LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos ĮSTATYMO NR. VIII-1881 16, 22 IR 48² STRAIPSNIų PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 73³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 22 ir 48² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73³ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino pokyčiai elektros energijos gamybos struktūroje ir valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją (toliau – Nacionalinio saugumo strategija) kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gamintojų ir (ar) tiekėjų dominavimas elektros energijos gamybai ir energijos kaupimui skirtos įrangos rinkoje. Pastaraisiais metais dėl Lietuvoje sparčiai vystomų atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų didėja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (metinė saulės šviesos energijos elektrinių gamyba nuo 2020 m. iki 2023 m. išaugo 486 proc., o vėjo elektrinių gamyba – 63 proc.). Kartu su atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamybos įrenginių plėtra didėja poreikis elektros energetikos sistemos lankstumui ir energijos kaupimo įrenginių plėtrai. Prognozuojama, kad 2030 m. jau veikiančių ir planuojamų įrengti saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia pasieks 13,3 GW, tai yra daugiau kaip 6 kartus viršys šiuo metu instaliuotą tokių elektrinių galią. Tokiu būdu saugus elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų veikimas tiesiogiai priklausys nuo patikimo anksčiau minėtų elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginių veikimo ir jų valdymo.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija kartu su perdavimo sistemos operatoriumi LITGRID AB ir skirstomųjų tinklų operatoriumi AB „Energijos skirstymo operatorius“ įvertino elektros energijos kaupimo įrenginių, saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių infrastruktūroje naudojamų valdymo sistemų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gamintojų ir (ar) tiekėjų keliamas grėsmes elektros energijos tiekimo patikimumui. Šiuo metu saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinėse, taip pat elektros energijos kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose naudojamos Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintos valdymo sistemos, naudojančios ten pat pagamintą programinę įrangą ir (ar) Kinijos Liaudies Respublikos teikėjų teikiamas debesijos paslaugas. Pažymėtina, kad tokie gamintojai ir (ar) paslaugos teikėjai turi galimybę prisijungti prie bet kurio prie interneto prijungto keitiklio ar kitos įrangos ir ją įjungti, išjungti, keisti parametrus, sugadinti ar kitaip paveikti nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad naudojant šių įrenginių nuotolinio valdymo sistemas, programinę įrangą ir (ar) su debesijos paslaugomis susijusius sprendimus, atsiranda galimybės nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą ir kaupimą nuotoliniu būdu. Dėl šio pažeidžiamumo egzistuoja rizikos, susijusios su elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų valdymu ir darbo stabilumu.

Pažymėtina, kad elektros energijos įrenginiuose pasinaudojus įrengta nepatikimų gamintojų įranga, gali būti įvykdytos kibernetinės atakos, dėl ko galėtų būti neigiamai paveiktas perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių ir tinklų naudotojų stabilus darbas, taip pat vienu metu gali būti atjungta grupė gamintojų ar kitų paslaugų teikėjų ir, susidarius kritiniam atjungtos gamybos galios kiekiui, gali kilti rizika elektros energetikos sistemos veikimo saugumui ir stabilumui. Didėjant galios praradimui, pasireikštų neigiamas poveikis tinklų naudotojams (vartojimo ribojimai), o augant elektros generacijos praradimo mastui galimas visiškas elektros energetikos sistemos veiklos sutrikdymas.

Vertinant siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų apimtį, atkreiptinas dėmesys, kad elektros energijos gamintojų ir elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų naudojamų elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių, kurių galia neviršija 100 kW, įrenginiai nėra valdomi nuotoliniu būdu perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių, jiems nėra taikomos techninės (automatinės) gamybos valdymo priemonės. Taip pat svarbu pažymėti, kad elektros energijos gamyba didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose yra leidimais reguliuojama veikla (išskyrus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatytu atveju) ir šią veiklą vykdantys asmenys privalo laikytis reguliuojamos veiklos sąlygų, teisės aktais yra numatyta jų veiklos kontrolė, prevencinės priemonės ir atsakomybė.

Dėl šių priežasčių siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai, siekiant įgyvendinti nacionalinio ir energetinio saugumo tikslus, užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Lietuvos vartotojams.

Siūlomo Įstatymo projekto tikslai:

-      užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio ir energetinio saugumo tikslų įgyvendinimą, mažinti energetikos sistemos pažeidžiamumą;

-      riboti subjektų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, prieigą prie elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių, informacijos ir gamybos valdymo sistemų, kuri leistų nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius;

-      sumažinti rizikas ir grėsmes, susijusias su elektros energetikos sistemos patikimu veikimu ir darbo stabilumu.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas (tel. +370 699 07 102, el. p. [email protected]), vyresnysis patarėjas Gediminas Karalius (tel. +370 602 46 536, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuojama leidimais reguliuojama veikla elektros energetikos sektoriuje, leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos ir bendrieji principai. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo sąlygos, kuriomis vadovaujantis patikrinama, ar elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra buvo vykdoma laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų, o 15 dalyje – leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išdavimo sąlygos, kuriomis vadovaujantis turi būti vykdoma elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra. Įstatymo 22 straipsnyje nustatytos gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygos. Įstatymo 48² straipsnyje nustatytos energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygos.

Įstatyme nėra nustatyti ribojimai subjektų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, prieigai prie elektros energijos gamybos ar energijos informacinių ir gamybos valdymo sistemų.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti reikalavimus asmenims, kuriems išduodamas leidimas gaminti elektros energiją ir leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, nauja sąlyga – atitiktimi Įstatymo 73³ straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus būtų išduodamas, kai elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti ir šie įrenginiai atitiks Įstatymo 73³ straipsnyje nustatytus elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus. Atitinkamai siūloma papildyti ir Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatą reikalavimu asmenims, norintiems gauti leidimą gaminti elektros energiją ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, atitikti ir 16 straipsnio 15 dalyje nustatytus reikalavimus ir (ar) planuojamos vykdyti veiklos sąlygas, kad leidimo gaminti elektros energiją ir leidimo generuoti elektros energiją išdavimo metu būtų įvertinta faktinė atitiktis ir leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus sąlygoms.

Įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniais siūloma patikslinti Įstatymo 22 ir 48² straipsnius – papildyti nauja sąlyga, kurią turės vertinti tinklų operatorius, tai yra tinklų operatorius privalės prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į Įstatymo 73³ straipsnyje nustatytus elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimus.

Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma papildyti Įstatymą 73³ straipsniu, nustatančiu saugumo reikalavimus elektros energijos įrenginių valdymo sistemoms nepriklausomai nuo to kur šie įrenginiai yra pagaminti. Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių informacijos valdymo sistemos ir gamybos valdymo sistemos saugumas turi būti užtikrinamas taip, kad prie šių sistemų nebūtų galima valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, subjektų prieiga, leidžianti nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir (ar) įjungti ar išjungti šiuos įrenginius.

Įstatymo 73³ straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti, kokiuose įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose turės būti nustatyti Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nurodyti elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimai. Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimai bus nustatyti metodikoje dėl bendrųjų techninių reikalavimų, kurią, vadovaujantis Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 28 punktu, rengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) tvirtinti perdavimo sistemos operatorius ir (ar) tinklų operatorių Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose, kuriuos vadovaujantis Įstatymo 31 straipsnio 2 punktu ir 39 straipsnio 2 punktu Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti perdavimo sistemos operatorius ir skirstymo sistemos operatorius. Pažymėtina, kad šiuos aprašus, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 36 punktu, tvirtina Taryba, kas leis užtikrinti šių dokumentų tarpusavio suderinamumą Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu.

Įstatymo 73³ straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti atitikties vertinimo pagrindą, numatant, kad tinklų naudotojas, rangovas ar kitas tinklų naudotojo įgaliotas atstovas turės pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad yra įgyvendinti Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nustatyti elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimai, taip pat nustatyti tinklų operatoriaus pareigą atliekant įrenginių atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka įvertinti šių įrenginių atitiktį Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams ir atitinkamai informuoti tinklų naudotoją ir Tarybą, kuri spręstų dėl išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Įstatymo 73³ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti Tarybos teisę duoti privalomąjį nurodymą, kai neatitiktis Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nurodytiems elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimams paaiškėja po leidimo gaminti elektros energiją gamybos ir (ar) leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo, taip pat numatyti Tarybos teisę priimant šį sprendimą kreiptis į tinklų operatorių, kuris pateiktų vertinimą dėl Įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomas Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo terminas – 2025 m. gegužės 1 d., o Įstatymo projekto 5 straipsnio 3–4 dalyse numatoma Įstatymo projektu siūlomo Įstatymo 73³ straipsnio reikalavimų taikymo tvarka asmenų, teikiančių paraiškas dėl išankstinių prijungimo sąlygų, paraiškas dėl prijungimo sąlygų išdavimo, prašymus pasirašyti ketinimų protokolus ir (ar) prašymus išduoti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytus leidimus, atžvilgiu. Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas yra pasirinktas atsižvelgiant į energetikos įmonių, asociacijų ir kitų organizacijų pateiktą nuomonę dėl įstatymo įgyvendinimo viešų konsultacijų ir diskusijų metu, siekiant suteikti pakankamai laiko asmenims prisitaikyti prie naujo teisinio reglamentavimo.

Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos teisinės sąlygos užkardyti galimas rizikas, susijusias su elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių infrastruktūroje naudojamų valdymo sistemų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių priėmus siūlomą Įstatymo projektą nenumatoma.

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamą įtaką energetiniam saugumui, mažins energetikos sistemos pažeidžiamumą ir kartu prisidės prie patikimo elektros energijos tiekimo užtikrinimo.

Įstatymo projekto įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo

plėtrai, kadangi Įstatymo projekto įgyvendinimas turės įtakos elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų saugos užtikrinimui. Įstatymo projektu numatyti reikalavimai riboti subjektų iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, prieigą prie elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo padės sumažinti galimą kibernetinių incidentų skaičių ir įtaką šių elektrinių, o kartu ir elektros sistemos stabiliam veikimui.

Numatoma, kad ūkio subjektų administracinė našta ir prisitaikymo prie naujo reguliavimo išlaidos bendrai gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Informacija dėl konkrečių išlaidų, kurias patirs ūkio subjektai, prisitaikydami prie naujai nustatomų reikalavimų pateikiama pridedamoje Teisės aktu sukeliamų arba teisės akto projektu galimų sukelti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų skaičiuoklėje.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ir prisideda prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodyto siekio didinti kibernetinės erdvės saugumą.

9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą reikės pakeisti šio aiškinamojo rašto 12 punkte nurodytus teisės aktus.

10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai

Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti:

- Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“;

- Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-828 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“;

- Bendruosius techninius reikalavimus, nustatytus pagal 2016 m. balandžio 14 d. Europos Komisijos reglamentą (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinkle reikalavimai, patvirtintus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-684 „Dėl Bendrųjų techninių reikalavimų, nustatytų pagal 2016 m. balandžio 14 d. Europos komisijos reglamentą (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai, patvirtinimo“.

13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų projektų įgyvendinimas

Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms reikėtų papildomų lėšų.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su tinklų operatoriais LITGRID AB ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Elektros energetikos įstatymas“, „elektros energijos gamyba“, „elektros energijos kaupimas“, „elektros energijos kaupimo įrenginiai ir keitikliai“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Įstatymo projektu nesiekiama riboti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gamintojų ir (ar) tiekėjų elektros energijos įrenginių naudojimo eksploatuojant ar vystant didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumus. Įstatymo projektu numatyti reikalavimai riboti subjektų iš pirmiau minėtų valstybių prieigą prie elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų, kuri leistų nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo nuostatoms dėl pirkimų, susijusių su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, ir šių teisės aktų papildomai keisti nereikia.

Taip pat šiuo metu galiojančioje Nacionalinio saugumo strategijoje nėra numatyta, kad kuri nors Europos Sąjungos valstybė narė keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui. Įvertinus tai manoma, kad Įstatymo projektu siūlomi numatyti reikalavimai neturės įtakos bendrosios rinkos veikimui ar sąžiningoms ir vienodoms konkurencinėms sąlygoms tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Įstatymo projektas parengtas siekiant patobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į pokyčius elektros energijos gamybos struktūroje ir šių pokyčių lemiamas rizikas dėl Kinijos Liaudies Respublikos, kuri pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, gamintojų ar tiekėjų dominavimo elektros energijos gamybos ir elektros energijos kaupimo įrenginių rinkoje.

________________