LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-04-14 Nr. XIVP-2621

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto tekste įvesti trumpinius formuluotėms „laikinojo solidarumo įnašas“, „laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai“, „laikinojo solidarumo įnašo bazė“.

2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „gautų lėšų“, projekto 4 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų“, tuo tarpu 4 straipsnyje toliau vartojama formuluotė „Įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.

3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų“, tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė „šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto mokėtojo“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.

4. Projekto  1 straipsnio  2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės mokesčių inspekcijos ir šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų santykiams, Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomai laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolei, šio įnašo nepriemokos išieškojimui ir permokos grąžinimui, baudų skyrimui ir delspinigių skaičiavimui už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės atliekant mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus, mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčių permokos grąžinimo, mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės, delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų prievolių valstybei (mokesčių ir tam tikrų nemokestinių prievolių, t. y. baudų už administracinius nusižengimus) administravimo procedūros jau šiuo metu yra aiškiai sureguliuotos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ): a) MAĮ 32 ir 33 straipsniuose reglamentuojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos; b) MAĮ 36 ir 40 straipsniuose reglamentuojamos mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos; c) MAĮ VI skyriuje reglamentuojami mokestiniai patikrinimai, o VII skyriuje – mokestiniai tyrimai; d) MAĮ penktajame skirsnyje reglamentuojamas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas; e) MAĮ 87 straipsnyje reglamentuojamas mokestinės permokos grąžinimas; f) MAĮ 96–100 straipsniuose reglamentuojami klausimai, susiję su delspinigių skaičiavimu, o MAĮ VIII skyriuje – mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsakomybė (baudos).“ Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad iš teikiamo siūlymo nėra iki galo aišku, kokia apimtimi vis dėlto būtų taikomas Mokesčių administravimo įstatymas laikinojo solidarumo įnašo ir jo mokėtojo atžvilgiu ir ar siūlomų nuostatų pakanka užtikrinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek laikinojo solidarumo įnašo mokėtojų teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą.

                 Pirma, Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos nustatytos ne tik atskiruose straipsniuose, reglamentuojančiuose būtent šių subjektų teises ir pareigas, tačiau ir visame šio įstatymo tekste reglamentuojant skirtingas procedūras, tuo pačiu tam tikrų mokesčių administratoriaus teisių įgyvendinimo užtikrinimui Mokesčių administravimo įstatymo atskiruose straipsniuose įtvirtinami įvairūs įpareigojimai ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir kitiems subjektams (pavyzdžiui, nustatomos pareigos tretiesiems asmenims, o Mokesčių administravimo 48 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dalinis ir aiškiai neapibrėžtos apimties Mokesčių administravimo įstatymo taikymas leis užtikrinti efektyvų mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimą.

                 Antra, Mokesčių administravimo įstatyme yra nustatytos ne tik mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos, tačiau ir mokesčių administratoriaus pareigūnų teisės, tačiau pagal projekte vartojamą formuluotę „nuostatos dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų“ sektų, jog mokesčių administratoriaus pareigūnai Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų įgaliojimų laikinojo solidarumo įnašo ir jo mokėtojų atžvilgiu neturėtų.

                 Trečia, pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme numatytas ir mokesčių mokėtojų konsultavimo institutas (mokesčių administratoriaus pareiga), tačiau nėra aišku, ar šis institutas būtų taikomas laikinojo solidarumo įnašo mokėtojų atžvilgiu. Pastebėtina, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl mokesčių administratoriaus suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais tai laikoma pagrindu atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos mokėjimo.

                 Ketvirta, Mokesčių administravimo įstatymo V skyriaus pirmajame skirsnyje „Mokesčių apskaičiavimas“ reglamentuojami tokie svarbūs klausimai kaip mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir kiti. Abejotina, jog šis mokesčių administratoriaus įgaliojimams vykdyti reikalingas teisinis reguliavimas būtų neaktualus administruojant laikinąjį solidarumo įnašą.

                 Penkta, pastebėtina, jog praktikoje gali kilti įvairių formuluočių ir sąvokų vartojimo klausimų, pavyzdžiui, kaip turėtų būti vadinamas „mokestinis patikrinimas“ ar „mokestinis tyrimas“ tuo atveju, jeigu šie procesai vyktų dėl laikinojo solidarumo įnašo.

                 Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei siekiant užtikrinti, kad Mokesčių administravimo įstatymo taikymas administruojant laikinąją solidarumo įmoką būtų sklandus, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos yra pakankamos šiam tikslui pasiekti bei atitinka teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą.

5. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> baudų skyrimui <...> už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl <...> mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės <...>“. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje nustatyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus dydžiai, kurie gali siekti nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos, o jeigu už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta bauda nepraėjus senaties terminui, tai apskaičiuota bauda didinama dvigubai. Atsižvelgus į projektu siūlomas nustatyti laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo taisykles ir kaip aiškinamajame rašte nurodoma „nelauktą grynųjų palūkanų padidėjimą atspindintį laikinojo solidarumo įnašo skaičiavimo modelį“, svarstytina, ar Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje nustatytų baudų dydžių taikymas šiuo atveju būtų proporcingas ir teisingas.

6. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje išdėstyta laikinojo solidarumo bazės apskaičiavimo taisyklė sunkiai suprantama, nes joje įterpta ir koeficiento apskaičiavimo taisyklė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskirti nuostatas dėl koeficiento apskaičiavimo nuo nuostatų dėl bazės apskaičiavimo. Kitaip tariant, nuostatas dėl koeficiento apskaičiavimo dėstyti atskiroje 6 straipsnio dalyje arba projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų apibrėžta koeficiento sąvoka. Taip pat, siekiant teisės akto normų aiškumo ir glaustumo, projekto 2 straipsnyje siūlytina apibrėžti ir Lietuvos rezidentų sąvoką.

7. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 ir 8 dalyse bei 8 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „daugiau kaip 50 procentų“ neturėtų būti pakeista formuluote „50 ir daugiau procentų“.

8. Atsižvelgus į projekto 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą formuluotę ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nurodytą laikotarpį“ vartoti formuluotę „nurodytus atitinkamus 4 finansinius metus“.

9. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas gali veiklą vykdyti ir trumpiau nei atitinkamus 4 finansinius metus. Atsižvelgus į tai, atitinkamai koreguotina projekto 6 straipsnio 5 dalies formuluotė dėl 4 finansinių metų.

10. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „atskaitymai atliekami, jeigu apskaičiuojant avansinį laikinąjį solidarumo įnašą pagal šio įstatymo 8 straipsnį jie (jų dalis) nebuvo atskaityti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta „Avansinis laikinasis solidarumo įnašas gali būti mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įnašo bazė sumažinama per atitinkamus metus kredito įstaigos į IDF ir BPF sumokėtomis įmokomis“. Atsižvelgus į tai, koreguotina projekto 6 straipsnio 6 dalies konstrukcija, nes priešingu atveju gautųsi, kad apskaičiavus avansinį laikinąjį solidarumo įnašą ir nuo jo atskaičius tik dalį IDF ir BPF sumokėtų įmokų, atliekant laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimą nebebūtų galima nuo jo atskaityti likusios IDF ir BPF sumokėtų įmokų dalies.

11. Neaiški projekto 6 straipsnio 8 dalyje esančios formuluotės „neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį“ paskirtis. Svarstytina, ar ji nėra perteklinė. 

12. Projekto 6 straipsnio 8 dalyje esanti išimtis, skirta „Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje yra nurodyti subjektai, kurie laikomi laikinojo solidarumo įnašo mokėtojais: „Laikinąjį solidarumo įnašą moka pagal Bankų įstatymą Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės) licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 8 dalyje esančioje išimtyje neturėtų būti nurodyti ir užsienio bankų filialai. Be to, siūlytina patikslinti šios išimties formuluotę taip: „Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams“.

13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnį jį išdėstant taip: „Apskaičiuojant laikinąjį solidarumo įnašą laikinojo solidarumo įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas“.

14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 1 dalies du paskutinius sakinius apjungti į vieną: „Avansinio laikinojo solidarumo įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis laikinasis solidarumo įnašas sumokamas į valstybės biudžetą pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos“.

15. Atsižvelgus į tai, kad per atitinkamą mokėjimo laikotarpį bus sumokami du arba trys avansiniai laikinojo solidarumo įnašai, projekto 8 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „avansinio laikinojo solidarumo įnašo“ keistina daugiskaita.

16. Projekto 10 straipsnyje nustatyta, kad „ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> nėra tikslinga ginčams, kylantiems dėl šio įnašo, taikyti MAĮ reglamentuotą privalomą mokestinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą ir plėsti Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamų klausimų apimtį. Todėl, siekiant ekonomiškumo, efektyvumo ir teisinio aiškumo principų, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog mokestinius ginčus (kylančius tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo) pagal Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnį nagrinėja ne tik Mokestinių ginčų komisija ir teismas, bet ir centrinis mokesčių administratorius, kuris nagrinėja mokestinius ginčus tarp vietos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Primintina, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 18 straipsnį Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai. Atsižvelgus į tai, kad pradinius veiksmus, susijusius su laikinojo solidarumo įnašo administravimu atliktų vietos mokesčių administratorius, svarstytina, kodėl projekte nenustatoma galimybė vietos mokesčių administratoriaus veiksmus apskųsti centriniam mokesčių administratoriui.

17. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

18. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę ir į tai, kad Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti terminas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra realus.

19. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apskaičiuojant“ įrašytinas žodis „deklaruojant“.

20. Projektu siūlomas įstatymo įsigaliojimas nedelsiant. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad laikinojo solidarumo įnašas nėra mokestis, o piniginė prievolė valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo: „Valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei. Konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija. Nustatant mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus įstatymu, jame privalo būti apibrėžti tokie esminiai mokesčio ar kito privalomo mokėjimo elementai kaip mokesčio ar kito privalomo mokėjimo mokėtojas, objektas, dydžiai, išimtys bei lengvatos, mokėjimo terminai.“ Taigi, pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, nustatant tiek mokesčius, tiek kitus privalomus mokėjimus turi būti paisoma tų pačių konstitucinių reikalavimų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir mokesčių įstatymų įsigaliojimui.

Pastebėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus jų paskelbimo dienos. Joje taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis, kuria remiamasi projekto aiškinamajame rašte, kad nuostata dėl 6 mėnesių termino netaikoma mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės sutarties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant išskirtines aplinkybes, nurodomi du kriterijai: nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis. Nekvestionuojant aiškinamajame rašte minimo Valstybės kontrolės patvirtinimo dėl išskirtinių aplinkybių nustatymo, vis dėlto svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas „nedelsiant“ yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]