PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS

ĮSTATYMo NR. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-5174 (2)

 

2021-02-26

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

4

5

 

Argumentai: pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo iš kurio gyvūnai buvo paimti. Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų.

 

Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo,  dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas Kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

 

2.

10

3

 

Argumentai:  vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija. Todėl siūlau papildyti projektą.

 

Pasiūlymas: papildyti 10 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

4 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies papildymas

3. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų. , išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus,  ar patelė bus naudojama veisimui ar sterilizuojama. Nusprendus veisti,  būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija.

 

 


 

 

Teikia

Seimo nariai                            Orinta Leiputė            

Kęstutis Vilkauskas

Eugenijus Sabutis

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Dovilė Šakalienė