Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 102-P-61

Vilnius

SVARSTYTA: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 5, 7, 20, 21, 24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių  pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹, 41¹ straipsniais įstatymo projekto (Nr. XIIP-2453(2))

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-17	1, 3, 4				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“ sąvoka, vartojant formuluotę „pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma <...>“ yra apibrėžiama ne tik projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 9^1 straipsnio 2 dalyje, bet ir galiojančio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose nuostatose „ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei“ nėra apibrėžiami vienodai (skiriasi ratas asmenų, kurių veikla laikoma „ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei“), reikėtų: pirma, tiek projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9^1 straipsnio 2 dalyje, tiek ir įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje atsisakyti žodžių „pagal šį įstatymą“; antra, siekiant teisinio aiškumo, tiek teikiamo projekto nuostatose (2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11^1dalyje; 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte), tiek ir galiojančio įstatymo nuostatose (2 straipsnio 15 dalyje bei 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte), kuriose yra vartojama „ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“ sąvoka, pateikti nuorodas atitinkamai arba į keičiamo įstatymo 9^1straipsnio 2 dalį arba į įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.	Nepritarti	Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas (o taip pat ir grąžinimas) ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka, kuriuos pastaboje mini Teisės departamentas, yra skirtingi institutai. Jie skiriasi savo paskirtimi, turiniu ir sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka reikalauja dar papildomos sąlygos, t.y. integravimosi į Lietuvos visuomenę.  Todėl šiame įstatyme unifikuota ypatingų nuopelnų sąvoka neturėtų būti nustatyta. Be to, manytina, kad šiuo metu tiek galiojančiame įstatyme esantis, tiek projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kai ypatingi nuopelnai yra ne apibrėžiami sąvokoms skirtuose straipsniuose (2 straipsnio 11^1 dalyje ir 15 dalyje), o straipsniuose, kurie nustato Lietuvos Respublikos pilietybės  suteikimo išimties tvarka ir Lietuvos Respublikos pilietybės  išsaugojimo sąlygas ir tvarką yra kur kas aiškesnis, nei daugelio nuorodų pateikimas įvairiuose tiek projektu keičiamuose, tiek šiuo metu galiojančiuose, bet nekeičiamuose straipsniuose. Be to, kyla abejonė, ar apskritai būtų tinkamas toks teisinis reguliavimas, kai sąvokų straipsnyje ta pati sąvoka skirtinguose punktuose būtų apibrėžiama skirtingai, nes, kaip jau buvo minėta, unifikuota šiuo atveju ji negali būti. Pažymėtina ir tai, kad apskritai papildomų nuorodų kūrimas apsunkina įstatymo taikymą, todėl projekto iniciatoriai pasirinko tokį teksto supaprastinimo kelią, kad įstatymas būtų aiškesnis ir suprantamesnis ir, kad jį būtų paprasčiau vartoti. Dėl formuluotės „pagal šį įstatymą“ vartojimo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad tokia formuluotė yra nustatyta šiuo metu galiojančio įstatymo  20 straipsnio 2 dalyje, teisinio reguliavimo vieningumo prasme buvo pasirinktas toks pat nuostatos formulavimo variantas.
2.		7				2. Pagal projekto  6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama, „paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota“. Pažymėtina, kad pačiame įstatymo 22 straipsnyje, į kurį nurodoma šioje projekto nuostatoje, reglamentuojamos „aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama“. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga atitinkamai papildyti ir įstatymo 22 straipsnį.	Nepritarti	Tai, kad pilietybė neišsaugoma, jeigu yra įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių, yra nustatoma 9^1 straipsnio, reglamentuojančio išsaugojimo sąlygas, 3 dalyje (projekto 4 straipsnis). Analogiškai, kaip yra nustatyta įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio atkūrimo sąlygas, 3 dalyje, kad pilietybė neatkuriama, jeigu yra 22 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių. Vadinasi, paaiškėjus, kad tokių aplinkybių buvo ir dėl to pilietybė negalėjo būti išsaugota ar atkurta, asmeniui yra pagrindas netekti pilietybės. Tai šiuo metu galiojančio įstatymo 24 straipsnio 6 punkte „atkūrimo“ atveju ir nurodyta, o kadangi projektu nustatomas naujas institutas „išsaugojimas“ 24 straipsnio 6 punkte nurodytas pagrindas atitinkami pildomas. Pažymėtina, kad pilietybės išsaugojimas (kaip ir pilietybės atkūrimas) nėra pilietybės įgijimo būdai (šie institutai reglamentuojami II skyriuje „Lietuvos Respublikos piliečiai“) ir logiška, kad sąlygos atkurti ir išsaugoti dėstomos tokia pat tvarka. Taigi, 22 straipsnio pildyti nereikia.

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas