AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO Nr. I-1593  5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 41¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 64 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas 1) parengtas atsižvelgiant į tai, kad yra atnaujinamas karo prievolininkų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir siekant užtikrinti tinkamą karo prievolės organizavimą ir administravimą, taip pat numatyti priemones, skatinančias karo prievolės atlikimą.

Projekto 1 uždaviniai:

1. atsisakyti diskriminacinio pobūdžio nuostatos dėl aukštąsias mokyklas baigusių į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų amžiaus reikalavimo;

2. užtikrinti, kad šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse esančių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus, skaičiui;

3. numatyti papildomus privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus, kai karo prievolininkai yra pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikę laisvės atėmimo bausmę;

4. nustatyti fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su karo prievolininku, pareigą perduoti karo prievolininkui karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją;

5. nustatyti karo prievolininkų, išvykusių į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, pareigą informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą;

6. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims numatytą lengvatą kompensuoti dalį už studijas sumokėtos kainos pakeisti piniginėmis išmokomis, priklausančiomis nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų ir savanoriškumo.

 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas 2), atsižvelgiant į tai, kad Projekte 1 numatoma nauja nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų skatinimo piniginėmis išmokomis priemonė, bei į tai, kad planuojama privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims didinti išmoką buitinėms išlaidoms, naikinamos kai kurios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) numatytos garantijos privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims.

2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektų siūlytojai

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo (toliau – Karo prievolės įstatymas) 5 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą  ir bazinius karinius mokymus šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai).

Karo prievolės įstatymo 6 ir 9 straipsniuose nustatyta, kad einamųjų kalendorinių metų šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose sąrašai sudaromi į juos atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Taip pat nustatyta, kad pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvauti norintys karo prievolininkai, o jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro nepareiškę karo prievolininkai. Pastebėtina, kad šiuo metu nėra nustatyti jokie papildomi sąrašų sudarymo kriterijai, dėl ko praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai, naudojantis kompiuterine programa, atsitiktine tvarka surašytų karo prievolininkų eilės pradžioje atsidurs vienoje ar keliose savivaldybėse gyvenantys karo prievolininkai, kurie pirmiausiai ir būtų šaukiami atlikti tarnybą.

Pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 puntą, privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama karo prievolininkams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

Pagal Karo prievolės įstatymo 32 straipsnį, šiuo metu nustatyta tik fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareiga karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai tvarkyti.

Karo prievolininkų pareigos nustatomos Karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje, tačiau nėra nustatyta išvykusių iš Lietuvos karo prievolininkų pareiga informuoti apie faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Pastebėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija neturi duomenų apie iš Lietuvos išvykusių karo prievolininkų gyvenamąją, studijų ar darbo vietą, dėl ko tampa sudėtinga ar neįmanoma užtikrinti tinkamo tokių karo prievolininkų administravimo, o tai apsunkina ir patį karo prievolės organizavimą.

Šiuo metu Karo prievolės įstatymo 41 straipnio 1 dalyje kaip viena iš nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomų lengvatų yra dalies už pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas sumokėtos kainos kompensavimas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims garantuoja jų pašto siuntų apmokėjimą (64 straipsnio 1 dalis) ir kelionės išlaidų visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) vykti namo atostogų ir grįžti iš jų, vykti į sveikatos priežiūros ar reabilitacijos įstaigą ir grįžti iš jos, vadams leidus, vykti lankyti sunkiai sergančių šeimos narių, vadams leidus, vykti į šeimos narių, globėjų ir pirmos eilės giminių laidotuves, grįžti namo išleistiesiems į atsargą apmokėjimą (64 straipsnio 7 dalis). Be to, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms tokių karių šeimoms kario tarnybos metu kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariui pateikus nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas, kuriomis karys nesinaudoja.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projekte 1 atsisakoma išlygos dėl šaukiamojo amžiaus aukštąsias mokyklas baigusių asmenų atžvilgiu, numatant, kad karo prievolininkų, šaukiamų (ne savo noru) į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir bazinius karinius mokymus amžius – nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šia nuostata būtų panaikintas vienos iš asmenų grupių (studijas aukštojoje mokykloje baigusių asmenų) atžvilgiu taikomas diskriminuojančio pobūdžio reikalavimas privalomosios pradinės karo tarnybos subjektu būti iki 38 metų įskaitytinai. Ši nuostata naikintina atsižvelgiant ir į tai, kad ji gali atgrasyti potencialius studentus siekti aukštojo išsilavinimo.

