Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 349
STENOGRAMA
2024 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. JARUTIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, sutiksėjo laikas – 14 valanda. Pradedame kovo 14 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Tuomet pradedame popietinę darbotvarkę.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Alės Bukavinienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3447 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Alės Bukavinienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3447. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. sausio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Alę Bukavinienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Įgaliojimų pabaiga – 2024 m. gegužės 6 d. Dėkui.
PIRMININKĖ. Jūsų nori, nepabėkite, jūsų nori paklausti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, taip ir nesupratau, kodėl atleista? Taryba nusprendė. Čia kaip – ar prievarta, ar koks suokalbis, ar žmogus pats?.. Tai nėra pagrindo mums balsuoti, kad atleistume, nes nebuvo argumentų pakankamai.
A. KABIŠAITIS. Tai argumentai yra įgaliojimų pabaiga. Įgaliojimų pabaiga yra numatyta įstatyme.
V. VALKIŪNAS (DPF). Kiek metų, kad įgaliojimai pasibaigė? Ar pratęsti negalima, ar kaip yra? Kodėl, na, išaiškinkite.
A. KABIŠAITIS. 65 metai yra įgaliojimų pabaiga, jie yra numatyti įstatyme. Konstitucinis Teismas yra paaiškinęs, kad pratęsti įgaliojimų teisėjai negalima.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, rodos, jūs atsakėte į klausimus. Tikiuosi, įtikinote.
Pateikimo stadijoje dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Svarstymo stadijoje… Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti nutarimui? Nematau prieštaraujančių, galima.
Svarstymo stadijoje nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje, dėl motyvų taip pat nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo stadijos? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Priėmimo stadijoje tuomet dėl 1 straipsnio, tikiuosi, galima bendru sutarimu, kad atleistume A. Bukavinienę iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
2 straipsnis – nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2024 m. gegužės 6 d. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėl viso tuomet apsispręsime balsuodami numatytu metu. (Balsai salėje: „Dabar balsuojame.“) 15 val. 30 min. numatytas balsavimo laikas. Retai pirmininkauju, bet neišmušite iš vėžių.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3448 (pateikimas)
Toliau einame prie 2 klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIVP-3448. Pranešėjas – taip pat Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. sausio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti G. Česnienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
G. Česnienė yra patyrusi ir itin kompetentinga teisėja, kurią kolegos apibūdina kaip reiklią, pasižyminčią plačia profesine erudicija ir kartu taktišką bei dėmesingą. Pretendentė 6 balsais už iš 6 balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių pripažinta viena iš tinkamiausių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos G. Čėsnienės profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino labai gera.
Kaip minėta, pretendentė yra patyrusi teisėja. Nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2020 metų kovo mėnesio ėjo teisėjo pareigas Vilniaus miesto apylinkės teisme (iki 2012 m. gruodžio 31 d. tai buvo Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas). Nuo 2013 metų iki 2018 metų ji buvo šio teismo pirmininko pavaduotoja. Nuo 2020 metų kovo mėnesio iki šiol eina Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, o nuo 2020 metų liepos mėnesio iki šiol yra ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė.
G. Čėsnienė išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Moka kelias užsienio kalbas. Teisėjo kvalifikaciją kelia tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose. Yra Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos narė. Teisėja G. Čėsnienė dalyvauja ir kitose profesinio įgyvendinimo srityse. Aktyviai dalyvavo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO naudojimo ir plėtros darbo grupėje, buvo Teisminės mediacijos komisijos narė, iki šiol teikia pasiūlymus dėl teisminės mediacijos instituto tobulinimo. Dalyvavo įgyvendinant Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmenų neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutą, pakeitimus. Bendradarbiavo rengiant studiją „Teisėjų elgesio ir įvaizdžio socialinė percepcija“. Nuo 2019 metų yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komiteto narė.
Taigi, įvertinus G. Čėsnienės kompetenciją, dalykines ir asmenines savybes, akivaizdu, kad ji yra pasirengusi siekti teisėjo karjeros ir tapti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Respublikos Prezidentas ragina Seimą balsuoti už ir pritarti G. Čėsnienės skyrimui į Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Aš suprantu, kad klausimai bus pranešėjai. Ačiū pranešėjui. Dabar kandidatę ponią G. Čėsnienę prašom į tribūną prisistatyti. Tiek, kiek jūs pasirinksite laiko. Vėliau – kolegų Seimo narių klausimai jums.
G. ČĖSNIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Esu dėkinga už galimybę jums prisistatyti kaip kandidatė į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas. Ačiū Prezidento patarėjui už mano biografijos faktų pristatymą. Jų nekartodama norėčiau akcentuoti tuos aspektus, kurie lėmė mano apsisprendimą siekti tolesnės teisėjo karjeros.
Savo kaip teisininkės kelią pradėjau dar 1998 metais, vykstant ypač aktyviam Lietuvos teisėkūros procesui. Mano studijų metais buvo priimta daug svarbių teisės aktų, tarp jų ir Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas. Tai iki šiol kasdieną yra mano kasdienio darbo įrankiai. Pradėjusi praktinę veiklą, subrendau kaip teisininkė kartu su augančia Lietuvos teisės sistema, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų integracija į ją. Pradėjusi dirbti teismuose supratau, kad teisėjo profesija yra ta, kuri neleidžia nutolti nuo jaunatviško idealizmo, atvedusio mane į teisės studijas.
Iki šiol kiekvieną dieną savo darbe matau be galo daug prasmės. Dirbu nelengvą, bet tikrai man labai įdomų darbą, kurį suprantu kaip tarnystę valstybei ir, svarbiausia, žmogui. Teisėja dirbu jau 15-us metus. Visą šį laiką nagrinėju būtent civilines bylas. Esu sukaupusi nemažai patirties nagrinėdama ginčus tiek pirmąja instancija, tiek apeliacinės instancijos tvarka.
Be to, teismuose ėjau vadovaujamas pareigas. Ši patirtis, einant vadovaujamas pareigas tiek vienos, tiek kitos instancijos teismuose, dalyvavimas įvairiose darbo grupėse dar labiau plėtė mano supratimą ir požiūrį. Išsiugdžiau gebėjimą ir poreikį atliepti dinamiškus visuomenėje vykstančius procesus.
Esu disciplinuotas žmogus, dirbu gana operatyviai, bet svarbiausia man yra darbo kokybė. Bėgant metams ir kaupiantis patirčiai, jaučiu norą ir pareigą giliau ir plačiau prisidėti prie Lietuvos teisminės praktikos raidos, prie to, kad teismų priimamų procesinių sprendimų kokybė keltų kuo mažiau abejonių, kad juose dėstomi argumentai būtų glaustesni, aiškesni, suprantamesni kiekvienam juos skaitančiajam. Esu įsitikinusi, kad tai vienas svarbiausių pasitikėjimo teismais faktorių. Tikiu, kad galiu būti naudinga dirbdama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuje. Prašau jūsų pritarti mano kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiama Giedre, jūsų paklausti nori porą kolegų. Pirmasis – V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Čia Prezidento patarėjas labai greitai išvardino, kas buvo, kaip nekrologą perskaitė, bet kas bus ateityje? Ar jūs turite jau pasiūlymų Seimui, ką reikės keisti, nes jūs sakote (kaip matau, labai jaunatviškas idealizmas neišblėso, jeigu tikėtume jūsų pasisakymais) ir tarnauti? Aišku, čia būti tarnu tai gal ir nelabai gerai, bet su tuo idealizmu sunku. Dinamiškai vyksta gyvenimas, disciplinuotai dirbate ir dirbsite. Ar turite pasiūlymų mums, Seimui, kad jau pakeistume du, tris ar keturis įstatymus? Ką jūs turite iš to kraičio, kurį atsinešite ateidama į šį darbą?
G. ČĖSNIENĖ. Ačiū už klausimą. Esu teisėja praktikė. Tiesiogiai teisėkūros procesuose nedalyvauju, bet mes esame kaip teismų bendruomenė ir man tenka tame dalyvauti. Neretai teikiame pasiūlymus, susijusius su galimybe operatyviau nagrinėti bylas, prisidėti prie geresnių procesų ir visuomenei aktualesnių procesų, vykstančių teismuose. Visada būčiau už visų funkcijų, kurios teismams nebūdingos, atsisakymą ir perdavimą kitoms institucijoms. Manau, kad dar yra terpė, nepaisant to, kad jau yra ir nemažai darbų padaryta, kai kuriuos ginčus perduoti į ikiteisminio nagrinėjimo stadiją tam, kad į teismą ateitų tik tie ginčai, kuriuos iš tiesų teismai ir turėtų spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia ponas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, mes dabar girdėjome, kad 65 metai yra ta riba, po kurios jau jums teks savo darbą apleisti. Jūs tokia energinga, ko gero, jaunatviška, tai išlaikysite, bet staiga jums bus pasakyta, kad laikas baigti, eikite pailsėti. Ar jūs su tuo sutiksite? O jeigu ne, vakar buvo Seime konferencija, kurioje apie tai kalbėjome – apie sidabrinę ekonomiką. Dabar valstybėje žmonės sensta ir reikia galimai išlaikyti juos darbo vietose. Ar nemanote, kad reikėtų pataisų, kad tie žmonės, kurie rūpinosi sveikata, yra energingi, galėtų tęsti savo darbą? Mes negalime jų varyti iš darbo, kai jie turi patirties, išminties, yra jėgų žydėjime. Kaip jūs į tai žiūrite? Vakar kaip tik buvo siūloma įstatymus taisyti, kad žmonės, kurie rūpinosi sveikata, yra energingi, savo darbą galėtų tęsti. Jūs už tai? Ačiū.
G. ČĖSNIENĖ. Ačiū už klausimą. Sutinku, kad, apskritai gerėjant visuomenės gyvenimui, daugiau žmonių išlaikant sveikatą ir kokybišką gyvenimą, natūralu, tokie klausimai kyla. Suprantu ir tai, kad senstant mūsų visuomenei pensinio amžiaus klausimas yra tas, dėl kurio ir jūs diskutuojate. Tikiu, kad ta diskusija gali pasiekti ir Teismų įstatyme nustatytą teisėjo įgaliojimų ribą. Tai jau politinės valios klausimas. Asmeniškai dar negalvoju apie išėjimą į pensiją, galvoju apie darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū pretendentei. Jūs atsakėte šiame etape į visus klausimus. Galite prisėsti. Tuomet…
G. ČĖSNIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 26 dieną. Dėl pateikimo stadijos apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti“ projektas Nr. XIVP-3545 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo rezoliucijos dėl Ukrainos projekto. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, prieš kelias savaites minėjome antrąsias Rusijos neteisėtos ir neišprovokuotos brutalios plataus masto invazijos į Ukrainą metines. Prieš dešimt metų, 2014 metais, prieš Ukrainą pradėtas karas 2022 m. vasario 24 d. virto dar didesne tragedija, jau nusinešusia tūkstančių žmonių gyvybes, sudaužiusia milijonų žmonių likimus, padariusia neįkainojamų nuostolių Ukrainos ūkiui, užgrobusia dalį šalies teritorijos bei supurčiusia tarptautinės sistemos pamatus.
Nuo pirmosios Rusijos neteisėtos, neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos, kurią remia ir dalyvauja Baltarusija, į Ukrainą dienos Seimas, išreikšdamas tautos valią, vienareikšmiškai rėmė Ukrainą jos kovoje. Tai liudija ir gausus skaičius Seimo priimtų rezoliucijų Ukrainos kovai paremti. Vien nuo 2022 m. vasario 24 d. jų priimta 14. Savo rezoliucijomis ir iniciatyvomis Lietuvos Respublikos Seimas dažnai buvo tarptautinių politinių procesų priešakyje tiek ragindamas Ukrainai suteikti Europos Sąjungos kandidatės statusą, o vėliau pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, tiek telkdamas Ukrainai karinę pagalbą ir kitais atvejais. Seimo ir visos Lietuvos lyderystę pripažino ir šioje salėje viešėjęs ir kalbėjęs Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis. Svarbu pabrėžti, kad visos šios rezoliucijos sulaukė visuotinio Seimo narių palaikymo ir tai neabejotinai taps ryškiu šios kadencijos Seimo palikimu.
Neseniai Seime viešėjusi Verchovnos Rados pirmininko pavaduotoja, vicepirmininkė E. Kondratiuk akcentavo du klausimus, kurie dabar ypač aktualūs: neteisėtą ir priverstinį Ukrainos vaikų perkėlimą į Rusiją ir Baltarusiją bei šį sekmadienį, kovo 17 dieną, rengiamus vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama įteisinti laikinai bei neteisėtai okupuotas ir aneksuotas Ukrainos teritorijas. Tai neabejotinai svarbūs klausimai, reikalaujantys atitinkamų Seimo pozicijų.
Tačiau yra ir daugiau temų, kuriomis svarbu išreikšti Seimo politinę valią ir pakartoti ar atnaujinti anksčiau priimtas pozicijas. Artėja NATO aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone, bet tarp sąjungininkų vis dar trūksta valios pakviesti Ukrainą narystei į NATO. Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjunga priėmė istorinį sprendimą dėl Ukrainos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžios, tačiau vis dar trypčiojama ir šioje srityje. Europos Sąjunga jau pradeda svarstyti 14-ąjį sankcijų Rusijai paketą, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo invazijos į Ukrainą pradžios sankcionuotos prekės ir toliau randa landas į Rusiją ir bent kol kas nesugebėjo strategiškai susilpninti Rusijos ekonomikos ir jos karinio pramoninio komplekso.
Rusija pastatė savo ekonomiką ant karo bėgių, o Europos Sąjunga tik dabar susizgribo pradėti didinti gynybos sektoriaus gamybinius pajėgumus. Rusijos karinės išlaidos šiais metais sudarys maždaug trečdalį valstybės išlaidų, o dauguma Europos Sąjungos valstybių ir sąjungininkų kol kas vis dar ieško politinės valios padidinti karinę paramą Ukrainai bent iki 0,25 % nuo bendrojo vidaus produkto, ko, remiantis skaičiavimais, užtektų karo trajektorijai perlaužti.
Naujausiais skaičiavimais, sunaikintai Ukrainos infrastruktūrai atstatyti jau reikės beveik 500 mlrd. eurų, o ta suma auga su kiekviena nesustabdyta Rusijos agresijos diena, tačiau tarptautinė bendruomenė iki šiol nerado susitarimo dėl 300 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl atsakomybės už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją ir perkėlimą iš Ukrainos į Rusiją, tačiau V. Putinas vis dar vyksta užsienio vizitų ir toliau juos planuoja. Tarptautinės pastangos siekiant užtikrinti visapusę atsakomybę, atskaitomybę už karo nusikaltimus ir kitus sunkius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, kol kas iki galo nevirto konkrečiu rezultatu dėl specialaus tarptautinio tribunolo įsteigimo.
Atsižvelgdama į šiuos savo išvardintus motyvus ir klausimus, teikiu vieną bendrą Seimo rezoliuciją dėl visapusės paramos Ukrainai ir tikiuosi Seimo palaikymo. Taip pat norėčiau padėkoti visiems kolegoms, visų frakcijų seniūnams bei visiems pasirašiusiems, parėmusiems šią rezoliuciją, šios rezoliucijos tekste išsakytus punktus. Žinoma, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Pirmininke, pranešėja. Jūsų paklausti nori būrelis kolegų. Pirmasis – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, ačiū jums už šios rezoliucijos pristatymą ir už iniciatyvą paruošti tokią svarbią ir tikrai aktualią, aktualiems klausimams skirtą rezoliuciją. Naudojuosi proga pasididžiuoti, kad mūsų Seimo Pirmininkė yra tokia aktyvi užsienio politikos srityje, tarptautinių santykių srityje. Tikrai tuo galime visi didžiuotis.
Rezoliucijoje, manau, labai teisingai jūs pagarsinote visas Seime priimtas rezoliucijas, tai yra ką Seimas iki šiol yra nuveikęs, siekdamas pasmerkti tą brutalų, agresyvų Rusijos elgesį Ukrainoje ir visapusišką mūsų paramą Ukrainai. Klausimas būtų susijęs su tuo, ar nemanote, kad galbūt rezoliucijos pradžioje reikėjo pagarsinti ir tarptautinės teisės aktus, tarptautinių organizacijų priimtus sprendimus, kaip Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, Teisingumo Teismo, Jungtinių Tautų, Europos Parlamento, Europos Tarybos priimtus tam tikrus dokumentus, teisės aktus, rezoliucijas, kurios demonstruoja mūsų pozicijos tapatumą, mūsų Seimo tapatumą šiais sprendimais su šiais tarptautinės teisės aktais? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas kolega, už įvertinimą ir klausimą. Iš tiesų svarstėme tai, bet, tiesą pasakius, iš praktinių, pragmatinių sumetimų, būtent tų, jog tarptautinių pareiškimų, rezoliucijų yra gana didelis skaičius ir jis nuolat pasipildo, net ir šiomis dienomis Užsienio reikalų komitetų pirmininkai paskelbė pareiškimą, kuris mūsų rezoliucijos kontekste yra taip pat aktualus, tai aš sakyčiau, kad mes, svarstydami šią rezoliuciją ir balsuodami dėl jos, galime turėti mintyje, kad ji stovi ant labai tvirto pagrindo, tarptautinės teisės pagrindo ir kitų demokratinių parlamentų priimtų dokumentų, ir būtent ta pasirinkta forma, jog yra išvardintos mūsų Seimo iki šiol priimtos rezoliucijos, vienbalsiai priimtos, manau, mums taip pat duoda jėgos ir tvirtą pagrindą kalbėti apie tai, kokią brėžiame ateities trajektoriją, ir, žinoma, kokią brėžiame trajektoriją puikiai suvokdami, jog yra rinkimų periodas ir, laimei, paramos Ukrainai klausimas yra mus visus vienijantis klausimas. Tuo aš labai džiaugiuosi ir manau, kad tai, kaip labai didelę vertybę, privalome išlaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Pirmininke, nėra abejonių, kad mes padedame ir turime padėti kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Mes tą ir darome, mes juos čia apgyvendiname, suteikiame darbą, remiame atstatymo darbus Ukrainoje, bet jūs dabar kalbate apie karinę pagalbą. Ir štai prieš kelias dienas girdžiu interviu, trys Lietuvos europarlamentarai šneka apie E. Makrono pasiūlymą žengti į Ukrainą. Jie visapusiškai remia šitą pasiūlymą ir jisai labai atitinka jūsų rezoliucijos tekstą. Sakykite, ar mes jau turime tą datą, kada mes žengsime tą žingsnį, nepaisydami J. Stoltenbergo pasakymo, kad ne, nebus? Bet mes matome, kad jau savarankiškai tą norime daryti. Tai kada numatoma tą daryti ir kaip mes tai įsivaizduojame? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolega, aš siūlyčiau neįdėti į rezoliuciją žodžių, sakinių ar teiginių, kurių joje nėra. Jūs referuojate visai neseną prezidento E. Makrono pasisakymą, kurį taip pat vertėtų ne interpretuoti, o remtis būtent tuo, kas buvo pasakyta. Buvo pasakyta apie tai, jog kalbama apie mokymus, ne karinius veiksmus. Taigi, tikrai siūlyčiau nekelti panikos, neskleisti dezinformacijos, ypač šioje salėje, kur mūsų žodžiai sklinda tikrai plačiai, turėtume ne gąsdinti, o kaip tik turėtume stiprinti pasitikėjimą tiek mūsų pačių visuomenės žmonių, tiek ir mūsų sąjungininkų, partnerių ir brolių, ir seserų Ukrainoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmininke, aš irgi norėčiau prisidėti prie Armino padėkų dėl jūsų lyderystės šiame procese. Jūs buvote viena iš tų Seimo Pirmininkų, kuri pirmoji Ukrainą ir aplankė. Jūs pirmoji sukūrėte NATO parlamentų lyderių formatą, kuris, atrodo, bus pakartotas prieš Vašingtono susitikimą. Ir tikrai 23 Užsienio reikalų komiteto pirmininkai, atstovaujantys visoms spalvoms, labai panašų pareiškimą jau priėmė. Bet ar jūs galėtumėte kolegoms, kurie, matyt, nelabai supranta, kodėl vis dėlto tas parlamento vaidmuo yra svarbus žadinti tautas dėl Ukrainos? Jeigu čia tokie vyriausybių ir prezidentų reikalai, kariniai reikalai, kodėl parlamentai turi, atrodo, kartais virpinti orą ir kodėl tai yra reikšminga?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Aš manyčiau, kad šiame etape, kuomet Europos žemyne po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą vyksta karas, deja, parlamentai, visi demokratiniai parlamentai, turi labai svarbią misiją. Ta misija yra susijusi ir su tuo, kad būtent parlamentuose priimami galutiniai sprendimai dėl lėšų, skiriamų gynybai, dėl humanitarinės paramos, dėl praktinės ir kitokios paramos mūsų kenčiantiems broliams ir seserims Ukrainoje.
Taigi parlamentų vaidmuo iš tiesų yra labai padidėjęs. Manau, visiškai pagrįsta, kad ir mūsų parlamentas ir parlamentarai labai aktyvūs yra būtent politinėje diplomatijoje, parlamentinėje diplomatijoje, nes būtų visiškai nesuvokiama, jeigu mes užsidarytume tik vidaus politikoje, ignoruodami kontekstą, kuris svarbus ne tik mums, bet svarbus ir kiekvienam Lietuvos žmogui, kiekvienam Lietuvos piliečiui. Aš manau, kad mes galime tik pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad veikiame turėdami visišką mandatą Lietuvos žmonių, kuriems įvykiai Ukrainoje, solidarumas su Ukraina taip pat yra labai labai svarbūs, kaip matome nuo pat pirmosios viso masto karo dienos iki šiol. Ir, tikiu, matysime tiek, kiek reikės, kol Ukrainai pasiseks išstumti agresorių iš savo žemių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš girdėjau apie interpretacijas, bet jūs turbūt žinote, kad jūsų partijos narys P. Auštrevičius kartu su A. Kubiliumi ir J. Oleku čia pat duoda interviu Briuselyje ir sako: mes turime suteikti karinę pagalbą, palaikome E. Makroną ir ten turime įvesti… Tai kokia čia interpretacija? Aš girdžiu, ką jie sako. Jūs sakote – interpretuoja.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, atrodytų, kad jūs tokia puolamąja intonacija kalbate su manimi, nors iš tikrųjų pulti tikrai nėra ko, ir manau, kad nėra ko ieškoti konflikto ten, kur jo neturime. Lietuvos Respublikos Seimas labai nuosekliai ir nuolat daro žingsnius konkrečiai palaikydamas Ukrainą. Ir aš siūlau to laikytis. Tas mūsų sutarimas ir susitelkimas yra nepaprastai svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir greičiausiai paskutinis klausia M. Puidokas, nes jau sukako klausimų laikas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš norėčiau jūsų paklausti: ar jūs stebite ir matote, ką šiuo metu kalba NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, ką kalba Jungtinės Amerikos Valstijos, ką kalba ta pati Jungtinė Karalystė ir jos užsienio reikalų ministras D. Kameronas, kalbėdami apie tai, kad būtent Ukrainai pagalba turėtų būti teikiama ne Ukrainos teritorijoje ir kad tiek kariai, tiek kariai instruktoriai neturėtų būti siunčiami į jos teritoriją, nes tokio poreikio ir Ukrainai dabar nėra?
Kitas klausimas: kodėl rezoliucijoje nieko nekalbama apie taiką, nors apie tai labai aiškiai kalba greičiausiai būsimas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas D. Trampas, popiežius Pranciškus ir kiti? Akivaizdu, kad visi karai anksčiau ar vėliau baigiasi prie derybų stalo. Vis dėlto Lietuva, kaip maža šalis, turėtų ieškoti ir tokio sprendinio savo rezoliucijoje, o ne vien karinių priemonių.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega! Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, man susidaro įspūdis, galbūt klaidingas, pataisykite mane, kad jūs neskaitėte rezoliucijos teksto, kadangi jame jūsų minėti klausimai nėra nagrinėjami. Tačiau aš pasakysiu taip: taika yra, be jokios abejonės, siekinys ukrainiečių sąlygomis pagal prezidento V. Zelenskio dešimties punktų planą. Ir aš ne tik seku, bet ir visai neseniai lankiausi Vašingtone, kur buvau susitikusi su Kongreso pirmininku, mačiau ir prezidentą E. Makroną visai neseniai Prancūzijoje, ir su kitais parlamentų pirmininkais tiek iš Ukrainos ir iš kitų šalių nuolatos bendrauju, palaikau ryšį ir džiaugiuosi, kad demokratinio pasaulio ir ypač Europos nusiteikimas palaikyti Ukrainą yra tvirtas ir kad vyrauja suvokimas, jog Ukrainoje sprendžiasi viso mūsų žemyno likimas ir šitą brutalią agresiją mes privalome sustabdyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, laikas šiam klausimui išseko. Taigi dėl rezoliucijos Nr. XIVP-3543 pateikimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Einame prie svarstymo stadijos. Diskutuoti irgi nėra užsirašiusių. Tuoj, mums dar nerodo, bet tuoj pamatysime ekrane tikrąją padėtį. V. Šemeška, tuomet G. Surplys. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau padėkoti Seimo Pirmininkei, ir ne tik, tačiau jau tiek daugumai, tiek mažumai, kadangi šiuo klausimu, tai yra dėl paramos Ukrainai, esame kaip niekada vieningi ir tai tikrai labai džiugina.
Norėjau, kolegos, pacituoti profesorių V. Landsbergį ir jo žodžius, pasakytus būtent apie situaciją Ukrainoje: „Rusijos agresorius užpuolė Europą, mažių mažiausiai griauna ir Ameriką, pasaulio tvarką. Bet pirmas taikinys, kurį reikia sudraskyti ir suėsti, yra Europa. Ar mes priešinamės tam plėšymui į gabalus? Mes kažkaip pastatome Ukrainą į frontą, štai gal Ukraina laimės. Padėkime, kad ji laimėtų, tada mums bus gerai. O jeigu Ukraina pralaimės, ar mes suprasime, kad mes pralaimėjome, kad Europa pralaimėjo, kad Jungtinės Tautos pralaimėjo?“ – sakė profesorius.
Neatimdamas daug jūsų laiko norėjau pasakyti, kad turėtume jau suvokti, kad Rusija kovoja ne prieš Ukrainą, Rusija kovoja prieš Europą, prieš Vakarų civilizaciją, taip pat ir prieš mus, todėl mūsų besąlyginė parama, mūsų parlamento parama Ukrainai yra parama ir mums patiems, ir mūsų vertybėms. Dar kartą dėkoju iniciatoriams už šią rezoliuciją ir, žinoma, kviečiu ją palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas diskusijos dalyvis – G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Kolegos, šita rezoliucija yra savalaikė, bet ne dėl to, kad mes minime jau dvejus metus, kai Rusija yra užpuolusi visą Ukrainą, minime 10 metų, kai yra aneksuotas Krymas ir kitos rytinės teritorijos Ukrainoje, bet dėl to, kad iš tikrųjų momentas yra kritinis, kad iš tikrųjų Ukraina turi problemų, ir nepadėdami jai mes galime pamatyti V. Putino saulę virš Lietuvos dangaus.
Žinau, kad tai yra banalu, žinau, kad apie tai jau kalbėjome ir kalbėsime dar ne kartą, tačiau šiandien, girdėdamas dviejų kolegų klausimus Seimo Pirmininkei, aš dar kartą noriu pasakyti: kai mes kalbame apie ginkluotą paramą Ukrainai, tai nesivelkime į terminus, neapsimeskime naivūs. Ukrainai būtina karinė pagalba šaudmenimis, ginklais, ir visos civilizuotos pasaulio šalys ją remia. Tai nepainiokime to su karių siuntimu, kas čia buvo bandoma padaryti, bet supraskime būtinybę tiekti ginklus, nes tai yra vienintelis būdas šiuo metu nesulaukti V. Putino saulės, patekančios virš Lietuvos.
Dabar kas ta V. Putino saulė yra? Rezoliucijoje apie tai neužsimenama, bet aš atsakysiu tiems, kurie čia bando vėlgi įvelti mus į tam tikrus šventus terminus. Kas yra taika V. Putino sąlygomis? Tai yra atleidimas už išprievartautas moteris, atleidimas už pagrobtus vaikus, tai yra jokių tarptautinių teisių dėl sienų neliečiamumo nesilaikymas, nes už kiekvieną agresiją, už kiekvieną jėgos aktą tiesiog yra atleidžiama. Tai, ką mes dabar kalbame, kalbėdami apie baltas vėliavas, yra lūkestis… Įsivaizduokime, kad po Antrojo pasaulinio karo, susiklosčius kitaip istorijai, mes sėdame prie derybų stalo su A. Hitleriu ir susitariame dėl gražios taikos ir dėl V. Putino demokratijos.
Dabar antras momentas, kas yra V. Putino demokratija, gerbiamieji? V. Putino demokratiją mes pamatėme vadinamuosiuose rinkimuose, kurie vyks šį sekmadienį. Kai tiesiog opozicionieriai yra sukišami į kalėjimus ir ten galiausiai nužudomi; kai, nesvarbu, kur jie besislėptų, juos galima uždaužyti mėsos plaktuku, o paskui nunuodyti novičioku; kai galime tiesiog nekreipti dėmesio į jokias tarptautines normas, – štai čia yra ta V. Putino demokratija.
Aš labai kviečiu kolegas neišplauti terminų, neklaidinti Lietuvos žmonių ir pritarti šiai rezoliucijai vienbalsiai, dar kartą pasiunčiant signalą, kad Lietuva yra budri, Lietuva yra aktyvi ir Lietuva bus su Ukraina iki pergalės. O pergalė bus pasiekta tuomet, kai taika stos Ukrainos ir viso civilizuoto pasaulio sąlygomis. Apie tai ir kalbama šitoje rezoliucijoje, kuriai labai kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui kolegai Giedriui.
Priėmimo stadija. Ar turime dėl motyvų?.. Tuoj užsikurs technika. Motyvai už – Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš galbūt norėčiau pakartoti ir savo pavaduotojų komitete žodžius, prašydamas vieningai balsuoti už šią rezoliuciją, nes noriu priminti kolegoms, kad vakar mes ją tikrai įdėmiai svarstėme. Daugumos partijų atstovų balsais mes Užsienio reikalų komitete vienbalsiai pritarėme būtent tiems panašiems klausimams, bandydami sukelti tą paramą Ukrainai. Abu Lenkijos lyderiai neseniai lankėsi Vašingtone. Būtent dėl panašių klausimų trijų Baltijos šalių premjerai lankėsi Berlyne. Mūsų tikslas – sutelkti tą paramą tam, kad būtų nugalėtas agresorius. Jeigu mes to nepadarysime, jeigu sukursime tas fiktyvias taikas, deja, gali tekti kariauti mūsų teritorijoje.
Būkime geri, paremkime šią rezoliuciją vieningai ir pasiųskime tą žinią, nes mums dar reikia visą pasaulį dėl to sutelkti. Jeigu to nepadarysime, šie metai gali būti lemtingi. Jie gali būti ir Ukrainos didžiulių pralošimų metai, didžiulio skausmo metai ir nuo to pradės skaičiuoti skaitiklis, kada tie rusų tankai gali mus pasiekti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš nekartodamas tik dar kartą kai kuriems kolegoms noriu priminti, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, tiekusi Ukrainai karinę paramą. Mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemos „Stinger“ buvo nusiųstos į Ukrainą dar prieš vasario 24 dieną. Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos karinių rėmėjų. Rėmėme, remiame ir remsime. Norėjau tik pasakyti, kad jeigu laimės Ukraina, laimėsime ir mes visi, jeigu Ukraina pralaimės, vadinasi, bus ir mūsų pralaimėjimas, todėl labai kviečiu balsuoti už Seimo rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami 15 val. 30 min., kai prasidės balsuoti skirtas langas.
14.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-3532(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Einame toliau prie 2-4 popietinės darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo“ projekto Nr. XIVP-3532(2). Pranešėjas – V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, ką tik buvo pristatyta visapusės paramos Ukrainai rezoliucija, kurioje kalbama apie paramą, taip pat finansinę ir karinę. O kita rezoliucija yra su labai konkrečia viena priemone. Pritarimas anai rezoliucijai galėtų padėti ją įgyvendinti. Čia yra kalbama apie rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimą.
Truputį prisimenant dviejų savaičių istorijas, turėčiau paminėti, kad idėja parengti tokią rezoliuciją kilo praeitą savaitę, kai buvo svarstoma idėja, kaip pateikti įstatymą uždrausti į Lietuvą importuoti ir per Lietuvą tranzitu vežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdus. Po to vėl kilo tokia idėja, kad reikėtų siūlyti, kad visa Europa galėtų bendrai priimti tokį sprendimą. Reikia, kad Seimas rezoliucija pareikštų savo nuomonę ir pasakytų Europai, kad mes turėtume ir galėtume bendrai veikti šia kryptimi.
Rezoliucijos preambulė labai aiškiai išdėsto, kuo remiasi šis dokumentas. Jis iš dalies jau kartoja ir tą prieš tai buvusią rezoliuciją, bet reikėtų dar atkreipti dėmesį, kad rezoliucijoje dėl visapusės paramos yra parašyta – panaudoti įšaldytą Rusijos turtą. Šiuo atveju Rusijos turtas keliauja per Lietuvą ir niekaip nėra paveikiamas. Vis dėlto arba jisai galėtų nekeliauti ir nebūtų skatinami rusiški verslai, finansuojantys karą, arba galėtų čia ir likti kaip konfiskuotas turtas, grąžintas Ukrainai. To rezoliucijoje nėra, bet čia jau mano toks siūlymas, galvojant apie ateitį. Ukraina jau yra… Atsiprašau, Rusijai jau yra skirta 13 sankcijų paketų ekonominei bazei susilpninti ir apriboti jos pajėgumą vykdyti karą. Mes turėtume išsaugoti būtinybę užtikrinti maisto saugą Europos Sąjungoje ir pasaulyje, taip pat apsaugoti ūkininkus nuo galimos krizės, susijusios su grūdų importu iš Rusijos ir Baltarusijos.
Siekdamas neskatinti Rusijos ir Baltarusijos ekonomikų žemės ūkio ir maisto srityse bei apriboti režimo pajėgumus vykdyti karą prieš Ukrainą, Seimas prašo, o vėliau kviečia Europos Komisiją išanalizuoti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų (jau čia plačiąja prasme) importą į Europos Sąjungą, prireikus – sureguliuoti žemės ūkio produkcijos srautus naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją. Kitaip sakant, Europos Sąjungoje vietoj dabar tiekiamų rusiškų grūdų galima būtų priimti, nupirkti ukrainietiškus grūdus. Siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taikyti intervencinę grūdų supirkimo sistemą – perteklinius grūdus supirkti Ukrainoje, taip palaikyti grūdų kainą, užtikrinti grūdų augintojų pajamas ir prisidėti prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.
Paaiškinu tiems, kas galbūt neįsigilinę į intervencinius pirkimus. Vien paskelbus intervencinius pirkimus, kada grūdų kaina nukrenta žemiau nei 100 eurų už toną, kaina paprastai iš karto šoka bent jau 20 eurų už toną, tada intervenciniai pirkimai jau nereikalingi, bet kaina lyg ir dirbtinai pakyla. Taip galima padengti išlaidas tai produkcijai užauginti.
Ragina Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimą ir bendrą Europos Sąjungos poziciją šioje srityje.
Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pranešėjau. Tikrai nemažai norinčių paklausti. Pirmasis – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Viktorai, turiu tokį klausimą. Įsivaizduokime, dabar baigiasi karas Ukrainoje su Rusija. Jums klausimas: ar sankcijos Rusijai bus atšauktos, ar ne?
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal mes turėtume labai džiaugtis, kad sulaukėme karo pabaigos. Politinis procesas niekad nesustoja. Jeigu dabar dėl karo priimame sankcijas ir įgyvendiname kokius nors apribojimus arba kitus galbūt skatiname, turiu omenyje Ukrainą, tai lygiai taip pat pasibaigus karui, ir mes labai laukiame tos pabaigos, turėsime priimti ekonomikos netektis atkuriančius politinius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Būdavo atvejų, kuomet mes stengdavomės kai kurių šalių pozicijas derinti bendromis rezoliucijomis, tarkime, priimti jas Seime. Kas darosi aplinkiniuose kraštuose? Neteko kalbėti? Latviai turbūt irgi turi tam tikrų problemų, gal ten yra daugiau interesų, lenkai ir kiti. Kaip šis klausimas yra derinamas? Pakliuvus iškart į Europos Komisiją arba Europos Parlamentą, iš tikrųjų kitaip žiūrima, kai yra jau ne viena rezoliucija, ne vienas kreipimasis, o galbūt grupės, kelių šalių. Kaip sekasi šioje srityje? Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Prieš dvi savaites Latvijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo draudžia importuoti, bet neuždraudė tranzito. Po jų įstatymo priėmimo man kilo mintis ir idėja, kad mes kaip šalis turėtume taip pat paremti latvišką idėją ir taip pat pareikšti, kad mes taip pat galėtume neimportuoti. Šia rezoliucija ir siekiame konsoliduoti visų šalių parlamentus tam, kad būtų priimtas bendras europinis sprendimas ir nereikėtų atskiroms šalims uždrausti. Bet savo įstatymu mes tos idėjos neatsisakėme ir tas įstatymas ateis į Seimą, tikėtina, kitą savaitę, ir uždrausime importuoti (įvežti) grūdus čia. O derinimas su kitomis šalimis tai būtų toks, sakyčiau, labai atitikęs laiką, kada Lenkijos premjeras D. Tuskas pareiškė pusę dienos vėliau, negu mes pareiškėme, kad reikia priimti tokį įstatymą. Po pusės dienos jis jau kalbėjo, bet jis paminėjo kaip pavyzdį tik Latvijos priimtą įstatymą, ir skatina tą idėją, kad mes turėtume ir D. Tuskui, kaip mūsų geram, pozityviam kaimynui, padėti inicijuoti europinius sprendimus. Čia ir yra europinės iniciatyvos siekimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai noriu padėkoti už iniciatyvą, vakar ją svarstėme su jumis ir jūsų kolegomis Užsienio reikalų komitete. Vieningai pritarė vėlgi visos partijos. Norėjau jūsų tiesiog paklausti. Žinant, kad ir jūs asmeniškai turėjote puikių ryšių su ankstesniais lenkų ir Seimo vadovais, kaip sekasi šiandien su nauja Lenkijos valdžia, komitetais, grūdininkais palaikyti tuos ryšius? Būtų labai gerai, kad mes kartu su lenkais visuose frontuose būtume vienoje pusėje ir kad tų kitokių pusių ar barikadų tarp mūsų neatsirastų?
V. PRANCKIETIS (LSF). Praeitą kadenciją, atstovaudamas Seimui, susitikdamas Lenkijoje su skirtingų ir priešingų partijų atstovais, aš buvau sulaukęs priekaištų, kodėl susitinku su kita partija. Aš tada labai aiškiai atsakiau ir vienai, ir kitai partijai: mūsų partneris yra Lenkija, ne atskiros Lenkijos partijos. Užsienio politikos tęstinumas mums yra nepaprastai svarbus ir ta jėga, kokia yra Lenkijoje, yra gera. Jūs labai laiku pataikėte. Užvakar gavau knygą iš buvusio Seimo Pirmininko M. Kučinskio, jo politinės veiklos aprašymą. Jis su pasididžiavimu pirmajame puslapyje rašo, kad mūsų praeitai kadencijai yra pavykę pasiekti gerų santykių, arba atlikti daug gerų bendrų darbų. Manau, kad ir dabar tie geri bendri darbai gali būti tęsiami. Mes susisiekėme su Lenkijos žemės ūkio komisijos (pas juos taip vadinama) pirmininku. Pasikalbėjome su juo ir sutarėme, kovo… tai yra balandžio 5 dieną manome surengti čia, Lietuvoje, jiems neutralioje žemėje, ukrainiečių ir Lenkijos atstovų susitikimą, žemės ūkio asocijuotų organizacijų atstovų ir komitetų pirmininkų. Ir komiteto pirmininkų susitikimą, ir visų šitų žmonių. Lenkijos komiteto pirmininkas paprašė manęs moderuoti kaip neutralios šalies… Manau, kad tą jų iniciatyvą mes priėmėme ir tokiu būdu mes kuriame žinią lenkų ūkininkams, kad mes dirbame viena linkme su jais ir kad jų pastangos prie sienos nenueina veltui. Bet turbūt nebūtinai turi būti ten eikvojamos jėgos tam, kad užtikrintume normalią prekybą, užtikrintume nediskriminavimą mūsų ūkių ir Lenkijos ūkių. Tokiu būdu tas bendradarbiavimas yra tęsiamas dabar kitu lygmeniu, bet jis yra ir giliai politinis, ir labai ekonominis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, balandžio 5 dieną mes planuojame susitikti ir susitiksime Vilniuje. Tai Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos komitetų vadovai, greičiausiai dalyvaus ir Ekonomikos komitetų vadovai iš visų šalių. Taip pat dalyvaus tiek Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos ūkininkai. Tas susėdimas prie bendro stalo, manau, yra geras signalas, kad mes jam ir dabar ruošiamės. Ši rezoliucija bus tas pirmas žingsnis. Bet ar jūs negalvojate, kad tame susitikime dar būtų galima pagalvoti ir ateityje apie visų, nes per mažai nebus, Baltijos valstybių kažkokią bendrą rezoliuciją dėl tolesnių kelių, kaip atlaisvinti maisto tiekimą ir užkirsti maisto iš Rusijos kelius į tą pačią Europą, nes dabar įspūdintai atrodo tie skaičiai, kiek eksportuojama iš Rusijos į Europą?
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, puiki idėja. Galėtume galbūt naudoti netgi ar Baltijos šalių, ar Baltijos ir Šiaurės šalių formatą tai idėjai įgyvendinti. Turiu padėkoti jums, Kazy Starkevičiau, už tai, kad prisidėjote visur prie šitų idėjų, dabar jau įgyvendinamų čia, mūsų Seime, ir už susitikimo su ukrainiečiais organizavimą. Man teko lenkiškoji pusė, jums – ukrainietiškoji pusė. Manau, kad bendras rezultatas turės būti ne tik lietuviškas, bet ir europinis, išplėstas. Jūsų pasiūlymą galėsime aptarti, apsvarstyti ir galbūt sutelkti visas Baltijos šalis, o galbūt ir NB8 plius Lenkiją.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, gerbiamas Viktorai, noriu jums padėkoti už šią iniciatyvą, labai savalaikę iniciatyvą, ir už kokybiškai parengtą rezoliuciją. Balsuosiu už, remsiu ją ir kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šią rezoliuciją. Manau, kad tekstas tikrai labai tvarkingai sudėliotas ir noriu atkreipti dėmesį į vieną rezoliucijoje išsakytą mintį, vieną teiginį, netgi perskaitau (cituoju): „Kviečia Europos Komisiją išanalizuoti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į Europos Sąjungą, o esant reikalui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti…“ ir taip toliau. Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame ne tik apie grūdus šioje rezoliucijoje, bet net ir apie maisto produktus. Tai yra labai drąsus teiginys, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Jungtinės…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
A. LYDEKA (LSF). …Tautos, tiek kitos tarptautinės organizacijos turi gana kategorišką nuomonę dėl maisto produktų bet kokio sankcionavimo, uždraudimo. Kodėl, jūs manote, svarbu rezoliucijoje tai paminėti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Besąlygiškai dauguma maisto produktų kyla iš grūdų. Jie naudojami kaip parašai, jie naudojami kaip tiesioginė žaliava maisto produktams ruošti. Bet gal mes pirmiausia turėtume kalbėti apie tai, kad tai yra idėja, tai yra idėja, siūloma Europos visoms valdžioms apsvarstyti. Dėl maisto produktų uždraudimo tikrai Europa nepajustų kokio nors maisto trūkumo ir pasaulinė rinka nepajustų maisto trūkumo, jeigu mes integruotume į pasaulinę rinką ukrainietiškus grūdus ir ukrainietiškus maisto produktus, visiškai nieko neprarasdami. Prarasdami dalį ekonomikos, bet dažnai politiniai sprendimai gali turėti ir neigiamos įtakos ekonomikai. Šiuo atveju reikėtų paminėti skaičius, kad iš Rusijos yra importuojama už 2 mlrd. eurų, į Rusiją iš Europos Sąjungos yra eksportuojama už 14 mlrd. eurų.
Aš dėkoju ir Užsienio reikalų komitetui, kuris vakar aktyviai svarstė šį tekstą ir jam pritarė, pataisė. Manau, kad mes dabar kaip idėją galėtume leisti, o po to šalys prisijungdamos galėtų ją ir vertinti. Bendroji žemės ūkio politika Europoje buvo sukurta tam, kad maisto Europoje būtų ir kad jo būtų už įperkamą kainą. To ir linkėčiau – naudotis europiniais resursais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, tikrai sveikinu su iniciatyva, smagu irgi prisidėti prie jos ir tikrai nemanau, kad turime daryti kokias nors išimtis okupantams šiuo atveju. Jūsų puikiai įvardinti skaičiai, ką jūs įvardinote, manau, yra atspindys to, kad vis dėlto iš tų pinigų… Kad ir ką galbūt sako Jungtinės Tautos dėl maisto, bet manau, kad Europa ir Lietuva tikrai gali išgyventi be rusiško maisto ir kitų žemės ūkio produktų.
Tik noriu paklausti jūsų, kaip manote, kokį poveikį jau galėjo padaryti iki šiol įvežti produktai ir galbūt tas neryžtingumas mūsų Vyriausybės ir kiek tai galėjo atsiliepti mūsų žemės ūkio sektoriuje ir maisto pramonėje veikiančioms įmonėms? Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Žinoma, kad įvežti grūdai, ypač jeigu jie vogti, tai pigiai parduoti, jeigu jie čia nusėdo, nors lyg ir statistiškai neturėtų nusėsti, bet visada verslūs žmonės randa kelią pinigų uždirbti. Tai tokia įtaka buvo, bet turėčiau dar pasakyti ir kitą faktą, kad pasaulinėje rinkoje grūdai yra atpigę, visose rinkose, tai ir dėl to grūdų kaina mažėjo, dėl to buvo norima staigiai juos parduoti, dėl to labai staigiai papuolė jie į uostus ir į geležinkelius ir tai sukėlė tokį gniūžtės efektą, kad kainos tiesiog smuko nuosekliai. Tai yra rinkos dėsniai, kurių mes išvengti negalime. Bet jeigu mes apribotume bent dalį grūdų patekimo į mūsų rinkas, žinoma, kad į Pabaltijo šalis patenkantys rusiški, baltarusiški grūdai turėjo įtakos, tarkime, jeigu įvežami tik per Latviją, vis tiek visam šitam regionui įtaka buvo, nes čia yra kraunami laivai, perkami grūdai ir jie arba perkami iš mūsų ūkininkų, arba nebeperkami. Tai linkiu, kad mes visada turėtume mintyse sąlygų sukūrimą savo ekonomikai skatinti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Visiškai baigėsi laikas. Nors dar klausiančių būtų buvę, bet, deja, laikas…
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasikalbėsime individualiai.
PIRMININKĖ. Pasikalbėsite individualiai, taip. Diskusija svarstymo stadijoje. Užsirašė keli kolegos. K. Masiulis, bet jo nematau. Tuomet K. Starkevičius. Prašau. (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia mane ragino trumpiau, aš tikrai pasistengsiu trumpai drūtai. Labai džiaugiuosi, kad ši subalansuota rezoliucija pasiekė Seimo salę. Kas yra joje naujo? Mes kalbame apie maisto produktų eksporto uždraudimą iš Rusijos. Daugelis turbūt įsivaizdavome, kad to negali būti arba nėra. Taip, Lietuvoje parduotuvėse labai sunku surasti rusiškų maisto produktų, nes mes patys juos ignoruojame. Bet kuo toliau į Vakarus, tuo tų produktų yra daugiau. Tai pagalvokime, skaičiai rodo, pristatantis minėjo, kad iš Rusijos už 2 mlrd. eurų. Taigi už 2 mlrd. eurų mes Europos Sąjungoje matome maisto produktų. Kodėl taip yra? FAO ir Pasaulio prekybos organizacijai, šioms organizacijoms, iš tikrųjų didžiulę įtaką turi Rusija, užtai maisto produktai yra neįtraukiami ir nesankcionuojami prisidengiant tuo, kad maisto produktų trūksta Afrikoje. Taip, ten trūksta, bet mes spręskime kitaip tas Afrikos problemas.
Tai kas čia pasiūlyta, kaip jas kitaip spręsti? Paskatino, kad dėl šios rezoliucijos būtų diskutuojama, tai, kad kai matome Lenkijoje nepasitenkinimą, sienų blokavimą, jis vėl tęsis ir kitą savaitę prie mūsų sienų, visą laiką sakoma, kad blogis yra ukrainietiški grūdai. Bet ukrainietiški grūdai nėra blogis. Yra rusiški grūdai, kurie dabartiniu metu uzurpavę tiek ir Europos Sąjungos rinkas, ne tik grūdai, bet ir visi maisto produktai, tiek ir Afrikos šalis. Štai yra didžiulis rezervas būtent ukrainietiškų grūdų. Jeigu būtų vykdomi intervenciniai pirkimai, tai Europos Sąjunga, nupirkusi tuos grūdus, galėtų juos panaudoti būtent Pasaulio maisto programai įgyvendinti ir tada jinai turėtų tą tokį rezervą. Pagal dabartines sąlygas intervenciniai pirkimai galimi tiktai Europos Sąjungos šalyse ir kai kaina nukrenta žemiau negu 101 euras už toną, šiuo metu Ukrainoje panašiai balansuoja, Europos Sąjunga tada turėtų pakeisti reglamentą ir įtraukti Ukrainą, kad galėtų tokius pirkimus vykdyti. Taigi tie grūdai nebūtinai vienus metus – gali ir penkerius metus būti saugomi ir tinkamu metu išvežami, ir atitinkamai Ukraina gautų pinigus, kuriuos galėtų panaudoti tikrai savo reikmėms, kurioms jų dabar labai trūksta. Čia tas dalykas yra naujas.
O visiškai pabaigoje pasakysiu, kad Europos Sąjunga, mano žiniomis, į tą pačią Rusiją importuoja už 7 mlrd. Taigi, vaizdžiai tariant, apkasuose sėdėdamas rusas, šaudydamas į Vakarus, ukrainiečius, valgydamas, neduok Dieve, prancūzišką sumuštinį ar belgišką šokoladą, sako: kokios čia sankcijos, aš nejaučiu jokių sankcijų. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas diskutantas – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū. Aš pratęsiu belgiško šokolado temą. Nežinau, ką ten jie valgo, bet, gerbiamieji, 2 mlrd. eurų už rusiškus maisto produktus, kuriuos nupirko europiečiai. Galime paskaičiuoti. Jeigu vienas „Shahedo“ dronas kainuoja apie 200 tūkst. eurų, vadinasi, už 2 mlrd. galima nupirkti 10 tūkst. „Shahedo“ dronų. Ukrainoje kol kas yra panaudota apie 6 tūkst. Vadinasi, dar 4 tūkst. Europos maisto valgytojai, kurie mėgsta rusišką maistą, galima sakyti, finansavo Rusijai tą ginkluotės įsigijimą.
Aš pritariu šios rezoliucijos idėjai. Aš manau, kad jinai šiek tiek pavėluota, turint omenyje, kad mes patys, kažkaip to nesuvokdami, labai garsiai kalbėdami apie tuos -nioliktus sankcijų paketus, kažkaip pražiūrime, kad patys perkame tą rusišką šlamštą ir jį šlamščiame.
Noriu priminti, kad tikslą uždrausti rusiškų grūdų importą į Lietuvą ir eksportą iš jos jau yra iškėlę mūsų ūkininkai, kurių vienas iš pagrindinių tikslų buvo, kai jie čia buvo susirinkę su traktoriais į Vilnių. Aš raginu pritarti tai rezoliucijai. Aš raginu, kad, kaip sakoma, tą rezoliuciją lydėtų mūsų rankos ir kojos, kad mūsų diplomatai, mūsų ministrai, kurie dalyvauja Europos tarybose, apie tai kalbėtų. Vakar Užsienio reikalų komitete irgi priminiau, kad štai dabar, kai artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerijos atstovai vyksta į Bendrųjų reikalų tarybą kalbėtis vėlgi dėl kitų sankcijų paketų, kad maisto klausimas būtų iškeltas, ir jisai bus iškeltas.
Vėlgi noriu priminti, kad gerbiamo V. Pranckiečio ir kitų kolegų iniciatyva esame pasirašę įstatymo projektą, kuriame kalbama apie rusiškų grūdų importo į Lietuvą uždraudimą. Tikrai tikiuosi, kad tas projektas kuo greičiau atkeliaus į Seimą ir mes galėsime, sekdami Latvijos pavyzdžiu, visi tam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kęstuti, ar jūs pageidaujate kalbėti? Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, čia labai teisingai jau anksčiau pasisakę minėjo, bet koks rusiško maisto vartojimas padeda Rusijai, nes čia teka produktai, o į Rusiją teka mūsų pinigai. Čia yra labai aiškiai finansuojama bet kas, kas vyksta Rusijoje, taip pat karas, taip pat rusų gerovė, ir V. Putinas gali girtis, kad Vakarų sankcijos neveikia. Kuo daugiau mes sankcionuosime, uždrausime įvairius produktus įvežti į Lietuvą, tuo bus geriau.
Labai gaila, kad trūksta mūsų piliečiams sąmoningumo, kad patys nepirktų. Piliečiai galėtų nepirkti (ir taip, manau, sąmoningi piliečiai turėtų elgtis) ne tik rusiškos produkcijos, įvairios produkcijos, ne tik maisto, bet ir kitokios produkcijos, bet galėtų nepirkti ir tokių produktų kaip „Viči“ gaminiai. Jie patys dirba Rusijoje ir tenai sukuria pridedamąją vertę ir galimybę finansuoti karą, agresiją ir panašiai ir kelia Rusijos ekonomiką. Matyt, ir apie tokius dalykus reikėtų galvoti.
Trečias aspektas, kurį aš noriu paminėti, – tai, kad čia Rusijos prekės, kokios jos bebūtų, konkuruoja su vietos gamintojų prekėmis ir su Vakarų gamintojų prekėmis. Taigi išstumdami dėl agresijos rusišką produkciją mes remiame ir savus, tai čia aš matau dar ir tokią naudą. Siūlau būtinai paremti šitą rezoliuciją ir padaryti viską, kad jinai būtų įgyvendinta realiomis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū diskusijos dalyviams. Priėmimo stadija. Dėl motyvų yra užsirašiusių. Motyvai už – Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėčiau paraginti visus balsuoti, nes žinau, kad mūsų, pavyzdžiui, ir lenkų Seimas labai panašią rezoliuciją daro, tai kuo vieningiau balsuosime, tuo didesnį poveikį turėsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Nesu prieš vien todėl, kad komitetas ištaisė, nes praeitą trečiadienį buvo sudėta su importu, tai komitetas išbraukė šitą tekstą, atsiprašau, tranzitą, tai peržiūrėjau, kad vis dėlto išbraukta. Ačiū komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebenoriu, nes jau pasakiau, ką norėjau.
PIRMININKĖ. Tuomet K. Starkevičius. Ar dar dėl motyvų už kalbate? Turbūt ne. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt svarbios rezoliucijos. Aišku, reikia tikėtis, kad Europos Komisija, Europos Parlamentas atsižvelgs į tuos reikalavimus. Manau, reikia palinkėti ir gero darbo vienijant jėgas šiuo klausimu. Sėkmės jums!
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat dėl motyvų už – K. Mažeika, bet jo nematau. L. Nagienė. Ar jūs ketintumėte dėl motyvų už kalbėti? Kalba kitur kažkur. Keturi, viskas, atsisakė kiti. Atsispręsime balsuoti numatyti laiku.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3512(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau vakarinės darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3512. Čia pradėsime nuo komitetų nuomonių.
Pirmasis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Nežinau, pirmininkės A. Gedvilienės nematau. Ar yra kas nors iš komiteto narių? Jeigu ne, aš pagarsinsiu. Sesijos darbų programai pritarta bendru sutarimu.
Toliau – Ateities komitetas. Pirmininkas R. Lopata dėl sesijos darbų programos.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, Ateities komitetas kovo 12 dieną svarstė minėtą klausimą. Dalyvavo 13 narių. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau – Audito komitetas. Pirmininkas Z. Balčytis. Nematau jo. R. Budbergytė. Rasa, ar jūs pristatysite, ar man pagarsinti? Pagarsinsiu aš tuomet. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo, taigi vienbalsiai.
Toliau – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos M. Lingės nematau. Galiu pagarsinti, kad buvo išsiskiriančios nuomonės. Vakar komitete buvo svarstyta. Už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 4, bet Seimo pavasario darbų programai pritarta.
Ekonomikos komitetas ir K. Starkevičius dar norėtų pagarsinti. Ar man pagarsinti? Matyt, pagarsinsiu. Ekonomikos komitete pavasario sesijos darbų programai pritarta bendru sutarimu.
Europos reikalų komitetas. Vakar svarstėme šį klausimą ir, atsižvelgdami į tai, kad mums svarbiausia komitete yra Europos Sąjungos teises perkeliantys įstatymo projektai, tai, juos įvardinant, bendrai sesijos darbų programai pritarta bendru sutarimu.
Kultūros komitetas. V. Juozapaitis praneš iš tribūnos. Laukiame sulaikę kvapą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, garbusis Seime, vakar, kovo 13 dieną, Kultūros komitetas iškilmingai svarstė šį projektą ir tradiciškai, nesant jokios opozicijos, priėmėme vieningą sprendimą, tai yra visi 7, dalyvavę komiteto posėdyje, balsavo už, su kuo ir sveikinu.
PIRMININKĖ. Dėkui už geras žinias. Kaimo reikalų komitetas. Pirmininkas – V. Pranckietis. Jo nematau. Nežinau, ar kiti kolegos norėtų pristatyti? Bet galiu pagarsinti, kad bendru sutarimu buvo pritarta sesijos darbų programai.
Toliau… Kokie sprendimai priimti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, pristatys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, priimti tvirti, užtikrinti, vienbalsiai sprendimai pritarti programai.
PIRMININKĖ. Puikūs rezultatai, su tuo jus ir sveikinu. Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas. Pavaduotojas – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vakar irgi vyko svarstymas. Darbų programai pritarė 9 ir susilaikė 4. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Sveikatos reikalų komitetas ir pirmininkas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, visi pasiūlymai, kuriuos teikė komitetas arba komiteto nariai, įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, todėl visi pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas vakar, kovo 13 dieną, svarstė šį klausimą ir, kadangi buvo atsižvelgta į komiteto siūlymus, su dideliu džiaugsmu pritarė siūlomam programos projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui už šį optimizmą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pirmininkė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Komitetas kaip papildomas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3512(2) ir vienbalsiai (8 komiteto narių balsais) pritarė; taip pat teikia du pasiūlymus, kurie nurodyti komiteto išvadoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsienio reikalų komitetas ir vadovas Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas svarstė kovo 13 dieną ir priėmė bendru susitarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir pirmininkas R. Juška. Nežinau, pagarsinsiu, taupydama laiką. Ar jūs norite pagarsinti? Pagarsinkite. Prašom. Ateikite, pirmininke.
R. JUŠKA (LSF). Vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė nutarimo projektą ir jam pritarė. Už – 8, susilaikė 3, dalyvavo 11. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui jums. Ir Žmogaus teisių komitetas, pirmininkas – T. V. Raskevičius. Nematau salėje, tai leisiu sau pagarsinti, kad pavasario sesijos darbų programai pritarta bendru sutarimu.
Dabar diskusijos laikas. Pirmasis – L. Kukuraitis frakcijos vardu. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aptariant šios sesijos darbų programą, nors joje yra tikrai svarbių ir tęstinių darbų, apskritai paėmus reikia įvardinti: vertinant Vyriausybės ir valdančiųjų pateiktus projektus atrodo, kad valdantieji arba nenori, arba negeba reaguoti į esminius visuomenės ir valstybės poreikius. Mes, kaip valstybė, turime labai rimtų iššūkių dėl būtinų finansų sutelkimo. Mes turime trūkumų šiais metais. Trūksta biudžeto socialinei globai finansuoti, pažadams šalpos pensijų gavėjams įvykdyti ir kitiems įvairiausiems poreikiams, kurių biudžete nėra. Sumažėjus infliacijai, perteklinis biudžeto surinkimas krito. Kiek man yra žinoma, iš einamųjų įplaukų jau renkame deficitą. Ir tai yra labai bloga žinia. Tokia bloga, kad Vyriausybė pasirengusi atnešti įstatymų projektus, pagal kuriuos valstybės biudžeto įsipareigojimams būtų skolinamasi iš „Sodros“. Tai visiškai nepateisinama „Sodros“ atžvilgiu, nes didesnis pensijų didinimas iš planuojamo 3 mlrd. „Sodros“ rezervo jau kuris laikas yra stabdomas būtent dėl to, kad valstybės biudžetas nesutampa su savo fiskaline paklode ir valstybės biudžetui vis reikia skolintis einamiesiems reikalams.
Šioje kadencijoje gausiai prisiimta įsipareigojimų ir kitai kadencijai. Tai atlyginimų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, senatvės pensijų didinimas žmonėms su negalia, įvairiausių paslaugų plėtra, jau nekalbant apie krašto gynybai ir apsaugai būtinas lėšas čia ir dabar ir visą kitą kadenciją. Kitaip sakant, jeigu mes šioje kadencijoje nerasime bendrų sprendimų, kaip suvaldyti viešuosius finansus, bus didžiulė įtampa užtikrinti būtinas valstybės atsakomybes.
Kita sritis. Prieš metus jau esame apie tai kalbėję. Nerimo kiekis ne tai, kad nemažėja visuomenėje, bet jis auga. Deja, jis yra didinamas ir valdančiųjų pastangomis. Deja, neturime jokių rimtų sprendimų visuomenės psichologinei sveikatai ir atsparumui didinti. Pensininkų skurdas išlieka rekordinių aukštumų, o socialinių sprendimų, kaip tai spręsti, mes irgi nematome. Šalia visų šitų iššūkių yra begalė svarbių dalykų, kuriuos būtina spręsti čia ir dabar atskiroms visuomenės grupėms, laukiančioms tų sprendimų.
Demokratų frakcija teikia svarbius, šiuo metu žmonėms aktualius įstatymus, iš kurių paminėsiu keletą. Teikiame tokius įstatymus, kurie 10–18 metų vaikams suteiktų 50 % transporto lengvatą vykstant tarpmiestiniais autobusais, nes iki šiol mūsų mokiniai važiuoja mokėdami visą kainą.
Teikiame įstatymus, kurie spręstų konkrečias išankstinių pensijų sistemos problemas ir žmonių, kurie įstrigę šioje sistemoje amžinai, klausimus. Dėl pensijų kaupimo sistemos teikiame įstatymus, kurie labiau subalansuotų kaupiančiųjų ir juos administruojančių fondų teises, pareigas ir lūkesčius. Siūlymus dėl pensijų kaupimo teikiame jau daugiau negu metus. Tikimės, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo išaiškinimo valdantieji nedels ir imsis būtinų pakeitimų. Mūsų teikiamų įstatymų sąraše taip pat yra ir įstatymai, išsaugosiantys mokyklas, kurių aukštesnėse klasėse šiuo metu gal ir trūksta vaikų, bet jaunesnėse klasėse yra pakankamai. Dėl to nereikia uždaryti mokyklų.
Taip pat sukurtume sąlygas visos dienos mokyklų plėtrai, nes įstatymiškai jas reglamentuotume. Teikiame siūlymus, kaip jas skatinti. Taip pat įstatymais suteiktume savivaldybėms būtinų įrankių, kaip spręsti nedirbančių skolininkų problemas. Jų yra visose savivaldybėse. Savivaldybės suka galvas, kaip juos sugrąžinti į darbo rinką. Taigi dėl tokių taiklių įstatymų reikia mums visiems susitelkti. Jų yra taip pat ir tarp valdančiųjų, ir tarp kitų opozicinių frakcijų, dėl jų sutarkime. Bet esminiai dalykai dėl bendrųjų finansų, tvarių bendrųjų finansų, turi nutikti šią sesiją. Kitu atveju, kaip sakiau, yra didelė rizika. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Socialdemokratų frakcijos vardu – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Socialdemokratai jau ne kartą išsakė savo pastabas ir pasiūlymus dėl šios sesijos darbų programos. Iš esmės turiu pastebėti, kad mes, socialdemokratai, tikrai konstruktyviai, nepaisydami to, kad artėja rinkimų periodas, paremsime visus projektus, kurie iš esmės gerintų Lietuvos žmonių gyvenimą, to paties tikimės ir iš jūsų.
Noriu šiek tiek plačiau pristatyti du projektus, kuriuos iš pavasario sesijos darbų programos teks pristatyti man. Tai yra Socialdemokratų frakcijos projektai. Vienas iš jų yra visą kadenciją aptariamas, tik praeitą savaitę sugrįžęs į eterį po Konstitucinio Teismo sprendimo. Tai Pensijų kaupimo įstatymas, kada Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė apie būtinybę Seimui numatyti tas svarbias priežastis, dėl kurių žmonės galėtų nesulaukę pensinio amžiaus pasitraukti iš kaupimo ir pasiimti dalį arba visus sukauptus savo pinigus. Iš esmės turiu pabrėžti, kad tiek aš, tiek mano kolegos Seime registravo ne vieną kartą įstatymo pataisas. Jos jau turėjo būti diskutuojamos, dėl jų turėjome turėti diskusiją, svarstymus ir taip toliau, ir jeigu jos būtų priimtos, jeigu būtų įvykusi diskusija, tai gal net nebūtų įvykęs kreipimasis į Konstitucinį Teismą, nes būtume suradę galimybę, suradę opcijas, kaip žmonės galėtų pasitraukti iš to privalomojo kaupimo ir esant tam tikriems kritiniams atvejams pasiimti savo kaupiamus ar sukauptus pinigus.
Čia reikia pasakyti, kad yra kritikos ir valdančiajai daugumai, iš tikrųjų matau ganėtinai aštrią socialinės apsaugos ir darbo ministrės retoriką, kai ji kalba apie tai, kad projektą reikėtų taisyti ir taip toliau, bet dėl jūsų balsų daugumos tie mūsų projektai ir kiti opozicijos projektai, kuriais dažniausiai siūlėme spręsti ir tvarkyti įstatymą, buvo atmesti. Lygiai ir dabar mes nebelaukiame, kol įvyks įvairūs svarstymai, pokalbiai su visuomenės ir taip toliau. Visuomenės nuotaikas visi puikiai jaučiame ir puikiai suprantame, kad visuomenė nori turėti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo, iš II pakopos, ir pasiimti savo pinigus, ypač kai mes kalbame apie kritinius atvejus. Jeigu yra kritinės ligos, jeigu yra artimo žmogaus mirtis, jeigu yra atsiradęs neįgalumas ir kitos svarbios priežastys, tai tikrai žmonėms turi būti suteikta galimybė trauktis iš II pensijų pakopos. Mes labai tikimės, kad iš tikrųjų ta diskusija įvyks, ir ne tik diskusija, bet ir šios pavasario sesijos metu Seimas priims sprendimus, kurie, matyt, tenkins didžiąją visuomenės dalį. Jeigu ministrė tikisi, kad sulauks savo apklausos metu žmonių reakcijos, tai ta reakcija jau dabar yra akivaizdi, nes žmonės nori turėti galimybę, o mes turime ją suteikti.
Kitas svarbus įstatymas yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurį mes Seime priėmėme rudens sesijos metu. Reikia pasakyti, kad iš tikrųjų Seimas ir mes, kai kurie balsavę, padarėme klaidą, padarėme klaidą numatydami, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turės galimybę savarankiškai tikrinti automobilių taršą, lengvųjų automobilių taršą, ir ne tik tikrinti, bet ir iš karto vietoje naikinti techninės apžiūros dokumentą. Tai reiškia, kad nebus jokių išlygų, nebus numatyta tarpinės galimybės žmonėms ištaisyti klaidas, susitvarkyti tuos automobilius, nebus duota trijų, penkių, nežinau, dešimties dienų laikotarpio. Iš esmės tai reiškia, kad žmonės susidurs su dideliais nepatogumais. Kita vertus, reikia pasakyti, kad aplinkosauginė kontrolė šiandien susiduria su ypač didelėmis problemomis, kurios tęsiasi jau daugiau nei aštuonerius metus, Aplinkos apsaugos departamente drastiškai trūksta pareigūnų, iš viso mes turime apie 50 laisvų etatų, atlyginimai yra tokie maži, kad departamente vietoj kontroliuojančių pareigūnų niekas nenori dirbti. Jeigu toliau nebus dirbančių žmonių, o mes juo siųsime lengvųjų automobilių tikrinti, tai iš esmės nebus žmonių, kurie tikrins taršą nuotekomis, įmonių taršą ir taip toliau, kas iš esmės reikšmingai gali pabloginti ne tik Lietuvos gamtą, bet ir žmonių sveikatą.
Dar kartą kviečiu konstruktyviai diskutuoti, kalbėtis ir priimti konkrečius sprendimus, kurių laukia Lietuvos žmonės tiek dėl automobilių tikrinimo, tiek dėl II pakopos. Aš tikiuosi, kad šį kartą valdantieji išgirs ne tiktai mus, bet ir Konstitucinį Teismą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas kalbėtojas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, žiūrint į Seimo pavasario darbų programą, yra toks posakis: nei juoktis, nei verkti. Ką mes čia darysime? Didinsime mokesčius, pavadinsime labai gražiai – gynybai. O koks skirtumas, kaip tu pavadini mokesčių didinimą – taršos mokestis, gynybos mokestis, akcizas, CO2, dar kažkoks? Koks skirtumas, kaip tu jį vadini, esmė ta pati – numauti žmonėms kelnes. O ar reikia didinti mokesčius, kad ir kaip juos pavadintume? Žinoma, kad nereikia. Jeigu ši Vyriausybė dirbtų normaliai ir surinktų PVM, ką ji turi surinkti, Lietuva nebūtų gėdingos eilės gale. Lietuva yra tarp blogiausių valstybių Europoje ir užima gėdingą ketvirtą vietą tarp blogiausių valstybių. Mes nesugebame surinkti PVM. Jeigu surinktume, turėtume papildomą milijardą ir nieko didinti nereikėtų.
Žinoma, dar turime tokių… Valdantieji labai gerų projektų atneš: reikia toliau valstybines įmones versti į akcines bendroves. Kam tai reikia daryti, viskas aišku – kad jas būtų galima privatizuoti. Uždaviau klausimą komitete, o bus atneštas įstatymo projektas, kuris nebeleis Vyriausybei pardavinėti valstybinių įmonių, na, taip, kaip buvo padaryta su „Igničiu“? Žinoma, kad šito projekto niekas neneš, nes tą teisę Vyriausybei tikrai reikia palikti, kad būtų galima pardavinėti tas valstybines įmones. Kaip sakant, ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime.
Už tokią Seimo programą balsuoti tikrai būtų sudėtinga, bet, žinoma, reikia partnerysčių. Pažiūri į Konstitucinį Teismą – jis dirba kaip suderintas instrumentas su valdančiaisiais. Svarstome darbų programą – yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Na, gražu net žiūrėti, bet kaip gerai, kad tie cirkai greitai baigsis.
PIRMININKĖ. Kitas kalbėtojas diskusijoje – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, matau, kad esame labai atsipalaidavę svarstydami šitos sesijos darbų programą. Mane truputį nustebino, kai teko susipažinti su įstatymų projektais, kurie yra registruoti. Padariau vieną pagrindinę išvadą: daugelis netgi ir Vyriausybės narių arba apskritai visi nesupranta, kokioje dabar mes esame ekonominėje situacijoje, kokie yra finansiniai įsipareigojimai, atėję iš praeitų trejų metų. Finansiniai įsipareigojimai auga, valstybės biudžeto pajamos mažėja. Sausio mėnesio valstybės biudžeto pajamų surinkimas, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7,3 %, PVM surinkimas sumažėjo virš 10 %, bet niekur programoje neradau, kaip mes amortizuosime, kokius įstatymus priėmę, visą tą atsilikimą arba tam tikras iškilusias grėsmes, kad metų viduryje negalėsime savo finansinių įsipareigojimų vykdyti.
Kitas, mielieji, dalykas, į kurį nekreipia dėmesio netgi Lietuvos ekonomistai arba specialiai nutyli: mes, Lietuva, esame atvira šalis, orientuota į eksportą, į paslaugų eksportą, vadinasi, mūsų rinka yra Europos Sąjunga. Panagrinėkime, kokioje situacijoje šiandien yra Europos Sąjunga. Bendros rinkos neturime, konkurencingumo krizė yra (tai yra aiškiai pripažinta), darbo našumas, lyginant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, krito 20 %. Kad palygintume, galiu pasakyti, jeigu vertintume, pavyzdžiui, Europos Sąjungą skaičiuodami ekonomiką JAV doleriais, tai 2013 metais buvo 91 %, lyginant su JAV ekonomika, praeitais metais – jau 63 %. Jeigu kalbame apie kapitalo apyvartumą arba vertę, ji mažėja, lyginant su pinigų kiekio išaugimu rinkoje, ir, jeigu paanalizuosime, bendrojo vidaus produkto vieneto vertė pastaruoju metu Lietuvoje mažėjo sparčiausiai tarp visų euro zonos šalių.
Kalbėkime apie investicijų grąžą, kas nėra įstatymuose irgi numatyta. Investicijų grąža visoje Europos Sąjungoje mažėja, lyginant su JAV, lyginant su Indija, lyginant su Kinija, lyginant su pasaulio ekonomikos augimu, mes esame autsaideriai. Kur dar mes esame autsaideriai ir kodėl pastaruoju metu Europos Centrinio Banko kai kurie vadovai, paskutiniu metu jau vasario mėnesį, išreiškė, kaip iš atsilikėlio tapti pirmaujančiu Europos Sąjungos regionu, lyginant su kitais regionais? Keletas išvadų, yra gal keturios, penkios, bet viena iš pagrindinių išvadų yra ta, kad per paskutinį dešimtmetį Europos Sąjunga mažiausiai, lyginant su kitais regionais, investavo į informacines ir ryšių technologijas. Panagrinėkite šitas analizes ir pamatysite, kad Jungtinių Amerikos Valstijų investicijos į informacines ir ryšių technologijas augo ženkliai, o Europos Sąjungos augimas pastaruoju metu sudarė tik 0,9 %.
Mielieji, tai gal šitoje programoje turėjo būti tam tikri išskirtinumai numatyti, kaip Lietuva Europos Sąjungoje galėtų tapti tam tikra lydere? Kažkada buvo vadinama Baltijos tigru. Arba kaip mes atsilaikysime toje konkurencingumo duobėje, nes reeksportas Lietuvoje mažėja, kaip sakiau, paslaugų eksportas irgi mažėja, nes mūsų ekonomika priklauso nuo kitų Europos Sąjungos ekonomikų situacijos, įvertinus tų šalių vidaus paklausą? Bet matome, ten, kur mes labiausiai eksportuojame, nei Vokietijoje, nei Skandinavijos šalyse šiuo metu vidaus paklausa ne auga, bet stagnuoja arba yra mažėjanti.
Aš tikrai labai kviesčiau rimtai susimąstyti, o ne tada, kai pamatysime liūdnas pasekmes, surenkant valstybės biudžeto pajamas, ir nebeturėsime kuo finansuoti, pradėsime šaukti, kodėl niekas neanalizavo, kodėl niekas nematė, kodėl darbo našumas 20 % nukrito. Čia turi būti ekonominė diskusija, paremta skaičiais, analize, o ne tai, kaip aš skaitau rašinėlius paskutiniu metu tam tikruose leidiniuose: žinote, žmonės mažiau sumokėjo už šilumą, dalį lėšų sutaupė, tai per šiuos metus galės prekių truputį daugiau įsigyti ir tai padarys įtaką vidaus paklausai. Kaip profesinės mokyklos, jeigu ten dėsto ekonomiką, I kurso studentams.
Ačiū, matau, laikas baigėsi.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, diskusiją baigėme. Dabar ar yra pageidaujančių dar dėl motyvų svarstymo stadijoje pasisakyti? (Balsai salėje) Tuoj pažiūrėsime. Nėra dėl motyvų. Gal negaišdami laiko pritariame po svarstymo bendru sutarimu ir pereiname prie priėmimo, kai apsispręsime dėl pasiūlymų? Gerai, pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Kaip jau buvo minėta, komitetų siūlymai yra įrašyti į antrąjį variantą, tai dėl jų apsispręsti papildomai nebereikės. Turėsime apsispręsti dėl Seimo narių pasiūlymų.
Pirmasis pasiūlymas svarstyti būtų A. Lydekos – papildyti darbų programą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisa. Galbūt iniciatorius trumpai pristatytų projekto esmę?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū. Kolegos, labai paprastas įstatymo projektas, kuriuo norime patikslinti, atskiriant užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, tuos, kurie turi leidimus gyventi, jiems sudaryti palankesnes sąlygas, nuo tų, kurie patenka nelegaliai arba tik su vizomis, kuriems kaip tik būtų apribojimai įsidarbinti, dirbti. O pirmai kategorijai kaip tik platesnės galimybės dirbti. Toks diferencijavimas, manau, būtų prasmingas. Kviečiu pritarti tokiam paprastam įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendru sutarimu šiam papildymui pritarti? Girdžiu kažkokį murmėjimą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 82, prieš – 1, susilaikė 26. Darbų programa papildoma, pasiūlymas priimtas.
Toliau yra T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, bet, kaip minėjo, jo kolega A. Žukauskas pristatys pasiūlymą. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena, Seimo nariai. Aš esu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas ir įsitraukiau tarp šių siūlytojų dėl to, kad šis komitetas, inter alia, nagrinėja ir lietuvių kalbos klausimus. (Balsai salėje) Aš, kaip komiteto pirmininkas.
Šiandien jūs gaunate galimybę pradėti spręsti kone didžiausią visų laikų lietuvių kalbos semantinę krizę Seime ir teisėkūroje, kur lietuvių kalba patyrė ir didelių reputacinių nuostolių. Dėl vertėjų žemos kvalifikacijos, dėl socialinių mokslų žemos būklės, dėl Rusijos propagandos buvo anksčiau visuomenei pateiktas visiškai šokiruojantis šios konvencijos vertimas, dėl to mūsų galvose kilo sumaištis ir mes pradėjome aiškintis, kas yra lytis, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir socialinis konstruktas, kuris vadinamas lyties socialiniu aspektu.
Ši konvencija leistų giliau suprasti smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris gilumines sociokultūrines priežastis ir sustiprinti kovą su jomis. Kviečiu palaikyti siūlymą įtraukti konvenciją į pavasario sesijos programą, kad išsiaiškintume terminus galų gale ir suprastume smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris priežastis. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas nori paremti jūsų siūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Taip, kas nori paremti, kad kurstytų neapykantą, tas balsuoja už. Dabar tokia situacija, patys žinote, kas vyksta ir kas nusimato, kad vyks. Ar mums neužtenka tos neapykantos ir keršto, kaip buvo 1940 metais, vieni sodino į kalėjimus vienus, paskui tie sodino kitus, paskui tie keršijo, žudė, gaudė ir siuntė į Sibirą treti. Ir taip tas ratas sukosi. Ar mums to reikia? Jeigu reikia, tai balsuokime už.
PIRMININKAS. Nemanau, kad čia buvo pasisakymas už pasiūlymą. Tai vis dėlto V. Mitalui aš suteiksiu žodį.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Pakalbėkime ir visiškai rimtai. Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problema egzistuoja. Ji yra aktuali. Taip, yra Lietuvos įstatymų, kurie kovoja prieš smurtą artimoje aplinkoje, ir mes Seime ir Vyriausybėje tam skiriame tikrai deramą dėmesį. Tačiau ši konvencija, kuri liko neratifikuota Seime, šiandien buvo Konstitucinio Teismo pripažinta, kad neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai yra galutinis ir neskundžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas.
Maža to, tai, ką bandė pasakyti profesorius A. Žukauskas, irgi yra labai svarbus aspektas. Niekas šia konvencija 70, 700 ar 7 tūkst. lyčių nenori, nesiekia įteisinti. Nebus to padaryta. Tai atsitiko dėl tam tikro vertimo broko, kai du terminai, kurie verčiami į lietuvių kalbą kaip lytys, buvo išreikšti netiksliai. Bet toje pačioje konvencijoje labai aiškiai sakoma, kad visų rūšių smurtas prieš bet kokią lytį, prieš bet kokią seksualinę orientaciją ar panašiai yra smerkiamas, su juo turi būti kovojama ir smurtaujantys turi būti nubausti.
Tai aš siūlau į visą šį dalyką pažiūrėti gana rimtai, Konstitucinis Teismas tikrai išsklaidė visas abejones, kurios galėjo Seimui kilti, todėl šiandien kviečiu šiuo simboliniu balsavimu įtraukti į pavasario sesijos darbų programą ir vėliau apsvarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Dėl chuliganiškai užsirašiusio kolegos V. Valkiūno negaliu nuskriausti tvarkingai užsirašiusio M. Puidoko. Jis pasisakys prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų kalbėkime apie esmę. Aš suprantu, kad delegavus, dar nespėjus atšalti Seimo nario paliktai vietai, į Konstitucinį Teismą S. Šedbarą, tam tikri sprendimai ir jų priėmimas pagreitėjo. Bet esmė yra ta, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas praktikoje reikštų įsipareigojimą užtikrinti nediskriminavimą dėl lytinės tapatybės. Skamba gražiai, bet pasigilinkime į turinį. Tokius įsipareigojimus priėmusi šalis privalo užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės ir transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties. Kitais žodžiais tariant, tai faktinis lyties keitimo įteisinimas.
Vakarų šalyse nediskriminavimas dėl lyties tapatybės yra įgavęs tam tikras drastiškas formas, leidimus rinktis norimos lyties tualetus, rūbines, dušus, kai kuriose Amerikos valstijose teisinę atsakomybę už atsisakymą kreiptis į asmenis jų norima lytimi (Kanada) ir taip toliau.
Taigi, kaip matome, mes atsisakytume mūsų tradicinės šeimos vertybių ir visų tų dalykų, apie kuriuos mes kalbėjome daug sykių ir diskutavome šios kadencijos Seime. Dėl to aš raginu kolegas nepalaikyti šio sprendimo, nes aš manau, kad šios kadencijos Seimas ne sykį parodė, kad jis palaiko krikščioniškas vertybes, tradicinę šeimą ir nenori, kad Lietuvos teisinėje visoje sistemoje atsirastų tokia painiava, kurią atneštų Stambulo konvencija, be kita ko, prižiūrima GREVIO inspektorių. Mūsų mokyklos, švietimo sistema turėtų ugdyti pagal pradinę versiją Gyvenimo įgūdžių programos dėl to, kad Stambulo konvencija buvo rengiama ir ją rengiant konsultavo daugybė LGBTQ organizacijų. Jų dalyvavimas ją rengiant tikrai buvo ne dėl noro apsaugoti moteris nuo smurto.
PIRMININKAS. Gerai, apsispręsime balsuodami, ar įrašyti diskutuotą projektą į darbų programą.
Už – 46, prieš – 40, susilaikė 21. Į darbų programą neįrašome pasiūlymo.
Kitas pasiūlymas. (Balsai salėje) Kolegos, ar ne per daug dėmesio? Nežinau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau mano balsą įskaityti už. (Balsai, juokas salėje) Prieš įtraukimą, atsiprašau, kolegos. Prieš įtraukimą į darbų programą.
PIRMININKAS. Kolegos, na, nejuokinkime vieni kitų, jeigu net nežinote priėję prie mikrofono, kaip įskaityti. Tai kaip čia įskaityti K. Mažeikos balsą? Posėdžio pirmininkas šiek tiek pasimetęs.
A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Sveikinu gerbiamą Seimą ir visą tautą su tuo, kad mes paskutiniai krikštyti, paskutiniai gavę raštą, būsime ir paskutiniai supratę, ką reiškia smurtas artimoje aplinkoje, ką reiškia angliški žodžiai: gender sex, gender identity ir sexual orentation. Valio!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš kviesčiau dramatiškai nekomentuoti tos situacijos. Kaip žinote, neįrašymas kokio nors projekto į darbų programą nėra kliūtis jį įrašyti į darbotvarkę ir paskui protokoliniu Seimo nutarimu tai leisti.
Turbūt V. Ąžuolas eilės tvarka.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų mane labai stebina Stambulo konvencijos stūmikų glušumas galvoti, kad Konstitucinis Teismas pakeis nuomonę Seimo narių, kurie nebalsuoja už šitą nesąmonę. Nu, nepakeis, nu, nebūkite naivūs! Nu, bet skandinkitės toliau su tomis nesąmonėmis.
PIRMININKAS. Kolega K. Adomaitis pasisakys.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų apgailėtina, kai Konstitucinis Teismas pasako ir išaiškina visą tą dezinformaciją, kurią mes čia vėl dar kartą išklausėme iš M. Puidoko, ir kai M. Puidoko argumentai nulemia Seimo narių apsisprendimą, o Konstitucinis Teismas lieka kažkurioje paskutinėje vietoje.
PIRMININKAS. A. Gedvilas. Replika.
A. GEDVILAS (MSNG). Prašau mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Čia aiškiau, dėl protokolo A. Gedvilo balsas prieš. (Balsai salėje) M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš tikrai manau, kad Seimo nariai visi turi savo labai atsakingą ir asmeninę nuomonę šituo svarbiu ir jautriu klausimu. Aš esu dėkingas, kad Lietuvoje šios kadencijos Seimo nariams krikščioniškos vertybės ir tradicinė šeima yra svarbiau už Laisvės partijos programos tikslų įgyvendinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū visiems: ir tautai, ir visiems, kad nekelsite neapykantos tarpusavyje, kad išgirdote mane. Tai yra pozityvu, kad nereikia jokios Stambulo konvencijos, o visus kolegas kviečiu kreiptis į Turkijos ambasadą, kad ji atsiimtų tą Stambulo žodį ir pavadinimą, kuris diskredituoja visą Turkiją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. Mano trumpa replika, techninė. O žmonės, kurie nebuvo salėje balsavimo metu, tai nelabai suprantu, kaip galima įskaityti balsą, jeigu nebuvo salėje pono A. Gedvilo?
PIRMININKAS. Aš atidžiai tikrai nekontroliuoju, kas buvo salėje. Čia yra kiekvieno Seimo nario atsakomybė. Jeigu melagingai skelbia apie savo dalyvavimą, tai Etikos ir procedūrų komisija galėtų pasižiūrėti į tuos atvejus. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu priminti, kad balsai ne įsiskaito, tik įsirašo į protokolą, kad galėtumėte visuomenei paaiškinti, savo rinkėjams, kad jūs arba suklydote, ar nebalsavote, bet nė vienas balsas neįsiskaito.
PIRMININKAS. Taip, balsų balansas nesikeičia: kaip paskelbėme – toks jis ir yra. O čia dėl to, kas buvo minėta, kad jeigu Seimo nariai melagingai skelbia, kad jie vienaip ar kitaip balsavo, nors nebuvo salėje, kas pastebėjo tokius atvejus, tai parašykite Etikos ir procedūrų komisijai.
A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Klausykite, nieko nenoriu meluoti, tiesiog turiu savo nuomonę tuo klausimu – priėjau prie šoninio mikrofono ir pasakiau. (Juokas salėje) Aš netikiu, kad…
PIRMININKAS. Tai tada pakeičiame jūsų replikos turinį, kad jūs tiesiog pasakėte nuomonę, o ne dėl to, kad būdamas salėje kažkaip būtumėte nesugebėjęs balsuoti.
A. GEDVILAS (MSNG). Tinka, tinka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, tai įveikėme vieną iš sudėtingiausių pasiūlymų. Kitas pasiūlymas turbūt bus lengvesnis. V. Rakučio nėra. Bet čia turbūt niekas neprieštaraus, kad dėl Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektą… būtų tokiu projektu papildoma. Galime bendru nutarimu papildyti darbų programą?
Toliau čia Darbo partijos frakcijos šešių Seimo narių pasiūlymas dėl darbotvarkės papildymo dviem projektais. Kas pristatys – V. Fiodorovas ar A. Mazuronis, ar kas čia? Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo dvi pataisos.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai mes tiesiog norime įtraukti į šią sesiją tai, kas jau buvo iš esmės apsvarstyta, komitetuose yra padaryta. Įstatymo projektas susijęs su dviratininkais ir jų saugiu eismu keliuose. Seime visos stadijos faktiškai pereitos, reikėtų užbaigti šioje sesijoje tą darbą.
PIRMININKAS. Tai vėl gal galime bendru sutarimu? Matau, niekas neprieštarauja, priimame bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Ir finalas – A. Širinskienės pasiūlymas išbraukti vieną projektą. Prašau autorę pristatyti siūlymą ir argumentus.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, mane tikrai įkvepia tas Laisvės partijos rinkiminio šou pralaimėjimas ką tik salėje, dėl to labai siūlau pritarti taip pat išbraukti ir Partnerystės, civilinės sąjungos paketą, ir toliau tų žmonių nebekiršinti. Labai darniai parodėme savo balsavimu, kad Stambulo konvencijai, na, ne tas laikas yra. Manau, kad galime parodyti ir šitam projektui tą pačią vietą kaip ir pirmajam, juo labiau kad faktiškai visi suprantame, jog balsų, kad priimtume, Seime nėra.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Miela Agne Širinskiene, štai ir vėl mes susitinkame. (Juokas salėje) Ne mes kiršiname, o jūs kiršinate. Ne tik jūs pati žinote, visi aplinkui sėdintys žino, kad jūs esate tas garuojantis nuodų buteliukas, kuris kiekvieną sesiją kiršina tokiais ar panašiais siūlymais ir Lietuvos liaudį, ir, tiesą sakant, Seimo salę. Miela Agne, tikrai esate protinga Seimo narė, protingas žmogus. Galite savo kūrybinę energiją skirti kokiems nors kitiems dalykams. Visi supranta, kad civilinės sąjungos įteisinimas niekam nepakenks. Kuo greičiau tą temą uždarysime, tuo greičiau Lietuvos piliečiai galės gyventi lygiai. Visi supranta. Labai prašau jūsų nebekiršinti.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Veryga – už pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų labai įdomus posėdis. Praėjusį klausimą siūlė ir teikė palaikyti žmogus, kurio vadovaujama institucija siūlė įvesti visuomenei terminą „žmoga“. Dabar, po to, kai jau buvo mojuota Konstitucinio Teismo sprendimais, šis siūlymas yra teikiamas užmirštant, kad Konstitucijoje yra įkaltos labai aiškios nuostatos, visuomenės nubalsuotos, kas visgi yra tam tikras šeimos apibrėžimas, santuokos apibrėžimas. Tie siūlymai, kaip buvo kažkieno teisingai pastebėta, pro galines duris prakišti sprendimus atvertų vėliau per teismus galimybę eiti toliau. Tikrai, aš manau, Seimas nėra kvailas, todėl ta dauguma ir nesusidaro. Aš tikrai kviečiu kolegas nesileisti į šitą diskusiją. Tikrai yra labai daug svarbių Seime darbų. Kviečiu pritarti kolegės Agnės siūlymui.
PIRMININKAS. A. Žukauskas dėl vedimo tvarkos kažką nori pasakyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš primenu, kad man vadovaujant tai institucijai jokios žmogos ten nebuvo, bet kai čia atsidūriau, pamačiau daug žmogų, kurie nesuvokia elementarių sąvokų.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl A. Širinskienės pasiūlymo, ar išbraukti minėtą projektą.
Už – 59, prieš – 44, susilaikė 10. Taigi šį kartą, priešingai negu ankstesnėje sesijoje, projektas yra išbrauktas. (Plojimai)
Pasiūlymai apsvarstyti. Dabar dėl viso darbų programos projekto kažkaip replikuoti aktyvūs visi. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia buvo kalbėta apie duris, buvo kalbėta apie temos uždarymą. Matyt, nesiseka mums išspręsti problemų, nes užmirštame, kad uždarome duris, o temų neuždarome.
PIRMININKAS. Ir V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aišku, vienoks ar kitoks darbų programos patvirtinimas neužkirs kelio reikalus Seime svarstyti. Mes tikrai tai darysime. Tiesiog kažkaip nemalonu, kai yra braukomi frakcijos pasiūlyti dalykai iš Seimo pavasario darbų programos. Ar tikrai mes čia norime manipuliuoti, tipo įgyjame teisę iš kitų Seimo frakcijų išbraukti tai, ką jie nori pasiūlyti? Tikrai gėda! Gėda!
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš atsiprašau, mano balsas – susilaikau.
PIRMININKAS. Taip, į protokolą įrašysime.
Dabar dėl viso – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kaip pasakytų gerbiamas J. Razma – nieks nekalts, tik pats kalts, Mitalai, esi. Jūs visą laiką kerštaujate opozicijai, išmetate darbotvarkes, specialiai jas sukeičiate, dedate į popietinius, jūs viską tą patį darote. Dabar, kai jūs gaunate per ausį, jūs jaučiatės kažkokie nuskriausti ir nekalti. Nesityčiokite iš opozicijos ir nepažeidinėkite Statuto!
PIRMININKAS. Čia tikrai atmetu kaltinimą, niekas neskriaudžia opozicijos, nieko neišmetinėja. Seimo Pirmininkė, manau, tą patį patvirtins.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolega Remigijau Žemaitaiti, gal pasakysite, kurį opozicijos frakcijos siūlymą iš pavasario darbų programos valdančiųjų balsais mes išbraukėme? Pasakykite bent vieną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, aš nekalbu apie pavasario darbų programą, aš kalbu apie visus pro-jek-tus, apie projektus kalbu. Jūs nuolat išbraukinėjate. Jūsų balsais sekmadienį buvo nesudaryta komisija tirti energetikos klausimus, kas žalos valstybei padarė 2,7 mlrd. Kaip jūs drįstate kalbėti? Mes dėl pensijų fondų jūsų dvejus metus prašėme, jūs laukėte Konstitucinio Teismo 1,5 metų, kad Konstitucinis Teismas pasakytų, kad jūs esate kalti. Apie ką jūs, Pirmininke, šnekate?! Jūs elgiatės kaip chamai su ta opozicija, jūs kaip žmogus pradėkite elgtis su opozicija!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolega, jeigu jūs šauksite, nuo to nebūsite teisesnis. Mes kalbame apie pavasario darbų programą ir čia dauguma savo balsų išbraukinėjimui nenaudoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad kolega Remigijus pareikalavo, kad valdantieji privalo pritarti beveik visiems opozicijos projektams? (Šurmulys salėje) Kitaip būsime nedemokratiški. (Balsai salėje) Gerai, baigiame tą diskusiją. Dabar dėl viso darbų programos projekto. (Balsai salėje) A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Lyg ir ne pilnatis, bet kai paklausau, kas vyksta salėje, tai turėtų būti didelė pilnatis. Norėčiau priminti, kad Konstitucinis Teismas niekada nieko neapkaltina, jis priima sprendimą, atitinka ar neatitinka Konstitucijos.
O dabar prie pavasario darbų programos. L. Kukuraitis šiek tiek užsiminė apie didžiausią problemą, kurią aš matau šitoje programoje, tai yra kad įdėtos bombikės kitiems metams. Yra priimta daug įstatymų, kuriems reikia papildomo finansavimo, buvo paminėti tie įstatymai, tai yra algų didinimas, pensijų, paslaugų, ir tie įstatymai dažniausiai įsigalios rugsėjo 1 dieną, spalio 1 dieną arba 2025 m. sausio 1 d. Tai yra labai dideli įsipareigojimai, o mokestinių reformų jokių nėra ir papildomų lėšų vargu ar bus surinkta, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo iš „Sodros“ pertekliaus, tai yra vėl iš pensininkų, skolintis pinigų dengti skylėms, kas nepadaroma, nesurenkame per normalius mokesčius. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu tokiems siūlymams, kai bus atneštas įstatymas, tikrai nepritarti. Tai yra meškos paslauga ateities žmonėms, tiems, kurie yra socialiai apdrausti, nes visada būna mažas prašymas metams ar dviem, bet visada, kas yra laikina, tampa pastovu. Ir todėl tokie dalykai neturi būti net įrašomi į darbų programą. Aš balsavau komitete nepritardamas šitai programai ir dabar balsuosiu prieš, ir kitus kviečiu.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu replikuoti kolegai A. Sysui, savo bičiuliui. Dabar aš išgirdau naują žanrą, kad gyvenimas juda į priekį, reikia planuoti visokias išlaidas, bet štai prieš rinkimus negalima planuoti jokių įstatymų projektų, kurie numato kokias nors išlaidas ateityje, nes atseit ateinančiai naujai valdančiajai daugumai užmetamas krūvis. Gerbiamieji, gyvenimas vyksta kasmet ir kasmet yra daromi tie dalykai. Rinkiminiai metai ne išimtis ir negalime sustoti ir neplanuoti, nieko nedaryti, kas galėtų būti susiję su išlaidomis 2025 metais ar vėlesniais metais.
Kaip vyresnis žmogus prisimenu, nors pats tada nebuvau Seime, 2008 metus. Spalio 10 dieną mano bičiulio G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė numatė tokius įpareigojimus socialinėje sferoje, štai M. Navickienė kelia, kur atėjęs po mėnesio naujas Seimas turėjo daug problemų, nekalbant jau apie pasaulio finansų krizę. Taip yra buvę, paskutinėmis kadencijos dienomis jūsų pridaryta tokių dalykų parodant meilę žmonėms. Šiuo atveju, gerbiamas Algirdai ir mielas Algirdai, negali Lietuva sustoti ir užsidaryti dėl to, kad spalio mėnesį rinkimai. Gaila, kad Algirdas negirdėjo. Žinau, kad mane gerbi ir nesiklausai ne dėl to, kad negerbi, o todėl, kad su Rasa tau mieliau šnekėti, negu manęs klausyti. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Mitalas – prieš.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad nėra čia ko tą darbų programą tvirtinti, jeigu tokiais principais mes iš tikrųjų ją sudarėme. Šiaudinėmis kojytėmis yra grįstas mūsų Seimas, jeigu negali priimti principinių sprendimų, šiaudinė yra ir šita koalicija, jeigu neatlaiko rimtesnio išbandymo, todėl aš siūlau balsuoti prieš. Parengsime kitą variantą, kitą savaitę iš naujo galėsime diskutuoti, gal Seimas padarys savaitės pertrauką, atvės ir mes galėsime tada jau koalicijoje su visais krikščionimis demokratais ir agroliberalais nuosekliau pasišnekėti, kokius vertybinius ir kitus klausimus dedame į šią pavasario sesijos darbų programą. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Zingeris – už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Yra be galo svarbu patvirtinti šią programą. Noriu pasakyti vieną repliką. Lietuva nuo gegužės 1 dienos vadovaus Europos Tarybai. Stambulo konvencija yra ir Europos Tarybos konvencija. Čia, šitoje salėje, susirinks 46 valstybių atstovai, kurie atstovauja toms vertybėms, kurios sudėtos į Stambulo konvenciją. Prieš tai vadovavo Latvija, Rygoje ir Taline buvo priimti tie nutarimai. Man, kaip Lietuvos delegacijos vadovui, įdomu, kaip teks paaiškinti šitą situaciją, kai mes turime tokį neigiamą emocinį nusistatymą prieš tas europines vertybes, kurios yra pagrįstos Europos Tarybos visu susitarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Pakarklytė – prieš.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Apmaudu, kad tenka pasisakyti prieš, ir kartu labai keista, kad šioje Seimo salėje nėra suvokimo, kad daugiau Vakarų Europos Lietuvoje yra esminis mūsų saugumo garantas. To nesuvokia nei krikdemai, nei agroliberalai, nei, deja, faktinė Seimo dauguma. Tai, kad mes negebame ginti Europos vertybių, negebame aiškiai pasisakyti prieš smurtą artimoje aplinkoje, prieš smurtą prieš moteris, užtikrinti tos pačios lyties asmenų lygiateisiškumo, tai mes nesame šiuo atveju Europos vertybinėje šeimoje ir todėl yra labai gėda. Aš tikiuosi, kad dalis Seimo narių tikrai savo nuomonę pakeis ir mes galėsime patvirtinti naują programos versiją, o šiai pritarti niekaip negaliu.
PIRMININKAS. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gaila, kad kai kurie Seimo kolegos, matydami, kas vyksta aplinkui pasaulyje, vis dar nesusigaudo, kas yra svarbu Vakarų Europai, o kas yra nesvarbu. Kai kyla išgyvenimo klausimai, mes įsileidžiame į kažkokius apmąstymus dėl lingvistikos. Aš noriu priminti tam kolegai, kuris ūmiai prarado atmintį, kalbėdamas apie žmogas, kad VU lyčiai jautrios kalbos gairės yra viena iš 2020 m. vasario 18 d. Senato nutarimu patvirtintos Vilniaus universiteto įvairovės ir lygių galimybių strategijos tam tikriems metams gairių. Tai čia yra jūsų darbeliai, jūs, kolega, pamirštate svarbius klausimus.
O matydami, kad vis dėlto Seime nebėra valdančiosios daugumos, kuri iš tiesų, matyt, nelabai kada ir buvo, arba buvo tik iš reikalo, kaip liaudies kartais sakoma, mes, būdami sąmoningi, atsakingi tautos rinkti parlamentarai, palaikysime šią programą, matydami, kad ten vis dėlto yra svarbių klausimų, kurie svarbūs kylant geopolitinėms grėsmėms. Tikrai linkiu valdantiesiems nenukabinti nosies. Ten, kur bus svarbūs klausimai, kaip opozicija balsavo, ten ir balsuos. O kur yra niekai, mes tikrai neleisime šiems niekams Seime įsigalėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nebėra. Dar M. Navickienė – už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, tikrai būčiau nekalbėjusi, bet noriu sureaguoti į gerbiamojo A. Syso… ir šiek tiek E. Gentvilas mane paskatino ir pamotyvavo paplėtoti mintį, kurią jis pradėjo.
Pirmiausia žinia yra, kad labai prašau palaikyti Vyriausybės programą, daug būtinų, svarbių sprendimų dėl Lietuvos gyventojų. Bet kalbant apie tą atsakingumą, gerbiamas Algi, jeigu jūs sakote, kad čia yra palikta kažkokių bombikių biudžeto prasme, tai aš noriu pasakyti, kad jūsų balsais, jūs asmeniškai gal ir nebalsavote, bet jūsų balsais buvo pritarta Prezidento veto ir tokiu būdu dėl MVPD klausimo, kurį aš pati atnešiau į Seimą, kad būtų išspręsta biudžeto problema, jūs įvairavote man 53 mln. eurų skylę biudžete, o dabar patys sakote, kad pinigų biudžete mažai. Tai žiūrėkite, kaip balsuojate ir kokie sprendimai kiek kainuoja. Puikiai žinojote, kad tie pinigai nėra suplanuoti valstybės biudžete, ir vis tiek sugebėjote balsuoti neatsakingai.
Kalbant toliau apie neatsakingumą. Jeigu mes prisimintume jūsų valdymo laikus, gerbiamas Algi, nežinau, kokie buvo jūsų balsavimai, bet vis dėlto 2008-ieji, rinkimų metai, rugpjūčio mėnesį padidintos pensijos. Puikiai turbūt tą prisimenate. „Sodros“ rezervas tuo metu – 2008 metais buvo pusantro milijardo litų. Padidinę pensijas prieš rinkimus, rinkiminiais metais, 2008 metų rugpjūčio mėnesį, pasiekėte tokį rezultatą, kad 2012 metais jau minusas buvo virš 3 mlrd. litų, „Sodra“ buvo priversta skolintis, mokėti palūkanas, brangias palūkanas, visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai būkite geri, kai kalbate apie atsakomybę, šiek tiek pasižiūrėkite į savo pusę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vėluojame daugiau kaip pusę valandos. Replikuoti žodžio nebesuteiksiu, nes… (Balsai salėje) Nesvarbu, čia pavardės paminėtos, nepaminėtos. Balsuosime dėl sesijos darbų programos patvirtinimo. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115: už – 89, prieš – 13, susilaikė 13. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Alės Bukavinienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3447 (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl projektų, kaip jie yra įrašyti darbotvarkėje. Tai pirmiausiai dėl Seimo nutarimo „Dėl Alės Bukavinienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIVP-3447. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111: už – 110, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3448 (pateikimo tęsinys)
Dėl pritarimo G. Čėsnienės kandidatūrai dabar balsuoti po pateikimo nereikia, tai tik fiksuojame, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data numatoma kovo 26 diena.
Toliau rezoliucijų projektai.
16.11 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti“ projektas Nr. XIVP-3545 (priėmimo tęsinys)
Pirmasis projektas Nr. XIVP-3543. Čia mane patikslina – Nr. XIVP-3545. Tai rezoliucijos projektas, kurį pateikė Seimo Pirmininkė. Priėmimas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Už – 108, prieš, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
16.12 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-3532(2) (priėmimo tęsinys)
Rezoliucijos „Dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito į ir per Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo“ projektas Nr. XIVP-3532(2). Priėmimas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Už – 107, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Ir tai turbūt visi projektai, kuriuos aptarėme. Dabar eilės tvarka svarstysime kitus projektus.
16.13 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516 (pateikimas)
Pirmiausia yra L. Kasčiūno teikiamas Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516. Pateikimo stadija. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, stoviu su šiuo pasiūlymu tikrai ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad mums reikia užkurti dronų pramonę. Pabandysiu trumpai paaiškinti esmę.
Turime tikrai nemažai Lietuvoje įmonių, kurios jau gali gaminti mums dronus, bepiločius orlaivius įvairių tipų – ir žvalgybinius, ir krovinius, turiu omenyje FPV mažuosius atakos dronus. Bet yra viena problema – absoliuti dauguma jų yra dar vienokiu ar kitokiu lygmeniu priklausomi nuo tam tikrų kiniškų komponentų. Visi nori iš to išeiti. Mes visi irgi norime iš to išeiti, bet tam, kad įmonės galėtų išeiti iš tos priklausomybės, reikia sukurti ekosistemą, kuri yra dabar sunkiai įmanoma be rimtų valstybės užsakymų.
Mūsų perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija, jeigu yra dronuose kiniškų detalių, jų negali pirkti. Mes įtvirtinome 2022 metais to paties įstatymo nuostatas. Ir aš čia stovėjau prieš jus lygiai taip pat dėl to įstatymo. Bet matome situaciją. Norint, kad įmonės išeitų iš to užburto rato, reikia užsakymų, kad jos galėtų pirkti tuos dronus, tas detales konstruoti čia, Lietuvoje. Kaip paramą mes galėtume pirkti tuos dronus Ukrainai. Ten jie būtų testuojami, nes testuoti reikia, čia yra virsmo technologija, čia reikia naujausios technologijos. Kai išmoksti paramas, implementuoji naujoves čia, namuose, ir po truputį atsisakai priklausomybės nuo Kinijos komponentų.
Štai yra dalykas, kurį mes išsiaiškinome, sąveikaudami su mūsų gynybos pramone ir pirmiausia su dronų gamintojais. Jiems reikia bent pusės metų valstybės užsakymų, kad jie galėtų užsikurti, kad galėtų pradėti eiti pirkimai. Mes taip remtume ukrainiečius, kuriems reikia dronų, jūs tai puikiai žinote. Ir per tam tikrą pusės metų laikotarpį mūsų įmonės nueitų nuo kiniškų komponentų ir tokiu būdu iš esmės sukurtų vakarietišką, lietuviškais komponentais suręstą droną, pavyzdžiui, FPV droną. Tam reikia šitų pataisų, kurias aš dabar siūlau.
Tas siūlymas yra labai paprastas – padaryti išimtį pirmiausia kalbant apie dronus, į tą sąrašą patenka šiek tiek kitų dalykų, bet ne, sakykim taip, veiklai tų perkančiųjų organizacijų. Kitaip tariant, net ir nusipirkęs su kiniškais komponentais KAMʼas, kariuomenė ir toliau negalėtų naudoti savo pajėgumams stiprinti tų dronų, bet galėtų pirkti juos Ukrainai ir vežti į Ukrainą. O įmonės užsikūrusios galėtų ieškoti būdų, kaip išsivaduoti iš kinų priklausomybės galutinai, ir turėtume tikrą vakarietiškus standartus atitinkantį droną, produktą ir panašiai.
Taigi čia ir yra viso šito mano pasiūlymo esmė – padaryti tokį atsitraukimą šiek tiek tik dėl testavimo, bandymų, ką daro Šaulių sąjunga. Turėkite galvoje, kad jie irgi tiesiai šviesiai sako – be kiniškų detalių kol kas mes to nepajėgūs padaryti. Jie po to, aišku, jas neutralizuoja, nukenksmina, bet iš principo jie renka vis dar iš kiniškų detalių. Šiuo atveju bent trumpam reikia leisti jiems tai daryti. Ir po to būtų skirta tik paramai užsienio valstybėms, kas iš principo būtų visų pirma ir turbūt vienintelė Ukraina šiandien. Šito įstatymo esmė.
Prašau palaikymo. Mes čia turėjome tokių diskusijų, kad galbūt būtų galima traktuoti tai kaip visiškai laikiną langą bent pusmečiui ir būtų galima, sakykime taip, rudenį, davus tam tikro laiko atsisakyti kiniškos priklausomybės, šitą langą po to vėl uždarytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmiausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia dėl pačios iniciatyvos, jos veiksmingumo ir efektyvumo, matyt, reikėtų ir gerbiamo krašto apsaugos ministro komentaro, ar tai ves link dronų gamybos ar kūrimo ekosistemos gyvybingumo. Čia yra vienas dalykas. Gerai būtų tą komentarą išgirsti. Matyt, pasinaudos proga išsakyti savo nuomonę.
Antras dalykas. Pristatydamas klausimą jūs aiškiai įvardinote, jog tai būtų tam tikras langas, tam tikras terminuotas sprendimas, nes, kaip mes visi suprantame, tas diskomfortas, kuris šiandien yra ištikęs dronų gamybos įmones, veda į pažangą, progresą mėginant sutrumpinti tiekimo grandines ir viską gaminti čia, koks yra iš tikrųjų ir mūsų siekis. Jeigu mes vienodai suprantame tiek įstatymo tikslus, tiek terminą, kada turi pasireikšti šis efektas, tuomet, matyt, didelių nuomonių išsiskyrimų nebus. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Gintautai, tikrai dėkoju už tokį ir priešpateikiminį pasikalbėjimą. Tikrai džiaugiuosi, kad mes galime argumentais vienas kitą įtikinti ir sutarti. Taip, aš visiškai pritariu. Tai yra tiktai langas dėl būtinybės, o po to judame toliau siekdami turėti čia lietuvišką, vakarietišką gynybos pramonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Ošmianskienė. Atrodo, jos nėra. L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiaip jaučiu didelį nusivylimą tokiomis pataisomis, nors ir kaip švelniai tai atrodo ir su langais, bet tokios pataisos man tai vėl dar viena Kinijos pergalė. Kinija tyčiojosi iš mūsų, bandė boikuoti mūsų šalies gamintojus, kurie jau naudoja jų pagamintus komponentus, o mes vėl jiems nusilenkiame. Kiekvienas euras, pervestas Kinijai, finansuoja autokratiją, Rusijos karą ir menkina Ukrainos pastangas ginti demokratiją, nes tai tik verslas. Kaip, jūsų manymu, toks pakeitimas dera su mūsų deklaruojama pozicija Taivano atžvilgiu ir tais gamintojais, kurie jau sugebėjo rasti kitus komponentus, kurie jau nėra pagaminti Kinijoje? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Linai, man reikėtų tikrai sąrašo įmonių, kurios tikrai turi, pavyzdžiui, FPV dronų kategorijos, kas yra didžiulis Ukrainos poreikis, taip, kaip jūs sakote, nepriklausomybę nuo Kinijos. Man būtų labai įdomu sužinoti tokių įmonių sąrašą, labai norėčiau tiesiog gauti ir susipažinti, nes jie yra savotiškas stebuklas. 90 % pasaulyje gaminamų dronų vienaip ar kitaip yra dar priklausomi nuo Kinijos, ypač kai kalbame apie FPV mažuosius kovinius dronus. Tiesiog yra tokia realybė.
Dabar žiūrėkite, labai paprastas dalykas. Prezidentas V. Zelenskis, atvažiavęs čia, sako: man reikia 4–5 mln. dronų per metus. Jis kalba apie tuos mažuosius FPV dronus. Jie tikrai naudoja kiniškus komponentus. Jie gali pasigaminti milijoną, kitur jie prašo paramos. Šiuo atveju, jeigu tas nukenksmintas kiniškas elementas būtų integruotas į droną, bet mes jį nupirktume ir perduotume ukrainiečiams, manau, tai tikrai nepradžiugintų Rusijos imperializmo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, iš dalies, Linai, jūs ir atsakėte man. Kiek aš suprantu, Europos ir NATO kai kurios šalys gamyboje dar naudoja, aš taip supratau iš jūsų šiandienos pasisakymo. Sakote, 90 % vienaip ar kitaip tas kinų detales perka, nes kitur galbūt ir nėra kaip nupirkti. Kaip jūs įsivaizduojate, tas pusės metų langas, kad mes pirkimų dokumentuose atsisakome, ir tai būtų iš karto brūkšnys, kad kiniškų nebus? Ar tai neužtruks dar ilgiau, tas procesas visas? Ar nesutrukdys dar ilgiau mums, kad mes negalėsime skubiai vystyti tos gamybos, kurios dabar labai labai reikia?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš pokalbių su įmonėmis akivaizdu, kad jie sako, kad mums reikia 4–5 mėnesių. Užsikurkime su užsakymais ir mes atsisakysime priklausomybės nuo kiniškų elementų. Ir tada aš atsistosiu čia rugsėjo mėnesį, ir mes uždarysime šitą langą visi kartu, drauge.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Laurynai, tikrai keistas pasiūlymas ir įstatymo projektas; keistas, žinant visą mūsų istoriją su Kinija. Aš priminsiu du dalykus. Mes vinutes išsukinėjame iš kai kurių muitinės įrenginių, ir taip toliau, nes jie pagaminti Kinijoje arba Rusijoje. Dabar tu nori atverti langą vėl Kinijos produkcijai į strateginius objektus.
Dar vieną dalyką priminsiu. Prieš metus P. Gražulis buvo surinkęs parašus kreiptis į Konstitucinį Teismą (mano parašo ten nebuvo), bet lygiai ta pačia tema, tik ne apie strateginius objektus. Tada kilo didžiulis klausimas dėl korupcijos ir taip toliau. Iš principo tai yra tas pats. Taip, tai yra šventas reikalas, tai yra dronai, tai yra karas, taip, bet iš principo iniciatyva yra lygiai ta pati.
Klausimai yra: negi tikrai niekas pasaulyje negamina dabar tų komponentų, kuriuos galėtume įsigyti? ar tai reiškia, kad tu nepritari visam šitam jūsų sukurtam balaganui dėl taivaniečių atstovybės pavadinimo? Ir paskutinis: ar tai, kad jeigu mes čia atversime tą laiką, kaip tu įvardini, tu gali garantuoti, kad kinai parduos mums tuos komponentus, kurių mums reikia?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Giedriau, aš tikrai jaučiuosi atėjęs čia, dar kartą pakartosiu, ne iš gero gyvenimo, tik suvokęs situacijos rimtumą, daug turėjęs tarpinstitucinių pasikalbėjimų įvairiausiais lygmenimis. Aš pats čia stovėjau su sugriežtinimais ir pakeitimais prieš dvejus metus. Bet būtent šitas segmentas, šitas segmentas, kurį aptarinėjame, jis reikalauja bent šiokio tokio tarpinio, net neilgo – trumpo varžtelių atveržimo, kad galėtume per pusę metų tos priklausomybės atsisakyti ir po to tuos varžtus vėl užsukti. Aš čia stovėdamas prisiimu šiek tiek ir tokią, na, socialinio kapitalo politinę problemą, bet aš noriu, kad mes gamintume dronus, kad mes remtume Ukrainą ir kad mes sukurtume ekosistemą Lietuvoje. Tam šitos pataisos bent trumpam yra reikalingos. Nestovėčiau čia, jeigu tuo netikėčiau, kad mes tai galime greit padaryti ir vėl tą langą uždaryti.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Lietuvos patriote Laurynai, aš nemanau, kad jums reikia teisintis, kad čia kiti sakė: jau varžtus lups, išsukinės, gal kanalizacijos dangčius lups lauk, ant kurių ten užrašyta, kad Sovietų Sąjungoje pagaminti arba Rusijoje, nežinau, gal jau ir namus žiūrės, kokia ten armatūra, griaus. Tenais visa prieis raganų medžioklė. Aš manau, kad ne jūsų žanras ir ne gyvenimo prasmė medžioti. Ar jūs palaikote, kad draskytume? Pagal šitas dabar oponentų kalbas, kiniška detalė, bet jei toje detalėje dar suras baltarusišką detalę, tai kaip jie elgsis? Kaip jūs prognozuojate?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal atsakysiu, nes tai susiję su G. Surplio klausimu, kad vinučių išlupinėti nereikia. Mes esame reglamentavę tiktai kritinės infrastruktūros objektų klausimą, kur yra technologijos, kur kibernetinis saugumas. Ten yra tie apribojimai įtraukti prieš dvejus metus ir aš manau, kad buvo labai teisingai padaryta. Tai čia taip turbūt metaforiškai nuskambėjo vinutės ir varžteliai. Aš manau, kad varžtelių tikrai nereikia išsukinėti, bet ten, kur mes galime per tam tikrą perėjimo laikotarpį atsistoti tvirtai ant kojų dėl mūsų nacionalinės pramonės, tai tą ir padarykime kartu.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pritariu jūsų siūlymui, nes, man atrodo, šitame kare su Rusija jau seniai nebeliko šventų dalykų. Jeigu būtų galima gauti didelį kiekį kiniškų dronų ir ant jų pritaisyti kokias nors bombikes, o ukrainiečiai galėtų panaudoti, tai aš sakyčiau, pirkime. O ką daryti, jeigu mes nepajėgiame kitaip? Jeigu galima kokią kinišką detalę įkišti, ukrainiečiai panaudos prieš rusus, o kinai mums parduos, pirkime ir panaudokime. Aišku, būtų geriau, kad lietuviai patys pagamintų, bet jūs tai ir žadate mums ateityje. Čia labai strategiškai teisinga kryptis. Jos laikykitės. Pritariu jums.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, profesoriau. Išties visas tikslas yra turėti čia lietuvišką, vakarietišką gynybos pramonę, bet su tam tikru pereinamuoju laikotarpiu. Be jokios abejonės, ką jūs ir sakote, fronte dabar ukrainiečiams reikia bet ko, kas yra efektyvu. Net ir mūsų Šaulių sąjunga surenka dronus, jie sugeba neutralizuoti tas kiniškas detales. Tuos dronus, kiek gali, siunčia į Ukrainą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis spės paklausti V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Laurynai, tikrai prisipažinsiu, pataisa privertė kilstelti antakius. Aš jūsų dar noriu konkrečiai paklausti. Kokios tos dronų technologijos, kurias mes turime įsigyti iš Kinijos ir kurių negalime įsigyti iš Europos arba JAV, arba iš to paties Taivano, kitų šalių? Kiek aš žinau, JAV ir Europa riboja savo aukštųjų technologijų tiekimą Kinijai. JAV ir Europa orientuojasi į tai… ypač Europa turi problemą vystyti savo aukštųjų technologijų pramonę. Gal kinai kokių nors iškasenų, kiek žinau, turi, kurių neturi kitas pasaulis? Gal galite pasakyti, kokios tos technologijos, kurių mums reikia konkrečiai iš Kinijos ir kurių negalime įsigyti iš savo partnerių?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Matyt, atsakymas būtų toks: pirmiausia yra kainos klausimas, kainos klausimas. Motoriukai, reikalingi dronams, turbūt yra ta silpnoji vieta, kur mes dar esame, daug kas iš mūsų esame priklausomi nuo Kinijos. Juos, matyt, galima pasigaminti ir įsigyti galbūt ir iš Indijos, ir iš kitų šalių, bet kol kas tai yra kainos klausimas. Čia ir yra logika, kad, užkūrus per užsakymus dronų pramonę, jie po to galės arba pagaminti, arba įsigyti iš kitur, kad ir brangiau, ir konstruoti dronus jau be kiniškų detalių. Atsakymas yra toks. Aišku, aš nesu didelis dronų technologas, kad dabar pateikčiau visą reikiamų komponentų sąrašą. Kiek žinau, motoriukai yra problema.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar dėl motyvų. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia turiu pasakyti, kad reikia Vyriausybės išvados. Kodėl? Porą metų dalis Lietuvos įmonių investavo į tai, kad būtų gaminami dronai išimtinai iš lietuviškų arba europietiškų detalių. Jie tą rezultatą pasiekė, bet tai yra žvalgybiniai dronai. Mes kalbame apie kovinius dronus, kurie iš tikrųjų pigūs, jeigu gaminami iš pigių detalių. Šiuo atveju reikia papildyti ir projektą. Štai kalbėta apie terminuotą įstatymo galiojimą. Gamintojai turi žinoti aiškią trajektoriją. Po tam tikro laiko, jeigu jie neišvysto lietuviškų sudedamųjų koviniams tokio tipo dronams, ta gamyba nebus daugiau leidžiama.
O dabar, taip, Ukraina išsakė labai didelį, milžinišką poreikį tokių kovinių dronų. Norėtų, kad jie būtų įsigyjami ir gaminami mūsų valstybėje taip pat. Bet čia ir pagrindinis dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį, gal klausiantieji neatkreipė, tai keliautų kaip parama Ukrainai. Tai yra esminis dalykas. Lietuvos kariuomenei mes turėtume pirkti, aš manau, turėsime nuo kitų metų galimybę pirkti išimtinai lietuviškos gamybos kovinius dronus, kurių sukūrimas yra baigiamosios stadijos.
PIRMININKAS. A. Žukauskas – prieš.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Vis dėlto lieka neaišku, kokios čia kiniškos technologijos, kurių Europa ar net Lietuva negali panaudoti. Visos kiniškos technologijos yra grįstos, dauguma yra grįstos intelektine nuosavybe, sukurta Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse. Mūsų kompanijos apskritai nemoka įsigyti intelektinės nuosavybės ir ja naudotis, konkrečiai patentų. Mes turime pagalvoti, kaip mes ne tai kad nustatysime kažkokius laiko limitus, bet ir kaip skatinsime tas kompanijas, kurios naudos Europoje ar kitose Vakarų šalyse sukurtus komponentus. Variklių pagrindinė problema yra magnetai. Magnetuose yra neodimis, neodimis yra kasamas daugiausia Kinijoje. Be to, neodimio yra pilna visame pasaulyje ir tiesiog niekas jo nekasa dėl kiniško pigumo. Tas pigumas mums gali labai atsisukti kitu galu ateityje, kai mes nesugebėsime vis dėto panaudoti patys tų technologijų, o ateis valanda x, kai Kinija mums paprasčiausiai užrauks tą visą tiekimą, ir tiek žinių. Tai reikia truputį, manau, pakeisti tą įstatymo projektą, grąžinti jį tobulinti.
PIRMININKAS. G. Surplys – dėl vedimo tvarkos.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš buvau paminėtas, tai replikuoju. Tiesiog Laurynas dabar nebegirdi, bet iš tikrųjų aš pritarsiu šitam projektui, tai yra protinga, bet tai devalvuoja pačių valdančiųjų Kinijos politiką. Ir du momentai, į kuriuos siūlyčiau atkreipti dėmesį. Čia gal V. Valkiūnas juokavo, bet mes iš tikrųjų pusę metų galime atidaryti langą, kai yra tokių projektų, kuriuos mes stabdėme dėl muitinės įrangos, nes ten buvo kiniškų detalių, dėl vamzdynų, kuriuose rado rusiškų. Jie gali pusę metų irgi rasti langą. Tai čia reikia teisiškai labai gerai sutvarkyti šitą dalyką.
Dėl kito momento Laurynas neatsakė į mano klausimą. Turėkite omenyje, ar Kinija, kai yra tokia dabartinių valdančiųjų politika, mums parduos šituos komponentus. Apie tai reikia pagalvoti.
PIRMININKAS. Taip, čia buvo replika. Na, balsuosime dėl projekto per numatytą balsavimo intervalą.
16.32 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2) (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Išklausysime dviejų komitetų išvadas. Pirmiausia Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Nėra komiteto pirmininkės. Kas iš energingų komiteto narių mus supažindins su išvada? Gerbiamas R. Vaitkus gelbsti situaciją.
R. VAITKUS (LSF). Komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kęstutis Mažeika turėtų supažindinti su Kaimo reikalų komiteto išvada.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam – Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymų projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo ir niekas nesusilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis kalbėtų A. Vinkus, jeigu jisai baigtų pokalbį su G. Surpliu.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, atvirai prisipažinsiu, kad nors 14 metų laikiau namuose puikų šunį eldeterjerą, bet dalis informacijos, kurią perskaičiau aiškinamajame rašte, man nebuvo žinoma ir skaitant kėlė tikrai ne itin malonius jausmus. Vykdyti neteisėtas veterinarines procedūras, kaip antai karpyti gyvūnų galūnes, šalinti ar pažeisti ragus, nagus, sparnus, kanopas ir taip toliau, ne dėl medicininių priežasčių, o siekiant padaryti gyvūną retą ir originalų, ir dėl to, kad prekiaujant jais galima būtų susikurti didesnius pelnus, tai, drįstu sakyti, yra tiesiog antihumaniška. Taigi, be abejonės, siūlomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo keitimo projektas sugriežtinant neleistinų veiksmų draudimus, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, yra logiškas ir tikslingas.
Dar norėčiau pridurti, kad pagirtina yra ir tai, kad į tokios praktikos įgyvendinimą projekte pažiūrėta kompleksiškai. Galiojantis įstatymas papildomas nuostatomis, kad neleistinomis veterinarijos procedūromis sužalotus gyvūnus taip pat draudžiama veisti, jais prekiauti ir juos eksponuoti. Visų mano išvardintų priemonių sugriežtinimas ir įteisinimas, tikėtina, sumažins paskatas atlikti procedūras turint tikslą pakeisti gyvūnų išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas. Pritariu idėjai ir kviečiu gerbiamus kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje pasisakys I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena. Salėje diskutuodama su kolegomis išgirdau dalį jūsų klausimų ir norėčiau patikslinti šiek tiek, dėl ko yra šis projektas. Tai projektas yra dėl draudimo veisti, eksponuoti ir parduoti gyvūnus, kuriems buvo atliktos jau dabar nelegalios veterinarinės procedūros, tai jiems buvo karpytos ausys, uodegos ar kitos kūno dalys. Šis draudimas apskritai kirpti ausis, uodegas, kitas kūno dalis ne dėl veterinarinių priežasčių, o dėl estetinių priežasčių… yra draudžiama jau lygiai 20 metų, nuo 2004 metų. Na, galite paklausti, kodėl iki šiol dalis šeimininkų, deja, tą daro, tai yra dėl to, kad siekiama, kad tam tikros, tarkime, šunų veislės atrodytų agresyviau. Tai yra, na, tokia šeimininkų užgaida. Tai nėra niekaip pagrįsta mediciniškai ir gyvūnams tokios procedūros sukelia kančią, beprasmį skausmą ir kančią, ir tai turi ir ilgalaikių pasekmių. Ausų, tarkime, karpymas gali tapti infekcijų priežastimi, nes yra pažeidžiamas apsauginis barjeras ir ten kaupiasi nešvarumai, gyvūnas gali jausti skausmus visą gyvenimą. Bet net nežinau, ar verta tai priminti, nes jau 20 metų išties egzistuoja toks draudimas, tačiau jis nebuvo gana išsamus. Dabar yra siūloma šiuo įstatymo projektu papildyti jau egzistuojantį reguliavimą ir pašalinti tas teisines spragas, kuriomis dar, na, leista naudotis ir tuos gyvūnus, deja, šitaip žaloti.
Dar ką norėčiau pasakyti apie Europos Sąjungos šalis, kad absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos šalių ir šiaip civilizuotų šalių tokios procedūros yra nelegalios, jos yra draudžiamos. Šalys, kur tokios procedūros yra leidžiamos ir iš kur atkeliauja tie gyvūnai, augintiniai, iš esmės yra Rusija ir Baltarusija, tai reiškia, kad, na, perkant tokius gyvūnus remiama yra taip pat ir karo ekonomika. Tai yra gaji kultūra būtent Rusijoje ir Baltarusijoje.
Projektui pritarė visi jį svarstę komitetai, tai ir Kaimo reikalų, ir Aplinkos apsaugos, ir papildė jį, tai dėkui jiems už pastabas. Maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė, kaip ir, be abejo, nevyriausybinės gyvūnų organizacijos. Tai kviečiu tiesiog užpildyti tas esamas teisines spragas ir atsisakyti gyvūnus žalojančio keisto estetikos suvokimo.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Buvo gautas vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl šio projekto, komitetas pritarė iš dalies. Tai turbūt čia niekas iš Vyriausybės atstovų ir nereikalaus balsuoti dėl jo visa apimtimi, bet tai spręsime jau per tą balsavimo intervalą, kuris numatytas po 17 valandos.
Dabar, manau, galime išklausyti motyvus po svarstymo. A. Vinkus dar kartą už.
A. VINKUS (LVŽSF). Dar kartą patvirtindamas tai, ką sakiau, agituoju balsuoti už. Bet, kolege, jūs teisingai pasakėte, kad įstatymas, kuris galioja, veikia jau 20 metų, neveikia, iš esmės nėra vadovaujamasi juo. Matyt, yra rimtų organizacinių spragų ir tai ne įstatymas (…). Dėl to kviečiu atsižvelgti ir į jūsų pasiūlymus.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas pasisakys prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis. Matote, žmonių žalojimą mes toleruojame, reklamuojame ir tatuiruotes, ir visokius… ausis ir žiedus, ir viską. Ieva taip pat, matyti sunkus žiedas ausyse, žaloja save. Žmonėms galima žalotis, o čia jau žalojimas. Mano paties buvo dobermanas pinčeris ir ausimis apkarpytomis, ir su uodega (aišku, čia buvo seniai), bet jokios žalos nepajuto šuo. Aš manau, kad daugiau kreipkime dėmesį į žmones, o gyvūnų augintojai susitvarkys, nelįskime į tą jų reikalą. Žiūrėkime savęs, kad mes savęs nežalotume, neužkrėstume visokiomis ligomis. Kaip sakoma, žiūrėtume, kaip atrodome patys, o ne į gyvūnus žiūrėtume, kaip jie atrodo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.42 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 93 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3502 (pateikimas)
Toliau kitas projektas pagal mūsų darbotvarkę – Labdaros ir paramos įstatymo 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3502. Pranešėjas – jo autorius V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tikiuosi, kad galėsime dėl šio klausimo pagaliau susitelkti, nes visų frakcijų atstovai pasirašė po teikimu. (Balsas salėje) Dėkoju… (Skirkite įspėjimą šitiems Seimo nariams.) Ir dėkoju, kad jūs tai padarėte.
Teikiu Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimą. Tai yra palyginti mažas įstatymo pakeitimas, iš tikrųjų reikalaujantis didesnių svarstymų taip pat galbūt ir gavus Vyriausybės išvadą, kaip tą projektą iš tikrųjų pakreipti, bet mintis yra labai paprasta. Man atrodo, kad lietuviai tikrai ištreniravo savo aukojimo raumenį, kurį mes matome iš tikrųjų aukojant pinigus Ukrainai. Mes matome pagal „Social Impact Alliance“ tyrimą, kad tikrai nemaža dalis lietuvių yra periodiškai pervedantys savo asmenines lėšas vienai ar kitai nevyriausybinei organizacijai ar taip pat valstybinei organizacijai. Reikia šį aukojimo raumenį įdarbinti ir panaudoti taip pat ir Lietuvos saugumui ir gynybai stiprinti.
Mes esame apskaičiavę, aš esu apskaičiavęs, kad jeigu, sakykime, vien tik fiziniai asmenys, kurie periodiškai aukoja bent 10 eurų per mėnesį, ir tie, kurie daro vienkartinius aukojimus, sakykime, po 60 eurų bent jau per metus, paaukotų taip pat ir šiam tikslui, tai būtų surinkta apie 31 mln. eurų per metus. Tai nėra suma, kuri viską keičia, bet tai yra suma, kuri, man atrodo, yra labai svarbi ne tik dėl tų milijonų eurų, bet ir dėl to, kad politinių partijų susitarime yra įtvirtinta, jog vienas iš Lietuvos gynybos ramsčių yra visuomenė.
Visuomenės įtraukimas visais būdais į krašto saugumo stiprinimą tikrai yra reikalingas. Vieni eina į Šaulių sąjungą, kiti eina į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, treti prisijungia prie kitų nevyriausybinių veiklų, bet ir finansinė parama geriems tikslams taip pat yra reikalinga. Todėl priėmę šitą įstatymą, jį apsvarstę, sugalvoję modelį, kaip konkrečiai kiekvienais metais arba tam tikrais atvejais žmonės yra pakviečiami savanoriškai skirti pinigų šalies saugumui, mes galėtume pasiekti ir kitą tikslą – krašto apsaugos sistema tikrai verstų, jog būtų aiškiau komunikuojama su gyventojais, ko konkrečiai reikia, kas yra konkrečiai planuojama įsigyti ir dėl ko mes turime artimiausiu metu vėl susivienyti.
Aš, remdamasis tuo pasitarimu ir tomis visomis diskusijomis, kurios vyksta ir dėl gynybos mokesčio, jis vyko ir Vyriausybėje, tikrai vadovaujuosi tokia išvada, kad reikės visų priemonių norint padidinti mūsų krašto apsaugos biudžetą. Tikrai aš esu už tai, kad reikės ir obligacijų išleisti, ir pasiskolinti protingai, gal net ir mokestinėje sistemoje surasti patobulinimų, kurie papildomų lėšų gali įnešti, bet kartu atnešu jums vieną iš žemai kabančių obuolių, tai yra galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims savanoriškai prisidėti prie mūsų šalies saugumo.
Gal tiek. Atsakysiu į jūsų klausimus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausiančių nemažai. L. Savickas klausia pirmasis.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, klausimas iš tikrųjų paprastas. Tikriausiai reikia sukurti visas įmanomas galimybes žmonėms prisidėti, tik klausimas, ar reikia kurti naujus įrankius. Mes iš tikrųjų su savo frakcijos kolegomis diskutuojame, kad jau turime vieną veikiantį įrankį, kuris susijęs su GPM’o skirstymu. Yra sukurtos trys kategorijos. Ar leisti jas kitaip dalinti, ar papildomai naudojant tą patį įrankį, ar nemanote, kad čia būtų greitesnis, paprastesnis įrankis pasiekti norimą tikslą? Tikriausiai toks ir būtų klausimas. Ačiū.
V. MITALAS (LF). Dėkui už labai gerą klausimą. Iš tikrųjų pagal gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir skyrimo tvarkos pakeitimus nuo kitų metų nebelieka galimybės skirti valstybinėms institucijoms paramos, lieka tiktai nevyriausybininkams. Tokį sprendimą yra priėmęs Seimas. Manau, tai yra geras sprendimas, kuris padės stiprinti NVO sektorių. Tačiau, nei skiriant GPM’ą, tos sumos nebuvo ženklios, sakykime taip. Jeigu gerai pamenu, kariuomenei per 100 tūkst. eurų, o savanoriškai paaukota per metus, na, tiesiogiai paaukota, buvo apie 7 tūkst. eurų pernai.
Mes iš tikrųjų… Aš jaučiu, kad turime padaryti daug daugiau, ir sutinku, kad modelių gali būti visokių. Gali būti pagal šį, kurį aš pasiūliau, arba galima sugalvoti ir kokį nors kitokį, bet iš principo sumos gali būti gerokai didesnės. Mes vis tiek… Aš čia nekalbu apie gyventojų pajamų mokesčio kokį nors dar teisingesnį perskirstymą ir gynybos reikmėms, nes gyventojų pajamų mokestis, kiek jisai neskiriamas NVO ar kokioms nors kitoms organizacijoms, tiek jisai papildo bendrą šalies biudžetą, iš kurio mes taip pat finansuojame visus dalykus, įskaitant ir gynybą. Aš manau, kad mes čia, na, turime kalbėti apie papildomus instrumentus, kurie padėtų pritraukti naujų lėšų į visą sistemą, į visą tą kraujotaką.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų suprantame, kad parama ir lietuviai yra altruistai, jie tiki, tiki viskuo, matome, kaip aukoja lietuviai. Žinau aš ne vieną, kuris net iš savo pensijos kiekvieną mėnesį perveda, kad pergalė būtų Ukrainos. Dėl fizinių asmenų man viskas aišku, labai yra svarbu tiksliai žinoti, kad jie paaukojo ir kam konkrečiai, kur bus išleisti pinigai. Tai yra vienas momentas – kaip šiuo atveju mums reikia susitelkti ir pagalvoti?
Antras momentas dabar dėl juridinių asmenų, kai labdarai jie skiria. Labdara bus valstybės biudžetui, apmokestinimas bus visai kas kita. Ta dalis bus neapmokestinta pelno mokesčiu. Ar mes čia šiuo atveju kažkokią dalį irgi prarasime? Mokesčių faktiškai mes mažiau surinksime. Tiesiog ar nepasinaudos kai kurie tiesiog galvodami, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio? Čia irgi labai yra svarbu sudėlioti, kad tikrai skatintų ir kad tikrai aukotų į valstybės biudžetą.
V. MITALAS (LF). Labai dėkui jums už klausimus. Taip, iš tikrųjų, atsakau į tą pirmą dalį, aš esu įsitikinęs, kad galima daug aiškiau, nesislepiant, nenutylint gal kai kurios informacijos apie Lietuvos krašto apsaugos sistemos įsigijimus arba numatomus artimo, tolesnio laikotarpio, komunikuoti visuomenei. Tą mes tikrai galime padaryti, nes tada Lietuvos žmonės ir pats gynybos pramonės sektorius, su kuriuo pastaruoju metu gana intensyviai šnekuosi, irgi kelia tą problemą, nors yra dar arčiau, sakykime, negu vidutinis žmogus, vidutinis pilietis. Tai čia iššūkis yra. Man atrodo, kad štai tokie dalykai iš principo padėtų spręsti, nes būtų akstinas, papildomas akstinas, pristatyti visuomenei, kas yra planuojama kitais metais, už dvejų ar už penkerių metų.
Dėl juridinių asmenų tikrai turėsime rasti gerą formą. Taigi, šio Labdaros ir paramos įstatymo, bent jau mano teikiamo, tikslas nėra padaryti naujų lengvatų, nes apie lengvatinius mechanizmus galime kalbėti kitais formatais. Mano tikslas yra labai paprastas – pritraukti naujų pinigų. Rengiant Vyriausybės išvadas, svarstant toliau šitą įstatymą, būtų galima tikrai padaryti taip, kad nesikirstų su kokiomis nors pelno mokesčio lengvatomis juridiniams asmenims, nes tai yra visiškai jau kitas klausimas arba gilesnių diskusijų reikalaujantis dalykas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, naujų pinigų nepritrauksite, nes pinigai vis tiek tie patys, seni eurai, kokių nors naujų pinigų nesugalvosite. Du klausimėliai. Pirmas klausimas. Ar dabartinė tvarka draudžia aukoti, kiek žmogus nori? Ir antras. Yra gana daug Teisės departamento pastabų. Kaip į jas žiūrite? Ačiū.
V. MITALAS (LF). Dėkui. Tikrai dabartinė sistema jokio draudimo neįtvirtina, bet juo nelabai yra naudojamasi. Aš jau paminėjau 7 tūkst. eurų per metus. Tai man atrodo, kad mes dabar esame taške, kai turime sukurti sistemą, kurios Seimas neapibrėš, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, kur kada iššoka koks langas ar panašiai. Tikrai Seimas neapibrėš, tai yra Vyriausybės ir Vyriausybės institucijų klausimas. Bet mes turime pasinaudoti šiuo momentu ir sukurti tokią sistemą, kur ne 7 tūkst. ir ne 17, ir ne 70, ir tikriausiai ne 700 galėtų ateiti. Ir tikrai tie nauji pinigai sistemoje, turiu omenyje, krašto apsaugos sistemoje, saugumo stiprinimo sistemoje, labai reikalingi.
Į Teisės departamento pastabas žiūriu pozityviai, kaip ir visada, manau, mes į jas atsižvelgsime ir po to jau pakoreguosime įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Turbūt pritarsime po pateikimo šiam įstatymo projektui. Tiktai aš vis tiek nesuprantu, kaip jis mane vers aukoti daugiau, negu aš dabar, pavyzdžiui, aukoju. Iš tikrųjų paprastesnė sistema, na, per visuomenines organizacijas, per kitus dalykus. Nes vis tiek tai yra mano pinigai ir man norėtųsi paprastesnio dalyko, be jokių deklaracijų, be kitų dalykų – paspaudei, padarei, pinigai nuėjo ir panašiai. Tai aš nežinau, nesuprantu to motyvo, kodėl aš būtinai turiu aukoti per šitą sistemą. O, pavyzdžiui, L. Nagienės klausimas. Nėra taip, kad kažkas nesinaudos.
Ir iš tikrųjų vėlgi Labdaros ir paramos įstatymą kažkaip išdarkyti, pakeisti sistemą, nes atsiranda tam tikra lengvatų mokestinė sistema. Tai ar nemanote vis dėlto galbūt arba naują įstatymą kažkokį kurti, ar panašiai, kad būtų tiesiogiai paprasta administruoti – paspaudžiau mygtuką, užsirašiau, padariau ir viskas nuėjo, be jokio grąžinimo. Nes mylėti tėvynę už grąžintus pinigus paprasčiau, bet tai nėra turbūt gana sąžininga. Ačiū.
V. MITALAS (LF). Dėkui, Edmundai, už gerą klausimą. Iš tikrųjų Labdaros ir paramos įstatyme atsiranda naujas vienas papildomas skirsnis ir su šiuo įstatymo projektu atsiranda naujas vienas papildomas įmokos kodas. Tai yra viskas, ką mes šiandien galime reglamentuoti. Kaip paprastai jums bus, mes diskutuosime ir galėsime sudėlioti, kaip čia paprastai atsiranda įmokos langas, iššoka mygtukas, ar pajamas deklaruojant, ar kitais būdais tas dalykas atsiranda. Čia jau yra techninio įgyvendinimo klausimai. Aš turiu idėjų, kaip tai gali atrodyti, bet kol kas Labdaros ir paramos įstatyme, kurį aš siūlau, atsiranda keletas naujų eilučių ir todėl atsiranda naujas įmokos kodas. Viskas, kas yra keičiama.
PIRMININKAS. Ir klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, mano pirma klausimo dalis yra dėl to, ar tai yra alternatyva dabartinės daugumos planuojamam gynybos mokesčiui, ar čia tik papildinys ir vis tiek tas mokestis dar papildomai ateis visiems privalomas?
Antra mano dalis. Kokius jūs numatote saugiklius, nes žinome, kad juridiniuose asmenyse dirba fiziniai asmenys. Ir norint atrodyti gerai ir taip toliau, pas mus, kas savanoriška, gali tapti priverstine forma. Ir kad nebūtų piktnaudžiaujama, kalbant apie įmonių ir įstaigų vadovus, būtent tokią paramą skiriant gynybai. Jeigu neskiria, tai mes žinome, yra įvairių vadybinių metodų, kaip tokio žmogaus gražiai paprašyti, kad jis tai atliktų. Ar jūs apie tai galvojote ir ar galvojote apie tuos saugiklius? Aš kalbu apie juridinių asmenų, tai yra įmonių, įstaigų ir taip toliau, norą gerai atrodyti.
V. MITALAS (LF). Kaip ir mes mokame visus mokesčius ar įmokas, taip tikriausiai apie jas mūsų darbdavys nežino, kiek aš sumokėjau už tam tikrą paslaugą, ar mokesčių konkrečių, jeigu ten vykdžiau kažkokią savo kitą veiklą, taip ir čia šiuo atveju juridinis asmuo tikrai nieko nežinos. Man atrodo, kad čia, jeigu atsiras toksai geras skatinimas, tai bus tiktai nuo to geriau.
Bet kalbant apie tą pirmą klausimo dalį, tai man atrodo, kad labai svarbu yra pasakyti, jog tai yra vienas iš elementų – ne viską keičiantis, ne bandantis kažkaip, kaip sakyti, pakeisti kažkokius skolinimosi, obligacijų instrumentus ar panašiai. Tai yra vienas iš instrumentų, kurio tolesnis kelias priklausys nuo jūsų, kolegos, ir taip pat nuo Vyriausybės, kaip mes integruosime tai į bendrą sistemą ir galėsime tuos naujus pinigus pritraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas išseko. Dabar motyvai. Kol kas tik prieš užsirašė. G. Skaistė. Nėra. J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Žiūrėkite, man atrodo, kaip ir nė vienas šioje salėje, nė vienas nėra iš principo prieš tokį būdą papildomai paremti mūsų krašto apsaugą, mūsų gynybą. Ko labiausiai nenorėčiau, tai kad turėtumėme tokią iliuziją, kad šis įstatymas atitrauks mus nuo diskusijų apie būtiną iš tiesų ilgalaikį ir tvarų finansavimą krašto apsaugos ir mūsų gynybos. Tai sakau ne dėl to, kad būčiau iš principo prieš, bet norėčiau, kad vis dėlto Seimas imtųsi svarstyti ir politinės partijos svarstytų ilgalaikį ir tvarų finansavimą. Todėl šiandien ketinu susilaikyti ir jus kviečiu pasielgti taip pat.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas – už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, ir ačiū Ievai, kad užleidote.
Aš tai pritarsiu tikrai po pateikimo. Pirmiausia dėl to, kad tai yra dar viena visai įdomi, dalykiška idėja, kaip mes galėtume pasiūlyti tų mokestinių sprendimų, savanoriškų įsipareigojimų paletę, kompoziciją, su kuria galėtume eiti prie sprendimų priėmimo ir, galų gale, sugeneruoti tam tikrą solidžią, reikiamą sumą, kuri užtikrintų papildomą tvarų finansavimą. Kas šiame debate dėl papildomo gynybos finansavimo yra problemiška, ir aš tą pats jaučiu, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, ką už tuos papildomus pinigus ir pagal šią iniciatyvą, ir pagal kitą mes įsigysime, kokiose srityse mes sustiprėsime. Ir aš tikrai įsipareigoju, ir pirmadienį bus su premjere susitikimas, ir aš tikrai tikiu, kad ten rasime labai aiškų ryšį tarp tų papildomų resursų ir tarp to, ką mes galėsime papildomai padaryti. Daug dalykų galima padaryti oro gynybos srityje, daug dalykų galima padaryti ekipuojant ir apginkluojant mūsų karinį rezervą, jį rengiant, vystant bepiločių orlaivių pajėgumus ir daug kitų labai svarbių dalykų. Tikrai visos skambančios idėjos skirtos tam, kad galėtume rasti kokius nors sprendimus, yra sveikintinos. Tikrai po pateikimo palaikysiu. Tikimės tos visos bendros kompozicijos, kurioje visos šios priemonės atsiras. Aš tikrai, Jurgita, jums irgi pritariu, tai neturi būti iliuzija, kad čia yra ta panacėja, tai yra viena iš priemonių, manau, visai tokia svarstytina priemonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio projekto per balsavimo intervalą. Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega J. Jarutis.
17.01 val.
Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3394 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Kolegos, darbotvarkės 2-10 klausimas – Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3394. V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, įstatymo projekto tikslas yra sustiprinti profesines sąjungas, jų veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitomybę profesinių sąjungų nariams ir būtent paramos davėjams (kaip žinote, profesines sąjungas gali remti visi Lietuvos piliečiai, pervesdami 0,6 % nuo gyventojų pajamų mokesčio), taip pat didinti profesinėmis sąjungomis pasitikėjimą pačių narių ir visuomenės.
Taigi įstatymo projektu siekiame daugiau visuomenės pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis, taikant viešumo, skaidrumo ir (labai svarbu) lygiateisiškumo principus. Tai paskatintų daugiau piliečių jungtis į profesines sąjungas. Tam būtina valdymo organų atskaitomybė, pagrindinių veiklos rodiklių ir informacijos prieinamumas. Šiuo metu profesinėms sąjungoms teikti metinės veiklos ataskaitas ir finansinius rinkinius nėra privaloma, todėl Juridinių asmenų registro duomenų bazėje tokios ataskaitos nėra skelbiamos ir nėra prieinamos viešai nei patiems sąjungų nariams, nei paramos davėjams, nei norintiems jungtis į vieną iš profesinių sąjungų.
Štai elementarus pavyzdys, kolegos. Vienas man artimas žmogus, kuris norėjo jungtis į pedagogų profesinę sąjungą, vieną iš penkių, paklausė patarimo kaip politiko, į kurią gi profesinę sąjungą jam jungtis: kuri turi atitinkamą narių skaičių, kurios finansai yra tvarūs, kur yra viešumas ir skaidrumas? Ir aš sakau, gerai, patikrinsiu. Žinau, kad yra penkios tos profesinės sąjungos šakos. Nueinu į Registrų centro Juridinių asmenų registrą. Kaip ir tikėjausi, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, politinės partijos, kitos įstaigos ir organizacijos. Tikėjausi, kad rasiu tą bent jau minimalią informaciją apie narių skaičių, apie finansus, apie veiklos ataskaitas, kiek vadovybė uždirba, bet, patikėkite, nustebau, nes tokios informacijos rasti neįmanoma. Taigi tam artimam žmogui nieko negalėjau patarti, kitaip aš būčiau suklydęs patardamas, nes, norint įstoti į profesinę sąjungą, tiesiog sunku pasirinkti: viešumas, skaidrumas ir lygiateisiškumas, palyginti su kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, su labdaros ir paramos fondais, politinėmis partijos ir panašiai, deja, neegzistuoja.
Todėl įstatymo projektas numato ir įtvirtina, kad vadovaujantys profesinių sąjungų nariai turi būti atsakingi už profesinės sąjungos finansinę padėtį, jos veiklos skaidrumo ir viešumo principų užtikrinimą. Tinkamas metinės finansinės veiklos ataskaitų pateikimas ir tvarka būtų įtvirtinta įstatymu, o tai suteiktų tik privalumų pačioms profsąjungoms, nariams ir norintiems tapti profesinių sąjungų nariais. Taigi tokių ataskaitų tinkamą pateikimą turėtų užtikrinti profesinių sąjungų valdymo organai, atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą ir valdymą, finansinius išteklius ir įsipareigojimus. Kaip ir minėjau, pažymėtina, kad tiek asociacijos, tai yra visos nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, politinės partijos, tiek ir kitos įstaigos privalo Juridinių asmenų registrui teikti metinės veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius.
Taigi, kolegos, dar kartą pabrėžiu, Profesinių sąjungų įstatymo papildymas didins ir stiprins pasitikėjimą Lietuvos profesinėmis sąjungomis, užtikrins atskaitingumą prieš narius ir paramos davėjus, pagerins norinčių įstoti į profesines sąjungas pasirinkimo sąlygas, bus užtikrinti profesinių sąjungų veiklos viešumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Kviečiu pritarti, nes, aš manau, tai bus mūsų visų labui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti daugelis. Pirma klausia G. Burokienė. Ruošiasi L. Savickas. Prašau, Goda.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū pranešėjui. Aš nežinau, kurios profesinės sąjungos narys jūs esate ar nesate, kad taip gerai žinote, arba gal buvote, kad taip gerai žinote organizacijos vidaus reikalus, bet aš norėjau paklausti. Tikriausiai ir jūs atkreipėte dėmesį į Teisės departamento pastabą? Kaip jūsų įstatymo projektas dera su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl asociacijos laisvės ir teisės jungtis į organizaciją gynimo ir Konstitucinio Teismo suformuotos oficialios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo? Ar tai dera, ar galbūt reikėjo pirmiausiai aptarti tai Trišalėje taryboje ir po to teikti, nes taip išeina, kad lyg ir yra kišimasis į organizacijos vidaus reikalus? Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai tuos argumentus girdėjau iš profesinių sąjungų, kurios mane primygtinai kvietė atsiimti projektą ir nebandyti kovoti su jomis. Aš minėjau, kad čia jokios kovos nėra, priešingai, tai yra lygiateisiškumo principas. Kaip ir politinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, visos institucijos, nevyriausybinės organizacijos juk teikia tas ataskaitas. Ką gi sako Konstitucijos 50 straipsnio dalis? Jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir savarankiškai. Ar tas jų veiklos ir finansinių ataskaitų viešinimas joms trukdytų kurtis laisvai ir savarankiškai, tikrai nemanau.
O dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, įskaitant ir jau minėtos konvencijos Nr. 87 rekomendacijas, tai labai aiškiai pažymima: nacionalinės teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus dėl profesinių sąjungų įstatų, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų. Demokratiniai procesai būtent ir yra viešumas, skaidrumas ir lygiateisiškumas. Aš manau, kad tikrai neprieštarauja nei vienai konvencijai, nei Konstitucijai. O komitetuose, jeigu bus kažkokių klausimų, manyčiau, tikrai būtina tai sutvarkyti taip, kad ir Trišalė taryba būtų patenkinta, ir mes, politikai, patenkinti, ir būtų patenkinti esantys nariai, kurie yra profsąjungose, gautų visą informaciją, pasirašytą informaciją Juridinių asmenų registre, ir norintys tapti profsąjungos nariais irgi gautų tokią informaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas. Ruošiasi L. Nagienė.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėtųsi kažkaip paklausti dar, o kai vertinate bendrą kontekstą, ar nemanote, galbūt artimiausiu metu planuojate registruoti atitinkamas įstatymo pataisas dėl verslo asociacijų, kad atitinkamos ataskaitos irgi būtų publikuojamos viešai, nes vis dėlto būtų tikriausiai principinga ir teisinga, jeigu jau inicijuojame tokius pokyčius, juos inicijuoti abejose srityse? Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Tikrai visos asociacijos privalo teikti metinės veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius. Jau šiandien nežinau nė vienos juridinės formos, išskyrus profesines sąjungas, kurios to neprivalo daryti. Dėl to, manyčiau, būtent tas lygiateisiškumo principas ir turėtų būti tarp visų įstaigų. Net politinės partijos ir labdaros ir paramos fondai teikia tas ataskaitas ir tikrai gali pasidomėti, pasižiūrėti. Tai yra minimali informacija, bet jinai leidžia suvokti, ar viena, ar kita organizacija veikia skaidriai ir gana viešai.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai iš dalies gal ir sutikčiau, galbūt trūksta to viešumo, skaidrumo, kaip jūs ir minėjote, kad tas skaidrumas atsirastų, bet ar nemanote, kad tai bus labai labai išsami ataskaita, kaip bet kokios organizacijos ir taip toliau? Čia reikės papildomų darbo sąnaudų. Turės arba samdyti buhalterinės apskaitos firmą, ar įdarbinti buhalterį, kuris kaip finansininkas tvarkys visus šituos dokumentus ir panašiai. Tai vėl bus papildomų sąnaudų. Galbūt reikėtų galvoti apie tai ir supaprastintai? Ar nemanote supaprastinti, kad kasmet duotų ataskaitą, kaip gyvena, kad žinotų profsąjungos nariai? Nežinau, ar duoda ataskaitą, ar jiems yra prievolė duoti, tiesiog pakeliu rankas ir tikrai nesu susipažinusi.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Tikrai, gerbiama Laima, pritarčiau, kad jeigu tos… Finansų ataskaitų rinkiniai, matyt, yra sudėtingesni negu pati finansinė veiklos ataskaita. Jeigu yra per sudėtinga, galima ją paprastinti. Komitetuose vėlgi spręsti, kad tikrai būtų kompromisiniai variantai. Tačiau kiekviena įstaiga, organizacija, turinti nors šiek tiek finansinių pajamų, ar taip, ar taip Mokesčių inspekcijai teikia įvairias finansines ataskaitas ir ataskaitų rinkinius. Pateikti Registrų centrui, tiesiog persiųsti. Registrų centrui neturėtų būti sudėtinga, manau, ir kažkokių papildomų sąnaudų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu, kad su jumis diskutuoti dėl tarptautinių dokumentų, kuriuos Lietuva ratifikavusi, nėra prasmės, nes jie jums dzin, supratau iš to atsakymo, kaip jūs suvokiate Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Todėl užduosiu paprastesnius klausimus. Ar jūs kada nors buvote profsąjungos nariu ir ar nors vienas profsąjungos narys paprašė jūsų tokio įstatymo projekto? Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, aš tikrai žaviuosi, jūs esate profsąjungų Lietuvoje krikštatėvis ir aš jau tai girdėjau, tikrai teigiamai tai vertinu, nes tai yra tikrai svarbi grandis mūsų visuomenėje, kuri gina darbuotojų teises. Leiskite man pasilaikyti savo asmeninius buvimus vienoje ar kitoje organizacijoje, tikrai neprivalau to viešinti. O kad manęs paprašė nariai – ir nariai paprašė, ir paprašė tie, kurie norėtų tapti nariais. Aš manau, kad tai tik į naudą bus profesinėms sąjungoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia noriu pasidžiaugti kolegos akylumu, nes kaip nevyriausybinėse organizacijose praleidęs ne vienerius metus, o turbūt keliolika metų, iki tapau Seimo nariu, net nežinojau, kad turime lygesnius tarp lygių, tiesą sakant. Kolegė paminėjo apie papildomas sąnaudas, tai, galiu pasakyti, nevyriausybinis sektorius šitas ataskaitas turi teikti kiekvienais metais su buhalteriais, nepriklausomai nuo to, ar jie turi pajamų, ar neturi.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Taip.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ir čia niekas jų tokių dalykų net neklausia. Šiuo atveju mes kalbame apie organizaciją, kuri pajamų turi.
Mano klausimas jums: kaip manote, kaip paveiks profsąjungų veiklą, ar jų nesusilpnins, o gal priešingai – sustiprins jų veiklą? Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Na, aš esu įsitikinęs, kad kai profesinių sąjungų veikla bus skaidresnė, bus daugiau viešumo, bus daugiau ir norinčių į jas jungtis. Lygiai taip pat nariai bus aktyvesni galbūt ir valdymo organus perrinkdami, nes turime neretai ir ilgamečių profesinių sąjungų pirmininkų, kuriems nebūtina viešinti visą veiklą, nebūtina viešai pateikti finansinės veiklos ataskaitą, dėl to tai tik pasitarnaus pačių profsąjungų labui. Dėl to ir šio projekto tikslas buvo įvardintas – sustiprinti profesines sąjungas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Norėdamas sustiprinti profesines sąjungas, jūs tikriausiai norite sustiprinti jų buhalterines, finansines kompetencijas, nes, na, palieka abejonių tikslas skaidrinti, kai pagal pateiktus tų rinkinių ir ataskaitų reikalavimus realiai reikia pasisamdyti finansinę įmonę, kuri tokias paslaugas teikia. Man truputį jūsų pristatymas palieka neskaidrumo tokį šešėlį, nes atrodo šiek tiek kaip protekcija būtent tokias ataskaitas rengiančių įmonių.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai gaila, gerbiama Rita, kad jums susidarė toks įspūdis. Tikrai, kaip ir kolega L. Slušnys minėjo, visos nevyriausybinės organizacijos, nepriklausomai, ar jos vykdo veiklą, ar nevykdo, ar jos yra vieno asmens, ar daugiau asmenų, privalo teikti tokias finansines ataskaitas. Jeigu jos nevykdo veiklos, tiesiog nulius surašo ir padaro formalią veiklos ataskaitą. Tai aš manau, kad tikrai niekas čia nėra proteguojama. Kaip ir minėjau, tikslas, nuoširdžiai sakau, išlieka toks, kokį ir paminėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti A. Vyšniauskas. Prašom, kolega.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai norėčiau pasisakyti už šitą projektą. Man yra tekę vadovauti nevyriausybinėms organizacijoms, patikėkite manimi, tas ataskaitas yra visiškai nesudėtinga pateikti, tiek finansines, tiek veiklos, tiesiog reikia laiku tuo užsiimti. Profsąjungos Lietuvoje yra tikrai stiprios, gauna ir visuomenės paramą, ir tvarkosi tuos buhalterinius dalykus, tikrai gali pateikti ataskaitas. Tai suteiktų žymiai daugiau skaidrumo ir netgi tam tikra prasme sveikos konkurencijos, nes nariai galėtų matyti, kokia yra būklė, ar profsąjungos teikiami įvairūs pažadai, pasiūlymai ir lūkesčiai, iškeliami nariams, yra teisingi, ar gali juos įgyvendinti finansiškai. Tikrai tai būtų sveika ir teisinga, juo labiau kad tai yra likusi vienintelė tokių organizacijų kategorija, kuri neteikia finansinių ataskaitų. Visos nevyriausybinės organizacijos teikia, politinės partijos teikia, labdaros, paramos fondai teikia, tai, manau, suteikime šią galimybę ir profsąjungoms. Nuo to tikrai blogiau nebus, o geriau, ypač profsąjungų nariams, tikrai bus. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs paskaitykite daugiau Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ne tik 87-ą. Profsąjunga yra specifinė organizacija visame pasaulyje. Tai Lietuvoje neišradinėkime dviračių ir nedarykime gėdos, nes jūsų ministrei reikės atsiskaityti Tarptautinėje darbo organizacijoje dėl tokių pasiūlymų. Paprasčiausiai. Profsąjunga yra savanoriška organizacija: patys nariai ateina, patys moka, patys sprendžia, kas bus pirmininkas, kaip atsiskaitys ir ką darys su lėšomis.
Aš suprantu, kad lietuviai visada dar nori sukurti kokį nors kvadratiniais ratais dviratį lietuvišką. Tai jeigu jūs norite turėti dar papildomai gėdos, aš noriu priminti, ką padarėme su Darbo kodeksu ir kokie buvo rezultatai. Dar viena, tik dabar iš dešiniųjų. Remkite, balsuokite, pasižiūrėsime rezultatus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Noriu pranešti džiugią žinią: yra balsavimo langas ir kviečiu balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto.
Balsavo 77: už – 42, prieš – 12, susilaikė 23. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlau balsuoti, teikiu balsuoti jau apsvarstytus projektus.
Prašom per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Prašau Trišalės tarybos išvados ir Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Kolega (…) galime pritarti dėl Vyriausybės išvados ir Trišalės tarybos? Galime, pritarta. Ačiū, pritarta. (Balsas salėje) Taip, Trišalė taryba ir Vyriausybės išvada. Pritariame bendru sutarimu.
V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų akivaizdu, kad dėl skaidrumo profesinių sąjungų veiklai…
PIRMININKAS. Čia dėl balsavimo motyvų.
V. BAKAS (DFVL). …būtų naudingas. Bet aš noriu paprašyti, kadangi kalbama apie galimą atitiktį Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, papildomu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Yra teisėtas pasiūlymas. Teisėtas ar teisėtas, kaip čia reikia? Teisėtas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas pritariate gerbiamo V. Bako pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Dėl Žmogaus teisių komiteto kaip papildomo.
Balsavo 82: už – 48, prieš – 18, susilaikė 16. Papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas.
Dar kartą įvardinu, kad pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi komitetai – Audito ir Žmogaus teisių komitetai.
17.19 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3516. L. Kasčiūno. Prašau balsuoti.
Balsavo 85: už – 68, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas nesiūlomas.
A. Anušauskas dėl vedimo tvarkos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Aš norėjau pagarsinti, jau prieš tai buvo. Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Nors aš irgi turiu atskirąją nuomonę tuo klausimu, bet neturėjau galimybės išsakyti.
Prašom, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad balsuotume. Aš siūlau, kad nereikėtų Vyriausybės išvados, galime susėsti Ekonomikos komitete, KAM’as gali pateikti savo nuomonę, išsiaiškinti ir priimti sprendimą, nes čia yra laiko klausimas.
PIRMININKAS. Greičiau, taip. Gerai. Tai balsuojame. Kas manote, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate…
Taip, dėl Vyriausybės išvados, na, nesurinkote, nebevardinsiu, tinkamo balsų skaičiaus. Tai pagrindinis Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.21 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-8 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2). Svarstymo stadija. Yra pasiūlymas Vyriausybės, jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime“.) Ačiū. Ir dėl viso įstatymo projekto? (Balsai salėje: „Jau kalbėjo“.) Taip, viskas. Balsuojame, balsuojame. Taip, balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, kolegos.
Taip, užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 69, 1 – prieš, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. Po pateikimo? Ne. Po svarstymo pritarta. Per šoninį mikrofoną prašau…
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano nepaspaudžiama knopkė, įskaitykite balsą už.
PIRMININKAS. Gerai. Orintos…
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mygtukas, atsiprašau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. O. Leiputė už dėl protokolo. Ir Vilija. Taip, prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Keista, mano irgi nesureagavo mygtukas, todėl mano balsą užrašykite kaip už.
PIRMININKAS. Taip, 2. Taip, taip, V. Aleknaitė-Abramikienė – už ir O. Leiputė – už prie viso to, kas buvo.
17.22 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 93 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3502 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo projektas Nr. XIVP-3502. Pranešėjas buvo V. Mitalas. Prašau.
Taip. Balsavo 80: 69 – už, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Ir yra… buvo prašyta Vyriausybės išvados. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Norite balsuoti? Ne, rimtai. (Balsai salėje) Pritariate? Gerai, pritarta.
Komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nesiūloma. Svarstyti siūloma gegužės 7 dieną. Pritariame? Ačiū, pritarta.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3544 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar noriu pakviesti gerbiamą Jurgį į tribūną. Rezervinis 2 klausimas. Tuoj, tuoj. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3544. Prašau, gerbiamasis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia visiškai formalus projektas. Ankstesniame posėdyje mes priėmėme nutarimą dėl kai kurių pakeitimų Seimo komitetuose. Dabar keičiasi dėl to ir tų naujų komiteto narių pavaduotojai. Atitinkamai čia Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų, Sveikatos reikalų ir viskas turbūt. Šiuose komitetuose keičiasi pavaduotojai dėl naujų narių.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų paklausti niekas nenori. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje niekas nedalyvauja. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Ir priėmimas. 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų?.. Galime. 3 straipsniui? Taip, pritarta. Ir 4 straipsniui? Pritarta. 5 straipsniui? Pritarta. Ir visam su redakcine Teisės departamento pastaba galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73: už – 72, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091. Kviečiu K. Mažeiką į tribūną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, matau, pabudo į darbo pabaigą kažkaip išgirdę žodį „medžioklė“. Nors tai yra Medžioklės įstatymas, bet apie medžioklę čia nieko nėra. Tai yra mūsų su kolegomis iš daugelio frakcijų parengtas įstatymo projektas. Yra siūlomas techninis sprendimas, labai trumpai galiu pristatyti.
Kažkada buvo tokia galimybė savo nuosavoje žemėje turėti, įsteigti medžioklės ploto vienetą. Tie savininkai, kurie tuo laiku įsteigė medžioklės ploto vienetą, jį įsteigė kaip fiziniai asmenys. Paprastai yra medžioklės būreliai, klubai, asociacijos. Na, jeigu medžioklės būrelio vadovą ištinka mirtis, pavyzdžiui, susirenka asociacija, išsirenka naują pirmininką ir viskas vyksta toliau – teikiamos ataskaitos, gaunami leidimai medžioti ir taip toliau. Šiuo atveju, kai yra fiziniai asmenys ir kai yra tas nuosavybės teise priklausantis medžioklės plotas, na, ištikus mirties atvejui tokia situacija tampa patinė. Šitas sprendimas būtent padėtų išspręsti tokias situacijas. Tai todėl su kolegomis ir siūlome tą sprendimą. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysime.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti keletas kolegų. Prašau. A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Mano klausimas labai paprastas. Jūs minite, kad mirus vienam asmeniui, kuris yra savininkas tų plotų ir taip toliau, kad paveldėtojai gali taip pat perimti tą teisę į tą medžioklės plotą. Jeigu tas miręs asmuo turėjo, tarkim, penkis vaikus, tai visi penki, pagal jus, ir gali tapti, ar ne? Ar čia tiktai vienas vietoje vieno buvusio, na, vienas asmuo gali tapti to būrelio nariu?
K. MAŽEIKA (DFVL). Greičiausiai turbūt priklausys nuo to, kaip buvo nustatyta paveldėjimo dokumentuose. Greičiausiai tokiu atveju gali būti ir penki, nes tai yra žmogui kaip nuosavybė priklausantis turtas ta žemė, tas medžioklės ploto vienetas. Tas žmogus gali prisikviesti ir 10, ir 20 medžiotojų būrelį, bet atsakomybė, atskaitomybė, leidimų pratęsimas – viskas bus tada tų visų penkių žmonių arba, jeigu jie nutars, bus vieno kažkurio šeimos nario, kaip jie nuspręs.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi I. Pakarklytė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, aš norėjau pasiteirauti, o jeigu paveldėtojas yra ne medžiotojas ir jisai visai nenori, kad jo plote būtų medžiojama ir panašiai, tai jisai vis tiek turi perimti tą paveldėjimo teisę ar jis gali ją panaikinti?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ne, tokiu atveju įsijungia mechanizmas, kai yra skelbiamas aukcionas ir tą medžioklės ploto vienetą išsinuomoja aukciono būdu kiti asmenys. Bet vėlgi kalbame apie nuosavybės teise priklausančią žemę, kuri kažkada buvo ūkininko žemė, kurioje jis suformavo. Jeigu tokios galimybės nėra, tai visgi suprantame, kad ten yra prievolė reguliuoti gyvūnų populiaciją, taip pat spręsti su medžioklės ūkiu susijus klausimus, na, ir pats savininkas pasirenka, kokiu būdu jam tai geriausia daryti.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paklausti. Medžioklės ploto vieneto, pavyzdžiui, yra du paveldėtojai. Ar jie galės išskaidyti plotą?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ne, tokios galimybės nėra, to nenumato Medžioklės įstatymas. Būtent šiuo atveju ir kalbame apie tęstinumą, nes kitais atvejais turi būti 1 tūkst. hektarų, o šiuo atveju kalbama apie mažesnius medžioklės ploto vienetus. Savininkai, kai įstatyme buvo tokia galimybė, jie ja pasinaudojo ir dabar ta tokia situacija yra, kaip ir minėjau, be išeities. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime!“) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 dieną. Kaip? Taip…
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu galima, su kolegomis pasitarę, pagrindiniu komitetu siūlome Kaimo reikalų komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindiniu?
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Alternatyvus balsavimas. Čia, projekte, yra Aplinkos apsaugos, kolegų yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Kas balsuojate už, balsuojate už Aplinkos apsaugos komitetą, kas balsuojate prieš, balsuojate už Kaimo reikalų komitetą. (Balsai salėje)
Balsavo 64: 26 už Aplinkos apsaugos komitetą kaip pagrindinį ir 38 už Kaimo reikalų komitetą kaip pagrindinį. Kaimo reikalų komitetas yra pagrindinis dėl šito klausimo. (Balsai salėje)
17.32 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3488 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2-12.1, visas blokas. Svarstymo datą jau sakiau, bet… Gegužės 14 dieną. Taip, prašome, D. Griškevičius. Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487 ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3488. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, matote, teikiamas sprendimo projektas. Iš karto labai noriu padėkoti įvairių frakcijų atstovams, nes iš esmės visų frakcijų bent po kelis atstovus šį sprendimo projektą yra pasirašę.
Ką mes bandome spręsti šiuo klausimu? Tai yra vadinamųjų Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių palaidojimo vietas, kurios yra miestų centrinėse aikštėse, vietose… Dažnu atveju jos net ir nėra kapinės, o tiesiog palaidojimo vietos. Be abejo, vykstant gyvenimui, plečiantis miestams ir panašiai, jos yra labai aktyviose vietose. Yra akivaizdu, kad, tarkime, sužinome aiškų tikslą tų palaidojimų, kodėl jie savo laiku buvo padaryti po karo, nes dažniausiai tikrai yra ir, tarkime…
Aš paliesiu kelis pavyzdžius – Pasvalio rajono savivaldybės Pumpėnų atvejį arba Šiaulių miesto atvejį. Yra kapinės būtent tokiems kariams palaidoti, tačiau irgi yra keli užlaidojimai, padaryti būtent ir miestų centrinėse aikštėse. Ten, be abejo, vystantis gyvenimui, tikrai vyksta miestų šventės, dažnu atveju šaudomi ir fejerverkai per Naujuosius metus, yra ir vaikščiojimo takai. Akivaizdu, kad tai su ramiu žmonių poilsiu, tiesą sakant, neturi nieko bendro.
Todėl yra siūlymas vis dėlto pakoreguoti tam tikras įstatymines nuostatas ir sudaryti galimybę savivaldybėms priėmus tam tikrus sprendimus kreiptis šiuo atveju į tam tikras ministerijas, gauti Krašto apsaugos ministerijos suderinimą, Kultūros ministerijos, nes tai apima Kultūros paveldo departamento veiklos barą, ir leisti, sakykime, išspręsti šitą klausimą, kuris, tiesą sakant, jau vyksta atgavus Nepriklausomybę. Tos diskusijos įvairiuose miestuose vis pasikartoja iš esmės kiekvieną kartą.
Susidarė štai tokia situacija. Tarkime, paimsiu Pasvalio rajono savivaldybės atvejį – Pumpėnus, kai miesto savivaldybė, susiderinusi su Kultūros paveldo departamentu bei mano minėtomis savivaldybėmis, atliko perlaidojimą, tačiau pats objektas, ta palaidojimo vieta, pavadinkime taip, esanti kultūros nekilnojamo turto paveldo sąraše, lieka. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra numatyta, kad būtent tokie atvejai gali būti išbraukiami. Be abejo, mano ir pasirašiusių kolegų akimis, tam tikras teisinis kazusas ir, be abejo, turbūt tą klausimą reikia spręsti. Vienas dalykas.
Kalbant, pavyzdžiui, apie Šiaulių istoriją, tai irgi buvo iniciatyva, kilusi Šiaulių miesto taryboje, kad irgi reikia sekti Pasvalio savivaldybės pavyzdžiu ir atlikti tą perlaidojimą, tačiau vyko didelės diskusijos ir savivaldybė nusprendė organizuoti gyventojų apklausą. Įvyko 3 mėnesius trukusi gyventojų apklausa. Joje dalyvavę žmonės, net 81 %, pasisakė, kad vis dėlto ramybės vieta, palaidojimo vieta turi būti ne miesto centre, ne aptvertoje teritorijoje, tačiau būtent kapinėse. Tarkime, Šiaulių atveju mes turime Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių palaidojimo vietą Ginkūnų kapinėse, šalia jų. Netgi prieš keletą metų, tiksliau, prieš dvejus metus, vykdant karinės infrastruktūros tam tikrus statybos darbus oro uoste, buvo rasta net 700 kariškių palaikų. Jie buvo tikrai su visa derama pagarba ten perlaidoti. Pasiūlymas šiuo atveju Šiauliuose irgi būtų, kad į tas pačias kapines, laikantis Ženevos konvencijos nuostatų, be abejo, dėl pagarbaus elgesio su velioniais asmenimis… štai būtent tie siūlymai ir yra teikiami. Manau, tikrai būtų naudinga juos priimti. Tie klausimai, dėl kurių savivaldybės turi tų problemų, dažniausiai, aišku, turi tos savivaldybės, kur ėjo fronto linija, kur buvo dideli mūšiai. Todėl siūloma šiuo atveju sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų sudaryta galimybė, visoms institucijoms susiderinus, išbraukti vėliau, jau atlikus perlaidojimus, iš nekilnojamojo turto vertybių sąrašo tuos objektus. Esant galimybėms, be abejo, apie tai yra kalbama ir projekte, manau, būtų galima tą statusą suteikti, tarkime, naujam perlaidojimui, jeigu to reikėtų.
Tikrai kviečiu palaikyti. Klausimas, kad žinotumėte, tikrai buvo sprendžiamas ir tarpinstituciniu lygiu, ta pati savivaldybė su Kultūros ministerija tikrai irgi derino. Tai yra toks bendras teikimas, projektas, bendradarbiaujant įvairiausioms institucijoms. Dabar reikia tiesiog politinės valios suteikti tą galimybę tinkamai visus tuos darbus atlikti iki galo. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori keletas paklausti. R. Žemaitaičio nematau, M. Ošmianskienės irgi, tada A. Vyšniauskas. Irgi nėra. L. Nagienė. Prašau, frakcijos kolege.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Domai, dėl tos vietos, kurioje perlaidosime, kaip tokiais atvejais? Ar savivaldybėse bendrose kapinėse bus atskirtos vietos, nes pagarba lygiai taip pat yra labai svarbu, tai yra pragulėję žmonės? Aš suprantu, iš miesto aikščių, tai neliks jų, bet vis tiek kurios vietos bus parinktos, kaip buvo numatyta, kai jūs diskutavote?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Laima, už klausimą. Klausimas, aišku, svarbus, nes tai ir finansinis klausimas. Kaip minėjau, mes per dvejų metų laikotarpį turėjome du atvejus Lietuvoje, kai buvo perlaidota. Kaip minėjau, Šiauliuose net virš 700 palaikų buvo perlaidota, Pumpėnuose, atsiprašau, dabar tikrai bijau sumeluoti, ar 20, ar 30 kariškių. Bet ir įstatyme yra nustatytos normos, kokiais atvejais yra prisidedama, numatomos lėšos valstybės biudžete būtent per Kultūros ministeriją ir KPD. Taigi, tie atvejai, jeigu yra priimami sprendimai, planuojamos lėšos irgi kaip kompensaciniai mechanizmai jau būtent nacionaliniame biudžete, tie perlaidojimai yra atliekami būtent už valstybines lėšas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, ar jūs pasiruošęs įrašyti LGBT veiklą kaip galimai kenkėjišką ideologiją civilizacijos egzistencijai ir raidai? (Balsai salėje)
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Valdemarai, klausimas nesusijęs su šiuo teikiamu projektu. Tokios intencijos projekte, kaip matote, nėra. Jeigu turite iniciatyvų, aišku, jūs galite kaip Seimo narys teikti tokias pataisas, bet tikrai kviesčiau rimtai pažiūrėti į šitą klausimą ir…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu iškilusią problemą. Ar nebūtų galima paprasčiau, ne bendrinį įstatymą taisyti, o atskirai priimti įstatymą, nutarimą dėl šitos vietos sutvarkymo?
Antras klausimas. Ar yra kokių istorinių dokumentų, kiek ten palaidota žmonių? Tam, kad nebūtų galimybės fantazuoti, ar yra, ar nėra, kad drumsčiama ir taip toliau, ir taip toliau? Ar nebūtų galima susiaurinti tą įstatymą, kad mažiau žmonės galvotų: į visas kapines čia įvažiuosime su buldozeriais, kasime ir kilnosime, ir neaišku, kur dėsime? Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, Algirdai, už klausimą. Be abejo, pagrindinis klausimas ir labai svarbus akcentas turit būti dedamas, kad, be abejo, turi būti pagarbus perlaidojimas į kapines, būtent į amžinojo atilsio vietą. Tarkime, Šiaulių atveju, jeigu esate buvę Šiauliuose ir žinote tą vietą, tai ji yra grynai prie Katedros ir savivaldybės, tiesiog ant paties posūkio, nėra nei tvorelių, dabar po rekonstrukcijos netgi takas eina, vaikšto žmonės, vedžioja šunis, akivaizdu, kad tai su pagarba, sakykime, mirusiems nelabai ką bendro turi. Bet jūsų klausimas vis dėlto buvo galbūt apie atskirą įstatymą. Tai galbūt ir galima, aš nežinau, galbūt yra ir toksai variantas, bet, kaip aš minėjau, irgi ta iniciatyva yra, kartu su savivaldybės atstovais, teisininkais buvo ir Kultūros ministerijos atstovai tarpinstituciniame pasitarime, tai jie mato turbūt greičiausią ir efektyviausią kelią galbūt tokį. Juo labiau kadangi mes neseniai būtent esame priėmę tą naująjį įstatymą dėl propaguoti nedraudžiančių dalykų, tai tiesiog pasinaudojimas tuo naujuoju įstatymu leidžia mums, sakykime, lengviau, greičiau sutvarkyti tą kelią. Galbūt yra ir kiti galimi keliai, bet, specialistų manymu, tas variantas gali būti. Tiesa, aš, pasinaudodamas proga, atkreipiu dėmesį, kad yra kai kurie Teisės departamento pasiūlymai, tai jie labiau, mano akimis, bent jau susiję su galbūt formuluočių tam tikru keitimu, tai, tarkime, neminėti žodžio „kapinės“, o naudoti „palaidojimo vieta“. Tai man atrodo, jeigu mes, Seimas, pritartume po pateikimo, be abejo, komitetuose turbūt būtų sutvarkyta šita vieta kur kas aiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti P. Saudargas. Taip, gerbiamas Pauliau, – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. (Atsiprašau, kalbėjau telefonu.) Mieli kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį projektą, nes dabar teisinėje bazėje yra nepakankamai atliepta problematika, kai reikia miestų aikštėse, tarkime, perlaidoti būtent sovietų karius, kur Kultūros paveldo registre yra įregistruotos kapinės, tačiau mes suprantame, kad tos vertingosios savybės, arba pats tas kultūros paveldas, turbūt yra susijęs su pačiais palaikais, o ne su konkrečia vieta to palaidojimo. Todėl perkėlus į tradicines kapines, kažkur į adekvačią vietą, kur jie galėtų atgulti ramaus poilsio, tas kultūros paveldo statusas turėtų kartu ir persikelti būtent tenai. Tai aš tikrai pritarčiau ir raginu kolegas palaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta abiem klausimams, ir lydimajam. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime pritarti? Taip, nori I. Haase. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad Teisės teisėtvarkos komitetas negali būti kaip pagrindinis, nes tai neatitinka jo veiklos krypčių. Anksčiau pagal analogiją dėl tokio draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus buvo įstatymo projektai, kur kaip pagrindinis buvo Kultūros komitetas, dėl Žmonių palaikų laidojimo pakeitimo įstatymo – Aplinkos apsaugos komitetas, todėl aš prašau pakeisti pagrindinį komitetą, kuris siūlomas, tai yra TTK, į kitą.
PIRMININKAS. Tai kokį tada siūlote?
I. HAASE (TS-LKDF). Arba Kultūros komitetas, arba Aplinkos apsaugos komitetas. Šiaip, jeigu pažiūrėjus, gerbiamas pirmininke, jeigu pažiūrėjus į įstatymo nuostatą, į Žmonių palaikų laidojimo įstatymo, pavyzdžiui, 4 dalį, kurią siūloma pakeisti, tai čia yra net tokia nuostata, kad karių kapai ir kapinės gali būti panaikinti tik tada, kai tokiam spendimai pritaria Krašto apsaugos ministerija. Tai gal čia reikia pažiūrėti, nes čia kalbama apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus? Čia gal reikia rimtai pažiūrėti į tą dalyką?
PIRMININKAS. Gerai. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žiūrėkite, aš galiu, man atrodo, rasti tą kompromisą. Klausimas šiaip, pasiūlymas iš tikrųjų dėl Kultūros komiteto yra gana svarus ir argumentuotas dėl vienos priežasties – tuos klausimus irgi derina Kultūros paveldo departamentas. Tikrai manau, kadangi minėjau ir per savo pristatymą to klausimo, kad jau ir teikiant šitą sprendimo projektą netiesiogiai, bet savo patarimais dalyvavo Kultūros ministerijos atstovai, tai manau, kad tikrai Kultūros komitetas būtų tinkamas šį klausimą svarstant.
PIRMININKAS. Gerai. Tai galime pakeisti. Išmetame, atsiprašau už tokį žodį, Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir pagrindiniu komitetu paskiriame Kultūros komitetą. (Balsai salėje) Dėl abiejų klausimų, taip? Taip, gerai. Galime bendru sutarimu? Svarstymo data abiejų klausimų, jau minėjau, – birželio 13 diena.
Gerbiami kolegos, pratęsiu darbo laiką, nes jau darbo laikas baigėsi, kol apsvarstysime dar du rezervinius klausimus.
17.47 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582(2). Prašom, gerbiamas L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pristatau pagrindinio komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas. Yra sprendimas. Pirmas – Seimo kanceliarijos… grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinių ekspertų, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabas ir Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą.
Ir antra, projekto rengėjai neatliko įstatymo projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimo, vadovaudamiesi 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto nuomonei nori prieštarauti gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad šitas projektas yra teikiamas jau antrą kartą ir antrą kartą jam yra prigalvojama visokių kliūčių, kodėl jo neturėtų būti. Tai aš noriu, kolegos, jums tik priminti, kad mes kiekvieną dieną klausomės apie tai, kiek yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, kiek turime vaikų autistų. Sveikatos reikalų komitetas antrą kartą sustabdo projektą, kuris leistų parengti daugiau gyvūnų terapijos specialistų, kurie dažniausiai ir dirba su tokiais vaikais. Tai, kolegos, aš visgi siūlau šį kartą jau antrą kartą pataisytam projektui pritarti ir kviečiu balsuoti prieš komiteto sprendimą grąžinti šitą projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Gerai, nuomonės išsakytos. Teikiu balsuoti. Kas palaikote komiteto sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas palaikote A. Verygos pasiūlymą, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 54: už – 34, prieš – 19, susilaikė 1. Priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
17.49 val.
Seimo savaitės (2024-03-18 – 2024-03-22) – 2024 m. kovo 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar vienas rezervinis, 6 klausimas, – savaitės, prasidedančios kovo 18 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, gerbiamas Jurgi, jūsų tribūna.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės darbotvarkės kol kas ne per didžiausios trukmės. Įrašyti projektai, kuriuos galime pateikti šį momentą antradienį. Kad nebūtų visai nuobodu, įrašyti, sakykime, Alkoholio kontrolės įstatymo keli projektai.
Dėl Vyriausybės pusvalandžio, aš manau, visi sutiksite, kad švietimo ministras čia labiausiai yra tinkamas būti tribūnoje. Matėme ir šiandien jam daugiausia klausimų. Tai taip ir bus išspręsta. Ta proga į darbotvarkę įrašome ir keletą Švietimo įstatymo pataisų projektų. Na, Atmintinų dienų įstatymo pakeitimų projektai.
Ketvirtadienį daugiausia priėmimai, tai tie projektai, kuriuos antradienį matėme svarstymo stadijos, aš jų nevardinsiu. Na, o po pietų beveik vien opozicijos atstovų projektai, nes čia įrašomi Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Daug Elektros energetikos įstatymo pataisų ir kiti. Taigi R. Žemaitaičiui aš galėčiau parodyti, kaip mes mylime opoziciją, kai tiek daug projektų įrašome, kai anoje kadencijoje rašydavote vieną, geriausiu atveju du ir sakydavote, kad tas klausimas pagal Statuto reikalavimus išspręstas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti. V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Jonai Jaruti. Gerbiamas pranešėjau, kodėl jūs visą laiką einate pranešti, ar jūs bijote paleisti valdžios vadžias, ar nėra kam? (Juokas salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neturiu kokių nors vadžių ir vykdau Seimo Pirmininkės pavedimą, gavęs atsakomybę toje srityje. Tai viskas čia yra labai gerai, nesąlygota jokių baimių, patikėkite.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į klausimus. Galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei bendru sutarimu? Galime, ačiū, pritarta.
Taigi skelbiu 2024… (Balsai salėje: „Registruojamės!“) Na gerai, registruojamės, registruojamės, svarbus momentas – registruotis. Audriau, suskubk registruotis!
Taigi užsiregistravo 54.
Skelbiu 2024 m. kovo 14 d. vakarinį posėdį baigtą. Gero vakaro ir gero savaitgalio. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.