AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS
ĮSTATYMO NR. XI-2234 pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-70 buvo sudaryta darbo grupė „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti“ (toliau – Darbo grupė), siekiant sukurti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkantį asmens teisių apsaugos modelį, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl žmogaus teisių apsaugos, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina realios galimybės asmeniui apskųsti jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kad būtų efektyviai patikrinta, ar taikant kriminalinės žvalgybos priemones nebuvo padaryta Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ), konstitucinių žmogaus teisių pažeidimų, apsiginti ir reikalauti žalos atlyginimo, jeigu asmens teisės buvo pažeistos.

Darbo grupė surengė 10 posėdžių ir keletą pasitarimų su kontroliuojančiomis institucijomis, kurių metu derinant strategines asmens teisių ir laisvių gynimo kryptis su pagrindiniais kriminalinės žvalgybos principais, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimais suformuotą konstitucinę doktriną, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į tai, kad kriminalinė žvalgyba yra jautriai susijusi su žmogaus teisių ir laisvių ribojimais, tobulinant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, siekta tikslų:

1) pasirinkti ir nustatyti įstatyme kriminalinės žvalgybos vykdymo „nei patvirtinti nei paneigti“ modelį;

2) stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę – sukurti patikimą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos koordinavimo ir nustatyti teisminės kontrolės stiprinimo modelį;

3) pagerinti žmogaus teisių apsaugą, vykdant kriminalinę žvalgybą ‑ sustiprinti teisėtumo kontrolę, nustatant, kad skundai dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija būtų nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti;

4) nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų subjektų kategorijas ir atvejus, taip pat sąlygas, kada duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos.

Darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas, įstatymas dėstomas nauja redakcija), įvertinusi aktualias KŽĮ numatytų priemonių taikymo ir žmogaus teisių apsaugos pusiausvyros problemas. KŽĮ subjektams suteikia plačias galimybes (teises) naudoti įvairius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Vieną vertus, didelių galių suteikimas teisėsaugos pareigūnams didina ne tik jų galimybes atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir riziką proceso metu pernelyg apriboti konstitucines asmens teises. Pareigūnams netinkamai naudojant jiems valstybės suteiktus įgaliojimus, kartais galėtų kilti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika, dėl kurios atskleidimo kriminalinės žvalgybos procesas ir buvo pradėtas, todėl toks procesas paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Kita vertus, proceso dalyvių garantijų stiprinimas galėtų gerokai pasunkinti tiesos paieškas siekiant atskleisti nusikaltimus ar įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, todėl sklandžiam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys, balansas ir proporcingumas, kurių Darbo grupė siekė kurdama Įstatymo projektą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti: asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribų nelieka tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei; kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, supranta, kad sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Reikalavimai gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą nustatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Ši teisė nėra absoliuti, tačiau vidaus teisė turi būti preciziškai aiški, kad suteiktų individams aiškų supratimą, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis pareigūnai turės galimybę taikyti jiems privatų gyvenimą ribojančias priemones (Kopp prieš Šveicariją).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, reikalauti informavimo visais įvykdyto sekimo atvejais praktiškai neįmanoma, veikla ar pavojus, dėl kurių būtina imtis sekimo priemonių, gali trukti metų metus ar net dešimtmečius po tų priemonių taikymo. Kiekvieno asmens, kurį paveikė priemonių taikymas, informavimas gali kelti pavojų valstybės ilgalaikiams tikslams, dėl kurių ir vykdytas sekimas. Asmens informavimas gali atskleisti tarnybų veiklos metodus ar net jų slaptųjų dalyvių tapatybę, todėl tai, kad slaptą sekimą patyręs asmuo, sekimui pasibaigus, nėra apie jį informuojamas, savaime nereiškia, kad valstybė atliko teisių ribojimą, kuris nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, Kennedy prieš Jungtinę Karalystę byloje nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, nors asmenys nebuvo informuojami apie jų atžvilgiu taikytas slapto pobūdžio priemones; iš esmės nėra Konvencijos pažeidimo, jei asmenys nesužino apie slaptų priemonių taikymą, nesužino, ar slaptos priemonės nebuvo taikomos, jeigu tai buvo daroma teisėtai. Kartu aktualu tai, jog EŽTT pripažįsta, jog pats slaptas sekimo pobūdis ir logika lemia, kad ne tik pats asmens stebėjimas, tačiau ir su juo susijusi priežiūra turėtų būti atliekama be asmens žinios. Kadangi asmeniui būtinai bus trukdoma savo nuožiūra kreiptis į veiksmingą teisių gynimo priemonę arba tiesiogiai dalyvauti bet kokiose peržiūros procedūrose, labai svarbu, kad valstybės nustatytos procedūros pačios suteiktų tinkamas ir lygiavertes garantijas, užtikrinančias asmens teises. EŽTT vertinimu, tokią priežiūrą reikėtų pavesti teisminei kontrolei suteikiant nepriklausomumo, nešališkumo ir tinkamos procedūros garantijas (Roman Zakharov prieš Rusiją § 233; taip pat Klass ir kiti prieš Vokietiją § 55-56). Svarbu pastebėti, jog kalbant apie asmens informavimą apie vykdytas slaptas sekimo priemones, EŽTT vertinimu toks informavimas gali būti vertinamas kaip svarbus faktorius vertinant teisių gynimo efektyvumą teismuose ir vertinant kaip priemonę dėl piktnaudžiavimo slapto sekimo priemonėmis. Kita vertus, itin svarbu pastebėti tai, jog kaip alternatyva, EŽTT vertinimu, gali būti priemonė, kuria remiantis bet kuris asmuo, įtariantis, kad yra slapta sekamas, galėtų kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to ar jis buvo informuotas apie slaptas sekimo priemones (Roman Zakharov prieš Rusiją §234; Kennedy prie Jungtinę Karalystę §167). Šią poziciją EŽTT patvirtina ir 2021 m. gegužės 25 d. sprendime byloje Big Brothers Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, kurioje peržvelgus Roman Zakharov bylos išaiškinimus, pabrėžia, jog pranešimas apie slaptas taikytas priemones nėra būtinas, jei remiantis nacionaliniu reglamentavimu bet kuriam asmeniui, įtariančiam, jog jo susižinojimas buvo sekamas, galima kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Be to, aktualiu faktoriumi EŽTT laiko taip pat ir pačią svertų ir atsvarų sistemą ir duomenis apie tai, ar yra duomenų, rodančių apie faktinį piktnaudžiavimą slapto sekimo priemonėmis (Association for European Integration and Human Rights ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, §92).

