LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 199¹, 199² IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-2697 (2))

2018 m. birželio 13 d. Nr. 102-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento Teisės skyriaus viršininkė Valentina Lemežienė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Sčeponavičius, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Arnas Marcinkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-05			*	Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles.	Atsižvelgti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-06-07				1. Pasikeitusi Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio redakcija su kitais BK šio straipsnio pakeitimų įstatymais, todėl projekto 1 straipsnio redakcija taisytina pagal galiojančias nuostatas (aktualią redakciją).	Pritarti	Projekto 1 straipsnis išdėstytas aktualioje BK 199 straipsnio redakcijoje, atitinkamai BK 199 straipsnio 1 ir 3 straipsnio dalys sukeičiamos vietomis, nes nebuvo atkreiptas dėmesys, kad BK kriminalizuojant dopingo gabenimą, pagal sankcijų dydžius esamas straipsnio dalių išdėstymas neatitiko BK sistemos.
3.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-06-07	*			2. 2017 m. balandžio 14 d. klausymuose pasiūlyta sulaukti ANK pakeitimo ir suderinti BK ir ANK nuostatas, taip pat sulaukti, kol padidės bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND) iki 50 eurų (šis dydis įsigaliojo 2018-01-01), kad siūlomi BK pakeitimai būtų labiau adekvatūs, lyginant veikos pavojingumą ir siūlomą bausmę: (projekto autoriai siūlo pirmose keičiamų straipsnių dalyse už neteisėtai gabenamų prekių 150 MGL vertę numatyti neadekvačią 4 metų laisvės atėmimo bausmę). Atkreiptinas dėmesys, kad BK vertybių sistemoje tokio santykio šiuo metu nėra, pvz., BK XXXI skyriuje už 150 MGL sumą numatyti vieneri metai (BK 206 str.). Be to, palyginus daug pavojingesnes veikas asmeniui (ne finansams), pvz., BK 144 str. palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, nustatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų, o šiame projekte už 7500 eurų vertės vežamas prekes siūlomas laisvės atėmimas iki ketverių metų, kas iš tikro neatitinka balanso tarp keliamo pavojaus visuomenei ir siūlomos bausmės, todėl siūlytina sumažinti didžiausią bausmę, palyginant su BK jau galiojančių bausmių ir vertybių sistema. BBND (BK – MGL) nuo 2018-01-01, kaip minėta, padidėjo 50 eurų, nuo 2017-10-06 taip pat smarkiai padidėjo baudos (žiūrėti BK 47 straipsnį), taigi, tikslus galima pasiekti taikant baudų bausmes.	Atsižvelgti
3.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-06-07	1, 2, 3, 4	1, 1, 1, 1		Ankstesnių, 2015-03-18 vykusių klausymų metu išryškėjo nuomonių tendencija, kad siūlomu projektu nebus pasiektas problemų sprendimas ir rezultatas, nes kova su kontrabanda nukreipta į smulkias veikas, kurios nesiekia 20 procentų, o ne į stambaus mąsto nusikaltimus, kurie atneša valstybei didžiausią žalą. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad problemos greičiausiai kyla ne dėl pačių teisės normų, o dėl jų taikymo praktikoje. Atkreiptas dėmesys, kad keičiant BK, reikėtų keisti ir derinti ANK, todėl reikėtų kartu svarstyti abu kodeksus. Kaip nurodė LAT savo pastaboje, nuolat didinamų laisvės atėmimo bausmių sankcijų pasekmės – išbalansuojama BK bausmių sistema. Šiuo metu dar vis daug asmenų atlieka bausmes pataisos įstaigose lyginant su ES šalių vidurkiu, tačiau tendencija ir toliau lieka ta pati - teikiami BK pataisų projektai tik griežtinančia linkme. Atsižvelgiant į tai, kad BK projekte dėl kontrabandos ir kitų Įstatymų projektuose minimų pažeidimų esmę sudaro mokesčių vengimas, todėl kovos su kontrabanda tendencija turėtų būti nukreipta į finansinę nusikaltusių asmenų atsakomybę (baudas, juo labiau, kad jos, kaip aukščiau minėta, nuo 2017-10-06 labai smarkiai padidėjo, už nesunkius nusikaltimus šiuo metu mažiausia bauda būtų 2500 eurų, didžiausia – 100000 eurų , už sunkų nusikaltimą didžiausia bauda- 300000 eurų), o ne griežtas laisvės atėmimo sankcijas, kaip pasiūlyta svarstomo projekto visų keturių straipsnių naujose pirmose dalyse – laisvės atėmimas iki ketverių metų, juo labiau, kad daugumos klausymų dalyvių nuomone, siūlomas reguliavimo pakeitimas neturėtų reikšmės stambios kontrabandos kaltininkų atsakomybei, kuri nekeičiama, o pakeitimai nukreipiami į kovą tik su smulkiais kontrabandininkais. Galimos pasekmės, kad padaugės ikiteisminių tyrimų, ką pastebi ir Generalinė prokuratūra, klausymų metu- ir policija, padaugės nuteistųjų pataisos įstaigose, padidės jų išlaikymui lėšų poreikis. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu konferencijose, įvairių lygių viešuose pasitarimuose pasisakoma apie labai griežtėjančią baudžiamąją politiką Lietuvos Respublikoje, nes beatodairiškai didinamos bausmių sankcijos, kriminalizuojamos vis naujos veikos (ir siūlomame projekte nuo 250 MGL mažinama riba iki 150 MGL, tai yra kriminalizuojama veika per 100 MGL, kuri šiuo metu yra administracinės atsakomybės objektas). Sutiktina, kad reikia tobulinti BK, nes nuo administracinio nusižengimo iš karto pereinama prie sunkaus nusikaltimo, t. y. BK nustatytas sunkus nusikaltimas, pvz. BK 199 str. 1 d. kontrabanda – didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Siūlytina keisti BK, labiau subalansuojant veikų ribas pagal sunkumą, ir nukreipti kovą su kontrabanda į didelio masto veikas, kurios daro didžiulę žalą šalies ekonomikai.. Vyriausybė (rengėja Teisingumo ministerija) BK pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2448 Aiškinamajame rašte nurodė argumentus: „Tiek oficialiai skelbiama statistika, tiek Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad didelė dalis nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Tuo pačiu, toks reiškinys liudija santykinai griežtą ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką Lietuvoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9729 asmenys, o 100 000 gyventojų teko 315 įkalintų asmenų. Tarptautinio kalėjimų studijų centro 2013 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių Lietuvą Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija. Šie duomenys verčia sunerimti dėl esminės laisvės atėmimo vietų įstaigų perpildymo problemos.“ 2016 m. Lietuvoje buvo 255 įkalintų asmenų/100000 gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis yra 135 asmenys/100000 gyventojų, tai yra Lietuvoje beveik dvigubai didesnis įkalintųjų skaičius. Vokietijoje 70-80 asmenų/100000 gyventojų, Suomijoje 57-60 asmenys/100000 gyv., Slovėnijoje - 73 asm., Belgijoje, Austrijoje -~100 asmenų/100000 gyventojų. LR nuteistų asmenų pataisos įstaigose sumažėjimą lėmė teigiamos praktikos formavimas. Suėmimo atvejų sumažėjo ~50 proc, mažėjimas suimtųjų ir dėl naujai taikytų intensyvios priežiūros priemonių, taip pat mažėjimą lėmė bausmių vykdymo atidėjimo sąlygos, dažniau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau BK griežtinimo politikos tendencijos nesikeičia vertinant pastaraisiais metais priimamas BK pataisas, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekis iki 2020 metų pataisos įstaigose laisvės atėmimo vietose nuteistųjų skaičių sumažinti iki 235 asmenų /100000 gyventojų, siekis 2020 m. realų terminuotą laisvės atėmimą taikyti 21 proc. asmenų nuo visų taikytų bausmių. Apibendrinant svarstytina, ar tikrai projekte siūlomomis priemonėmis galima išspręsti problemas ir pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus, kurie numatyti Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, tik griežtinant BK ir kriminalizuojant vis naujas veikas.	Pritarti iš dalies	Visų keturių keičiamų straipsnių pirmose dalyse sankcija mažinama nuo ketverių iki dvejų metų, nes klausymų metu atkreiptas dėmesys, kad Baudžiamajame kodekse nėra tokių neadekvačių dydžių, kai 150 MGL vertės objektas į kurį kėsinamasi ir būtų taikoma tokia griežta, neadekvati ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Neatitinka BK sistemos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2016-2020 m. programos priemonių įgyvendinimo plane: 5.4. Rodikliai *Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų:* *2016 m.-255, 2020 m. - 235 asmenys.* *5.4.6.* Rodikliai *Taikyto realaus terminuoto laisvės atėmimo dalis nuo visų taikytų bausmių, proc.* *2016 m. - 22,6 , 2020 m. - 21.*
4.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-06-13	N 5			Atsižvelgiant į pagrindinio sujungto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 64, 99, 108, 109, 115, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217¹, 218, 426, 505, 546, 589, 599, 610, 613 ir 665 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 49¹ir 209¹ straipsniais įstatymo projekto XIIIP-2207(2) įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d., susijęs XIP-2697(3) įstatymo projektas pildomas nauju 5 straipsniu ir nustatoma įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d.	Pritarti	„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ilona Rozinienė 2018-05-21	*			Sveiki, Kreipiuosi į Jus, nes Jūs vieninteliai, kurie galite sukontroliuoti šiuo metu visai nekontroliuojančią kontrobandos situaciją, kuri auga kaip ant mielių... 2018 m. sausio 1 d. Vyriausybė padidino naują bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBND) nuo 37,66 Eur. iki 50 eur. Šis dydis yra tiesiogiai susijęs su teisės normos dispozicijoje nurodyta prekių ar turto verte, nesumokėtų mokesčių suma, žalos dydžiu, išreikštu BBND, todėl toks Vyriausybės sprendimas ženkliai sušvelnino teisinę atsakomybę už kontrabandą ir disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Įstatymo projektas kartu su pagrindiniu BK pakeitimo projektu turės teigiamą prevencinę įtaką kovojant su kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis ir tai leis pagerinti bendrą kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Įstatymo projektas užkerta kelia nepagrįstam atsakomybės švelninimui Vyriausybei priėmus sprendimą didinti BBND. Įstatymo projektai, kurie iš esmės išspręstų šią landą Seime nebuvo pristatyti, nes nebuvo Teisingumo ministro – parengė ir turėjo pristatyti Teisingumo ministerija: XIIIP-1484 Administracinių nusižengimų kodekso 33, 64, 108, 109, 115, 127, 174, 187, 205, 208, 209, 212, 213, 214, 426, 589, 599, 610, 613 ir 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 49(1) straipsniu įstatymo projektas  XIP-2697(2) Baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Šie įstatymo projektai yra patvirtinti Vyriausybės kaip priemonės kova su šešėliu, tačiau jau yra seniai pamiršti. Man nerimą kelią, jog 2018 m. Sausio 18 d. paskelbtas „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas rodo, jog nelegalių tabako gaminių kiekis Lietuvoje pernai augo labiausiai per pastaruosius penkerius metus. Negana to, vien tik 2017 m. dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 60 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo. 2018 m. Sausio 18 d. „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas atskleidė, jog šešėlinės tabako rinkos mastas Lietuvoje IV-ąjį metų ketvirtį siekė 19,6 proc. ir per metus išaugo 2,1 proc. bei pasiekė didžiausią mastą nuo 2014 m. Nuoširdžiai tikiuosi, jog šie įstatymo projektai greitai užkirs landai, kuri atsirado dėl techninių kliūčių. Pagarbiai	Pritarti	Teikiami abu minėti BK ir ANK įstatymo projektai svarstymui.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Ilona Rozinienė

2018-05-21

Sveiki,

Kreipiuosi į Jus, nes Jūs vieninteliai, kurie galite sukontroliuoti šiuo metu visai nekontroliuojančią kontrobandos situaciją, kuri auga kaip ant mielių...

2018 m. sausio 1 d. Vyriausybė padidino naują bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBND) nuo 37,66 Eur. iki 50 eur. Šis dydis yra tiesiogiai susijęs su teisės normos dispozicijoje nurodyta prekių ar turto verte, nesumokėtų mokesčių suma, žalos dydžiu, išreikštu BBND, todėl toks Vyriausybės sprendimas ženkliai sušvelnino teisinę atsakomybę už kontrabandą ir disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Įstatymo projektas kartu su pagrindiniu BK pakeitimo projektu turės teigiamą prevencinę įtaką kovojant su kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis ir tai leis pagerinti bendrą kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Įstatymo projektas užkerta kelia nepagrįstam atsakomybės švelninimui Vyriausybei priėmus sprendimą didinti BBND.

Įstatymo projektai, kurie iš esmės išspręstų šią landą Seime nebuvo pristatyti, nes nebuvo Teisingumo ministro – parengė ir turėjo pristatyti Teisingumo ministerija:

XIIIP-1484 Administracinių nusižengimų kodekso 33, 64, 108, 109, 115, 127, 174, 187, 205, 208, 209, 212, 213, 214, 426, 589, 599, 610, 613 ir 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 49(1) straipsniu įstatymo projektas

 XIP-2697(2) Baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS

Šie įstatymo projektai yra patvirtinti Vyriausybės kaip priemonės kova su šešėliu, tačiau jau yra seniai pamiršti.

Man nerimą kelią, jog 2018 m. Sausio 18 d. paskelbtas „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas rodo, jog nelegalių tabako gaminių kiekis Lietuvoje pernai augo labiausiai per pastaruosius penkerius metus. Negana to, vien tik 2017 m. dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 60 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo.

2018 m. Sausio 18 d. „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas atskleidė, jog šešėlinės tabako rinkos mastas Lietuvoje IV-ąjį metų ketvirtį siekė 19,6 proc. ir per metus išaugo 2,1 proc. bei pasiekė didžiausią mastą nuo 2014 m.

Nuoširdžiai tikiuosi, jog šie įstatymo projektai greitai užkirs landai, kuri atsirado dėl techninių kliūčių. Pagarbiai

Pritarti

Teikiami abu minėti BK ir ANK įstatymo projektai svarstymui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-26	1, 2, 3, 4			1. Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-2697 Iš esmės pritariame idėjai praplėsti baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą, muitinės apgaulę, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad keltinas klausimas dėl to, ar nebūtų tikslinga įgyvendinti 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto baudžiamojo kodekso (toliau – BK) projekto idėją, kad kontrabanda ir neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos būtų kriminalizuoti ir kaip nusikaltimas, ir kaip baudžiamasis nusižengimas. Pritarus šiam siūlymui, atitinkamai turėtų būti konstruojami ir BK 199-1 bei 199-2 straipsniai, kuriais BK buvo papildytas po to, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos nare. Nepaisant to, kokia Seimo narių pozicija būtų dėl nagrinėjamų veikų pobūdžio (baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas ar tik nusikaltimas), spręstinas klausimas dėl sankcijų konstravimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu atitinkamų BK normų sankcijose (BK 199 straipsnio 1 dalis, 199-1 straipsnio 1 dalis ir 199-2 straipsnio 1 dalis) numatyta alternatyva laisvės atėmimo bausmei - bauda. Pažymėtina, kad jeigu šios alternatyvos bus atsisakyta, tai už atitinkamus nusikaltimus teismai, paprastai, privalės skirti laisvės atėmimo bausmę ir negalės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo (išimtis – nepilnamečiams paskirta ne didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo bausmė). Kitaip tariant, bus sudarytos prielaidos didėti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičiui, kuris jau ir taip kelis kartus didesnis nei Vakarų Europos valstybėse. Be to, tokia baudžiamoji politika skatintų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikėtų pasvarstyti, ar atitinkamo įstatymo projekte naujai apibrėžtų veikų (BK 199 straipsnio 1 dalis, 199-1 straipsnio 1 dalis, 199-2 straipsnio 1 dalis ir 200 straipsnio 1 dalis) sankcijose numatytas pakankamas skaičius bausmių, kurios būtų alternatyva terminuotam laisvės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, nagrinėjamų normų sankcijas galima būtų papildyti ir kitomis bausmėmis (pvz., laisvės apribojimas, areštas ar viešieji darbai), juolab kad BK 132 straipsnio 1 dalies, 133 straipsnio, 134 straipsnio, 136 straipsnio, 146 straipsnio ir 151-1 straipsnio sankcijose numatytas didesnis skaičius alternatyvų terminuotam laisvės atėmimui, kuris taip pat, kaip ir vertinamose normose, nustatytas iki ketverių metų.	Pritarti iš dalies	Iš dalies atsižvelgta į LAT pastabą, sankcijoje baudos bausmė paliekama, sumažinama laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.
2.	Generalinė prokuratūra 2011-01-10	1, 2, 3, 4			<...>Manome, kad pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bei su jais susiję Operatyvinės veiklos įstatymo (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas (KŽĮ) ir jo 8 straipsnis-pastaba mūsų) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai nepadės efektyviau kovoti su kontrabanda ir kitais nusikaltimais ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas šios kategorijos baudžiamosiose bylose užtrunka ilgai, reikalauja didelių laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų. Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procesas yra paprastesnis, greitesnis, efektyvesnis ir reikalaujantis žymiai mažesnių išlaidų. Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, ženkliai išaugtų ikiteisminių tyrimų skaičius, o pagrindinė institucija tirianti kontrabandą ir kitas nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai- Muitinės kriminalinė tarnyba jau šiuo metu susiduria su dideliu darbo krūviu, sąlygojančiu pernelyg ilgą ikiteisminių tyrimų trukmę. Akivaizdu, kad išaugus atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičiui, tyrėjai prarastų galimybę koncentruotis ties sudėtingų, organizuotų grupių įvykdytų nusikaltimų tyrimu. Operatyvinės veiklos įstatymas (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas-pastaba mūsų) leidžia atlikti operatyvinį tyrimą, siekiant atskleisti sunkius nusikaltimus, ir tam nereikia keisti baudžiamojo kodekso ar Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas -pastaba mūsų). Nustatyta, kad bausmių skyrimo praktikoje neatsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mąstą, t.y. paprastai skiriamos baudos, kurios beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis 2006-2008 m. vidutinis skiriamos baudos už nusikalstamas veikas, susijusias su akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu dydis yra apie 14 tūkst. Lt (apie 108 MGL). Laisvės atėmimo bausmė šios kategorijos baudžiamosiose bylose taikoma itin retai. Be to administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese, kai administracinės teisės pažeidimas susijęs su kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, įstatymas leidžia efektyviai taikyti turto konfiskavimą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio nuostatomis galima konfiskuoti daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais arba tiesioginiais objektais netgi tada, kai jie nėra pažeidėjo nuosavybė. Baudžiamajame procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, galima konfiskuoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį turtą tik tuo atveju, jeigu šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Realiai įrodyti minėtą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu pavyksta itin retai. Atsižvelgiant į tai, kad akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu užsiimantiems asmenims pagrindinis motyvas yra neteisėtų pajamų gavimas, manytume, jog kova su minėtomis nusikalstamomis veikomis turėtų būti pagrįsta efektyviu administracinės atsakomybės taikymu ir bausmių orientavimu į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t.y. pinigines baudas bei turto konfiskavimą, siekiant, kad teismo skiriama piniginė bauda būtų adekvati valstybės biudžetui daromos žalos dydžiui ir kompensuojamos valstybės patiriamos išlaidos, tiriant ir nagrinėjant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Mūsų nuomone, siekiant efektyviau kovoti su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisos, leidžiančios maksimaliai priartinti skirtinų baudų dydį prie biudžetui padaromos žalos ir valstybės išlaidų, patiriamų tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, dydžio.	Atsižvelgti	Pateikta vėlesnė nuomonė. BK 47 str. 2017-10-06 įsigaliojo pakeitimai, kurie daug kartų padidino baudų dydžius.
3.	Generalinė prokuratūra 2013-11-25	1, 2, 3, 4		*	Nuomonė pateikta Teisingumo ministerijai derinant projektą. Generalinės prokuratūros buvo prašoma pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 163², 177, 177², 210 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Susipažinę su nurodytais įstatymų projektais, juose siūlomiems pakeitimams ir papildymams iš esmės pritariame. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad praplėtus baudžiamosios atsakomybės ribas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų ar prekių vertę (apskaičiuojamą pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sumažinus iki 150 MGL dydžio sumos, išaugs ikiteisminių tyrimų skaičius, o tai pareikalaus papildomų laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų.	Pritarti iš dalies	Po klausymų patobulinus BK pakeitimų projektą ir nustačius visų keturių keičiamų BK straipsnių 1 dalyse didžiausias sankcijas - laisvės atėmimą iki dvejų metų, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas tampa nesunkus, todėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas atmestinas.
3.	Lietuvos Teisės institutas 2011-01-11	1, 2, 3, 4			Teisingumo ministerija 2010 m. liepos 23 d. raštu Nr. (1.39)-7R-6432 paprašė Teisės instituto atlikti tyrimą, kuriame, pirma, būtų įvertinta sankcijų už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai atitiktis jų pavojingumui, antra, pateikti išsamūs pasiūlymai, kaip kompleksiškai spręsti identifikuotas baudžiamumo už jas problemas. Teisės institutas atliktą analizę ir ja paremtus išsamius kompleksinius pasiūlymus pateikė Teisingumo ministerijai 2010-09- 29 raštu Nr. 2R-244-(1.9) (toliau – Analizė, ją pridedame). Teisingumo ministerijos pateiktame Baudžiamojo kodekso 199, 199(1), 199(2) ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-2697 pateikti siūlymai dėl nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojo teisinio reguliavimo nedera su minėto tyrimo metu padarytomis išvadomis ir iš esmės skiriasi nuo Teisės instituto mokslininkų pateiktų pasiūlymų. Kadangi mūsų pozicija jau yra išdėstyta minėtoje Analizėje, šiame rašte nurodysime tik principinius Projekto trūkumus. Pritardami Vyriausybės programos Priemonių plano 3 lentelės V skyriuje „Teismai ir teisingumas“ numatytai 221 nuostatai kiek įmanoma siekti orientuoti baudžiamąją politiką (ypač, kalbant apie nesmurtinius nusikaltimus) ne į asmens įkalinimą, o į viešuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, atlikdami Analizę ir formuluodami pasiūlymus, rėmėmės principine nuostata, kad stiprinant savanaudiškų nusikaltimų prevenciją ir kontrolę, turėtų būti stiprinamas turtinio pobūdžio poveikis kaltininkams, o su laisvės atėmimu susijusios bausmės turėtų būti taikomos tik retais, išimtiniais atvejais. Pateiktame Projekte siūloma eiti priešinga kryptimi – siūloma iš esmės plėsti laisvės atėmimo bausmių taikymą: a) kontrabandos administracinį pažeidimą pripažinti apysunkiu nusikaltimu ir numatyti už jį iki 4 metų laisvės atėmimo (kartu kyla klausimas dėl tokios sankcijos proporcingumo realiam pažeidimo žalingumui), b) mažinama kontrabandos dalyko vertė, nuo kada nusikaltimas būtų laikomas sunkiu (tokiu būdu taip pat plečiamas ratas ekonominio pobūdžio veikų, kurias būtų baudžiama itin griežtai, realiu laisvės atėmimu), c) atsisakyti baudos bausmės už šį ekonominio pobūdžio nusikaltimą (siūlomų BK straipsnių 199 str. 2 d., 199¹ str. 2 d., 199²str. 2 d., 200 str. 2 d.). Vienu iš Projekto tikslų nurodomas atsakomybės už kontrabandą nuoseklumo didinimas. Šiuo metu iš tiesų tokio nuoseklumo stinga, kontrabanda yra pripažįstama arba administraciniu teisės pažeidimu (ATP), arba sunkiu nusikaltimu. Atitinkamai didžiąją dalį kontrabandos – ATP siūloma pripažinti apysunkiu nusikaltimu (sistema būtų tokia: kontrabanda ATP, kontrabanda apysunkis nusikaltimas ir kontrabanda sunkus nusikaltimas). Tokiu būdu būtų pasiektas didesnis matematinis atsakomybės nuoseklumas, bet visiškai neatižvelgiama į minėtą Vyriausybės programos nuostatą mažinti laisvės atėmimo bausmių taikymą, ir nepaisoma reikalavimo, kad sankcijos už pažeidimus būtų proporcingos realiam pažeidimo pavojingumui. Mūsų nuomone, kur kas logiškiau būtų didesnio nuoseklumo siekti kontrabandą ir kitus panašius nusikaltimus pripažįstant apysunkiais nusikaltimais, o dalį administracinių teisės pažeidimų būtų tikslinga pripažinti baudžiamuoju nusižengimu (būtų tokia sistema: kontrabanda ATP, kontrabanda baudžiamasis nusižengimas ir kontrabanda apysunkis nusikaltimas). Analizė parodė, kad toks pasiūlymas atitiktų ir praktikos realijas - už šiuos nusikaltimus niekad neskiriamos griežtesnės nei 4 metų bausmės. Be to, kaip pažymi atitinkamus tyrimus atlikę užsienio mokslininkai, 5 metų ar ilgesnio termino bausmių griežtinimo bauginamasis efektas apskritai niekada neviršija 1 proc.[1] Kitaip tariant, sankcijos iki 6 metų ir sankcijos iki 8 metų laisvės atėmimo bauginamasis efektas būtų iš esmės toks pats. Remiantis šiais argumentais, o taip pat ultima ratio principu, t. y. vengiant perteklinio žmogaus teisių varžymo bei atsižvelgiant į kitus didelius ilgalaikių laisvės atėmimo bausmių neigiamus socialinius kaštus, taip pat į minėtą Vyriausybės programos nuostatą, siūlytina apsvarstyti galimybę ne griežtinti atsakomybę už kontrabandą ir panašius pažeidimus, bet priešingai – pripažinti šį ir jai artimus nusikaltimus ne sunkiais, o apysunkiais nusikaltimais. Pabrėžtina, kad sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės jokiu būdu nereikštų, kad sumažėtų baudžiamųjų teisinių priemonių, taikomų kontrabanda užsiimantiems asmenims, efektyvumas. Kaip minėta, Teisės institutas pasiūlė kompleksą priemonių, kaip padaryti valstybės veiklą mažinant kontrabandos mastus baudžiamosiomis priemonėmis efektyvesnę stiprinant turtinio pobūdžio poveikio priemonių sistemą. Atlikta Analizė parodė, kad pagrindinės praktinės problemos yra būtent šioje srityje.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl sankcijų dydžio – visų keičiamų straipsnių 1 dalyse nustatoma didžiausia bausmė – iki dvejų metų laisvės atėmimo. LRV 2016-2020 m. programos priemonių įgyvendinimo plane: 5.4. Rodikliai *Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų:* *2016 m.-255, 2020 m.-235 asmenys.* *5.4.6.* Rodikliai Taikyto realaus terminuoto laisvės atėmimo dalis nuo visų taikytų bausmių, proc. *2016 m. - 22,6 , 2020 m. - 21.*

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

2014-11-26

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Pritarti iš dalies

Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIP-2697(3).

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-2697(3) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: 9 – už (visais balsais).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIP-2697(3), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

[1] Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – Ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? Teisės problemos. 2009/2(64). p. 8.