LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 12 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-12-06 Nr. XIIIP-1712(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keisti įstatymo 12 ir 16 straipsniuose vartojamą formuluotę „pavėluotas kredito įmokų mokėjimas“ ir vietoje jos naudoti žodžių junginį „ finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas“. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma formuluotė yra platesnė, šalia pavėluoto kredito įmokų mokėjimo apimanti ir kitus skolininko finansinius įsipareigojimus, kaip, pavyzdžiui, įsipareigojimą mokėti įkeičiamo turto draudimo įmokas ir kt. Todėl tuo atveju, kai skolininkų teisinė padėtis yra lengvinama, pavyzdžiui, įstatymo 12 straipsnio 10 dalies keitimo atveju, toks pakeitimas vertintinas kaip atitinkantis skolininkų interesus ir įstatymo projekto tikslus, deklaruojamus įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Tačiau, pavyzdžiui, įstatymo 16 straipsnio keitimo atveju, skolininkų padėtis būtų pabloginama, nes netesybas ir kitas finansines sankcijas skolininkams būtų galima taikyti plačiau, nei tai galima daryti pagal galiojantį reguliavimą, todėl manytina, jog atvejų, kai būtų galima skaičiuoti netesybas ir taikyti kitas finansines sankcijas, išplėtimas prieštarauja projekto aiškinamajame rašte išdėstytam tikslui ir gali bloginti skolininkų finansinę padėtį.

2. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl kredito sutarties nutraukimo atveju arba kredito davėjui pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, netesybų procentinis dydis mažinamas nuo 0,05 procento (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis) iki 0,015 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos atlieka kompensacinę kreditoriaus finansinių nuostolių funkciją, ne tik nėra aiškūs skirtingo jų dydžio nustatymo pagrindai galiojant kredito sutarčiai ir po jos nutraukimo bei pareikalavus grąžinti kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ir kyla abejonių, ar netesybų procentinio dydžio sumažinimas užtikrins tinkamą kreditoriaus finansinių nuostolių kompensavimą, t. y. ar nebus paneigta pati netesybų paskirtis.

3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalys galiotų ir iki 2019 m. gegužės 1 d. sudarytoms kredito sutartims, t. y. siūlomu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinimas įstatymo atgalinis veikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ Taigi atsižvelgiant, jog įstatymu garantuota kreditorių padėtis teikiamu įstatymo projektu būtų pabloginta (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatant mažesnį netesybų procentą), teigtina, kad  reguliavimo pobūdis pažeistų teisinio reguliavimo srityje galiojančią taisyklę lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kreditavimo sutartims.

Departamento direktorius                                                                                     Andrius Kabišaitis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene@lrs.lt

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt