LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SUJUNGIMO SU KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU ĮSTATYMO NR. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61, 12, 13 IR 131 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2418
2023-04-05 Nr. 108-P-8
Vilnius
1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Albinas Zananavičius, UAB Energy cells generalinis direktorius Rimvydas Štilinis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-17
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS būtinąją sąlygą – „įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti“ nuostata, kad ši sistema taip pat skirta perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.“ Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių skaičiavimų ar konkrečių skaičiais pagrįstų prognozių, pagrindžiančių minėtą teiginį. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalį, visą keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalį atitinkamai papildyti, ši nuostata būtų taikoma ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamoms sąnaudoms, teikiant projektu siūlomas naujas paslaugas. Svarstytina, ar projektu siūlomos nustatyti paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus išskirtinės teisės teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamas papildomas paslaugas yra tikrai būtinos teikiamo projekto tikslams įgyvendinti ir ar jas įsigyti iš projekte nurodyto subjekto būtų pigiau nei pirkti rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo vienu iš bendrųjų principų yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik kai tai tikrai būtina demokratinėje visuomenėje.
Be to, įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punktą (projekto 3 straipsniu siūloma šį punktą papildyti) ir 12 straipsnio 3 dalį, priemonės būtinajai sąlygai (įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, skirtą izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti) įgyvendinti finansuojamos ir Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimais Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis, atkreiptinas dėmesys, jog iš atitinkamų valstybės išteklių ūkio subjektui suteikta nauda gali būti laikoma valstybės pagalba.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos nuomonė. |
Atsižvelgti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. Siūlomas Įstatymo pakeitimas neįpareigoja perdavimo sistemos operatoriaus naudotis elektros energijos kaupimo įrenginių (toliau – Baterijų sistema) funkcionalumu dėl technologinių nuostolių, o suteikia galimybę baterijų sistemos operatoriui naudoti turimą sistemą platesniu funkcionalumu. Paminėtina, kad Baterijų sistemos operatorius ir toliau jokių kitų paslaugų (nei izoliuoto darbo rezervo paslauga) neteiks, o šiuo Įstatymo pakeitimu įtvirtinami pakeitimai būtų tik kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams. Įvertinus tai, darytina išvada, kad įtaka rinkoje veikiantiems subjektams įstatymo pakeitimas nesukuria jokių neigiamų pasekmių. Kadangi papildomos paslaugos nebus teikiamos, Baterijų operatorius negeneruos jokios kitos investicijų grąžos nei numatyta pagal izoliuoto darbo rezervo paslaugai taikomą reguliavimo mechanizmą, todėl Baterijų sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, yra susijusios tik su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu. Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Europos Komisijos (toliau - EK) Energetikos ir Konkurencijos generaliniais direktoratais. Gautas neformalus pritarimas tokiai veiklai, pažymint, kad įstatymu įtvirtintina veikla nepažeidžia EK 2021-10-28 sprendimu Nr. SA.63178 suderintos valstybės pagalbos. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-17
|
|
|
|
2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų priėmimo poreikį. Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui.“ Atkreiptinas dėmesys, jog projekte nenustatomas vėlesnis teikiamų nuostatų įsigaliojimo terminas, t. y. nesiūloma nustatyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai termino, per kurį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų galimybę įvertinti jos kompetencijai priskiriamų teisės aktų keitimo poreikį ir esant poreikiui atitinkamus teisės aktus priimti. Siekiant sklandaus siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo, manytina, jog atitinkamas poreikis priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų būti įvertintas iki siūlomo teisinio reguliavimo priėmimo. |
Pritarti |
VERT nuomonė išdėstyta 2023-04-04 rašto Nr. R2-(DR)-2837 1 punkte, žr. žemiau išdėstytus VERT pasiūlymus |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-17
|
|
|
|
3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė, energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir kitos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė. |
Pritarti |
VERT nuomonė išdėstyta 2023-04-04 rašte Nr. R2-(DR)-2837 |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-17 |
6 |
|
|
4. Projekto 6 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 41 dalyje vietoj nuorodos „61 straipsnio 5 dalyje“ įrašytina nuoroda „61 straipsnio 5 dalyje“.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-02-28 |
1 |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 6(1), 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2418 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Pažymime, kad Projektu keičiamo įstatymo preambulėje minimas Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 buvo panaikintas 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos, o Direktyva 2009/72/EB buvo panaikinta 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. Atsižvelgiant į tai, Projektu keičiamo įstatymo preambulėje teikiamas nuorodas į ES teisės aktus prašome atnaujinti. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 |
|
6. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-02-28 |
1 |
|
|
