LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 priedų PAKEITIMO

ĮSTATYMo projekto nr. Xivp-1092

 

2021-12-08  Nr. 107-P-49

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę);

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;

            kviestieji asmenys: Simonas Gentvilas, Aplinkos ministras,  Raminta Radavičienė, Aplinkos viceministrė, Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Kristina Sabaliauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė, Virginija Kalesinskienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus patarėja, Živilė Liberienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vedėja; Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas, Matas Taparauskas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys, Justina Jarašienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vyriausioji specialistė, Gintas Kerbelis, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Aivaras Raišys, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas, Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Dalius Krinickas, Ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja,

Agnė Jakstienė, Respublikos Prezidento patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-15

2

1, 2

 

Iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto formuluotės „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“ loginės konstrukcijos nėra aišku, kokios teršalų grupės - nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar kokios kitos, - būtų laikomos mokesčio objektu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto formuluotei „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.

Pritarti

Kadangi mokesčio objektas yra konkretus teršalas, todėl siekiant teisinio aiškumo dėl teršalų grupių, siūlome tokius techninius patikslinimus šio įstatymo 2 straipsniu keičiamuose 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir susijusioje šio įstatymo 5 straipsniu keičiamoje 7 straipsnio 5 dalyje:

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, – išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, ar ir teršalai,    pagal šį įstatymą priskirti vienai iš šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“. 

2. Papildyti 4 straipsnį nauju 2 punktu: 

„2) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems išmesti teršalus į aplinką privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, – išmesti į aplinkos orą teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede, ar ir teršalai pagal šį įstatymą  priskirti vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai;“.  

5 straipsnis.      7 straipsnio pakeitimas

5. Pakeisti 7 straipsnio 5  dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Apmokestinamuosius teršalus, išskyrus šio įstatymo 1 priede ir 2 prieduose nurodytus teršalus, šiuo įstatymu šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytoms teršalų grupėms, atsižvelgus į teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas teršalų ribines ar kitas aplinkos užterštumo vertes ir jų normavimo reikalavimus, priskiria Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.“

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-15

5

3

 

Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytoje skaičių sekoje „2, 3, 4, 5, 7“ po skaičiaus 5 reikėtų įrašyti skaičių „6“.

Pritarti

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-15

10

 

 

Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“.

Pritarti

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-15

4

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau - įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi nustatė, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija dėstoma kiek kitaip nei įstatyme Nr. XIII-3158 nustatyta ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 6 straipsnio 1 dalies redakcija, manytina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Pritarti

2021-12-06 iš Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad į šią LR Seimo Teisės departamento pastabą bus atsižvelgta teikiant LRV Vyriausybei įstatymų projektų paketą dėl Konstitucinio teismo nuostatų įgyvendinimo: 

Nr. 21-28413(2) "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592489);
Nr. 21-28414(2) "Dėl Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592492);
Nr. 21-28415(2) "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui" projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592495);
Nr. 21-28417(2) "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592497);
Nr. 21-28418(2) "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1592498); 

Įstatymų projektų paketas dabar išsiųstas derinti antrą kartą suinteresuotoms institucijoms. Teikiant LR Vyriausybei šiame pakete bus ir naujas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas dėl 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Planuojama šį paketą dar šias metais pateikti LR Vyriausybei. 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Biudžeto ir finansų komitetas

2021-12-01

 

 

 

 

       Sprendimas:

siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1092, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, bei jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria.

Pritarti

 

2

Biudžeto ir finansų komitetas

2021-12-01

 

 

 

 

Pasiūlymai:

Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti, kiek didėtų rinkliavos už komunalines atliekas kaina gyventojams Seimui pritarus mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydžio didinimui iki 50 Eur/t (nuo 2023 m.).

Pritarti iš dalies

Bet kokie skaičiavimai dėl sąvartyno mokesčio įtakos gyventojų kainoms yra sąlyginiai, faktas priklausys, ar bus dedamos savivaldybių, RATC pastangos išnaudoti esamą rūšiuojamojo atliekų surinkimo infrastruktūrą, pasinaudoti naujais kvietimais gauti paramą, keisti komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros principus, kontroliuoti sistemos dalyvius ir pan. Aplinkos ministerijos atlikto vertinimo duomenimis, net jei nebūtų nieko papildomai daroma ir regionuose išliktų 2020 m. situacija, kai vidutiniškai sąvartyne šalinama 17 proc. susidarančių komunalinių atliekų, pagal viešai prieinamus RATC duomenis, įmoka namų ūkiui galėtų didėti nuo keliolikos centų iki 1 euro per mėnesį. Pvz., Alytaus regione sąvartyno mokestis tesudaro 0,6 proc. nuo viso sąnaudų už atliekų tvarkymą krepšelio. Vidutiniškai už atliekų tvarkymą Alytaus regione namų ūkis moka apie 4 eurus per mėnesį, o dėl sąvartyno mokesčio padidėjimo kainos pokytis būtų 0,13 ct vienam namų ūkiui per mėnesį, jei šalintinų atliekų kiekis nekistų.

3

Biudžeto ir finansų komitetas

2021-12-01

 

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, jog, remiantis Statistikos departamento 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje sudaro 9,3 proc., pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui neskubėti priimti sprendimo ir sulaukti 2022 m. Seimo pavasario sesijos, kai bus aiškesnė kainų augimo dinamika.

Nepritarti

Šalinimas sąvartyne neturi kainuoti mažiau už aukštesnio prioriteto tvarkymo alternatyvas. Tad infliacijos faktorius čia neturėtų ir negali būti kaip priežastis nenustatyti veiksmingo mokesčio tarifo mažinančio atliekų šalinimo patrauklumą. Priešingai, jei esant infliacijai dar labiau išbrangsta kiti, aukštesnio prioriteto tvarkymo būdai, tuomet gaunamas priešingas rezultatas – pigiausiu atliekų atsikratymo būdu išliks šalinimas sąvartyne. Tačiau įstatymo tikslas yra kitas –mažinti, o ne didinti mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą. Siekiant išlaikyti tarifus veiksmingus ir pasiekti nustatytų tikslų, visi tarifai nustatyti absoliučiais dydžiais turi būti indeksuojami arba nuolatos peržiūrimi keičiant įstatymus (tai nėra efektyvus teisėkūros planavimas). Siūlomas mokesčio tarifo dydis turi atlikti skatinamąją funkciją – mažinti atliekų kaupimą sąvartynuose. Pirmiausia turi būti siekiama atliekas tvarkyti aukštesnio prioriteto būdais (perdirbti, kitaip naudoti) ir tik tai, ko negalima kitaip sutvarkyti, turėtų būti šalinama sąvartyne. Lietuvoje sukurta ir nuolat plėtojama rūšiuojamojo surinkimo sistema, siekiant, kad kaip galima daugiau susidariusių atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama, sukurta perdirbimo infrastruktūra, ateityje planuojama investuoti ES fondų lėšas į tokios infrastruktūros papildomų pajėgumų sukūrimą ir esamų modernizavimą.

Sąvartynas yra žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo alternatyva. Kiekviena savivaldybė turi visas galimybes vykdyti antrinių žaliavų, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtrą, skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas, informuoti gyventojus apie rūšiavimo naudą, tam skiriamos ES ir valstybės biudžeto lėšos.

4

Biudžeto ir finansų komitetas

2021-12-01

 

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti galimybę spartų mokesčio už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose didinimą pakeisti laipsnišku didinimu, atsižvelgiant į Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas.

Nepritarti

Nuosekliai didėjantis sąvartyno mokestis buvo patvirtintas dar 2014 m. (nuo 21,72 Eur/t 2016 m. iki 44,89 Eur/t 2020 m.). Be to, apie tokį mokesčio padidinimą diskutuota 2018-2019 m., rengiant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą atsižvelgus į EBPO rekomendacijas. Tačiau toks siūlomas mokesčio padidėjimas (15 Eur/t 2020 m., 30 Eur/t 2021 m.. 50 Eur/t nuo 2022 m.) atidėtas atsižvelgus į pateiktus argumentus dėl nepakankamų atliekų deginimo pajėgumų šalyje.

Dabar atliekų deginimo pajėgumai sukurti ir juose naudojamos energijai gauti komunalinės atliekos, kai šių atliekų negalima pagal nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją panaudoti pakartotinai ar perdirbti.

Pirmiausia turi būti siekiama atliekas tvarkyti aukštesnio prioriteto būdais (perdirbti, kitaip naudoti) ir tik tai, ko negalima kitaip sutvarkyti, turėtų būti šalinama sąvartyne. Lietuvoje sukurta ir nuolat plėtojama rūšiuojamojo surinkimo sistema, siekiant, kad kaip galima daugiau susidariusių atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama. Sąvartynas yra žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo alternatyva. Kiekviena savivaldybė turi visas galimybes vykdyti antrinių žaliavų, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtrą, skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas, informuoti gyventojus apie rūšiavimo naudą, tam skiriamos ES ir valstybės biudžeto lėšos. Lietuvoje sukurta atliekų perdirbimo infrastruktūra, ateityje planuojama investuoti ES fondų lėšas į tokios infrastruktūros papildomų pajėgumų sukūrimą ir esamų modernizavimą.

Be to, padidinus sąvartyno mokesčio tarifą taip pat būtų sudarytos ekonominės prielaidos užkardyti kelią atliekų importui, kai siekiama pigiau sutvarkyti atliekas iš kaimyninių šalių, kuriose sąvartyno mokestis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Latvijoje sąvartyno mokestis – 65 Eur/t (nuo 2023 m. planuojama 95 Eur/t), Lenkijoje – 61 Eur/t; Estijoje nuo 2022 m. tikėtina 90 Eur/t, Suomijoje – 70 Eur/t, Danijoje – 79 Eur/t.

5

Biudžeto ir finansų komitetas

2021-12-01

 

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui priimti sprendimą tik kartu su įpareigojimu reguliuoti atliekų deginimo kainas.

Pritarti

Šis projektas svarstomas kartu su Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4988, numatančiu komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros valstybinį reguliavimą.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1092 ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patarėjas Audrius Želvys