Kriminalinės žvalgybos fakto neprieinamumas šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste taip sąlygoja teisinį neaiškumą tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos subjektai ar pagrindinės institucijos atsisako pateikti kriminalinės žvalgybos vykdymo faktą, tai yra pateikia neutralų atsakymą, iš kurio subjektas iš esmės nesužino, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi ar ne. Teisinėje doktrinoje ši samprata dažnai įvardijama kaip „nei patvirtinimo nei paneigimo“ politika, kurios šiuo metu trūksta Lietuvos įstatyminiame reguliavime. Apie tokį modelį svarstė jau anksčiau sudaryta darbo grupė Kriminalinės žvalgybos įstatymui tobulinti. Šiuo metu galiojančiame Jungtinės Karalystės Duomenų apsaugos akte 2018 (angl. Data Protection Act 2018[1] ši galimybė yra įtvirtinta, o neutralaus atsakymo (nei patvirtinant, nei paneigiant patį asmens duomenų tvarkymo faktą) taikymo galimybę taip pat pabrėžia UK Information Commisioner‘s Office[2] (Jungtinės Karalystės nepriklausoma reguliavimo institucija, atsakinga už teisę į informaciją), kuri pripažįsta, jog teisė į asmens duomenų apsaugą gali būti ribojama, o apie ribojimo priežastį asmeniui turi būti pranešama, išskyrus tuos atvejus, kai tokios informacijos pateikimas pakenktų pačiam ribojimo tikslui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog galimybę taikyti „nei paneigti nei patvirtinti“ politiką yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz. Europolo reglamento[3] 36 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Europolas raštu informuoja duomenų subjektą, kad prieiga nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, nurodo tokio sprendimo priežastis ir jo teisę pateikti skundą EDAPP. Jeigu tokios informacijos pateikimas pažeistų 6 dalį[4], Europolas praneša atitinkamam duomenų subjektui tik apie tai, kad jis atliko patikrinimą, nepateikdamas jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar Europolas tvarko su juo susijusius asmens duomenis ar ne. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siekiama gerinti žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą – įstatymo lygmeniu suteikti duomenų subjektams daugiau teisinio aiškumo tais atvejais, kai jiems nesuteikiama informacija apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą (asmens duomenų tvarkymo faktą). Pagal įstatymo projekto nuostatas ir pagal pasirinktą kriminalinės žvalgybos vykdymo modelį „nei patvirtinti nei paneigti“ iš esmės asmeniui nebūtų pranešama apie vykdytą kriminalinę žvalgybą, jeigu nebuvo pažeistos asmens teisės ir jam kriminalinės žvalgybos veiksmais nepadaryta žala.

