PASIŪLYMAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375
1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹, 64 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO
11¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4140

2019-12-16

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys
1.	25	1		Argumentai: Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų. Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų. Įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą; Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus) Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų; Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas. Vieną iš pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti. Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus („Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo. Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi Norvegijos parlamentas, nustatydamas ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje yra labai riboto efektyvumo, ir neužkerta kelio atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos iš palmių aliejaus mastai. 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš palmių aliejaus ir sojų, gaminami biodegalai daro ypač didelę žalą klimatui, įvertinant Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriuje susidarančią įtaką klimatui. Europos Parlamentas 20117 m. balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ribojant, kad į rinką nepatektų biodegalai, kurių žaliava buvo gaminama neatitinkant ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytų kriterijų, pats tokių biodegalų ar jų subproduktų (šalutinių produktų ar jų gamybos atliekų) naudojimas sukelia tokių biodegalų rinkos poreikį, kas savo ruožtu skatina darnumo kriterijų neatitinkančių žaliavų gavybą ir eksportą į kitas, ne ES valstybes. Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau, nei 20% visų Lietuvoje vartojamų biodegalų. Todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai, kurią pilnai patenkinti gali iš vietinių žaliavų, kurių darnumą kontroliuoti yra gerokai paprasčiau, gaminami biodegalai,. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, ~~nebent~~ išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų.

Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų.

Įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus)

Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;

Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas. Vieną iš pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti.

Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus („Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas.

Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi Norvegijos parlamentas, nustatydamas ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje yra labai riboto efektyvumo, ir neužkerta kelio atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos iš palmių aliejaus mastai.

2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš palmių aliejaus ir sojų, gaminami biodegalai daro ypač didelę žalą klimatui, įvertinant Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriuje susidarančią įtaką klimatui.

Europos Parlamentas 20117 m. balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ribojant, kad į rinką nepatektų biodegalai, kurių žaliava buvo gaminama neatitinkant ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytų kriterijų, pats tokių biodegalų ar jų subproduktų (šalutinių produktų ar jų gamybos atliekų) naudojimas sukelia tokių biodegalų rinkos poreikį, kas savo ruožtu skatina darnumo kriterijų neatitinkančių žaliavų gavybą ir eksportą į kitas, ne ES valstybes.

Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau, nei 20% visų Lietuvoje vartojamų biodegalų. Todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai, kurią pilnai patenkinti gali iš vietinių žaliavų, kurių darnumą kontroliuoti yra gerokai paprasčiau, gaminami biodegalai,.

Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, ~~nebent~~ išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“

Teikia

Seimo narė Virginija Vingrienė