo visokių diskusijų viešojoje erdvėje ir kažkokių nesusikalbėjimų, ir nesutarimų. Gal galėtumėte atskleisti, kokia iš tikrųjų buvo situacija dėl jo kandidatavimo į europines pareigas?
J. ŠOVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Taip, šiandien svarstomas ne šis klausimas, o generalinio prokuroro kadencijos pabaigos ir jo atleidimo iš pareigų pasibaigus kadencijai. Dėl generalinio prokuroro teikimo ar skyrimo į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, matyt, šias pareigas jūs turėjote omenyje, Prezidentas savo poziciją viešojoje erdvėje yra išdėstęs, tai ko nors papildomai nelabai galėčiau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama patarėja, aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti ne visai tiesiogiai su šiuo klausimu susijusio klausimo, bet jis yra, manau, svarbus, – apie aukščiausių valstybės pareigūnų… apie valstybės elgesį su aukščiausiais valstybės pareigūnais, buvusiais pareigūnais. Štai mes, kai visas pasaulis saugo tuos žmones, ar jie dirba think tankuose, ar padeda valstybės tarnyboje, mes matome ir buvusius Valstybės saugumo departamento direktorius, kurie vaikšto be darbo, yra kažkoks toks neapibrėžtumas. Kaip bus šiuo atveju? Ar jūsų nuomone, visgi valstybė neturėtų kaip nors atkreipti dėmesį į buvusius aukščiausius pareigūnus ir vis dėlto stengtis, kad jie būtų išsaugoti ir tarnautų valstybei, o nepalikti kažkur politinėse, sakykim, peripetijose už paraščių?
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Labai puikus klausimas ir turbūt jam turėtų būti skiriamas didelis dėmesys. Eiti valstybės tarnybą, eiti pareigas valstybės tarnyboje, ypač vadovaujančias pareigas, tikrai žmonių, norinčių ir galinčių jas eiti, yra vienetai. Prie to prisideda ir jūsų minėtas galbūt ir neigiamas požiūris, visuomenės neigiamas požiūris, kartais ir įžeidus požiūris į valstybės tarnybą. Prie to prisideda, matyt, ir politikų atitinkamas požiūris. Šį klausimą reikėtų spręsti kompleksiškai. Visiškai sutinku su jumis, kad taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji patarėja. Smagu jus vėl matyti šioje tribūnoje.
Mano klausimas susijęs su kai kuriais darbais, kuriems vadovavo ponas E. Pašilis. Praėjusios kadencijos pabaigoje mes Teisės ir teisėtvarkos komitete daug diskutavome apie tai, kiek pagrįsta ir kaip vykdoma vadinamoji prokuratūros optimizacija. Mums atrodė, kad trūksta logikos, visiškai arba per mažai buvo diskutuojama su pačia prokurorų bendruomene. Matydavome tokius dalykus, kai, pavyzdžiui, didesnis ir rimtai veikiantis skyrius jungiamas prie mažesnio, ir visiškai neaišku, koks čia būtų kaštų ir naudos santykis.
Ar jums neatrodo, kad naujai paskirtajam prokurorui reikėtų imtis peržiūrėti visą tai, nes ne tik nepasitenkinimas yra didžiulis ta reforma, bet toks įspūdis susidaro, kad tai kenkia ir darbo efektyvumui, ir iš tos reformos, matyt, nelabai kas išėjo? Ar aš klystu?
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Vėlgi jis toks gana kompleksinis klausimas. Kai skiriamas vienas ar kitas pareigūnas į vadovaujančias pareigas, tai turbūt su paskyrimu eina ir pasitikėjimas, kad jis, eidamas tas pareigas, vykdys tai, ką reikėtų vykdyti, laikydamasis įstatymų. Ir vidiniai reorganizavimai ar darbų organizavimo klausimai turėtų būti patikėti ir pasitikima tuo pareigūnu ar tais pareigūnais, tais vadovais, kurie juos spręs. Kartu tai labai derėtų ir su prokuratūros, kaip institucijos, nepriklausomumu. Mes taip pat esame susipažinę su jūsų minėtu optimizavimo procesu. Jis atrodo logiškai ir teisingai. O kad buvo padaryta atitinkamų klaidų ar nepakankama komunikacija buvo, čia yra kiti dalykai, kurie galėtų būti sprendžiami ar taisomi, bet darydamas visą laiką padarai klaidų. O šiaip generalinio prokuroro pozicija yra labai atsakinga ir esame, be abejo, dėkingi gerbiamam E. Pašiliui už nueitą kelią. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Prezidento vyriausiajai patarėjai už pristatymą. Jūs atsakėte į visus klausimus Motyvai po pateikimo. Už nori kalbėti gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Vytautai, man atrodo, kad tikrai šito žmogaus, kuris vykdė, kurį paskyrė D. Grybauskaitė, o konservatoriai patvirtino, tikrai nepaliks likimo valiai, tikrai jį globos ir suras kažkur šiltą vietą ir be Prezidento. Jūs patikėkite, gal net koks ministras atsistatydins, kad vis dėlto paskirtų E. Pašilį. Šitas žmogus iš šitos tribūnos kalbėjo, kai jį skyrė, kad jis nesibylinės su valstybe. Bet, deja, jis apgavo ir pabaigoje bylinėjasi su valstybe dėl kompensacijų. Šitas žmogus kėlė politines bylas, šitas žmogus tarnavo ne teisingumui, o tarnavo konjunktūrai. Kodėl nėra bylos G. Landsbergiui, kai jis už vieną eurą nusiperka 1,5 mln. vertės žemės sklypą? Kodėl nėra Landsbergių šeimai, kai per dvejus metus iš mokyklų verslo sukrauna beveik 15 mln. eurų turtą? Kodėl tų dalykų nėra? Kodėl netiriama? Šitas prokuroras atstovavo konjunktūrai, kėlė politines bylas. Labai teisingai Prezidentas pasakė – ir europinėms institucijoms jis neturi kompetencijos. O jis turi kompetenciją tik kurpti politines bylas. Todėl dar vienas… Aš svarstymo stadijoje taip pat užsirašiau kalbėti ir pakalbėsiu, o jūs, ponas Vytautai, taip labai neginkite šito žmogaus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, jeigu mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu, o balsuodami savo valią vis tiek galėsime išreikšti priėmimo stadijoje, vėliau balsuodami dėl visų projektų, tai mes galėtume atlikti šiek tiek darbo iš mūsų darbotvarkės. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje diskusijoje kalbėti užsirašė P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man tik paaiškėjo vienas dalykas, kodėl taip skuba prokuroras ateiti panaikinti imunitetą? Pasirodo, jo kadencija baigiasi. Jis gi iškėlė šitą politinę bylą mano atžvilgiu. Jeigu norėtume, kad būtų daugiau teisingumo, jis galėtų pasakyti, ateis naujas prokuroras, išnagrinės tą bylą visiškai nesusaistytas ir priims sprendimą. O gal jis būtų nutraukęs tą ikiteisminį tyrimą, kurį pradėjo užangažuotas E. Pašilis.
Gerbiamieji, štai jūs sakote – nėra politinių motyvų? Ar čia ne politinis motyvas? Aš manau, kad Darbo partijos ir Liberalų partijos byloje, dėl V. Gapšio imuniteto panaikinimo vis dėlto būtų daugiau objektyvumo, jeigu šitą klausimą ateitų ir pristatytų naujas prokuroras, kurį jau paskirtų ne D. Grybauskaitė, kurią paskyrė konservatoriai, išrinko Prezidente, o naujai išrinktas prokuroras. Deja, deja, prokuroras nepalaukė nė savaitės, mes mato, baigiasi kadencija, o reikia žūtbūt susidoroti su tuo P. Gražuliu.
Gerbiamieji, aš tikrai nežinau, ką aš tokio padariau. Tikrai nenupirkau žemės sklypo 1,5 mln. vertės už vieną eurą. Tikrai aš nepralobau, per dvejus metus iš kažkokio verslo nesukroviau 15 mln. eurų. O gal atvirkščiai, jeigu aš būčiau kažkokį… Gal man reikėjo pasiimti tą kibirą žemės, nueiti į tą sklypą, kurį nusipirko G. Landsbergis už vieną eurą, palaikyti kokiame kibirėlyje ir gal pavirstų auksu. Gal tada man tas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Aš nežinau, gerbiamieji, jeigu įtarimai panaikinami asmeniui, kuris atseit davė kyšį, ir pareigūnui, kuris atseit nurodė, kaip suklastoti dokumentus, rasti listeriją, tai už ką, ką aš padariau? Ką aš, Seimo narys, padariau, jeigu jie nieko nepadarė?
Ar jums ne akivaizdu, kad tai yra politinė byla ir šitas žmogus buvo tik įrankis D. Grybauskaitės ir konservatorių. Ir, matyt, kartu su konservatoriais jis sutarė – skubėk kuo greičiau, nes tavo kadencija baigiasi, Prezidentas teikia, kaip sako, tavo kandidatūros atleidimui.
Ar jūs nesuvedate visų tų dalykų? Ar jums dar neaišku, politikai? Ar jūs dar nemąstote? Bet aš kalbu ne jums. Tegul gal du ar trys žmonės klauso Lietuvoje, tegul jie girdi mano kalbą.
Taip, Lietuvoje nėra teisingumo. Mes rūpinamės teisingumu, demokratija Baltarusijoje, Rusijoje, o dabar į Vyriausybės programą įrašė, kad, matai, mes ginsime demokratiją visame pasaulyje. Tai pirmiausia į Kiniją siųsime kariuomenę, į Kiniją, į Rusiją ir Baltarusiją. Gerbiamieji, čia jau demokratiją uždarėme, žiniasklaidą suvaldėme, teisėjus, prokuratūrą suvaldėme, teismus suvaldėme – priima politinius sprendimus. Čia viskas jau gerai, nes mes – Europos Sąjungos šalis. Ir čia galima ką nori daryti: persekioti kitaminčius, kitokią politinę nuomonę turinčius, kelti politines bylas.
Taigi, gyvename Lietuvoje po 30 metų. Mes praradome tai, ką atgavome, – nepriklausomybę, teisingumą, demokratiją ir visus žmogaus teisių principus.
PIRMININKAS. Labai ačiū už tiek gražių žodžių.
Toliau diskutuoja gerbiamas V. Bakas. Prašom į tribūną.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kadangi P. Gražulis paminėjo mano vardą, tai gal pradėsiu nuo to, kad, gerbiamas Petrai, ta byla, kur generalinis prokuroras prašo panaikinti jūsų neliečiamybę, niekaip negali būti pavadinta politine byla, nes kaltinimai yra kriminaliniai, tai yra jūs esate įtariamas veikdamas savanaudiškai… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, netriukšmaukite iš salės kampo.
V. BAKAS (MSNG). Reikia būtinai nepainioti ir neleisti, kad mus klampintų į tokias melagingas interpretacijas. Ponas P. Gražulis, kaip ir ponas V. Gapšys, yra įtariami kriminaliniais nusikaltimais, kurie susiję su politine korupcija, su savanaudiškais nusikaltimais. Šiuo atveju jūs, pone Gražuli, siekėte savanaudiškai, pasak prokuratūros, proteguoti jums artimą įmonę. Kalbama apie pasikėsinimą arba bandymą papirkti valstybės pareigūnus, ir ne tik. Kalbama apie Rusijos pareigūnus, ieškojote tarpininkavimo. Tai baikime visa tai, jūs eikite į teismą ir ten įrodinėkite tiesą. Čia nieko bendro neturi su politika. Nebent jūs esate daug pasiryžęs paaukoti ir politinių interesų, tarp jų ir Lietuvos, kada pradedate derėtis su Rusijos pareigūnais.
Dabar aš tik noriu pasakyti, grįžti prie mūsų valstybės pareigūnų. Mes iš tiesų švaistomės savo aukščiausiais pareigūnais, mes juos niekiname dažnai, žeminame, kada jie atlieka savo pareigas, bet po to vis dėlto neišdrįstame jiems padėkoti, nes, kaip sakė Prezidentės patarėja, visuomenės nuomonė yra tokia kažkokia ne tokia. Bet aš noriu tik priminti, kaip mes sunkiai ieškojome prieš penkerius metus generalinio prokuroro, kandidato į generalinius prokurorus. Kokia buvo diskredituota prokuratūra ir kiek buvo skandalų, kaip žmonės nenorėjo eiti į generalinio prokuroro pareigas, prisiminkime tuos laikus.
Aš naudodamasis proga išėjau diskutuoti, kad visų pirma atkreipčiau mūsų dėmesį. Baikime, na, negalima valytis kojų į savo pareigūnus, kurie tarnavo valstybei, kad ir kokia būtų visuomenės nuomonė. Visuomenės nuomonė, pavyzdžiui, netrukdo teikti šiandien Seimui tvirtinti Vyriausybės, kurioje yra teisiama partija, kurios ministrus deleguoja teisiama partija. Bet štai generalinis prokuroras, kuris iš esmės… Na, reikia pripažinti, jo vadovavimo laikotarpiu buvo pradėtos politinės korupcijos bylos, tai yra jis ateina į Seimą, nepataikauja jokioms politinėms jėgoms taip, kaip numato įstatymai, prašo panaikinti imunitetą. Aš noriu pasakyti – būkime biedni, bet teisingi.
Tam tikras proveržis kovoje su politine korupcija atsirado ir, deja, atsirado ne tiek Seime, kiek teisėsaugoje. Būtent teisėsauga pradėjo nebijoti tirti tų korupcinių nusikaltimų, kuriuos daro politikai, na, ir už tai turime būti dėkingi generaliniam prokurorui. Taip, Generalinei prokuratūrai nepavyko per šitą laikotarpį pasiekti, kad nors vienas asmuo, kuris yra nuteistas už korupcinius nusikaltimus, netektų laivės, tai yra sulauktų laisvės atėmimo, realios bausmės. To padaryti nepavyko, nors kalėjimai yra perpildyti už visokias vagystes, plėšimus ir taip toliau, mes esame vieni pirmųjų Europos Sąjungoje pagal kalinčiųjų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Su tuo neva stipriai kovojame, bet mes neturime nė vieno atvejo, kad už korupcines veikas nuteistas valdininkas, politikas netektų laisvės.
Taip Europoje, deja, nėra. Mes galime pažiūrėti į JAV, Europą, iš tikrųjų tai yra sunkūs, labai sunkūs nusikaltimai. Be abejo, žmonės klausia ir man čia norėtųsi nueinančio generalinio prokuroro paklausti, kaip taip gali atsitikti, kad „MG Baltic“ byloje visi pripažįsta, jog įtariamieji veikė „MG Baltic“ įmonės naudai, kai mes žinome, jog vienintelis „MG Baltic“ akcininkas, pagrindinis akcininkas yra D. Mockus…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V. BAKAS (MSNG). Nepaisant to, šiam žmogui net įtarimai nepateikiami. Čia yra problema, mes nedrįstame mesti iššūkio aukščiausiai politinei korupcijai, bet šitas padaryta, ir už tai reikėtų padėkoti generaliniam prokurorui. Aš kviesčiau, kolegos.
PIRMININKAS. Labai ačiū, diskusija įvyko. Motyvai už, prieš svarstymo stadijoje. Kalba P. Gražulis – už. Ar jūs dar ne visus išsakėte?
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne. Gerbiamas Vytautai, aš noriu tau pasakyti: žinai, kokią aš išvadą pasidariau klausydamas tavęs? Buvusių kagėbistų, policininkų ir konservatorių nebūna. Ar tu rasi nors vieną Rusijoje nuteistą politinį oponentą už politiką, už įvairiausius ekonominius dalykus? Nes šioje realioje žemėje žmogus turi kūną, vaikšto ir, jeigu paskui mane dešimt metų seka kiekvieną mano žingsnį ir kurpia bylą, tai nejaugi tu jos nesukurpsi? Pone Vytautai, taigi dirbai policijoje, tu žinai. Tu buvai įtartas ir dėl to, matyt, liaupsini prokurorą, kad tu kaip profsąjungų lyderis bendradarbiavai su Rusijos tarnybomis, su Rusijos profsąjungomis ir mano buvo įregistruota rezoliucija, kad tau pradėtų tyrimą. Bet tu, matyt, labai dėkingas E. Pašiliui, kad tau bylos nepradėjo. Štai dėl ko tu čia lendi be muilo į gerą vietą ir keršiji kitiems.
Gerbiami Seimo nariai, aš galvojau, kad garbingesnis šitas žmogus Vytautas, bet, pasirodo, ne – jis yra taip pat priklausomas ir valdomas. Taigi sėkmės tau, Vytautai.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Bakas. Pavardė buvo paminėta. Pašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ponas P. Gražulis iš tiesų ir toliau, panašu, daro, na, yra arti naujos kriminalinės veikos, jis mane dabar apšmeižė, kad bendradarbiavau su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir profsąjungomis.
Pone Gražuli, jūs esate melagis. Aš Rusijoje paskutinį kartą esu buvęs, kai man buvo kokie šešeri metai, kai buvau dar vaikas, sovietmečiu. Su kuo aš ten galėjau bendradarbiauti, neįsivaizduoju, bet jūs esate melagis ir šmeižikas. Aš niekada nebendravau su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir niekada nebendravau su Rusijos profesinėmis sąjungomis. Taip, jūs bandėte mane sudoroti parlamentinio tyrimo metu, kai aš tyriau… po to, kai tyriau „MG Baltic“ įtaką, bet, deja, jūsų nutarimo projektas net nebuvo pateiktas. Jūs puikiai žinote, kad tai yra nesąmonė.
Todėl, gerbiamieji, dar kartą primenu, kad pono P. Gražulio kaltinimai prieš šiandien sudarytą komisiją niekaip nesusiję su jo, kaip politiko, politine veikla ir jo buvimu opozicijoje, nes jis rėmė tik valdančiuosius. Kokioje jūs opozicijoje buvote?!
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, trumpinkite repliką.
V. BAKAS (MSNG). Tai yra įtarimai kriminaliniu nusikaltimu, o jūs esate melagis ir šmeižikas.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos… Sekundėlę, gerbiamas Petrai! Aš jums suteiksiu žodį. Mes taip džiaugėmės, kad spėjame su darbotvarke, svarstome E. Pašilio atleidimą, bet įsivėlėme į V. Bako ir P. Gražulio personalijų klausimus. Gerbiami kolegos, aš suteiksiu jums žodį, bet tik trumpai. Gerai, gerbiamas Petrai?
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Vytautai, kodėl valdančioji dauguma net neįtraukė į darbotvarkę mano rezoliucijos? Galbūt jūs priklausėte valdančiajai daugumai ir turėjote didelę įtaką? Mano rezoliucija buvo užregistruota. Apie jus rašė žiniasklaida, ne aš, apie jūsų veiklą. Jeigu jinai meluoja, tai ir aš meluoju. Jūs toks teisybės ieškotojas, gal reikėjo pačiam paprašyti, kad įtrauktų tą rezoliuciją, prokuratūra būtų iškėlusi bylą ir būtų išaiškinusi.
PIRMININKAS. Supratome. Gerbiami kolegos, nesižarstykite kaltinimais, replikomis, nereikės tada ir aiškintis tarpusavyje.
Gerbiami kolegos, kaip sutarėme, galbūt galime ir po svarstymo stadijos pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento visiškai redakcinėmis pataisomis? Ar galėtume? (Balsai salėje) Dėkui.
Tada priėmimo stadija. Ar yra norinčių išsakyti kokius nors motyvus? Priėmimo stadija. E. Gentvilas norėtų kalbėti už. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kalbėsiu už ir prašau nekreipti dėmesio į politinės menkystos, politinio nulio susireikšminimą. Noriu tik priminti dėl to menkystos klausimo, kad generalinis prokuroras dėl jo imuniteto atėmimo kreipėsi jau pernai birželio 4 dieną, tačiau tuometė valdančioji dauguma palaikė kolegą, o šiandien jis tiktai burną aušina ir orą virpina.
Kalbėkime apie poną D. Valį. Taip, reikia pripažinti, kad reformų prokuratūroje nematėme, prokurorų nepasitenkinimas vadyba egzistavo, prokuratūros autoritetas visuomenėje neaugo. Tačiau reikia matyti ir kitus dalykus. Vis tiktai nebuvo akivaizdaus pataikavimo politinėms jėgoms, ką ir kolega Vytautas pasakė. Buvo toks rutininis darbų atlikimas. Norėtųsi, kad Generalinė prokuratūra funkcionuotų kaip tokia lyderiaujanti institucija, idėjas fontanuojanti. Deja, to nebuvo. Čia pamoka turbūt visiems asmenims, kurie skiria, pasiūlo generalinius prokurorus. Tai jau ne pirmas generalinis prokuroras, kuris nesulaukia palaikymo tolesnei savo karjeros eigai. Ponas E. Pašilis nėra pirmasis.
Mano linkėjimai Prezidentui, prezidentūrai rasti kandidatą, kuris tikrai parodytų sugebėjimą tarp Seimo narių ir visuomenės ir nusipelnytų autoriteto, nusipelnytų pasitikėjimo kitai kadencijai, kad nereikėtų kas penkerius, kas ketverius metus keisti generalinio prokuroro. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Ar galime bendru sutarimu?.. Tiesa, tai jau priėmimo stadija. Turėsime balsuoti. Gerai. Kolegos, balsavimas bus numatytu laiku.
12.08 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar aš, naudodamasis proga, norėčiau perskaityti 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškimą „Dėl Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupės įkūrimo“. Įkurti Laikinąją Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupę, patvirtinti Seimo narį A. Ažubalį Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupės pirmininku, o J. Jarutį, G. Palucką ir J. Gudauską – grupės pavaduotojais. Pasirašo daug Seimo narių. Čia bus perduota Seimo Pirmininkei.
Toliau. Pareiškimas dėl jungimosi į Laikinąją Lietuvos pajūrio bičiulių Seimo narių grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas M. Skritulskas, laikinosios grupės pavaduotoju – A. Pocius.“ Taip pat pasirašo daug jūsų kolegų Seimo narių.
Taip pat Tarpparlamentinių ryšių su Honkongu (Kinijos Liaudies Respublika) grupė. Pirmininku išrinktas M. Matijošaitis, pavaduotoju – M. Maldeikis. Pasirašo daug Seimo narių.
Kadangi mes spėriai dirbame, užbėgome už akių darbotvarkei, siūlau toliau svarstyti vakarinės darbotvarkės klausimus, kurie galbūt nesukels daug diskusijų.
12.10 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti darbotvarkės 2-7 klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-62. Pranešėjas – M. Majauskas. Jeigu galėtumėte, gerbiamas Mykolai, Pensijų kaupimo įstatymo projektą, vėliau, matyt, ir rezervinį vieną kitą galėsite pristatyti.
Toliau pirmininkaus posėdžiui gerbiamas J. Razma – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiuo įstatymo projektu, Pensijų kaupimo įstatymo pataisa, koreguojame gana rimtą, bet techninę klaidą, kuri atsiranda dėl to, jog Pensijų kaupimo fondas, kuris buvo numatytas jauniausiai dalyvių grupei… ta jauniausia dalyvių grupė pasislenka nuo 18 metų iki 19 metų ir atsiranda tokia spraga, kuomet 18-mečiams reikia kurti atskirą pensinį fondą, kuris apimtų visus nuo 12 iki 18 metų. Tokioje situacijoje mes turėtume gana mažą dalyvių skaičių, o fiksuoti kaštai būtų dideli ir tokio fondo rezultatas, matyt, būtų nepatenkinamas, todėl siūloma koreguoti Pensijų kaupimo įstatymą numatant, kad visi jaunesni nei 22 metų būtų priskiriami jauniausiam fondui, o visi vyresni jau būtų priskiriami kitam fondui. Kviečiu kolegas pritarti. Ir Lietuvos bankas labai prašo šitą klaidą ištaisyti kiek įmanoma greičiau, dar iki Naujųjų metų, kad nereikėtų tokio atskiro fondo kurti.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dabar klausimų stadija. Klausia kolega R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man tiktai norėjosi tikslesnių vertinimo kriterijų ir dabar pabaigoje, kai pasakėte, kad nebūtų kito fondo, pasakykite, jeigu, tarkime, būtų kitas fondas, kiek biudžetui tai atsilieptų? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, atkreipsiu dėmesį, kad tai yra privatūs pensijų fondai, tai yra žmonės, kurie kaupia patys. Pagal įstatymus atskiroms grupėms turi būti sukurti atskiri fondai ir jie investuotų pagal kiekvienos grupės atskirą riziką. Tarkime, vyresnių žmonių, kadangi tikėtina, kad jie greičiau išeis į pensiją, investicijos būtų į mažiau rizikingus investicinius popierius ir vertybinius popierius, o jaunesniems yra didesnės rizikos fondai, nes jie turi galimybę dar ir uždirbti, ir pralošti, ir vėl uždirbti, ilguoju laikotarpiu galbūt uždirbti daugiau. Todėl yra suskirstoma į atskiras grupes – kiekvienai amžiaus grupei atskiras pensinis fondas. Kiekvieną atskirą pensinį fondą reikia valdyti, administruoti ir jam atsiranda tam tikri kaštai.
Šiuo atveju buvo padaryta techninė klaida įstatyme numatant, kad visiems, jaunesniems negu 18 metų, reikėtų kurti atskirtą fondą ir esantiems 18-mečiams, kurie dabar tapo 19-mečiai, jau tas fondas nukeliauja ir nauji 18-mečiai į jį nepatenka, ir jiems tada reikia atskiro fondo. Tada tas fondas būtų per brangus tik tai siaurai asmenų grupei, todėl yra siūlymas pakoreguoti įstatymo projektą taip, jog jaunesniems negu 22 metų būtų atskiras fondas, į kurį patektų pakankamai dalyvaujančių tam, kad būtų padengti fiksuoti kaštai.
PIRMININKAS. Visi paklausė. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų už, prieš? Nematau. Tuomet balsavimas nukeliamas į tam skirtą specialų laiką.
12.14 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259(2) (svarstymas)
Toliau M. Majauskas pateiks kitus savo įstatymų projektus, tai yra r-1.1, r-1.2 r-1.3 klausimai. Tuoj pasakysime pavadinimus, nes čia mes labai greitai imame projektus: Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, čia ne M. Majausko, tai yra ankstesnės Vyriausybės inicijuotas projektas, taip pat ir gerbiamo kolegos S. Gentvilo. Šiais įstatymų projektais siūloma sudaryti galimybes steigiamų įmonių kaupiamąsias sąskaitas atidaryti ne tik bankuose, bet ir kredito, ir elektroninių pinigų įstaigose.
Šis įstatymas yra svarbus tuo, jog mes atveriame galimybes Baltarusijos įmonėms atsidaryti sąskaitas Lietuvoje ir perkelti savo operacijas į Lietuvą ir sudarome lengvesnes, palankesnes sąlygas tai padaryti. Iki šiol jiems reikia atsidaryti sąskaitas bankuose, o tai žinome, užtrunka šiek tiek laiko, galbūt ir kainuoja daugiau, o ir procedūros gali būti sudėtingesnės.
Pakoregavę įstatymą, mes sudarysime jiems palankesnes sąlygas įsikurti čia, Lietuvoje, ir būtų gana svarbu, kad mes tai darytume pakankamai greitai, reaguodami į situaciją Baltarusijoje. Viena vertus, mūsų tikslas yra stabilizuoti ten situaciją. Kita vertus, mes turime užtikrinti ir Lietuvos ekonominių interesų išnaudojimą, kad mes pasinaudotume ta situacija ir tos įmonės, kurios bėga iš Baltarusijos, rastų saugų prieglobstį Lietuvoje.
Komitetas apsvarstė visus šiuos įstatymų projektus. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo balsavo ir buvo pritarta bendru sutarimu. Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą taip pat apsvarstė, balsavo ir buvo pritarta bendru sutarimu. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pataisą komitetas taip pat apsvarstė, balsavo ir jai buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų vėl nematau užsirašiusių. Dėl pritarimo po svarstymo balsuosime nustatytu laiku.
12.17 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43 (pateikimas)
Toliau, kaip mums pranešta, kolega S. Šedbaras dabar norėtų pateikti 2-6 klausimą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Teismų įstatymo įsigaliojimo normos keitimas. Šiaip mes priėmėme visą paketą šiais metais Teismų įstatymo pataisų. Tai yra susiję su atrankos procedūromis. Vienas iš etapų, kai įvertinamos pretendento, taip įstatyme pasakyta, asmeninės būdo ir pažintinės savybės, arba, kitaip tariant, psichologinis pasirengimas ir galimumas atlikti tokį darbą, bendrauti su žmonėmis, nes tai yra bylos dalyviai. Tai yra labai geras dalykas.
Tuo pat metu, kadangi jau daug metų teismai, teismo valdžia, Nacionalinė teismų administracija bendradarbiauja su Norvegijos atitinkamomis vyriausybėmis struktūromis ir fondais, kaip tik praeitais metais buvo pradėtas vykdyti panašus projektas ir skirtas finansavimas. Štai šiuo atveju išeitų taip, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o projekto kartu su norvegais įdiegimas ir finansai, šis projektas būtų užbaigtas 2021 m. gruodžio 31 d.
Mūsų tikslas būtų tiek Teismų įstatymo modelio įsigaliojimą, tiek ir Norvegijos fondo skirtą programą, kuri yra susijusi su tais pačiais dalykais, užbaigti vienu metu, todėl prašytume pritarti pasiūlymui šią normą, dėl teisėjų atrankos tokio būdo įsigaliojimą atidėti nuo 2021 m. sausio 1 d., atsiprašau, nuo 2022 m. sausio 1 d. – metams į priekį.
PIRMININKAS. Klausti, matau, niekas neužsirašė. Teiraujuosi, ar bus norinčių kalbėti dėl motyvų? Taip pat nematyti. Balsavimą keliame į nustatytą laiką.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-68 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pasiūlytume svarstyti 2-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų“ projektas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu Seimo nutarimą „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų“. 2021 m. sausio 20 d. baigsis pono M. Martišiaus, kaip Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nario, įgaliojimai, todėl vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalimi komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Taigi yra toks formalus teikimas. Kito kelio, kaip jį atleisti iš pareigų, nėra, nes žmogui baigiasi kadencija. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Matau, kad niekam klausimų nekyla dėl šio teikimo. Dėl motyvų ar būtų norinčių pasisakyti? Nėra. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Kadangi čia toks formalus trivialus projektas, niekas neprieštarauja, tai pritariame bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Gal kas nori diskusijoje kalbėti? Nematau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik turiu vieną pastabą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį, bet tai yra visiškai redakcinio pobūdžio pastaba, kuri turbūt darbo tvarka gali būti pataisyta. Mūsų teikiamas straipsnis skamba taip: „Atleisti M. Martišių iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.“ Teisės departamentas pastebėjo, kad reiktų rašyti „jo, kaip komisijos nario, kadencijai pasibaigus“.
PIRMININKAS. Gerai. Jau pranešėjas perėjo į priėmimo stadiją. Dabar priėmimas. Pastabai, kurią pakomentavo pranešėjas, manau, pritariame, paredaguosime.
Dėl motyvų kas nori paskutinėje priėmimo stadijoje kalbėti? Nematau. Galime priimti pastraipsniui, kad liktų tik pats paskutinis balsavimas. Tai yra du straipsniai. 1 straipsnis konstatuoja patį atleidimo faktą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau. Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo datos. Ar galime bendru sutarimu? Galime, niekas neprieštarauja. Balsavimas, kaip sakiau, bus nustatytu laiku.
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-92(2) (pateikimas)
Dabar iš projektų, kuriuos galima būtų dar perkelti į šį posėdį, matau, yra rezerve likęs mano paties teikiamas projektas. Gal nebus prieštaraujančių, kad aš iš šios vietos pateiksiu? Taip yra daroma, nėra kažkas unikalaus. (Balsai salėje) Girdžiu replikas, kad nelabai gerai atrodo. Jeigu kas nors ateitų papirmininkauti, ar yra kas nors iš pavaduotojų salėje? Prašom. Gerbiamas Vytautas jeigu mane pakeis šiame krėsle, aš tada iš tribūnos pateiksiu nutarimo projektą dėl delegacijų sudarymo.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, kviečiu J. Razmą į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau sprendžiame dėl bene paskutinių mūsų struktūrų – tai Seimo delegacijų sudarymo. Žinoma, šiuo pandemijos laikotarpiu delegacijų vaidmuo yra gerokai sumenkęs, bet vis dėlto jos dirba. Daugiausiai dirba nuotoliniu būdu. Manau, kad ilgai delsti mums nereikia, reikia turėti savo delegacijas ir atitinkamus jų vadovus. Iš pradžių yra teikiamas nutarimo projektas dėl delegacijų sudėčių. Kai jį patvirtinsime, kitą kartą bus galima teikti nutarimo projektą dėl delegacijų vadovų. Pasakysiu, kad kvotos šiandien Seniūnų sueigoje buvo patvirtintos tiek delegacijų narių, tiek vadovų. Labai prašyčiau, kad frakcijų vadovai neužtruktų pateikti savo pasiūlymus dėl delegacijų vadovų, kad tuo pagrindu mes kitame galbūt posėdyje galėtume patvirtinti ir delegacijų pirmininkus bei pavaduotojus.
O delegacijos mūsų tradicinės. Tai Seimo delegacija Frankofonijos parlamentinėje asamblėjoje. Beje, pasakysiu, kad šioje delegacijoje galėtų būti trys Seimo nariai, bet kol kas radome tik du Seimo narius, mokančius prancūzų kalbą, nes čia iš esmės yra taikomas toks neformalus reikalavimas. Jeigu vis dėlto atsirastų dar bent vienas Seimo narys, kalbantis prancūzų kalba, tai mes galėtume įrašyti ir trečią narį.
Toliau – Seimo delegacija ESBO. Pagal tos delegacijos specifiką dalis Seimo narių tampa tikraisiais nariais, dalis – pavaduotojais, jūs matote pavardes. Taip pat svarbi delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Čia keturi tikrieji nariai, keturi pavaduotojai. Toliau – delegacija Tarpparlamentinėje sąjungoje, keturi nariai, čia jokie pavaduotojai nenumatyti. Toliau – delegacija NATO parlamentinėje asamblėjoje, keturi nariai ir vienas pavaduotojas. Delegacija Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinėje asamblėjoje, trys nariai, nedidelė delegacija. Seimo delegacija Baltijos Asamblėjoje, keturiolika narių. Toliau – Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje, čia mūsų dvidešimt narių, turbūt gausiausia delegacija. Toliau – Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja, tokia trišalė struktūra, dešimt narių, jai vadovauti, iš anksto galima pasakyti, numatoma mūsų Seimo Pirmininkei. Delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos, čia jau dvišalė, penkiolika narių. Taigi turime dešimt delegacijų ir frakcijos pasiūlė savo atstovus pagal Seniūnų sueigoje nustatytas kvotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Dėl vedimo tvarkos – V. Jukna. Prašom.
V. JUKNA (DPF). Darbo partija į Frankofonijos delegaciją siūlo V. Gapšį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad mes, gavę teikimą žodžiu, galime papildyti ir fiksuoti, kad iki priėmimo jau įrašoma ir ši pavardė.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, yra norintis paklausti. Prašau. Žodis K. Glaveckui.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, dabar korona ir akivaizdu, kad tos visos delegacijos bus on line. O kokį biudžetą, sakykite, jūs kitais metais numatėte ir įtraukėte į biudžeto išlaidų sąmatą šitoms visoms delegacijoms funkcionuoti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pagal darbų pasiskirstymą Seimo vadovybėje Seimo kanceliariją kuruoja mano kolega P. Saudargas, galbūt jis tiksliau galėtų atsakyti. Aš niekaip nesu prisidėjęs prie Seimo kanceliarijos biudžeto formavimo. Kiek žinau, sumos yra mažesnės, apskritai Seimo kanceliarijai iš Vyriausybės pateikta biudžeto apimtis yra gana nedidelė. Manau, kad delegacijų sutaupymas čia bus labai geras ir naudingas dalykas. O savaime lėšos taupysis, nes, aišku, komandiruočių kaip įprastais metais tikrai tiek nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau paklausti norinčių nematau. Ačiū kolegai už pristatymą. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Ne? Tada balsavimą, matyt, darysime kartu su visais balsavimais numatytu laiku. Gerai. Gal tada priėmimo stadiją mes turėsime, kaip ir numatyta, 12 val. 45 min., o dabar tada po pateikimo kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) V. Bakas prieštaravo. Gerai, kolegos, matau, kad bus norinčių ir pasisakyti, ir balsuoti. Tada visą klausimą turėsime 12 val. 45 min. Ar dar turime projektų?
Gerbiami kolegos, kad nesimaišytume ir turėtume visus balsavimus tuo laiku, kada ir nustatėme, tai iki 12 val. 45 min. skelbiu techninę pertrauką ir tada grįšime visi balsuoti.
Dar dėl vedimo tvarkos A. Ažubalis norėtų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti tuos kolegas, kurie įsirašė į Laikinosios Seimo narių sostinės bičiulių grupės sąrašus, gal čia susirinkti per tą techninę pertraukėlę, išsirinkti pirmininką, pavaduotojus. (Balsai salėje) Kam rūpi sostinės reikalai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Skelbiu pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paskutinė rytinio Seimo plenarinio posėdžio dalis – mūsų balsavimų maratonas, taip aš pavadinčiau. Projektai balsuoti bus teikiami ta tvarka, kaip jie buvo surašyti pirminėje darbotvarkėje, nepaisant to, kad čia pranešėjai galbūt kitokia tvarka iš tribūnos pateikė projektus. Dėl to jūs galėsite lengvai sekti žiūrėdami į darbotvarkę iš eilės.
12.46 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi pirmasis projektas Nr. XIIIP-5184(2) sujungtas su projektu Nr. XIIIP-5172(3). Priėmimo stadija. Tai yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5184(2) priimtas. (Gongas)
Prašau dėl vedimo tvarkos ar dėl kokių nors kitų klausimų.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Aš tik prašau mano balsą įskaityti už, nes kol suradau kortelę. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Ministras L. Kukuraitis – už.
12.48 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau projektas, kuris pirminėje darbotvarkėje buvo įrašytas 1-4.1 klausimu, – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4981(2). Kviečiu balsuoti svarstymo stadijoje.
Balsavo 120: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.49 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydimasis projektas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 124 Seimo nariai, visi 124 – už.
12.50 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4504(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Balsavo 124 Seimo nariai, už – 124. Po svarstymo projektui pritarta.
12.51 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.52 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadijos pabaiga.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 124, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.53 val.
Įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas. Taip pat balsuojame po svarstymo.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 126, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.54 val.
1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5232 (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas. Atkreipsiu dėmesį, kad balsuojama dėl komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai yra 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 103, prieš – 5, susilaikė 18. Priimtas sprendimas po svarstymo: grąžinti iniciatoriams tobulinti.
12.55 val.
Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4967 (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas (1.10 klausimas) – Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektas. Taip pat balsuosime dėl komiteto išvados – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritaria tokiai išvadai, balsuoja už.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 5. Grąžintas iniciatoriams tobulinti.
12.56 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5047(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar yra kompleksinis 1-11 klausimas. Aš manau, kad galime, kadangi svarstymo stadija, ne priėmimo, balsuoti už visą įstatymų paketą. Mes norime pasitikslinti, ar svarstant šį paketą buvo apsispręsta dėl Seimo narės G. Burokienės pasiūlymo? Čia buvo ponios… Viskas gerai, ar jūs atsiėmėte? Buvo pritarta. Gerai, tuomet mes galime prie atskirų projektų nebesustoti. Kviečiu balsuoti už visą paketą, 1-11 klausimą, kur Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra pagrindinis, ir keletas lydimųjų.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 116, prieš – 1, susilaikė 8.
Toliau, kaip prisimenate, dėl Farmacijos įstatymo projekto mes esame padarę pertrauką iki vakarinio posėdžio.
12.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1869 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-63(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Seimo statuto pataisos dėl nuotolinio balsavimo, taip paprastai kalbant. Kviečiu balsuoti už pritarimą po svarstymo.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 125, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo, tikėkimės, kad ketvirtadienį galėsime priimti.
12.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projektas Nr. XIVP-89 (priėmimo tęsinys)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ projektas. Kaip žinote, mes pateikimo ir svarstymo stadijas įveikėme bendru sutarimu. Tai yra likęs tik balsavimas dėl priėmimo. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 126, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio atleidimui iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų“ priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-81 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Balsuojame pateikimo stadijoje.
Balsavo 124: už – 74, prieš – 32, susilaikė 18. Toliau svarstymas. Yra norinčių replikuoti ar dėl vedimo tvarkos? Prašom. Atsiprašau, ne tą įjungiau. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Įprastas prašymas per šoninį mikrofoną. Kadangi yra diskriminuojama didžiausia opozicinė frakcija ir su ja nėra tariamasi dėl senos parlamento tradicijos skirti būtent opozicinei frakcijai Audito komiteto pirmininką, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dar viena pertrauka yra galima. Aš manau, bendru sutarimu pritarkime pertraukai, kad negaištume laiko, nes penktadalį, be abejo, iniciatoriai nesunkiai turės. Po pietų tada baigsime svarstyti šį klausimą.
Toliau. Jau mes kai kuriuos projektus iš popietinės darbotvarkės buvome paėmę, tai, matyt, eilės tvarka tuomet.
13.02 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306 ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5307 (pateikimo tęsinys)
Buvę 2-2.1 ir 2-2.2 klausimai. Turbūt galima balsuoti kartu kaip už paketą. Tai Seimo kontrolierių įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.
Balsavo 121: už – 115, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Tuomet paskelbiame numatomą svarstymo datą. Siūloma pavasario sesijoje. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime sutarti? Ačiū, taip tada ir fiksuojame.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-68 (priėmimo tęsinys)
Žiūrime į darbotvarkės projektą 2-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigų“ projektas. Čia taip pat, rodos, pateikimą ir svarstymą įveikėme bendru sutarimu. Tada priėmimas. Kas pritaria atleidimui, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 119, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.05 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-43 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-6 klausimas – Teismų įstatymo daugelio straipsnių pataisymai. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.
Prašau. M. Navickienė dėl vedimo tvarkos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mano balsą dėl protokolo prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Įrašome į protokolą, kad M. Navickienė balsavo už anksčiau balsuotu klausimu.
Teismų įstatymo pataisos. Kas už po pateikimo, kviečiu balsuoti.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 15 diena. Čia yra iš tų skubių projektų. Pritariame? Prieštaraujančių nematau, taip ir fiksuojame.
13.06 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-62 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-7 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat balsuojame po pateikimo.
Balsavo 117: už – 88, prieš – 2, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data taip pat gruodžio 15 diena. Tada taip ir fiksuojame.
13.08 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259(2) (svarstymo tęsinys)
Kai kurie rezerviniai klausimai buvo pateikti. Pirmasis buvo kompleksinis projektas, aš manau, čia galima balsuoti dėl visų trijų projektų vienu balsavimu. Tai yra Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimo projektai.
Balsavo 117: už – 110, prieš nėra, susilaikė 7.
13.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-92(2) (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis balsavimas dėl dar vieno rezervinio klausimo dėl Seimo delegacijų. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo.
Už – 115, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo ir priėmimo dabar nedarome, nes porą pavardžių pateikus žodžiu reikia registruoti naują šio projekto redakciją. Po pietų baigsime svarstyti. Dabar matau, kad E. Pupinis nori kažką pasakyti. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų jau antrą kartą šiek tiek užtęsiame balsavimus. Mes planuojame kitas savo posėdžių darbotvarkes, tai iš tikrųjų gal būtų galima paankstinti ateityje šiek tiek balsavimo pradžią? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, Sekretoriatas tiksliau mėgins planuoti mūsų darbo trukmę.
Dabar pabaigoje leiskite perskaityti dar keletą trumpų pareiškimų.
13.09 val.
Informaciniai pranešimai
Pirmasis pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją grupę: „Pranešame, kad šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai jungiamės į Laikinąją Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupę.“ Grupės pirmininke išrinkta profesorė V. Targamadzė, pavaduotojais – M. Puidokas ir A. Nekrošius. Yra galimybių, manau, dar į tą sąrašą, kas nori, įsirašyti.
Kita grupė – Laikinosios Seimo narių sostinės bičiulių grupės įkūrimas. Kaip suprantu, Lietuvos sostinė turbūt turima omeny. Įkurti Laikinąją Seimo narių sostinės bičiulių grupę, išrinkti Seimo narį A. Ažubalį Laikinosios Seimo narių sostinės bičiulių grupės pirmininku, pavaduotoju išrenkamas V. Mitalas.
Tai tiek skelbimų. Ačiū dalyvavusiems ir iki susitikimo po pietų išklausant Vyriausybės programą. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.