LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2018-06-29 Nr. XIIIP-435(3)

Vilnius

 

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinime po žodžio „vienijančių“ įrašytinas žodis „medžiotojų“.

2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1116(2)) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir šis mokestis teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 3 punktas nustato, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos „finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengt - įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą“ (medžioklės plotų naudotojų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, būtų skiriama visoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytoms priemonėms (t. y., prevencijos priemonėms, vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, kartografinei ir kitai medžiagai, reikalingai parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus) finansuoti, ar vis dėlto teikiame projekte siūlomas nustatyti lėšų dydis būtų siejamas tik su medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

3. Projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti kad „Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių:

Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“ turinys, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojamas medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalį medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektus savo sprendimu tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl, visų pirma, minėtų projektų įsigaliojimas turėtų būti siejamas su šio sprendimo įsigaliojimu. Be to, nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „medžioklės sezonas“, todėl, nėra aišku, koks laikotarpis turimas omeny.

Analogiško turinio pastaba dėl sąvokos „medžioklės sezonas“ taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose siūloma nustatyti, kad „išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“.

Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant“ turinys, nes keičiamo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų rengimą, nėra nustatyta, kad, keičiant medžioklės plotų vieneto ribas, reikalinga būtų gauti medžioklės plotų naudotojų sutikimą. Be to, nėra aiškios ir tos projekto nuostatos, kurios nustato, kad minėtas sutikimas turėtų būti gaunamas nedelsiant. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalis nustato 3 mėnesių terminą, per kurį suinteresuoti asmenys (įskaitant medžioklės plotų naudotojus) pateikia savo pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo nuostatomis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą, gali susidaryti situacija, kai medžioklės plotų naudotojams būtų naudinga neduoti sutikimo „nedelsiant“, ypač tuo atveju, kai jiems išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimas būtų ilgesnis nei kito medžioklės sezono pirma diena, nes pagal projekto nuostatas tokiu atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projekto įsigaliojimas būtų siejamas su minėtų leidimų galiojimo pasibaigimu. Svarstytina, ar, toks projektu siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.

4. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo“ turinys, nes nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sprendimą turėtų priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas vienintelis sprendimas, kuris priimamas medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų keitimo metu, yra savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

5. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu ne mažesnės kaip 15 ha privačios žemės sklypo, įeinančio į medžioklės plotų vienetą, savininkas atsisakytų tapti tokį medžioklės plotų vienetą naudojančios asociacijos nariu, jis neturėtų teisės sudaryti su medžioklės ploto vieneto naudotoju sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo ir medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai suvaržyta aukščiau minėtų savininkų teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir tokios žemės sklypų savininkai neatsidurtų skirtingose padėtyse su tais savininkais, kurie nebūtų priimti į atitinkamą asociaciją, bet jie turėtų teisę medžioti sudarę su tokia asociacija medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutartį. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad asociacija, į savo narius nusprendusi nepriimti atitinkamų žemės sklypų savininkus, su jais medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties galėtų ir nesudaryti (neparengtų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties, nepateiktų siūlymo tokią sutartį sudaryti). Tokiu būdu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu žemės sklypų savininkų, nesančių medžioklės ploto vienetą naudojančių asociacijų nariais, teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose ir į atitinkamą medžioklės plotų vienetą įeinančiuose žemės sklypuose nebūtų užtikrinta.

Be to, nuostata ,,atsisako tapti medžioklės ploto naudotojo (asociacijos) nariu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad į asociacijas paprastai yra stojama laisva valia, savanoriškai. Minėtoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypo savininkas yra kviečiamas įstoti į medžioklės plotų vienetą naudojančią asociaciją, tačiau kvietimo nepriima. Šiame kontekste pastebėtina, kad asmenis į asociacijos narius priima atitinkami asociacijos organai, todėl žemės sklypo savininkui ir priėmus kvietimą stoti į asociaciją, nėra garantijų, kad bus priimtas atitinkamo asociacijos organo sprendimas jį priimti į asociacijos narius. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas  tobulintinas.

6. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 13 dalies 1 dalies nuostata ,,medžioklės plotų naudotoja (asociacija) gali priimti šį savininką į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos“  diskutuotina. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti 30 dienų žemės savininkų priėmimo į asociacijos narius terminą. Projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad pasibaigus minėtam terminui, vėliau asociacija žemės savininkų į asociacijos narius jau negalėtų priimti. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka į medžioklės plotų vienetą įeinančių žemės sklypų savininkų interesus bei būtų pasiekti įstatymo tikslai bei minėto priėmimo termino nereikėtų atsisakyti.

7. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes pirmajame sakinyje nurodoma, kad ,,juridinį asmenį įsteigusį grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta“ gali pateikti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Tuo tarpu antrajame sakinyje nurodoma, kad komisija privalo įsitikinti, ar medžiotojų grupės įsteigtas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus. Taigi abiejuose sakiniuose nurodyti skirtingi aukščiau minėtų žemės sklypų savininkai: pirmajame – grupė medžiotojų, antrajame – juridinis asmuo. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti.

Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų vienodai apibrėžti jose siūlomą nustatyti susisiekiančių žemės sklypų bendro ploto dydį, nes vienose nuostatose numatoma „daugiau kaip 1 000 ha“, kitose – „ne mažiau kaip 1 000 ha“.

            8. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies penktajame sakinyje brauktini žodžiai „šio straipsnio“.

            9. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „esamo gretimo medžioklės“ įrašytinas žodis „plotų“.

 

 

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

 

 

 

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt