LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 2821 STRAIPSNIU IR KODEKSO 177, 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-03-22 Nr. XIIIP-4856(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis „veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje.
2. BK XXVII skyrius „NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“.
3. Sistemiškai vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. XIIIP-4856). Yra ir tokių teikiamo įstatymo projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[[1]]. Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreiktų požymių vertės neturėtų būti didinamos.
4. Galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, išskiriami trys alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[[2]]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“.
5. Įstatymo projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle[[3]]. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste[[4]]. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse.
6. Iš projektu keičiamo BK 178, 180, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui.
Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams.
Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai. Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalis), o dalį – sunkiems (pvz., įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse. Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
7. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma padidinti BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas. Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas. Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau 1500 MGL. Siūlymai ženkliai didinti neteisėto praturtėjimo dalyko vertę ne kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje[5].
8. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siūloma keisti BK 192 ir 195 straipsnius, kurie priklauso BK XXIX skyriui „NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra perteklinis[[6]].
9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 1 dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalis, kuriose kalbama apie „didelę žalą“).
10. Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio 1 dalis.
11. Pritartina įstatymo projekto 25 straipsnyje numatomam siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu, remiantis įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalimi, už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme.
Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750 MGL neviršijančią turtinę žalą, numatomos identiškos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
12. Įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalyje kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“. Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[[7]]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK 182 straipsniui, bet ne BK 207 straipsniui. Antai BK 207 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“.
13. Įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo BK 219 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu. Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[[8]]. Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK 219 straipsnis būtų papildytas kategorišku reikalavimu, kad atsakomybėn traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu.
14. Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje siūloma diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK 223 straipsnyje.
15. Įstatymo projekto 32 ir 33 straipsniu keičiamo BK 222 ir 223 straipsniuose rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[[9]].
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]