2016 m. balandžio 27 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Šios direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisę buvo perkeltos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ).

Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti įtvirtinta, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis remiantis gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme trūksta nuostatų, atitinkančių šiuos Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus.

Darbo grupės parengtas įstatymo projektas yra skirtas įgyvendinti minėtus Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimus bei siekiama didesnio teisinio aiškumo asmens duomenų apsaugos kontekste, įtvirtinant aiškesnį ir konkretesnį mechanizmą, reglamentuojantį pagrindinius asmens duomenų reikalavimus vykdant kriminalinę žvalgybą, siekiant specialiame įstatyme nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų subjektų kategorijas bei atvejus ir sąlygas, kada remiantis Teisėsaugos ADTAĮ duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius atvejus, kuomet duomenų subjektų teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su tvarkomais duomenų subjekto asmens duomenimis, kad duomenų subjektas galėtų pasinaudoti savo teisėmis, yra visiškai ar iš dalies apribojami, taip pat nustatomi aiškūs apribojimai tiems atvejams, kai duomenų subjektas yra supažindinamas su savo tvarkomais asmens duomenimis, tam, kad galėtų pasinaudoti duomenų subjekto teisėmis, tačiau pastarosios teisės (ištrinti duomenis, reikalauti ištaisyti asmens duomenis, kt.) yra apribojamos. Šiais apribojimais yra laikomi tie atvejai, kai asmens duomenų subjekto teisių įgyvendinimas gali pakenkti nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, būtų atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė, būtų atskleisti kriminalinės žvalgybos metodai ir priemonės, veiklos taktika ar valstybės ir tarnybos paslaptis, neužtikrinamas nacionalinis ar visuomenės saugumas.

Įstatymo projektu, be kita ko, siekiama sudaryti prielaidas atsisakyti įgyvendinti duomenų subjekto teises, kai jomis piktnaudžiaujama, ir suteikti daugiau teisinio stabilumo duomenų subjektų atžvilgiu vykdant kriminalinę žvalgybą, taip suteikiant daugiau svertų ir atsvarų siekiant užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugos ir valstybės interesų pusiausvyrą.

Įstatymo projektu taip pat kartu siekiama sustiprinti kriminalinės žvalgybos vykdymo kontrolę uždraudžiant galimybes pakartotinai teikti prašymus priimti teismo nutartis, kuriomis atsisakoma suteikti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų, panaudoti technines priemones specialia tvarka, vykdyti slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, vykdyti susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, vykdyti teisėsaugos institucijų užduotis, vykdyti asmens sekimą. Draudimas pakartotinai teikti prašymus priimti teismų nutartis atlikti prieš tai paminėtus veiksmus suteiks daugiau aiškumo ir skaidrumo kriminalinės žvalgybos vykdymui bei sustiprins žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų laikymąsi.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projektą parengė 2021 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-70, sudaryta darbo grupė „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms tobulinti“. Taip pat darbo grupėje buvo įvertintos ir ankstesnės Seimo narių iniciatyvos, pateiktos Kriminalinės žvalgybos įstatymui tobulinti.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

KŽĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kriminalinė žvalgyba – tai kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. KŽĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. KŽĮ 4 straipsnyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija; nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. KŽĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principai.

Pagal KŽĮ 5 straipsnio 5 dalį paminėta, kad asmeniui turi būti atlyginta atsiradusi žala, tačiau kas ir kaip turi ją atlyginti, galiojančiame įstatyme nenustatyta.

Pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais – prokurorui. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo arba prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pagal KŽĮ 5 straipsnio 8 dalį, jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, kuris privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pateikus tokią informaciją gali būti padaryta žala nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė. Jeigu tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams, ji turi būti pateikta iš karto baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Šiuo metu Teisėsaugos ADTAĮ nustatyta, kad jis taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nei Teisėsaugos ADTAĮ, nei KŽĮ nėra nustatyti tikslai ir tokiais tikslais tvarkomų duomenų subjektų kategorijos. Taip pat Teisėsaugos ADTAĮ numato, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai ar iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais.

Galiojančiame įstatyme nėra numatyta kriminalinės žvalgybos institucijų pareiga suderinti su generaliniu prokuroru tvarkas ir terminus dėl kriminalinės informacijos saugojimo, naikinimo.

Pagal KŽĮ 24 straipsnį (Parlamentinė kontrolė) nėra numatytos kasmetinės apibendrintos informacijos teikimo Seimo struktūriniam padaliniui nei iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, nei iš Generalinės prokuratūros, kaip pagrindinės kontroliuojančios kriminalinės žvalgybos veiklą institucijos.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Patikslinta sekimo sąvoka, kad tai ‑ kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą, kurio metu leidžiama naudoti judėjimą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis papildyta dar vienu kriminalinės žvalgybos principu – proporcingumo principu.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant informacijos pobūdį, jai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus, atsisakyta KŽĮ 5 straipsnio 7 dalies teisinio reglamentavimo. Šios nuostatos perkeltos į Įstatymo projekto 19 straipsnį, kuriame, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, nustatomas tinkamos kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo ir naikinimo procedūros, veiksmingesnė kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolė.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog asmuo, turintis pagrįstą pagrindą manyti, kad taikant jo atžvilgiu kriminalinę žvalgybą kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, turi teisę skųsti šiuos veiksmus prokurorui, nesutinkant su prokuroro sprendimu – teismui (Įstatymo projekto 23 straipsnis).

Įstatymo projekto 9 – 15 straipsniuose, reglamentuojančiuose kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus, atlikti šie sisteminiai nuostatų pakeitimai:

- prokurorų motyvuotu teikimu kriminalinės žvalgybos veiksmai bus sankcionuojami apygardų teismuose;

- patikslintas sankcionavimo reglamentavimas neatidėliotinais atvejais, nustatyti vienodi kreipimosi dėl sankcionavimo ir apskundimo terminai;

- pakeistos galiojančios KŽĮ nuostatos, susijusios su sankcionavimu konspiracijos tikslais, pagal siūlomą reglamentavimą tik suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku motyvuota nutartis dėl kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo galės būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu jau buvo priimta neigiama motyvuota nutartis bet kuriame apygardos teisme ir nepateikiama naujų ar papildomų faktinių duomenų;

- suvienodintas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai ir nustatyta reikšminga išimtis, kada šis laikotarpis gali būti pratęstas, t. y., kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Tokiais atvejais, kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;

- suvienodintas reglamentavimas, kai prokuroras atsisako kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo (sankcionavimo), t. y. nustatyta vienoda apskundimo sistema, o Lietuvos apeliacinis teismas pasirinktas kaip galutinė instancija skundams nagrinėti, taip pat nustatyti vienodi terminai, kad per 10 darbo dienų gali būti apskųstas prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl sankcionavimo veiksmų atlikimo ir per 7 darbo dienas toks skundas turi būti išnagrinėtas.

Patikslintos Įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimu, naudojimu ir naikinimu. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir kriminalinės žvalgybos subjektai kriminalinės žvalgybos informaciją tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindamos joms pavestus uždavinius.

Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais – duomenys apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, saugoma kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta tvarka ir naudojama šiame straipsnyje nustatytais atvejais.

Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija nedelsiant sunaikinama, išskyrus dokumentus, kurių pagrindu tokia informacija buvo renkama, ir kurie naikinami kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos nustatyta ir su generaliniu prokuroru suderinta tvarka ir terminais.