Projekte 1 siūloma nustatyti, kad, sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose sąrašus, būtų užtikrinama, kad šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių arba jose faktiškai gyvenančių ar gyvenusių iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti, skaičiui. Toks papildomas sąrašų sudarymo reikalavimas leis užtikrinti, kad einamaisiais kalendoriniais metais būtų pašaukti karo prievolininkai iš visų savivaldybių proporcingai atitinkamose savivaldybėse esančių galimų pašaukti karo prievolininkų skaičiui ir išvengti atvejų, kai dauguma einamaisiais kalendoriniais metais šaukiamų karo prievolininkų būtų iš vienos ar kelių savivaldybių. Taip pat toks reglamentavimas sudarys sąlygas tolygiai paskirstyti karo prievolę administruojančių krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administracinę naštą, sudarys galimybes šaukiamiems karo prievolininkams atlikti tarnybą arčiau jų gyvenamosios vietos.

Projektu 1 papildomi privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindai, numatant, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama ir karo prievolininkams, pripažintiems kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų, būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą itaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei.

Siekiant užtikrinti tinkamą karo prievolės administravimo įgyvendinimą ir karo prievolininko informavimą apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, Projekte 1 numatoma, kad, dėl objektyvių priežasčių negalint karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui, šie nurodymai galės būti įteikiami su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečams šeimos nariams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas. Įteikus karo prievolę administruojančios institucijos nurodymą anksčiau minėtiems asmenims, jie nedelsdami privalės šį nurodymą perduoti šaukiamam karo prievolininkui.

Projekte 1 nustatoma karo prievolininkų, išvykusių į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Tokia pareiga užtikrins kontaktinių duomenų su išvykusiu karo prievolininku išlaikymą, leis užtikrinti tinkamą tokių karo prievolininkų administravimą ir karo prievolės organizavimą.

Projekte 1 vietoj dalies už pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas sumokėtos kainos kompensavimo nustatoma nauja nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimo priemonė – piniginės išmokos, skaičiuojamos kas mėnesį ir priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų: 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai; 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai; 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. Asmenims savo noru atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvaujantiems baziniuose kariniuose mokymuose išmokos bus didinamos 25 procentais. Tokios skatinamosios priemonės suteiks galimybę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims patiems apsispręsti ir pasirinkti gautų išmokų panaudojimo būdą, šias lėšas skiriant studijoms ar kitų asmeninių poreikių tenkinimui. Taip pat toks nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimo modelis pritrauks daugiau  norinčiųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose asmenų, bei skatins tarnybą atliekančius asmenis siekti kuo geresnių tarnybos rezultatų, dėl ko atitinkamai turėtu augti ir tarnybą atlikusių asmenų karinio parengtumo lygis bei privalomosios karo tarnybos prestižas.

Projekte 1 numatoma, kad skatinimo išlaidos bus finansuojamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad Projekte 1 numatoma nauja nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų skatinimo priemonė (piniginė išmoka), be to, planuojama privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims didinti išmoką buitinėms išlaidoms, Projektu 2 naikinamos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 straipsnio 1 ir 7 dalyse bei 68 straipsnio 9 dalyje numatytos garantijos privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims. Manytina, jog privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių skatinimas pinigine forma leis jiems tikslingiau panaudoti gautas lėšas, atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius ir tokiu būdu sumažins administravimo išlaidas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.  

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Projektą 1, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 442 „Dėl Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių asmenų už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Priėmus Projektą 1, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. V-1154 „Dėl Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Priėmus Projektą 1, taip pat reikės parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymą, kuriame turės būti nustatyta piniginių išmokų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims mokėjimo tvarka, taip pat šių asmenų tarnybos vertinimo kriterijai.

Priėmus Projektą 2, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 84 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos karių atleidimo nuo būsto komunalinių paslaugų teikimo mokesčių ir būsto šildymo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Priėmus Projektą 2, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. V-1261 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių ir karo prievolininkų, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai  įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymą, kuriame turės būti nustatyta piniginių išmokų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims mokėjimo tvarka, taip pat šių asmenų tarnybos vertinimo kriterijai.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Lėšų poreikis Projekto nuostatoms dėl nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimo įgyvendinti priklausys nuo nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atitinkamais metais baigusių asmenų skaičiaus, jų tarnybos rezultatų, taip pat nuo savo noru tarnybą atliksiančių asmenų skaičiaus. Atlikus preliminarius skaičiavimus, numatoma, kad Projekto nuostatoms įgyvendinti 2016 m. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų reikės skirti apie 3,2 mln. eurų, 2017 m. lėšų poreikis augtų dar 3 mln. eurų ir siektų 6,2 mln. eurų, 2018 metais lėšų poreikis būtų apie 4,9 mln. eurų.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų gauta nebuvo.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra ,,privalomoji karo tarnyba“, ,,karo prievolė“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

          Nėra.

Seimo nariai:

Artūras Paulauskas

Juozas Olekas

Arvydas Anušauskas

Algis Kašėta