LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-05-15 Nr. XIVP-3748

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Pažymėtina, kad formaliai šie atstovai atstovautų ne sportininkų teisėms, o patiems sportininkams (gindami jų teises). Atsižvelgiant į tai, projekte teisingiau būtų vartoti ne „sportininkų teisių atstovo“, o „sportininkų atstovo“ sąvoką.

2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje po žodžio „sportininko“ įrašytinas žodis skliaustuose „(sportininkų)“ (analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje). Taip pat siūlytina patikslinti ir kai kurias kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, pvz., 10 ir 12 dalis, jose nustatant, kad tam tikra veikla (fizinio aktyvumo pratybos, fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama veikla) gali būti atliekama ne vieno, o kelių asmenų atžvilgiu.

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 19 dalyse prieš žodžius „įgyvendinimo terminai“ įrašytinas žodis „priemonių“, o 25 dalyje po žodžio „priemonių“ – žodis „įgyvendinimo“.

4. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje po žodžių „patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „(tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje).

5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta būtent „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis“ sąvoka, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodyto manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo turinį, t. y. nurodyti, kad šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti būtent aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas šias sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose.

6. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj dispozicinės nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ siūlome įrašyti žodžius „olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir sporto šakų federacijų“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos, kuriame pateikta ši nuoroda.

7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sportininkų teisių atstovui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje išdėstyta nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sportininkų teisių atstovui yra aiškesnio, konkrečiai apibrėžto turinio, siūlytina 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti abstraktaus turinio formuluotės „nepriekaištingos reputacijos“.

8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti sportininkų teisių atstovo teisinį statusą. Nors šio asmens skyrimo į pareigas tvarka bei atleidimo iš jų pagrindai, kadencijos laikotarpis, valdingų įgaliojimų pobūdis, suteiktų teisių turinys, veiklos vertinimo bei apmokėjimo už darbą sąlygos implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas turėtų turėti valstybės pareigūno statusą, tačiau tai paneigia nuostata, numatanti, kad su juo sudaroma darbo sutartis.

9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, tačiau nenumatyta kokia tvarka sportininkų teisių atstovo veikla būtų vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra aptariamos tik biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sąlygos, tuo tarpu sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą nebūtų laikomas biudžetinės įstaigos darbuotoju.

10. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų teisių atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų teisių atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų teisių atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti subjektą (darbdavį), kuris su sportininkų teisių atstovu sudarytų darbo sutartį.

11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, nėra aišku, koks veiklos nepriklausomumas, t. y. nepriklausomumas nuo kokio ar kokių subjektų turimas omenyje. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų teisių atstovo veikla numatoma kaip savarankiška, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos ir organizacinį nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi.

12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. Svarstytina, ar apskritai logiška ir tikslinga už sportininkų teisių atstovo veiklai būtinų išteklių suteikimą (ūkinį ir techninį veiklos aprūpinimą) atsakingomis numatyti dvi skirtingas valstybės institucijas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkų teisių atstovo veikla būtų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o aiškūs kriterijai, kuriais remiantis iš valstybės biudžeto apmokamiems asmenims nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas, todėl jie turi būti nustatomi įstatymu, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj nuostatos, kad sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, reikėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti sportininkų teisių atstovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo pagrindus.

14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti dėl kokių sportininkų teisių atstovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo į jį su prašymu gali kreiptis sportininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina šį punktą papildyti (perkeliant kai kurias 2 punkto nuostatas), nustatant, kad sportininkų teisių atstovas nagrinėja ne tik prašymus, tačiau ir skundus. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „pateikia atsakymą“ bei „atsakymo pateikimo“ reikėtų įrašyti atitinkamai žodžius „priima sprendimą“ bei „sprendimo priėmimo“.

15. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlome reglamentuoti tik skundo pagrindu arba savo iniciatyva atliekamo tyrimo sąlygas (paties skundo, kuriam išnagrinėti nereikalinga atlikti tyrimą, nagrinėjimo funkciją atskleidžiant šios dalies 1 punkte). Be to, šiame punkte po formuluotės „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“, o po žodžių „du kartus“ – žodžius „ne ilgiau kaip“. Taip pat siūlome šiame punkte suvienodinti vartojamą terminiją, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad atlikus tyrimą sportininkų teisių atstovas pateikia išvadą, o kitoje – kad pateikia siūlymą (rekomendacijas). Jei turimi mintyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyti „siūlymai (rekomendacijos)“, kurie teikiami olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms, aptariama keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina.

16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte siūlome išbraukti žodžius „tyrimo metu“, nes pažeidimai gali būti nustatomi ir neatliekant formalaus tyrimo, pvz., tik nagrinėjant skunde išdėstytas faktines sportininko teisių pažeidimo aplinkybes. Jeigu vis dėlto keičiamame įstatyme bet kuris skundo nagrinėjimas suprantamas kaip tyrimo atlikimas, siūlytina aiškiai atskirti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo bei tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo savo iniciatyva sąlygas. Tokiu atveju keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmas sakinys turėtų būti dėstomas taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“.

17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj žodžių „valstybės institucijoms“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“.

18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 9 punkte vietoj žodžio „kreipimųsi“ reikėtų įrašyti žodžius „prašymų ir skundų“. Be to, šio punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes ji implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas savo metinę veiklos ataskaitą viešintų ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar ekspertų grupė sudaroma ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju, ar vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarytų nuolatinę ekspertų grupę, kuri sportininkų teisių atstovo prašymu ad hoc teiktų ekspertinę pagalbą. Taip pat siūlome šioje dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ bei „nuostatus ir“.

20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“, nes sportininkų teisių atstovui duomenis teiktų ne patys valstybės informaciniai ištekliai, o šiuos informacinius išteklius valdantys subjektai – valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.

21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį“. Nėra aiškus čia vartojamos formuluotės „laikinai nėra“ turinys: ar siekiama nustatyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui pavedama atlikti sportininkų teisių atstovo funkcijas, kol joks asmuo nepaskirtas į sportininkų teisių atstovo pareigas (nesudaryta darbo sutartis), ar kas kita. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išbaigtumo, siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti. Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti aptarta ir tai, koks subjektas atliktų sportininkų teisių atstovo funkcijas sportininkų teisių atstovui laikinai negalint jų atlikti (pvz., dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių).

22. Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti Darbo kodekse, o kituose įstatymuose gali būti nustatyti tik papildomi, specialūs, su darbo santykių specifika susiję darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbo sutartis su sportininkų teisių atstovu be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teisėjui“ reikėtų įrašyti žodžius „darbo užmokestis ar“.

24. Nėra aiški keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sporto programas“ skliaustuose įtvirtintos formuluotės „(su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ paskirtis ir santykis su pačios sąvokos „sporto programa“ apibrėžimu, kuris įtvirtintas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Pažymėtina, kad pagal minėtą apibrėžimą sporto programa laikomas aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, todėl skliaustuose nustatant siūlomą siaurinančio turinio formuluotę, lieka neaišku, kokios sporto programos turimos omenyje. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti būtent tik aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas, taip reikėtų ir nustatyti, t. y. vietoj žodžių „sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ reikėtų įrašyti žodžius „aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai.

25. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, pagal kurią su sportininku, aukšto meistriškumo sporto treneriu ar teisėju gali būti sudaroma darbo arba sporto veiklos sutartis, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą dėl paslaugų sutarties su tokiais asmenimis sudarymo (t. y. siūlytina numatyti, kad su minėtais asmenimis draudžiama sudaryti būtent sporto veiklos, o ne paslaugų teikimo sutartis).

26. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį yra perteklinė, nes ir taip akivaizdu, kad sportinės veiklos sutartyje turi būti įtvirtintos visos imperatyviosios įstatymo nuostatos, tame tarpe ir valstybės stipendijų nemokėjimo pagrindai. Jeigu vis dėlto šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, formuluotę su dispozicine nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti, nes minėtoje 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos ne sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, o aplinkybės, kurioms esant valstybės stipendija negali būti mokama. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ siūlytina įrašyti žodžius „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“.

27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, pirma, kokie subjektai yra laikomi fizinio aktyvumo ar sporto specialistais (nes keičiamame įstatyme šių subjektų kategorija nėra apibrėžta), ir antra, ar vadovaujami šių specialistų turėtų būti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, ar vis dėlto ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai.

28. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje.

29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“.

30. Derinant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „vidurinį išsilavinimą“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį nei“.

31. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į tai, kad asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turės atitikti ne keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašytini žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“.

32. Nors keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 punkto pirmajam sakinyje numatyti tik du sankcijų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai, kai 1) buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos ir 2) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe, tačiau paskutiniajame šio punkto sakinyje numatomas ir toks atvejis, kai asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, neskiriant jam atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad šiame punkte reguliacinio pobūdžio normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktams bei 27 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktams.

33. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra proporcingi. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatomi ribojimai – pagal analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais.

Įstatyme numatant žmogaus teisių apribojimus, susijusius su jau išnykusiu ar panaikintu teistumu, turi būti kreipiamas didelis dėmesys ir į tai, kokioms kategorijoms priskiriamų nusikaltimų padarymas turėtų sąlygoti atitinkamus padarinius. Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas kai kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėjo, kad visą gyvenimą trunkantis teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis atėmimas laikytinas konstituciškai pateisinamu tų asmenų atžvilgiu, kurie yra padarę „<…> tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės <…>”. Nors Sporto įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojami teisiniai santykiai skiriasi, tačiau manytina, kad cituota Konstitucinio Teismo doktrina aktuali ir Sporto įstatymo projekto kontekste. Dėl to abejotina, ar iš tiesų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte minimi sunkūs bei absoliučiai visi labai sunkūs (jų nediferencijuojant į, pvz., nusikaltimus gyvybei, sveikatai ir pan.) nusikaltimai yra tokie pavojingi, kad jų padarymas visam gyvenimui turėtų užkirsti asmeniui kelią dirbti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą darbą arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto trenerio ar instruktoriaus paslaugas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog galbūt toks asmuo konkrečiu atskiru atveju jau yra pasitaisęs ir jokios grėsmės visuomenei nebekelia.

Be to, manytina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punktas tiek, kiek jame numatomas draudimas galiotų sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo fakto, sistemiškai nedera su kitomis Sporto įstatymo nuostatomis. Antai keičiamo įstatymo 7 ir 18 straipsniuose numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos bei sporto projektų komisijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne visą gyvenimą, o tik tol, kol nėra išnykęs ar panaikintas teistumas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” žodis „ir” yra perteklinis, kadangi nuteisimo faktai už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodomi ne kaip kumuliatyvūs, bet kaip alternatyvūs.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą.

34. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „neleidžia“ siūlytina įrašyti žodžius „privalo neleisti“.

35. Nėra aiški keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sporto renginio organizatoriui, vykdančiam technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti šį sporto renginį. Kitaip sakant nėra aišku, kam reikalingas papildomas pranešimas, jeigu dėl šio renginio organizavimo leidimo bus kreipiamasi teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, nes 7 dalyje nustatoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus, o 8 dalyje nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos skiriamos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti.

37. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra atskleistas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamos sąvokos „fizinio aktyvumo renginio“ turinys. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra įtvirtinta tik sąvokos „sporto renginys“ apibrėžtis.

38. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje reikėtų patikslinti, kad atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse skelbia ne pačios savivaldybės, o įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos.

39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 3 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodį „antidopingo“ įrašytinas žodis „nacionalinių“ (o 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodžius „antidopingo organizacijos“ dar ir žodis „nacionalinės“).

40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte reikėtų patikslinti, ką vartoti gydymui leidimus išduoda Nacionalinė antidopingo organizacija.

41. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti, kad Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos būtent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 daliai. Valstybės biudžeto lėšų šaltinį, iš kurio mokamos rentos buvusiems sportininkams, reikėtų nurodyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje.

42. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodį „ilgiau“ įrašytini žodžiai „juridinis asmuo“.

43. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 24 straipsnis turėtų būti patikslintas, nurodant, kad valstybė skatina ne tik sportininkus, tačiau ir jų trenerius.

44. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse po žodžio „tarptautinės“ įrašytinas žodis skliaustuose „(pasaulio)“. Taip pat, siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje dėstomą taisyklę reikėtų dėstyti šio straipsnio 6 dalyje, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias dalis.

45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, nedera su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.

46. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui“, nes šioje dalyje kalbama apie asmenis, atitinkamus mokymus pabaigusius iki įstatymo įsigaliojimo.

47. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „ar kompetencijų“ įrašytini žodžiai „arba nepradėjo studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje“.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Vyriausybės pateiktas Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-3592), kurio tikslas – ratifikavus Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, užtikrinti tinkamą jos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėto projekto nuostatos nėra inkorporuotos į šiuo Vyriausybės teikiamu projektu nauja redakcija dėstomą Lietuvos Respublikos sporto įstatymą.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]