2. Vadovaudamiesi Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pažymime, kad teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus neturi būti nurodomas ES teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, atitinkamos nuorodos į Europos Sąjungos oficialųjį leidinį Projektu keičiamo įstatymo preambulėje turėtų būti pašalintos. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2023-04-04
|
|
|
|
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su 2023 m. vasario 7 d. Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2418 (toliau – Projektas[1]), teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus: 1. Taryba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 17 d. išvada Nr. XIVP-2418 dėl Projekto (toliau – Išvada), kurios 2 punkte nurodoma, kad Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų teisės aktų priėmimo poreikį. Atitinkamai informuojame, kad šiuo metu nėra poreikio keisti Tarybos kompetencijai priskiriamus įgyvendinamuosius teisės aktus, nebent būtų identifikuotas poreikis ateityje teikti kitas elektros energijos papildomas paslaugas, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 41 dalies formuluotėje („kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus“). |
Pritarti |
|
|
2. |
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2023-04-04 |
2 |
|
|
2. Išvados 3 punkte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Taryba ir kitos institucijos, tad manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Tarybos nuomonė. Atsižvelgdama į tai, Taryba informuoja, kad projektui iš esmės pritaria, tačiau papildomai siūlome patikslinti Projekto nuostatas įtvirtinant, kad elektros energijos kaupimo įrenginių sistema „kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus“ būtų naudojama tik tuo atveju, jeigu perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš rinkos. Pažymėtina, kad Projekte nėra aiškiai reglamentuojama, kokios veiklos ir (ar) paslaugos galėtų būti laikomos „kitoms veikloms“. Vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, PSO įsigyjamos paslaugos yra vadinamos papildomomis paslaugomis, kurios skirstomos į šias kategorijas: 1) balansavimo paslaugos; 2) su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos (angl. non-frequency ancillary services) (toliau – NFAS paslaugos). Pažymėtina, kad papildomos paslaugos yra įsigyjamos iš rinkos dalyvių, rinka grindžiamu būdu (angl. market-based) (2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos[2] 6 straipsnis, 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES[3] 40 straipsnio 5 ir 6 dalis (perkelta Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11–15 dalyse). Šiuo metu NFAS paslaugas PSO įsigyja vadovaujantis Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-1614 „Dėl Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo patvirtinimo[4]“. NFAS paslaugos nėra įsigyjamos, jeigu PSO sistemos poreikius užtikrina savo turimais įrenginiais, t. y. integruotaisiais elektros tinklo komponentais vykdydamas perdavimo veiklą. Taip pat Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 41 dalimi, yra suderinusi Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos sutarties projektą (Tarybos 2023 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3E-1810 „Dėl Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos sutarties projekto suderinimo[5]“). Šios sutarties projekto 2.3 ir 2.4 dalyse yra įtvirtinta galimybė teikti paslaugas, susijusias su dėl perdavimo tinklo technologinių nuostolių kompensavimu, jeigu būtų priimtas Projektas, tačiau nenumatyta galimybė teikti kitas paslaugas. Atitinkamai, jeigu kiltų poreikis įsigyti kitas paslaugas, kurios nėra reglamentuotos minėtame apraše ir sutarties projekte, ateityje būtų reikalingi pastarųjų Tarybos patvirtintų teisės aktų pakeitimai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41. Elektros energijos
kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose
teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų
naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto
elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti,
perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei
kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms Analogiškai siūloma išdėstyti ir kitas Projekto formuluotes, kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 4–5 dalys, 12 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 41 dalis, 131 straipsnio 3 dalis). |
Pritarti |
1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Analogiškai patikslinti ir kitas įstatymo projekto formuluotes, kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 4–5 dalys, 12 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 41 dalis, 131 straipsnio 3 dalis). |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:-
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-2418(2) ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Ekonomikos komitetas, 2023-04-05
|
1 |
|
|
Argumentai Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabas siūlome patikslinti Įstatymo preambulę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Preambulės pakeitimas Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.““ |
Pritarti |
|
|
2. |
Ekonomikos komitetas, 2023-04-05 |
2 |
|
|
Argumentai Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo ir atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2 pasiūlymą siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymai: 1. Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41. Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijai atlikti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių.“
2. Analogiškai patikslinti ir kitas įstatymo projekto formuluotes, kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 4–5 dalys, 12 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 41 dalis, 131 straipsnio 3 dalis). |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Jonas Pinskus
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: .
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė