LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Kaimo reikalų komitetas
Papildomo komiteto IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312
1, 2, 91, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU2 SKIRSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4206
2020-05-27 Nr. 110-P-14
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
1(1) |
(3) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo2 skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo.
|
Pritarti.
|
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
2 |
|
|
2. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis.
|
Pritarti.
|
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
5(13) |
1(1) |
(7) |
3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.
|
Pritarti.
|
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
5(13) |
2(1) |
|
4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
|
Pritarti.
|
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(154) |
(1) |
|
5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti.
|
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(154) |
|
|
6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
|
Pritarti.
|
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(155) |
(3) |
|
7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. |
Pritarti.
|
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(155) |
(4) |
|
8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“.
|
Pritarti.
|
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
|
|
|
9. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. |
Pritarti.
|
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(155) |
(7) |
|
10. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. |
Pritarti.
|
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(155) |
(7) |
(2) |
11. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. |
Pritarti.
|
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6(155) |
(8) |
(2) |
12. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. |
Pritarti.
|
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6 |
|
|
13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. |
Pritarti.
|
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6 |
|
|
14. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo156 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. |
Pritarti.
|
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) |
7 |
3 |
|
15. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. |
Pritarti. |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
6 |
|
|
16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo2 skirsnio 154 straipsnio 9 dalies, 155 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
|
Pritarti.
|
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
|
*
|
|
|
17. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
|
Pritarti.
|
|
|
18. |
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-12-17) |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑4209 atitiktį Europos Sąjungos teisei, atsižvelgdami į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 antrąjį punktą. |
Pritarti.
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-12-13 Nr.: 1SD-3720-(3.7 E.))
|
6
|
|
|
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4206) (toliau – IĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4210) (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4208) ir kitus kartu paskelbtus teisės aktų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Investicijų įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl servituto tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti nustatymo administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reguliavimas, kada valstybės institucija administraciniu aktu galėtų servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, nustatyti dėl stambaus projekto įgyvendinimo, bet ne dėl centralizuoto (bendro) naudojimo, kaip dabar numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leistų valstybei daryti įtaką privačiai nuosavybei. Todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas yra būtinas, objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Pažymėtina, kad servitutas, kaip nurodyta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje, yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra žemės sklypo naudojimo apsunkinimas ir toks apsunkinimas tarnaujančiojo daikto savininkui ar naudotojui lemia atitinkamus nuostolius. Manytina, kad aptarto servituto nustatymas administraciniu aktu dėl stambaus projekto įgyvendinimo intereso, bet ne dėl visuomenės intereso, jos naudos, suteiktų valstybei platesnę teisę daryti įtaką ir riboti privačios žemės naudojimą, o tai, tikėtina, pažeistų konstitucinius proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo sampratoje, numatančioje, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis) ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, nustatymui administraciniu aktu. Manytume, kad tokiu atveju dėl minėto servituto nustatymo, jei jis būtinas, būtų galima susitarti sudarant sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas. |
Pritarti.
|
|
|
2. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-12-13 Nr.: 1SD-3720-(3.7 E.))
|
6 |
|
|
2. Investicijų įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punktu siūloma nustatyti, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, o 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nepaaiškinama, kodėl būtina žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, ir kaip tai paspartins stambaus projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įvardyti konkretūs veiksmai, atliekami nustatant kadastro duomenis. Jeigu kadastro duomenys bus nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kadastro duomenų byla teikiama tikrinti tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip nustatyti kadastro duomenys neatitiks visų keliamų reikalavimų ir nebus tikslūs jų tvirtinimo dieną. Investicijų įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punktu taip pat siūloma reglamentuoti, kad nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami. Pažymime, kad aptarta nuostata prieštarauja Investicijų įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatai, pagal kurią stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tai yra, aptartu atveju žemės sklypo kadastro duomenys bus nustatyti (priimtas atitinkamo subjekto sprendimas (administracinis aktas) nustatyti kadastro duomenis) pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Todėl lieka neaišku, kaip jau nustatyti kadastro duomenys galės būti tikslinami ar naikinami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui leisti stambiam projektui įgyvendinti reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
|
Pritarti.
|
|
|
3. |
Lietuvos savivaldybių asociacija (2020-03-06 Nr. (16)-SD-181)) |
* |
|
|
Kreipiasi su siūlymu palaikyti nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus. Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. eur. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių - taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta). Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau minėtų įstatymų projektų tikslas - pritraukti j Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiam ai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai: 1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. |
Atsižvelgti. |
|
|
4. |
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (2020-04-03 Nr. 2020-086-S) |
* |
|
|
Siūlo pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui. |
Atsižvelgti. |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Vyriausybė (2020-04-29 nutarimas Nr. 473) |
6(155)
|
(7) |
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 155dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 155 straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 155 straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 155 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 155 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 155 straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ |
Atsižvelgti. |
|
|
2. |
Vyriausybė (2020-04-29 nutarimas Nr. 473) |
|
|
|
5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. |
Atsižvelgti. |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: grąžinti Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4206 iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė