LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

                                                                                                   

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO PROJEKTO NR. xiiip-3868

 

2020-05-20  Nr. 102-P-17

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis,  Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski,  Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius,  Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

            Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

             Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas.

             2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

2

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad areštą atliekantys nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, neturi atlikti darbinės veiklos, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo darbinės veiklos.

Pritarti

Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 1 dalis patikslinta.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

2

32

3

2

 

           2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo senatvės pensija“ sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje braukti žodį ,,valstybinės“. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

Patikslintos sąvokos.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

6

2

 

           3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalies tekstą įrašytinas skaičius ,,6“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

7,8,910,

11,

12

 

 

           4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir įvertinus tai, kad keičiama daugiau nei pusė įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio sudėtinių dalių, keičiamo įstatymo 73 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 73 straipsnis sudarytas tik iš punktų (neturi dalių, todėl ir pakeitimų esmėse dalys nenurodytinos). Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams.

Pritarti

Atskirų straipsnių struktūra patobulinta.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

18

35

4

2

2

5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnį, minimalus amžius pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus yra keturiolika metų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimu nuteistam nepilnamečiui išvykti kartu su globėjais. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

Nuostatos  patikslintos.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

20

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies.

Pritarti iš dalies

 Pritarta patikslinti  keičiamo įstatymo 96 straipsnio pavadinimą taip:

„96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais“.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

21

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina įstatymo projekto 22 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 97 straipsnio pakeitimą dėstyti kaip įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį.

Pritarti

Įstatymo  keičiamas 97 straipsnis išdėstytas viename 21 projekto straipsnyje.

Atitinkamai tikslinama tolimesnė  straipsnių numeracija.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

31

 

 

8. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą.

Pritarti

Patikslinta keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalis taip:

„2. Nuteistųjų užimtumo prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:

1)  darbinė veikla;

2)  darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;

3)  bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;

4)  individuali veikla;

5)  dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.“

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

31

 

 

9. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje  vietoj žodžių ,,šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla“ įrašytini žodžiai „šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklomis“, kadangi keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos ne viena, bet penkios užimtumo formos.

Pritarti

Nuostatos suderintos.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

32

 

 

10. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus” vietoje jungtuko ,,ir” įrašyti kablelį.

Pritarti

 

11.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

32

 

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, kartu turėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktas, kuriame numatyta, kad darbo santykiams prilyginamas darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.

Nepritarti

       Atsižvelgiant į tai, kad pagal  patobulinto įstatymo projekto 33 straipsniu siūlomame naujame kodekso XI skyriaus antrajame2 skirsnyje nurodyta, jog už pataisos įstaigų teritorijos ribų nuteistųjų dirbamas darbas prilyginamas darbo santykiams taip, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas, o pagal  patobulinto įstatymo projekto 32 straipsniu  keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų užimtumas darbine veikla (pataisos įstaigų teritorijoje) nelaikomas darbo santykiais, darbo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai šios veiklos vykdymo nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, toks reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

32

 

 

12. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, asmenys savanoriškai gali draustis ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, bet tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu. Be to, šiame punkte tikslintina formuluotė ,,sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais“  atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytą papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką.

Atsižvelgti

Nuostatos patikslintos.

Keičiamame įstatyme nereglamentuoti savanoriško draudimo ir pensijų kaupimo klausimų.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

33

 

 

 

13. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio  4 dalį, kadangi neaišku, kokia atostogų rūšis gali būti suteikta nuteistiesiems (pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti kasmetinės, tikslinės, pailgintinos, papildomos). Be to, šios dalies nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 3 punktu (kokių atostogų metu ir į kokią vietą nuteistieji gali vykti).

Pritarti

Siūloma BVK 135 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.“

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

46

47

 

 

14. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebeliko materialinės atsakomybės instituto, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio pavadinimą. Atitinkamai kartu turėtų būti patikslintas ir XIII skyriaus pavadinimas.

Pritarti

Patikslintas  XIII skyriaus ir 169 straipsnio  pavadinimai  bei 169 straipsnio nuostatos.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

35

 

 

15.  Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnis dėstomas nauja redakcija, kurioje nebelieka  perkėlimo į atviras kolonijas tvarkos, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo  90 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 140 straipsnį.

Nepritarti

 Įstatymu XIII-2234  keistas BVK 90 straipsnis, kurio redakcija įsigalios 2020 07 01,   nuorodos  į įstatymo 140 straipsnį nėra.

Keičiamo įstatymo 90 straipsnyje nėra nuorodos į keičiamo įstatymo 140 straipsnį.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

37

 

 

16.  Įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu (derintini žodžių „didžiausia“ ir „pinigų sumos“ linksniai).

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019- 10-04

47

 

 

17. Įstatymo projekto  45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuteistieji atsako už bausmės metu padarytą žalą, atliekant darbinę veiklą ir nustatomas tokios atlygintinos žalos dydis, t.y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 153 straipsnį, darbuotojo atlygintinos žalos dydis yra siejamas su jo vidutiniu darbo užmokesčiu, tuo tarpu nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus (keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bus mokama piniginė išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. Todėl neaišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginama.

 Antra, pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau šis straipsnis remiantis keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų užimtumui darbine veikla negalės būti taikomas, nes toks atvejis nėra numatytas šiame kodekse.

 Trečia, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai nuteistiesiems darbinės veiklos atlikimo metu būtų padaroma žala, jie  turėtų teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  nustatyta tvarka.

Pritarti

Patobulintame projekte 47 straipsnis.

Nuostatos suderintos  ir  BVK  169 straipsnis išdėstytas  iš naujo.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Jevgenijus Subočius

2020-05-01

16

 

 

 

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str., kurio pakeitimuose numatyta (BVK 92 str. 1 d. 2 p.), kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kurių vartojimui būtinas terminis apdorojimas), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus..

Iš tokio teisinio reguliavimo matosi, jog paprastosios grupės nuteistiesiems bus draudžiama turėti televizorius, el. virdulius, nešiojamus kompiuterius.

Mano manymu, jog tokie draudimai nepateisinamai suvaržo paprastosios grupės nuteistųjų asmenų teisės, riboja jų teisę (turint asmeninį nešiojamąjį kompiuterį) į tinkamą gynybą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ieškinį (skundą) pirmosios instancijos teismui bei atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui turi teisę paduoti pats asmuo (gali būti ir nuteistasis). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tai tiek apeliacinį skundą, tiek kasacinį skundą, tiek baudžiamosios bylos atnaujinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 str., 451 str.) galima rašyti pačiam nuteistajam asmeniui. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu tiek ieškinį (skundą), tiek atskirąjį skundą, tiek apeliacinį skundą, gali paduoti asmuo (gali būti ir nuteistasis). Be to, surašyti peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, gali irgi pats nuteistasis. Pažymima, kad peticijos surašymas Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui sietinas būtent su kompiuterio turėjimu, kadangi tik su kompiuteriu gali tinkamai užpildyti šias peticijas. Pastebėtina, jog pataisos įstaigose nėra suteikiama teisė (galimybė) pasinaudoti įstaigos kompiuteriu tikslui surašyti pranešimą, ieškinį, skundą, peticiją ir kt.. Iš nurodyto akivaizdu, kad iš nuteistųjų asmenų (paprastosios grupės), kuri gali būti pakeista į lengvąją grupę tik po 6 mėn. (Įsakymo 4 str., kurio keičiamas BVK 68 str. 1 d. 1 p.), t. y. faktiškai kai pasibaigia 6 mėn. peticijos padavimo Europos Žmogaus Teisių Teismui terminas, atimami nešiojamieji kompiuteriai vien dėl to, kad jie patys negalėtu tinkamai pasirūpinti savo teisių ir laisvių gynyba, turėti progą patiems pasirūpinti savo gynyba.

Nepritarti

Šiuo metu galiojanti  nuteistiesiems suteikiamų lengvatų ir taikomų apribojimų sistema yra išbalansuota ir neskatina nuteistųjų siekti, kad jų teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama.

Pagal galiojantį reguliavimą, paprastojoje grupėje nustatytas režimas yra pernelyg švelnus, kad nuteistiesiems atsirastų interesas labiau stengtis, kad jis būtų dar sušvelnintas (šiuo metu paprastojoje grupėje laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 80 proc. visų nuteistųjų). Atsižvelgiant į tai, būtina sukurti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kad nuteistųjų laikymo lengvojoje grupėje sąlygos akivaizdžiai kontrastuotų su sąlygomis, nustatytomis paprastojoje grupėje.

BVK pakeitimais nebus apribota paprastojoje grupėje bausmes atliekančių nuteistųjų teisė rengti procesinius dokumentus ar kreipimusis į kitas institucijas, kadangi kiekvienoje pataisos įstaigoje veikia kompiuterių klasės, kur  nuteistieji turi teisę nustatytą laiką dirbti su pataisos įstaigos kompiuteriais. Be to, visi procesiniai dokumentai arba kreipimaisi į institucijas gali būti surašomi ir ranka.

2.

Jevgenijus Subočius

2020-05-01

31

 

 

 

Nesutinku su Įsakymo 30 str., kurio yra keičiamas XI skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas, kurio pakeitimuose numatyta (BVK 127 str.), kad pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis būtų įtrauktas į užimtumą (darbą ir t. t.), tačiau toks teisinis reguliavimas suteikia pataisos įstaigos administracijai teisė ir neveikti BVK nustatyta tvarka, kadangi Įsakymo pakeitimai neįpareigoja pataisos įstaigos administracija įtraukti nuteistuosius į užimtumus (darbą ir t.t.). Manoma, jog šioje vietoje įstatymas turi skambėti: „privalo siekti, o nuteistajam asmeniui prašant – privalo suteikti“, kadangi pataisos įstaigų administracija eina tuo keliu, kad savo neveikimu tyčia nesuteikia nuteistiesiems asmenims darbo.

Nėra suprantama kaip nuteistasis gali būti įdarbintas įvykus BVK pakeitimams, kai net dabar, jeigu pataisos įstaigoje yra laisvu darbo vietų, pataisos įstaigos administracija atsisako ji priimti į darbą motyvuodama tuo, jog šiuo metu nėra laisvu darbo vietų.

       Pažymiu, jog pagal Įsakymo 4 str., kurio keičiamas BVK 68 str. 1 d. 2 p. nuteistasis norintis gauti lengvą grupę turi užsiimti darbinę veiklą BVK 132 str. nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius. Akivaizdu, jog lengvosios grupės nuteistieji asmenys negaus, nes ir dabar esant laisvoms darbo vietoms nuteistieji į jas nepriimami, o negavę lengvosios grupės nuteistieji neturės teisės naudotis bent jau televizoriais ir ei. virduliais...>.

Nepritarti

Daugelyje Europos šalių nuteistiesiems yra privaloma užsiimti darbinė veikla, kadangi darbas laikomas viena iš svarbiausių jų resocializacijos priemonių, pratinančių nuteistuosius ir išėjus į laisvę savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą negali priklausyti nuo nuteistojo noro, pastarasis privalo dirbti, jei jam yra pasiūloma konkreti darbinė veikla.

Pažymėtina, kad BVK 68 str. ir projekto 49 straipsnio “Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas” nuostatos sukonstruotos taip, kad neigiamų pasekmių (atsisakymo švelninti nuteistųjų teisinę padėtį) sulauktų tik tie nuteistieji, kurie atsisakytų dirbti jiems pasiūlytą darbą, o tie nuteistieji, kuriems darbo nebūtų galimybių pasiūlyti, galėtų pretenduoti į projekte numatytą jų teisinės padėties švelninimą.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

5

 

 

 

2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti.

Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo

įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei

2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso

pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą.

Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus.

Įvertinę Projekto Nr. XIIIP-3868 ir Projekto Nr. XIIIP-3870 turinį informuojame, kad buvo atsižvelgta tik į kai kurias Seimo kontrolieriaus teiktas pastabas, ir atkreipiame komitetų dėmesį į tas pastabas, į kurias atsižvelgta nebuvo:

1. Projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsniu siūlomame keisti BVK 69 straipsnyje:

1.1. nepateiktas baigtinis atvejų, kuomet nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, sąrašas;

Nepritarti

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs (4) pagrindai, kada nuteistąjį galima perkelti į kitą pataisos įstaigą, taip pat nurodyta, kad nuteistąjį į kitą įstaigą galima perkelti ir kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais, nuteistojo perkėlimas yra galimas tik Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais, todėl nuteistųjų perkėlimo pagrindų reglamentavimas vienoje straipsnio dalyje netikslingas.

      Po klausymų  patobulinta projekto 5 straipsnio redakcija, taip pat 69 straipsnis papildytas 7,8 dalimis, tiksliai nustatant sąlygas dėl  nuteistojo perkėlimo į kitas įstaigas atliekant ikiteisminio tyrimo  veiksmus, kai nėra galimybių šių veiksmų atlikti pataisos įstaigoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

5

 

 

 

1.2. neįtraukta nuostata, numatanti, kad, perkeliant nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas.

Primename, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 papunktį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec(2003) 23 „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui11 22 punktą, kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 29 d.

nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2009 yra pažymėjęs, jog, nors Europos Tarybos Ministrų

Komiteto rekomendacijos ir rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai,

kurie tiesiogiai netaikomi, jie iš esmės skirti valstybių narių įstatymų leidybai orientuoti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). 1949 m. gegužės 5 d. priimto Europos Tarybos statuto, kurį Lietuvos Respublikos Seimas

ratifikavo 1993 m. gegužės 4 d., 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena Europos Tarybos narė privalo

vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė

bei socialinė pažanga. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos socialinėje, teisės, administravimo ir kitose srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų apsaugos principų sąvado, patvirtinto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr. 43/173, 20-ajame principe taip pat skelbiama, kad, jei sulaikytas ar įkalintas asmuo prašo ir jei tai įmanoma, jis turi būti laikomas nelaisvėje arba įkalintas kuo arčiau jo buvusios gyvenamosios vietos.

        Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame BVK 69 straipsnyje įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas.   

Nepritarti

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamo įstatymo 69 straipsnio formuluotė „pagal galimybes“ būtų visiškai neapibrėžta ir dviprasmiška.

Be to, atsižvelgiant į esamą Lietuvos įkalinimo įstaigų tinklą ir į tai, kad pataisos įstaigose vyrauja bendrabutinio tipo patalpos, siūloma nuostata negalėtų būti įgyvendinta praktiškai, todėl siūlomas teisinis reguliavimas taptu tik deklaratyvus, o nuteistiesiems atsirastų papildomas pagrindas teikti skundus ir reikalauti žalos atlyginimo dėl minimos nuostatos neįgyvendinimo.

 Atsižvelgiant į pastabą, kad  nuteistųjų perkėlimo  iš vienos pataisos įstaigos į kitą būtų kuo aiškiau sureguliuotos, taip pat Klausymų metu apsispręsta detaliau sureguliuoti  teisinį reguliavimą ir dėl laikino nuteistųjų perkėlimo galimybių. Tuo tikslu   papildytas  BVK 69 straipsnis, kuris keičiamas projekto 5 straipsniu, papildomomis 7,8  dalimis, nustatant    sąlygas dėl nuteistųjų laikino perkėlimo ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.

“ 7. Nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, jei jo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus arba nagrinėjant bylą teisme. Perkėlimas galimas tik tada, jei minėtų veiksmų neįmanoma atlikti pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, arba jei jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Nuteistasis į kitą pataisos įstaigą dėl dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus laikinai perkeliamas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar motyvuotu prokuroro nutarimu, o dėl bylos nagrinėjimo teisme – motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi. Kai nuteistojo perkėlimas nebereikalingas, jis kaip įmanoma greičiau grąžinimas į įstaigą, kurioje atlieka bausmę.

8. Motyvuotu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip vienai dienai iš pataisos įstaigos pristatomas į procesinių veiksmų atlikimo vietą, jei šių veiksmų neįmanoma atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis tą pačią dieną grąžinamas į pataisos įstaigą.“

  Atkreiptinas  dėmesys, kad BVK  69 straipsnį papildžius šiomis nuostatomis, suderinat  nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keistinas ir  Suėmimo vykdymo įstatymo  2 straipsnis, todėl įstatymo projektas XIIIP_3870(2) papildytas  nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo  vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

3.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

6,

39

 

 

 

2. Projekto Nr. XIIIP-3868 6 ir 38 straipsniais siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį („Laikinas nuteistųjų izoliuotas izoliavimas), o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią nuteistojo teisę prašyti dėl svarbių priežasčių jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, numatant, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė

jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

  Pastebėtina tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 rengėjas, siekdamas panaikinti nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu, nepateikė pasiūlymo BVK numatyti alternatyvias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas nuteistojo saugumas, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume neatsisakyti BVK 70 straipsnio 6 dalies.

  Tarptautinėje praktikoje nuteistojo izoliavimas paties prašymu laikomas svarbia ir veiksminga apsaugos priemone, kuomet nėra galimybės atskirti visus ypatingą riziką keliančius nuteistuosius.

Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) savo 2018 m. balandžio 20-27 dienų vizito Lietuvoje ataskaitoje, išleistoje 2019 m. birželio 25 d.2, pažymėjo, kad, net ir esant prastoms izoliuoto kalinimo sąlygoms, kai kurie nuteistieji, baimindamiesi dėl savo saugumo, yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių tam, kad jiems būtų taikomos izoliavimo nuo kitų nuteistųjų priemonės. Atsižvelgdama į tai, kad vienintelė šiuo metu esanti priemonė, kuomet nuteistieji dėl saugumo gali būti perkelti atskirai nuo visų nuteistųjų, yra jų izoliavimas kamerų tipo patalpose, CPT rekomendavo Lietuvai priimti teisines nuostatas,

numatančias galimybę asmenis perkelti į tokias patalpas, kurių materialinės sąlygos ir jose taikomas

režimas atitiktų šiems asmenims taikomą bausmės atlikimo režimą.

Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar panaikinus šiuo metu galiojančią nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu ir numačius, jog nuteistasis gali būti izoliuotas tik iki dvidešimt keturių valandų, šis laikas būtų pakankamas siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume BVK 70 straipsnio 6 dalies formuluotės nekeisti.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje  siūloma nustatyti, kad jei nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip  dvidešimt keturias keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

 

 

4.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

 9,

13,

16

 

 

 

3. Projektu Nr. XIIIP-3868 BVK 75, 86 ir 92 straipsnyje siūloma numatyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti šių asmeninių daiktų ir produktų: šviežių vaisių ir daržovių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių.

Taip pat, Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje ir BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti, jog nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką draudžiama, be kita ko, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). BVK 145 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes.

Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti  draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio.

Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms,

efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. irkt. nutarimai). Pažymėtina tai, jog Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma numatyti papildomus asmenims taikomus apribojimus bei keisti BVK nuostatą, kurios paskutinė redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d. Todėl atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad toks BVK nuostatų dažnas keitimas apsunkina teisės taikymą, asmuo negali jaustis saugus dėl savo teisinės padėties ir negali būti įsitikinęs, jog teisėms ir laisvėms nekils grėsmė, o pasirinkęs tam tikrą elgesio modelį jis nepatirs nepagrįstos rizikos ir nuostolių.

Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu.

Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių).

Nepritarti

   Praktika rodo, kad šiuo metu nuteistieji patys nėra suinteresuoti, jog jų teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama arba, priešingai, drausmės grupėje nustatytas režimas yra pernelyg švelnus, kad  nuteistieji susilaikytų nuo sistemingų pažeidimų darymo ir vengtų patekti į drausmės grupę.

Atsižvelgiant į tai, būtina aiškiai diferencijuoti skirtingose grupėse laikomų nuteistųjų apsipirkimo galimybes ir atitinkamai jas sugriežtinti drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems.

Kadangi nuteistieji yra maitinami fiziologinius poreikius atitinkančiu maistu, kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems netikslinga leisti įsigyti maisto produktų, kadangi tai visiškai iškreiptų nuobaudos tikslą ir prasmę, padarytų ją visiškai nepaveikią.

     Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems šios nuobaudos maksimalus terminas sutrumpintas 6 kartus (iki 1 mėnesio).

 Taip pat pažymėtina, kad  yra  atsižvelgta  į Seimo kontrolierių įstaigos atstovų pastabą, nustatant   leidimą drausmės grupėje įsigyti minimalų asortimentą maisto produktų, numatant, kad jie galės įsigyti šviežius vaisius ir daržoves.

 

5.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

31

 

 

 

4. Projekto Nr. XIIIP-3868 30 straipsniu siūloma keisti BVK 126 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas).

Dar kartą pastebime, jog formuluotė „užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla“ yra neapibrėžta ir neaiški, todėl skirtingas tokios formuluotės interpretavimas gali neigiamai paveikti nuteistojo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų, vertinančių, kas bus laikoma prasminga veikla, piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties, siekiant teisinio aiškumo, turi būti konkrečiai apibrėžta sąvoka „prasminga veikla" bei numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų nuspręsti, kas laikytina prasminga veikla, arba turi būti numatyta, kad prasmingos veiklos detalizavimas nustatomas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad dėl šios formuluotės pastabą pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadoje Nr. XIIIP-3868 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projekto".

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir j kitas Projekte Nr. XIIIP-3868 vartojamas neapibrėžtas vertinamojo pobūdžio sąvokas: siūlomuose keisti BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punkte („rizika buvo akivaizdžiai sumažinta“), BVK 871 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 6 punkte („nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, „nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo“), BVK 94 straipsnio 4 dalies 2 punkte („ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis^). Šias nuostatas taip pat siūlytina tikslinti siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad šių vertinamųjų formuluočių skirtingas interpretavimas gali sudaryti prielaidas pareigūnų, atliekančių nuteistųjų vertinimą, piktnaudžiavimui bei lemti nuteistųjų tam tikrą teisinę padėtį.

Pritarti

Patikslinti keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalį taip:

„2. Nuteistųjų užimtumo prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:

6)  darbinė veikla;

7)  darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų;

8)  bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;

9)  individuali veikla;

10)       dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.“

 

6.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

32

 

 

 

5. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsnyje dėstomas BVK 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal turini reikštų, kad asmenims, kuriems yra nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumas, būtų taikomos visos BVK įstatymo pakeitimo projekte numatytos su darbine veikla susijusios nuostatos, įskaitant teisių apribojimus atsisakius dirbti bei reikalavimą darbine veikla užsiimti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesi.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo (dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje) metu sukaupti duomenys rodo, jog pataisos įstaigose nėra darbo vietų, specialiai pritaikytų asmenims su daliniu darbingumu, ir tik keturiose pataisos įstaigose asmenys su daliniu darbingumu dirbo lengvesnius darbus, todėl, įteisinus siūlomą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumo lygis, teises nebūtų užtikrinamos.

Nepritarti

    Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimas numatomas  tik 2022 m., todėl bus imtasi priemonių, kad ir iš dalies darbingiems nuteistiesiems būtų pasiūlyta jų galimybes ir sveikatos būklę atitinkanti darbinė veikla.  Jei pataisos įstaigos administracija tokiems asmenims negalės pasiūlyti jų galimybes atitinkančios darbinės veiklos, ji ir nebus siūloma, o minėtiems nuteistiesiems tai nesukels jokių neigiamų pasekmių ar jų teisių ir laisvių suvaržymo, kadangi neigiamos pasekmės atsiranda tik tada, kai nuteistasis atsisako dalyvauti jam pasiūlytoje darbinėje veikloje.

7.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

32

 

 

 

6. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimus (suvaržymus) asmenims, atsisakiusiems užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti BVK nurodytą laiką.

Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) numatyta, kad disciplina ir tvarka turėtų būti palaikoma taikant tik tuos suvaržymus, kurie būtini siekiant užtikrinti kalinamųjų ir pataisos įstaigos saugumą (36 taisyklė). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BVK 132 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka BVK 142

straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat esant būtinybei pasiruošti ir laikyti egzaminus. Tačiau pagal siūlomą BVK 132 straipsnio 4 dalies formuluotę, šioje nuostatoje nurodyti draudimai galėtų būti taikomi ir tiems nuteistiesiems, kurie siūloma darbine veikla atsisakytų užsiimti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas dėl sveikatos būklės). Todėl siūlytume patikslinti šią formuluotę taip, kad būtų aišku, jog BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai nuteistiesiems taikomi tik tuomet, kai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką nuteistieji atsisako be pateisinamų priežasčių.

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) ir kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, siūlyme iškelta problema yra aptarta įstatymo projekte, papildomai tikslinti nurodytą formuluotę netikslinga.

8.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

32

 

 

 

  BVK 132 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma įtvirtinti ydingą reguliavimą nustatant, jog šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, t. y. įvardijami apribojimai nuteistiesiems būtų taikomi išnykus jų taikymo pagrindams. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apribojimų, skiriamų tuomet, kai suimtasis arba nuteistasis atsisako darbinės veiklos, tikslas

- paskatinti tokį asmenį keisti savo požiūrį, imtis darbinės veiklos laikantis nustatyto pataisos įstaigos

režimo. Kai asmuo nusprendžia įsitraukti į darbinę veiklą, apribojimų tikslas yra pasiektas, todėl papildomi apribojimai šiam asmeniui sukuria perteklinį jo baudimą, pažeidžia proporcingumo

principą bei prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo negalimumo principui.

Pritarti

Patikslinti keičiamo įstatymo 132 straipsnio 4 dalį taip:

„4. Nuteistasis, kuris  atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakė šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką, negali būti skatinamas, jam draudžiama išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), naudotis asmeniniais elektros prietaisais. Šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam nebetaikomi praėjus mėnesiui nuo kitos dienos po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja  pasiūlyta darbine veikla užsiima visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.“

9.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

38

 

 

 

7. Projekto Nr. XIIIP-3868 37 straipsniu keičiamoje BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kai, skiriant asmeniui nuobaudą, būtų atsižvelgiama į visas jo praeityje turėtas nuobaudas, įtvirtintų nepagrįstai didelius apribojimus asmenims, kai net ir baigusių galioti nuobaudų kiekis bei pobūdis būtų reikšmingi skiriant naują nuobaudą. Ši nuostata leistų susidaryti situacijoms, kuomet skiriant nuobaudą asmeniui būtų atsižvelgiama į visas, net ir prieš dešimtmetį taikytas, jau negaliojančias nuobaudas. Toks reglamentavimas pažeistų proporcingumo principą ir prieštarautų bausmės tikslams. Pabrėžtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Pritarti

Patikslinti keičiamo įstatymo 143 straipsnio 2 dalį taip:

„2. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.“

10.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

40

 

 

 

8. Siūlytina tikslinti Projekto Nr. XIIIP-3868 39 straipsniu siūlomo keisti BVK 145 straipsnio 1 dalies formuluotę, joje numatant teisę susisiekti su šeima ir artimaisiais net ir tiems nuteistiesiems, kurie tuo metu yra perkelti į kamerų tipo patalpas.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo standartus, numatančius tai, jog: nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis neturi būti visiškai uždraudžiami kontaktai su šeima, ryšių su šeima apribojimai galimi tik dėl saugumo arba ribotų įstaigos resursų Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Khodorkovskiy and Lebedev prieš Rusiją, remdamasis CPT bendrąja ataskaita Nr. 21 [CPT/Inf (2011) 28, 55 p.], yra pažymėjęs, kad drausminė nuobauda būti baudos izoliatoriuje (vienutėje) dar labiau suvaržo ir taip labai ribotas žmonių, kuriems atimta laisvė, teises. Įkalinimui nėra būdingi papildomi apribojimai, todėl turi būti atskirai pateisinami. CPT rekomendacijoje pabrėžia, kad būtina taikyti tradicinius testus, išplėtotus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: visų pirma, bet koks kitas kalinio teisių apribojimas turi būti susijęs su realia kalinio padaryta žala pataisos įstaigos aplinkoje. Pavyzdžiui, kalinimo vienutėje metu neturėtų būti automatiškai panaikinamos teisės į vizitus, telefono skambučius ir korespondenciją arba prieiga prie kaliniams paprastai prieinamų išteklių (pvz., skaitymo medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų

palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir kad bet kokie papildomi suvaržymai būtų objektyviai pateisinami ir neišvengiamai būtini siekiant užtikrinti saugumą pataisos įstaigoje.

Pritarti

Patikslinti keičiamo įstatymo 145 straipsnio 1 dalį taip:

„1. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.“

 

11.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019-10-21

 

 

 

 

*

9. Projektu Nr. XIIIP-3868 siekiama didinti nuteistųjų užimtumą ir siūloma nustatyti naują nuteistųjų darbinės veiklos ir darbo teisinį reguliavimą įvedant dvi atskiras užimtumo formas - darbinę veiklą ir darbą už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Projekto Nr. XIIIP-3868 2 straipsniu siūloma BVK 56 straipsnio 1 dalyje darbinę veiklą apibrėžti kaip bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančią darbinę resocializuojamo pobūdžio veiklą, jos turinį detalizuojant pirmiau įvardyto straipsnio 2 dalyje: „[...]nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis [...]“. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 56 straipsnio 1 dalyje bei Projekto Nr XIIIP-3868 31 straipsnyje išdėstytame naujame BVK XI skyriuje (BVK 130-133 str.) siūlomas darbinės veiklos apibrėžimas, įsitraukimo į šią veiklą tvarka bei sąlygos savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 131 straipsnyje numatyti darbinės veiklos trukmę - penkios dienos per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonios valandos per dieną, už darbinės veiklos rezultatus skiriamos piniginės išmokos, per

vienerius metus suteikiamas 20 darbo dienų poilsio laikas. Todėl nėra aišku, kodėl nuteistiesiems, kuriems, apskaičiuojant dalyvavimo darbinėje veikloje trukmę, mutatis mutandis taikomos Darbo

kodekso nuostatos (keičiamo BVK 131 str. 2 d.), nebus mokamas darbo užmokestis (siūlomo keisti

BVK 131 str. 2 d. 3 p.), o laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, nebus įtraukiamas į

valstybino socialinio draudimo stažą, šie nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu (siūlomo

keisti BVK 131 str. 2 d. 6 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 siūlomos įtvirtinti nuostatos, susijusios su nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimu, sudaro prielaidas nuteistųjų išnaudojimui, kadangi, nors darbinė veikla savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių, darbinės veiklos dalyviams nebus taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu, nebus taikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos darbo organizavimą ir darbuotojų apsaugą reglamentuojančios normos. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui ir korupcijos apraiškoms, kai vieni nuteistieji būtų įtraukti į darbinę veiklą ir jiems būtų mokamos tik piniginės išmokos, jų nedraudžiant socialiniu draudimu (keičiamo BVK 131 str. 2 d. 3, 6 p.), o kiti - įdarbinti Darbo kodekso nustatyta tvarka (keičiamo BVK 134 str.).

Pagrindiniai principai dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo yra numatyti Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, pagal kurį, be kita ko, Europos Taryba rekomenduoja šalių narių vyriausybėms savo įstatymų leidyboje atsižvelgti į tai, kad darbą įkalinimo įstaigose reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimo (26.1 p.), kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti (26.6 p.), darbo organizavimas ir metodai kalėjime turi būti kiek galima panašesni į taikomus už institucijos ribų (26.7 p.), visais atvejais turi būti teisingas atlyginimas už kalinių darbą (26.10 p.), turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dirbančių kalinių sveikatą ir saugumą (26.13, 26.14 p.), būtina imtis priemonių, kad, draudžiant kalinius nuo gamybinių traumų, įskaitant profesinius susirgimus, sąlygos nebūtų blogesnės negu tos, kurios pagal įstatymą taikomos dirbantiesiems laisvėje (26.14 p.),

dirbantys kaliniai, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą (26.17 p.) ir kt.  Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CDPC) 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtame Europos kalėjimų taisyklių komentare5 pabrėžiama, jog šių taisyklių 26 punkte numatyti principai taikomi visų rūšių nuteistųjų darbams (nagrinėjamu atveju - ir darbinei veiklai). Taigi bet koks nuteistojo darbas (šiuo atveju - darbinė veikla) turi turėti labai aiškius tikslus, būti nukreiptas į nuteistojo ugdymą, jo kompetencijų formavimą, galimybę užsidirbti (atlyginti žalą ir pan.), turi būti  užtikrinta dirbančiųjų socialinė ir sveikatos apsauga.

Pakartotinai pažymime, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimus, kurie būtų taikomi nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla.

Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu taip pat siūloma BVK 128 straipsnio dalyje numatyti, kad nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nebūtų laikomas priverstiniu nuteistųjų darbu, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: nuteistiĮjų darbo (darbinės veiklos) rezultatai nėra komerciniais tikslais perduodami naudoti tretiesiems asmenims; šis nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nuteistųjų atliekamas savanoriškai; šis darbas (darbinė veikla) nebuvo išreikalautas prievarta ir nesukėlė papildomos bereikalingos naštos nuteistiesiems.

Atsižvelgdami į tai pažymime, kad nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukurta produkcija arba paslaugos negali būti teikiami kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), be to, toks darbas (darbinė veikla), kuris yra išreikalautas prievarta, grasinant bausme ir kurio nuteistasis nesutiko atlikti laisva valia, prilygintinas priverstiniam darbui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu BVK 132 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti, jog pataisos įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose arba studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistasis laikinai gali būti atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje tam, kad geriau pasiruoštų egzaminams.

Pažymime, kad, pagal Europos kalėjimų taisykles, kaliniams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko mokytis ir kitai veiklai (26.16 p.). Pagal kalėjimo režimą, švietimas neturi turėti žemesnio statuso nei darbas, o besimokantys kaliniai neturi būti nepalankioje finansinėje arba kitoje situacijoje (28.4 p.).

Nepritarti

Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-344/87 yra nusprendęs, kad nuteistųjų darbas negali būti laikomas veiksminga ir tikra ekonomine veikla, jeigu jis yra tik nuteistųjų resocializacijos ir reintegracijos priemonė. Vadovaujantis Europos Komisijos 2006-07-09 sprendimu Nr. nuteistųjų produkcijos gamyba ir paslaugų teikimas nelaikomi ūkine-komercine veikla.

Siūlomas nuteistųjų užimtumo modelis taikomas daugelyje Europos šalių (Vokietija, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir pan.), kur nuteistųjų darbas įkalinimo įstaigų viduje daugiau laikomas terapiniu, o ne nuteistųjų galimybe užsidirbti, kadangi pagrindinis užimtumo darbine veikla tikslas – pagalba nuteistajam adaptuotis visuomenėje po bausmės atlikimo. Šiose šalyse kalinių darbas neša ekonominį pelną (Prancūzijoje nuteistųjų užimtumą net organizuoja privačios kompanijos) ir šis pelnas, kaip ir siūloma projekte, dažnai atitenka bausmių vykdymo sistemai, o kaliniams  išmokamas ne atlyginimas, o piniginės premijos, kurias jie gali panaudoti nedideliems pirkiniams. Pavyzdžiui, Vokietijoje įsigyti daiktus įkalinimo įstaigose veikiančiose parduotuvėse leidžiama tik už pinigus, uždirbtus atliekant bausmę.

Tik nuteistieji, kurie gali be apsaugos laikinai išvykti už pataisos įstaigos, turi galimybę dirbti pagal darbo sutartis ir naudotis atitinkamomis socialinėmis garantijomis.

Projekte aiškiai atskiriama, kurie nuteistieji galės užsiimti tik darbine veikla ir už ją gauti pinigines išmokas, ir kurie turės galimybę pagal darbo sutartis dirbti laisvėje, todėl korupcijos apraiškų tikimybės neįžvelgtina.

Nuteistųjų švietimas taip pat išlieka svarbiu resocializacijos elementu, tačiau siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo (kai į besimokančiųjų sąrašus nuteistasis siekia būti įtrauktas tik formaliai), būtina nustatyti pareigą besimokantiems bent minimalų laiką  užsiimti ir darbine veikla (2 val. per dieną).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė Agnė Širinskienė

2020-05-13

27

 

 

N

Argumentai:

Siekiant sukurti sąlygas pataisos įstaigose veiksmingiau užtikrinti viešąją tvarką, keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 2 dalyje įtrauktina nuostata, pagal kurią Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų, Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai galėtų būti pasitelkiami ir tais atvejais, kai pataisos įstaigos administracija turi duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje gali susidaryti ypatinga situacija (pavyzdžiui, organizuojami neteisėti grupinio nuteistųjų pasipriešinimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams veiksmai, gali kilti riaušės, planuojamas įkaitų grobimas ir pan.)

Pasiūlymas:

Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu turima duomenų, kad pataisos įstaigoje gali kilti ypatinga situacija, ar pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.“

Pritarti

Išdėstyti pasiūlymą projekto 27 straipsnyje, atitinkamai keičiant kitų straipsnių numeraciją.

2.

Seimo narė Agnė Širinskienė

2020-05-13

30

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos valdymo patirtį, Bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnio 2 dalis papildytina nuostatomis, suteikiančiomis teisę Kalėjimų departamento direktoriui imtis priemonių operatyviai apriboti tam tikras nuteistųjų teises, kad būtų tinkamai apsaugota nuteistųjų sveikata ir gyvybė karantino, ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties metu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

29 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„119 straipsnis. Kalėjimų departamento direktoriaus ir pataisos įstaigos direktoriaus teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, taip pat valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (arba) karantino paskelbimo arba nepaprastosios padėties įvedimo atveju atvejais

1. Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad nuteistieji planuoja imtis neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeisiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, nutarimu iki vieno mėnesio sustabdyti:

1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, siuntų(perdavimų) perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;

2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;

3) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;

4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems;

5) leidimą skambinti telefonu;

6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą.

2. Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau, kaip iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:

1) nuteistųjų išvykimą už pataisos įstaigos teritorijos ribų;

2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems;

3) kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas;

4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą;

5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimą;

6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremalios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą.“

Pritarti

Po projekto tikslinimo, 29 straipsnis tampa 30, atitinkamai tikslinama šio straipsnio   numeracija ir pasiūlymo tekste.

3.

Seimo narė Agnė Širinskienė

2020-05-13

43

 

 

 

 

Argumentai:

Siekiant veiksmingiau užtikrinti su nuteistosiomis motinomis augančių vaikų interesus, siūlytina nustatyti, kad išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, būtų sudarytos sąlygos laisvės atėmimo bausmę ne pataisos namų teritorijoje atliekančioms motinoms kartu su savimi auginti vaikus iki jie bus pradėti ugdyti pagal pradinio ugdymo programą (t. y. sulauks amžiaus, kai privalės pradėti lankyti pradinę mokyklą).

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atsižvelgiant į vaiko interesus, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu kasmet gali būti pratęstas pratęsiamas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis ketveri metai vaikas bus pradėtas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą.“

2. Pripažinti netekusia galios152 straipsnio 4 dalį Pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos namų administracijos nurodytą darbą privalo užsiimti šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodytomis veiklomis.“

Pritarti

Patobulinto projekto 42 straipsnis tampa 43.

4.

Seimo narė Agnė Širinskienė

2020-05-13

49

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į pakeitimų kompleksiškumą, COVID-19 pandemijos sukeltą laikiną šalies ekonomikos nuosmukį bei neigiamus pokyčius darbo rinkoje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šių pakeitimų įgyvendinimui, siūlytina suplanuotą dalies įstatymo nuostatų, kuriems įgyvendinti būtinas ilgesnis pasiruošimo terminas, įsigaliojimo datą atidėti vieneriems 1 metams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.  Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 ir 4 dalys, 13 straipsnio 2 dalis, 14, 18, 22–37, 39–41, 42 straipsnio 2 dalis ir 43–45 straipsniai įsigalioja 20212 m. sausio 1 d.

Pritarti

Atsižvelgiant į komitete patobulintą projektą, keičiasi daugelio straipsnių numeracija, todėl  pasiūlymas išdėstytinas taip:

„Pakeisti Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2  dalis, ir  jas išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalis, 22, 29, 31–35, 40 straipsnio 2 dalis, 41–42 straipsniai, 43 straipsnio 3 dalis, 44–45 ir 47 straipsniai įsigalioja 20212 m. sausio 1 d.

     2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 20201m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių komitetas

2019-11-13

 

 

 

*

  Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3868 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento  bei Seimo kontrolierių pastabas.

Atsižvelgti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3868(2) ir komiteto išvadoms su pasiūlymu, kuriems komitetas pritarė.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

4

2

 

 

 Dėl teisinio aiškumo tikslinga atskirti ir išdėstyti atskirai   BVK 68 straipsnio redakcijas  dėl   dvigubo įsigaliojimo būtinybės (dėl nuostatų, kiek tai susiję su užimtumu, kurios irgi įsigalioja vėliau , t.y  įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d), todėl  atitinkamai turi pasikeisti ir BVK 68 straipsnio formuluotės.

Pasiūlymas:

 Siūloma išdėstyti 68  straipsnio redakciją, įsigaliojančią nuo paskelbimo, 1 dalimi ir šio straipsnio redakciją, galiosiančią nuo 2022 sausio 1 d., 2 dalimi:

“1.  Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„68 straipsnis.  Nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus perkėlimas iš vienos grupės į kitą

1. Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;

2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;

4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą  ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;

5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

2. Atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas. Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;

2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;

3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;

4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;

5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;

6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

3. Atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;

2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;

3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;

4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;

5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

4. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, jei atitinka visas šias sąlygas:

1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;

2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;

3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir5 punktuose nustatytas sąlygas.

5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1)  drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;

2)  per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo;

3)  vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;

4)  neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.

6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei.

7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų darbo netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo darbo atleistiems nuteistiesiems.

8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“

2. Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„68 straipsnis.  Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą

1. Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;

2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius, nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;

4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;

5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

2. Nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) atsisakė pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo nutraukė darbo santykius ir ilgiau kaip vieną mėnesį nedirba darbo, kurio vieta yra už pataisos įstaigos arba nuteistuosius įdarbinančios įstaigos teritorijos ribų, arba atsisakė užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ar be pateisinamų priežasčių darbinėje veikloje nedalyvauja šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką;

2) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;

3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;

4) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jam buvo du kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 3 punkte;

5) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;

6) nustatoma, kad jam bausmę atliekant lengvojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

3. Nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) už administracinį nusižengimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam paskiriama administracinė nuobauda;

2) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą;

3) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienerius metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte;

4) nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių;

5) nustatoma, kad jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo.

4. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1) paprastojoje grupėje po grąžinimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės;

2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;

3) atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

5. Nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1)  drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;

2)  per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius;

3)  vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;

4)  neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.

6. Pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis priskiriamas paprastajai grupei.

7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos  dėl nuteistųjų darbo dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos nuteistiesiems, nurodytiems šio Kodekso 125 130 straipsnio 2 dalyje arba kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nuo darbo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.

8. Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“

Pritarti

 

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2020-05-20

28

 

 

 

   Pagal projektu nekeičiamo BVK 115 str. 1 dalį, įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, nebetenka prasmės šio str. 3 dalies nuostata, pagal kurią nustatoma, kad tie patys teisiniai santykiai (Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarka) nustatoma Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (kurias taip pat tvirtina teisingumo ministras).

 Lydinčiajame Suėmimo vykdymo įstatymo projekto  5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka organizuojama Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose nustatyta  tvarka. Todėl suvienodinant šias nuostatas, tikslinga kartu pripažinti netekusia galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3868 keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 115 straipsnio 3 dalį.

   Pasiūlymas :

 Projektą papildyti  nauju straipsniu , išdėstant jį  taip 28 straipsnyje:

„28 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 115 straipsnio 3 dalį.

3. Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš –nėra , susilaikė –2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase. 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3868(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė