LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 272

STENOGRAMA

 

2015 m. rugsėjo 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS

 

 

 

PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos! No­riu pa­pra­šy­ti vi­sų už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tas. Skel­biu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2015 m. rug­sė­jo 22 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džio pra­džią. (Gon­gas)

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tų, Nepri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų An­ta­no Ka­rob­lio 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių, Juo­zo Dringe­lio 80-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ir Vy­tau­to Pa­liū­no 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, sve­čiai, pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tų, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų An­ta­no Ka­rob­lio 75-osioms, Juo­zo Drin­ge­lio 80-osioms ir Vy­tau­to Pa­liū­no 85-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Šian­dien mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, ana­pi­lin iš­ėju­sių Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji. Pra­šau A. Ka­rob­lio, J. Drin­ge­lio ir V. Pa­liū­no at­mi­ni­mą pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą N. Med­ve­de­vą pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais apie A. Ka­rob­lį.

N. MEDVEDEVAS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, my­li­mi ir ger­bia­mi sig­na­ta­rai, di­džiai ger­bia­mi gi­mi­nės tų, ku­rie iš­ėjo ana­pi­lin. Tik­rai Są­jū­dį kū­rė drą­sūs žmo­nės, tik­rai sig­na­ta­rai bu­vo drą­sūs, bet kai ku­rių drą­sa bu­vo ypa­tin­ga. Drą­sa to­kia, kai kai kam at­ro­dė, kad si­tu­a­ci­ja be­vil­tiš­ka, o rei­kia kaž­ką da­ry­ti, ženg­ti rim­tą, ryž­tin­gą žings­nį, pa­sa­ky­ti lem­tin­gą žo­dį. Ne­pai­sant to, kaip bus į tai su­re­a­guo­ta, taip ir pa­da­ry­da­vo. Tai bū­da­vo kar­tais la­bai pa­vo­jin­ga.

Kaip tik toks žmo­gus bu­vo ma­no bi­čiu­lis An­ta­nas, su ku­riuo man te­ko da­ly­vau­ti ku­riant Są­jū­dį, po to ei­ti į pir­muo­sius rin­ki­mus Mask­vo­je, į ant­ruo­sius čia, Lie­tu­vo­je. Pas­kui bu­vo per­ga­lė, bu­vo pa­siek­ta ne­pri­klau­so­my­bė. Ir taip no­rė­jo­si da­ly­vau­ti ta­me džiaugs­me, eu­fo­ri­jo­je, ir taip sun­ku bu­vo, pa­ma­čius, kad ne vis­kas ei­na taip, kaip rei­kia, iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, tvir­tą, pa­grįs­tą, ir ne­bi­jo­ti kri­ti­kos.

Toks bu­vo A. Ka­rob­lis. Bū­da­vo ir taip, kad kaž­ku­rie iš jo bi­čiu­lių bū­da­vo lyg ir nu­stum­ti, nu­ša­lin­ti nuo ak­ty­vios veik­los dėl sa­vo per­ne­lyg kie­tų pa­si­sa­ky­mų ar min­čių. Ta­da An­ta­nas, ne­bi­jo­da­mas kri­ti­kos, jiems pa­dė­da­vo. Kaip ge­rai, kai ži­nai, kad to­kių žmo­nių yra, yra to­kių drą­suo­lių, tik­rų drą­suo­lių. Ir kol Lie­tu­vo­je yra to­kių žmo­nių, ku­rie da­ro tą pa­tį, ku­rie yra drą­sūs, ne­kon­for­mis­tai… Mes daž­nai pa­tai­kau­da­vo­me šiek tiek stip­res­niems. An­ta­nas kon­for­mis­tu nie­ka­da ne­bu­vo. Kol to­kių žmo­nių yra, Lie­tu­va bus ne­nu­ga­li­ma. Dė­ko­ju jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju po­nui N. Med­ve­de­vui. Kal­bės Sei­mo na­rys, Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mie­ji A. Ka­rob­lio ar­ti­mie­ji, ger­bia­mie­ji Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vi­si mi­nė­ji­mo da­ly­viai! Vos sep­ty­ne­rių su­lau­ku­sio A. Ka­rob­lio šei­ma bu­vo pri­vers­ta slaps­ty­tis nuo trem­ties – ke­liau­da­ma iš vie­no so­džiaus į ki­tą, glaus­da­ma­si pas gi­mi­nes ar pa­žįs­ta­mus, kol ga­lų ga­le gy­ve­ni­mo ke­liai at­ve­dė juos į Jo­niš­kė­lį. Bai­gian­tis 1951 me­tų va­sa­rai, pa­si­nau­do­jęs pa­žin­ti­mis, A. Ka­rob­lio tė­vas įsi­dar­bi­no Jo­niš­kė­lio ply­tų ga­myk­lo­je ga­ro ka­ti­lo ma­ši­nis­tu. Maž­daug už tri­jų ki­lo­met­rų nuo ply­ti­nės, Sta­čiū­nų kai­mo pa­kraš­ty­je, su­si­ra­do tuš­čią so­dy­bė­lę. Jos sa­vi­nin­kas, tu­rin­tis na­mą Pa­sva­ly­je, lei­do čia ap­si­gy­ven­ti.

Tais pa­čiais me­tais A. Ka­rob­lis at­ėjo į Jo­niš­kė­lio vi­du­ri­nės mo­kyk­los 6-ąją kla­sę. Pra­si­dė­jo nau­jas, la­bai svar­bus bū­si­mo­jo Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ro bran­dos eta­pas. Be­si­mo­ky­da­mas Jo­niš­kė­ly­je try­li­ka­me­tis An­ta­nas kar­tu su ben­dra­min­čiais įkū­rė po­grin­di­nę moks­lei­vių or­ga­ni­za­ci­ją „Ge­le­ži­nis vil­kas“, o nak­tį iš 1956 m. gruo­džio 31-osios į 1957 m. sau­sio 1-ąją su or­ga­ni­za­ci­jos na­riais me­dy­je prie­šais Jo­niš­kė­lio baž­ny­čią iš­kė­lė ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos tri­spal­vę. So­vie­ti­nis sau­gu­mas drą­suo­lius iš­aiš­ki­no ir 1957 m. va­sa­rio 15 d. vie­nuo­lik­to­kas A. Ka­rob­lis bu­vo pa­ša­lin­tas iš Jo­niš­kė­lio mo­kyk­los. Vi­du­ri­nę mo­kyk­lą te­ko baig­ti ne­aki­vaiz­džiai Pa­ne­vė­žy­je 1958 m.

Jo ne­pri­ėmė į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą. Jis bu­vo pa­ša­lin­tas ir iš Vil­niaus pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to (po dvie­jų mė­ne­sių), bet jam vis dėl­to pa­vy­ko ne­aki­vaiz­džiai baig­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą ir vė­liau ap­si­gin­ti fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų dak­ta­ro laips­nį. Dės­tė Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, bu­vo do­cen­tas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to at­kū­ri­mo ir vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Sam­bū­ris“ at­kū­ri­mo ini­cia­to­rius. Vė­liau – Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­rek­to­rius, Se­na­to na­rys. Tarp dau­ge­lio stu­den­tų ir man te­ko klau­sy­tis A. Ka­rob­lio ti­ki­my­bių te­ori­jos ir ma­te­ma­ti­nės sta­tis­ti­kos pa­skai­tų. Jis my­lė­jo gy­ve­ni­mą, mo­kė­jo džiaug­tis jo pri­va­lu­mais. Nors sa­ky­da­vo, kad nie­ka­da ne­bus jo­kios par­ti­jos na­riu, vis dėl­to 1998 m. ta­po so­cial­de­mok­ra­tu ir va­do­va­vo Kau­no ra­jo­no sky­riui, bu­vo LSDP ta­ry­bos na­rys.

Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rės, Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės B. Va­lio­ny­tės įsi­ti­ki­ni­mu, A. Ka­rob­lis vi­są lai­ką jau­tė gim­ti­nės že­mėn gi­liai įleis­tas sa­vo šak­nis. Pa­trio­ti­nė Jo­niš­kė­lio ap­lin­ka, se­na lie­tu­viš­ka jo dva­sia su­for­ma­vo An­ta­no ir jo ben­dra­žy­gių cha­rak­te­rį, juos drą­si­no, tei­kė stip­ry­bės, tie­siog ne­lei­do jiems bū­ti ki­to­kiems. A. Ka­rob­lis vi­sais klau­si­mais tu­rė­jo kie­tą sa­vo po­zi­ci­ją, ją at­kak­liai gin­da­vo, nors kar­tu mo­kė­jo iš­lik­ti la­bai to­le­ran­tiš­kas.

Sig­na­ta­ras L. Mil­čius pri­si­me­na: An­ta­nas bu­vo ma­te­ma­ti­kas, to­dėl vis­ką – įvy­kius, žmo­nes – ver­ti­no ne­pa­pras­tai tiks­liai. Jis skau­džiai iš­gy­ve­no sa­vo ide­a­lų ir re­a­ly­bės ne­ati­ti­ki­mą.

V. P. An­driu­kai­tis pri­si­me­na: kaip pa­grin­di­nį An­ta­no bruo­žą bū­tų ga­li­ma įvar­din­ti tei­sybės sa­ky­mą. Sa­vo nuo­mo­nę jis vi­sa­da sa­ky­da­vo drą­siai, ne­gal­vo­da­mas apie pa­sek­mes. 1992 m., bū­da­mas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­riu, A. Ka­rob­lis pa­si­prie­ši­no ne­mok­šiš­kai ir ne­at­sa­kin­gai ren­gia­mai že­mės re­for­mai. Ne­ga­na to – pa­si­sa­kė prieš re­fe­ren­du­mą dėl „stip­raus pre­zi­den­to“ ins­ti­tu­ci­jos. Aiš­ku, kad tau­tiš­kie­ji „ul­tra­pat­rio­tai“ to at­leis­ti ne­ga­lė­jo. Ši­lu­tės są­jū­di­nin­kai, iš­kė­lę A. Ka­rob­lį į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, vie­šai jo iš­si­ža­dė­jo, pa­ša­li­no iš sa­vo gre­tų, šmei­žė spau­do­je, kal­ti­no su­si­dė­jus su „ra­fi­nuo­to me­lo blo­ku“.

Jis vi­sa­da mąs­tė apie žmo­nes, apie sa­vo vie­tą pa­sau­ly­je. Jau sirg­da­mas ra­šė sa­vo die­noraš­ty­je.

2006 m. sau­sio 18 d.

„Jei iš­ki­lo pro­ble­ma ir yra ga­li­my­bių ją iš­ana­li­zuo­ti, tai iš­spręs­ki­me ją iki ga­lo – iki iš­va­dų, kad ki­tą kar­tą ne­rei­kė­tų prie jos su­grįž­ti. Ar ver­ta įro­di­nė­ti tie­są, kai pa­šne­ko­vas jos ne­su­vo­kia ir ne­su­ge­ba ar­ba ne­no­ri at­lik­ti ana­li­zės tie­sai pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti. Įti­ki­nė­ji­mai be­pras­miai, o lai­kas ir pa­stan­gos – vel­tui.“

2007 m. va­sa­rio 27 d.

„Kiek­vie­na die­na, kiek­vie­na va­lan­da, kiek­vie­na aki­mir­ka pri­ar­ti­na gy­ve­ni­mo pa­bai­gą. Tu­ri­me džiaug­tis ir bū­ti lai­min­gi, kad kiek­vie­nas lai­ko tarps­nis pra­leis­tas pra­smin­gai.“

Anot kny­gos apie Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rą A. Ka­rob­lį au­to­rės B. S. Sa­bai­tės, kiek­vie­nas iš mū­sų su­si­ku­ria to­kį pa­sau­lį, ko­kį no­ri su­si­kur­ti. A. Ka­rob­lis į pa­sau­lį žvel­gė kaip Lie­tu­vą my­lin­tis pi­lie­tis, ku­riam bū­din­ga di­de­lė to­le­ran­ci­ja ir in­te­li­gen­ci­ja. Tai ro­do ir pa­aug­lys­tės, ir su­bren­du­sio moks­li­nin­ko, dės­ty­to­jo, po­li­ti­ko veik­la, jo pa­stan­gos pa­dė­ti gim­ta­jam Pa­sva­lio kraš­tui.

Be­ne bū­din­giau­sias An­ta­no bruo­žas – ma­ty­ti žmo­nių ge­ru­mą ir pa­čiam da­ry­ti ge­rus darbus var­dan sa­vo gim­to­jo kraš­to ir jo žmo­nių. Tie pro­ce­sai ne­si­bai­gia, juos tu­ri­me tęs­ti. To­dėl pa­mąs­ty­ki­me, ką ge­ro ga­li­me nu­veik­ti mes pa­tys, ir nie­ka­da ne­bū­ki­me abe­jin­gi. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui J. Sa­ba­taus­kui.

Apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą Juo­zą Drin­ge­lį kvie­čiu pa­si­da­lin­ti min­ti­mis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tę, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę I. An­dru­kai­tie­nę.

I. ANDRUKAITIENĖ. Ger­bia­ma­sis Sei­me, mie­lie­ji ko­le­gos Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rai, po­nios ir po­nai. Šian­dien su­si­rin­ko­me pa­gerb­ti sig­na­ta­rą Juo­zą Drin­ge­lį, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, ku­ris, de­ja, į am­ži­ny­bę iš­ėjo šiais me­tais, ne­su­lau­kęs sa­vo gra­žaus ju­bi­lie­ji­nio 80-ojo gim­ta­die­nio.

Ne­bu­vo leng­vas jo gy­ve­ni­mas. Jis pats yra sa­kęs: „Esu ki­lęs iš tar­pu­ka­rio Len­ki­jos oku­puo­tos piet­ry­ti­nės Dzū­ki­jos. Pri­si­me­nu tė­vų ir kai­my­nų džiaugs­mą, kai 1939 m. ru­de­nį mū­sų kraš­tas grį­žo Lie­tu­vai. Lais­vės ko­vų po­ka­riu gau­si mū­sų šei­ma li­ko be pa­sto­gės. So­vie­ti­niai NKVD ka­riš­kiai su­de­gi­no vi­sus mū­sų tro­be­sius, nes pas mus nak­vo­jo Lie­tu­vos par­ti­za­nai. Mū­sų šei­ma, kaip ir dau­ge­lis kai­my­nų, to­liau rė­mė par­ti­za­nus, o pri­vers­ti­nės ko­lek­ty­vi­za­ci­jos me­tu 1951 m. už ne­pa­ke­lia­mų mo­kes­čių ne­su­mo­kė­ji­mą bu­vo kon­fis­kuo­ta da­lis mū­sų šei­mos tur­to.“

Iš tik­rų­jų toks gy­ve­ni­mas ver­tė gal­vo­ti apie at­ei­tį, apie įsi­tvir­ti­ni­mą, apie moks­lo sie­ki­mą ir no­rą dirb­ti Lie­tu­vai. Gal to­dėl ir ne­bu­vo taip leng­va baig­ti aukš­tą­jį moks­lą, bet baig­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, įgy­ta žur­na­lis­to spe­cia­ly­bė. J. Drin­ge­lis yra dir­bęs Ei­šiš­kių, Va­rė­nos ra­jo­no laik­raš­čių re­dak­ci­jo­se, jis bu­vo gar­sus kraš­to­ty­ri­nin­kas, iš­lei­dęs apie 30 kraš­to­ty­ros dar­bų.

Nuo pat at­gi­mi­mo pra­džios ak­ty­viai įsi­trau­kė į Są­jū­džio veik­lą. Tai na­tū­ra­li gy­ve­ni­mo ke­lio rai­da. Jis bu­vo vie­nas iš Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės Va­rė­nos ra­jo­ne kū­rė­jų, or­ga­ni­za­to­rių, bu­vo Va­rė­nos ra­jo­no Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, Są­jū­džio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys, jos Kul­tū­ros ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio Va­rė­nos sei­me­lio na­rys. To­dėl ne­at­si­tik­ti­nai 1990 m. va­sa­rio 24 d. J. Drin­ge­lis ir bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo na­riu Va­rė­nos rin­ki­mų apy­gar­do­je.

Ka­den­ci­jos pa­bai­go­je, 1992 m., J. Drin­ge­lis bu­vo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos se­niū­no pa­va­duo­to­jas. Jo po­li­ti­nė veik­la tę­sė­si ir to­liau. Nuo 1992 m. iki 2000 m. jis bu­vo net tri­jų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ka­den­ci­jų na­rys, nuo­la­tos kryp­tin­gai dir­bo vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių sri­ty­je. Jis taip pat bu­vo ir Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­riu.

Aiš­ku, di­džiau­sias jo rū­pes­tis vis dėl­to bu­vo Piet­ry­čių Lie­tu­va, tas kraš­tas, iš ku­rio jis ki­lęs, kraš­tas, ku­ris tu­rė­jo pro­ble­mų ne tik anks­tes­niais lai­kais, bet ir tu­ri da­bar. Jis rū­pi­no­si Ry­tų Lie­tu­vos pro­ble­mų spren­di­mu. Bu­vo Vals­ty­bi­nės re­gio­ni­nių pro­ble­mų ko­mi­si­jos Ry­tų Lie­tu­vos pa­ko­mi­te­čio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Nuo 1997 m. – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių Asam­blė­jos na­rys, Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir tau­ti­nių ma­žu­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas. Iš tik­rų­jų pla­ti ir įvai­ri jo veik­la, bet, aiš­ku, kon­cen­truo­ta į Piet­ry­čių Lie­tu­vos pro­ble­mas.

Tur­būt ne­su­kly­siu pa­sa­ky­da­ma, kad vis dėl­to svar­biau­sias jo gy­ve­ni­mo mo­men­tas, kaip, ko ge­ro, mū­sų vi­sų sig­na­ta­rų, yra 1990 m. ko­vo 11 d. – Ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mas. J. Drin­ge­lis yra sa­kęs taip: „Ne­pri­klau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to teks­tas man, kaip ir dau­ge­liui de­pu­ta­tų są­jū­di­nin­kų, bu­vo ži­no­mas iš anks­to. Ta­čiau jo klau­sy­da­mas tą ko­vo 11-osios va­ka­rą ir ma­ty­da­mas sa­lės prie­ky­je vie­toj so­vie­ti­nių sim­bo­lių ky­lan­čią mū­sų tri­spal­vę ne­ga­lė­jau su­lai­ky­ti džiaugs­mo aša­rų. Re­gis, džiū­ga­vo­me vi­si, tar­tum vie­na tau­tos va­lią pa­reiš­ku­si šei­ma.“

Ar iš­si­pil­dė lū­kes­čiai? J. Drin­ge­lis sa­kė: „Ti­kė­jau­si, kad ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mas iš­lais­vins žmo­nių ini­cia­ty­vą, pa­ska­tins ge­riau dirb­ti ir do­riau elg­tis. Ta­čiau tai iš­si­pil­dė tik iš da­lies. Iki šiol dau­gu­mai mū­sų trūks­ta ne tik ma­te­ria­li­nių da­ly­kų, su ne­pri­klau­so­my­be, re­gis, ne­grįž­ta šimt­me­čiais ug­dy­tas mū­sų pro­tė­vių dva­sin­gu­mas, darbš­tu­mas ir pa­pras­tas są­ži­nin­gu­mas.“ Šie žo­džiai, ma­nau, tam­pa tam tik­ru mo­to, tam tik­ru prie­sa­ku mums vi­siems.

J. Drin­ge­lio at­mi­ni­mas lie­ka gy­vas. Gy­vas jo dar­buo­se, skir­tuo­se my­li­mai Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms. Te­bus švie­sus ir gra­žus jo at­mi­ni­mas. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me po­niai I. An­dru­kai­tie­nei. Kvie­čiu Sei­mo na­rę, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją I. De­gu­tie­nę.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, po­nia Va­lia, vi­si švie­saus at­mi­ni­mo Juo­zo ar­ti­mie­ji, bro­liai ir gi­mi­nai­čiai. Pra­ėjo vos ke­li mė­ne­siai, kai į am­ži­ną­ją ke­lio­nę pa­ly­dė­jo­me Juo­zą. Tik­rai gai­la, kad kar­tu su juo ne­ga­li­me švęs­ti jo ju­bi­lie­jaus.

Aš Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je dir­bau kar­tu su Juo­zu, no­riu prisi­min­ti Juo­zą ir pa­žiū­rė­ti gal­būt šiek tiek ki­taip, ne­gu vien tik kon­sta­tuo­da­ma jo biog­ra­fi­jos fak­tus.

Lai­kas iš tik­rų­jų ne­nu­mal­do­mai bė­ga ir lie­ka tik mū­sų są­mo­nin­gas ap­si­spren­di­mas ir pa­reiš­ki­mas, kad yra da­ly­kų, ku­rių už­mirš­ti ne­de­ra. Ta­čiau čia ver­ta pa­klaus­ti, o kas gi yra tai, ko ne­de­ra už­mirš­ti. Juk at­min­ties la­biau­siai ver­ti yra kiek­vie­no iš mū­sų mei­lės dar­bai. Mei­lės dar­bai, ku­rie lie­ka mums kaip žmo­giš­ku­mo pa­vyz­dys, kaip įkvė­pi­mas to­liau dar­buo­tis var­dan Die­vo, ar­ti­mo ir Tė­vy­nės. Už­mirš­ti tuos dar­bus ir tuos, ku­rie juos at­li­ko, yra to­ly­gu leis­ti žmo­gui mir­ti an­trą kar­tą. Už­mirš­ti reiš­kia pra­ras­ti kom­pa­są, mo­ra­li­nį pa­vyz­dį, šal­ti­nį, iš ku­rio ga­li­me sem­tis stip­ry­bės.

Ko­kie gi yra J. Drin­ge­lio mei­lės dar­bai? Ryš­kiau­siai čia švie­čia jo pa­ra­šas po 1990-ųjų Ko­vo 11-osios Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tu. Pri­si­min­da­mas tą lem­tin­gą die­ną Juo­zas ra­šė: „Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo ak­to teks­tas man, kaip ir dau­gu­mai de­pu­ta­tų są­jū­di­nin­kų, bu­vo ži­no­mas iš anks­to, ta­čiau jo klau­sy­da­ma­sis tą ko­vo 11-osios va­ka­rą ir ma­ty­da­mas sa­lės prie­ky­je vie­to­j so­vie­ti­nių sim­bo­lių ky­lan­čią mū­sų tri­spal­vę ne­ga­lė­jau su­lai­ky­ti džiaugs­mo aša­rų.“ Kovo 11-oji bu­vo la­bai svar­bi ke­lio at­kar­pa, ta­čiau jo­kiu bū­du ne pa­bai­ga, ir Juo­zas pui­kiai tą su­pra­to.

Dar prieš ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mą Juo­zas ra­šė apie vi­sų mū­sų lauk­sian­čius iš­šū­kius. Svar­biau­sia čia at­kreip­ti dė­me­sį, jog jis sa­vo raš­tuo­se per­spė­jo, kad di­džiau­sią pa­vo­jų mū­sų lais­vei kels ne eko­no­mi­niai sun­ku­mai, kil­sian­tys dėl blo­ka­dos ir Mask­vos ban­dy­mų pa­kirp­ti spar­nus jau­nai vals­ty­bei, ta­čiau dėl žmo­gaus dva­sią su­kaus­čiu­sių pan­čių. „Žy­miai sun­kiau mums tap­ti dva­siš­kai lais­vais. Pri­va­lo­me iš­si­lais­vin­ti iš dva­si­nio skur­do klam­py­nės, ku­rio­je kles­ti suk­čia­vi­mai, va­gys­tės, gir­ta­vi­mas, ne­pa­gar­ba ir ne­apy­kan­ta žmo­nėms, su­sve­ti­mė­jimas. Tik įvei­kę šias ne­gan­das, ga­lė­si­me su­kur­ti tei­si­nę de­mo­kra­tinę vals­ty­bę, įgy­ven­din­ti socia­li­nį tei­sin­gu­mą“, – ra­šė jis. Per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės ke­lią pa­sie­kė­me iš tie­sų daug, ta­čiau šios Juo­zo min­tys lie­ka itin ak­tu­a­lios dėl to, kad pri­me­na, jog tu­ri­me ak­cen­tuo­ti ne tik ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę, po­li­ti­nės sis­te­mos pa­ma­tų su­tvir­ti­ni­mą, ta­čiau vi­sų pir­ma žmo­gaus dva­si­nį ug­dy­mą. Koks bus žmo­gus, to­kia bus ir mū­sų tė­vy­nė. Vi­sa tai pa­brė­žia svar­bą stip­rin­ti Lie­tu­vo­je ir šei­mos ins­ti­tu­tą, ge­rin­ti švie­ti­mo sis­te­mą, ku­ri nu­švies­tų ne tik be­si­mo­kan­čio­jo pro­tą, ta­čiau ir šir­dį.

Lais­vė vi­sa­da yra ne­at­sie­ja­ma nuo iš­šū­kių, pro­ble­mų, pa­si­tai­kan­čių ke­ly­je. Ta­čiau lais­vė vi­sų pir­ma kal­ba apie kiek­vie­no mū­sų at­sa­ko­my­bę sto­ti į aki­sta­tą su šiais iš­šū­kiais. Bran­gin­ki­me at­mi­ni­mą tų, ku­riems tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi už šią lais­vės būk­lę. Lai jų at­mi­ni­mas bū­na pro­ga ne tik at­min­ti jau nu­ei­tą ke­lią ir dai­ry­tis pra­ei­tin, ta­čiau ir įkvė­pi­mas da­bar­ties iš­šū­kių aki­vaiz­do­je drą­siai žy­giuo­ti aukš­čiau­sių ide­a­lų švie­so­je.

Leis­ki­te pa­dė­ko­ti mū­sų frak­ci­jos ir tur­būt vi­sų var­du, Juo­zai, už tai, kad sa­vo gy­ve­ni­mu pa­li­kai mums įkve­pian­tį Tė­vy­nės ir ar­ti­mo mei­lės liu­di­ji­mą. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jai I. De­gu­tie­nei.

Apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą V. Pa­liū­ną kvie­čiu tar­tį žo­dį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą B. J. Kuz­mic­ką.

B. J. KUZMICKAS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, šian­dien čia mi­ni­mų sig­na­ta­rų ar­ti­mie­ji ir gi­mi­nai­čiai! Daug švie­sių pri­si­mi­ni­mų šian­dien mums by­lo­ja apie Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą V. Pa­liū­ną, kaip apie ta­len­tin­gą moks­li­nin­ką, prin­ci­pin­gą po­li­ti­ką ir tau­rią as­me­ny­bę. Gi­męs Kė­dai­niuo­se, au­gęs pa­trio­tiš­ko­je šei­mo­je (jo dė­dė bu­vo pa­gar­sė­jęs Vi­du­rio Lie­tu­vos par­ti­za­nas), Vy­tau­tas nuo jau­nų die­nų do­mė­jo­si po­li­ti­ka ir su­vo­kė, ko­kia yra oku­puo­tos Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ja. Si­dab­ro me­da­liu bai­gęs gim­na­zi­ją ir pa­si­rin­kęs in­ži­nie­riaus pro­fe­si­ją, stu­di­ja­vo Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, vė­liau ten ir dės­tė, va­do­va­vo ka­ted­rai, skel­bė moks­li­nius dar­bus, ra­šė va­do­vė­lius, įgi­jo moks­li­nius laips­nius.

At­gi­mi­mo iš­va­ka­rė­se V. Pa­liū­nas dau­gi­no po­grin­džio spau­dą, o įkū­rus Są­jū­dį įsi­lie­jo į jo veik­lą ir bu­vo iš­rink­tas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to Są­jū­džio gru­pės va­do­vu. Svar­bus tuo­me­ti­nių Kau­no są­jū­di­nin­kų veik­los ba­ras bu­vo sie­kis at­kur­ti Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą. Tuo tiks­lu bu­vo iš­rink­ta uni­ver­si­te­to At­kū­ri­mo ta­ry­ba. Jos na­riu ta­po ir V. Pa­liū­nas. Jis kaip tik bu­vo, žvel­giant į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to at­kū­ri­mo is­to­ri­ją, iš tų as­me­ny­bių, ku­rios nuo idė­jų iš kar­to ėjo prie kon­kre­čios veik­los. Dar ne­bu­vo nei pa­tal­pų, nei lė­šų, ne­bu­vo nei val­džios pri­ta­ri­mo, bet jis su ben­dra­min­čiais (tarp jų bu­vo ir čia jau mi­ni­mas A. Ka­rob­lis) jau kū­rė uni­ver­si­te­to vi­zi­ją, nu­ma­tė stu­di­jų ša­kas, kū­rė Uni­ver­si­te­to sta­tu­tą, o ne­tru­kus skel­bė ir stu­den­tų pri­ėmi­mą.

Kaip Są­jū­džio kan­di­da­tas, iš­rink­tas į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, jis iš kar­to pa­si­nė­rė į kas­die­nius de­pu­ta­tų dar­bus, ne­la­bai ma­to­mus iš ša­lies, bet bū­ti­nus tam, kad ga­lė­tum su ge­rai pa­reng­tais siū­ly­mais lip­ti į ple­na­ri­nio po­sė­džio tri­bū­ną. Dir­bo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros, vė­liau Eko­no­mi­kos ko­mi­si­jo­se, taip pat Ry­tų Lie­tu­vos pro­ble­mų lai­ki­no­jo­je ko­mi­si­jo­je, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos val­dy­bo­je, ir tai dar to­li gra­žu ne vi­sos jo veik­los sri­tys.

V. Pa­liū­nas vi­sur pa­si­reikš­da­vo sa­vo eru­di­ci­ja ir aka­de­miš­ku ra­cio­na­lu­mu, nuo­sek­lia pi­lie­ti­ne nuo­sta­ta, ge­bė­ji­mu pa­sver­ti ar­gu­men­tus, ma­ty­ti bet ku­rio svars­to­mo da­ly­ko reikš­mę pla­tes­nia­me so­cia­li­nia­me ir kul­tū­ri­nia­me kon­teks­te. Daug ką reiš­kė ir tai, kad jis pa­si­žy­mė­jo ko­rek­tiš­ku, ki­to­kiai nuo­mo­nei pa­kan­čiu ben­dra­vi­mu su ko­le­go­mis.

Bai­gęs de­pu­ta­to dar­bą Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je-At­ku­ria­ma­ja­me Sei­me, jis su­grį­žo į Kau­ną. Dir­bo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te, ta­po Kau­no mies­to ta­ry­bos ir val­dy­bos na­riu, daug ra­šė moks­lo ir stu­di­jų te­ma­ti­ka. Tai­gi tę­sė dar­bus, pra­dė­tus dar prieš Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą.

V. Pa­liū­no švie­sus as­me­ny­bės at­mi­ni­mas iš­liks kar­tu su at­mi­ni­mu vi­sų tų, ku­rie ryž­tin­gai ir pa­si­au­ko­ja­mai dir­bo tam, kad mes šian­dien ga­lė­tu­me gy­ven­ti ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vos val­s­ty­bė­je. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rui B. J. Kuz­mic­kui.

Į tri­bū­ną kvie­čiu Sei­mo na­rį A. Dum­čių.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ar­ti­mie­ji, ben­dra­žy­giai, pro­fe­so­riaus V. Pa­liū­no ko­le­gos, aš tik­tai api­ben­drin­siu ke­le­tu žo­džių, ka­dan­gi pro­fe­so­rius la­bai gra­žiai api­ben­dri­no V. Pa­liū­no gy­ve­ni­mą ir dar­bą. Pa­sa­ky­siu, kad šian­dien mū­sų mi­ni­mas as­muo yra iš­ki­lus vi­suo­me­nės vei­kė­jas, gy­ve­ni­mą pa­sky­ręs moks­lui ir Lie­tu­vos At­gi­mi­mui, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tas, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to At­kū­ri­mo ta­ry­bos ir At­ku­ria­mo­jo Se­na­to na­rys, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­re­a­tas, švie­saus at­mi­ni­mo pro­fe­so­rius V. Pa­liū­nas.

Man jį te­ko pa­žin­ti ta­da, kai kū­rė­me Kau­no Są­jū­dį, ir ži­no­ti jo gy­ve­ni­mo ke­lią. Ga­liu pa­mi­nė­ti, kad jis 1930 m. gi­mė Kė­dai­niuo­se, jo vai­kys­tė bu­vo la­bai sun­ki, nes jis au­go be tė­vo, tik­tai su vie­na ma­ma, jam te­ko pa­na­šiai kaip ir mums gy­ve­nant – muš­tis per gy­ve­ni­mo ke­lius vi­siš­kai sa­vo ini­cia­ty­va. Bet žiū­rė­ki­te, 1949 m. si­dab­ro me­da­liu bai­gė Kė­dai­nių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o 1954 m. – su pa­gy­ri­mu Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. Po to kon­kur­so bū­du, la­bai sun­kūs bū­da­vo kon­kur­sai, ta­po as­pi­ran­tu Mask­vos moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­te, va­di­no­si Vod­geo (čia ru­sų kal­ba, ma­tyt). Kai la­bai sėk­min­gai bai­gė as­pi­ran­tū­rą, jam pa­siū­lė lik­ti Mask­vo­je. Mask­vo­je jis ne­li­ko dirb­ti, o grį­žo į Kau­ną, į Po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą ir vi­są lai­ką dir­bo to­je ka­ted­ro­je, ku­riai pas­kui ir va­do­va­vo – tai Te­ori­nės me­cha­ni­kos ka­ted­ra.

Čia, kaip mi­nė­jau, pro­fe­so­rius V. Pa­liū­nas su­kū­rė Są­jū­džio gru­pę, štai ta­da man te­ko jį la­biau­siai pa­žin­ti Kau­no lyg­me­niu. Mes vi­si la­bai at­kak­liai dir­bo­me, vi­si ak­tai net ir Kau­ne bu­vo pri­im­ti. Vė­liau jis bu­vo iš­rink­tas Pa­ne­mu­nės apy­gar­do­je į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą. Da­ly­va­vo pri­imant Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą, po to dir­bo įvai­rio­se ko­mi­si­jo­se ir t. t.

Po to jis grį­žo į Kau­ną, vėl dir­bo Po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, taip pat bu­vo iš­rink­tas į mies­to ta­ry­bą. Bu­vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku, ten dir­bo apie po­rą me­tų, kaip tik ta­da la­biau­siai ir ben­dra­vo­me. Iš tų lai­kų jo at­si­mi­ni­mai bu­vo maž­daug to­kie. Jį nu­ste­bi­no vis dėl­to sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų dar­bo ne­ūkiš­ku­mas. Taip pat jis ra­šė: „Bal­suo­da­mas Ko­vo 11-ąją už Ne­pri­klau­so­my­bę, leng­vo Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo ne­si­ti­kė­jau. Ta­čiau ne­ma­niau, kad at­sta­ty­to­je vals­ty­bė­je bus taip pa­pli­tu­si ko­rup­ci­ja.“ Ji mus ir da­bar dar kan­ki­na.

2000-ai­siais V. Pa­liū­nas ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės me­da­liu. Po sun­kios li­gos mi­rė 2005 m. ko­vo 12 d.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, čia da­ly­vau­ja jo žmo­na dak­ta­rė Da­nu­tė, ku­ri jį ly­dė­jo iki pas­ku­ti­nės gy­ve­ni­mo mi­nu­tės. Ne­pa­pras­tai jį glo­bo­jo ir jam ypač pa­dė­jo bai­giant gy­ve­ni­mą per tą sun­kią li­gą.

Tai­gi, mie­lie­ji, pro­fe­so­riaus V. Pa­liū­no gy­ve­ni­mo ke­lias ro­do, kad tai bu­vo drą­sus, ga­bus ir sa­vo Tė­vy­nę la­bai my­lin­tis žmo­gus. Am­ži­ną jo at­mi­ni­mą mes tu­rė­si­me ir am­ži­ną­jį atil­sį pro­fe­so­riui V. Pa­liū­nui. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui A. Dum­čiui. Kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tę, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę, Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rį S. Ka­šaus­ką.

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mie­ji, šian­dien mes mi­ni­me tris sig­na­ta­rus, ku­rių gy­ve­ni­mo tiks­las, pats gy­ve­ni­mas yra iš es­mės ana­lo­giš­kas – po­ka­ris, mei­lė Lie­tu­vai, sun­ku­mai, ka­bi­ni­ma­sis į gy­ve­ni­mą, ne­pra­ra­di­mas vil­ties, vil­ties, kad Lie­tu­va bus at­kur­ta, ir da­ly­va­vi­mas vi­suo­se at­gi­mi­mo pro­ce­suo­se nuo pat pra­džių.

Ka­dan­gi lai­ko nė­ra, aš la­bai no­rė­čiau čia pa­kvies­ti po­nią Dai­vą, po­nią Va­le­ri­ją ir po­nią Da­nu­tę. Tai yra trys mo­te­rys, pra­šau čia prieš mus, tai yra trys mo­te­rys, ku­rios rė­mė sa­vo vy­rus vi­sur ir vi­sa­da. Šios trys mo­te­rys, ga­liu pa­sa­ky­ti drą­siai ir iš­di­džiai, – Sau­sio 13-ąją sto­vė­jo kaip mū­ras na­mie. Iš tik­rų­jų tai yra tie­sa.

Tai­gi sim­bo­liš­kai aš jums įtei­kiu mū­sų tra­di­ci­nį žen­klą. Po­niai Dai­vai (Plo­ji­mai), po­niai Da­nu­tei (Plo­ji­mai) ir po­niai Va­le­ri­jai. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju vi­siems kal­bė­ju­siems, vi­siems da­ly­va­vu­siems, pa­ger­biant mū­sų Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rus. Vi­siems ačiū. Mi­nė­ji­mą bai­gia­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvie­čiu vi­sus re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 91 Sei­mo na­rys.

 

10.38 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. rug­sė­jo 22 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­ma­sis mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ko­kių bū­tų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų? Pra­šom, ko­le­ga.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lietuvos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du mes siū­lo­me iš šios die­nos po­sė­džių dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-7 ir 1-8 klau­si­mus, tai yra Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tai. Ko­dėl mes siū­lo­me iš­brauk­ti?

Pir­ma, iš tik­rų­jų mi­nis­te­ri­ja ne­pa­tei­kė jo­kios in­for­ma­ci­jos, kiek pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mo pa­tai­są ir pa­kei­tus ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo sam­pra­tą tai kai­nuo­tų vals­ty­bei, kiek, ko­kia ap­im­ti­mi nu­ken­tė­tų stu­den­tai. To­kios in­for­ma­ci­jos tie­siog nė­ra. Aki­vaiz­du, kad si­tu­a­ci­ja vie­nais at­ve­jais bū­tų ge­ro­kai pa­blo­gi­na­ma, ki­tais at­ve­jais pa­ge­ri­na­ma.

An­tra, šis įsta­ty­mas, ne­pai­sant to, jei­gu mes jį pri­im­tu­me to­kį, koks jis pa­teik­tas, at­ga­lios ne­ga­lios. Ki­taip sa­kant, pra­ei­tais stu­di­jų me­tais stu­den­tai ne­bu­vo ro­tuo­ja­mi ir įsta­ty­mas at­gal ne­ga­lios. Va­di­na­si, bet ko­kiu at­ve­ju liks Vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mas kom­pen­suo­ti tiems stu­den­tams, ku­rie pa­kliū­na į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą po ro­ta­ci­jos. Vien uni­ver­si­te­tuo­se, stu­den­tų duo­me­ni­mis, to­kių stu­den­tų bus apie 300. Dar pri­dė­ki­me ko­le­gi­jas, pa­ma­ty­si­me, koks bus vaiz­de­lis ir ko­kią pro­ble­mą tu­rės Vy­riau­sy­bė. Tai­gi yra siū­ly­mas ne­sku­bė­ti, juo la­biau kad pa­teik­ta Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo nau­jo­ji ver­si­ja ir bus ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo sam­pra­tos ir kri­te­ri­jų. Tai­gi pra­šy­mas abu klau­si­mus iš­brauk­ti.

PIRMININKAS. Su­pra­to­me, ko­le­ga. Ger­bia­ma­sis E. Ma­siu­lis, pra­šom.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos Sei­mo na­riai, aš kvie­čiu vi­sus jus su­stab­dy­ti ši­tas po­li­ti­nes lenk­ty­nes dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos, nes tik­rai tai yra ne­so­li­du ir ne­rei­kia Sei­mo tri­bū­nos pa­vers­ti sa­vo kaž­ko­kių po­li­ti­nių žai­di­mų vie­ta. Aš ma­nau, kad tam yra Vy­riau­sy­bė, tam yra aiš­kūs skai­čia­vi­mai, kiek vals­ty­bės eko­no­mi­ka ki­tais me­tais ga­li leis­ti di­din­ti mė­ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą, ir ta­da rei­kia jums val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je su­si­tar­ti dėl to mi­ni­ma­laus mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ni­mo. Tai­gi kvies­čiau šias dvi re­zo­liu­ci­jas, ku­rios ab­so­liu­čiai nie­ko ne­reiš­kia, o tik ga­li su­klai­din­ti vi­suo­me­nę, šian­dien iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, aš ti­kiuo­si, kad jūs frak­ci­jos var­du pa­pra­šė­te, taip? (Bal­sas sa­lė­je) Ger­bia­ma­sis R. Pa­liu­kas.

R. PALIUKAS (DPF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, aš, prie­šin­gai, pra­šau pa­lik­ti Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo abi re­dak­ci­jas ir jas svars­ty­ti, nes, kaip sa­kė ger­bia­ma­sis V. Stun­dys, jau nu­ken­tė­jo 300 stu­den­tų. Jei­gu mes dar to­liau vil­kin­si­me, tai šis skai­čius ga­li iš­aug­ti iki tūks­tan­čio. Ko­mi­te­tas jau svars­tė bir­že­lio mė­ne­sį, bu­vo iš­klau­sy­ti ir stu­den­tai, ir Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos nuo­mo­nė, tos nuo­mo­nės dar iki ga­lo ne­iš­kris­ta­li­zuo­tos, tai mes čia taip ga­li­me svars­ty­ti dar iki ki­tos pa­va­sa­rio se­si­jos ir dėl to nu­ken­tės stu­den­tai. Aš siū­lau tęs­ti svars­ty­mą, nes ko­mi­te­tas šian­dien ir­gi svars­tė šias vi­sas pa­tai­sas ir jas at­me­tė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. A. Pit­rė­nie­nė. Pra­šom.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). No­rė­jau pa­sa­ky­ti Sei­mui, kad mi­nis­te­ri­jos kal­ti­ni­mas, lyg mes esa­me kaž­ko ne­at­li­kę dėl be­si­ro­tuo­jan­čių stu­den­tų ar ne­ga­lė­ju­sių dėl to, kad Sei­mas ne­pri­ėmė ir ko­mi­te­tas neap­si­spren­dė pa­va­sa­rį… Mes, mi­nis­te­ri­ja, esa­me čia nie­kuo dė­ti, mes įspė­jo­me ko­mi­te­tą, kad taip bus, jei­gu vil­kin­si­me šio klau­si­mo spren­di­mą. Dar­bo gru­pė yra su­da­ry­ta. Ofi­cia­lių pa­reiš­ki­mų iš uni­ver­si­te­tų nė­ra gau­ta, kal­bė­si­me su rek­to­riais, kad at­neš­tų są­ra­šus, ir ne­bi­jo­ki­te, su stu­den­tais mes su­si­tvar­ky­si­me taip, kaip rei­kės, kom­pen­suo­si­me, jei­gu rei­kės, tiems, ku­riems iš tik­rų­jų yra pa­da­ry­ta ža­la. O su mi­nis­te­ri­jos svars­ty­mu ši­tas mi­nė­tos pa­tai­sos klau­si­mas čia nie­ko ben­dro ne­tu­ri. Rei­kia ei­ti į prie­kį, ju­dė­ti, dis­ku­tuo­ti ir pri­im­ti spren­di­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. J. Raz­ma – dėl dar­bo­tvarkės.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėl­to krei­piuo­si į opo­zi­ci­jos ko­le­gas, li­be­ra­lus ir siū­ly­čiau ne­pra­šy­ti iš­brauk­ti tų re­zo­liu­ci­jų jau vien dėl to, kad tai yra la­bai re­tas at­ve­jis, kai re­zo­liu­ci­jų pre­am­bu­lė­se pa­čių val­dan­čių­jų yra są­ži­nin­gai kon­sta­tuo­ta apie so­cia­li­nės pa­dė­ties blo­gė­ji­mą, apie skur­do ly­gio au­gi­mą, o kur for­mu­luo­ja­mi punk­tai dėl mi­ni­ma­lios al­gos, na, tai su­da­rius re­dak­ci­nę gru­pę gal ga­li­ma ra­cio­na­liau su­for­mu­luo­ti. Bet pro­ble­ma yra ir apie ją, aš ma­nau, dis­ku­tuo­ti rei­kia.

PIRMININKAS. Jūs frak­ci­jos var­du lie­pia­te pa­lik­ti?

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­ma­tau dau­giau prie šo­ni­nių mik­ro­fo­nų no­rin­čių­jų iš­reikš­ti nuo­mo­nę dėl šios die­nos dar­bo­tvarkės. Rei­kia bal­suo­ti, nes iš­si­sky­rė nuo­mo­nės dėl ke­tu­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų, dėl dvie­jų re­zo­liu­ci­jų ir dėl vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to.

Pir­ma­sis bu­vo ger­bia­mo­jo V. Stun­džio pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-7 ir 1-8 klau­si­mus. Taip? Tai gal­būt už abu kar­tu bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, kad pa­lik­tu­me dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je) Iš­brauk­ti – bal­suo­ja­te už, pa­lik­ti dar­bo­tvarkėje – bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 41, prieš – 27, su­si­lai­kė 32. Dar­bo­tvarkėje lie­ka klau­si­mai, ku­rių dar­bo­tvarkės nu­me­riai 1-7 ir 1-8.

Dar vie­nas pa­siū­ly­mas bu­vo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. Mes šian­dien pa­lie­ka­me dar­bo­tvarkėje. Pa­si­žiū­rė­ki­te į bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Jei­gu ga­li­ma, bū­ki­te ge­ri, ne­šau­ki­te iš vie­tos, pri­ei­ki­te prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no, aš su­teik­siu ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. At­ro­do­me tru­pu­tį juo­kin­gai.

Dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, kad yra dar vie­nas pa­siū­ly­mas – iš­brauk­ti abi re­zo­liu­ci­jas siū­lo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas ger­bia­ma­sis E. Ma­siu­lis, tai yra dar­bo­tvarkės 1-5 ir 1-6 klau­si­mai. Čia rei­kė­tų bal­suo­ti at­ski­rai, aš taip įsi­vaiz­duo­ju, nes vis dėl­to yra skir­tin­gos re­zo­liu­ci­jos. (Bal­sai sa­lė­je) Bet ga­li­me ir kar­tu iš kar­to bal­suo­ti. Už abi? Taip? Ge­rai, už abi. Ki­tų pa­siū­ly­mų nė­ra.

Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me iš dar­bo­tvarkės nu­ta­ri­mo pro­jek­tus Nr. XIIP-3158 ir Nr. XIIP-3179, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Iš­brauk­ti – bal­suo­ja­me už, pa­lik­ti dar­bo­tvarkėje – bal­suo­ja­me prieš ar­ba su­si­lai­ko­me.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 39, prieš – 28, su­si­lai­kė 41. Abi re­zo­liu­ci­jos lie­ka šian­dien ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkėje.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ki­tų pa­siū­ly­mų, pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me po aud­rin­gų dis­ku­si­jų pri­tar­ti šios die­nos dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me? Tai­gi, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu šios die­nos dar­bo­tvarkei.

 

10.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Edi­tos Damb­raus­kie­nės sky­ri­mui Lie­tu­vos Respubli­kos ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ro­re“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3527 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Edi­tos Damb­raus­kie­nės sky­ri­mui Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ro­re“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3527. Pra­ne­šė­ja – R. Sve­ti­kai­tė, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom.

R. SVETIKAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to 2015 m. rug­sė­jo 11 d. dek­re­tą, ku­riuo, vyk­dy­da­ma sa­vo kon­sti­tu­ci­nę pa­rei­gą, ša­lies va­do­vė tei­kia Sei­mui tei­sė­jos E. Damb­raus­kie­nės kan­di­da­tū­rą į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas.

46 m. kan­di­da­tė tei­sės ma­gist­ro laips­nį yra įgi­ju­si Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Tei­sės fa­kul­te­te. Ji tu­ri net 17 me­tų įvai­ria­pu­sės tei­si­nio ir va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­ties. Per sa­vo kar­je­rą ger­bia­mo­ji E. Damb­raus­kie­nė yra dir­bu­si iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­ne, pro­ku­ro­re, ad­vo­ka­te. 2008 m. E. Damb­raus­kie­nė bu­vo pa­skir­ta Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja. Nuo 2011 m. jau pen­ke­rius me­tus ji va­do­vau­ja Kai­šia­do­rių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ger­bia­mo­ji pre­ten­den­tė sva­riai pri­si­dė­jo skaid­ri­nant šio teis­mo, ku­ris su­si­du­ria su spe­ci­fi­nė­mis by­lo­mis dėl jo te­ri­to­ri­jo­je esan­čių pa­tai­sos na­mų, veik­lą.

Kan­di­da­tės pa­si­rin­ki­mą lė­mė vi­sų pir­ma tai, kad jos pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­ta ir įgy­tas pa­ty­ri­mas dir­bant tiek iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­go­se, tiek pro­ku­ra­tū­ro­je, tiek teis­me yra sva­rus. Tai­gi per sa­vo kaip tei­si­nin­kės kar­je­rą kan­di­da­tė yra su­si­pa­ži­nu­si su vi­sų tei­sin­gu­mo vyk­dy­mo sis­te­mos gran­džių dar­bu ir tai jai su­tei­kia ne­abe­jo­ti­ną pra­na­šu­mą kan­di­da­tuo­jant į pro­ku­ra­tū­ros va­do­vo po­zi­ci­ją. Kan­di­da­tė yra ne tik pro­fe­sio­na­li, pa­ty­ru­si tei­si­nin­kė, bet tu­ri ir va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­ties ir šias pa­rei­gas jau pen­ke­rius me­tus vyk­do ne­pri­ekaiš­tin­gai.

Sa­vo as­me­ni­nė­mis sa­vy­bė­mis tai yra tvir­ta, san­tū­ri as­me­ny­bė, pa­si­žy­min­ti aukš­ta vi­di­ne kul­tū­ra ir ver­ty­bi­nė­mis po­zi­ci­jo­mis. Pre­zi­den­tės ver­ti­ni­mu, to­kį pa­ty­ri­mą su­kau­pęs tei­si­nin­kas yra tin­ka­mas kan­di­da­tas įgy­ven­din­ti tuos už­da­vi­nius, ku­rie šian­dien yra ke­lia­mi pro­ku­ra­tū­rai, tai yra: ge­rin­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ko­ky­bę, trum­pin­ti by­lų iš­ty­ri­mo ter­mi­nus, ga­ran­tuo­ti pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mos at­si­nau­ji­ni­mą, pro­fe­si­nį pro­ku­ro­rų to­bu­lė­ji­mą ir ge­bė­ti telk­ti su­si­skal­džiu­sį ko­lek­ty­vą.

Pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je vi­so­je Res­pub­li­ko­je dir­ba daug pui­kių pro­fe­sio­na­lų, ta­čiau bet ku­ri sis­te­ma, jei­gu ji­nai tam­pa per­ne­lyg už­da­ra, jei­gu į ją ne­at­ei­na nau­jos no­va­to­riš­kos idė­jos, nau­ji žmo­nės, to­kia sis­te­ma nu­sto­ja to­bu­lė­ti, pra­ran­da kri­tiš­ką po­žiū­rį, mo­ty­va­ci­ją ir ją pra­de­da ap­im­ti ru­ti­na. To­dėl kan­di­da­tės, ku­ri šian­dien yra tei­sė­ja, teis­mo va­do­vė, tu­rin­ti ir pro­ku­ro­ro dar­bo pa­tir­ties, pa­sky­ri­mas pa­si­tar­nau­tų tei­gia­miems po­ky­čiams pro­ku­ra­tū­ro­je įgy­ven­din­ti, nes tai yra pro­fe­sio­na­lė, ži­nan­ti pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mą, ta­čiau kar­tu ge­ban­ti pa­žvelg­ti į ją iš ša­lies ir įgy­ven­din­ti ge­rą­ją prak­ti­ką, per­im­tą iš teis­mų sis­te­mos, ku­rio­je pas­ta­ruo­ju me­tu įvy­ko ne­ma­žai tei­gia­mų po­ky­čių.

Dė­ko­ju už jū­sų dė­me­sį. O da­bar ti­kiu, kad pa­ti kan­di­da­tė iš­dės­tys sa­vo ar­gu­men­tus ir vi­zi­ją, ku­rią ji yra pa­si­ry­žu­si įgy­ven­din­ti pro­ku­ra­tū­ro­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai R. Sve­ti­kai­tei. To­liau tu­rė­tų bū­ti to­kia tvar­ka. Da­bar pa­si­sa­kys kan­di­da­tė į ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas ger­bia­mo­ji Edi­ta Damb­raus­kie­nė. Truk­mė – iki 10 mi­nu­čių, klau­si­mams – 15 mi­nu­čių. Vi­sa ši­ta pro­ce­dū­ra pa­gal reg­la­men­tą tu­rė­tų truk­ti 25 mi­nu­tes. Pra­šom.

E. DAMBRAUSKIENĖ. La­ba die­na, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, la­ba die­na, Sei­mo na­riai, po­sė­dį ste­bin­tys sve­čiai. Dė­ko­ju ma­ne pri­sta­čiu­siai Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jai.

Kal­bė­da­ma šio­je tri­bū­no­je, jau­čiu di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę. Spren­di­mą kan­di­da­tuo­ti į šias pa­rei­gas nu­lė­mė tai, kad vi­są gy­ve­ni­mą dir­bau ir dir­bu Lie­tu­vai, vi­sa­da tai lai­kiau sa­vo tiks­lu, pri­ori­te­tu, to­dėl įgi­ju­si tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją dir­bau iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­ne, pro­ku­ro­re, tei­sė­ja. Ma­no gy­ve­ni­mo nuo­sta­tos lė­mė tai, kad ne­sun­kiai pri­ėmiau iš­šū­kį va­do­vau­ti Kai­šia­do­rių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui, su­si­du­rian­čiam su lyg­ti­nio pa­lei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos by­lo­mis dėl jo te­ri­to­ri­jo­je esan­čių pa­tai­sos na­mų. Ma­no nuo­mo­ne, šia­me teis­me man va­do­vau­jant bu­vo už­tik­rin­tas ne­ša­liš­kas by­lų pa­skirs­ty­mas tei­sė­jams, taip pat trum­pė­jo by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nai, su pro­ku­ro­rais bu­vo ap­tar­tas ir re­a­li­zuo­ja­mas ga­li­mai ne­tei­sė­tų ir ne­pa­grįs­tų teis­mo nu­tar­čių tai­ky­ti lyg­ti­nį pa­lei­di­mą ap­skun­di­mas aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui.

Pa­siū­ly­mas kan­di­da­tuo­ti į ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas man bu­vo ne­ti­kė­tas, ta­čiau ap­svars­čiu­si jį su­pra­tau, kad ma­no kan­di­da­tū­ra ga­li­mai bu­vo svars­ty­ta dėl to, jog esu šios sis­temos at­sto­vė, ne­su sve­ti­mas šiai sis­te­mai žmo­gus. Ma­no ap­si­spren­di­mą dėl šio pa­siū­ly­mo nu­lė­mė aiš­kus šio­s sis­te­mos si­tu­a­ci­jos su­vo­ki­mas ir ma­no, kaip Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­tės, sie­kis tu­rė­ti ne­pri­klau­so­mą ir ne­ša­liš­ką ins­ti­tu­ci­ją, ku­rio­je bū­tų ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės, gi­na­mas vie­ša­sis in­te­re­sas, bū­tų už­tik­rin­tas ko­ky­biš­kas, kva­li­fi­kuo­tas tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tu lai­ku pri­skir­tų funk­ci­jų at­li­ki­mas, sie­kiant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­me nu­ma­ty­tų tiks­lų, gi­nant žmo­gaus ir pi­lie­čio tei­ses bei lais­ves, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sus, grei­tai ir iš­sa­miai at­skleis­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas ir tin­ka­mai pri­tai­ky­ti įsta­ty­mą, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pada­ręs as­muo bū­tų tin­ka­mai nu­baus­tas ir nie­kas ne­kal­tas ne­bū­tų nu­teis­tas.

Nu­sta­ty­da­ma veik­los kryp­tis šiam tiks­lui pa­siek­ti, at­si­žvel­giau į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2013 m. sau­sio ir spa­lio 1 d. nu­ta­ri­me nu­sta­ty­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­ku­ra­tū­ros 2013–2016 m. pri­ori­te­ti­nes veik­los kryp­tis.

Pir­mo­ji veik­los kryp­tis – Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo stip­ri­ni­mas, sie­kiant už­tik­rin­ti efek­ty­vų ir ko­ky­biš­ką iki­teis­mi­nį ty­ri­mą vals­ty­bi­nio kal­ti­ni­mo pa­lai­ky­mo teis­me. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ter­mi­nai vis dar iš­lie­ka il­gi, by­los į teis­mą ati­duo­da­mos ne­ko­ky­biš­kos, ne­tin­ka­mai ir ne­tiks­liai su­for­mu­luo­tais kal­ti­ni­mais, ne­su­rink­tais by­lai tin­ka­mai iš­nag­ri­nė­ti rei­ka­lin­gais įro­dy­mais, kas ap­sun­ki­na by­lų nag­ri­nė­ji­mą teis­muo­se, gaiš­ta­mas tiek pro­ce­so da­ly­vių, tiek jų at­sto­vų, gy­nė­jų, tei­sė­jų, teis­mo per­so­na­lo ir pa­čių pro­ku­ro­rų lai­kas.

Be to, pra­ėjus daug lai­ko nuo įvy­kio pa­pil­do­mai teis­me ren­kant įro­dy­mus by­lo­je at­si­ran­da prieš­ta­ra­vi­mų, ku­rių ne­pa­vy­kus pa­ša­lin­ti pri­ima­mi iš­tei­si­na­mie­ji nuosp­ren­džiai, ko ga­li­mai bū­tų iš­ven­gia­ma, jei iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bū­tų at­lie­ka­mas ope­ra­ty­viai ir grei­tai. To­dėl pro­ku­ro­rai, at­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, or­ga­ni­zuo­da­mi jį, pri­va­lo siek­ti, kad vi­si bū­ti­ni veiks­mai bū­tų at­lik­ti ope­ra­ty­viai, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je, dėl ko bū­tų iš­veng­ta per­ne­lyg il­gų by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nų, kar­tu ir by­lų prieš Lie­tu­vą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me dėl per­ne­lyg il­go pro­ce­so, taip pat su­ma­žė­tų iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mo at­ve­jų.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ko­ky­bę ir ty­ri­mo truk­mę pri­va­lo kon­tro­liuo­ti aukš­tes­nie­ji pro­ku­ro­rai, ku­rie, kaip man ži­no­ma, yra per­ne­lyg ap­krau­ti skun­dų dėl pro­ku­ro­rų nu­ta­ri­mų nag­ri­nė­ji­mo, dėl ko ga­li­mai yra su­ma­žė­ju­si iki­teis­mi­nių ty­ri­mų ko­ky­bės, ter­mi­nų, nu­trauk­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl vals­ty­bei, jos fi­nan­sams pa­da­ry­tos ža­los kon­tro­lė, ku­riai tu­ri bū­ti ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys, nes šio­se by­lo­se nė­ra nu­ken­tė­ju­sio as­mens, ku­ris tu­ri tei­sę skųs­ti ne­pa­grįs­tus ir ne­tei­sė­tus pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mus.

Ma­nau, jog rei­kia ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti by­loms, ku­rio­se pri­ima­mi iš­tei­si­na­mie­ji nuo­spren­džiai, taip pat ku­rios nu­trau­kia­mos su­ėjus ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo se­na­ties ter­mi­nui. Pro­ku­ro­ro at­lie­ka­mų ir or­ga­ni­zuo­ja­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų ko­ky­bė, efek­ty­vu­mas, su­ra­šo­mų pro­ce­si­nių do­ku­men­tų ko­ky­bė tu­ri tap­ti aiš­kiais tiek pro­ku­ro­ro, tiek aukš­tes­nio­jo pro­ku­ro­ro dar­bo re­zul­ta­tų ver­ti­ni­mo ro­dik­liais.

Kal­bant apie bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo stip­ri­ni­mą, la­bai svar­bu ak­cen­tuo­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą su vi­sų ins­tan­ci­jų teis­mais, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti pro­ku­ro­rų dar­bo trū­ku­mus, taip pat sie­kiant už­tik­rin­ti ope­ra­ty­vų tiek pro­ku­ra­tū­ros, tiek teis­mų dar­bą, nes tik ope­ra­ty­vaus ben­dra­dar­bia­vi­mo dė­ka ga­li­ma iš­veng­ti prak­ti­kos ne­vie­no­du­mo, nu­ma­ty­ti nau­jau­sias ten­den­ci­jas ir joms tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti. La­bai svar­bus yra ben­dra­dar­bia­vi­mas ir su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl to, kad nuo jų dar­bo la­bai pri­klau­so ir pro­ku­ra­tū­ros veik­los ro­dik­liai.

Ki­ta kryp­tis – kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos veiks­mų tei­sė­tu­mo, kon­tro­lės ir ko­or­di­na­vi­mo stip­ri­ni­mas. Šiuo me­tu pla­čiai dis­ku­tuo­ja­ma apie slap­tos in­for­ma­ci­jos apie ren­gia­mą, da­ro­mą ar pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką rin­ki­mo prie­mo­nių, ku­rio­mis įsi­ter­pia­ma į žmo­gaus pri­va­tų gy­veni­mą, pa­grįs­tu­mą, tiks­lin­gu­mą ir pro­por­cin­gu­mą. Kaip bu­vo pa­žy­mė­ta Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2015 m. rug­sė­jo mė­ne­sio pa­reng­to­je elek­troni­nių ry­šių tin­klais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kon­tro­lės, jos fik­sa­vi­mo ir kau­pi­mo ap­žval­go­je, la­bai svar­bu už­tik­rin­ti, kad ne­su­sida­ry­tų to­kių pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jų ir to­kių tei­si­nių si­tu­a­ci­jų, kai sie­kiant slap­tos se­ki­mo prie­mo­nės sank­cio­na­vi­mo aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­tai sun­ki­na­mas įta­ri­mas, o vė­liau vei­ka per­kva­li­fi­kuo­ja­ma į to­kią, dėl ku­rios to­kios prie­mo­nės ne­ga­lė­jo bū­ti tai­ko­mos, kai iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ne­pra­de­da­mas ar­ba vil­ki­na­mas ir to­liau tę­sia­mi pa­si­klau­sy­mo veiks­mai, kol kal­ti­nin­kas pa­da­rys kuo dau­giau nu­si­kal­ti­mų; ar­ba kol jam ga­lės bū­ti in­kri­mi­nuo­ja­mas sun­kes­nis nu­si­kal­ti­mas; ar­ba kai per pro­por­cin­gą lai­ką ne­ga­vus duo­me­nų apie ga­li­mai pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, to­liau at­lie­ka­ma sank­cio­nuo­ja­ma, slap­ta elek­tro­ni­nių ry­šių tin­klais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kon­tro­lė, ti­kin­tis, ne­sant tam rim­to pa­grin­do, gau­ti in­for­ma­ci­jos dėl ko­kios nors ki­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos.

Kad bū­tų iš­veng­ta to­kių at­ve­jų, tu­ri bū­ti sis­te­mi­na­ma ir ana­li­zuo­ja­ma in­for­ma­ci­ja apie slap­tų se­ki­mo prie­mo­nių tai­ky­mą, tai­ky­mo ter­mi­nus, šių prie­mo­nių pa­si­tei­si­ni­mą, taip pat apie ty­ri­mui reikš­mės ne­tu­rin­čių gau­tų duo­me­nų su­nai­ki­ni­mą lai­kan­tis tei­sės ak­tų tvar­kos. Nu­sta­čius pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jus, tu­ri bū­ti spren­džia­ma dėl at­sa­kin­gų as­me­nų at­sa­ko­my­bės. Čia pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad slap­tų se­ki­mo prie­mo­nių tai­ky­mo at­ve­jais ypač svar­bus dė­me­sys tu­ri bū­ti ski­ria­mas ty­ri­mui reikš­mės ne­tu­rin­čių gau­tų duo­me­nų su­nai­ki­ni­mo kon­tro­lei, to­dėl rei­kia im­tis vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių to­kiai kon­tro­lei už­tik­rin­ti, kad to­kie duo­me­nys ne­bū­tų kau­pia­mi, o ne­del­siant, įver­ti­nus jų reikš­min­gu­mą, bū­tų su­nai­kin­ti.

Kal­bant apie dar­bo pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je kryp­tis, bū­ti­na pa­žy­mė­ti vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo svar­bą vals­ty­bės tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų gy­ni­mo sri­ty­je, ener­ge­ti­kos sri­ty­je, vai­ko tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų sri­ty­je. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­žy­mė­jęs, kad vie­šojo in­te­re­so, at­spin­din­čio ir iš­reiš­kian­čio pa­ma­ti­nes vi­suo­me­nės ver­ty­bes, ku­rias įtvir­ti­na ir sau­go Kon­sti­tu­ci­ja, įgy­ven­di­ni­mas yra vie­na svar­biau­sių vi­suo­me­nės rai­dos ir eg­zis­ta­vi­mo są­ly­gų. Spren­di­mą kreip­tis į teis­mą, gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są ar ne pri­ima pro­ku­ro­ras ir čia ky­la klau­si­mas, ar sub­jek­ty­viu me­džia­gos ver­ti­ni­mu grįs­tas pro­ku­ro­ro at­si­sa­ky­mas gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, at­krei­piant dė­me­sį į tai, kad tik teis­mas kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju spren­džia apie vie­šo­jo in­te­re­so bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą, ar jo pa­žei­di­mą, ne­ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos ga­li­my­bės gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są ri­bo­ji­mas? Ma­nau, kad šio­je sri­ty­je bū­ti­na stip­rin­ti nu­ta­ri­mų, ku­riais at­si­sa­ko­ma gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, kon­tro­lę, nes daž­nais at­ve­jais at­li­kus ty­ri­mą dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo pa­gal in­for­ma­ci­ją, pa­teik­tą ži­niask­lai­do­je ar­ba pa­gal pra­ne­ši­mą, skun­dais to­kie nu­ta­ri­mai nė­ra skun­džia­mi. Jų tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą kon­tro­liuo­ja aukš­tes­nis pro­ku­ro­ras.

Kaip ir kiek­vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je, taip ir pro­ku­ra­tū­ro­je svar­biau­sias veiks­nys yra žmo­nės: pro­ku­ro­rai, dar­buo­to­jai, pa­de­dan­tys įgy­ven­din­ti pro­ku­ra­tū­ros funk­ci­jas, jai ke­lia­mus už­da­vi­nius. Vi­si su­pran­ta­me, kad vie­nas lau­ke ne ka­rys. Tik kar­tu su mo­ty­vuo­tais, ga­biais, iš­si­la­vi­nu­siais pro­ku­ro­rais ir šios sis­te­mos dar­buo­to­jais ga­li­ma bū­tų įgy­ven­din­ti ke­lia­mus už­da­vi­nius, to­dėl rei­ka­lin­ga at­vi­ra pa­rei­gū­nų at­ran­kos pro­ce­dū­ra, to­bu­lė­ti ir ge­rų re­zul­ta­tų siek­ti ska­ti­nan­ti ska­ti­ni­mo pro­ce­dū­ra, skaid­rios ir aiš­kios kar­je­ros ga­li­my­bės, mo­ky­mai. Tam rei­kia su­kur­ti nuo­sek­lią ir aiš­kią mo­ky­mo sis­te­mą, įver­tin­ti po­rei­kius ir ap­ro­buo­ti mo­ky­mo pro­gra­mas, kad pro­ku­ro­rai kva­li­fi­ka­ci­ją ga­lė­tų kel­ti sis­te­min­gai, ne pa­vie­niais at­ve­jais, da­ly­vau­da­mi ki­tų sis­te­mų, daž­niau­siai teis­mų sis­te­mos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se mo­ky­muo­se, kai yra lais­vų vie­tų.

Be pro­ku­ro­rų mo­ky­mų svar­bu pa­mi­nė­ti ir pro­ku­ro­rų ska­ti­ni­mą, jų mo­ty­va­vi­mą dirb­ti. Te­ko gir­dė­ti, kad pas­ta­ruo­ju me­tu pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je su­tei­ki­ant ran­gus trū­ko sis­te­mos, pro­ku­ro­rams bu­vo ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl ran­gai bu­vo su­tei­kia­mi vie­niems ar ki­tiems pro­ku­ro­rams, o tai ska­ti­na pro­ku­ro­rų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, ne­su­ta­ri­mus. Šio­je si­tu­a­ci­jo­je bū­ti­na ak­cen­tuo­ti, kad pro­ku­ro­rų ska­ti­ni­mas tu­ri vyk­ti skaid­riai, tin­ka­mai įver­ti­nus pro­ku­ro­rų dar­bo re­zul­ta­tus, dar­bo ko­ky­bę, nes prie­šin­gu at­ve­ju pro­ku­ro­rai ne­bus su­in­te­re­suo­ti to­bu­lė­ti, kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, efek­ty­viai ir ko­ky­biš­kai at­lik­ti jiems pri­skir­tas funk­ci­jas.

La­bai svar­bi dar­bo sri­tis – vi­di­nės ir iš­ori­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos stip­ri­ni­mas. Tiek pa­čio­je pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je, tiek ir iš­orė­je la­bai daug kal­ba­ma apie pro­ku­ro­rų su­si­skal­dy­mą, nei­gia­mą at­mo­sfe­rą ko­lek­ty­ve. Aki­vaiz­du, kad ma­ži­nant at­skir­tį, sie­kiant iš­spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas, bū­ti­nas glau­des­nis ben­dra­vi­mas su vi­sų gran­džių ir vi­so­je vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je dir­ban­čiais pro­ku­ro­rais. Juk pro­ku­ra­tū­ros sis­te­ma pra­si­de­da ir bai­gia­si ne Vil­niu­je, di­džio­ji pro­ku­ro­rų da­lis dir­ba pro­vin­ci­jo­je, ma­žuo­se mies­te­liuo­se, to­dėl, ma­no nuo­mo­ne, jų idė­jos, min­tys dėl sis­te­mos ir pro­ku­ro­rų dar­bo to­bu­li­ni­mo ne vi­suo­met pa­sie­kia pro­ku­ra­tū­ros va­do­vy­bę. Ma­nau, bū­ti­na įsi­klau­sy­ti į šių žmo­nių ar­gu­men­tus, juos ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti pa­čius tin­ka­miau­sius, pa­grįs­tus ir pro­tin­gus spren­di­mus, kar­tu pa­aiš­ki­nant ir šių spren­di­mų mo­ty­vus.

Ypa­tin­gą dė­me­sį rei­kia skir­ti ko­mu­ni­ka­vi­mui su vi­suo­me­ne per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Šiuo at­ve­ju svar­bu iš­ana­li­zuo­ti ir nu­sta­ty­ti prie­žas­tis, kas ko­mu­ni­kuo­jant yra da­ro­ma ne taip, nu­si­sta­ty­ti rei­kia­mas kryp­tis ir veik­ti taip, kad sis­te­ma tap­tų at­vi­res­nė vi­suo­me­nei. Čia bū­tų la­bai svar­bu aiš­kin­ti vi­suo­me­nei, ko­dėl vie­nas ar ki­tas di­de­lio at­gar­sio ži­niask­lai­do­je su­lau­kęs iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­tas ar­ba bu­vo pri­im­tas iš­tei­si­na­ma­sis nuosp­ren­dis by­lo­je, ak­cen­tuo­ti svar­biau­sius įvy­kius ir nu­veik­tus dar­bus.

Bū­ti­na at­nau­jin­ti tar­pins­ti­tu­ci­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą su įsta­ty­mų lei­džia­mą­ja ir vyk­do­mą­ja val­džia, nes toks ben­dra­dar­bia­vi­mas už­tik­rin­tų rei­ka­lin­gos tei­si­nės ba­zės at­nau­ji­ni­mą, taip pat lė­šų, rei­ka­lin­gų tin­ka­mai at­lik­ti funk­ci­jas, pro­ku­ro­rų mo­ky­mams ir ki­toms reik­mėms, sky­ri­mą.

Pro­ku­ra­tū­ros veik­los pri­ori­te­tus nu­sta­to ir pro­ku­ra­tū­ros par­la­men­ti­nę, ne pro­ce­so veik­los kon­tro­lę at­lie­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, už pro­ku­ra­tū­ros veik­lą ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras at­si­skai­to Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui ir Sei­mui, to­dėl sie­kiant įgy­ven­din­ti pro­ku­ra­tū­rai ke­lia­mus tiks­lus šių ins­ti­tu­ci­jų ko­mu­ni­ka­vi­mas yra bū­ti­nas. Siek­da­ma šių tiks­lų, as­me­niš­kai sau kel­čiau to­kias už­duo­tis: su­si­pa­žin­ti su pro­ku­ra­tū­ros struk­tū­ra, nu­sta­ty­ti veik­los pri­ori­te­tus ir gai­res, įver­tin­ti, iš­ana­li­zuo­ti si­tu­a­ci­ją, pri­im­ti rei­kia­mus spren­di­mus, dė­ti di­de­les pa­stan­gas ge­ri­nant pro­ku­ra­tū­ros įvaiz­dį vi­suo­me­nė­je, at­mo­sfe­rą pa­čio­je pro­ku­ra­tū­ro­je. Ma­nau, man pa­dė­tų ma­no įgy­ta įvai­ria­pu­sė as­me­ni­nio dar­bo pa­tir­tis dir­bant iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­ne, pro­ku­ro­re, tei­sė­ja ir teis­mo pir­mi­nin­ke.

Kan­di­da­tuo­da­ma į šias pa­rei­gas, su­lau­kiau di­džiu­lio pa­lai­ky­mo iš bu­vu­sių ko­le­gų pro­ku­ro­rų, to­dėl ti­kiu, kad vi­sų ir ten dir­ban­čių pro­ku­ro­rų, dar­buo­to­jų pa­stan­go­mis ši sis­te­ma ga­lė­tų tap­ti pa­trauk­les­nė kva­li­fi­kuo­tiems, mo­ty­vuo­tiems tei­si­nin­kams, ku­rie pa­dė­tų įgy­ven­din­ti pro­ku­ra­tū­rai ke­lia­mus už­da­vi­nius.

Ačiū už dė­me­sį ir at­sa­ky­siu į vi­sus klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pre­ten­den­tei į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nius pro­ku­ro­rus. Yra ga­li­my­bė pa­klaus­ti Sei­mo na­riams. Klau­si­mams ir at­sa­ky­mams skir­ta 15 min. Pir­ma­sis klau­sia R. Mar­kaus­kas. Pra­šom.