Įstatymo projektas papildytas nauju 20 straipsniu, kuriame nustatomi esminiai asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, kurie suteiks duomenų subjektams daugiau teisinio aiškumo dėl jų asmens duomenų tvarkymo vykdant kriminalinę žvalgybą, nustatant atvejus, kai duomenų subjektui yra pranešama tik apie tai, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant jokios informacijos, iš kurios duomenų subjektas galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, taip pat nustatomi atvejai, kai duomenų subjekto teisės nebus įgyvendinamos dėl jo piktnaudžiavimo.

Patobulintas galiojančio KŽĮ 22 straipsnis (Įstatymo projekto 23 straipsnis), kuriame siekiama stiprinti kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę aiškiai pabrėžiant, jog generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, kontroliuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojantys jų vykdymą, turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjekto visą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą skundą padavusio asmens atžvilgiu (išskyrus slaptųjų dalyvių asmens duomenis), nustatyta aiški kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistema, pagerinta žmogaus teisių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą, sustiprinta teisėtumo kontrolė nustatant, kad skundus dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiame atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos, kurias reikėtų aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, nevartojamos.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti:

Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, jeigu reikia pagal Įstatymo projekto nuostatas – suderinusios su Generaline prokuratūra, turės peržiūrėti ir pakeisti tvarkas, susijusias su Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu.

Generalinė prokuratūra turės parengti ir pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, taip pat kitas tvarkas ir rekomendacijas susijusias su Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimu.

Įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir generalinis prokuroras iki įstatymo įsigaliojimo.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Atsižvelgiant į vieną iš Įstatymo projekto siekių pagerinti žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą ‑ sustiprinti teisėtumo kontrolę, nustatant, kad skundai dėl galimo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo ir (ar) neigiamų pasekmių atsiradimo netinkamai vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas pirmąja instancija nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasirinktas kaip galutinė instancija šioms byloms nagrinėti, taip pat nustatant, kad Lietuvos apeliaciniame teisme būtų nagrinėjami skundai, susiję su sankcionavimo veiksmais, darbo grupės posėdžių metu nutarta paprašyti teismų pateikti preliminarius paskaičiavimas apie valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą šioms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti.

2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime gautas Lietuvos apeliacinio teismo raštas, kuriame pateikti preliminarūs lėšų paskaičiavimai, susiję su Lietuvos apeliaciniam teismui naujų funkcijų nustatymu ir kad būtų užtikrintas tinkamas Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas. Žemiau pateikiamos ištraukos iš Lietuvos apeliacinio teismo rašto:

„ <...>1. Dėl patalpų įrengimo. Lietuvos apeliaciniame teisme būtina įrengti naujas patalpas darbui su įslaptinta informacija, kuriose galėtų būti nagrinėjami pirmiau šiame rašte minėti skundai, taip pat galėtų dirbti teisėjams padedantis ir skundų medžiagą administruojantis personalas. <...>

Iš viso Lietuvos apeliacinio teismo patalpų ir darbo vietos įrengimui reikalingų lėšų preliminari suma - 56000 eurų.

2. Dėl papildomo personalo poreikio <...>

Preliminariai manytina, kad dviejų vyriausiųjų specialistų išlaikymas metams galėtų kainuoti apie 51,3 tūkst. eurų. <...>

Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas nauja redakcija dėstomų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės galimybių skirti biudžeto lėšas Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ir į tai, kad nuo numatomų skirti biudžeto lėšų priklauso, kada gali būti numatytas nauja redakcija išdėstyto Kriminalinės žvalgybos įstatymo įsigaliojimas, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalimi turi būti prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Seime gautas Lietuvos apeliacinio teismo raštas dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio.

Su visuomene bus konsultuojamasi, įstatymo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Kriminalinė žvalgyba, asmens duomenys, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, korupcija.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia:

Seimo narys

Darbo grupės vadovas Stasys Šedbaras

[4] 6 dalyje numatyta, jog informacija, atsakant į pagal 1 dalį pateiktą prašymą, gali būti nesuteikiama arba suteikiama su apribojimais, jeigu toks atsisakymas arba apribojimas yra būtina priemonė siekiant: a) sudaryti sąlygas Europolui tinkamai vykdyti jo užduotis; b) užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką arba užkirsti kelią nusikaltimui; c) užtikrinti, kad nebus sukeltas pavojus nacionaliniam tyrimui; arba d) apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir laisves.