PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58-1, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7, 9, 12, 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIVP-3880(2)

2024-06-18

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
				Argumentai: Europos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktame atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau - NEKSVP) vertinime (C(2023)9608) nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks 2030 m. nustatyto ŠESD mažinimo tikslo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas buvo ieškota priemonių, kurios užtikrintų efektyvų ŠESD kiekio sumažinimą. Viena iš tokių priemonių biodujų gamybos skatinimas. Pažymėtina, kad biodujos gali būti maišomos su gamtinėmis dujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų mažinti poveikį klimato kaitai nekeičiant esamos gamtinių dujų paskirstymo infrastruktūros. Kadangi biodujų gamyba ir vartojimas labai svarbi ŠESD mažinimo priemonė žemės ūkio ir transporto sektoriuose, kur daugiausia išskiriama ŠESD ir sumažinimas yra pats sudėtingiausias, ji skatinama per valstybės biudžeto Klimato kaitos programos priemones (Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020-2023 m. biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų ) ir kitomis finansinėmis priemonėmis. NEKSVP numatyta, kad biodujų gamyba sumažins su esamos ir planuojamos politikos priemonėmis apie 1500 tūkst. tonų CO₂ ekv. iki 2030 m. Didžioji dalis sutaupymų bus žemės ūkio sektoriuje, kuomet kiaulių, paukščių ir galvijų mėšlas būtų naudojamas biodujų gamyboje. Taip pat planuojama transporto ir žemės ūkio sektoriuje skatinti biodujomis varomas transporto priemones ir sutaupymai būtų dar didesni. Yra rizika, kad jei apmokestinimas bus kaip iškastinio kuro priemonės nebus diegiamos ir susidarys mažiausiai 1500 tūkst. tonų CO₂ ekv. kvotų trūkumas. Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 105 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 birželio 12 d. duomenimis, 1 ATL = 70 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui mažinti iškastinio kuro naudojimą. Pažymėtina, kad sumokėjus už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai. Todėl, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 304,10 Eur už toną produkto tarifas. Pagal Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatymo 59 straipsnyje nustatytais standartiniais ar lengvatiniais akcizų tarifais: 1) 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant variklių degalams stacionariose įrangose; 2) 1,08 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (ne verslo reikmėms); 3)  0,54 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (verslo reikmėms). Tuo atveju, kai biodujos atitinka ne gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimų, joms taikomas Akcizų įstatymo 39 straipsnyje nustatyta naftos dujoms arba dujiniams angliavandeniliams akcizo tarifas, t. y., 304,10 euro už toną produkto. Atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros duomenis 2022 m. Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. m³. Paslaugų sektoriuje sunaudota 12 mln. m³ (112458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m³ biodujų (101212 MWh). Pritaikius gamtinėms dujoms taikomus akcizų tarifus Valstybė preliminariai netektų apie 115 tūkst. Eur. Pasiūlymai dėl konkrečių Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo straipsnių pakeitimų pateikiami žemiau.
1	39			1 straipsnis. 39 straipsnio papildymas ir pakeitimas 1. Papildyti 39 straipsnį nauja 31 dalimi: „31. Šio straipsnio nuostatos netaikomos biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2, 3 ir 31 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“.
2	58¹			2 straipsnis. 58¹ straipsnio papildymas Papildyti 58¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) biodujos, biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“.
3				3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.