R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra il­gai ne­tu­ri sa­vo va­do­vo. Jūs, kaip tei­si­nin­kė, kaip pre­ten­den­tė, ga­lų ga­le kaip pi­lie­tė, kaip ma­no­te, ko­dėl taip yra? Per to­kį il­gą lai­ką ar ne­pa­da­ry­ta ža­la įstai­gai ir ap­skri­tai vi­sai tei­si­nei Lie­tu­vos sis­te­mai?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš ne­no­rė­čiau ver­tin­ti prieš tai dir­bu­sio va­do­vo dar­bo. Tai nė­ra ma­no funk­ci­ja ver­tin­ti, tuo la­biau kad aš dar ne­su pa­skir­ta į šias pa­rei­gas, ne­su su­si­pa­ži­nu­si su vi­sais bu­vu­sio ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pri­im­tais įsa­ky­mais. Aš ma­nau (kaip ir mi­nė­jau), kad par­la­men­ti­nę kon­tro­lę at­lie­ka Sei­mas, pro­ku­ro­ras, ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras at­si­skai­to Pre­zi­den­tui ir Sei­mui. Ma­nau, kad jūs, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tu­rė­tu­mė­te įver­tin­ti, ko­kia bu­vo si­tu­a­ci­ja, ir aš ma­nau, kad ne kar­tą taip ir pa­da­rė­te. Ko­men­tuo­ti bu­vu­sio ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro dar­bą, man kaip rei­kiant ne­su­si­pa­ži­nus su jo pri­im­tais įsa­ky­mais, su jo pri­im­tais spren­di­mais, bū­tų ne­etiš­ka. Aš ma­tau sa­vo tiks­lus ir aš ma­nau, kad ga­lė­čiau juos įgy­ven­din­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia ko­le­ga A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, tik­rai svei­ki­nu, kad ry­žo­tės pre­ten­duo­ti į to­kias su­dė­tin­gas pa­rei­gas ir su­tin­ka­te per­ei­ti ši­tą Sei­mo svars­ty­mo mės­ma­lę, kur le­mia ne jū­sų kva­li­fi­ka­ci­ja, o vi­sai ki­ti mo­ty­vai. Aš apie tai ir no­riu pa­klaus­ti, apie pro­ku­ra­tū­ros san­ty­kius su ki­to­mis val­džio­mis.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad pra­ei­tą sa­vai­tę prem­je­ras, per Vy­riau­sy­bės va­lan­dą at­sa­ki­nė­da­mas į opo­zi­ci­jos klau­si­mus apie gar­sią žen­to įmo­nę, nu­ste­bi­no im­da­mas pa­sa­ko­ti, kaip jis skam­bi­na ei­li­niams pro­ku­ro­rams ir aiš­ki­na­si, ko­dėl pro­ku­ro­rai vie­no­je ar ki­to­je by­lo­je, ku­ria yra su­in­te­re­suo­tas pats prem­je­ras, ne­pri­ima to­kių spren­di­mų, ko­kių iš jų rei­ka­lau­ja prem­je­ras. Iš tik­rų­jų tai reiš­kia, kad prem­je­ras su­grą­ži­na te­le­fo­ni­nę tei­sę ir ma­ne tas tik­rai šo­ki­ra­vo. Aš esu bu­vęs prem­je­ru du kar­tus, be­veik pen­ke­rius me­tus, ir ne­pa­me­nu, kad bū­čiau ka­da nors skam­bi­nęs net ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui dėl ko­kių nors ben­drų vals­ty­bi­nių rei­ka­lų. Jei­gu tap­si­te ge­ne­ra­line pro­ku­ro­re, ger­bia­mo­ji kan­di­da­te, kaip ap­sau­go­si­te pa­pras­tus pro­ku­ro­rus nuo te­le­fo­ni­nės tei­sės, kai tuo už­si­i­ma prem­je­ras ir ban­do to­kią tei­sę su­grą­žin­ti?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro funk­ci­ja nė­ra sau­go­ti pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je dir­ban­čių pro­ku­ro­rų nuo ga­li­mo iš­orės po­vei­kio. Aš ma­nau, kad pro­ku­ra­tū­ro­je dir­ba tik­rai są­mo­nin­gi, sa­vo dar­bą iš­ma­nan­tys, prie­sai­ką da­vę pro­ku­ro­rai, ku­riuos bū­ti ne­pri­klau­so­mus, ne­ša­liš­kus įpa­rei­go­ja Kon­sti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mai. Aš ma­nau, kad pro­ku­ro­rai, pa­ty­rę ga­li­mą spau­di­mą iš po­li­ti­kų ar ki­tų ga­li­mų iš­orės veiks­nių, tu­rė­tų pa­tys pri­im­ti spren­di­mą ir kreip­tis į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas, jei­gu toks po­vei­kis yra da­ro­mas. Ne­ma­nau, kad tai yra ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro funk­ci­ja. Ta­čiau, aiš­ku, siek­si­me, jei­gu aš bū­čiau pa­skir­ta į tas pa­rei­gas, kad to­kių at­ve­jų ne­bū­tų ir bū­tų kal­ba­ma su pro­ku­ro­rais, kad tai ne­pa­si­kar­to­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia E. Ma­siu­lis.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, iš tik­rų­jų šis svars­ty­mas pa­rei­ka­laus daug jū­sų as­me­ni­nių jė­gų ir kan­try­bės. Bet ko­kiu at­ve­ju aš no­riu pa­klaus­ti, ką da­bar jūs, ma­ty­da­ma pro­ku­ra­tū­ro­je, pro­ku­ra­tū­ros sis­te­mo­je eg­zis­tuo­jan­čias pro­ble­mas ir tam tik­rą su­si­skal­dy­mą ar­ba tam tik­rą su­si­gru­pa­vi­mą, ko­kį kon­kre­tų re­cep­tą tu­rė­tu­mė­te, kaip su­telk­ti tas pa­čias prof­są­jun­gas su va­do­vy­be, su­so­din­ti prie vie­no sta­lo, ar pa­čio­je Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je tam tik­ras gru­pes su­telk­ti ben­dram dar­bui? Ne­ri­jus Mei­lu­tis, ku­ris taip pat pre­ten­da­vo į pro­ku­ra­tū­ros va­do­vus, apie tai kal­bė­jo, ta­čiau kaž­kaip ne­įti­ki­no Sei­mo na­rių. Kuo jūs bū­si­te ge­res­nė už bu­vu­sį kan­di­da­tą N. Mei­lu­tį?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Tur­būt jūs ga­lė­si­te įver­tin­ti, ar ga­lė­čiau bū­ti ge­res­nė pre­ten­den­tė, ar ne, ta­čiau kal­bė­da­ma apie da­bar­ti­nę esa­mą si­tu­a­ci­ją pro­ku­ra­tū­ro­je no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad tik­rai man te­ko ben­drau­ti su bu­vu­siais ko­le­go­mis pro­ku­ro­rais, kal­bė­jau te­le­fo­nu ir su da­bar ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas ei­nan­čiu D. Rau­lu­šai­čiu. Pa­grin­di­nė pro­ble­ma tur­būt yra ta, kad pro­ku­ra­tū­ro­je vis­kas vy­ko ne­skaid­riai. Tai yra kar­je­ros da­ry­mo ga­li­my­bės, ska­ti­ni­mo ga­li­my­bės, fak­tiš­kai pro­ku­ro­rai yra su­si­skal­dę dar ir dėl krū­vio skai­čia­vi­mo me­to­di­kos, skai­čiuo­ja vie­ni ki­tų pa­da­ry­tą dar­bą. Aiš­ku, ky­la pro­ble­mų ir dėl spe­cia­li­za­ci­jų nu­sta­ty­mo pro­ku­ro­rams.

Aš ma­nau, kad pa­grin­di­nis re­cep­tas tai pir­miau­sia tu­ri bū­ti kal­bė­ji­ma­sis su pro­ku­ro­rais sie­kiant nu­sta­ty­ti pro­ble­mą. O nu­sta­čius pro­ble­mą ga­li­ma spręs­ti ir apie tos pro­ble­mos ša­li­ni­mo bū­dus. Šiuo at­ve­ju žmo­giš­kas kal­bė­ji­ma­sis ir, aiš­ku, ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pri­ima­mi tei­sin­gi, są­ži­nin­gi, ap­gal­vo­ti, sie­kiant nu­ma­ty­ti ke­lis žings­nius į prie­kį, spren­di­mai, aš ma­nau, pa­dė­tų su­vie­ny­ti šią pro­ku­ro­rų ben­druo­me­nę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga L. Bal­sys.

L. BALSYS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji tei­sė­ja, aš čia esu tie­siai prieš jus. Ger­bia­mo­ji tei­sė­ja, jūs la­bai sklan­džiai per­skai­tė­te sa­vo kal­bą, iš­var­di­jo­te ar­gu­men­tus ir pro­ble­mas, ku­rias mes esa­me jau gir­dė­ję la­bai daug kar­tų. Nie­ko nau­jo jūs ne­pa­sa­kė­te. Bet pa­sa­kė­te vie­ną keis­tą da­ly­ką. Jūs pa­sa­kė­te – ši­tas siū­ly­mas jums bu­vo la­bai ne­ti­kė­tas. Jūs dir­bo­te sa­vo tei­sė­jos dar­bą ir vi­siš­kai ne­gal­vo­jo­te, kad ga­li­te bū­ti pa­siū­ly­ta ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ro­re. Aš ma­nau, kad žmo­gui, ku­ris no­rė­tų bū­ti ge­ne­ra­li­niu pro­ku­ro­ru, toks siū­ly­mas tu­rė­tų bū­ti la­bai ti­kė­tas. Žmo­gus, ku­ris de­ga no­ru re­for­muo­ti pro­ku­ra­tū­rą, ku­ris ži­no, kaip tai pa­da­ry­ti, iki gau­da­mas pa­siū­ly­mą, jau tu­rė­tų bū­ti ži­no­mas vi­suo­me­nė­je kaip su­bū­ręs apie sa­ve pro­ku­ra­tū­ros pro­fe­sio­na­lų gru­pę, tu­rin­tis pro­fe­sio­na­lų pa­lai­ky­mą ir ži­nan­tis, ką rei­kia da­ry­ti. Ka­dan­gi pa­siū­ly­mas jums bu­vo ne­ti­kė­tas, va­di­na­si, mes tu­rė­tu­me ma­ny­ti, kad ar­gu­men­tai bu­vo ki­ti, na, gal­būt no­ras tu­rė­ti dar vie­ną „ki­še­ni­nį“ pro­ku­ro­rą. Jei­gu jūs at­si­dur­tu­mė­te si­tu­a­ci­jo­je, kai tek­tų spręs­ti la­bai re­zo­nan­si­nes by­las, tu­rin­čias svar­bų po­li­ti­nį at­spal­vį pa­čiai Pre­zi­den­tei ar­ba ki­tiems po­li­ti­kams, nuo ku­rių jūs ga­li­te bū­ti sa­vo­tiš­kai pri­klau­so­ma, kaip jūs elg­si­tės, kad ne­bū­tu­mė­te dar vie­na „ki­še­ni­nė“ pro­ku­ro­rė?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš no­rė­čiau at­sa­ky­ti vi­siems Sei­mo na­riams ir, aiš­ku, klau­si­mą už­da­vu­siam Sei­mo na­riui, kad Kon­sti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mai įpa­rei­go­ja, kaip mi­nė­jau, tiek ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą, tiek bet ku­rį pro­ku­ro­rą bū­ti ne­pri­klau­so­mą, ne­ša­liš­ką. Ga­liu tik­rai už­tik­rin­ti Sei­mo na­rius ir po­sė­džių sa­lė­je esan­čius sve­čius, kad jei­gu ne­bū­čiau tik­ra, kad to­kia ne­ga­lė­siu bū­ti, to pa­siū­ly­mo tie­siog ne­bū­čiau pri­ėmu­si.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Ma­no klau­si­mas bū­tų ne pre­ten­den­tei, o pra­ne­šė­jai – Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jai R. Sve­ti­kai­tei.

PIRMININKAS. To­kios pro­ce­dū­ros nė­ra.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Jei­gu Sta­tu­te nu­ro­dy­ta, kas yra pra­ne­šė­jas, aš, kaip Sei­mo na­rys, tu­riu tei­sę už­duo­ti klau­si­mą pra­ne­šė­jui, tei­sin­gai? (Bal­sai sa­lė­je) Tai kaip?

PIRMININKAS. Sta­tu­te yra ki­ta pro­ce­dū­ra dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ką reiš­kia ki­ta pro­ce­dū­ra, jei­gu nu­ro­dy­ta, kad pra­ne­šė­jas?

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Ma­tu­le­vi­čiau, klaus­ki­te kan­di­da­tės. (Bal­sai sa­lė­je)

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mo­ji Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja, ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją ski­ria Pre­zi­den­tas Sei­mo pri­ta­ri­mu. Ta­čiau šį kar­tą dėl pre­ten­den­tės tin­ka­mu­mo už­im­ti pa­rei­gas vie­nas­me­niš­kai spren­dė Sei­mo Pir­mi­nin­kė. Kaip jūs ver­ti­na­te nau­ją ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mo tvar­ką ir ar per­ei­nant prie jos pir­miau­sia ne­rei­kė­tų pa­keis­ti Kon­sti­tu­ci­jos ir nu­ro­dy­ti, kad ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą ski­ria Pre­zi­den­tė Sei­mo Pir­mi­nin­ko (ar Pir­mi­nin­kės) pri­ta­ri­mu? Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­jai pra­ne­šė­jai R. Sve­ti­kai­tei no­riu pa­tar­ti. Jei­gu jūs tu­ri­te no­ro, ga­li­te at­sa­ky­ti, bet jei­gu ne­tu­ri­te no­ro at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rio klau­si­mą, tai jū­sų va­lia. Ga­li­te at­sa­ky­ti? Pra­šom, įjun­ki­te mik­ro­fo­ną. Tuoj, se­kun­dę, įjung­si­me mik­ro­fo­ną jums.

R. SVETIKAITĖ. At­sa­ky­da­ma į jū­sų klau­si­mą no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja tik­rai nė­ra pa­ki­tu­si, bet tiek, kiek tai yra su­si­ję su su­si­ti­ki­mu tiek Sei­mo Pir­mi­nin­kės, tiek Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, tiek bet ku­rio Sei­mo na­rio, ku­ris bal­suos ir spręs klau­si­mą dėl pri­ta­ri­mo pre­ten­den­tės kan­di­da­tū­rai, toks su­si­ti­ki­mas yra ga­li­mas, ir bet ku­ris Sei­mo na­rys tiek frak­ci­jo­je, tiek as­me­niš­kai, iš­reiš­kęs to­kį no­rą, ga­li su­si­tik­ti ir už­duo­ti tuos klau­si­mus, apie ką bu­vo ga­li­ma pa­si­kal­bė­ti, ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė iš­reiš­kė to­kį no­rą. Čia yra ben­dra­dar­bia­vi­mo su Sei­mu for­ma. Aš taip įver­tin­čiau šį mo­men­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ma­nau, apie tai dar kal­bė­si­me, kai baig­si­me šio klau­si­mo svars­ty­mą ir nu­ma­ty­si­me vi­sas pro­ce­dū­ras, ka­da bus su­si­ti­ki­mai, kur bus su­si­ti­ki­mai ir kas no­rės su­si­tik­ti. Klau­sia ko­le­gė V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, jūs tu­ri­te vi­sų tei­sin­gu­mo gran­džių dar­bo pa­tir­ties ir va­do­va­vi­mo pa­tir­ties. No­rė­čiau iš jū­sų su­ži­no­ti, ko­kių yra trū­ku­mų, jū­sų po­žiū­riu, da­bar­ti­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je ir ką rei­kė­tų keis­ti? La­bai Ačiū.

E. DAMBRAUSKIENĖ. Kaip ir mi­nė­jau, trū­ku­mai, kal­bant apie iki­teis­mi­nio ty­ri­mo or­ga­ni­za­vi­mą ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo at­li­ki­mą, yra per il­gi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ter­mi­nai, ne­tin­ka­ma iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ko­ky­bė, ką tik­rai rei­kia ge­rin­ti ir už­tik­rin­ti kon­tro­lę. Pir­miau­sia yra tie da­ly­kai ir, aiš­ku, ypa­tin­gas dė­me­sys tu­rė­tų bū­ti krei­pia­mas į vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mą, kaip ir mi­nė­jau sa­vo pra­ne­ši­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji tei­sė­ja, aš čia sė­džiu, jei­gu kas. La­ba die­na. Pir­miau­sia kvie­čiu jus ket­vir­ta­die­nį, 9.30 val., į mū­sų frak­ci­ją pa­si­kal­bė­ti pla­čiau. Ne­su tei­si­nin­kas, ne­ga­liu jū­sų ver­tin­ti kaip tei­si­nin­kas, to­dėl pa­klau­siu kaip va­dy­bi­nin­kas. Ko­kią di­džiau­sią or­ga­ni­za­ci­ją jūs esa­te val­džiu­si? Jūs sa­kė­te, kad su­trum­pin­si­te by­lų svars­ty­mo ter­mi­nus, ki­tą tvar­ką įve­si­te. Ko­kiais bū­dais tai pa­da­ry­si­te, kaip jūs vi­sa tai at­lik­si­te, ko­kių rei­kės pa­pil­do­mų re­sur­sų, kad stai­ga ty­ri­mas su­trum­pė­tų dvi­gu­bai ar dar kaip nors?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Kaip ir bu­vo pri­sta­ty­ta, esu va­do­va­vu­si ir šiuo me­tu va­do­vau­ju Kai­šia­do­rių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui. Jei­gu kal­bė­tu­me apie iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ter­mi­nų su­trum­pi­ni­mo ga­li­my­bes, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad rei­kia ypa­tin­gų pa­stan­gų tam, kad by­los bū­tų ti­ria­mos ir per­duo­da­mos teis­mui su­pap­ras­tin­ta ty­ri­mo tvar­ka, tai­kant su­pap­ras­tin­tas pro­ce­dū­ras. Te­ko gir­dė­ti, jog pro­ku­ra­tū­ro­je dir­ban­tys pa­dė­jė­jai už­si­i­ma ne to­mis funk­ci­jo­mis, ku­rios yra pri­skir­tos pa­dė­jė­jams, t. y. dir­ba kaip sta­tis­tai, o jiems mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai kaip tei­si­nin­kams. Ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma į šį dar­bą la­biau įtrauk­ti pa­dė­jė­jus. Aiš­ku, spręs­ti dėl eta­tų skai­čiaus ir pa­na­šiai, apie ką man da­bar sun­ku kal­bė­ti, nes tik su­si­pa­ži­nu­si su struk­tū­ra, su eta­tų skai­čiu­mi, fi­nan­sa­vi­mu ga­lė­čiau iš­sa­miai at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga G. Ja­ka­vo­nis.

G. JAKAVONIS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, jei­gu bū­tu­mė­te pa­tvir­tin­ta, jei­gu ne­klys­tu, ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je bū­tu­mė­te sep­tin­ta ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė iš ei­lės. Net ir pa­va­duo­to­ja kol kas nė­ra bu­vu­si mo­te­ris.

Ma­no klau­si­mas bū­tų dvi­gu­bas: ku­rio iš prieš tai bu­vu­sių ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos pro­ku­ro­rų dar­bą ver­ti­na­te ge­riau­siai ir ko­kius ma­ty­tu­mė­te pir­muo­sius dar­bus, kam skir­tu­mė­te pri­ori­te­tą ta­pu­si ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ro­re?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Dėl pa­grin­di­nių dar­bų ir pri­ori­te­tų aš tur­būt at­sa­kiau skai­ty­da­ma pra­ne­ši­mą. Tie veik­los pri­ori­te­tai yra įtvir­tin­ti Sei­mo nu­ta­ri­me. Ma­nau, ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras tu­ri lai­ky­tis Sei­mo pri­im­tų nu­ta­ri­mų ir jo kryp­tys tu­ri su­tap­ti su Sei­mo nu­sta­ty­to­mis kryp­ti­mis.

Tur­būt ne­etiš­ka bū­tų at­sa­ky­ti į klau­si­mą apie pro­ku­ro­rus. Tu­riu žmo­gų, ku­rio pa­var­dę tik­rai ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ku­rį tik­rai ver­ti­nu dėl jo va­do­va­vi­mo Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai, ta­čiau su­si­lai­ky­siu nuo at­sa­ky­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­gė Z. Žvi­kie­nė.

Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. (Aš čia.) Jūs, at­sa­ky­da­ma į Sei­mo na­rių klau­si­mus, vie­nu me­tu pa­sa­kė­te, kad ne­su­si­pa­ži­nu­si su tam tik­rais įsa­ky­mais ar do­ku­men­tais Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ne­ga­li­te įver­tin­ti. Ki­ta ver­tus, at­sa­ky­da­ma į ki­tą klau­simą, jūs mi­nė­jo­te, kad kaž­ko­kie dar­bai Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je bu­vo vyk­do­mi ne­skai­driai. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ar jūs ka­da nors dir­bo­te pri­va­čio­je įmo­nė­je ir jei­gu to­kį dar­bą dir­bo­te, sa­ky­ki­te, ar jū­sų bu­vęs dar­bas ne­truk­dys skaid­riai dirb­ti Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­roje? Ačiū.

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš at­sa­kiau į klau­si­mą, kad ne­ga­liu ver­tin­ti bu­vu­sio ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro veik­los, ne­su­si­pa­ži­nu­si su jo pri­im­tais įsa­ky­mais ir pa­na­šiai.

O į klau­si­mo da­lį, ar aš esu dir­bu­si ko­kio­je nors pri­va­čio­je įmo­nė­je, at­sa­ky­siu taip: aš esu tris mė­ne­sius dir­bu­si už­da­ro­jo­je ak­ci­nė­je ben­dro­vė­je „Se­na­sis dva­ras“. Ten dir­bau prieš 20 me­tų. Kiek ži­nau, ta įmo­nė tur­būt ne­eg­zis­tuo­ja, aš tu­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti, bet man at­ro­do, kad šian­dien ta įmo­nė ne­eg­zis­tuo­ja. Gal­būt klys­tu, bet ten 3 mė­ne­sius dir­bau bu­hal­te­re, po to, ku­rian­tis Šiau­lių apy­gar­dos teis­mui, dir­bau Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo raš­ti­nė­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga E. Šab­lins­kas.

E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, ma­nau, kad jūs bū­si­te pa­skir­ta, ir ne­lin­kė­čiau D. Va­lio li­ki­mo. Ge­rai, kad jis su­grio­vęs šią sis­te­mą 8 mė­ne­sius ga­li atos­to­gau­ti. Ma­nau, kad frak­ci­jo­je mes kal­bė­si­me (iš kar­to ga­li­te pa­si­ruoš­ti klau­si­mui) dėl pro­ku­ro­rų kva­li­fi­ka­ci­nių ran­gų ir jų ap­mo­kė­ji­mo, kai bai­gia­si vi­si fi­nan­sai.

O svar­biau­sia, jūs mi­nė­jo­te dėl ter­mi­nų. Gal ga­lė­tu­mė­te kon­kre­čiau, nes pi­lie­čiai da­bar ne­ži­no, į ko­kį apy­lin­kės pro­ku­ro­rą kreip­tis, to be kom­piu­te­rio net ne­ži­no Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros dar­buo­to­jai, kai vie­nas pro­ku­ro­ras ap­tar­nau­ja pen­kias apy­lin­kes? Kaip jis ga­li spė­ti lai­ky­tis ter­mi­nų ir są­ži­nin­gai žiū­rė­ti by­las, jei­gu jis spė­ja tik su­si­pa­žin­ti, pa­lie­ka dėl vi­sos tie­sos spręs­ti ko­mi­sa­rams ir ti­kė­ti jų spren­di­mais, at­siųs­tais kom­piu­te­riu? Kaip jūs per­da­ry­si­te vi­są ši­tą pi­ra­mi­dę? Dė­kui.

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Kaip ir mi­nė­jau, pro­ku­ra­tū­rai ir (pro­fe­si­nės są­jun­gos) pro­ku­ro­rui yra ke­lia­mas klau­si­mas bū­tent dėl krū­vių skai­čia­vi­mo ir krū­vių nu­sta­ty­mo pro­ku­ro­rams tvar­kos. Yra nu­sta­ty­tos ir spe­cia­li­za­ci­jos, ku­rios yra la­bai ri­bo­tos pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so at­ski­rus straips­nius. Da­bar vėl ke­lia­mas klau­si­mas ir, kiek man yra ži­no­ma, jau yra pri­im­tas pro­jek­tas bū­tent dėl šio įsa­ky­mo pa­kei­ti­mo dėl spe­cia­li­za­ci­jų nu­sta­ty­mo. Aš ma­nau, kad pir­miau­siai rei­kė­tų kal­bė­ti apie pro­ku­ro­rų krū­vius, kad jie bū­tų su­vie­no­din­ti, ir kal­bė­ti apie spe­cia­li­za­ci­jas, nes, nu­sta­čius spe­cia­li­za­ci­jas, vie­nų pro­ku­ro­rų krū­vis iš kar­to da­ro­si di­des­nis nei ki­tų. Pir­miau­sia to­kios prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti. Vi­si ki­ti spren­di­mai ga­lė­tų bū­ti pri­ima­mi tik kal­ban­tis su pro­ku­ro­rais, ko­kių jie pa­tys tu­rė­tų pa­siū­ly­mų dėl šio klau­si­mo, ir šį klau­si­mą spren­džiant.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga A. Dum­čius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). (Aš čia.) Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, ži­no­ma, vi­sos tei­si­nės sis­te­mos, kaip ir Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, tiks­las nė­ra di­din­ti įka­li­na­mų­jų skai­čių, ar ne?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Taip.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Kaip jums at­ro­do, ko­kie bū­tų ke­liai, kad by­los bū­tų ge­riau iš­nag­ri­nė­ja­mos, in­di­vi­du­a­liau ir ob­jek­ty­viau žiū­ri­ma? Ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė dėl da­bar vyk­do­mos te­ri­to­ri­nės teis­mų per­tvar­kos, ar ji pa­dės spręs­ti tą klau­si­mą, ku­rį aš iš­kė­liau? To­liau Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas, ku­ris yra ne­la­bai jau įgy­ven­din­tas Lie­tu­vo­je, ir dar ki­ti ke­liai, kad bū­tų ma­žiau įka­li­na­ma ir ob­jek­ty­viau žiū­ri­ma į nu­si­kal­tė­lį. Jų bū­tų ma­žiau įka­li­ni­mo įstai­go­se, o bū­tų ku­rio­je nors ki­to­je ins­ti­tu­ci­jo­je, ne­bū­tų to­kios ap­kro­vos, ko­kia yra da­bar. Aš at­si­me­nu Są­jū­džio lai­kais – 15–16 tūkst., da­bar, ačiū Die­vui, yra 10 tūkst. įka­lin­tų­jų.

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš no­rė­čiau tik at­kreip­ti klau­si­mą už­da­vu­sio Sei­mo na­rio dė­me­sį, kad spren­di­mą dėl baus­mės pri­ima by­lą iš­nag­ri­nė­jęs teis­mas, pri­pa­ži­nęs kal­ti­na­mą­jį kal­tu dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo. Šiuo at­ve­ju pro­ku­ro­ro pa­grin­di­nė fun­kci­ja bū­tų tin­ka­mas, ko­ky­biš­kas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo at­li­ki­mas, aiš­ku, ir ter­mi­nai, o ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl baus­mės vis dėl­to pri­im­tų teis­mai.

Kas su­si­ję su Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mu, tai tik­rai, ka­dan­gi dir­bu Kai­šia­do­rių ra­jo­no apy­lin­kės teis­me, ku­rio veik­los te­ri­to­ri­ja ap­ima ir Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­mus – vie­ną di­džiau­sių įstai­gų, ku­rio­je nu­teis­tie­ji at­lie­ka lai­svės at­ėmi­mo baus­mę, mums tik­rai ten­ka daž­nai ben­drau­ti su pro­ba­ci­jos pa­rei­gū­nais. Aš tik­rai no­rė­čiau už­tik­rin­ti, kad Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas vei­kia. Šiuo at­ve­ju tai­kant ir lyg­ti­nius pa­lei­di­mus, taip pat tai­kant ir ki­tas Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se nu­ma­ty­tas prie­mo­nes, tai yra ir baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą. Tik­rai as­me­nys yra kon­tro­liuo­ja­mi. Aš ma­nau, to­kiu bū­du ir sie­kia­ma su­ma­žin­ti įka­lin­tų­jų skai­čių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis, ku­ris tu­ri ga­li­my­bę pa­klaus­ti (mū­sų lai­kas bai­gė­si), – D. Pet­ro­šius. Pra­šom, ko­le­ga.

D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, aš tu­riu po­rą kon­kre­čių klau­si­mė­lių. Jūs pri­sis­ta­ty­da­ma iš­dės­tė­te ką tik pa­si­ro­džiu­sią Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ap­žval­gą, ku­rio­je iš­aiš­ki­no­te…

PIRMININKAS. Ar­čiau prie mik­ro­fo­no, ne­gir­dė­ti.

D. PETROŠIUS (LSDPF). …iš­aiš­ki­no­te, kur ma­to­mos pro­ble­mos at­lie­kant te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos tin­klais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kon­tro­lę.

E. DAMBRAUSKIENĖ. Taip.

D. PETROŠIUS (LSDPF). Jū­sų nuo­mo­ne, ar čia rei­kia keis­ti tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą, ir kur, ar prak­ti­ką? Čia bū­tų vie­nas klau­si­mė­lis.

Ki­tas klau­si­mė­lis su­si­jęs su pro­ku­ro­rų ne­pri­klau­so­mu­mu. Prieš tai bu­vęs ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras vi­sa­da, kai at­ei­da­vo čia, daž­niau­siai pa­sa­ky­da­vo, kad pa­sa­ky­ti nie­ko ne­ga­li, nes spren­di­mus pri­ima že­miau esan­tys pro­ku­ro­rai, nes jie yra ne­pri­klau­so­mi. Sa­ky­ki­te, ar jūs ne­da­ry­si­te taip pat? Kaip pri­im­si­te spren­di­mus, jei­gu jie to­kie ne­pri­klau­so­mi?

E. DAMBRAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mus. Pir­miau­sia dėl elek­tro­ni­nių ry­šių tin­klais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kon­tro­lės, jos fik­sa­vi­mo. Tei­sės ak­tų keis­ti tik­rai ne­rei­kia ir dėl tų pro­ble­mų, ku­rios bu­vo iš­kel­tos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ap­žval­go­je, bū­tent apie jas jūs kal­ba­te už­duo­da­mas klau­si­mą, šiuo at­ve­ju, aš ma­nau, kad yra ydin­gas pa­čių pro­ku­ro­rų prak­ti­kos for­ma­vi­mas. Ga­li­ma ma­ny­ti apie tai, kad tai jau ga­li­ma įvar­dy­ti kaip ga­li­mus pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jus, kai sie­kia­ma pa­si­klau­sy­ti, fik­suo­ti in­for­ma­ci­ją bū­tent per­kva­li­fi­kuo­jant vei­ką į sun­kes­nę, ar­ba, ne­ga­vus jo­kių duo­me­nų, to­liau tęs­ti pa­si­klau­sy­mą, kol bus ga­li­mai pa­da­ry­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka. Aš ma­nau, tie­siog to­kių veiks­mų kon­tro­lė ga­ran­tuo­tų, kad to­kių at­ve­jų ne­bū­tų. Ne­ma­nau, kad tik­rai rei­kia keis­ti tei­sės ak­tus.

Dėl pro­ku­ro­rų ne­pri­klau­so­mu­mo. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pra­tau, klau­sė­te dėl spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­so tvar­ka, taip? No­riu at­sa­ky­ti, kad taip, kiek­vie­nas pro­ku­ro­ras yra ne­pri­klau­so­mas, ta­čiau jo veik­lą kon­tro­liuo­ja aukš­tes­nis pro­ku­ro­ras. Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras yra aukš­tes­nis pro­ku­ro­ras už vi­sų gran­džių pro­ku­ro­rus. Ma­ty­da­mas, kad gal­būt yra pri­im­tas ne­tei­sė­tas, ne­pa­grįs­tas spren­di­mas (šiuo at­ve­ju gal­būt nu­ta­ri­mas), aukš­tes­nis pro­ku­ro­ras tu­ri tei­sę jį pa­nai­kin­ti, ta­čiau nu­ro­dy­da­mas, ko­kie veiks­mai ne­bu­vo at­lik­ti, jo­kiu bū­du ne­ga­li nu­ro­dy­ti, ko­kį ga­lu­ti­nį pro­ce­si­nį spren­di­mą pro­ku­ro­ras tu­ri pri­im­ti, nes to­kiu at­ve­ju bū­tų pa­žei­džia­mas pro­ku­ro­ro ne­pri­klau­so­mu­mo prin­ci­pas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pre­ten­den­tei. Dė­ko­ju Sei­mo na­riams, ku­rie už­da­vė klau­si­mus. Dė­ko­ju už vi­sus jū­sų at­sa­ky­mus. Lai­kas mū­sų šios pro­ce­dū­ros bai­gė­si.

No­riu Sei­mo na­riams pri­min­ti, mes tu­ri­me tik­rai di­de­lę ga­li­my­bę su­si­tik­ti su pre­ten­den­te, iš­klau­sy­ti ir dar už­duo­ti klau­si­mus, ku­rių šian­dien jūs ne­tu­rė­jo­te ga­li­my­bės už­duo­ti. Mū­sų frak­ci­jos yra da­vu­sios gra­fi­ką, ku­ria­me nu­ro­dy­ta, ka­da siū­lo­ma su­si­tik­ti su pre­ten­den­te į ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas. Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė – rug­sė­jo 23 d. 12.00 val. (tre­čia­die­nis) II r. 413 kab. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja – rug­sė­jo 24 d. 9.00 val. (ket­vir­ta­die­nis) III r. 218b kab. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja – rug­sė­jo 24 d. 9.30 val. (ket­vir­ta­die­nis) I r. 203 kab. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja – rug­sė­jo 24 d. 9.45 val. (ket­vir­ta­die­nis) III r. K. An­ta­na­vi­čiaus sa­lė, 220 kab. Frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – rug­sė­jo 29 d. 9.00 val. (ant­ra­die­nis) I r. 115 kab. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja – rug­sė­jo 29 d. 9.30 val. (ant­ra­die­nis) III r. 218 kab. Ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos frak­ci­ja kol kas ne­iš­reiš­kė to­kio no­ro su­si­tik­ti su kan­di­da­te, bet jei­gu jūs no­rė­si­te ir per­si­gal­vo­si­te, jūs tu­rė­si­te to­kią ga­li­my­bę su­si­tik­ti. Aš ma­nau, kad už­teks lai­ko. Ki­tą ant­ra­die­nį bus įtrauk­ta į dar­bo­tvarkę dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mo ir mes ap­si­sprę­si­me Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je po to, kai mes tu­rė­si­me ga­li­my­bę su­si­tik­ti ir dar už­duo­ti pre­ten­den­tei klau­si­mų. Pro­ce­dū­ra baig­ta.

 

11.28 val.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIP-2871GR (Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to grą­žin­tas Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svarsty­ti) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-2871. Pra­ne­šė­jas – ger­bia­ma­sis R. Pa­liu­kas, Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas.

R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas net dvie­juo­se po­sė­džiuo­se svars­tė Pre­zi­den­to de­kre­tą ir nu­ta­rė: pri­tar­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu grą­žin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Seimui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mui Nr. XIIP-2871GR su vi­so­mis Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mo­mis pa­tai­so­mis ir pa­pil­dy­mais.

Taip pat tei­kia­me pa­siū­ly­mą dėl ju­ri­di­nės tech­ni­kos. Ka­dan­gi Sei­mas ge­gu­žės 21 d. pri­ėmė Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-1731, ku­rio nuo­sta­tos įsi­ga­lio­jo nuo 2015 m. spa­lio 1 d., at­si­žvel­gus į tai, kad šiuo įsta­ty­mu taip pat bu­vo kei­čia­mas ga­lio­jan­tis Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo 22 straips­nis, tai­gi, lai­kan­tis ju­ri­di­nės tech­ni­kos rei­ka­la­vi­mų, bū­ti­na pa­tiks­lin­ti Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo 22 straips­nio da­lių nu­me­ra­vi­mą. Pa­pras­tai kal­bant, 6 da­lis da­bar tam­pa 8 da­li­mi ir t. t.

Taip pat bu­vo pri­im­tas pro­to­ko­li­nis nu­ta­ri­mas, kad rei­kia su­vie­no­din­ti įsta­ty­mų trak­ta­vi­mus. Nu­ma­ty­ta teik­ti pa­tai­sas dėl Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo 15 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 9 – už, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. No­rin­tys kal­bė­ti dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to. Kvie­čiu į tri­bū­ną A. V. Ma­tu­le­vi­čių.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vi­si pri­si­me­na­me tuos lai­kus, kai ži­niask­lai­da bu­vo par­ti­nė. Aš iš tik­rų­jų ši­tų lai­kų ne­si­il­giu ir džiau­giuo­si Lie­tu­vo­je esan­čia žo­džio, ži­niask­lai­dos lais­ve. Ta­čiau man vis dėl­to ne­im­po­nuo­ja mū­sų ke­ti­ni­mas ei­ti drau­di­mų ke­liu. Aš ne­pri­klau­sau jo­kiai par­ti­jai, to­dėl ne­su su­in­te­re­suo­tas. Ta­čiau ne­ga­liu ne­pa­ste­bė­ti, kad mes, kar­tais ei­da­mi drau­di­mų ke­liu, ga­li­me pri­ei­ti iki ab­sur­do.

Jei­gu yra pro­ble­ma su sa­vi­val­dy­bė­mis, ku­rių va­do­vai, nau­do­da­mi sa­vi­val­dy­bių lė­šas ar net biu­dže­to, lei­džia ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ir taip da­ro­si re­kla­mą – tai yra pro­ble­ma. Bet tą pro­ble­mą, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, rei­kia spręs­ti ki­tais bū­dais. Ne ap­skri­tai už­draus­ti sa­vi­val­dy­bėms da­ly­vau­ti ži­niask­lai­dos veik­lo­je, o nu­ma­ty­ti ati­tin­ka­mas sank­ci­jas tiems po­li­ti­kams, ku­rie pikt­nau­džiau­ja sa­vo pa­dė­ti­mi ir da­ro sau po­li­ti­nę re­kla­mą iš sve­ti­mos ki­še­nės. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, siū­lant už­draus­ti po­li­ti­nėms par­ti­joms tu­rė­ti sa­vo vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes yra su­tirš­ti­na­mos spal­vos ir šiek tiek per­de­da­mi tie pa­vo­jai, ku­rie gre­sia.

Pa­tei­kiant įsta­ty­mo ve­to pa­brė­žia­ma, kad lei­dus par­ti­joms vėl tu­rė­ti sa­vo vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes bus su­ku­ria­mos tei­si­nės prie­mo­nės po­li­ti­zuo­ti ži­niask­lai­dą. Taip pat tei­gia­ma, kad grės­mė iš­ky­la, nei dau­giau, nei ma­žiau, kon­sti­tu­ci­nėms ži­niask­lai­dos lais­vės ga­ran­ti­joms. Ta­čiau par­ti­jos, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tu­rė­tų tu­rė­ti to­kias pat tei­ses, kaip ir ki­ti ju­ri­di­niai vie­ne­tai. Gy­ve­na­me lais­vo­je vals­ty­bė­je, ir žmo­nės tu­ri tei­sę gau­ti vi­sų pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ir pa­tys ga­li at­si­rink­ti, ko­kia in­for­ma­ci­ja yra jiems pri­im­ti­na, o ko­kia ne.

Kal­bant apie ga­li­mus pa­vo­jus kon­sti­tu­ci­nėms ži­niask­lai­dos lais­vės ga­ran­ti­joms, aš, užuot ėjus drau­di­mų ke­liu, siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti apie kur kas di­des­nį pa­vo­jų, ku­rį ke­lia da­bar­ti­nė tvar­ka, kai vie­šie­siems ry­šiams val­džia ski­ria mil­ži­niš­kas biu­dže­to, taip pat iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų gau­na­mas lė­šas. Aš la­bai ge­rai su­pran­tu su­dė­tin­gą ži­niask­lai­dos pa­dė­tį, ypač tų vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių, ku­rios ei­na rim­tu ke­liu, ku­rios at­si­sa­ko bul­va­ri­nio žan­ro, ku­rios no­ri iš­lai­ky­ti ly­gį, joms iš tik­rų­jų yra la­bai sun­ku iš­si­lai­ky­ti. Tą mes ypač ju­to­me eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės kri­zės są­ly­go­mis. Ta­čiau tuo ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti to, kas da­bar vyks­ta, ir už­merk­ti akis prieš kur kas di­des­nę pro­ble­mą.

Jei­gu Vy­riau­sy­bė, mi­nis­te­ri­jos, ki­tos ži­ny­bos tu­ri sa­vo vie­šų­jų ry­šių biu­dže­tus, tai kam juos pa­nau­do­ja? Juos pa­nau­do­ja fi­nan­suo­ti ži­niask­lai­dą, ki­taip sa­kant, pirk­ti ži­niask­lai­dą ir už­čiaup­ti jai bur­ną. Jei­gu laik­raš­tis, ži­nių por­ta­las, ra­di­jo sto­tis ar te­le­vi­zi­ja gau­na di­džiu­les lė­šas iš ko­kios nors kon­kre­čios mi­nis­te­ri­jos, tai jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kad ta ži­niask­lai­dos prie­mo­nė yra tie­siog pri­vers­ta už­simerk­ti dėl to, ką da­ro tos mi­nis­te­ri­jos va­do­vai. Aš esu pats as­me­niš­kai, dar bū­da­mas žur­na­lis­tu, su tuo su­si­dū­ręs, kai ruo­šia­ma­me siu­že­te įžvel­giau di­de­lę pro­ble­mą ir nu­ta­riau pa­kri­ti­kuo­ti vie­ną iš mi­nis­te­ri­jų. Ma­ne iš kar­to pa­si­kvie­tė te­le­vi­zi­jos va­do­vas ir sa­ko: „O tu ži­nai, ko­kias ši mi­nis­te­ri­ja iš­lai­ko mū­sų lai­das?“ Ki­taip sa­kant, yra tų lai­dų rė­mė­ja. Štai jums pro­ble­ma. Tai yra tik­rai di­džiu­lė pro­ble­ma, ku­rią aš siū­ly­čiau spręs­ti vi­sų pir­ma, o ne už­draus­ti ir ei­ti drau­di­mų ke­liu, o pri­ei­ti iki to­kio ab­sur­do, kai pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką jau iš­ei­na, kad net ir kul­tū­ros, jei­gu sa­vi­val­dy­bė ar ki­ta ins­ti­tu­ci­ja įstei­gia kul­tū­ros įstai­gą, tai ir ta kul­tū­ros įstai­ga ne­ga­lės tu­rė­ti sa­vo in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės, sa­vo lei­di­nio, sa­vo por­ta­lo.

Dar di­des­nis pa­vo­jus, aš ma­nau, sly­pi ten, kad par­ti­jos ne­ga­li val­dy­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­nių ir jų tu­rė­ti, o oli­gar­chai ga­li. Štai kur yra di­džiu­lis pa­vo­jus, kai įta­kin­gi as­me­nys…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, jū­sų lai­kas jau bai­gia­si.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). (Ačiū.) …val­dan­tys di­džiu­lius ka­pi­ta­lus, sa­vo ran­ko­se su­tel­kia dar ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Ačiū jums už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną P. Urb­šį. Dar kar­tą no­riu pri­min­ti, jūs tu­ri­te ga­li­my­bę kal­bė­ti iki pen­kių mi­nu­čių. Pra­šom į tri­bū­ną.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, mes iš­klau­sė­me ger­bia­mo­jo ko­le­gos ar­gu­men­tus, ko­dėl ne­rei­kė­tų pa­lai­ky­ti siū­lo­mo pro­jek­to, ir bu­vo iš­var­din­ta la­bai daug pro­ble­mų. Iš tik­rų­jų yra pro­ble­ma ta, kad pas mus sten­gia­ma­si ne in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, o tie­siog for­muo­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, ne­pa­lie­kant tei­sės pa­čiam žmo­gui pa­si­rink­ti, ko­kia gi jo nuo­mo­nė yra. Taip, yra pro­ble­ma, kad oli­gar­chai yra už­val­dę ži­niask­lai­dą, taip, yra pro­ble­ma, kad mi­nis­te­ri­jos ži­niask­lai­dai su­mo­ka va­di­na­mą­jį ra­my­bės mo­kes­tį. Bet, man at­ro­do, iš to ky­la tai, kad pas mus nė­ra vi­sa­ver­tės ket­vir­to­sios de­mo­kra­tinės val­džios. Tai, kad mū­sų ži­niask­lai­da, vi­suo­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos prie­mo­nės ne­at­lie­ka tos funk­ci­jos, ir tai, kad mū­sų vals­ty­bė tu­ri tą iš­kreip­tą de­mo­kra­tinės vi­suo­me­nės pa­vi­da­lą, tai yra fak­tas. Kiek­vie­ną sy­kį tam tik­ri pro­jek­tai yra iš­ban­dy­mas mums kaip po­li­ti­kams ir vi­sų pir­ma po­li­ti­nėms par­ti­joms.

Tai, kad dau­gu­ma ko­mi­te­tų na­rių pri­ta­ria Pre­zi­den­tės siū­lo­mam va­rian­tui, kad po­li­ti­nės par­ti­jos ne­tu­rė­tų tap­ti vi­suo­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos lei­dė­jo­mis, pa­ro­do ne ką ki­ta, bet bū­tent po­li­ti­nių par­ti­jų bran­du­mą ir, be abe­jo, su­vo­ki­mą re­a­lios si­tu­a­ci­jos. Da­bar po­li­ti­nių jė­gų pa­si­skirs­ty­mas iš tik­rų­jų yra ne­to­ly­gus Lie­tu­vo­je. Jūs pa­tys jau­di­na­tės dėl to, kad ne­ga­li­te iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, jei­gu esa­te ma­žu­ma. Jei­gu mes leis­tu­me po­li­ti­nėms par­ti­joms vis dėl­to tu­rė­ti sa­vo lei­di­nius, tai pri­klau­so­mai nuo vals­ty­bi­nio fi­nan­sa­vi­mo būtų ban­do­ma tas lė­šas pa­nau­do­ti tam, kad bū­tų įtvir­tin­ta sa­vo įta­ka re­gio­nuo­se.

Ki­tuo­se rin­ki­muo­se jau ki­ta po­li­ti­nė par­ti­ja ne­la­bai ga­lės pa­keis­ti si­tu­a­ci­ją, nes koks nors re­gio­ni­nis lei­di­nys bus įsi­gy­tas kon­ku­ruo­jan­čios par­ti­jos ir, be abe­jo, tų po­zi­ci­jų ta par­ti­ja ne­už­leis, ne­pa­mirš­tant to, kad pats lei­di­nys ne­funk­cio­nuo­ja vien tik kaip in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė, bet ten yra ir ko­mer­ci­nė veik­la, tai yra re­kla­ma ir vi­sa ki­ta. Ta­da iš­ei­tų taip, kad po­li­ti­nės par­ti­jos tar­si už­si­im­tų ir ko­mer­ci­ne veik­la. Aš ma­ny­čiau, ta nuo­sta­ta, kad vis dėl­to bū­tų iš­lai­ky­tas tas drau­di­mas po­li­ti­nėms par­ti­joms už tai, kad bū­tų ga­li­ma ap­sau­go­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vimo prie­mo­nes nuo to­kio val­džios pik­tnau­džia­vi­mo, mums tik­rai pa­ro­do tą mū­sų po­li­ti­kų bran­du­mą, vi­sų pir­ma po­li­ti­nių par­ti­jų, su­vo­kiant, kad ket­vir­to­ji val­džia vi­sų pir­ma rei­ka­lin­ga tiems pa­tiems po­li­ti­kams. Ta kri­ti­ka, tas ob­jek­ty­vu­mas, ku­ris yra, ap­sau­go mus nuo klai­dų. Aiš­ku, kar­tais tai nė­ra ob­jek­ty­vu, gal tai nė­ra tei­sin­ga, bet su­ti­ki­te su tuo, kad tai tu­ri bū­ti to­bu­li­na­ma. Ir bū­tent šis pro­jek­tas yra tam, kad įtvir­tin­tų tą to­bu­li­ni­mo ke­lią, tai, kad mes ta­po­me ga­lų ga­le nor­ma­lia de­mo­kra­tine vals­ty­be. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­le­gai. No­rin­tys kal­bė­ti iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę. Da­bar no­riu pa­sa­ky­ti ir per­skai­ty­ti, ko­kios tu­rė­tų bū­ti pro­ce­dū­ros dėl grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar yra ga­li­my­bė iš­sa­ky­ti mo­ty­vus už ir mo­ty­vus prieš. Ga­li­my­bę tu­ri ke­tu­ri kal­bė­ti už, ke­tu­ri – prieš. Nuo­mo­nė už – E. Ma­siu­lis.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, aš vis dėl­to siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti įsta­ty­mą pir­miau­sia dėl to, kad ir lig šiol ga­lio­ju­siuo­se tei­sės ak­tuo­se, Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­me ne­bu­vo nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė iš­skir­ti­nai po­li­ti­nėms par­ti­joms tu­rė­ti ko­kius nors re­gu­lia­rius sa­vo ži­niask­lai­dos pe­ri­odi­nius lei­di­nius.

Ki­tas da­ly­kas yra tai, kad čia ne­kal­ba­ma apie par­ti­jų pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ar in­for­ma­ci­nius biu­le­te­nius, nuo­lat iš­lei­džia­mus in­for­muo­ti par­ti­jos rin­kė­jus ir t. t. (to­kių ga­li­my­bių ir to­liau bus), ta­čiau čia kal­ba­ma apie tai, kad po­li­ti­nės par­ti­jos įvai­riais bū­dais ne­ga­lė­tų ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­ne. Iš tik­rų­jų te­oriš­kai to­kios ga­li­my­bės yra įma­no­mos, kai gal­būt ne vi­sa­da aiš­kiais fi­nan­sais bū­tų įsi­gy­ja­ma vie­na ar ki­ta ži­niask­lai­dos prie­mo­nė, per ku­rią bū­tų klai­di­na­mi žmo­nės, nes žmo­nės vis dėl­to ski­ria, ku­riai ži­niask­lai­dos prie­mo­nei ne­da­ro­ma po­li­ti­nių par­ti­jų įta­ka ir kur yra prieš­rin­ki­mi­niai po­li­ti­nių par­ti­jų laik­raš­tu­kai ar ko­kie nors ki­ti pe­ri­odi­niai lei­di­niai.

Man iš tik­rų­jų ky­la klau­si­mas, kur čia yra pro­ble­ma? Ar čia po­li­ti­nės par­ti­jos da­bar pla­nuo­ja įsi­gy­ti ko­kias nors ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, jei­gu čia taip yra lau­žo­mos ie­tys? Aš ma­nau, kad tik­rai yra ga­li­my­bė reikš­ti sa­vo idė­jas įvai­riais ko­mu­ni­ka­ci­niais ka­na­lais ir to­kios išim­ties, kad po­li­ti­nės par­ti­jos ga­lė­tų tu­rė­ti sa­vo ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, tik­rai ne­rei­kia.

PIRMININKAS. Eli­gi­jau, aš tru­pu­tį no­riu pa­si­tiks­lin­ti. Jūs kal­bė­jo­te už tai, kad įsta­ty­mas lik­tų toks, ko­ks jis bu­vo pri­im­tas, taip?

E. MASIULIS (LSF). At­si­pra­šau, ne.

PIRMININKAS. Jūs kal­bė­jo­te už to­kį įsta­ty­mą, koks jis bu­vo pri­im­tas. (Bal­sai sa­lė­je: „Jis ne taip už­si­ra­šė!“) Ar­ba jūs ne taip už­si­ra­šė­te.

E. MASIULIS (LSF). Aš la­bai at­si­pra­šau, aš su­kly­dau, ne taip už­si­ra­šiau. Aš kal­bu už…

PIRMININKAS. Jūs už tai, kad pri­tar­tu­me Pre­zi­den­tės ve­to?

E. MASIULIS (LSF). … pri­im­ti su Pre­zi­den­tės pa­tai­so­mis.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, su­pra­to­me, ar ne, kaip kal­bė­ti dėl mo­ty­vų. Ka­dan­gi bu­vo nuo­mo­nė prieš, tai da­bar aš su­teik­siu žo­dį K. Dauk­šiui. Nuo­mo­nė už tai, kad įsta­ty­mas lik­tų toks, koks bu­vo pri­im­tas Sei­me.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Už­si­ra­šiau kal­bė­ti dėl to, kad re­a­liai mū­sų šis ve­to ar ne ve­to nie­ko ne­pa­keis, kaip val­dė iki šiol ži­niask­lai­dą tam tik­ri as­me­nys, ku­rie su­si­ję su to­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, taip ir val­dys. Gal­būt kai ku­riems tiems as­me­nims ge­riau, kad tas ve­to bū­tų pri­im­tas, nes ta­da ne­at­si­ras kon­ku­ren­tų. O iš es­mės čia kal­bė­jęs mū­sų ko­le­ga la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė, kad rei­kia žiū­rė­ti, kur po­li­ti­kai da­ro ži­niask­lai­dai įta­ką, ne­pai­sant to, kam ji­nai pri­klau­so, nes jei­gu pa­žiū­rė­si­me at­ski­ras prie­mo­nes, tai pa­ma­ty­si­me, kiek ten įta­kos yra pa­da­ry­ta vie­nu ar ki­tu me­tu ar­ba ak­ci­nin­kams, ar­ba dar ki­tiems da­ly­kams. To­dėl, ma­nau, kad ir kaip mes šian­dien bal­suo­tu­me, tas įsta­ty­mas vis tiek ži­niask­lai­dos skaid­ru­mo ne­pa­di­dins ir ne­su­ma­žins.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tie­sų pa­si­sa­kau prieš tai, kad pri­im­tu­me įsta­ty­mą be Pre­zi­den­tės pa­tai­sų ir kad ja­me bū­tų pa­nai­kin­tas drau­di­mas po­li­ti­nėms par­ti­joms tu­rė­ti sa­vo pe­ri­odi­nės ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Pri­min­siu, kad svars­tant ap­ta­ria­mą pro­jek­tą Sei­me tik­rai ši­tos idė­jos nie­kas iš­reikš­tai ne­dis­ku­ta­vo. Dar čia rei­kė­tų ge­rai pa­si­aiš­kin­ti, kaip ten ty­liai Švie­ti­mo, mo­ks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­te tas par­ti­jų iš­brau­ki­mas iš tų sub­jek­tų, ku­riems drau­džia­ma tu­rė­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, są­ra­šo bu­vo iš­brauk­tas… Mums ne­rei­kia nu­ma­ty­ti su­teik­ti ga­li­my­bes par­ti­joms leis­ti sa­vo laik­raš­čius, tu­rė­ti sa­vo ra­di­jo sto­tis ar te­le­vi­zi­jas. Ar rei­kia to­kių par­ti­nių pro­pa­gan­dos prie­mo­nių? Ži­no­ma, jei­gu jas leis­tu­me, tai gal žmo­nės ir at­si­rink­tų, su­pras­tų, kad tai yra par­ti­nė pro­pa­gan­da, ir nie­kas per daug ne­pai­sy­tų. Bet vis dėl­to tai lei­dus par­ti­joms at­si­ras­tų pa­pil­do­mų pa­ska­tų įvai­riais bū­dais ieš­ko­ti už­slėp­tų šal­ti­nių to­kią prie­mo­nę iš­lai­ky­ti, ban­dy­ti per tai siek­ti sa­vo par­ti­jos įta­kos di­di­ni­mo. Ma­nau, par­ti­joms rei­kia veik­ti taip, kad jų pra­smin­gas idė­jas, pras­min­gus veiks­mus pa­ste­bė­tų ir at­spin­dė­tų ne­pri­klau­so­ma ži­niask­lai­da, o ne sva­jo­ti sa­vais ir ki­tais slap­tais pi­ni­gais leis­ti po­li­ti­nę pro­pa­gan­dą.

Ži­no­ma, tai, ką mi­nė­jo ko­le­gos, pa­si­sa­ky­da­mi iš tri­bū­nos, dėl oli­gar­chi­jos, dėl už­slėp­tų vi­so­kių re­kla­mų, da­bar ma­to­mų Vy­riau­sy­bė­je, kai gre­ta eu­ro­pi­nių vie­ši­ni­mų yra bū­ti­nai de­da­mos mi­nist­rų nuo­trau­kos. Tai yra spręs­ti­ni da­ly­kai, bet ne šia­me Pre­zi­den­tės ve­to svars­ty­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Nuo­mo­nė už – L. Bal­sys.

L. BALSYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, kad mes čia tu­rė­tu­me kal­bė­ti ne tiek apie ga­li­my­bę po­li­ti­nėms par­ti­joms leis­ti sa­vo pe­ri­odi­nius lei­di­nius ar pa­na­šiai, nes tai tur­būt nė­ra la­bai ak­tu­a­li te­ma, bet tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie mū­sų vi­suo­me­nės būk­lę ir apie po­li­ti­nės de­mo­kra­tijos būk­lę. Jei­gu ei­si­me drau­di­mų ke­liu, tai su­kel­si­me tik dau­giau še­šė­lio ir ne­skaid­ru­mo. Jei­gu ei­si­me at­vi­ros vi­suo­me­nės ke­liu ir lei­di­mų ke­liu, tai mes tie­siog tu­rė­si­me pliu­ra­lis­ti­nę, skaid­rią vi­suo­me­nę. Jei­gu ir leis ko­kia nors par­ti­ja laik­raš­tį ar tu­rės ko­kią nors ra­di­jo lai­dą, tai vi­si ži­nos, kam ta lai­da pri­klau­so, ko­kia čia štai par­ti­ja, ir ga­lės žmo­nės spręs­ti ir at­si­rink­ti tas idė­jas. Tai yra daug ge­riau ne­gu yra da­bar, kai par­ti­jos tu­ri įta­ką, da­ro įta­ką ži­niask­lai­dai, tik­tai yra sa­vo­tiš­kai už­mas­kuo­ta ir nu­ė­jo į še­šė­lį. Taip pat bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad šis Pre­zi­den­tės ve­to yra skir­tas su­si­do­ro­ti su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, kad ne­bū­tų įvai­ro­vės, kad iš­lik­tų vie­na ar­ba dvi di­džio­sios par­ti­jos, ku­rios da­lin­sis mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus ir taip sau il­gai ir lai­min­gai gy­vens ir da­ly­vaus rin­ki­muo­se.

To­kie siū­ly­mai yra ne­pri­im­ti­ni iš de­mo­kra­tijos pu­sės, jie ve­da prie au­to­ri­ta­riz­mo vals­ty­bė­je, ir to­dėl aš ra­gi­nu ne­pa­lai­ky­ti Pre­zi­den­tės ve­to ir bal­suo­ti už to­kį įsta­ty­mą, ko­kį esa­me jau pri­ėmę, įdė­ję ne­ma­žai dar­bo. Jei­gu rei­kės jį at­ei­ty­je to­bu­lin­ti, tai dar pa­to­bu­lin­si­me at­ei­tyje, kad ypač tos par­ti­jos, ku­rios gau­na vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą, ne­skir­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų, pa­vyz­džiui, sa­vo par­ti­nio laik­raš­čio lei­dy­bai. Apie tai reik­tų pa­gal­vo­ti, bet prin­ci­pi­nė nuo­sta­ta – tu­ri­me ei­ti ne drau­di­mų ke­liu, o at­vi­ros vi­suo­me­nės ke­liu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju L. Bal­siui. Nuo­mo­nė prieš – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti, ar jūs ti­ki­te, kad Pre­zi­den­tės pa­siū­ly­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ar­ba ve­to, iš­spręs es­mi­nę pro­ble­mą? Aš ma­ny­čiau, kad ne. Žur­na­lis­tas, Sei­mo na­rys V. Ma­tu­le­vi­čius iš­sa­kė es­mi­nes pro­ble­mas. Kai kal­ba­ma, kad yra ne­pri­klau­so­ma ži­niask­lai­da, tai yra ne­tie­sa. Ži­niask­lai­da dau­giau­sia pri­klau­so nuo lė­šų, nes be lė­šų ži­niask­lai­da ne­gy­vuo­tų, ir, be abe­jo­nės, nuo po­li­ti­nės įta­kos. Ne pa­slap­tis, kad mi­nis­te­ri­jos, ku­rios tu­ri dau­giau­sia vie­ši­ni­mui, dau­giau­sia lė­šų ski­ria ži­niask­lai­dai, ir toms po­li­ti­nėms jė­goms ži­niask­lai­da yra daug pa­lan­kes­nė. Tai yra pro­ble­ma.

Man at­ro­do, jei­gu mes no­rė­tu­me spręs­ti ši­tą pro­ble­mą… Yra ki­to žur­na­lis­to, Sei­mo na­rio V. Va­si­liaus­ko pa­siū­ly­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, kad vi­suo­me­ni­niams tran­sliuo­to­jams bū­tų skir­tos lai­dos po­li­ti­nėms par­ti­joms, jos pa­čios su­ras­tų pro­diu­se­rį, lai­dos ve­dė­ją ir ta­da ga­lė­tų vie­šai reikš­ti sa­vo idė­jas. Tai gal­būt šiek tiek at­sver­tų vien­pu­sę mo­ka­mą va­di­na­mą­ją ne­pri­klau­so­mą ži­niask­lai­dą.

Ma­nau, kad šios Pre­zi­den­tės pa­tai­sos ne­spren­džia es­mi­nių pro­ble­mų „de­mo­kra­tinės spau­dos“, lais­vos spau­dos, ku­ri yra vi­siš­kai iš­kreip­ta. Dar di­džiau­sia pro­ble­ma, kad la­biau­siai sub­jek­ty­vi te­le­vi­zi­ja yra Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ja, ku­ri yra vie­nas iš vi­suo­me­ni­nių tran­sliuo­to­jų. Ma­to­me R. Mi­liū­tės lai­das, ma­to­me, kaip kvie­čia vie­nos pu­sės žmo­nes, vie­nos nuo­mo­nės žmo­nes, ir, ne­duok Die­ve, jos lai­do­je kas nors iš­sa­kys ki­tą nuo­mo­nę. Taip vi­suo­me­ni­nis tran­sliuo­to­jas tik­rai ne­ga­lė­tų elg­tis. Taip ma­to kiek­vie­nas Sei­mo na­rys, bet į tai vi­siš­kai ne­krei­pia dė­me­sio, ši­tos pro­ble­mos nie­kaip ne­spren­džia. Su drau­di­mu nie­kur ne­nu­ei­si­me, to­dėl aš siū­lau ne­pri­tar­ti Pre­zi­den­tės ve­to.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš dar kar­tą no­riu jū­sų pa­pra­šy­ti. Ger­bia­ma­sis P. Gra­žu­lis kal­bė­jo už to­kią įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, ko­kia ji­nai bu­vo. Jūs tu­rė­jo­te iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę už. Mes įskai­to­me jū­sų nuo­mo­nę kaip už. Da­bar dar vis tiek duo­si­me nuo­mo­nei prieš…

Ger­bia­ma­sis A. Anu­šaus­kas tik­riau­siai tei­sin­gai su­pra­to ma­ne ir tei­sin­gai mo­ty­vuos?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis A. Anu­šaus­kas – nuo­mo­nė prieš.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų vi­si iš­sa­ky­ti ar­gu­men­tai, pa­lie­kant po­li­ti­nes par­ti­jas tarp ži­niask­lai­dos prie­mo­nių sa­vi­nin­kių, yra, ma­no gal­va, nie­kam ti­kę, nes kaip tik jų ne­bu­vi­mas tarp ži­niask­lai­dos prie­mo­nių di­di­na nuo­mo­nių įvai­ro­vę pa­čio­je ži­niask­lai­do­je. Ma­nau, kad nie­kas ne­drau­džia leis­ti sa­vo ne­pe­rio­di­nius lei­di­nius, in­for­ma­ci­ją. Taip, iš­sa­ky­ti prie­kaiš­tai dėl kon­kur­sų vie­ši­ni­mo daž­niau­siai yra pa­grįs­ti, bet kuo čia dė­ta ži­niask­lai­da? Da­bar­ti­nė re­kla­mos rin­ka ži­niask­lai­do­je yra 100 mln. eu­rų, gal dau­giau. De­šim­ta­da­lis yra gau­na­ma iš vals­ty­bės įstai­gų, daž­niau­siai per rin­ki­mi­nius me­tus iš po­li­ti­nių par­ti­jų. Tai­gi ne­kal­bė­ki­me apie ži­niask­lai­dą, kaip to­ta­liai pri­klau­san­čią nuo vals­ty­bės pi­ni­gų.

Ma­nau, kad kaip tik skaid­ru­mo pa­di­dės pri­ta­rus Pre­zi­den­tės ve­to. Aš pa­brė­žiu – mes kal­ba­me apie tuos da­ly­kus, ku­rie vi­siš­kai sėk­min­gai Lie­tu­vo­je eg­zis­ta­vo pas­ta­ruo­sius du de­šimt­me­čius. Kvie­čiu tie­siog grįž­ti prie tos re­dak­ci­jos, ku­ri bu­vo įsta­ty­mo ini­cia­to­rių. Ma­ny­čiau, kad pri­ėmus prie­šin­gą spren­di­mą, kad ir ko­kie bū­tų ge­ri no­rai, kaip tik su­ma­žės skaid­ru­mo ir ži­niask­lai­da dar la­biau bus oli­gar­chi­zuo­ta. Ma­nau, kad ne­iš­ra­di­nė­ki­me dvi­ra­čio iš nau­jo. Jis iš­ras­tas dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ir pa­sau­lio ša­lių, ne­bent jos nė­ra de­mo­kra­tinės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­le­goms. Kal­bė­jo 3 – už, 3 – prieš. Dar tu­ri po vie­ną ga­li­my­bę kal­bė­ti už ir prieš. V. A. Ma­tu­le­vi­čius – nuo­mo­nė už.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia tei­gia­ma, kad jei­gu mes pa­lik­si­me tą drau­di­mą par­ti­joms, tai bus dau­giau skaid­ru­mo. At­si­pra­šau! Ko­le­ga L. Bal­sys tei­sin­gai pa­sa­kė, kad bū­tent čia yra skaid­ru­mo pro­ble­ma. Tai ro­do, kad dau­ge­lį čia esan­čių par­ti­jų na­rių da­bar­ti­nė tvar­ka ten­ki­na. O ko­kia ta tvar­ka? Su­si­mo­ki ir apie ta­ve tei­gia­ma nuo­mo­nė at­ėjus rin­ki­mams! La­bai daž­nai net ne­nu­ro­do­mas už­sa­ky­mo nu­me­ris. At­si­pra­šau, ger­bia­ma­sis ko­le­ga Ar­vy­dai Anu­šaus­kai, čia yra skaid­ru­mas? Kai pa­sle­pia­ma, kad tai yra už­sa­ky­ti straips­niai ar lai­dos? Mes to­dėl ir siū­lo­me, kad bū­tų dau­giau skaid­ru­mo ir kad bū­tų žai­džia­ma at­vi­ro­mis kor­to­mis. Ir par­ti­jos ga­lė­tų bū­ti to­kios pa­čios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jos, kaip ir ki­ti sub­jek­tai. Ne­pri­ei­ki­me iki ab­sur­dų.

Baig­da­mas dar pa­sa­ky­siu to­kį da­ly­ką – ir vals­ty­bei drau­džia­ma tu­rė­ti sa­vo ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Da­bar ir­gi pa­sa­kys, kad aš no­riu grą­žin­ti į pra­ei­tį, o ko­dėl vals­ty­bė ne­ga­li val­dy­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, tai­ky­da­ma to­kį mo­de­lį, koks tai­ko­mas, pa­vyz­džiui, vi­suo­me­ni­niam tran­sliuo­to­jui? Tai­gi jis iš­lai­ko­mas iš biu­dže­to! Bet yra ati­tin­ka­mos struk­tū­ros, ku­rios amor­ti­zuo­ja val­džios įta­ką – vi­suo­me­ni­nės ta­ry­bos ir pa­na­šiai. Ne­rei­kia pri­ei­ti iki kraš­tu­ti­nu­mų. Vis­ką už­draus­ki­me, o kai vis­kas už­drau­džia­ma, ži­no­te, kaip yra su al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais ir pro­hi­bi­ci­ja? Kuo dau­giau drau­džia­ma, tuo dau­giau ge­ria­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš V. Stun­dys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ke­li ar­gu­men­tai, ko­dėl iš tik­rų­jų tam ve­to rei­kia pri­tar­ti ir pa­tai­sai rei­kia pri­tar­ti. Ne vien to­dėl, kad bu­vo to­kia tra­di­ci­ja Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mo­je val­s­ty­bė­je, o po­li­ti­nės par­ti­jos ne­ga­li bū­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių val­dy­to­jo­mis, bet ir dėl ki­tų mo­ty­vų. Tur­būt pats pa­ma­ti­nis mo­ty­vas bū­tų la­bai pa­pras­tas. Jei­gu ati­džiai pa­si­skai­ty­tu­me Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mą, jis la­bai tiks­liai fik­suo­ja pa­ma­ti­nes vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo ver­ty­bes ir prin­ci­pus. Pa­grin­di­nės ver­ty­bės yra la­bai pa­pras­tos ir vi­siems su­pran­ta­mos: ži­niask­lai­dos prie­mo­nė pri­va­lo bū­ti ob­jek­ty­vi, ne­ša­liš­ka, tu­ri teik­ti įvai­rią nuo­mo­nę.

Jei­gu ži­niask­lai­dos prie­mo­nę val­do par­ti­ja ar su par­ti­ja su­si­jęs as­muo, pa­pras­tai toks lei­di­nys ar vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė tam­pa par­ti­jos ru­po­ru ir tuo in­stru­men­tu, ku­riuo par­ti­ja pro­pa­guo­ja pa­ti sa­ve. Štai vi­sai ne­se­niai ne­to­li sos­ti­nės esan­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je vie­na­me su­si­ti­ki­me pi­lie­čiai drą­siai klau­sė pa­pras­to da­ly­ko: ar jūs Sei­me ga­li­te su­tvar­ky­ti įsta­ty­mus taip, kad vie­nin­te­lia­me sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je lei­džia­ma­me laik­raš­ty­je nuo­lat ne­fi­gū­ruo­tų tos pa­čios par­ti­jos vei­kė­jai, kad ne­bū­tų liaup­si­na­mi tos par­ti­jos ne­bū­ti dar­bai? Šian­dien ko­mi­te­to dis­ku­si­jo­je la­bai tei­sin­gai pri­si­pa­ži­no kul­tū­ros mi­nist­ras Š. Bi­ru­tis. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, kaip ži­nom, tvar­ko Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių re­gist­rą, ten in­for­ma­ci­ją ga­li­ma su­siras­ti. Jis pri­pa­ži­no pa­pras­tą da­ly­ką, ku­rį pui­kiau­siai vi­si ži­no­me: par­ti­jos tu­ri ne­tie­sio­gi­nę pri­ei­gą ži­niask­lai­dai val­dy­ti, ypač ra­jo­nuo­se, re­gio­nuo­se, t. y. ar­ti­mi par­ti­jos bi­čiu­liai, par­ti­jos na­riai, gi­mi­nės kaip fi­zi­niai as­me­nys val­do vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes ir tam­pa tų par­ti­jų tri­bū­na.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas bai­gė­si!

V. STUNDYS (TS-LKDF). Čia pro­ble­ma, ku­rią Sei­mas dar tu­rė­tų su­tvar­ky­ti, o šis žings­nis yra grį­ži­mas prie bū­tos nor­mos, yra tei­sin­gas ir rei­ka­lin­gas.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bu­vo iš­sa­ky­tos 4 nuo­mo­nės už, 4 nuo­mo­nės prieš. At­ro­do, mes tu­ri­me su­si­da­rę sa­vo nuo­mo­nę, tie­siog no­riu pri­min­ti 167 straips­nį „Grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mas“. Vi­sų pir­ma mes bal­suo­si­me už tai… Grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo me­tu pir­miau­sia bal­suo­ja­ma, ar pri­im­ti vi­są įsta­ty­mą be pa­kei­ti­mų. Tie, ku­rie kal­bė­jo už, jie pa­si­sa­kė, kad pri­im­tu­me įsta­ty­mą be pa­kei­ti­mų. Tie, ku­rie kal­bė­jo prieš, ma­no ki­taip. Aš da­bar ir no­riu pa­pra­šy­ti jū­sų bal­suo­ti. Kas už tai, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą pri­im­tu­me be pa­kei­ti­mų, tokį, koks jis bu­vo pir­mos re­dak­ci­jos, bal­suo­ja už. Kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Jei­gu no­ri­me, kad lik­tų se­na re­dak­ci­ja, rei­kia 71 Sei­mo na­rio bal­so. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad… (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, stab­dau bal­sa­vi­mą. Iš­si­aiš­kin­ki­me. Jo­kių pro­ble­mų. Pra­šom.

P. URBŠYS (MSNG). No­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti. Jei­gu yra bal­suo­ja­ma už, tai yra už tą, ku­ris bu­vo anks­tes­nis, o jei­gu bal­suo­ja­ma prieš, tai yra už…

PIRMININKAS. Ne, ne. Mes da­bar ap­si­sprę­si­me tik dėl pir­mo va­rian­to, ar jį pri­im­ti, ar ne­pri­im­ti. To­liau pa­gal Sta­tu­tą bus pri­ima­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas su pa­tai­so­mis. Pre­zi­den­tės pa­tai­so­mis. Da­bar kas bal­suos už, bal­suos už tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, kur ne­kei­čia­me re­dak­ci­jos. To­kį, ko­kį mes pri­ėmė­me, jis toks ir bus. Ar su­pra­to­te?

P. URBŠYS (MSNG). Taip.

PIRMININKAS. To­kį, ko­kį pri­ėmė­me anks­čiau. Jei­gu mes taip ne­bal­suo­si­me, va­di­na­si, bus ki­ta…

P. URBŠYS (MSNG). Ki­ta re­dak­ci­ja, tai bus Pre­zi­den­tės siū­ly­mas.

PIRMININKAS. Taip, su Pre­zi­den­tės pa­tai­so­mis. Mes bal­suo­si­me dar kar­tą. Vi­si su­pra­to­me? (Bal­sai sa­lė­je) Taip. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­im­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tą be pa­kei­ti­mų, se­nos re­dak­ci­jos, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, už – 36, prieš – 34, su­si­lai­kė 37. Se­nos re­dak­ci­jos įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­tar­ta, nes rei­kia su­rink­ti ga­na daug bal­sų.

Da­bar skai­tau to­liau mū­sų Sta­tu­to 167 straips­nį. „Pa­kar­to­ti­nai Sei­mo ap­svars­ty­tas įsta­ty­mas lai­ko­mas pri­im­tu, jei­gu už įsta­ty­mą bal­sa­vo dau­giau kaip pu­sė (…). Jei­gu įsta­ty­mas be pa­kei­ti­mų ne­pri­im­tas, bal­suo­ja­ma, ar pri­im­ti įsta­ty­mą su vi­so­mis Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mo­mis pa­tai­so­mis ir pa­pil­dy­mais. Šiuo at­ve­ju pa­kar­to­ti­nai ap­svars­ty­tas įsta­ty­mas lai­ko­mas pri­im­tu, jei­gu už jį bal­sa­vo dau­gu­ma po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sių Sei­mo na­rių.“ To­liau kon­sti­tu­ci­nio ne­lie­čia­me. Tie­siog da­bar ne­be­rei­kia 71 Sei­mo na­rio. Čia Kon­sti­tu­ci­jos ne­lie­čia­me. Tie­siog da­bar ne­rei­kia už 71, pa­pras­ta bal­sų dau­gu­ma bus pri­im­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, jei­gu mes, aiš­ku, nu­bal­suo­si­me. Ar vi­siems aiš­ku? Ačiū.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas su vi­so­mis Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mo­mis pa­tai­so­mis, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 79, prieš – 3, su­si­lai­kė 26. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-2871) su vi­sais Pre­zi­den­tės pa­teik­tais pa­siū­ly­mais yra pri­im­tas. (Gon­gas)

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ger­bia­ma­sis A. Sy­sas.

PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti, kad ga­lų ga­le pri­ėmė­me įsta­ty­mą, da­bar su Pre­zi­den­tės pa­tiks­li­ni­mais, ku­ris ne­leis sa­vi­val­dy­bėms pik­tnau­džiau­ti ir tu­rė­ti po­li­ti­nę re­kla­mą, pa­slėp­tą per sa­vo lei­džia­mus laik­raš­čius, kaip bu­vo Drus­ki­nin­kuo­se, Ra­sei­niuo­se, kur bu­vo aki­vaiz­di so­cial­de­mok­ra­tų ir jų me­rų re­kla­ma.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gė­me Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo svarsty­mą.

 

12.02 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mo iki 437 eu­rų“ projek­tas Nr. XIIP-3158 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Svars­to­me ki­tą dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mą, tai yra Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mo iki 437 eu­rų“ pro­jek­tą. Mums rei­kė­tų pa­si­tar­ti, nes ir ki­tas klau­si­mas ir­gi yra re­zo­liu­ci­ja dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos. Ar mes ga­lė­tu­me iš­klau­sy­ti pa­tei­ki­mus ir po to su­jun­gus pri­imi­nė­ti spren­di­mus, ar jūs siū­lo­te, kad kiek­vie­ną re­zo­liu­ci­ją mes svars­ty­tu­me iki fi­ni­šo, iki pa­bai­gos, pri­im­tu­me spren­di­mą ir po to?.. Ge­rai. Gal ga­li­me bal­suo­ti? Jūs gir­di­te tik sa­ve, o aš gir­džiu ir ki­tus, vie­ni sa­ko su­jung­ti, o ki­ti sa­ko ne­su­jung­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, su­pra­tau. Dau­ge­lis sa­ko ne­su­jung­ti. Ta­da svars­to­me.

Kvie­čiu į tri­bū­ną K. Dauk­šį pri­sta­ty­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­ją dėl 437 eu­rų mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Džiau­giuo­si, kad mes taip vie­nin­gai pri­tar­si­me mi­ni­ma­liai 437 eu­rų al­gai. Dėl ko mes to­kį da­ly­ką siū­lo­me? Ma­to­me, kad 300 eu­rų ir ma­žiau už­mo­kes­tį ga­vu­sių dar­buo­to­jų skai­čius ša­lies ūky­je su­da­rė 217 tūkst. žmo­nių, tai yra be­veik 20 % vi­sų dir­ban­čių­jų. Be­veik 10 % gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos. To­dėl ma­no­me, kad rei­kė­tų pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės tai įver­tin­ti, ir no­ri­me, kad Lie­tu­vos žmo­nės jaus­tų­si orūs, sau­gūs ir ga­lė­tų do­rai gy­ven­ti. Siū­lo­me ši­tą re­zo­liu­ci­ją, ku­rią Vy­riau­sy­bė įver­tins ir pa­ma­tys, kiek mes ga­li­me šiuo me­tu skir­ti, bet at­krei­pia­me į tai dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū už trum­pą pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Ski­ria­me 10 min., bus dar ki­ta re­zo­liu­ci­ja, ga­lė­si­te ir­gi klaus­ti. R. J. Da­gys klau­sia pir­ma­sis.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aiš­ku, džiu­gu, kad jūs pri­pa­žįs­ta­te, kad jū­sų val­dy­mo me­tais so­cia­li­nė at­skir­tis to­liau di­dė­ja, jums ne­pa­vy­ko nie­ko pa­siek­ti, da­bar jūs mė­gi­na­te tais skai­čiais įgy­ven­din­ti sa­vo rin­ki­mi­nius pa­ža­dus. Ge­riau vė­liau, ne­gu nie­ka­da. Bet ma­no klau­si­mas yra toks. Pa­ki­lus mi­ni­ma­liai al­gai, rei­kės kel­ti ir biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus, o kiek tai kai­nuos? Ne­ga­li gau­ti se­nų al­gų, jei­gu mi­ni­ma­lus al­gos dy­dis vir­šys jų da­bar re­a­liai gau­na­mas pa­ja­mas.

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mū­sų Vy­riau­sy­bės val­dy­mo me­tu ne­bu­vo ma­ži­na­mi nei at­ly­gi­ni­mai, nei pen­si­jos, nei ki­ti da­ly­kai, tik ke­lia­mi. Tai di­džiau­sias įvai­rių Vy­riau­sy­bių dar­bo skir­tu­mas. Šiuo at­ve­ju aš ma­nau, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jai ly­giai taip pat nu­si­pel­nė gau­ti di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. Tuos mi­ni­ma­lius at­ly­gi­ni­mus kas dau­giau­sia gau­na? Kul­tū­ros dar­buo­to­jai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, švie­ti­mo dar­buo­to­jai. O ką, jie ne­nu­si­pel­nė gau­ti di­des­nės al­gos? Nu­si­pel­nė. Taip, aš ma­nau, Vy­riau­sy­bė pa­žiū­rės, kiek ji ga­li biu­dže­te ras­ti pi­ni­gų ne tik ka­vos apa­ra­tams įsi­gy­ti ar ko­kiems nors ki­tiems da­ly­kams, imig­ran­tams at­vež­ti, bet ir sa­vo žmo­nėms ap­gin­ti, sa­vo žmo­nių pa­do­riam at­ly­gi­ni­mui.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iš tik­rų­jų ši­to­je re­zo­liu­ci­jo­je la­bai ver­tin­gas yra ant­ras ir pir­mas sa­ki­niai. Ne­si­gin­či­jant dėl to, ku­ri Vy­riau­sy­bė, mū­sų ar jū­sų, yra ir bu­vo ge­res­nė, ką jūs ban­do­te pa­brėž­ti, vis dėl­to jūs pa­sa­ko­te re­a­ly­bę, kad per jū­sų Vy­riau­sy­bės lai­ko­tar­pį skur­do ma­ži­ni­mo pa­žan­gos nė­ra, Vy­riau­sy­bė ne­įgy­ven­di­na Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jų ir prie­mo­nės, ku­rių bu­vo im­ta­si, yra ne­pa­kan­ka­mos. Aš tik­rai svei­ki­nu už to­kį ryž­tin­gą pri­pa­ži­ni­mą tos re­a­ly­bės, ku­rią vi­si ma­to­me. O de­kla­ra­ci­jos, kad gy­ve­ni­mas ge­rė­ja, su­pran­ta­ma, kad yra tuš­čios ir po­pu­lis­ti­nės.

Sa­ky­ki­te, pri­pa­ži­nę to­kią si­tu­a­ci­ją, re­a­ly­bę, ar jūs ne­su­ti­k­tu­mė­te, kad vien tik mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas, ir čia ga­li­ma svars­ty­ti, kiek di­din­ti, vėl­gi ne po­pu­lis­tiš­kai, o re­a­liai žiū­rė­ti… Vien tik mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas ne­iš­spren­džia skur­do pro­ble­mų. Jūs ne­kal­ba­te apie…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis An­driau, mi­nu­tė! Jūs ne­bai­gė­te, rei­kia klaus­ti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal su­tik­tu­mė­te, kad rei­kė­tų tą dis­ku­si­ją iš­plės­ti pla­čiau?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis An­driau, už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų aš ma­nau, kad ne tik mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas, yra ir so­cia­li­niai da­ly­kai, ku­riuos spren­džia Dar­bo ko­dek­se ši­ta Vy­riau­sy­bė. Kaip ma­to­te, mi­ni­ma­li al­ga bu­vo di­din­ta ir ne vie­ną kar­tą. Aiš­ku, ne vien tik mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas iš­spręs­tų vi­sus klau­si­mus, bet tai yra vie­nas iš kom­po­nen­tų.

PIRMININKAS. Klau­sia M. Bas­tys.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­rė­čiau at­kreip­ti tiek ger­bia­mo­jo R. J. Da­gio, tiek ger­bia­mo­jo A. Ku­bi­liaus dė­me­sį į tai, kad so­cia­li­nė at­skir­tis ma­žė­ja, ži­no­ma, ne taip spar­čiai, kaip no­rė­tų­si, bet ji ma­žė­ja, tai yra fak­tai. O ko­le­gai K. Dauk­šiui no­rė­čiau už­duo­ti to­kį klau­si­mą. Ma­nau, jūs su­tin­ka­te, kad šį klau­si­mą tu­rė­tų spręs­ti Tri­ša­lė ta­ry­ba, tai pir­mas da­ly­kas. Ant­ras da­ly­kas, iš kar­to pa­kė­lus mi­ni­mu­mą, biu­dže­to po­rei­kis iš­augs nuo 200 iki 500 mln. eu­rų, jūs tur­būt ši­tą da­ly­ką ir­gi ži­no­te. Ir tre­čias da­ly­kas, ypač kai­miš­kuo­siuo­se ra­jo­nuo­se, kur yra su­dė­tin­ga su­ge­ne­ruo­ti pa­ja­mas, kad bū­tų ga­li­ma mo­kė­ti di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, tie­siog ne­ma­žai įmo­nių ga­li pa­pras­čiau­siai už­si­da­ry­ti ir taip mes su­kel­si­me di­de­les so­cia­li­nes pro­ble­mas. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą.

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tu­riu pa­sa­ky­ti, kad yra įvai­rių da­ly­kų. Ma­žes­niuo­se ra­jo­nuo­se gal sun­kiau tą mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą iš­mo­kė­ti, ypač ati­to­lu­siuo­se nuo Vil­niaus, nuo ki­tų cen­trų. Bet rei­kia pa­sa­ky­ti ir ki­tą da­ly­ką. Kai­nos par­duo­tu­vė­se yra vie­no­dos, ar bus Ža­ga­rė­je, ar bus Tra­kuo­se prie Vil­niaus. Žmo­nės na­tū­ra­liai bent jau tą mi­ni­mu­mą, iš ku­rio ga­li gy­ven­ti, tu­ri už­dirb­ti vie­no­dai. Aš su­pran­tu, kad ga­li „Ma­xi­mo­je“ skir­tin­gai bū­ti, bet žmo­nėms tie da­ly­kai yra la­bai svar­būs. Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas tai yra tas at­ly­gi­ni­mas, dėl ku­rio vals­ty­bė ma­no, kad žmo­gus iš tiek ga­li mi­ni­ma­liai iš­gy­ven­ti. Šian­dien to­kį at­ly­gi­ni­mą, ko­kį mes siū­lo­me, iš tik­rų­jų bū­tų ge­rai tu­rė­ti. Aš ne­ži­nau, ar Vy­riau­sy­bė ras­tų pi­ni­gų, tai yra Sei­mo re­zo­liu­ci­ja. Bet aš ti­kiuo­si, kad tai pa­ska­tins Vy­riau­sy­bę ak­ty­viau kel­ti mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo klau­si­mą sa­vo fi­nan­sų mi­nist­rui ir vi­siems ki­tiems ieš­ko­ti, iš ko­kių šal­ti­nių ga­li­ma tai pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Kuz­mins­kas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs pa­lie­tė­te la­bai ak­tu­a­lų klau­si­mą. Šiuo me­tu Lie­tu­vos žmo­nės lau­kia, žmo­nės skurs­ta ir no­ri di­des­nių at­ly­gi­ni­mų. Ar jūs ne­svars­tė­te Po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je, nes dvi po­li­ti­nės par­ti­jos, ku­rios šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra va­do­vau­jan­čios, tei­kia re­zo­liu­ci­jas, o tre­čio­ji, ga­lin­giau­sia, par­ti­ja kaž­ko­dėl ty­li? Ar ne­svars­tė­te Po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je ir ar ne­ma­no­te, kad ne re­zo­liu­ci­jas rei­kia pri­im­ti, bet teik­ti tam tik­rų įsta­ty­mų pa­tai­sas ir pri­im­ti, ne­dels­ti lai­ko, nes pra­ra­si­me daug lai­ko? Ačiū.

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Ma­tau, kad po­li­ti­nis su­ta­ri­mas dėl kė­li­mo yra. Dėl mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mo ir So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja nė­ra prieš. Klau­si­mas yra dėl grei­čio, dėl to kė­li­mo di­na­mi­kos. Čia iš­si­ski­ria mū­sų ma­ty­mas. Mes ma­to­me, kad tą ga­li­ma pa­da­ry­ti grei­čiau. Ki­ta mū­sų ko­a­li­ci­jos da­lis ma­no ki­taip. Bet aš ma­nau, kad Sei­mo spren­di­mas pa­siū­ly­ti vie­ną ar ki­tą re­zo­liu­ci­ją Vy­riau­sy­bei iš tik­rų­jų ska­tin­tų Vy­riau­sy­bę ieš­ko­ti op­ti­ma­les­nių spren­di­mų. Aš taip pa­sa­ky­čiau.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Šiau­lie­nė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tiems, ku­rie klau­sė, ar svars­tė Po­li­ti­nė ta­ry­ba. Tik­rai klau­si­mą svars­tė. Kaip ži­no­te, bu­vo prem­je­ro pra­ne­ši­mas, kad nuo sau­sio 1 d. mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga ga­lė­tų bū­ti 325 Lt. (Bal­sai sa­lė­je) Eu­rai, at­si­pra­šau. So­cial­de­mo­k­ra­tai nė­ra už­mi­gę ar­ba ne­su­pran­ta ar ne­no­ri kel­ti mi­ni­ma­lios al­gos. Klau­si­mas yra per­dėm kom­plek­si­nis ir ne­no­ri­me lenk­ty­niau­ti, ku­ris iš mū­sų ge­res­nis. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga pa­siū­lė 437 eu­rus. Ko­kio­je pa­dė­ty­je at­si­du­ria žmo­nės, ku­rie tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir dir­ba kva­li­fi­kuo­tą dar­bą, kai šian­dien ne­sa­me iš­spren­dę vals­ty­bės tar­ny­bo­je pa­gal dar­bo su­tar­tį dir­ban­čių as­me­nų at­ly­gi­ni­mo kė­li­mo klau­si­mo? Ži­no­ma, re­zo­liu­ci­ja…

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji Ire­na, klaus­ki­te.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Re­zo­liu­ci­ja ge­ras da­ly­kas, bet ar ga­lė­tu­mė­te pa­tar­ti, iš kur Vy­riau­sy­bei ras­ti fi­nan­si­nių iš­tek­lių?

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū, ko­le­ge Ire­na. Iš tik­rų­jų, jei­gu Vy­riau­sy­bei rei­kia to­kio pa­ta­ri­mo, mes ga­li­me pa­ban­dy­ti jį duo­ti. Bet aš ma­nau, jog ši­ta re­zo­liu­ci­ja Vy­riau­sy­bei pa­ro­do tik ke­lią, o Vy­riau­sy­bė pa­ti ras tuos da­ly­kus ir dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų, ku­riuos rei­kia iš­spręs­ti. Re­zo­liu­ci­ja reiš­kia, kad Sei­mas yra su­si­rū­pi­nęs, kad mi­ni­ma­li al­ga yra per ma­ža. O vi­sus ki­tus da­ly­kus at­liks Vy­riau­sy­bė ir mū­sų ko­a­li­ci­jos par­ti­jos.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­ro te­ma la­bai ak­tu­a­li, bet na­tū­ra­lu, kad su­si­rū­pi­ni­mas vi­sa­da at­si­ran­da, kai iki rin­ki­mų lie­ka la­bai ne­daug lai­ko. Tai fak­tiš­kai pa­sa­ky­ti­na apie vi­sus rin­ki­mus. Prieš rin­ki­mus vi­si pra­de­da ža­dė­ti tai, ką įgy­ven­din­ti la­bai sun­ku.

Klau­si­mas toks. Re­zo­liu­ci­ja yra ben­dro po­bū­džio, ne pri­va­lo­mo po­bū­džio. Po mė­ne­sio biu­dže­tas at­eis į Sei­mą, iš es­mės jis yra pa­reng­tas ir ten tų pi­ni­gų, šim­tų mi­li­jo­nų eu­rų, ga­liu pa­sa­ky­ti, tik­rai nė­ra. Ko­kią pras­mę tu­ri tas po­pu­lis­ti­nis kal­bė­ji­mas? Ne­bent pa­sa­ky­tu­mė­te jū­sų par­ti­jos po­li­ti­nę va­lią, kad jūs no­ri­te pa­di­din­ti, bet tos ga­li­my­bės pa­di­din­ti nė­ra. NPD pa­di­dini­mas taip pat rei­ka­lau­ja su­ma­žin­ti biu­dže­to pa­ja­mas. Jei­gu su­dė­tu­me jū­sų siū­ly­mą su tuo, tai rei­kia ieš­ko­ti 250 mln. eu­rų, kas fi­nan­si­ne pras­me iš tik­rų­jų yra ne­pa­ke­lia­ma, nors tai yra ge­ri no­rai.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau!

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū už klau­si­mą ir įver­ti­ni­mą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ne vi­sai su­tin­ku su jū­sų pa­sa­ky­mu apie pi­ni­gų po­rei­kį, nes mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas pir­miau­sia į biu­dže­tą su­grą­ži­na di­des­nius mo­kes­čius, an­tra, mi­ni­ma­lią al­gą gau­nan­tys žmo­nės tų pi­ni­gų ne­su­ki­ša į ban­ką, ne­iš­ve­ža į Mal­jor­ką ar Tur­ki­ją, o iš­lei­džia čia pat, Lie­tu­vo­je. Tai­gi grįž­ta PVM, grįž­ta vi­si ki­ti da­ly­kai. Tuos da­ly­kus su­skai­čia­vus… Aš vi­są lai­ką ste­biuo­si Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos po­žiū­riu tik iš vie­nos pu­sės – kaip pa­di­dės vals­ty­bės iš­lai­dos, o kaip grįš vals­ty­bei, kaž­ko­dėl ne­pa­ste­bi. Po to sa­ko: žiū­rė­ki­te, ir PVM dau­giau su­rin­ko­me, ir to dau­giau pa­da­rė­me. Tai vie­na.

Ant­ras da­ly­kas. Biu­dže­te ras­ti pi­ni­gų, Kęs­tu­ti, pats ži­no­te, įma­no­ma, bus tik pir­ma­sis biu­dže­to svars­ty­mas ir jei­gu Vy­riau­sy­bė pa­si­stengs… Aš ne­sa­kau, kad vi­sus, ku­rių rei­kia, bet rei­kia žiū­rė­ti į tą es­mę, kas yra.

Tre­čias da­ly­kas. Dar­bo par­ti­ja šį klau­si­mą ke­lia ne prieš rin­ki­mus. Mes prieš pra­ei­tus rin­ki­mus apie tai kal­bė­jo­me, vi­są lai­ką kal­ba­me ir kal­bė­si­me, nes tai mū­sų vie­nas iš įsi­pa­rei­go­ji­mų rin­kė­jams. Mes su tuo įsi­pa­rei­go­ji­mu at­ėjo­me į val­džią ir mes tą įsi­pa­rei­go­ji­mą tu­ri­me įvyk­dy­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu pri­min­ti 183 straips­nį, kad re­zo­liu­ci­jos pa­tei­ki­mo me­tu mes ne­bal­suo­ja­me. Pra­de­da­me svars­ty­mo sta­di­ją. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti J. Raz­mą. Jur­gis už­mir­šo, kad už­si­ra­šė. Į tri­bū­ną kvie­čia­mas K. Gla­vec­kas. Ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau, jums 5 mi­nu­tės.

K. GLAVECKAS (LSF). Ge­rai. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ne­la­bai ruo­šiau­si kal­bė­ti, bet aki­vaiz­du, kad dar kar­tą apie tai rei­kia kal­bė­ti, nes kai tik pra­si­de­da rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, iš kar­to pra­de­da­me siū­ly­ti. Ne ge­ru ar blo­gu no­ru, bet taip vi­sa­da yra.

Ši­tas pa­siū­ly­mas, jei­gu kal­bė­tu­me arit­me­tiš­kai, nuo da­bar­ti­nių 300 pa­di­di­nant mi­ni­ma­lią al­gą iki 475 eu­rų, pa­rei­ka­lau­tų maž­daug apie 200 mln. eu­rų pa­pil­do­mų biu­dže­to pa­ja­mų. Da­lis iš jų – 34 % gal per „Sod­ros“ mo­kes­tį grįž­tų, per PVM grįž­tų 5–6 %. Tai gry­nos kon­so­li­duo­tos vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dos, jei­gu taip bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, bū­tų mi­ni­mum 180–170 mln. eu­rų, o pa­ver­tus li­tais – 0,5 mlrd. Lt. Aiš­ku, kad mes tų pi­ni­gų ne­tu­ri­me.

Pats re­zo­liu­ci­jos po­bū­dis iš es­mės yra de­kla­ra­ty­vus, skir­tas Vy­riau­sy­bei, bet, kiek aš ži­nau vy­riau­sy­bių dar­bo prak­ti­ką, tos re­zo­liu­ci­jos daž­niau­siai ir lie­ka pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tu, bet jo­kiu bū­du ne re­a­li­jo­mis. Jei­gu pri­si­min­si­me pa­pras­tas eko­no­mi­kos tie­sas, tai al­gas mo­ka ne Sei­mas ir ne Vy­riau­sy­bė, o ver­slas pa­ga­min­ta ir par­duo­ta pro­duk­ci­ja. Biu­dže­tas ga­lų ga­le for­muo­ja­mas ne tik iš tų ant­ri­nių mo­kes­čių, ku­rie at­ei­na per „Sod­ros“ biu­dže­tą iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, iš ki­tų mo­kes­čių, bet pir­miau­sia for­muo­ja­mas iš pa­čios ba­zės, ku­ri yra ap­mo­kes­ti­na­ma, ir dy­džio vi­sų mo­kes­čių, ku­rie yra su­ren­ka­mi.

Šiuo po­žiū­riu šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra tik ke­ti­ni­mai ir svars­ty­ti, skir­ti tiek daug lai­ko mums Sei­me, ma­nau, nė­ra tiks­lin­ga. Ma­nau, kad tą re­zo­liu­ci­ją bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti ir ne­pri­im­tą, nes ji, iš­sky­rus re­kla­mi­nę, pri­me­nan­čią sa­vo rin­ki­mi­nių pa­ža­dų ver­tę, jo­kios ki­tos reikš­mės be­veik ne­tu­ri. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu P. Gra­žu­lį.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, man keis­ta, kad K. Gla­vec­kas į vis­ką žiū­ri tik per re­kla­mi­nę priz­mę ir pa­mirš­ta, kad Dar­bo par­ti­ja šį klau­si­mą ke­lia nuo­lat. De­ja, rei­kia pri­pa­žin­ti ir Sei­me: nuo lie­pos mė­ne­sio pa­di­din­tas mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis šian­dien sie­kia 325 eu­rus, tai di­džiau­sias in­dė­lis yra Dar­bo par­ti­jos. Tu­ri­me bū­ti ob­jek­ty­vūs. Rė­mė „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“.

Taip pat, Kęs­tu­ti, pri­si­min­ki­te, kai jūs, li­be­ra­lai, pra­ei­tą kar­tą bu­vo­te val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ket­ve­rius me­tus ieš­ko­jo­te, kaip 50 Lt pa­di­din­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Ir ką jūs sa­kė­te? Pa­kel­si­me ir vals­ty­bė ban­kru­tuos. O mes pa­kė­lė­me mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą jau 200 Lt ir jo­kio ban­kro­to nė­ra, di­dė­ja tik pa­ja­mų su­rin­ki­mas.

Li­be­ra­lams rei­kia bū­ti tru­pu­tį jaut­res­niems. Aš su­pran­tu, kad li­be­ra­lai yra stam­baus ka­pi­ta­lo par­ti­ja, kad jie re­mia tik stam­bų ka­pi­ta­lą, kad dar­bo žmo­gus, pa­pras­tas žmo­gus, varg­šas jiems ne­rū­pi. Jū­sų to­kia ide­o­lo­gi­ja. Aš ne­si­ste­biu, kad li­be­ra­lai taip kri­ti­kuo­ja, kai mes no­ri­me bū­ti jaut­rūs dėl to žmo­gaus, ku­ris gy­ve­na prie skur­do ri­bos, ir ieš­ko­me prie­mo­nių, kaip pa­ge­rin­ti jo gy­ve­ni­mo ly­gį.

Ger­bia­mie­ji, be abe­jo, aš po to pa­teik­siu sa­vo re­zo­liu­ci­ją, bet ma­nau, kad po pa­tei­ki­mo rei­kė­tų pri­tar­ti ir Dar­bo par­ti­jos re­zo­liu­ci­jai. Gal­būt, jei­gu pri­tar­tu­me ir vie­nai, ir ki­tai, svars­ty­mo sta­di­jo­je ko­mi­te­tas ar kas nors ieš­ko­tu­me ben­dres­nio va­rian­to. Ma­no siū­ly­mas yra lo­giš­kes­nis. Mū­sų par­ti­ja ir­gi bu­vo įra­šiu­si kon­kre­čius skai­čius, ko­kia tu­ri bū­ti mi­ni­ma­li al­ga, bet pa­ma­tė­me, kad gy­ve­ni­mas ei­na ir Sei­mas nuo­lat tu­rė­tų prie to klau­si­mo grįž­ti. O jei­gu mes tai su­sie­tu­me, ką ir nu­ma­to Eu­ro­pos so­cia­li­nė char­ti­ja, su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu, mes ne­grįž­tu­me prie ši­to klau­si­mo ir gal­būt ne­bū­tų to po­li­ti­ka­vi­mo, apie ką sa­ko Kęs­tu­tis. Bet aš re­miu ši­tą re­zo­liu­ci­ją ir Sei­mo na­rių pra­šy­čiau bū­ti jaut­res­niems, ypač opo­zi­ci­ją ir val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ir pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ši­tai re­zo­liu­ci­jai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu K. Ma­siu­lį.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, rin­ki­mai pra­si­dė­jo ir po­pu­liz­mas ei­na su kau­pu vi­sur. Aš džiau­giuo­si, kad ma­tau to­kį rel­je­fiš­ką po­pu­lis­ti­nį siū­ly­mą, ku­riam aš pri­tar­siu ir bal­suo­siu už. Be abe­jo! Be­ne gai­la? Nes čia yra siū­ly­mas, ver­tas opo­zi­ci­jos po­pu­liz­mo. Opo­zi­ci­jai bū­ti po­pu­lis­tais dar nie­ko, bū­ti po­zi­ci­jo­je ir ban­dy­ti dar bū­ti po­pu­lis­tais ki­tų par­ti­jų po­zi­ci­jų są­skai­ta yra ne­sma­gu. (Bal­sas sa­lė­je) Aš džiau­giuo­si ši­tuo siū­ly­mu. Bet dėl vie­no da­ly­ko tik­rai no­rė­čiau su­peik­ti Dar­bo par­ti­ją – jie ža­dė­jo 1 tūkst. 500 Lt ir 1,5 Lt nu­su­ko. 1,5 Lt yra nu­suk­ta. Jū­sų pa­ža­das ne­vyk­do­mas.

Ant­ras da­ly­kas. Ger­bia­mie­ji po­pu­lis­tai, jūs ža­dė­jo­te per vie­nus me­tus. Nie­kaip ne­iš­ei­na net ir per tre­jus. Tai ir­gi ne­ge­rai. Tai siū­ly­mas pa­di­din­ti 46 % da­bar­ti­nį mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, be­veik 50 %, yra rim­tas, so­li­dus. Ka­dan­gi ši­to­je par­ti­jo­je, kiek pa­žiū­rė­si, tik ver­sli­nin­kai, aš no­riu pa­klaus­ti: jūs jau tą mi­ni­mu­mą pa­sie­kė­te? Aš ti­kiuo­si, kad pa­sie­kė­te ir ne taip, kaip ko­kio­je „Vi­kon­do­je“, vo­ke­liais tai tik­rai ne­mo­ka­te! Tik­rai jau ten taip da­ro­te, nes aš ne­ti­kiu tre­ne­riais, ku­rie sa­ko: tre­ni­ruo­kis, mankš­tin­kis, o pats vaikš­čio­ja ap­tu­kęs, nes jis ne­si­mankš­ti­na. Aš ti­kiu tais, ku­rie mankš­ti­na­si. Aš ma­nau, kad čia iš­si­ma­sa­ža­vę, iš­si­mankš­ti­nę esa­te ir tre­ni­ruo­ja­te jau da­bar pa­gal sa­vo pa­vyz­dį vals­ty­bę ir jos at­ly­gi­ni­mus. Aš ma­nau, ka­dan­gi tai yra ver­sli­nin­kai, jie ži­no, kad kiek­vie­nas ver­sli­nin­kas tu­ri už­slėp­tą kap­šą pi­ni­gų ir tik­rai ten, jei­gu… Tik­tai rei­kia pa­ra­gin­ti, o iki šiol nie­kas ne­ra­gi­no, tai ir ne­mo­kė­jo. O kai da­bar su­pras, kad ra­gi­na­ma taip rim­tai, so­li­džiai ir at­sa­kin­gai rim­tos par­ti­jos, ta­da jau jie iš­trauks ir su­mo­kės.

Ly­giai taip pat aš ži­nau, kad A. But­ke­vi­čius tu­ri už­slė­pęs kap­šą ir mi­nis­te­ri­joms, dar kam nors ten skirs­to. O da­bar jau su­pras, kad mi­nis­te­ri­joms ne­rei­kia skirs­ty­ti to kap­šo pi­ni­gų, ir iš­trauks tą kap­šą, ge­ra­no­riš­kai paims ir žmo­nėms iš­mo­kės mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Aš bū­ti­nai tu­riu pa­lai­ky­ti to­kį ge­rą siū­ly­mą, ki­taip ne­ga­lė­čiau elg­tis. Re­zo­liu­ci­ja krei­pia­ma­si į Vy­riau­sy­bę. Aiš­ku, kad į Vy­riau­sy­bę, į kur ki­tur ga­li kreip­tis. Į Vy­riau­sy­bę! Kaip do­ras part­ne­ris, ne iš ko­kios opo­zi­ci­jos krei­pie­si į ki­tą part­ne­rį – ne­si­el­ki­te kaip ko­kie nors svo­la­čiai, el­ki­tės gra­žiai, žmo­nėms duo­ki­te dau­giau pi­ni­gų, nes pi­ni­gų yra, tik rei­kia iš­mo­kė­ti! O kai iš­mo­ki pi­ni­gus, yra dar dau­giau pi­ni­gų. Kaip čia bu­vo pa­sa­ky­ta – pi­ni­gai ge­ne­ruo­ja pi­ni­gus. Kuo dau­giau iš­mo­ki, tuo dau­giau pa­dau­gė­ja pi­ni­gų. Mo­ki, mo­ki, mo­ki ir už­si­ve­da toks va­rik­lis, pi­ni­gų mo­kė­ji­mo ge­ne­ra­to­rius. Ko čia kuk­lin­tis! Mos­tel­ki­me 100 % ar­ba 200 %. Ge­ne­ra­to­rių rei­kė­tų vi­sai taip so­li­džiai už­suk­ti. Ki­taip ne­rim­tai vis­kas at­ro­do.

Mie­lie­ji, nors ir kuk­lus jū­sų siū­ly­mas, nors jis nė­ra vi­siš­kai įgy­ven­din­tas rin­ki­mų pa­ža­das, 1,5 Lt esa­te nu­su­kę, vis tiek pa­rem­si­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu R. Že­mai­tai­tį.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų ne­la­bai re­tai… kai aš kal­bu čia, iš tri­bū­nos, dis­ku­si­jo­se, bet šį kar­tą ma­ne pri­ver­tė, sa­ky­čiau, gė­dos jaus­mas bū­ti Sei­mo na­riu ir ma­ty­ti to­kius pa­siū­ly­mus ir to­kias re­zo­liu­ci­jas. Kal­bu tiek apie P. Gra­žu­lį, tiek apie Dar­bo frak­ci­jos pa­teik­tą pa­siū­ly­mą. Aš ne­su­pran­tu, ko­le­gos, ar mes taip ci­niš­kai žiū­ri­me į sa­vo gy­ven­to­jus, į sa­vo žmo­nes, į sa­vo tau­tą, kad ban­do­me ty­čio­tis to­kio­mis re­zo­liu­ci­jo­mis? Ką mes tuo pa­siek­si­me? Ar jūs ma­no­te, kad Vy­riau­sy­bė at­ras ko­kį nors pi­ni­gų kap­šą, iš ku­rio mes su­kaup­si­me ir ga­lė­si­me mo­kė­ti pi­ni­gus? Mie­lie­ji ko­le­gos, ar kas nors iš jū­sų pa­gal­vo­jo, koks šian­dien yra at­ly­gi­ni­mas mo­kyk­lo­je dir­ban­čios sek­re­to­rės, mo­kyk­lo­je dir­ban­čios raš­ti­nin­kės, paš­te dir­ban­čios dar­buo­to­jos? Ar jūs pa­gal­vo­jo­te, kad šian­dien ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bo jė­gą pa­gal jū­sų pa­siū­ly­mą pus­an­tro kar­to siū­lo­ma ap­mo­kes­tin­ti dau­giau, ne­gu kad šian­dien dir­ban­tį žmo­gų? Kiek dar ši­to ci­niz­mo mes pil­si­me ant sa­vo žmo­nių ir ant sa­vo tau­tos?

Ki­tas da­ly­kas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kas šian­dien pa­si­ra­šė­te to­kius du pa­siū­ly­mus, tiek P. Gra­žu­lio, tiek ko­le­gos Kęs­tu­čio, aš ti­kiuo­si, kad jūs vi­si pa­lai­ky­si­te so­cia­li­nį mo­de­lį, nes pri­im­da­mi ši­tą mi­ni­ma­lią al­gą ar­ba įpa­rei­go­da­mi Vy­riau­sy­bę, ko­kį mes duo­da­me sig­na­lą ver­slui? Mes duo­da­me ver­slui sig­na­lą: ma­žink eta­tus, di­dink va­lan­das. Taip at­si­ran­da ne­le­ga­lus dar­bas. Jei­gu šian­dien dar­buo­to­jas tu­ri vi­są eta­tą, tai ši­tą pri­ėmus at­ly­gi­ni­mą jis iš kar­to su­ma­žins eta­tą iki 0,75. Kas nuo to nu­ken­tės? Vie­nas da­ly­kas – nu­ken­tės drau­di­mo pa­ja­mos, ant­ras da­ly­kas – nu­ken­tės pats žmo­gus ir vals­ty­bė.

Mie­lie­ji ko­le­gos, gal už­teks po­li­ti­kuo­ti ir nu­spręs­ki­me vi­si kar­tu čia sė­din­tys – di­din­ki­me ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį mi­ni­mu­mą. Tai yra ta ga­li­my­bė žmo­gui gau­ti dau­giau pi­ni­gų į ki­še­nę. Ne­jau­gi, Sei­mo na­riai, jūs ne­sa­te bu­vę ver­sli­nin­kais? Ne­jau­gi jūs ne­ži­no­te re­a­lios si­tu­a­ci­jos, kas šian­dien yra? Aš su­tin­ku, kad ši­tas pa­teik­tas pa­siū­ly­mas yra dėl tų imig­ran­tų, ku­riuos no­ri­me čia pri­si­vi­lio­ti. Gal po­pu­lis­tiš­kai mes gra­žiai at­ro­dy­si­me, bet re­a­liai mes gal­vo­ki­me, ką mes tu­rė­si­me po 5 ar po 10 me­tų. Tai yra kom­plek­si­nis, o ne vie­na­die­nis spren­di­mas. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas V. Ged­vi­las.

V. GEDVILAS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į dvi de­ta­les.

Pir­mas da­ly­kas. Dar­bo par­ti­ja įsi­pa­rei­go­jo per ket­ve­rius me­tus pa­kel­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą.

Ant­ras da­ly­kas. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ko­le­gų Sei­mo na­rių ne­šauk­ti taip prie mik­ro­fo­no. Ne­įma­no­ma klau­sy­ti! Šiek tiek švel­niau. Su­ma­žin­ki­te de­ci­be­lus, nes iš tik­rų­jų la­bai juo­kin­gai at­ro­do­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu pri­min­ti Sta­tu­to 184 straips­nį: „Po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas nu­spren­džia, ar: 1) ar pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Šis pa­siū­ly­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu tam prieš­ta­rau­ja dau­giau kaip 1/3 Sei­mo na­rių; 2) re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą; 3) at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ar­ba pa­ves­ti pa­reng­tą nau­ją.“

Bal­sa­vi­mas. Kas pri­ta­ria­te po pa­tei­ki­mo re­zo­liu­ci­jai? Mo­ty­vai už, prieš. Mo­ty­vas už – G. Ja­ka­vo­nis.

G. JAKAVONIS (DPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes šiaip jau įpra­tę juok­tis dėl ne­vy­ku­sių me­te­o­ro­lo­gų pra­na­šys­čių, bet jei ly­gin­si su Lie­tu­vos fi­nan­sų ana­li­ti­kais, čia tik­tai smul­kūs me­la­gė­liai. Pri­si­min­ki­me, kaip vi­sas fi­nan­si­nis eli­tas prieš Nau­juo­sius me­tus šau­kė, kad Lie­tu­vo­je įve­dus eu­rą nie­kas ne­brangs. Ne­rei­kia bū­ti di­de­liam iš­min­čiui, kad su­pras­tum, kad kai­nos Lie­tu­vo­je li­tais ve­ja­si eu­rus ir la­bai grei­tai pa­sieks 1:1 san­ty­kį. Lie­tu­vo­je ne­bied­nė­ja vien tik­tai ban­kai, o vi­sa ta naš­ta kren­ta ant vi­suo­me­nės pe­čių. Jei­gu mes dar sa­ve lai­ko­me Lie­tu­vos val­džia ir dar vyk­do­me ko­kias nors so­cia­li­nes funk­ci­jas, tu­ri­me rū­pin­tis sa­vo žmo­nė­mis, o ne ban­ki­nin­kų fi­nan­si­niu sek­to­riu­mi.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­ro no­riu pa­gir­ti sa­vo ko­le­gą Re­mi­gi­jų, ku­ris la­bai aiš­kiai, tie­siai pa­sa­kė, kad čia abid­vi re­zo­liu­ci­jos yra ne kas ki­ta, kaip mui­lo pū­ti­mas ir vie­naip ar ki­taip vėl­gi pa­ža­dų pri­mi­ni­mas. Rei­kės su­ras­ti tik­tai kal­tus, ku­rie tų pa­ža­dų ne­vyk­do. De­ja, dau­ge­lis tų pa­ža­dų bus ne­įvyk­dy­ta, nes pa­pras­čiau­siai to­kio biu­dže­to su to­kiomis pa­di­dė­ju­sio­mis iš­lai­do­mis su­da­ry­ti ne­leis net­gi Briu­se­lis. Jau ne­kal­bu apie mū­sų vi­daus įsta­ty­mus, ku­riuos mes pri­ėmė­me dėl tam tik­rų lė­šų kon­so­li­da­vi­mo ir dėl vis­ko. Šia pras­me iš tik­ro pri­ta­ri­mas to­kiam nu­ta­ri­mui yra nie­ki­nis, tik­tai po­pu­lis­ti­nė pras­mė yra, pa­sa­ko, kad tos par­ti­jos, ku­rios jį tei­kia, dar kar­tą ža­da pa­da­ry­ti tai, kas tik­rai ta ap­im­ti­mi ne­bus pa­da­ry­ta. Ačiū.

PIRMININKAS. Už kal­ba K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos!

PIRMININKAS. Tik ne­veid­mai­niau­kit!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Eko­no­mi­ka tu­ri bū­ti ge­ne­ruo­jan­ti. Jūs ne­juo­kau­ki­te! Aiš­ku, kad yra slap­tas kap­šas pi­ni­gų, A. But­ke­vi­čius tu­ri ten, ir aš taip jau­čiu, kad Dar­bo par­ti­ja nu­žiū­rė­jo ir ži­no. Ly­giai taip pat jie ži­no, kad ver­slas tu­ri slap­tą kap­šą pi­ni­gų ir vo­ke­liais mo­ka daug kur. Jie tą ir­gi ži­no, ir iš prak­ti­kos tą… Da­bar by­lo­se tą ban­do pa­neig­ti, bet ne­pa­neigs, tik­rai taip yra. Tai eko­no­mi­ka tu­ri bū­ti gi­ni­ruo­jan­ti, rei­kia pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Prieš – E. Ma­siu­lis. Nė­ra. Už – L. Bal­sys.

L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, na, čia la­bai daug iro­ni­jos ir aist­rų sklin­da įvai­riais klau­si­mais. Ta­čiau Lie­tu­va po de­šim­ties me­tų bu­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je jau, ačiū Die­vui, ne­bė­ra skur­džiau­sia Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė. De­ja, pa­gal mū­sų at­ly­gi­ni­mų ly­gį esa­me tur­būt vie­no­je iš pas­ku­ti­nių vie­tų. Esa­me tik­rai skur­džiai gy­ve­nan­tys žmo­nės, ypač tie, ku­rie gau­na ma­žas al­gas. Šis siū­ly­mas pa­kel­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą bū­tų lo­giš­kas ir nor­ma­lus. Tik man keis­ta, kad nie­kas čia iš pa­si­sa­kan­čių ne­mi­nė­jo la­bai ar­šiai prieš, vi­si mi­nė­jo apie biu­dže­to per­skirs­ty­mą, ta­čiau bu­vo pa­mirš­ta pa­kal­bė­ti apie to­kią pro­ble­mą kaip vo­ke­liai. Aš tik­rai ma­nau, kad ypač pri­va­čia­me sek­to­riu­je al­gos yra vis dar mi­ni­ma­lios, re­a­liai jos yra di­des­nės, nes li­ku­si da­lis ati­duo­da­ma vo­ke­liuo­se, kad ir kaip su tais vo­ke­liais čia bū­tų ban­do­ma ko­vo­ti.

Jei­gu mes pa­ke­lia­me mi­ni­ma­lią al­gą, bet su­ma­ži­na­me mo­kes­ti­nę naš­tą darb­da­viams, ver­sli­nin­kams, tai tik­rai at­si­ras­tų pi­ni­gų mo­kė­ti le­ga­liai ir skaid­riai, ne­rei­kės jo­kių vo­ke­lių. Bū­tų dar ge­ras siū­ly­mas iš vi­so mi­ni­ma­lios al­gos vi­sai ne­ap­mo­kes­tin­ti, ta­da tik­rai vi­siems bū­tų pri­im­ti­na ir bū­tų ga­li­ma re­a­liai tą su­ma­ny­mą įgy­ven­din­ti. Tai­gi ši re­zo­liu­ci­ja yra ne įsta­ty­mas, nei kas, tai yra re­zo­liu­ci­ja, ku­ri ska­ti­na mus vi­sus pa­mąs­ty­ti, kaip pa­da­ry­ti taip re­a­liai, kad už mi­ni­ma­lią al­gą Lie­tu­vo­je bū­tų ga­li­ma nor­ma­liai ir oriai, nors ir kuk­liai, pra­gy­ven­ti taip, kaip yra dau­gu­mo­je ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Mi­ni­ma­li al­ga tu­ri bū­ti re­a­li al­ga, už ku­rią ga­li­ma pra­gy­ven­ti. Tai­gi bal­suo­da­mi už šią re­zo­liu­ci­ją, aš ma­nau, mes ga­lė­si­me tu­rė­ti ge­rą, įdo­mią dis­ku­si­ją ir ge­rų įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rios leis tai pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. R. Že­mai­tai­tis kal­ba.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dar sy­kį tik­rai, ko­le­gos, kar­di­na­liai pa­si­sa­kau prieš šiuos pro­jek­tus. Ir tik­rai bū­čiau dar kar­di­na­les­nių pa­žiū­rų, jei­gu mes ap­skri­tai pa­nai­kin­tu­me mi­ni­ma­lią al­gą. Šian­dien mi­ni­ma­li al­ga yra taip da­ran­ti įta­ką mo­kė­ji­mui vo­ke­liuo­se, kad, ko ge­ro, mes nė vie­nas ne­ga­li­me ši­to kon­tro­liuo­ti ir bent jau nu­spė­ti.

Ki­tiems ko­le­goms, ku­rie sa­ko, kad štai čia yra So­cia­li­nė char­ti­ja ir mes tu­ri­me į ją at­si­žvelg­ti. Kai ku­rios ir­gi so­cia­li­nės char­ti­jos ir ki­ti pa­na­šūs da­ly­kai pa­si­sa­ko už gė­jų ir les­bie­čių san­tuo­kas, bet kaž­ko­dėl Sei­me taip ar­šiai nie­kas ne­dis­ku­tuo­ja ir taip ne­gi­na jų tei­sių.

Tre­čias da­ly­kas. Dar kar­tą, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, sa­kau, pa­klaus­ki­te sa­vo pa­žįs­ta­mų, pa­ban­dy­ki­te pa­si­žiū­rė­ti, kas dir­ba jū­sų gi­mi­nių, pa­žįs­ta­mų, ar­ti­mų­jų vals­ty­bės tar­ny­bo­je, li­go­ni­nė­se ir pa­na­šiai. Kiek šian­dien tie žmo­nės gau­na re­a­liai ir ko­kiu eta­tu jie dir­ba? Tik­rai siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. S. Brun­dza – už.

S. BRUNDZA (TTF). La­ba die­na. Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Pra­šau da­bar pa­sa­ky­ti, ar įma­no­ma iš­gy­ven­ti žmo­gui ar šei­my­nai iš mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo? Aiš­ku, pa­sa­ky­si­te, kad ne. Žmo­nės tu­ri pri­si­dur­ti. O kaip pri­si­du­ria? Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad dau­gu­ma pri­si­du­ria ne­le­ga­liai. Tai­gi di­di­nant ofi­cia­lų at­ly­gi­ni­mą, ma­žės ne­le­ga­laus at­ly­gi­ni­mo da­lis. Vie­na.

An­tra, na, ne­su­tik­čiau su ger­bia­muo­ju pro­fe­so­riu­mi, kad čia Eu­ro­pa tu­rė­tų la­bai pro­tes­tuo­ti. Es­tai gau­na 390 eu­rų, yra mi­ni­mu­mas. Ką jie la­bai to­li nu­bė­gę su eko­no­mi­ka nuo mū­sų? Ko­dėl jiems Eu­ro­pos Są­jun­ga lei­džia? Ma­no pa­siū­ly­mas bū­tų toks, kad mes ga­lė­tu­me ly­giuo­tis į es­tus, ir mū­sų eko­no­mi­kai blo­giau ne­bus.

Da­bar kal­ba­ma apie bib­lio­te­ki­nin­kus, se­se­les ir t. t., ku­rie ma­žai gau­na. Ko­dėl mi­ni­mu­mo net ne­gau­na ar­ba mi­ni­mu­mą gau­na virš 8 tūkst. va­do­vų? Jūs ti­ki­te, kad taip ir yra?! Tai kaip su tuo su­si­tvar­ky­ti? Ga­lų ga­le yra ne­ma­žai ar­gu­men­tų, ro­dan­čių, kad kuo ofi­cia­lus at­ly­gi­ni­mas bus di­des­nis, tuo bus ma­žes­nis ne­ofi­cia­lus at­ly­gi­ni­mas.

To­liau. Vi­są lai­ką kal­ba­me apie pa­ja­mas į biu­dže­tą. Vien ma­no sri­tis – šim­tai mi­li­jo­nų gu­li au­to­mo­bi­lių sri­ty­je, au­to­mo­bi­lių ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je. Na, pa­kel­ki­me juos nuo že­mės ir biu­dže­te bus tų pa­ja­mų. To­dėl aš siū­lau vis dėl­to pa­lai­ky­ti šiuos pa­siū­ly­mus ir bent es­tiš­ko dy­džio mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą tik­rai mes ga­li­me pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis J. Raz­ma – prieš.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­lau bal­suo­ti prieš, kad pri­im­tu­me bū­tent to­kią re­zo­liu­ci­ją, ko­kia ji yra. Iš tik­rų­jų jo­je yra ke­lios da­lys. Tai už 1 da­lį, ku­ri kon­sta­tuo­ja blo­gą so­cia­li­nę pa­dė­tį, tik­rai bū­tų ga­li­ma bal­suo­ti. Pro­ble­ma ke­lia­ma tei­sin­gai, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jos yra ne­spren­džia­mos. Bet 2 da­ly­je ties­mu­kiš­kai įra­šy­ti tą kon­kre­tų mi­ni­ma­lios al­gos dy­dį, ku­rį Dar­bo par­ti­ja įsi­ra­šiu­si į sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mą, aš ma­nau, yra per ma­ža, kad bū­tų at­si­liep­ta į tas iš­kel­tas pro­ble­mas dėl skur­do ma­ži­ni­mo ir t. t.

Yra ir ke­le­tas Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų, ku­rie to­kiu at­ve­ju lik­tų už bor­to. Sa­ky­ki­me, siū­ly­mas spręs­ti dėl ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio di­di­ni­mo. Ma­no siū­ly­mas yra, kad spręs­tu­me ir dėl biu­dže­ti­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo. Nes jei­gu pa­kel­si­me mi­ni­ma­lią al­gą ir ne­ma­žos da­lies biu­dže­ti­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mas at­si­durs že­miau mi­ni­ma­lios al­gos, tai čia ne­liks tik­rai jo­kios lo­gi­kos. Dėl to aš siū­lau da­bar bal­suo­ti su­si­lai­kant ar prieš, o po to bal­suo­ti už re­zo­liu­ci­jos to­bu­li­ni­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Vyks­ta bal­sa­vi­mas.

Už bal­sa­vo 47, prieš – 5, su­si­lai­kė 41. Re­zo­liu­ci­jai pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj mes pa­si­tar­si­me, bet ma­tau, kad… (Bal­sai sa­lė­je) Taip, pri­im­si­me ir an­trą, ne­si­jau­din­ki­te, mi­nu­tė­lę. Tuoj mes pa­si­žiū­rė­si­me Sta­tu­tą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia ma­ne pa­tai­sė. Yra 113 straips­nis „Spren­di­mų pri­ėmi­mas“. Spren­di­mai pri­ima­mi Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je pa­pras­ta dau­gu­ma. Ka­dan­gi bu­vo 94, nė­ra dau­giau kaip pu­sės, yra ly­giai 47. To­dėl bus ant­ras bal­sa­vi­mas. To­kiais at­ve­jais daž­niau­siai to­kia prak­ti­ka – ne­pri­im­ta. Ka­dan­gi iš kar­to ne­pa­sa­kiau, tai, va­di­na­si, bal­suo­ja­me dar kar­tą. (Bal­sas sa­lė­je) Na, tiek, kiek už­si­re­gist­ruo­ja. Už­si­re­gist­ra­vo 94, va­di­na­si, 48 Sei­mo na­rių ne­bu­vo, yra 47, va­di­na­si, tik pu­sė, o tu­ri bū­ti dau­giau kaip pu­sė. Su­pra­to­te? To­dėl skel­biu iš nau­jo bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Ką reiš­kia re­gist­ruo­ja­mės? Kai bal­suo­si­me, tai ir re­gist­ruo­si­tės. Bal­suo­ja­me.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 50, prieš – 6, su­si­lai­kė 37. Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta be pa­tai­sų. (Gon­gas) (Triukš­mas sa­lė­je) Ar no­ri­te, ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau?

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­svei­kin­ti šią ko­a­li­ci­ją dėl pui­kios su­dė­ties.

PIRMININKAS. Ge­ne­ruo­jam to­liau? K. Gla­vec­kas. Pra­šom.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis, kad opo­zi­ci­ja ban­dė gin­ti biu­dže­tą ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją, ir Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką, ku­ris iš tik­rų­jų yra prieš. Svei­ki­nu su tuo, kas da­bar įvy­ko. Iš­ti­ko non­sen­sas. (Bal­sas sa­lė­je: „Ir pa­ban­dy­ki­te ne­įgy­ven­din­ti…“)

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, opo­zi­ci­jai pa­de­dant vis­ką įgy­ven­din­si­me. Ger­biama­sis ko­le­ga, svars­to­me ki­tą re­zo­liu­ci­ją. Ką ir kal­bė­ti, vi­si šven­čia­me, pri­ėmė­me ge­rą re­zo­liu­ci­ją.

 

12.40 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3179 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar svars­to­me ant­rą­ją re­zo­liu­ci­ją dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos. (Triukš­mas sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes su­ta­rė­me, kad svars­to­me abi, ir ne ­šū­kau­ki­me, o grei­čiau svar­sty­ki­me! (Bal­sai sa­lė­je) Na, tai ge­rai, bus dvi re­zo­liu­ci­jos, tai­gi re­zo­liu­ci­jų ga­li­me nors de­šimt pri­im­ti.

Ger­bia­ma­sis Pet­rai, pra­šom.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš ma­tau, kiek ci­niz­mo skam­ba iš Sei­mo na­rių lū­pų svars­tant šią re­zo­liu­ci­ją ar­ba spren­džiant es­mi­nę pro­ble­mą – skur­do ma­ži­ni­mo pro­ble­mą. Kaip mi­nė­jo opo­zi­ci­jos ly­de­ris A. Ku­bi­lius, Eu­ro­pos Ta­ry­ba at­krei­pė dė­me­sį, kad nei A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė, tu­ri­me pri­si­pa­žin­ti ir mes, nei mū­sų Vy­riau­sy­bė, de­ja, šios es­mi­nės pro­ble­mos ne­iš­spren­dė ir fak­tiš­kai skur­do ri­ba be­veik ne­ma­žė­jo, val­dant ir Dar­bo par­ti­jai, ir bū­nant so­cial­de­mok­ra­tų prem­je­rui. Yra ga­li­my­bė mums ypa­tin­gai į tai at­kreip­ti dė­me­sį. Aš svei­ki­nu, kad ši re­zo­liu­ci­ja yra pri­im­ta Dar­bo par­ti­jos.

No­riu pa­sa­ky­ti tiems Sei­mo na­riams ci­ni­kams, ku­rie kal­ba, jei­gu di­di­ni mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, tai tu esi ci­ni­kas. Tai mes per šią ka­den­ci­ją, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pa­di­di­no­me be­veik 300 Lt mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį. Ar pa­di­dė­jo še­šė­lis? Ar mo­kes­čių ne­su­rin­ko­me? Ar ma­žiau for­mi­no žmo­nes? Ne. Mo­kes­čių su­rin­ki­mas tik di­dė­jo. Man at­ro­do, bū­ki­me jaut­res­ni Sei­mo na­riai, ver­sli­nin­kai ir li­be­ra­lai, vis tiek ir jūs gal­būt tu­ri­te šio­kią to­kią šir­dį, na, apie krikš­čio­nis de­mok­ra­tus aš tik­rai ne­kal­bu, jie pri­va­lo bū­ti jaut­rūs, jaut­riau­si tu­rė­tų bū­ti kar­tu su so­cial­de­mok­ra­tais tiems žmo­nėms, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žiau­sios. Pri­pa­žin­ki­me, kad šian­dien mū­sų ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas jau kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se sie­kia 75 % Eu­ro­pos Są­jun­gos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, o mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas ne­sie­kia nė 50 %.

Ger­bia­ma­sis Kęs­tu­ti, ar čia nė­ra kaž­koks iš­krai­py­mas? Ko­dėl taip yra, kai ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas au­ga, o mi­ni­ma­li al­ga tik­rai at­si­lie­ka? Ar tai ne jaut­ru­mo klau­si­mas? Žiū­rė­ki­te, kas yra. Jei­gu šią re­zo­liu­ci­ją ar­ba įsta­ty­mo pro­jek­tą bū­tų pa­siū­liu­si Pre­zi­den­tė, tai li­be­ra­lai nė žo­džio ne­iš­tar­tų, jie pri­tar­tų ir bal­suo­tų, nes tai pa­siū­lė Pre­zi­den­tė. Kraš­to ap­sau­gai pa­siū­lė­me kiek­vie­nais me­tais di­din­ti po pu­sę mi­li­jar­do li­tų. Vis­kas, jo­kių dis­ku­si­jų nė­ra, šven­ta, ne­klau­si­me, iš kur pi­ni­gų pa­im­si­me. Yra, rei­kia di­din­ti, to­kia ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja, ir vi­si bal­suo­ja už, net dis­ku­si­jų čia, Sei­me, nė­ra, bi­jo dis­ku­tuo­ti. Vie­na tie­sa – vie­na nuo­mo­nė.

Bet ši­tie pi­ni­gai, mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mas, ger­bia­ma­sis Kęs­tu­ti Gla­vec­kai, tai ir­gi yra ne­tie­sio­gi­nė in­ves­ti­ci­ja į kraš­to ap­sau­gą, nes tik žmo­nės, ku­rie bus pa­ten­kin­ti sa­vo vals­ty­be, ku­rie ne­skurs šio­je vals­ty­bė­je, ir gins tą vals­ty­bę. O jei­gu žmo­nės bus prie skur­do ri­bos, tai ta­da tik­rai bus ne­pa­ten­kin­ti sa­vo ša­li­mi ir to pa­trio­tiz­mo bus ma­žiau. Tai yra lo­giš­ka, kad mes tu­ri­me stip­rin­ti ne tik kraš­to ap­sau­gą, bet ir ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį, skur­dą. Štai yra es­mi­nis da­ly­kas, ger­bia­ma­sis Kęs­tu­ti Gla­vec­kai, bet aš ta­ve pa­tei­si­nu, kad esi li­be­ra­las, ka­dan­gi jūs at­sto­vau­ja­te tur­tuo­liams.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti dar vie­ną da­ly­ką. Ar nė­ra ci­niz­mas, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ka­da mes pa­gal mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą len­kia­me tik Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją? Po­nas Re­mi­gi­jau, ar tai nė­ra ci­niz­mas, kai pa­gal mi­ni­ma­lią al­gą len­kia­me tik Ru­mu­ni­ją ir Bul­ga­ri­ją? Tai bū­ki­me jaut­res­ni, bū­ki­me nuo­šir­dūs. Kai rei­kė­jo pa­kel­ti ar­ba grą­žin­ti at­ly­gi­ni­mus tei­sė­jams, vals­ty­bės tar­nau­to­jams, čia jo­kių dis­ku­si­jų ne­bu­vo, mes vie­nu bal­sa­vi­mu grą­ži­no­me ne­su­mo­kė­tus at­ly­gi­ni­mus pa­tiems tur­tin­giau­siems pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą. Di­de­lių dis­ku­si­jų ne­bu­vo. Ban­dė, rei­kia bū­ti nuo­šir­diems, opo­zi­ci­ja prieš­ta­ra­vo, kad ieš­ko­tu­me ki­to­kių va­rian­tų. Čia tu­ri­me bū­ti nuo­šir­dūs.

Aš siū­lau mo­de­lį, kad mes dau­giau gal­būt ne­dis­ku­tuo­tu­me, kad mi­ni­ma­li al­ga bū­tų su­sie­ta su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu. Augs vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ir augs mi­ni­ma­li al­ga, tai yra la­bai lo­giš­ka. Ir kad mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis ne­bū­tų ma­žes­nis kaip 50 % vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Pa­gal ma­no skai­čia­vi­mus, jei­gu mes pri­im­tu­me, tai mi­ni­ma­li al­ga pa­di­dė­tų tik­tai 15 eu­rų. Dar siū­lau kom­pro­mi­są ir prem­je­rui, na, tai įgy­ven­din­ki­me ma­no šios re­zo­liu­ci­jos nuo­sta­tas ne per vie­nus me­tus, įgy­ven­din­ki­me per dve­jus me­tus. Ta­da mi­ni­ma­lią al­gą rei­kės di­din­ti tik po 7,50 eu­ro nuo Nau­jų­jų me­tų. Tai vis tiek bus ma­žy­tis žings­nis į prie­kį, jei­gu iš tik­rų­jų Vy­riau­sy­bė biu­dže­te ne­su­ran­da lė­šų. Bet ma­nau, kad tai nė­ra di­de­lės lė­šos. Ne 20 %, ką K. Gla­vec­kas sa­ko, su­grįš į biu­dže­tą pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią al­gą, ar­ti 40 % su­grįš per PVM, per var­to­ji­mą, per ki­tus mo­kes­čius.

Tai­gi aš džiau­giuo­si, kad pri­ta­rė­me pir­ma­jai re­zo­liu­ci­jai, pri­tar­ki­me ir šiai re­zo­liu­ci­jai. Čia tiks­las tas pats, tik ke­liai at­ski­ri, ki­ti bū­dai, o tiks­las yra jaut­ru­mas, at­jau­ta žmo­gui. Sei­mo na­riai, pa­ban­dy­ki­me pra­gy­ven­ti iš mi­ni­ma­lios dar­bo al­gos. Jei­gu mes gau­tu­me to­kią al­gą, gal vi­si vien­bal­siai bal­suo­tu­me už, ypač po­nai li­be­ra­lai ta­da bal­suo­tų už. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. De­šimt mi­nu­čių klau­si­mams. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai, tik­rai svei­ki­nu jus pri­pa­ži­nus du es­mi­nius da­ly­kus, kad ne­pa­vy­ko jums so­cia­li­nė po­li­ti­ka, tai ge­rai, rei­kia ją sku­biai tai­sy­ti, tos spra­gos yra aki­vaiz­džios. Tai, kad jūs pri­pa­ži­no­te, kad mes dėl at­ly­gi­ni­mų aukš­tiems pa­rei­gū­nams siū­lė­me spręs­ti ki­taip, tai yra tik­rai pliu­sas. Ma­nau, tai yra tas ke­lias, kaip mes tu­rė­tu­me ieš­ko­ti spren­di­mų.

Jū­sų re­zo­liu­ci­jos teks­tą ga­liu pa­ly­gin­ti su Dar­bo par­ti­jos, tik­rai yra ko­ky­biš­kes­nis, bet vie­nas da­ly­kas ke­lia ne­ri­mą. Au­to­ma­ti­nis mi­ni­ma­lios al­gos per­skai­čia­vi­mas, kie­tai jį pri­ri­šus prie vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Ar vis dėl­to ne­rei­kė­tų ei­ti ki­tu ke­liu, kai ba­zi­nę al­gą mes kiek­vie­nais me­tais tu­ri­me nu­sta­ty­ti iš nau­jo, kar­tu su biu­dže­tu? Tai yra au­to­ma­ti­nė pro­ce­dū­ra, ga­li­ma at­si­žvelg­ti į vi­du­ti­nę al­gą, bet tai ne­tu­rė­tų bū­ti bū­ti­nai ly­giai taip, nes tai ga­li bū­ti…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis…

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …ir pliu­sas, ir mi­nu­sas eko­no­mi­kai.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš ne­siū­lau ly­giai taip, ne ma­žiau aš siū­lau. Aš ne­su taip vi­siš­kai kie­tai už­si­spy­ręs, ga­li­ma ieš­ko­ti ir lanks­tes­nių va­rian­tų. Aš siū­lau, kad ne­bū­tų to­kio šo­ki­nė­ji­mo, su­sie­ti su pas­ta­rų­jų tre­jų me­tų vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu. Ma­nau, kad toks spren­di­mas yra ga­na lo­giš­kas, bet jei­gu jūs siū­ly­tu­mė­te ko­kių nors ki­to­kių va­rian­tų, tai ga­li­ma ieš­ko­ti ge­res­nių va­rian­tų. Ko­dėl aš pa­siū­liau to­kį va­rian­tą? Mes nuo­lat ir nuo­lat grįž­ta­me prie šio klau­si­mo tiek po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je, tiek Sei­mo dis­ku­si­jo­se. Jei­gu pri­im­tu­me to­kią po­li­ti­nę nuo­sta­tą ir to­kias gai­res, tik­rai prie šio klau­si­mo dau­giau ne­rei­kė­tų grįž­ti. At­ei­na biu­dže­to me­tai, Vy­riau­sy­bė iš Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to gau­na, koks yra vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, ap­skai­čiuo­ja, kiek pa­pil­do­mai iš biu­dže­to lė­šų rei­kė­tų mi­ni­ma­liam dar­bo už­mo­kes­čiui.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs čia taip aud­rin­gai kal­bė­jo­te, bet lo­gi­ka iki ga­lo man nė­ra aiš­ki. Da­bar K. Dauk­šys pa­siū­lė pa­di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą, jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, 87 eu­rais, ir tam bu­vo pri­tar­ta. Prem­je­ras vie­šai yra pa­sa­kęs, siū­lo di­din­ti 25 eu­rais. Jūs sa­vo re­zo­liu­ci­jo­je siū­lo­te di­din­ti tik 15 eu­rų. Iš tik­rų­jų jūs siū­lo­te ma­žin­ti da­bar jau pri­im­to K. Dauk­šio spren­di­mo pa­sek­mes iki 15 eu­rų. Aš su­pran­tu jū­sų lo­gi­ką, nes jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į jū­sų re­zo­liu­ci­ją, kur yra pa­sa­ky­ta la­bai daug tei­sin­gų da­ly­kų, ka­dan­gi Sei­mas per vi­są tre­jų me­tų lai­ko­tar­pį eko­no­mi­ko­je dau­giau nie­ko ne­da­rė, tik už­si­ė­mė mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mu, o to re­zul­ta­tas yra skur­do au­gi­mas, ar aš tei­sin­gai su­pran­tu jū­sų lo­gi­ką – siū­lo­te ma­žiau di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą, ne­gu pa­siū­lė K. Dauk­šys, kad iš tik­rų­jų ne­di­dė­tų skur­das?

P. GRAŽULIS (TTF). Na, klau­si­mas ga­na krei­vo­kas, ger­bia­ma­sis An­driau. Iš tik­ro ma­ny­čiau, kad gal­būt toks va­rian­tas yra sta­bi­les­nis. Nie­kas ne­drau­džia Vy­riau­sy­bei ir Sei­mui nu­sta­ty­ti di­des­nę, bet ne ma­žes­nę ne­gu 50 % mi­ni­ma­laus dar­bo už­mo­kes­čio. Dar­bie­čiai siū­lo šiek tiek dau­giau. Jei­gu su­ras Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas tam pri­tars, tai rei­kia tik svei­kin­ti, kad mes ne tik pa­sie­kėm mi­ni­mu­mą vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ne ma­žiau kaip 50 %, bet pa­sie­kėm ko­kius 55 %. La­bai svei­kin­ti­nas da­ly­kas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jū­sų eko­no­mi­nė lo­gi­ka dau­ge­liu klau­si­mų ne­la­bai riš­li, bet čia jū­sų po­zi­ci­ja. Sa­ky­ki­te, jei­gu pri­im­si­te ir šį nu­ta­ri­mą, tai ką da­rys Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ir Vy­riau­sy­bė, į kur orien­tuo­sis? Ir kaip jūs gal­vo­ja­te, ku­riam teik­tu­mė­te pre­fe­ren­ci­ją? Jūs tur­būt siū­lo­te sa­vo va­rian­tui. Tai pir­ma da­lis.

An­tra, pa­grin­di­nė da­lis – vis dėl­to to­liau lie­ka fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis. Bet ku­ris siū­ly­mas net­gi nu­ta­ri­mu pa­di­din­ti ko­kias nors iš­lai­das rei­ka­lau­ja šal­ti­nių. Nu­ro­dy­ki­te bent pre­li­mi­na­riai, koks ga­lė­tų bū­ti šal­ti­nis pi­ni­gų, iš ku­rių mes ga­lė­tu­me biu­dže­te pa­deng­ti pa­di­dė­ju­sią mi­ni­ma­lią al­gą biu­dže­ti­nin­kams, koks ga­lė­tų bū­ti šal­ti­nis? La­bai aiš­kiai. Nes pa­pras­tai vi­si siū­ly­mai, su­si­ję su biu­dže­tu, tu­ri bū­ti pa­grįs­ti šal­ti­niais. Koks ga­lė­tų bū­ti šal­ti­nis, jū­sų nuo­mo­ne?

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau eko­no­mis­te, ka­da mes vie­nais ir šiais me­tais di­di­no­me fi­nan­sa­vi­mą kraš­to ap­sau­gai 0,5 mlrd., ko­dėl jūs ne­ieš­ko­jo­te šal­ti­nių, o la­bai leng­vai kė­lė­te ran­ką ir pri­ta­rė­te? Ar dėl to, kad pa­siū­lė Pre­zi­den­tė? Va jū­sų eko­no­mi­nė lo­gi­ka!

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ger­bia­ma­sis Pet­rai!

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų at­si­gau­nant eko­no­mi­kai ir au­gant BVP, vie­nas da­ly­kas pas mus la­bai au­ga – kai­nos ir pa­slau­gos, ta­čiau at­ly­gi­ni­mai ir pa­ja­mų dy­dis gy­ven­to­jų ki­še­nė­se yra be ga­lo sta­bi­lus ir ten jo­kių pa­si­kei­ti­mų ne­bu­vo. To­dėl frak­ci­jos var­du ir as­me­niš­kai no­riu pa­sa­ky­ti, kad pri­ta­ria­me tiek vie­nai, tiek ki­tai re­zo­liu­ci­jai. Bet ka­dan­gi jūs pa­mi­nė­jo­te, kad tai siū­lo­te kaip mo­de­lį ir pla­čiau kal­ba­te apie mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo dy­dį, ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų kom­plek­siš­kai spręs­ti – kar­tu di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, ku­ris ten­kin­tų tiek ver­slo, tiek dir­ban­čių­jų, tiek mo­kan­čių at­ly­gi­ni­mus po­rei­kius? Taip pat, be abe­jo, pa­si­gen­da­me 511 įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rios lie­čia kva­li­fi­kuo­tus dar­buo­to­jus, ku­rie jau šiuo me­tu gau­na tiek pat, kiek ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­buo­to­jai.

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, pra­šau baig­ti klaus­ti!

P. GRAŽULIS (TTF). Su­pra­tau. La­bai tei­sin­gi klau­si­mai, yra la­bai svar­būs. Aš ma­ny­čiau… Jūs gir­dė­jo­te, Vy­riau­sy­bė jau siū­lo tė­vams, šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus, di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį mi­ni­mu­mą, tai ir­gi yra tik­ras mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo kė­li­mas, ar­ba pa­ja­mų di­di­ni­mas šei­moms. Ma­ny­čiau, kad ir­gi lo­giš­ka bū­tų, kad di­din­tu­me ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį mi­nimu­mą.

Lie­tu­va su­si­du­ria su dar vie­na pro­ble­ma – pas mus dau­giau­siai ap­mo­kes­tin­ta Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar­bo jė­ga. Dėl to, ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau Gla­vec­kai ar­ba ger­bia­ma­sis Re­mi­gi­jau, at­si­ran­da tas še­šė­lis. At­si­ran­da dėl to še­šė­lis ir rei­kia ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą. Į tai, į ši­tą fak­tą yra at­krei­pu­si dė­me­sį ir Eu­ro­pos Ta­ry­ba, bet mes ir­gi, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, ne­ran­da­me po­li­ti­nės va­lios to­kiam svar­biam klau­si­mui spręs­ti. Bet yra kom­plek­si­nis klau­si­mas ir tai rei­kė­tų pa­žiū­rė­ti, tai, ką kal­ba Sei­mo na­rė Ri­ta, jau so­cia­li­nia­me mo­de­ly­je api­brėž­ti šiuos da­ly­kus, la­bai ge­rai pa­ana­li­zuo­ti, pa­nag­ri­nė­ti ir at­kreip­ti į tai dė­me­sį, ir tik­rai spręs­ti šiuos klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia I. De­gu­tie­nė. Ger­bia­mo­ji Ire­na, ar klau­si­te?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Pra­šom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai, jūs čia krei­pė­tės į mū­sų frak­ci­ją, kad mes tu­rė­tu­me šir­dį, tai aš tik­rai tu­riu šir­dį ir no­riu, kad skur­das Lie­tu­vo­je su­ma­žė­tų. To­dėl ir no­riu jū­sų pa­klaus­ti, nes jūs bent jau tu­ri­te kaž­ko­kią vi­zi­ją ir po­žiū­rį, ir at­ran­da­te sis­te­mą, kaip ta mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga tu­rė­tų di­dė­ti. Tą aš pa­lai­kau. Bet man no­rė­tų­si, kad skur­das re­a­liai bū­tų ma­ži­na­mas. Kaip jūs ga­li­te at­sa­ky­ti į klau­si­mą, iš kur pa­im­ti pi­ni­gų, kad bū­tų įvyk­dy­ta tai, ką jūs da­bar siū­lo­te?

Ant­ras da­ly­kas. Ko­le­gė R. Ta­ma­šu­nie­nė apie tai klau­sė, nes vi­si eko­no­mis­tai sa­ko, kad, no­rė­da­mi iš tik­rų­jų įveik­ti skur­dą, pir­miau­sia mes tu­ri­me ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį di­din­ti ir tu­rė­ti tą san­ty­kį su mi­ni­ma­lia mė­ne­si­ne al­ga, ku­ri šian­dien tik­rai ne­leis­ti­nai yra 18 %. Kaip jūs siū­ly­tu­mė­te, ar ne­rei­kė­tų bū­tent tos pa­ra­le­lės at­ras­ti tarp MMA di­di­ni­mo ir ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo dy­džio?

P. GRAŽULIS (TTF). Ma­nau, kad toks siū­ly­mas la­bai lo­giš­kas, kad rei­kė­tų di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį mi­ni­mu­mą. Mes čia kal­ba­me gal­būt siau­riau, tik apie mi­ni­ma­lios al­gos kė­li­mą, bet sa­vo­tiš­kai, ka­da ke­li mi­ni­ma­lią al­gą, di­dė­ja mo­kes­čių su­rin­ki­mas, gal­būt ne taip skaus­min­ga biu­dže­tui. Yra ir ki­tas bū­das – di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą ir ma­no bū­tų siū­ly­mas, kad jei­gu pa­ja­mos ne­sie­kia mi­ni­ma­lios al­gos, kad jos ne­bū­tų ap­mo­kes­tin­tos. Ma­nau, kad bū­tų lo­giš­kas toks siū­ly­mas. Bet šian­dien, de­ja, re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas kal­ba apie mi­ni­ma­lią al­gą. Kom­plek­siš­kas gal bū­tų iš­sa­mes­nis.

PIRMININKAS. Klau­sia R. A. Ru­čys.

R. A. RUČYS (TTF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai, jū­sų re­zo­liu­ci­jo­je yra pa­siū­ly­ta daug ge­rų da­ly­kų, ta­čiau ar at­ei­ty­je ne­rei­kė­tų jums su K. Dauk­šiu su­sės­ti ir pri­im­ti ben­drą nuo­mo­nę?

P. GRAŽULIS (TTF). Ži­no­te, aš gal­vo­jau, kad vie­na re­zo­liu­ci­ja prieš­ta­rau­ja ki­tai re­zo­liu­ci­jai. Ji­nai ne­pri­eš­ta­rau­ja. Ma­no pa­teik­ta re­zo­liu­ci­ja, jei­gu pri­tar­tu­mė­te, bū­tų kaip ba­zi­nė – ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis nei 50 % vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, o jei­gu Vy­riau­sy­bė pa­jė­gi, kaip ir siū­lo dar­bie­čiai, su­ras­ti dau­giau lė­šų ir dar pa­di­din­ti dar­bo už­mo­kes­tį, tai čia fak­tiš­kai tik svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Čia vie­nas ki­tą pa­pil­do.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, Pet­rai. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ana­lo­giš­kai da­bar vyks dis­ku­si­ja. Dis­ku­tuo­ti, kal­bė­ti už­si­ra­šė 5 Sei­mo na­riai. Kvie­čiu J. Raz­mą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, per šiuos re­zo­liu­ci­jų svars­ty­mus mes pa­lie­tė­me dau­ge­liui žmo­nių skau­džius da­ly­kus. Ma­ty­ki­me, kad mū­sų iš tie­sų šian­dien klau­so­si tie, ku­rie gau­na mi­ni­ma­lią al­gą ar dar ma­žes­nę, ku­rie yra pa­te­kę į tą sluoks­nį, ku­ris yra že­miau skur­do ri­bos, ir jiems tas mū­sų čia kar­tais žars­to­mas hu­mo­ras ir tas spren­di­mo bū­das, kaip mes pri­ei­na­me prie tų klau­si­mų, tik­rai ga­li at­ro­dy­ti ga­na keis­tai.

Pir­mas da­ly­kas, jei­gu mes no­ri­me re­a­liai ką nors pa­siek­ti dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos, rei­kė­tų vis dėl­to tei­kė­jams ne re­zo­liu­ci­jo­mis tai da­ry­ti, o įsta­ty­mais. Ži­no­te, kad šian­dien Dar­bo ko­dek­se yra pa­sa­ky­ta, kad mi­ni­ma­lią al­gą nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, pra­šau da­ry­ki­te pa­kei­ti­mus, kad nu­sta­to Sei­mas, gal­būt, kaip kaž­kas sa­kė, kar­tu su biu­dže­tu, at­si­žvel­gęs į ga­li­my­bes. Sei­me da­ry­ki­me tam tik­rą spau­di­mą Vy­riau­sy­bei, jei­gu ji no­ri nu­­sta­ty­ti sau kuk­les­nes už­duo­tis to­je sri­ty­je. Tai bus re­a­lūs žings­niai.

Da­bar tik da­lis mū­sų bal­sa­vo ir bu­vo pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja dėl mi­ni­ma­lios al­gos 437 eu­rų nuo ki­tų me­tų vi­du­rio. Bet kai žur­na­lis­tai pa­klaus prem­je­ro, ar jūs ma­no­te, kad jis pa­sa­kys, jog tą įgy­ven­dins? (Bal­sai sa­lė­je) Kaip ta­da žmo­nėms žiū­rė­ti į val­džią? Čia, Sei­me, kaž­ką pri­ima­me, Vy­riau­sy­bė pa­sa­ko, kad to ne­pa­da­rys. Aš ne­ma­nau, kad prem­je­ras pa­sa­kys kaip nors ki­taip. Ir kaip žiū­rė­ti į to­kią val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją, kai kaip tik už so­cia­li­nę po­li­ti­ką at­sa­kin­gos Dar­bo par­ti­jos, tu­rin­čios sa­vo mi­nist­rę Vy­riau­sy­bė­je, at­sto­vai tei­kia to­kią re­zo­liu­ci­ją? Iš­ei­tų, kad jų de­le­guo­ta mi­nist­rė nie­ko ten ne­su­ge­ba pa­da­ry­ti, kad vyk­dy­tų tin­ka­mą so­cia­li­nę po­li­ti­ką per Vy­riau­sy­bę.

Be abe­jo, mė­ne­si­nė al­ga Lie­tu­vo­je tik­rai yra ma­žo­ka ir tai ma­to­me ly­gin­da­mi su ki­to­mis ša­li­mis. Aiš­ku, kad ją rei­kia di­din­ti. Ga­lė­jo­me tu­rė­ti ir pras­min­gą dis­ku­si­ją Sei­me, jei­gu ne­bū­tu­me sku­bo­tai bal­sa­vę, su­da­rę dar­bo gru­pę, į dar­bo gru­pę pa­si­kvie­tę prem­je­rą, fi­nan­sų mi­nis­trą, aiš­ki­nę­si ga­li­my­bes. Gal­būt Sei­mas ir bū­tų to­kiu at­ve­ju pri­si­dė­jęs, kad ta mi­ni­ma­li al­ga šiek tiek dau­giau ūg­tel­tų. Pri­si­min­ki­me pa­na­šius pa­vyz­džius. Štai dėl kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų. Už­pra­ei­tais, per­ei­tais me­tais pir­miau­sia iš Vy­riau­sy­bės su biu­dže­to pro­jek­tu at­ei­na ži­nia, kad tam at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mui nė­ra lė­šų. Sei­mas su tuo ne­su­tin­ka, re­gist­ruo­ja­me pa­tai­sas, bet, ži­no­ma, pa­tai­sas tarp svei­ko pro­to ri­bų, tos pa­tai­sos ap­ima ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų li­tų, ir pri­ima­me Sei­me. Prem­je­ras pa­sa­ko, kad tų lė­šų ras. Bet štai yra tik­ras da­ly­kas – kul­tū­ros dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mai bu­vo pa­di­din­ti. De­ja, šiuo at­ve­ju, ka­dan­gi re­zo­liu­ci­ja yra ne įpa­rei­go­jan­tis do­ku­men­tas, o toks šiek tiek oro dre­bi­ni­mas, jo­kių ga­ran­ti­jų, kad pa­gal jas Vy­riau­sy­bė ką nors pa­da­rys, nė­ra.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie šią re­zo­liu­ci­ją, P. Gra­žu­lio, ji yra, aiš­ku, ra­cio­na­les­nė, lo­giš­kes­nė, bet vėl­gi tai yra tik re­zo­liu­ci­ja, o ne įsta­ty­mo pa­tai­sa. Iš tik­rų­jų, svars­tant mi­ni­ma­lios al­gos dy­dį, rei­kė­tų žiū­rė­ti į vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą. Ge­rai, kad au­to­rius siū­lo žiū­rė­ti ne į pas­ku­ti­nio mo­men­to vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, o im­ti tre­jų me­tų. To­kiu at­ve­ju ma­žes­nė ti­ki­my­bė, kad ta spi­ra­lė ga­li bū­ti įsuk­ta. Vis­kas čia kaip ir tu­ri sa­vo lo­gi­ką, bet, ma­no su­pra­ti­mu, mes, pa­si­rin­kę re­zo­liu­ci­jos žan­rą, tik dre­bi­na­me orą ir žmo­nėms su­ku­ria­me lū­kes­čius, ku­rių Vy­riau­sy­bė, de­ja, ga­li ir ne­pa­tvir­tin­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu K. Gla­vec­ką.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų ne­rei­kia daug kal­bė­ti apie eko­no­mi­ką, kad ta pa­ti mi­ni­ma­li al­ga ir vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis pri­klau­so nuo eko­no­mi­kos. Mes, jei­gu no­rė­tu­me kal­bė­ti re­a­liai ir prag­ma­tiš­kai, tu­rė­tu­me tu­rė­ti pla­čią dis­ku­si­ją apie vi­są mū­sų eko­no­mi­kos rai­dą ir mū­sų au­gi­mą. Jei­gu pa­im­si­te pas­ku­ti­nius me­tus, tai, pa­vyz­džiui, šiais me­tais mes dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos tu­rė­si­me 3 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mą, o iš tik­rų­jų tu­rė­si­me 1,6 %. Jei­gu ne­bū­tų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos, ne­bū­tų pi­ni­gų iš ten, tai mū­sų eko­no­mi­kos au­gi­mas bū­tų mi­nu­si­nis, ki­taip ta­riant, apie nu­lį ar­ba mi­nus vie­nas pro­cen­tas. Tai čia po­nui P. Gra­žu­liui.

No­rint, kad vie­naip ar ki­taip bū­tų ga­li­ma iš biu­dže­to skir­ti dau­giau pi­ni­gų, rei­kia dau­giau ir ga­min­ti, ir ge­ne­ruo­ti dau­giau pi­ni­gų. Mes apie tai be­veik ne­kal­ba­me, kas truk­do tam, kad pa­dė­tu­me pa­grin­dą mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės al­gos au­gi­mui. Tai yra in­ves­ta­vi­mas, biu­ro­kratijos ma­ži­ni­mas, ko­rup­ci­ja ir, aiš­ku, efek­ty­vu­mas ir kaš­tų ma­ži­ni­mai bei efek­ty­ves­nis nau­do­ji­mas.

Svar­biau­sia yra in­ves­ti­ci­jos. Ši­to­je sri­ty­je mes, aiš­ku, la­bai at­si­lie­ka­me nuo tų pa­čių es­tų. Ko­dėl Es­ti­jo­je yra aukš­tes­nė dar­bo jė­gos kai­na? To­dėl, kad jų ka­pi­ta­lo ap­rū­pi­ni­mas yra be­veik 2 kar­tus aukš­tes­nis ne­gu Lie­tu­vos, nes jie yra in­teg­ra­vę­si į dau­ge­lį ki­tų tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir sa­vo ša­ly­je su­kū­rė įmo­nių, ku­rios ga­mi­na aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ga­mi­nan­čius pro­duk­tus. Lie­tu­vo­je iš es­mės, jei­gu pa­im­si­me nau­jai su­kur­to pro­duk­to ver­tę ga­mi­nan­čias ša­kas, jų pa­ga­min­ti pro­duk­tai su­da­ro tik la­bai ma­žą mū­sų ga­my­bos ap­im­tį. Že­mės ūkis, kaip ži­no­te, ar­ba pa­slau­gų sri­ties pel­nin­gu­mas ar pri­dė­ti­nės ver­tės dy­dis yra su­ku­ria­mas la­bai ma­žas. Pa­čios pra­mo­nės ir struk­tū­ros pas mus be­veik nė­ra.

Toks kal­bė­ji­mas apie mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mą iš tik­rų­jų tu­ri pras­mę ir žmo­nės to lau­kia. Bet iš es­mės jie lau­kia kva­li­fi­kuo­tes­nių ir bran­ges­nių dar­bo vie­tų su­kū­ri­mo. Di­din­da­mi mi­ni­ma­lią al­gą mes iš es­mės ne­iš­sprę­si­me tos skur­do pro­ble­mos, rei­kia di­din­ti dar­bo jė­gos kva­li­fi­ka­ci­ją ir kur­ti dar­bo vie­tas, ku­rio­se ga­li­ma už­dirb­ti tiek, kiek už­dir­ba vo­kie­tis ar­ba ki­tų tur­tin­gų ša­lių gy­ven­to­jas. Čia bū­tų iš tik­rų­jų ra­cio­na­lus ir pro­tin­gas spren­di­mas, ku­rio ne­ga­li­ma per nak­tį pa­da­ry­ti.

O tai, kad mes šian­dien kal­ba­me ir prieš rin­ki­mus pri­ima­me to­kias re­zo­liu­ci­jas, dar kar­tą no­riu pa­kar­to­ti, tai yra mū­sų tra­di­ci­nis bū­das įtik­ti rin­kė­jams, nors rin­kė­jams nuo to dau­giau pi­ni­gų ki­še­nė­se ne­pa­si­da­ro. Li­be­ra­lai iš prin­ci­po ma­no, kad jei­gu mes kal­ba­me apie vi­du­ti­nės al­gos di­di­ni­mą, vi­sų pir­ma rei­kia kal­bė­ti apie iš­tek­lius, kad jie bū­tų re­a­lūs. Čia tu­rė­tų sė­dė­ti Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, fi­nan­sų mi­nist­ras, jie tu­rė­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ką mes ga­li­me, ko ne­ga­li­me. Ta­da mes iš­reikš­da­mi sa­vo po­li­ti­nę va­lią ga­li­me nu­ro­dy­ti: tu su­ma­žink tą ar­ba tą, ar­ba rei­ka­lau­ti. Bet mes to ne­at­lie­ka­me, mes tik at­lie­ka­me pa­pras­čiau­sią veiks­mą, tai yra pa­sa­ko­me, kas, at­ro­do, mums bū­tų la­bai pa­trauk­lu ir ge­rai, pa­tik­tų vi­siems žmo­nėms, kad jie mus to­liau rink­tų. Bet nuo to nie­kas ne­pa­si­kei­čia. No­rint pa­keis­ti, rei­kia nuo­la­tos dirb­ti. O pa­žiū­rė­jus į mū­sų Sei­mo dar­bą ma­to­me, kad mes dir­ba­me vi­sais klau­si­mais, iš­sky­rus tuos, ku­rie yra svar­biau­si mū­sų kraš­tui. Tiek trum­pai.

PIRMININKAS. Kvie­čiu pa­si­tar­ti. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, jūs pri­sta­tė­te, ne­vi­siš­kai etiš­ka.

P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­riu pa­sa­ky­ti po­rą sa­ki­nių ir pa­dė­ko­ti J. Raz­mai, I. De­gu­tie­nei. Iš tik­rų­jų bu­vo ma­no siū­ly­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta, kad mi­ni­ma­li al­ga ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė ne­gu vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, bet Sei­mas ta­da kaž­kaip ne­įsi­gi­li­nęs at­me­tė ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Siū­lo­me dis­ku­si­ją, re­zo­liu­ci­ją. Po re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo, aš ma­nau, kad mes vėl ga­lė­si­me grįž­ti prie įsta­ty­mo pro­jek­to, ir gal­būt mes siū­ly­si­me pla­tes­nę… ypač kai at­ei­na so­cia­li­nis mo­de­lis. So­cia­li­niam mo­de­liui siū­ly­si­me tuos va­rian­tus, ką kė­lė I. De­gu­tie­nė, ką kal­bė­jo J. Raz­ma, bet mes tas pro­ble­mas tu­ri­me spręs­ti, ger­bia­mie­ji, ne tik kri­ti­kuo­ti, kaip kri­ti­kuo­ja li­be­ra­lai. Nie­ko ne­pa­da­rė, ma­tė tik tur­tuo­lius ir ma­to tik tur­tuo­lius, varg­šo nie­ka­da ne­at­jau­tė ir ne­at­jaus. Kai kraš­to ap­sau­gai di­di­no, K. Gla­vec­kas ne­kal­bė­jo, iš kur pa­im­si­me pi­ni­gus, jam ne­rū­pė­jo, nes tai nu­ro­dy­mas Pre­zi­den­tės, o čia jau da­bar, kai varg­šui žmo­gui, tai nė­ra iš kur pa­im­ti pi­ni­gų. Kaip vi­sa­da. Tai­gi ačiū už dė­me­sį, aš ma­nau, kad jūs pa­lai­ky­si­te.

PIRMININKAS. Kvie­čiu K. Dauk­šį. Pa­si­sa­ky­mų žan­ras, dis­ku­si­ja.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ir vie­na, ir ki­ta re­zo­liu­ci­jos yra nu­kreip­tos tam, kad ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių pa­ja­mos bū­tų di­des­nės. Vi­siš­kai ne­su­tin­ku su kai ku­riais Sei­mo na­riais, ku­rie aiš­ki­no, kad vie­no­je par­ti­jo­je dau­giau ver­sli­nin­kų, ki­to­je par­ti­jo­je ma­žiau ar dar kas nors. Kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­je nė kiek ne ma­žiau ver­sli­nin­kų, kaip Dar­bo par­ti­jo­je ar­ba So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, ar­ba par­ti­jo­je „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. Klau­si­mas yra ki­tas – kaip tie ver­sli­nin­kai at­ly­gi­na sa­vo dar­buo­to­jams ir kaip jiems mo­ka. Aš ti­kiu, kad dau­gu­ma jų mo­ka tei­sin­gai, ne mi­ni­mu­mą, o tiek, kiek žmo­nės už­dir­ba. Lin­kė­čiau taip da­ry­ti vi­siems. Tai pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas, bet toks re­zul­ta­tas pa­sie­kia­mas va­lios jė­ga. Jei­gu vals­ty­bė pa­ro­do va­lią, kad ji no­ri, kad tas mi­ni­mu­mas bū­tų aukš­tes­nis, ji tai pa­sieks. Aš no­riu pri­min­ti sa­vo ger­biama­jam pro­fe­so­riui K. Gla­vec­kui, kad mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas su­si­jęs su 200 tūkst., gal 250 tūkst. dar­buo­to­jų, iš jų vals­ty­bės sek­to­riu­je, kur vals­ty­bė tu­rės mo­kė­ti, ge­riau­siu at­ve­ju yra penk­ta­da­lis, vi­sa ki­ta su­mo­kės ver­slas. Ir tie iš ver­slo su­grį­žę pi­ni­gai – 21 % PVM, 34 % „Sod­ros“ ir pa­ja­mų mo­kes­čio ir svei­ka­tos mo­kes­čio tik­rai yra di­de­li pi­ni­gai, ku­rie grįš at­gal.

Tre­čias da­ly­kas, jei­gu mes kal­ba­me tei­sy­bę iki ga­lo, jei­gu jūs tai no­ri­te ži­no­ti, su­mo­kė­ji­mas už­sie­nio ban­kams be­veik 1 mlrd. Lt pa­lū­ka­nų dau­giau, ne­gu bū­tu­me su­mo­kė­ję Pa­sau­lio ban­kui, tai čia kas? Kiek mes ga­lė­tu­me pa­di­din­ti mi­ni­ma­lių at­ly­gi­ni­mų? Ką mes ga­lė­tu­me žmo­nėms pa­da­ry­ti? Čia kas bu­vo? Čia nu­si­kal­ti­mas Lie­tu­vos tau­tai bu­vo pa­da­ry­tas! Da­bar nė­ra ko apie tai kal­bė­ti, mes tu­ri­me steng­tis, kad žmo­nės ga­lė­tų oriai ir tvar­kin­gai gy­ven­ti čia, Lie­tu­vo­je, o ne ­va­žiuo­tų į Lon­do­ną, Šve­di­ją, Nor­ve­gi­ją ir vi­sur ki­tur. Tai mes tu­ri­me pa­siek­ti, mes tu­ri­me pa­ro­dy­ti va­lią. Aš ti­kiu, kad ši­ta Vy­riau­sy­bė tą va­lią pa­ro­dys. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Kvie­čiu K. Ma­siu­lį, ku­ris ruo­šia­si pa­lai­ky­ti ir ši­tą re­zo­liu­ci­ją.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, čia Dar­bo par­ti­ja prieš rin­ki­mus F. Niet­zscheʼs pri­si­skai­tė. Užuot gry­bau­tų, gry­bų pri­si­val­gy­tų, ne, jie F. Niet­zscheʼs pri­sis­kai­tė, apie va­lią kal­ba ir mus įti­ki­nė­ja, kad rei­kia dau­giau va­lios. Tik­rai taip, rei­kia! Tik­rai, ši Vy­riau­sy­bė aki­vaiz­džiai be­va­lė, na, nė­ra ką pri­dur­ti, ne­ma­tau jo­kios va­lios, at­si­pa­lai­da­vu­si, ne­dir­ba žmo­nėms. Tai yra fak­tas, aš to nė kiek ne­gin­či­ju, Dar­bo par­ti­ja pa­tai­kė į de­šim­tu­ką. Ir ko gi Dar­bo par­ti­ja sė­di to­kio­je ne­va­lin­go­je Vy­riau­sy­bė­je? Ne­gra­žu, la­bai ne­gra­žu.

O šiaip ši re­zo­liu­ci­ja jau yra šiek tiek pa­do­res­nė. Kol ki­ti šne­kė­jo, aš su­skai­čia­vau, ką jie siū­lo. Jie siū­lo pri­dė­ti 14 eu­rų. Na, 14 eu­rų P. Gra­žu­lio, pa­ly­gin­ti su Dar­bo par­ti­ja, yra uba­giš­kas pri­dė­ji­mas. Pet­rai, la­bai ne­gra­žiai nu­si­smul­ki­nai. Yra tik vie­nas ir li­be­ra­lus siū­ly­mas, čia li­be­ra­lai tu­rė­tų kai­fuo­ti ir siū­ly­ti, ir pri­tar­ti. Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas tik tą ir da­ro, kad siū­lo su­sie­ti mū­sų vi­sų at­ly­gi­ni­mus, tu­riu ome­ny biu­dže­ti­nin­kų, su biu­dže­to pa­ja­mo­mis pa­gal ko­kią nors for­mu­lę. Tam aš, be­je, pri­tar­čiau ir ši­tam pri­ta­riu, te­gul bū­na, kad pu­sė, ga­li bū­ti 40, čia tik 14 eu­rų pri­si­de­da. Yra vie­na bė­da. Pet­ras siū­lo su­sie­ti su pas­ku­ti­nių­jų tre­jų me­tų… Koks tos lo­gi­kos, man at­ro­do, yra de­fek­tas?

At­ei­na kri­zė – al­gos bu­vo di­de­lės, o mi­ni­mu­mą iš iner­ci­jos mes vis dar di­di­na­me. Tei­sin­gai, soc­de­mai? (Bal­sai sa­lė­je) Kri­zė pra­ėjo, bet ji už­tru­ko kiek lai­ko ir mū­sų al­gos su­ma­žė­jo. Va­di­na­si, mi­ni­mu­mą su­ma­ži­no­me, Pet­rai, su­ma­žės mi­ni­mu­mas. Su­ma­ži­no­me mi­ni­mu­mą. Jau bū­tų ga­li­ma di­din­ti, ne, tre­ji me­tai vel­ka kaip gir­na­pu­sė, ne­ga­li­me di­din­ti. Pet­ras, pa­mo­ky­tas Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to, ge­riems žmo­nėms ki­ša kiau­lys­tę. Pet­rai, ar skai­čia­vai tuos da­ly­kus? Ne­skai­čia­vai. Bet aš dir­bau Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­te, ga­vau iš jų al­gą, pa­lai­ky­siu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. At­si­pra­šau, mo­ty­vai. (Bal­sai sa­lė­je) G. Ja­ka­vo­nis pa­lai­ko. Pra­šom.

G. JAKAVONIS (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kai kri­to Žeč­pos­po­li­ta ar­ba va­di­na­mo­ji Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka, prieš tai ją pa­si­da­li­ju­sios vals­ty­bės siun­tė ten žval­gus. Ta­da at­sa­ky­mas at­ėjo toks, kad ten to­kia di­de­lė so­cia­li­nė ne­tei­sy­bė, toks ato­trū­kis nuo ge­riau­siai gy­ve­nan­čių iki pras­čiau­siai, kad tie žmo­nės ne­si­prie­šins jo­kiam pa­da­li­ni­mui.

Is­to­ri­ja kar­to­ja­si. Aš F. Niet­zsche’s ne­ci­tuo­siu, pa­ci­tuo­siu J. Le­le­šių, Lie­tu­vos par­ti­za­ną Gra­fą. Jo at­si­mi­ni­muo­se yra sa­ki­nys: jei­gu sme­to­ni­nė­je Lie­tu­vo­je val­džia bū­tų rū­pi­nu­sis žmo­nių so­cia­li­niais da­ly­kais, prieš Rau­do­ną­ją ar­mi­ją bū­tų su­ki­lu­si vi­sa Lie­tu­va.

Da­bar čia daug kas klau­sia – iš kur biu­dže­te pa­im­ti pi­ni­gų? Tai­gi iš to pa­ties ban­kų sek­to­riaus, ku­ris pats sa­vai­me yra ver­slo rū­šis. Tik šiuo at­ve­ju at­sto­vau­ja­mas ko­mer­ci­nių skan­di­na­vų ban­kų ana­li­ti­kų, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos, jei no­ri­te, pa­ties fi­nan­sų mi­nist­ro (…) šven­tą­ją tre­jy­bę – S. Kro­pą, V. Va­si­liaus­ką, R. Ša­džių, mes ma­to­me, jie at­ėję į mū­sų frak­ci­jas vei­kia kaip ban­kų lo­bis­tai. Vei­kia tiems ban­kams, ku­rie į Lie­tu­vos biu­dže­tą per me­tus su­ge­ba su­mo­kė­ti tik 5 tūkst. Lt. Štai jums ir pa­ja­mų šal­ti­nis.

PIRMININKAS. K. Gla­vec­kas – prieš.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai ne prieš, kad mi­ni­ma­li ir vi­du­ti­nė mė­ne­sio al­ga žmo­nėms di­dė­tų, bet tais bū­dais, ku­riais to sie­kia­me – kal­bo­mis ir re­zo­liu­ci­jo­mis, tik­rai ne­pa­kei­si­me. Kai svars­ty­si­me biu­dže­tą, pa­ma­ty­si­te, ko­kia bus Vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja ir kaip bus bal­suo­ja­ma sa­lė­je. Tik­rai ne­pa­vyks su­rink­ti dau­gu­mos, kad taip smar­kiai pa­di­din­tu­me biu­dže­to iš­lai­das, tu­riu ome­ny be­veik 200 mln. eu­rų, gal 180, tiks­lių skai­čia­vi­mų dar nė­ra, kad pri­tar­tu­me toms dviem re­zo­liu­ci­joms. To­dėl aš siū­lau iš tik­ro bū­tų nuo­sai­kes­niems ir veik­ti ta lin­kme, apie ku­rią aš kal­bė­jau, t. y. to­bu­lin­ti ir keis­ti mū­sų Lie­tu­vos eko­no­mi­kos fi­loso­fi­ją, plėt­ros kryp­tis ir tą, ką mes va­di­na­me pro­duk­tų ir gė­ry­bių kū­ri­mu. To­dėl siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis – už.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, pa­bal­suo­ki­me už, te­gul dau­gu­ma pa­si­aiš­ki­na tar­pu­sa­vio san­ty­kius, te­gul pa­skal­do vie­ni ki­tiems ke­pe­nis ar inks­tus. To­kio cha­o­so Vy­riau­sy­bė­je ar­ba val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je rei­kė­tų pa­ieš­ko­ti. Tai, ką aš ma­tau, yra gė­din­gas ko­a­li­ci­jos eg­zis­ta­vi­mas. Ši­tą gė­dą rei­kia vie­šin­ti, te­gul ji bū­na vi­siems ma­to­ma. Jie vi­siš­kai ne­su­si­kal­ba ir ne­su­pran­ta, ką da­ro. Te­gul tą da­ro re­zo­liu­ci­jo­mis ar dar kuo nors. Pra­dė­jo rin­ki­mus, pir­myn! Aš tik­rai tam pri­tar­siu.

Dar no­rė­čiau apie pa­trio­tiz­mo idė­ją, ku­rią ke­lia. Ži­no­te, jei­gu lie­tu­viai prie­šin­tų­si dėl to, kad gau­tų di­des­nę al­gą, kad di­dė­tų pa­si­prie­ši­ni­mas… Vals­tie­čiai prie­ši­no­si ir ėjo į miš­kus dėl to, kad at­ėjo ag­re­so­rius bol­še­vi­kas. Miš­kuo­se bu­vo 54 tūkst. žmo­nių. Vo­kie­ti­jo­je bū­tų 2 mln. ar­mi­ja, 30 kar­tų di­des­nė­je vals­ty­bė­je. Dau­giau jų iš­lai­ky­ti ne­bu­vo ga­li­ma nie­kaip, ne­bu­vo ga­li­ma iš­mai­tin­ti. Ne ko­kios nors al­gos į miš­kus vi­jo. Gal nenu­si­šne­kė­ki­te, bent ne­kiš­ki­te čia pa­trio­tiz­mo ir ne­su­ga­din­ki­te jū­sų val­džios dar vie­nin­te­lės ne­su­ga­din­tos vie­tos.

PIRMININKAS. E. Ma­siu­lis – Prieš.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, aš vi­są lai­ką gal­vo­jau, kad pra­si­dės tas už­te­mi­mas, bet ne­gal­vo­jau, kad jis pra­si­dės taip anks­ti, li­kus me­tams iki Sei­mo rin­ki­mų. Man at­ro­do, kad kiek­vie­nas Sei­mo na­rys, da­vęs prie­sai­ką, tu­rė­tų la­bai at­sa­kin­gai žiū­rė­ti į sa­vo pa­rei­gas ir sa­vo el­ge­sį, kaip jis nau­do­ja tau­tos man­da­tą. Da­bar tie siū­ly­mai, pa­si­py­lę kaip iš gau­sy­bės ra­go, pir­miau­sia nė­ra nie­kaip pa­grįs­ti eko­no­miš­kai. Be jo­kios abe­jo­nės, jei­gu pa­ly­gin­tu­me pir­mą­jį ir ant­rą­jį va­rian­tus, tai ant­ra­sis va­rian­tas, dėl ku­rio mes da­bar dis­ku­tuo­ja­me, yra kiek ra­cio­na­les­nis ne­gu pir­ma­sis va­rian­tas, ku­ria­me įra­šy­ti kon­kre­tūs skai­čiai.

Ta­čiau, ne­pai­sant ši­to, man at­ro­do, da­ro­me es­mi­nę klai­dą: ne Sei­mas, ko­le­gos, ir ne Sei­mo na­riai yra Lie­tu­vo­je darb­da­viai, ku­rie mo­ka žmo­nėms at­ly­gi­ni­mą. Žmo­nėms at­ly­gi­ni­mą mo­ka tie, ku­rie ku­ria dar­bo vie­tas, ku­rie ri­zi­kuo­ja, o at­ly­gi­ni­mą už­si­dir­ba tie, ku­rie sa­vo dar­bu tą pa­da­ro. To­dėl čia nu­sta­ty­ti už ki­tus, koks tas mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas tu­rė­tų bū­ti, yra tie­siog ne­są­ži­nin­ga tų žmo­nių at­žvil­giu, šim­tų tūks­tan­čių at­žvil­giu, ku­rie kiek­vie­ną die­ną ri­zi­kuo­ja sa­vo pi­ni­gais, pa­im­tais kre­di­tais ir t. t.

Aš kvie­čiu ne­pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mui, ta­čiau bi­jau, kad tas ma­no ra­gi­ni­mas ne­la­bai bus iš­girs­tas, nes šian­die­ną, kaip su­pra­tau, kai ku­rios po­li­ti­nės par­ti­jos pra­dė­jo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją.

PIRMININKAS. K. Dauk­šys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu šian­dien bū­tų tei­kia­mos „Si­dab­ri­nės ger­vės“, tai pro­fe­so­rius K. Ma­siu­lis bū­tų pa­grin­di­nis pre­ten­den­tas dėl sa­vo vai­dy­bos ir pa­sa­ko­ji­mo, kaip jis pri­ta­ria, bet iš tik­rų­jų ne­pri­ta­ria. No­riu pri­min­ti, ger­bia­ma­sis pro­fe­so­riau, kad kai mi­li­jar­dą eu­rų per­mo­kė­jo­te už­sie­nio ban­kams ir mi­li­jar­dą eu­rų per­mo­kė­jo­te „Gaz­pro­mui“, tuo me­tu ne­vai­di­no­te nie­ko, ne­si­rū­pi­no­te Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­ve, ne­aiš­ki­no­te, kaip ši­ta Vy­riau­sy­bė ne­su­si­ta­ria ir kaip vis­kas da­ro­si. Vie­ną kar­tą at­si­pei­kė­ki­te ir pa­gal­vo­ki­te, kiek pi­ni­gų da­bar bū­tų li­kę biu­dže­te, kaip mes vis­ką ga­lė­tu­me pa­di­din­ti ir pa­da­ry­ti ki­to­kius at­ly­gi­ni­mus.

Ger­bia­ma­jam E. Ma­siu­liui no­riu pa­sa­ky­ti (iš tik­rų­jų bal­suo­siu už šią re­zo­liu­ci­ją), kad ne­rei­kia sa­ky­ti ne­tie­sos. Ver­slas ir taip mo­kės at­ly­gi­ni­mus, nes dar­bo jė­ga brangs­ta, o brangs­ta to­dėl, kad tie žmo­nės iš­va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos ne­ras­da­mi čia ge­rų są­ly­gų. Jie tuos at­ly­gi­ni­mus anks­čiau ar vė­liau bus pri­vers­ti su­mo­kė­ti. Bet mes klau­sia­me ki­to da­ly­ko: ar mes, kaip vals­ty­bė, ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad mes esa­me už tai, kad su­ma­žin­tu­me ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių skur­dą ir taip pa­da­ry­tu­me va­lin­gą po­stū­mį, ar mes lauk­si­me ir vaikš­čio­si­me iš pas­kos, kad ver­slas pa­di­din­tų? Štai ir vi­sas skir­tu­mas.

Ma­ny­čiau, kad šiuo at­ve­ju rei­kia pa­lai­ky­ti re­zo­liu­ci­ją, už ją bal­suo­ti, o pas­kui Vy­riau­sy­bė tu­rės ga­li­my­bę pri­im­ti vie­ną ar ki­tą spren­di­mą. Tarp ko­a­li­ci­jos part­ne­rių nė­ra ko­kio nors ne­su­ta­ri­mo dėl di­di­ni­mo. Mes tu­ri­me dis­ku­tuo­ti tik dėl di­di­ni­mo grei­čio. Tai vie­nin­te­lis da­ly­kas.

PIRMININKAS. Prieš – R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga. Iš tik­rų­jų gal trys pa­sta­bos po vi­sų kal­bė­to­jų, ku­rie pa­si­sa­kė už ši­tas re­zo­liu­ci­jas ir ku­rie už­da­vė klau­si­mus, bet pre­ten­den­tas į kai ku­riuos gal ne­su­ge­bė­jo at­sa­ky­ti. Tik­rai, ger­bia­ma­sis Pet­rai ir ki­ti ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­dė­ji­mo kaž­kaip iš Lie­tu­vos iš­va­žia­vo 700 tūks­tančių žmo­nių, už­dir­bančių mi­ni­ma­lias pa­ja­mas. Tai vie­nas da­ly­kas. Jei­gu jau mes to­kie ge­ri, auk­si­niai bu­vo­me ir taip jau di­di­no­me, kaž­ko­dėl iš mū­sų iš­va­žia­vo ir nė vie­nas žmo­gus ne­li­ko čia dirb­ti.

Ki­tas da­ly­kas, dėl ku­rio aš siū­lau pa­nai­kin­ti mi­ni­ma­lią al­gą, kaip mū­sų Lie­tu­vos blo­gą ydą. Pa­im­ki­me Vo­kie­ti­ją. Vo­kie­ti­jo­je mi­ni­ma­lios al­gos nė­ra ir pra­mo­nė (dar kar­tą sa­kau, Pet­rai, pa­si­do­mė­ki­te, jei­gu jūs ne­ži­no­te) šian­dien yra pir­mau­jan­ti, tarp pa­sau­lio ly­de­rių. At­ly­gi­ni­mo pras­me – ly­giai taip pat.

Tre­čias es­mi­nis da­ly­kas. Krei­piuo­si… Ger­bia­ma­sis Pet­rai!

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, pa­sta­ba jums.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, krei­piuo­si į tuos, ku­rie šiek tiek esa­te su­si­ję su že­mės ūkiu, ku­rie esa­te rink­ti bū­tent to­se apy­gar­do­se, ku­rio­se yra dau­giau­sia ūki­nin­kų, krei­piuo­si į mi­nist­rę, krei­piuo­si į Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rius ir jų są­ži­nes. Šian­dien prieš tai pri­tar­ta Dar­bo par­ti­jos re­zo­liu­ci­jai, jei­gu bus pri­tar­ta „tvar­kie­čių“ re­zo­liu­ci­jai, aš ga­liu pa­sa­ky­ti čia da­bar sė­dė­da­mas – pri­ta­rus Dar­bo par­ti­jos re­zo­liu­ci­jai, ūki­nin­kų pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo kiek­vie­nas mė­ne­si­nis mo­kes­tis pa­di­dė­jo nuo 10 iki 12 eu­rų, pri­ta­rus frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pa­siū­ly­mui, pa­di­dės be­veik 2,5 eu­ro. To­kią ži­nią mes siun­čia­me Lie­tu­vos ūki­nin­kams, ku­rie šian­dien ken­čia nuo em­bar­go, ken­čia nuo kri­zės, ken­čia nuo ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų. Mes pa­siū­lo­me pa­di­din­ti jiems pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis kal­bės V. Kam­ble­vi­čius. P. Gra­žu­lis jau pri­sta­tė. Vis­kas! Ger­bia­ma­sis Pet­rai, tu­riu to­kią tei­sę. V. Kam­ble­vi­čius. (Bal­sas sa­lė­je) Ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai, ar kal­bė­si­te?

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Taip, kal­bė­siu.

PIRMININKAS. Kal­bė­ki­te.

P. GRAŽULIS (TTF). Tik po ma­nęs. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai, iš­jung­siu mik­ro­fo­ną. Kal­bė­ki­te! Įjung­tas jū­sų mik­ro­fo­nas.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mie­lie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų mes čia ar­do­mės, lau­žo­me ie­tis, ta­čiau yra vie­na pri­sta­ty­ta re­zo­liu­ci­ja, an­tra pri­sta­to­ma. Man at­ro­do, Vy­riau­sy­bė iš­ana­li­za­vo si­tu­a­ci­ją ir nu­spręs, ku­rios re­zo­liu­ci­jos rei­kės lai­ky­tis. Ma­no ma­ny­mu, ta, ku­rią pa­tei­kė ger­bia­ma­sis Pet­ras, yra daug ra­cio­na­les­nė, ten gal yra dau­giau ki­to­kių pro­ble­mų. Aš vi­sus nuo­šir­džiai kvie­čiu pri­tar­ti šiai Pet­ro re­zo­liu­ci­jai.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je)

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 57, prieš – 6, su­si­lai­kė 32. Re­zo­liu­ci­jai pri­tar­ta.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Gra­žu­lis. Tuoj įjun­giu.

P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­tai­sy­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką R. Že­mai­tai­tį. Štai pa­skai­ty­ki­te in­ter­ne­te: nuo 2015 m. Vo­kie­ti­jo­je nu­sta­ty­ta mi­ni­ma­li al­ga: va­lan­da – 8,5 eu­ro. Tai­gi, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, stip­rink sa­vo ži­nias! Nu­sta­ty­ta yra An­gli­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis nu­sta­ty­tas. Ne­klai­din­ki­te, ger­bia­ma­sis Re­mi­gi­jau, Sei­mo na­rių ir pa­čiam, dar kar­tą sa­kau, kaip Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui, tik­rai yra kur pa­si­to­bu­lin­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. M. Zas­čiu­rins­kas. M. Zas­čiu­rins­kas!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi čia bu­vo pa­teik­ti įvai­rūs skai­čiai dėl mi­ni­ma­laus mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo, aš taip pat pa­sa­ky­siu ke­le­tą skai­čių. Is­pa­ni­ja – 756 eu­rai, Slo­vė­ni­ja – 790, Bri­ta­ni­ja – 1378, Ai­ri­ja – 1461, Ny­der­lan­dai – 1501, Lie­tu­va – 325. Ačiū. Eu­rai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų rim­tai žiū­rė­ti į to­kią dis­ku­si­ją ir to­kias re­zo­liu­ci­jas, kai Sei­mas pri­ima spren­di­mą di­din­ti 87 eu­rais mi­ni­ma­lią al­gą, čia tik­rai ne­ga­li­ma. Čia tik klau­si­mas, kaip bal­suo­ti: ar taip, kaip K. Ma­siu­lis siū­lo, tie­siog pa­si­links­min­kim, ar žiū­rė­kim rim­tai. Kad bū­tų ga­li­ma… iš tik­rų­jų aš pri­ta­riu tam, kad juo­kas yra la­bai svar­bi žmo­gaus gy­ve­ni­mo da­lis, ge­ri­na svei­ka­tą ir šiaip vi­sas kū­no ap­lin­ky­bes. Aš siū­lau pri­im­ti spren­di­mą, kad ne­ga­li­ma tvir­tin­ti Sei­mo sa­vai­tės dar­bų pro­gra­mos, jei­gu ten nė­ra pa­siū­ly­tas koks nors pro­jek­tas, re­zo­liu­ci­ja dėl mi­ni­ma­lios al­gos. Mes pa­ža­da­me vi­sas pri­im­ti, tru­pu­tį pa­si­links­min­si­me, bet vi­sas pri­im­si­me. Jei­gu jau Sei­mas taip ei­na ir taip re­gu­liuo­ja eko­no­mi­ką, aš siū­lau iš tik­rų­jų ši­taip ir to­liau dirb­ti. Ket­vir­ta­die­nį mes kvie­čia­me pa­gal mū­sų, opo­zi­ci­jos, dar­bo­tvarkę rim­čiau pa­svars­ty­ti eko­no­mi­nes pro­ble­mas, stag­nuo­jan­tį eks­por­tą, ku­rio vie­na iš prie­žas­čių yra ir ne­ap­gal­vo­tas mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas, bet čia taip sau. Čia tik taip sau, mes ne­no­ri­me su­ga­din­ti jums tos ge­ros nuo­tai­kos. Kvie­čia­me to­je dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti, bet ji daug ne­da­rys įta­kos. Jūs to­liau svars­ty­ki­te tik dėl mi­ni­ma­lios al­gos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me opo­zi­ci­jos ly­de­riui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu šiek tiek dė­me­sio, gal­būt nu­ra­min­si­me šiek tiek aist­ras. Šian­dien 14.00 val. mū­sų Sei­mo de­le­ga­ci­ja iš­vyks į Pa­ne­rius, į ma­si­nių žu­dy­nių vie­tą. Šian­dien Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do die­nos iš­va­ka­rės, to­dėl gal­būt ty­los mi­nu­tė, ku­ria pa­gerb­si­me žu­vu­sius mū­sų kai­my­nus ka­ro me­tais, bus tam tik­ra pau­zė.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

13.27 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildymo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3151(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

La­bai ačiū. Da­bar tę­sia­me mū­sų dar­bo­tvarkę. Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mo tę­si­nys, bet per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ger­bia­ma­sis G. Ste­po­na­vi­čius. Pra­šom.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Jei­gu tai trak­tuo­ja­me kaip šo­ni­nį mik­ro­fo­ną, la­bai ačiū.

Ma­no klau­si­mas. Pa­gal dar­bo­tvarkę nu­ma­ty­ta šiuo me­tu svars­ty­ti jau ki­tus klau­si­mus. Ži­no­me, kad mes esa­me šiuo klau­si­mu to­li nuo kon­sen­su­so (tu­riu min­ty ir stu­den­tus, ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų po­zi­ci­ją), to­dėl gal svars­ty­ki­me tuos klau­si­mus, ku­rie yra da­bar pa­gal dar­bo­tvarkę šiuo lai­ku nu­ma­ty­ti, ir ras­ki­me lai­ko ap­tar­ti rim­čiau bū­tent ge­rai be­si­mo­kan­čio stu­den­to klau­si­mą? Man at­ro­do, va­lan­dą at­si­lie­ka­me, vi­ce­mi­nist­rei at­vy­kus ju­dė­ki­me į prie­kį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, bet tai ne pir­mas at­ve­jis. Jei­gu ki­tų pa­siū­ly­mų nė­ra, kvie­čiu pra­ne­šė­ją į tri­bū­ną.

R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip bu­vo mi­nė­ta, čia yra Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 701 strai­p­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3151. Bu­vo svars­to­mos pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai. Da­bar kiek­vie­ną man ap­tar­ti?

PIRMININKAS. Ne. Jau bu­vo dis­ku­si­jos, dėl 1 straips­nio yra Sei­mo na­rių R. Pa­liu­ko, A. Zel­ti­nio, V. Stun­džio pa­siū­ly­mai. Jam pri­tar­ta. Ar rei­kia ko­mi­te­to?..

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­tas pri­ta­ria.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me. Yra Sei­mo na­rių G. Ste­po­na­vi­čiaus, V. Stun­džio ir V. Juo­za­pai­čio pa­siū­ly­mas, ku­riam ne­pri­tar­ta. Pir­miau­sia su­tei­kiu žo­dį ger­biama­jam G. Ste­po­na­vi­čiui. Tur­būt jis pri­sta­tys pa­siū­ly­mą, po to – ko­mi­te­to nuo­mo­nė ir proce­dū­ra.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). La­bai ačiū. Iš­ties, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar bir­že­lio mė­ne­sį pa­teik­ti pa­kei­ti­mai į įsta­ty­mo pro­jek­tą įra­šy­ti pa­žy­mius, o prie jų iš­raiš­ką, ką ga­li­ma lai­ky­ti ge­rai be­si­mo­kan­čiu, su­kė­lė aud­rą dis­ku­si­jų. Pui­kiai ži­no­te, kad dau­giau kaip 10 me­tų yra ieš­ko­ma, bet ne­ran­da­ma, vis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mai kon­sta­tuo­ja vie­no­kius ar ki­to­kius ne­ati­ti­ki­mus. Pa­grin­di­nis san­kir­tos Gor­di­jaus maz­gas, ku­rį ne­si­se­ka ir šiuo pa­teik­tu siū­ly­mu, ir ko­mi­te­to pa­lai­ko­mu at­riš­ti, yra tai, kad vis tiek aiš­kiai api­brėž­tas kri­te­ri­jus – mes ban­do­me tai spręs­ti pa­žy­miu. Kas yra blo­gai, kad tą mes ban­do­me spręs­ti 8, kas yra pra­de­dant penk­ta kla­se, kai yra ra­šo­mi pa­žy­miai, vi­si su­pran­ta­me, kad įver­ti­ni­mas yra „ge­rai“. Ma­to­te, Sei­mas da­bar su­gal­vo­jo, kad 7 taps vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­ta nor­ma „ge­rai“.

To­dėl yra ma­no ir ke­lių ko­le­gų kon­ser­va­to­rių taip pat siū­ly­mas, kad vis dėl­to ne­už­kib­tu­me ant ši­to kab­liu­ko, ku­rį la­biau­siai siū­lo Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja – ra­šy­ti pa­žy­mius į įsta­ty­mą, o vis dėl­to pri­pa­žin­ti, kad aukš­to­jo moks­lo tik­ro­vė yra vi­sai ki­ta, kad skir­tin­go­se aukš­to­sio­se skir­tin­gų stu­di­jų pro­gra­mų eg­zis­tuo­ja la­bai skir­tin­gi ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai, jų spe­ci­fi­ka yra įvai­ri ir dėl tos prie­žas­ties ne­įma­no­ma at­ras­ti vie­no ma­to.

Vi­siems Sei­mo na­riams yra iš­pla­tin­ti Stu­den­tų są­jun­gos su­rink­ti duo­me­nys. Aš ke­le­tą skai­čių jums no­riu pa­ci­tuo­ti. Jie ne­tu­ri duo­me­nų apie vi­sų aukš­tų­jų mo­kyk­lų si­tu­a­ci­ją, bet, pa­vyz­džiui, KTU, pa­ė­mus stu­den­tų ap­klau­sos duo­me­nis, mes ma­to­me, kad ma­žes­niu kaip 7 vi­dur­kiu mo­ko­si 1641 stu­den­tas. VDU ši­tas skai­čius yra 1615…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, lai­kas! Dvi mi­nu­tės jū­sų bai­gė­si.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). (Aš pa­baig­siu.) VU ma­te­ma­ti­kos, che­mi­jos, eko­no­mi­kos spe­cia­ly­bių vi­dur­kis taip pat yra ma­žiau nei 7, ir tai lie­čia ne ke­lis šim­tus stu­den­tų, ku­rių pro­ble­mą jūs da­bar no­ri­te sku­biai iš­spręs­ti, o iš es­mės ke­lių tūks­tan­čių. Ko­le­gos, ne­lip­ki­me ant…

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­ga, su­pra­to­me. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

R. PALIUKAS (DPF). Ger­bia­ma­sis G. Ste­po­na­vi­čius čia ne pa­tai­są pa­siū­lė, bet ben­drus sam­pro­ta­vi­mus iš­dės­tė. Pa­tai­so­je bu­vo pa­ra­šy­ta iš­brauk­ti „as­muo“, net tą, ku­ris ne­tu­ri aka­de­mi­nių sko­lų, kas ap­skri­tai yra ne­lo­giš­ka, ir ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiai pa­tai­sai. To­liau jūs kal­bė­jo­te apie ki­tas pa­tai­sas.

PIRMININKAS. Bū­tent mes svars­tė­me jū­sų pa­tai­są – iš­brauk­ti „as­muo ne­tu­ri aka­de­mi­nių sko­lų“, o jūs kal­ba­te apie sep­tin­tu­kus.

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Tai, ma­tyt, šiek tiek ne­ati­ti­ko to, ką sa­kė­te. Gal jūs ne­rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? At­me­ta­me, ir vis­kas.

R. PALIUKAS (DPF). Jūs ir­gi su­ti­ko­te, kad kas ne­tu­ri aka­de­mi­nių sko­lų, tai ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria… Pir­miau­sia, ar yra de­šimt žmo­nių, ku­rie pa­lai­ko. Pa­kel­ki­te ran­kas. De­šimt žmo­nių, ku­rie pa­lai­ko. Nė­ra. Dvie­jų ran­kų ne­rei­kia, aš mo­ku skai­čiuo­ti. Va, da­bar yra. Ge­rai. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas prita­ria…

Mo­ty­vai – už ir prieš. V. Stun­dys – už.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ši­ta pa­tai­sa nė­ra at­ski­ra, ją rei­kia ma­ty­ti vi­sų pa­tai­sų kon­teks­te, ir ta­da vis­kas at­si­sto­ja į sa­vo vie­tas. Mū­sų siū­ly­mo es­mė – at­si­sa­ky­ti įsta­ty­mu įtei­sin­ti vi­są de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą. Kai jos vi­sos ne­įtei­si­ni, ji lie­ka po­įsta­ty­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se ar­ba aukš­tų­jų mo­kyk­lų rei­ka­las. To­kiu at­ve­ju vi­siš­kai ne­ak­tu­a­li tam­pa sko­los pro­ble­ma, jei­gu orien­tuo­ja­ma­si į tam tik­rą vi­dur­kį, vi­du­ti­niš­ku­mą. No­rė­da­mas pa­siek­ti to­kį ly­gį, su sko­lo­mis tu jo tie­siog ne­pa­siek­si. Tai es­mė yra to­kia – su­teik­ti dau­giau lais­vių aukš­ta­jai mo­kyk­lai nu­si­sta­ty­ti sa­vo ver­ti­ni­mo kul­tū­rą ir ma­ty­ti kon­teks­tą su­da­rant są­ly­gas ypač sun­kių­jų stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­tams gau­ti vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą.

Sta­tis­ti­ka, ku­rią mi­nė­jo ko­le­ga G. Ste­po­na­vi­čius, yra ne­gai­les­tin­ga. Ir mi­nis­te­ri­ja, šio­je vie­to­je siū­ly­da­ma dau­giau ne­gu 7, sa­vo dar­bo ne­at­li­ko. Vien dvie­jų aukš­tų­jų mo­kyk­lų ap­klau­sų su­rink­ta ana­li­zė ro­do, kad sis­te­mos pa­kei­ti­mas pa­lies dau­giau nei 3 tūkst. stu­den­tų. Dvie­jų aukš­tų­jų mo­kyk­lų! Ką mes da­ro­me? Su­sto­ki­me! Su­sto­ki­me, stab­tel­ki­me ir su­si­tar­ki­me. Tai nė­ra juo­kin­ga, tai yra rim­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Gal­būt aš, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti. Mes ką tik pri­ėmė­me po­no V. Stun­džio pa­tai­są, ku­ria siū­lo, kad as­muo ne­tu­ri aka­de­mi­nių sko­lų. Da­bar po­nas V. Stun­dys kal­ba už pa­tai­są, ku­ria siū­lo­te tai iš­brauk­ti. Ar mes apie tai šne­ka­me, ar apie ką nors ki­ta? Tai yra 70 straips­nio 14 da­lis. Aš no­riu pa­klaus­ti ger­bia­mo­jo V. Stun­džio. Ar pir­muo­ju at­ve­ju jūs bu­vo­te tei­sus, kad ją pa­lik­tu­me, kad ne­tu­ri tu­rė­ti aka­de­mi­nių sko­lų, ar da­bar, kai sa­ko­te tai­sy­ti sa­vo pa­ties pa­teik­tą siū­ly­mą ir iš­brauk­ti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra du skir­tin­gi da­ly­kai, po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Aš skai­tau pa­žo­džiui 14 da­lį, ir ten ski­ria­si tik pas­ku­ti­nė da­lis.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ge­rai. Jūs, pir­mi­nin­ke, skai­to­te for­ma­liai, o aš ma­tau vi­są kon­teks­tą. Tai yra vie­nas da­ly­kas. Rei­kia ma­ty­ti įsta­ty­mo vi­su­mą, ta­da vis­kas at­si­sto­ja į sa­vo vie­tas ir jo­kių pro­ble­mų dėl to ne­ky­la. Iš tik­rų­jų tu­ri­me įver­tin­ti ir tai, kad at­ski­rais at­ve­jais aka­de­mi­nes sko­las bū­ti­na fik­suo­ti, jei­gu stu­di­jų pro­gra­mo­je ne­be­lie­ka ko ro­tuo­ti. Tai ro­tuo­ti ga­li ir esant ma­žes­niam įver­ti­ni­mui, bet ne­tu­ri tu­rė­ti…

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis Stun­dy, mes nesu­si­šne­ka­me. Mes žiū­ri­me į vi­są… Taip, rei­kia tu­rė­ti įsta­ty­mo kon­teks­tą, bet mes kal­ba­me apie kon­kre­čią straips­nio da­lį, kai vie­nai jūs sa­ko­te pri­tar­ti, o ki­tą sa­ko­te iš­brauk­ti. Tai aš ir pa­si­tiks­li­nau.

Ger­bia­mo­ji mi­nist­rė I. Pit­rė­nie­nė, ku­ri ne­pri­ta­ria tam siū­ly­mui.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kai aš pri­sta­čiau šį klau­si­mą dėl šios pa­tai­sos šio­je tri­bū­no­je, ma­ne kri­ti­ka­vo tas pats ko­le­ga už tai, kad 7 tai yra pa­siū­ly­mas, ku­ris nu­lei­džia moks­lo kar­te­lę, kad 7 tai yra ne­pa­kan­ka­mai, o, pa­si­ro­do, sko­los ta­da yra pa­kan­ka­mai ge­rai. Tai ga­liau­siai rei­kia ap­si­spręs­ti.

Dar vie­nas da­ly­kas. Tai yra dar­bo gru­pės re­zul­ta­tas, ne mi­nis­te­ri­jos, dir­bo vi­si so­cia­li­niai part­ne­riai, dve­jus me­tus ren­gė ši­tas pa­tai­sas dėl 70 ir dėl 701 straips­nių. Dar­bo gru­pei va­do­va­vo moks­lų dak­ta­ras R. Vait­kus. Su­de­rin­ta su vi­so­mis ka­te­go­ri­jo­mis so­cia­li­nių part­ne­rių. Ko­dėl šian­dien at­si­ra­do prieš­ta­ra­vi­mas, aš ne­ži­nau. Bet iš es­mės tai, kas pa­teik­ta, tai bu­vo su­de­rin­ta ir su Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja, taip pat bu­vo ir su stu­den­tų at­sto­vais, ku­rie įė­jo į dar­bo gru­pę, vi­si da­ly­va­vo svars­tant ši­tą pa­tai­są. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­triukš­mau­ki­me. Yra bal­sa­vi­mo ga­li­my­bės. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria po­no G.Ste­po­na­vi­čiaus teik­tai pa­tai­sai, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja ki­taip.

Už bal­sa­vo 20, prieš – 8, su­si­lai­kė 31. Ne­pri­tar­ta.

Ki­ta pa­tai­sa Sei­mo na­rio R. Pa­liu­ko, ku­ris at­si­i­ma. Ne­pri­eš­ta­rau­ja­te?

R. PALIUKAS (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Dėl 2 straips­nio 4 da­lies Sei­mo na­rių pa­tai­sa, G. Ste­po­na­vi­čiaus, V. Stun­džio, V. Juo­za­pai­čio pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Pra­šau.

Mi­nu­tė­lę. Ne ko­mi­te­to nuo­mo­nė, pir­miau­sia pa­tei­kė­jo. Po­nas G. Ste­po­na­vi­čius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, po­ne pir­mi­nin­ke. Iš­ties dar kar­tą no­ri­me pa­kar­to­ti, kad tai bū­tų ne­at­sa­kin­gas spren­di­mas įsta­ty­me skai­čiais ver­tin­ti ir ieš­ko­ti at­sa­ky­mo dėl ge­rai be­si­mo­kan­čio stu­den­to sam­pra­tos. To­dėl mes, Sei­mo na­rių gru­pė, siū­lo­me iš­brauk­ti ati­tin­ka­mas nuo­sta­tas ir ryž­tis per­ei­ti prie kon­kre­čių stu­di­jų įver­ti­ni­mo vi­dur­kio aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. Rep­re­zen­ta­ty­vus ty­ri­mas tūks­tan­čių stu­den­tų ap­klau­sų, pa­im­tų duo­me­nų iš (…) ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų… mes ma­to­me, kad skir­tin­gų stu­di­jų spe­ci­fi­ka taip ski­ria­si, kad jų ver­ti­ni­mai yra trys, ke­tu­ri ba­lai. Ar mes no­ri­me šiais siū­ly­mais su­kel­ti su­maiš­tį, ar mes no­ri­me ieš­ko­ti geriau­sių spren­di­mų? Pra­šom, ko­le­gos, ne­pri­im­ti, kad čia yra po­li­ti­ka­vi­mas. Čia nė­ra jo­kios ide­o­lo­gi­jos, be­je, šiuo­se siū­ly­muo­se. Yra ieš­ko­ma pa­ties ra­cio­na­liau­sio ir svei­ku pro­tu su­vo­kia­mo spren­di­mo. To­dėl ne­rei­kė­tų pyk­ti dėl to.

Po­nia mi­nist­re, jūs esa­te ne­tei­si. Jūs net nė­jo­te tuo me­tu šių pa­rei­gų, kai dar­bo gru­pė dir­bo, ir ji vi­siš­kai ki­tus va­rian­tus svars­tė. Dar dau­giau aš ga­liu pa­sa­ky­ti, len­te­lių pa­vi­da­lu ma­ty­ti, kad nei stu­den­tai ne­pri­ta­ria šiam va­rian­tui, nei Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos nuo­mo­nės ne­bu­vo. Penk­ta­die­nį, pri­me­nu, rek­to­riai dar ren­ka­si sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­ky­ti. Tai­gi ne­klai­din­ki­te taip pat sa­vo ko­le­gų Sei­mo na­rių, ku­rie gal­būt nė­ra tiek in­for­muo­ti. To­dėl ir mū­sų siū­ly­mas yra ieš­kan­tis ge­riau­sio, lanks­čiau­sio va­rian­to.

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiam siū­ly­mui. Ar­gu­men­tas yra tas, kad pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą kri­te­ri­jai tu­ri bū­ti iš anks­to ži­no­mi, aiš­kūs, ob­jek­ty­vūs ir skaid­rūs ir tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ti įsta­ty­me. Iš­brau­kus ver­ti­ni­mo ska­lę, ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo są­vo­ka lie­ka ne­aiš­ki ir ne­ati­tin­ka vi­suo­me­nės so­cia­li­nės pa­tir­ties, kad kiek­vie­nam bū­tų su­pran­ta­ma ir pa­žįs­ta­ma.

Aš da­bar at­sa­ky­siu dėl Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos. Keis­ta, svars­to­ma jau ke­li mė­ne­siai, o Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja dar ne­tu­ri sa­vo po­zi­ci­jos. O stu­den­tų po­zi­ci­ją for­muo­ja tai, kad da­bar jau 300 stu­den­tų yra pa­ka­bin­ti, kad mes ne­pri­ima­me šios įsta­ty­mo pa­tai­sos. Jei­gu to­liau mes ją taip vil­kin­sim, ati­dė­lio­si­me ir bus ne­si­bai­gian­tys de­ba­tai, va­di­na­si, ki­tų me­tų va­sa­rį jau bus tūks­tan­tis stu­den­tų, ku­rie bus tarp dan­gaus ir že­mės ir ne­ga­lės gau­ti vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo vie­to­je tų, ku­rie blo­gai mo­kė­si. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Už kal­bės… (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę! Da­bar pa­si­sa­ko už, prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Tai leis­ki­te už­baig­ti tam tik­rą pro­ce­dū­rą. A. Pit­rė­nie­nė – už. At­si­pra­šau, prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Jau vis­ką pa­kal­bė­jo. Da­bar kal­bė­si­te?

A. PITRĖNIENĖ (DPF). (Kal­ba ne per mik­ro­fo­ną, ne­gir­dė­ti)

R. PALIUKAS (DPF). Už tai, kad iš­brauk­tų len­te­lę, už tą pa­tai­są.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes bal­suo­ja­me dėl 701 straips­nio, ku­ria­me yra pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti 1 da­lį, tik dėl jos, nes dėl ki­tų da­lių (as­muo ne­tu­ri aka­de­mi­nių sko­lų) mes jau bal­sa­vo­me ir ap­si­spren­dė­me pa­lik­ti.

R. PALIUKAS (DPF). Čia da­bar dėl tos len­te­lės, iš­brauk­ti len­te­lę.

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re!

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tik­rų­jų su­si­ta­ri­mas bu­vo toks, kad bū­tų aiš­ku, kad bū­tų įgy­ven­din­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas, kad bū­tų aiš­ku ir skaid­ru ir kad įsta­ty­me aiš­kiai ma­ty­tų­si be jo­kių ga­li­my­bių į vie­ną pu­sę nu­kryp­ti ar į ki­tą, kad bū­tų vi­siš­kai skaid­ru. Yra su­si­ta­ri­mas, yra ba­las, yra vi­siems aiš­ku. Gau­ni to­kį pa­žy­mį, tu­ri to­kį vi­dur­kį – tu­ri sti­pen­di­ją, ne­tu­ri – ir ne­gau­ni. Toks bu­vo dar­bo gru­pės svars­ty­mas ir pa­tei­ki­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­triukš­mau­ki­te.

Bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Už kal­bė­jo V. Stun­dys. (Bal­sai sa­lė­je: „Ne­kal­bė­jo!“) Pra­šau. At­si­pra­šau, pra­lei­dau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Pir­ma pa­sta­ba. Jei­gu Sei­mas to­kio pa­vi­da­lo įsta­ty­mą ir pri­im­tų, jis at­gal ne­ga­lios, vis tiek vals­ty­bė dėl val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos ne­ge­bė­ji­mo su­si­tar­ti, kas yra ge­rai be­si­mo­kan­tis, tu­rės ieš­ko­ti kom­pen­sa­vi­mo bū­dų. Yra ne 300 stu­den­tų, čia yra pre­li­mi­na­rūs uni­ver­si­te­tų skai­čiai, pa­teik­ti Stu­den­tų są­jun­gos, kad tie 300 tu­ri tei­sę bū­ti ro­tuo­ja­mi. O ko­le­gi­jos? Ar mi­nis­te­ri­ja tu­ri sta­tis­ti­ką, ko­kia yra re­a­li si­tu­a­ci­ja? Aki­vaiz­džiai ne­tu­ri, šau­do­ma tuš­čiais šo­vi­niais, tai vie­na.

Ant­ras da­ly­kas, jei­gu jau kal­ba­me apie Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, tai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­kiai pa­sa­kė ne tik tai, kad įsta­ty­me tu­ri bū­ti įtvir­tin­ta ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo sam­pra­ta, ir nu­ro­dė apy­tiks­lius ga­li­mus kri­te­ri­jus, bet Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė ir kit­ką, kad ge­rai be­si­mo­kan­čiam stu­den­tui ne­ga­li bū­ti jo­kiu bū­du už­dė­ta ko­kia nors naš­ta mo­kė­ti už stu­di­jas. Pa­si­skai­ty­ki­te sa­vo įsta­ty­mą, ką jūs ra­šo­te: aukš­to­ji mo­kyk­la tu­rės pi­ni­gų krep­še­lį ir kiek leis, tiek fi­nan­suos. Nu­sta­ty­da­mi ver­ti­ni­mo ska­lę dau­giau ne­gu 7, jūs pa­tys sau pa­ki­ša­te kiau­lę, su­ku­ria­te tei­si­nę si­tu­a­ci­ją, kai stu­den­tai tu­rės ei­ti į teis­mus ir gin­ti sa­vo in­te­re­są. Ir jie bus ab­so­liu­čiai tei­sūs, nes jūs da­ro­te es­mi­nę klai­dą ir ne­no­ri­te su­sto­ti. Tai ra­gi­na­me at­si­to­kė­ti. Mi­nis­te­ri­ja sku­ba, bet sku­ba nu­oga į dil­gė­les.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me tik dėl 1 da­lies iš­brau­ki­mo. Kas pri­ta­ria­te Sei­mo na­rių G. Ste­po­na­vi­čiaus, V. Stun­džio, V. Juo­za­pai­čio pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­to­kią nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te ki­taip.

Už bal­sa­vo 26, prieš – 10, su­si­lai­kė 29. Ne­pri­tar­ta.

Sei­mo na­rio R. Mar­kaus­ko siū­ly­mas dėl to pa­ties straips­nio – pa­pil­dy­ti 5 da­li­mi. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė – ne­pri­tar­ti.

R. PALIUKAS (DPF). Ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Mar­kaus­kai, rei­ka­lau­si­te? (Bal­sai sa­lė­je) At­si­i­ma­te? Dė­koja­me.

3 straips­nis. Sei­mo na­rio R. Pa­liu­ko siū­ly­mas dėl įsi­ga­lio­ji­mo.

R. PALIUKAS (DPF). Aš at­si­i­mu.

PIRMININKAS. At­si­i­ma­te?

R. PALIUKAS (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ne­svars­to­me. Ir Sei­mo na­rių V. Gap­šio, K. Dauk­šio ir V. Skar­ba­liaus įsi­ga­lio­ja… tas pats siū­ly­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę! Pa­baig­si­me pro­ce­dū­rą.

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, ka­dan­gi ma­no, kad…

PIRMININKAS. Tai aš no­riu pir­miau­sia po­no K. Dauk­šio pa­klaus­ti, ar jis rei­ka­lau­ja balsuo­ti?

K. DAUKŠYS (DPF). (…) ko­mi­te­to spren­di­mui.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Bal­suo­ti ne­rei­kia. Ge­rai. Mes bai­gė­me.

Mo­ty­vai už, prieš dėl vi­so. Už – V. Ged­vi­las. (Bal­sai sa­lė­je) Yra tvar­ka, ger­bia­ma­sis opo­zi­ci­jos ly­de­ri.

V. GEDVILAS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ži­no­te, dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pri­ėmi­mo ga­li­ma kur­ti anek­do­tus, is­to­ri­ja la­bai il­ga ir kal­bė­ti rei­kė­tų ne dvi mi­nu­tes.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas pra­ei­tą ka­den­ci­ją bu­vo val­dan­čio­sios dau­gu­mos pa­teik­tas ir pri­im­tas. Po to, kai mes bū­da­mi opo­zi­ci­jo­je krei­pė­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir kai kal­bė­jo­me, kad yra daug pa­sta­bų dėl šio Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo, nie­kas ne­re­a­ga­vo. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad 45 punk­tai ne­ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­jos, ir da­bar juos vi­sus rei­kia keis­ti. Tei­sin­gai, de­šimt me­tų bu­vęs mi­nist­ras G. Ste­po­na­vi­čius kal­bė­jo apie tai, kad mes taip ir ne­su­kū­rė­me ver­ti­ni­mo sis­te­mos. Bu­vo dar­bi­nė gru­pė, dir­bo po­rą me­tų, pri­ėmė spren­di­mą, kad bū­tent to­kia ver­ti­ni­mo sis­te­ma tik­tų. Aš gal­vo­ju, kad gal pa­ban­do­me, kaip ir jūs ban­dė­te su Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mu, da­bar vis­ką tai­som ir kei­čiam, tai pa­ban­do­me ir su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, pa­žiū­rė­si­me, kaip jis veiks. Jei­gu jis veiks blo­gai ir ta sis­te­ma ne­ga­lios, tai mes ga­lė­si­me ką nors tru­pu­tė­lį pa­ko­re­guo­ti, pa­keis­ti. Bet to­kia si­tuaci­ja, ko­kia yra šian­dien, tik­rai ne­ga­li bū­ti. Mes tu­ri­me kaž­ką keis­ti ir ryž­tin­gai pri­im­ti spren­di­mus.

Tie­siog mes pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę, mes da­bar esa­me val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, tai mes ir kei­čia­me tą Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą, ku­ris bu­vo pri­im­tas la­bai ydin­gas ir tu­rin­tis la­bai daug trū­ku­mų, dėl ku­rių pa­si­sa­kė Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Bū­ki­te ge­ri, pri­si­im­ki­te at­sa­ko­my­bę ir šian­dien leis­ki­te mums nors iš da­lies pa­tai­sy­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Aš net ne­abe­jo­ju, kad jis tu­rės ko­kį nors po­vei­kį.

To­liau, kad čia yra la­bai daug po­li­ti­ka­vi­mo, kad stu­den­tams da­ro­ma įta­ka, kad Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jai da­ro­ma įta­ka, kad for­muo­ja­mi ki­ti da­ly­kai. Kiek man te­ko šne­kė­tis su rek­to­riais, kiek te­ko šne­kė­tis su stu­den­tais, pri­ta­ri­mas lyg ir yra. Aš siū­lau vi­siems pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės V. Stun­dys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ke­li da­ly­kai. Pra­ei­tą ka­den­ci­ją val­dan­čio­ji tuo­me­ti­nė ko­a­li­ci­ja Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą pa­tai­sė po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo. O tai, ką mes čia svars­to­me, yra ki­to jū­sų krei­pi­mo­si re­zul­ta­tas, ku­rį, kaip ma­to­me, pa­tai­sy­ti jūs ne­sa­te pa­si­ren­gę. Tie­siog ne­tu­ri­te ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo sam­pra­tos, kri­te­ri­jų ir dėl to vyks­ta ši dis­ku­si­ja. Va­di­na­si, ne­pa­kan­ka­mai ap­skri­tai vy­ko dis­ku­si­ja su aukš­to­jo moks­lo sek­to­riu­je dir­ban­čiais ir stu­di­juo­jan­čiais, tai vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas, jei­gu mes ban­do­me įtei­sin­ti de­šim­ties ba­lų sis­te­mą įsta­ty­mu, tai ta­da kur­ki­me ir ben­drą, cen­tra­li­zuo­tą stu­den­tų ver­ti­ni­mo sis­te­mą, ver­ti­ni­mo mo­de­lį, taip, kaip yra ben­dro­jo ug­dy­mo sis­te­mo­je bai­giant bran­dos eg­za­mi­nus, ta­da vis­kas tam­pa aiš­ku. Ver­ti­na­ma vi­siš­kai vie­no­dai. Vi­si pui­kiai ži­no, stu­den­tai pa­da­rė ap­klau­są, kad 7 ar 8 vie­no­je ar ki­to­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je yra ne­ly­gia­ver­čiai, kad ver­ti­ni­mo kul­tū­ros ap­skri­tai yra la­bai skir­tin­gos, kad sun­kių­jų stu­di­jų pro­gra­mų vi­dur­kiai yra pa­sie­kia­mi ap­skri­tai kur kas ma­žes­ni. Vėl­gi ap­klau­sa tą pa­tį ro­do, stu­den­tai jums vi­siems per­me­tė. Vil­niaus uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos, ma­te­ma­ti­kos vi­sos stu­di­jų pro­gra­mos vi­dur­kiai ne­sie­kia 7. Va­di­na­si, jie, šie žmo­nės, ku­rie ren­ka­si stu­di­juo­ti daug ener­gi­jos, iš­ma­ny­mo rei­ka­lau­jan­čias stu­di­jų pro­gra­mas, rei­ka­lin­gas vals­ty­bei, ne­gaus vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo. Ar mes įver­ti­na­me, ko­kią si­tu­a­ci­ją ga­li­me su­kur­ti pri­im­da­mi štai to­kį įsta­ty­mą? Kvie­ti­mas – su­sto­ki­te!

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – opo­zi­ci­jos ly­de­ris A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik­rai ra­gi­nu čia ne­po­li­ti­kuo­jant stab­te­lė­ti, da­bar da­ry­ti per­trau­ką, su­lauk­ti Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos. Aš ma­tau, štai du so­cial­de­mok­ra­tų aukš­to­jo moks­lo gran­dai – pro­fe­so­rius B. Juod­ka ir M. A. Pa­vi­lio­nie­nė bal­sa­vo taip, kaip ra­gi­no­me mes, mū­sų at­sto­vai. Aš ne­sa­kau, kad mes la­bai ge­rai ži­no­me re­cep­tą, kaip iš­spręs­ti ši­tą ka­zu­są, ku­ris at­ei­na ne dėl ko­kių nors po­li­ti­nių ne­su­si­ta­ri­mų. Iš es­mės mes tu­ri­me pri­pa­žin­ti – at­ei­na iš mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tos, ku­ri, ko ge­ro, nė­ra šio­mis są­ly­go­mis vi­sai to­bu­la. Tai gal rei­kia stab­te­lė­ti ir su­sto­ti prie Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tos, ir ban­dy­ti ją pa­keis­ti taip, kad iš tik­rų­jų įsta­ty­mais bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti ra­cio­na­les­nį re­gu­lia­vi­mą. Da­bar pa­žiū­rė­ki­te, kas iš­ei­na šian­dien po ši­to pri­ėmi­mo? Mes ga­ran­tuo­tai tūks­tan­čius stu­den­tų sių­si­me į teis­mus ir jie rei­ka­laus, pa­vyz­džiui, iš uni­ver­si­te­tų pi­ni­gų, po to iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos. Nes da­bar iš­ei­na taip, kad ga­li uni­ver­si­te­te bū­ti la­bai daug la­bai ge­rai be­si­mo­kan­čių, gau­nan­čių ir aš­tuo­ne­tą, ir de­vy­ne­tą…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis opo­zi­ci­jos…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau bau­giu. Bai­giu!

PIRMININKAS. Jūs ga­li­te pa­pra­šy­ti per­trau­kos, bet jūs da­bar kal­ba­te dėl mo­ty­vų, dėl mo­ty­vų kal­bė­jo­te!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pa­aiš­kin­siu jums, ger­bia­ma­sis A. Sy­sai, kur jūs da­bar stu­mia­te vals­ty­bę. Jei­gu jūs to ne­su­pran­ta­te, tai…

PIRMININKAS. Kur jūs nu­stū­mėt, mes ži­no­me…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs ži­no­te? Tai su­ži­no­si­te dar dau­giau. No­riu pri­min­ti, kad pa­gal da­bar svars­to­mą įsta­ty­mą bus dau­gy­bė ga­unan­čių ir 8, ir 10, ku­rie ne­gaus jo­kio fi­nan­sa­vi­mo pa­gal ši­tą api­brė­ži­mą, bū­da­mi ge­rai be­si­mo­kan­tys. Į kur mes vi­są sis­te­mą da­bar stu­mia­me?

Aš kvie­čiu frak­ci­jos var­du bal­suo­ti už tai, kad bū­tų da­ro­ma per­trau­ka iki ki­tos sa­vai­tės ir iš­klau­so­ma Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos nuo­mo­nė.

PIRMININKAS. Ga­li­ma da­ry­ti iki ki­to po­sė­džio, ne­ga­li­ma da­ry­ti sa­vai­tės.

Rei­ka­la­vi­mas yra tei­sė­tas. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­riame opo­zi­ci­jos ly­de­rio frak­ci­jos var­du pa­pra­šy­tai per­trau­kai iki ki­to po­sė­džio. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Už per­trau­ką bal­sa­vo 27, prieš – 15, su­si­lai­kė 15. Per­trau­kai ne­pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, pri­tar­ta – 1/5. Dė­ko­ju. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

 

13.52 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildymo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3377(2) (svars­ty­mas)

 

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo to pa­ties straips­nio įsta­ty­mo pro­jek­tas, tik ki­tu nu­me­riu. Pra­ne­šė­jas – R. Pa­liu­kas. Svars­ty­mas.

R. PALIUKAS (DPF). No­riu pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­dą, ka­da bu­vo svars­ty­tas ši­tas Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, to pa­ties įsta­ty­mo. Ko­mi­te­tas nu­spren­dė pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-3377(2) ir siū­ly­ti Sei­mui jį svars­ty­ti. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, prieš – 1, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė pen­ki Sei­mo na­riai. V. Stun­dys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Mie­lie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų vėl­gi tu­ri­me to pa­ties ob­jek­to – Mo­ks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo to pa­ties straips­nio ki­tą ver­si­ją. Ko­le­gos, ar jūs įsi­skai­tė­te, kuo ski­ria­si ši­tos dvi ver­si­jos? Ar te­ko kam nors skai­ty­ti vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą? (Bal­sai sa­lė­je) Kai kam ne­te­ko. Tai vie­ną ki­tą de­ta­lę aš pa­sa­ky­siu. Štai pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti įver­ti­ni­mų sam­pra­to­mis.

Jei­gu kas nors ati­džiai ban­dy­tu­mė­te ly­gin­ti abu įsta­ty­mų pro­jek­tus, pa­ma­ty­tu­mė­te pa­ra­dok­sa­lų da­ly­ką. Vie­nas pa­vyz­dys. Pir­ma­me va­rian­te, dėl ku­rio jau su­tar­ta per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio, įve­da­mas sep­tin­tu­kas ir sa­ko­ma, kad ge­rai be­si­mo­kan­tis ir vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą gau­na tas, ku­rio įver­ti­ni­mas už aka­de­mi­nį lai­ko­tar­pį yra di­des­nis ne­gu įver­ti­ni­mas vi­du­ti­niš­kai. Ka­da at­si­ver­ti vi­są ver­ti­ni­mo ska­lę, ten ma­tai to­kius pa­ra­šy­mus: 8 – ge­rai, 7 – vi­du­ti­niš­kai, 6 – pa­ten­ki­na­mai. Pats įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­sa­ko, kad ge­rai be­si­mo­kan­tis yra tas, ku­rio pa­sie­ki­mai yra įver­tin­ti aš­tun­tu­ku. Taip ar ne?

Da­bar šio­je ver­si­jo­je, ku­rią pri­sta­tė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, yra vie­nas rik­tas vi­so­je ver­ti­ni­mo ska­lė­je – tu­ri bū­ti pa­sie­ki­mai ver­ti­na­mi ne ma­žes­niu ba­lu kaip 7, ir ver­ti­ni­mo ska­lė­je at­si­ran­da: 8 – ge­rai, 7 – pa­kan­ka­mai ge­rai, o 6 – pa­ten­ki­na­mai. Štai pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti įver­ti­ni­mais ir da­ry­ti iš to keis­tą vals­ty­bi­nę po­li­ti­ką. Vie­nu at­ve­ju tai yra vi­du­ti­niš­ka, ki­tu at­ve­ju tai yra pa­kan­ka­mai ge­rai. Va­di­na­si, ši­ta sis­te­ma aki­vaiz­džiai ne­veiks. Rei­kia gal­vo­ti apie ki­tą sis­te­mą.

Ki­tų pa­vyz­džių, kaip ga­li­ma api­brėž­ti ge­rai be­si­mo­kan­tį, yra ne vie­nas ir ga­li­ma pa­ban­dy­ti juos tai­ky­ti. Stu­den­tai šian­dien vi­siš­kai įdo­miai pa­tei­kė sis­te­mą, ku­ri su­sie­ta su stu­di­jų kre­di­tais. Kai ku­rios vals­ty­bės yra per­ėju­sios prie to­kios sis­te­mos, tai bū­tų ob­jek­ty­ves­nis da­ly­kas, nes bet ku­riuo at­ve­ju stu­di­jų kre­di­tai nė­ra tik­tai ap­im­tis, bet yra re­zul­ta­tų, tiks­lų pa­sie­ki­mo ver­ti­ni­mas ir kom­pe­ten­ci­jos įgi­ji­mo ver­ti­ni­mas ir jos kau­pi­mas. Tai bū­tų vi­siems su­pran­ta­ma ir vi­sa Eu­ro­pa tą su­pras­tų. Mes žai­džia­me keis­da­mi ba­lų sam­pra­tą taip, kaip kam at­ro­do, ban­dy­da­mi pri­temp­ti prie Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Be abe­jo, tur­būt jau bręs­ta są­ly­gos, kai tu­ri­me gal­vo­ti apie tai, ką mi­nė­jo ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris, grįž­ti prie Kon­sti­tu­ci­jos ir pa­si­žiū­rė­ti į tą straips­nį, ku­ris nu­sta­to vie­na­reikš­miš­kai, kad vals­ty­bė ge­rai be­si­mo­kan­tiems pi­lie­čiams vals­ty­bi­nė­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se lai­duo­ja ne­mo­ka­mą moks­lą. Ge­rai be­si­mo­kan­čio sam­pra­ta tam­pa po­li­ti­nių dis­ku­si­jų ob­jek­tu, o ne ko­kia nors da­ly­ki­ne dis­ku­si­ja. Vė­les­ni Teis­mo spren­di­mai iš tik­rų­jų tiks­liai pa­sa­kė, kad kri­te­ri­jai tu­ri bū­ti su­ra­šy­ti įsta­ty­me, kad jie tu­ri bū­ti skaid­rūs, aiš­kūs, kad vi­si tai iš anks­to ži­no­tų. Ab­so­liu­čiai vis­kas tei­sin­ga, bet lai­kas jau yra pa­si­kei­tęs. Mū­sų ge­rai be­si­mo­kan­čio­jo sam­pra­ta dar sto­vi ant se­nų bė­gių, ir tai yra blo­gai. Sie­ji­mas su ki­tais dy­džiais bū­tų ob­jek­ty­ves­nis.

To­dėl mes nuo­sek­liai ra­gi­na­me: ne­ma­ni­pu­liuo­kim įsta­ty­me ver­ti­ni­mo sis­te­mom, ki­taip ba­lus pa­va­din­da­mi ir gal­vo­da­mi, kad čia jau įgy­ven­di­na­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Ne nu­ta­ri­mas mums tu­ri rū­pė­ti, o ge­rai be­si­mo­kan­tys stu­den­tai ir kri­te­ri­jai, ku­riuos jie ati­tik­tų. Čia yra es­mė, nes kom­pe­ten­ci­ja, įgy­tas iš­si­la­vi­ni­mas yra vals­ty­bės tur­tas, o ne koks nors su­regz­tas grei­tuo­ju bū­du įsta­ty­mas. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvie­čiu R. J. Da­gį.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų mes spren­džia­me ga­na su­dė­tin­gą klau­si­mą, į ku­rį įstū­mė ne vie­nas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas. Gal ma­žiau mes aiš­kin­ki­mės, kas ką pa­da­rė, ko ne­pa­da­rė, bet iš tik­rų­jų mū­sų la­bai keb­li si­tu­a­ci­ja, nes aki­vaiz­džiai Kon­s­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas mums duo­da iš­spręs­ti be­veik ne­iš­spren­džia­mą pro­ble­mą: ver­ti­ni­mo sis­te­mą su­sie­ti su fi­nan­sa­vi­mo mo­de­liu. (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu mes pra­de­da­me juos de­rin­ti, ma­to­me, kad ne­pa­vyks­ta, nes, kaip siū­lo­ma įsta­ty­me pra­ei­to svars­ty­mo me­tu, mes au­to­ma­tiš­kai už­prog­ra­muo­ja­me ar­ba pik­tnau­džia­vi­mą ta sis­te­ma, ke­liant pa­žy­mius mo­kyk­lo­je, to­kiu bū­du gau­nant dau­giau fi­nan­sa­vi­mo vals­ty­bės lė­šo­mis, nors pa­tys to biu­dže­to ne­tu­ri, ir rei­ka­lau­jant iš Vy­riau­sy­bės pas­kui fi­nan­suo­ti, nes tai yra Kon­sti­tu­ci­ja, ar­ba siun­čiant sa­vo stu­den­tus, gal­būt net ir ty­čia siun­čiant, į teis­mus pri­si­teis­ti. Ar­ba mes tu­ri­me gal­vo­ti apie ko­kius nors ki­to­kius kri­te­ri­jus. Ma­nau, kad ly­giai taip pat tie kri­te­ri­jai ga­li bū­ti to­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je vi­du­ti­nis vi­dur­kis, tai yra aiš­ku, skaid­ru ir su­pran­ta­ma. Jei­gu tu stu­di­juo­ji ir ta­vo vi­dur­kis yra ge­res­nis ne­gu vi­sų vi­dur­kis, ge­rai, tu gau­ni tą sti­pen­di­ją ir fi­nan­sa­vi­mą. Jei­gu jis yra ma­žes­nis, ge­rai, ne­gau­ni to fi­nan­sa­vi­mo. Kas čia ne­aiš­kaus? Vis­kas aiš­ku, skaid­ru ir aiš­ku. Aiš­ku, (…) Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, bet iš prin­ci­po rei­kė­tų su Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mais kaž­ką iš prin­ci­po da­ry­ti.

Aš gal iš ki­tos sri­ties pa­sa­ky­siu. Šią va­sa­rą mes ga­vo­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, ku­ris mū­sų pri­im­tą įsta­ty­mą dėl so­cia­li­nio būs­to pa­ver­čia nie­kais. Mi­nis­te­ri­ja dar ne­su­re­a­ga­vo, bet iš es­mės pa­ver­čia nie­kais, nes bu­vo įtei­sin­tos dvi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nuo­sta­tos. Pir­ma, kad įtei­si­na­mi tei­sė­ti lū­kes­čiai, ku­riuos bū­ti­nai tu­ri pa­ten­kin­ti sa­vi­val­dy­bė, duo­da­ma so­cia­li­nį būs­tą, kas nė­ra ne­apib­rėž­ta. Lū­kes­čiai ga­li bū­ti įvai­rūs. O ant­ras da­ly­kas, pa­nei­gian­tis bet ko­kią sa­vi­val­dos ga­li­my­bę kur­ti so­cia­li­nį būs­tą ir rem­ti žmo­nes, ne­tu­rin­čius būs­to, ka­dan­gi nu­ma­ty­tas im­pe­ra­ty­vas, kad vi­si kri­te­ri­jai ir rė­mi­mo dy­džiai tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ti įsta­ty­mu. Ir ne­va­lia kiš­tis nei Vy­riau­sy­bei, nei sa­vi­val­dy­bėms.

Kaip ga­li veik­ti to­kia sis­te­ma? Ma­tyt, vis dėl­to Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pra­dė­jo per daug lais­vai reikš­ti sa­vo fan­ta­zi­jas, o mū­sų ko­le­gos li­be­ra­lai (štai ger­bia­ma­sis E. Ma­siu­lis iš­ei­na), aš ne­ži­nau, kaip jie ga­lė­tų su sa­vo par­ti­ja to­liau eg­zis­tuo­ti, nes ta­me pa­čia­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­me yra dar kar­tą kon­sta­tuo­ta, kad eko­no­mi­kos so­cia­li­nė orien­ta­ci­ja yra im­pe­ra­ty­vas. Tik so­cia­liai orien­tuo­ta eko­no­mi­ka ga­li bū­ti vys­to­ma Lie­tu­vo­je, nes tai yra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas. Ką li­be­ra­lai da­rys? Ne­ži­nau. Bet jie prak­tiš­kai už Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ri­bų.

Šiuo at­ve­ju tik­rai rei­kė­tų mums įsi­klau­sy­ti ir vie­ną kar­tą gal­būt grįž­ti prie Kon­sti­tu­ci­jos pa­tiks­li­ni­mo taip, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­pri­mes­tų mums sa­vo žai­di­mo tai­syk­lių, nes tai yra aukš­to­sios mo­kyk­los po­li­ti­ka ir švie­ti­mo po­li­ti­ka, o ne vien Kon­sti­tu­ci­jos iš­aiš­ki­ni­mas. Taip, mes tu­ri­me už­tik­rin­ti tą prie­vo­lę, vi­sa tai su­pran­ta­ma, bet ne­bū­ti­nai taip, kaip su­pran­ta de­vy­ni nie­kie­no ne­rink­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­le­gai. Tu­rė­tu­me pa­si­tar­ti, ka­dan­gi at­ėjo per­trau­kos me­tas. Mes ga­li­me pa­da­ry­ti per­trau­ką ir tęs­ti po pie­tų iš ei­lės ir dis­ku­si­jas, ir bal­sa­vi­mus, ir ki­tus da­ly­kus, nes per tą lai­ką dar ku­ri nors par­ti­ja ga­li at­si­ras­ti už įsta­ty­mo ri­bų. Siū­lau da­ry­ti per­trau­ką. Jei­gu ne­pri­eš­ta­rau­ja­te, skel­biu ry­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.