LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

NR. IX-1904 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-12-21 Nr. XIVP-131

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, tekiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas ir kad visų gaunamų išmokų suma neviršytų draudžiamųjų pajamų, kurių netekimas kompensuojamas ir nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Be to, tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą, skatinama darbo netekusius asmenis jo ieškoti.

Antra, svarstytina, ar siūlomu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas kitų šioje dalyje nurodytų asmenų (pvz., rentų buvusiems sportininkams gavėjų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams gavėjų ir kt.) atžvilgiu, kuriems toliau paliekama teisė gauti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią kitų nurodytų  išmokų sumą.  Be to, pažymėtina, kad bedarbio statusas nesuteikiamas ir nedarbo socialinio draudimo išmoka iš viso nemokama senatvės pensijos gavėjams.

Trečia,  atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai netekę darbo nepraranda visų savo pajamų – skirtingai nei tik iš darbinių pajamų gyvenantys asmenys, kurie netekę darbo, netenka visų savo pajamų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarimu konstatavo, kad analogiška Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio redakcija, tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“.

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas naujas reguliavimas didžiausią praktinę aprėptį turės netekto darbingumo pensijos gavėjams. Įstatymo projektas leistų užtikrinti, kad darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos skiriasi nuo kitų iš valstybės biudžeto mokamų išmokų, nes socialinio draudimo išmokos remiasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu, t. y. asmuo papildomai prisideda prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo, todėl šios išmokos įstatymo leidėjo turi būti suteikiamos atsižvelgiant į tokį asmens indėlį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant netekto darbingumo pensiją, jos dydis skaičiuojamas preziumuojant, kad asmuo būtų įgijęs minimalųjį ar būtinąjį socialinio draudimo stažą pensijai skirti, jeigu nebūtų netekęs darbingumo. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 priedą, asmeniui, sukakusiam 30 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 1 metus 8 mėnesius minimalaus stažo arba 3 metus 6 mėnesius būtinojo stažo, o asmeniui, sukakusiam 40 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 5 metus minimalaus stažo arba 10 metų būtinojo stažo. Taigi, skiriant netekto darbingumo pensiją yra įskaitomas socialinio draudimo stažas, kurio asmuo faktiškai neįgijo, t. y. socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl netekto darbingumo pensijos gavėjo socialinio draudimo įmokų indėlis yra mažesnis, nei paskaičiuotos išmokos.

3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje, o santrumpa ,,Nr.“ didžiosiomis raidėmis.

4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinant siūlomą teisinį reguliavimą, nedarbo draudimo išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete 2021 m. siektų apie 1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas šiuo metu jau svarstomas Seime, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.

Departamento direktorius                                                                                           Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]