Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 362
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame balandžio 16 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. balandžio 16 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašyčiau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 2 klausimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo, nes pagal Seimo statuto 77 straipsnį, sudarant Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, opozicija teikia ir valdančioji dauguma teikia, o, išbraukiant Seimo narius iš Etikos ir procedūrų komisijos, gali vienas Seimo narys. Kadangi jūs siūlote irgi išbraukti vieną Seimo narį ir mūsų frakcijos atstovė A. Širinskienė siūlo išbraukti du Seimo narius, kadangi pats S. Jovaiša spaudoje viešai irgi prisipažino, kad jis pasitrauks iš Etikos ir procedūrų komisijos, tai reaguodama į jo valią opozicija teikia jo išsibraukimą. Plius J. Razma prieš dvi savaites per šoninį mikrofoną pasakė, kad bus, todėl prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, ar Seimo statuto 77 straipsnio nuostata iš esmės neprieštarauja komisijos narių skyrimui ir atstatydinimui iš pareigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Remigijau, tik atkreipiu dėmesį į gautą raštą dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Jį parašė Seimo opozicinės frakcijos, jos siūlo Laisvės frakcijos narį A. Žukauską į Etikos ir procedūrų komisiją. Pasirašė A. Norkienė, S. Skvernelis, R. Budbergytė, V. Fiodorovas, jį taip pat teikia didžioji dalis Mišrios Seimo narių grupės. Neteikė, bet palaikė šį teikimą. Taigi reaguodami į šį raštą ir teikiame Etikos ir procedūrų komisijos sudėties pakoregavimą. Mano vertinimu, darome tai statutiškai.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia įdomiai elgiasi Mišri Seimo narių grupė. Nes, kaip Pirmininkė ir paminėjo, projektas yra teikiamas pagal Statutą, yra reikiamas opozicijos parašų skaičius, yra teikiamas Laisvės frakcijos atstovas, kad komisijos sudėtis atitiktų Seimo statutą. Dabar Mišri Seimo narių grupė įregistruoja pasiūlymą – visišką nesąmonę, ir sako, kad tuo pagrindu išbraukite projektą iš darbotvarkės. Įdomiai čia išeina. Tikrai negalima pavienių Seimo narių siūlymų išbraukti ar siūlyti įrašyti į komisijos sudėtį. Žinome, kad turi būti atitinkami parašai, todėl siūlau palikti darbotvarkėje, o dėl to pasiūlymo, kuris neatitinka Seimo statuto, manau, lengvai apsispręsime.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome išbraukti 1-15 klausimą dėl gyvūnų gerovės, nes iš tikrųjų reikia pasitarti, gal kaime ir arklius reikia paleisti, ir karves reikia paleisti – viską reikia paleisti. Ir klausimas: gal kas iš konservatorių visus šunis ateis paleisti kaime? Na, įdomu vis tiek.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš norėčiau sureaguoti į pono J. Razmos pareiškimą, kad Seimo narys negali teikti siūlymų išbraukti. Tai 77 straipsnyje nėra jokios normos, yra nubrėžtas tik komisijos sudarymas, kad sudaroma Seimo narių frakcijų, priklausančių mažumai, teikimu; arba daugumai. Nėra jokios išbraukimo normos. Vadinasi, galioja bendrosios normos, kurios sako, kad nutarimai yra svarstomi ir priimami taip, kaip įstatymai. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Labai siūlyčiau kolegoms, kurie už 11 tūkst. prisipirko kompiuteriukų, patiems pasitraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos ir nedaryti gėdos Seimui. Suprantu, kad jūs, kaip Seimo nariai, galite dirbti kažkur kitur, bet būti etikos etalonais ir kažkokiais standartais, kada nuskambi už kompiuterį memuarams sumokėjęs 11 tūkst., tai greičiausiai nelabai išeina. Tai tikrai labai raginu kolegas, juo labiau kad gerbiamas S. Jovaiša yra pats pasakęs, kad jisai pasitrauks, žodžio laikytis ir tiesiog eiti save realizuoti kur nors kitoje komisijoje.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis dar norėjo replikuoti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš, gerbiama Seimo Pirmininke, noriu papildyti, gal jūs ne taip supratote. Kad opozicija teikia, viskas gerai. J. Razma už darbotvarkę atsakingas. Pirmininke, yra esminis dalykas, kad yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Pagal Seimo statutą Seimo narys gali teikti pasiūlymus dėl visų Seimo nutarimų projektų ir dėl svarstomų įstatymų projektų – ta norma yra, ta norma nepaneigta. Bet pagal J. Razmos paaiškinimą dėl 77 straipsnio išeina taip, kad A. Širinskienės pasiūlymo jūs negalite svarstyti, nes ne, tai pateikė ne visa opozicija. Tai iš esmės reiškia, kad du Seimo statuto straipsniai prieštarauja vienas kitam. Todėl siūlome išbraukti, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad paaiškintų, ar 77 straipsnis taikomas ta apimtimi ir dėl kitų teikiamų Seimo nutarimų projektų, kada Seimo nariui apribojama teisė pateikti pasiūlymą.
Antras, Seimo Pirmininke, yra variantas, kada teisėjus skiriame slaptu balsavimu. Dabar dalį teisėjų atleidžiame neslaptu balsavimu, tam pakeitėme Seimo statuto straipsnį. Plius iki to laiko mes tris Seimo narius, tai A. Palionį ir P. Čimbarą, keitėme lygiai taip pat tik pateiktu Seimo nario pasiūlymu – ne opozicijos, bet vieno Seimo nario pasiūlymu. Kadangi yra praktikoje jau trys tokie pakeitimai, todėl aš siūlyčiau išbraukti tą klausimą iš darbotvarkės. Valdyba kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinimo, kad ateityje nebūtų nesusipratimų. Čia nuo to niekas nepasikeis.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, Seimas tikrai apsispręs balsuodamas dėl jūsų pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės, o aš siūlau visgi susilaikyti nuo bandymų kokiais nors būdais stabdyti Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo tvarką ir papildymą nariu, kurio dabar trūksta. Prašau, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudėties ir dėl ponios A. Širinskienės iškelto klausimo. Tikrai noriu nuraminti, kad S. Jovaiša, nors jis sakė svarstysiąs savo galimybę dirbti šioje komisijoje, tačiau iš pat pradžių apsisprendė ir jis, ir frakcija, kad mes pakeitimą darysime. Tačiau aš noriu pabrėžti, turbūt prieš gerą pusmetį, kai buvo laisva mūsų vieta (kvota) Etikos ir procedūrų komisijoje, mes bent kelis mėnesius laukėme, kol opozicija patvirtins mūsų teikimą, kuriuo buvo teikiami ne vienas ir ne du, o trys variantai. Džiaugiuosi, kad patvirtinote Laisvės frakcijos teikimą, nors jie irgi laukė, mano žiniomis, bent kokį mėnesį. Tai tikrai mes padarysime pakeitimus dėl S. Jovaišos tada, kai sutarsime dėl mūsų siūlomo kandidato, kuris bus priimtinas opozicijai, kad nebūtų vakuojanti vieta.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pasisakėme šiuo klausimu, vėliau repliką po balsavimo suteiksiu. Dabar apsispręskime balsuodami. (Balsas salėje: „Atsiprašau, aš dar, aš dar dėl darbotvarkės!“) Gerai. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Juk kalbama ne apie formą, o apie turinį, pačios komisijos turinį. Pasirodo, tie, kurie tiek laiko dėjosi šventaisiais, na, nėra šventieji. Apie tai kalbama.
PIRMININKĖ. Prašau dėl darbotvarkės.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu grįžti prie darbotvarkės. Frakcijos vardu prašau išbraukti projektą Nr. XIVP-3100 – Želdynų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Yra išsakyti pasiūlymai. Taigi pirmiausia apsispręskime dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo išbraukti rezervinį 2 klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 50, prieš – 46, susilaikė 12. Pasiūlymui išbraukti nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Antrasis pasiūlymas V. Ąžuolo – išbraukti 1-15 klausimą, projektą Nr. XIVP-3606 – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimą. Balsuokime. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 53, prieš – 32, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat A. Gedvilienė siūlo frakcijos vardu išbraukti 1-16.1 klausimą – Želdynų įstatymo projektą Nr. XIVP-3100 ir projektą Nr. XIVP-3101 – iš darbotvarkės. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 100, prieš – 6, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Ar visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu?
Atsiprašau. Dar prieš balsavimą yra keli klausimai, kurie nėra įrašyti į pavasario sesijos darbų programą. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio pakeitimo projektas, 2-5.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3240 bei lydimasis ir 2-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime visus šiuos keturis projektus svarstyti šiandieną? Ačiū.
Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 33. Darbotvarkei pritarta.
10.13 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš svarstant darbotvarkės klausimus, kolegos, primenu, kad keičiasi balsų skaičiavimo grupės sudėtis. Nuo balandžio 16 dienos iki gegužės 16 dienos bus tokia sudėtis: A. Butkevičius (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), J. Džiugelis (Mišri Seimo narių grupė), G. Kindurys (Valstiečių ir žaliųjų frakcija), O. Leiputė (Socialdemokratų partijos frakcija), I. Pakarklytė (Laisvės frakcija), M. Skritulskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), I. Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija) ir J. Varkalys (Liberalų sąjūdžio frakcija).
10.13 val.
Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 727, 728, 729 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066(2), Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 389, 392, 405 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3067(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo kodekso keliolikos straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo naujais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase. Primenu, kad balsavimo intervalas nuo 10 val. 40 min.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Baudžiamojo kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3066. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.14 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390. Pranešėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2024 m. balandžio 10 d. svarstė projektą. Iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų nebuvo gauta. Komitetas suformulavo keletą savo pasiūlymų. Pacituosiu.
Pirmuoju pasiūlymu komitetas pasiūlė palikti dabar egzistuojantį pasiteisinusį reguliavimą, pagal kurį krašto apsaugos ministras nustato apdovanojimo ginklu tvarką visoje krašto apsaugos sistemoje. Pirminiame VRM siūlytame variante buvo numatyta papildoma galimybė Lietuvos kariuomenės vadui nustatyti asmenų, einančių pareigas Lietuvos kariuomenėje, apdovanojimo ginklais tvarką, tačiau reaguojant į Krašto apsaugos ministerijos poziciją komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta, kad tokio poreikio nėra.
Antras komiteto siūlymas yra techninis – pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą, kad įsigaliotų liepos 1 dieną ir visi teisės aktai būtų priimti iki šių metų birželio 30 dienos. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuodami.
10.16 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3627(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3627(2). Svarstymo stadija. Diskusijoje kalbėti užsirašė gerbiamas A. Vinkus. Atsiprašau. Dar kviečiu A. Žukauską, kad pristatytų komiteto išvadą, ir po to jau bus diskusija. Viskas gerai. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl darbotvarkės 1-4 klausimo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komitetas svarstė ir pritarė vienu balsu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar A. Vinkus dalyvaus diskusijoje dėl projekto Nr. XIVP-3627. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, labai ačiū už taip sklandžiai visais etapais aptariamą Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo situaciją. Šiandien aš noriu pakalbėti dėl pataisos, kurią svarstyti privertė mūsų situacija. Kiek žinau, pateikė ir, kiek mes žinome, Seimo Pirmininkė yra pateikusi vieną variantą. Aš drįsau pateikti kitą variantą.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma išplėsti apdovanojimo įteikimo atvejus, siekiant, kad fiziniam asmeniui apdovanojimas galėtų būti skirtas ir po mirties. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta taip: „Atsižvelgiant į tai, kad apdovanojimas skiriamas asmenims (paprastai – fiziniams) už viso gyvenimo pastangas skleisti parlamentarizmo idėjas, puoselėti demokratiją ir valstybingumą, manytina, jog apribojimas skirti šį apdovanojimą asmenims po mirties yra neproporcingas, nesuteikia galimybės tinkamai paminėti iškilias asmenybes bei įamžinti atminimą.“
Noriu pabrėžti, kad visi įsteigti apdovanojimai – Laisvės premija, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis ir kiti – negali būti skiriami asmenims po mirties. Kadangi įstatymo pakeitimo inicijavimą lėmė skaudi žinia apie disidentės, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbės, vienuolės F. N. Sadūnaitės mirtį, taip pat susiklosčiusios aplinkybės, kad Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai buvo pateikta šviesios atminties sesers F. N. Sadūnaitės kandidatūra jai esant gyvai, taip pat ir Seimo nutarimo projekto dėl apdovanojimo paskyrimo pateikimo stadija Seimo posėdyje vyko, kai kandidatė buvo gyva, todėl siūlau įstatymo 2 straipsnio 4 dalį keisti ne išbraukiant „mirusiam asmeniui“, bet papildant aplinkybe, kad apdovanojimas po mirties gali būti įteiktas tais atvejais, kai asmens kandidatūra buvo pateikta Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai jam esant gyvam.
Siūlau pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „Apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta komisijai jam esant gyvam, taip pat likviduotam, reorganizuotam juridiniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla.“
Dėl įstatymo 6 straipsnio pakeitimo. Taip pat įstatymo pakeitimo projektu siūloma atlikti techninius pakeitimus, siekiant spręsti praktines problemas. Siūloma sureguliuoti, kam įteikiamas apdovanojimas. Jei apdovanojamas asmuo po mirties, tai yra siūloma papildyti įstatymo projektą taip: „Jeigu apdovanojamas asmuo po mirties, apdovanojimas ir liudijimas gali būti įteikti jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.“ Visgi verta pažymėti, kad tais atvejais, kai apdovanojimas būtų skiriamas asmeniui, praėjus ilgam laikui po jo mirties, gali būti mirę ir šio asmens šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai, todėl gali iškilti kebli situacija, kad pagal įstatymą nebūtų kam įteikti apdovanojimą.
Siūlau apsvarstyti ir įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip (papildyti 6 straipsnį 51 dalimi): „Jeigu apdovanojamas asmuo po mirties, apdovanojimas ir liudijimas gali būti įteikiami jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams. Jei šeimos nariai ir artimieji giminaičiai yra mirę, apdovanojimas ir liudijimas gali būti įteikiami fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris rūpinasi asmens, kuriam skirtas apdovanojimas po mirties, viso gyvenimo nuopelnų ir atminimo įamžinimu. Kai asmuo apdovanojamas po mirties ir yra mirę jo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, Seimo valdyba priima sprendimą, kam bus įteiktas apdovanojimas.“ Baigiu. Taip pat įstatymo pakeitimo projektai…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega, į pabaigą.
A. VINKUS (LVŽSF). Jeigu laikas baigės, tai aš ir baigiu. Esmę pasakiau.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Atsiprašau, A. Vinkus ir dėl motyvų, bet jau viskas tikriausiai išsakyta, taip? Dėkoju. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3639 (pateikimas)
Ir dabar, kadangi lenkiame laiką, tai aš norėčiau pakviesti J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-3639. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tą projektą mes jau beveik aptarėme tvirtindami darbotvarkę. Pats mano teikiamo projekto turinys labai paprastas: juo siekiama užbaigti Etikos ir procedūrų komisijos formavimą, kad jos sudėtis tiksliai atitiktų Seimo statutą. Buvo galų gale gauti opozicijos atstovų parašai teikiant A. Žukausko, kaip Laisvės frakcijos atstovo, kandidatūrą į Etikos ir procedūrų komisiją, tai dabar teikiamu mano projektu ir siūloma papildyti komisijos sudėtį, įrašant į ją A. Žukauską.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Širinskienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tiesiog sunku ką nors ir pasakyti, kai matai, kad registruojamos pataisos ir argumentai yra visiškai melagingi, klaidingi. Kaip jūs manote, čia specialiai yra taip daroma, klaidinant visuomenę, ar iš nežinojimo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad pasiūlymų iniciatorei teisininkei to žinojimo tikrai pakanka. Bet turbūt suprantame, kad dabar ta Seimo narių parlamentinių išlaidų tema yra labai pakylėta viešųjų ryšių. Dėl to turbūt Seimo nariai ta tema stengiasi į save atkreipti dėmesį, tai ir atsiranda tokie pasiūlymai.
Žinoma, aš įsivaizduoju, kad opozicija, kuri pasiūlo kandidatus iš valdančiųjų į Etikos ir procedūrų komisiją, turi turėti teisę ir pakeisti tuos atstovus. Kitais atvejais, kai frakcijos deleguoja savo atstovus į komisiją ar komitetą, kaip žinome, jos kartais keičia tuos atstovus, tai ir čia gali būti atitinkama situacija. Bet tokiu atveju, jeigu norima keisti kokį nors atstovą, tai reikėtų surinkti parašus siūlant kitą atstovą, kad Etikos ir procedūrų komisijos sudėtis atitiktų Seimo statuto nustatytus reikalavimus, kur yra labai aiškiai pasakyta, kiek turi būti valdančiųjų, kiek opozicijos atstovų ir kaip tie atstovai atsiranda toje komisijoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, o jums atrodo normalu, kai Seimo narys A. Matulas, kuris čia visiems moralizuoja kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys, per kadenciją įsigijęs „Samsung Galaxy“ telefoną, paskui nešiojamąjį kompiuterį ASUS N5, „Lenovo Idea“ stacionarų kompiuterį, paskui įsigyja už beveik 2 tūkst. „MacBook Pro“, paskui nusiperka „iPhone“ už 1 tūkst. 400 ir 2023 metais įsigyja dar vieną „Samsung Galaxy“ už 1 tūkst. 500, ir galiausiai savo memuarams, kaip sako, rašyti – kompiuterį „Acer Nitro“ už 11 tūkst. eurų! Tai tokie 11 tūkst. eurų kainuojantys kompiuteriai. Dabar Seimo narys, beje, man sukioja pirštą prie smilkinio, kas tikrai nėra pats gražiausias pavyzdys. Tai tokie kompiuteriai yra reikalingi Seimo nario veiklai ir čia viskas gerai su Etikos komisijos nariu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš tikrai nestudijavau nei jūsų, nei A. Matulo įsigijimų, dėl to negaliu čia nieko komentuoti, ką jūs išvardinote, ar tai atitinka tikrovę, ar čia yra kažkokių pažeidimų, ar ne. Bet, kaip minėjau, opozicija, jeigu nori keisti savo parašais pasiūlytus atstovus Etikos komisijoje, tai tiesiog turėtų surinkti parašus kitam siūlomam atstovui. Tai tokį pakeitimą, matyt, Seimas galėtų svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. A. Skardžius kalba prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, išklausius pranešimą ir atsakymus į klausimus bei matant, kaip vienas įtakingiausių Etikos komisijos narių suka pirštą prie smilkinio, kai jo kolegė čia kalba išties rimtus dalykus, man tas turinys labai prasilenkia. Ypač turint omenyje tai, kad tie asmenys, kurie mums moralizavo (aš savęs tikrai nelaikau šventuoju), bet kurie save pateikė savo šventumu artimais vos ne Romos popiežiui ir ilgus metus moralizavo Seimo narius, kad jūs darykite taip ar anaip, pasirodo, tikrai nėra šventieji. Todėl aš manau, kad tikrai šį klausimą reikėtų išbraukti iš darbotvarkės. Seimo frakcijos turbūt pagalvotų. Negi iš tikrųjų nėra mūsų Seime Seimo narių, vertų eiti į šią komisiją, o ne tiesiog būti partiniu principu: nesvarbu, koks, svarbu, kad savas. Bent jau Etikos komisiją suformuokime tokią, kad tikrai nebūtų gėda pačiam parlamentui dėl jos sudėties. Tai nieko asmeniško prieš nieką neturiu, bet asmeniškai teko patirti daug priekaištų iš šių narių, ir ne iš vieno.
Aš dar paminėčiau ir D. Šakalienę, komisijos narę, kuri taip pat dėjosi šventąja, bet pasirodo, kad drono simuliatorius, tai yra, na, tas įrankis, kuris reikalingas būtent Seimo narei, kad jinai galėtų… Nors ponas P. Saudargas minėjo, kad simuliatoriaus priedą galima įsigyti už 25 eurus, tai… Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kadangi D. Šakalienės vardas buvo paminėtas, suteikiu repliką.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau kolegai pasakyti, kad jeigu nesugebate suprasti humoro, tai turbūt nieks jums negali padėti.
PIRMININKĖ. Apsispręsime balsuodami jau netrukus. Motyvai išsakyti.
10.30 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3354(2) (svarstymas)
Toliau svarstome 1-5 klausimą: tai yra Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3354(2). Svarstymo stadija. Kviečiu A. Pocių, kad pristatytų komiteto išvadą. Per tą laiką A. Skardžius replikuos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegei D. Šakalienei norėčiau pasakyti, kad yra humoras ir yra juodas humoras.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šio įstatymo pakeitimus ir papildymus balandžio 10 dieną. Komiteto sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje po svarstymo niekas neužsirašė kalbėti, dėl motyvų taip pat. Taigi, apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.31 val.
Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(3). Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas balandžio 10 dieną apsvarstė įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto atsiradimą lėmė rudens sesijoje Seimo priimtas sprendimas, kad turėtų atsirasti atskiras Turto vertintojų rūmų įstatymas. Tai ši Seimo valia yra realizuota. Komitetas, apsvarstęs, pateikęs dar ir keletą savo pasiūlymų, atsižvelgęs į Teisės departamento iš esmės didžiausią dalį pastabų, bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo patobulintam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų dėl šio klausimo taip pat niekas neužsirašė. Atsiprašau, E. Gentvilas užsirašė dėl motyvų, tačiau jo salėje šiuo metu nėra.
10.32 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391(2)ES (svarstymas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, todėl galėtume svarstyti 1-9 klausimą – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3391(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas G. Paluckas pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, išvada trumpa. Komitetas, įvertinęs įstatymo projektą, pritaria jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų nėra.
10.33 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5, 61 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3425(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3425(2). Pranešėjas S. Tumėnas pristatys Kultūros komiteto išvadą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitete svarstėme Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Posėdyje dalyvavo 7 komiteto nariai, visi 7 pritarė. Esmė tokia, kad truputį patikslintos bibliotekų vadovų kadencijos, terminija sutvarkyta.
Antras svarbus dalykas – šia įstatymo pataisa pratęsiamas knygų gyvenimas. Seniau, nurašius knygas, nebuvo galima jų perduoti juridiniams asmenims ir šiaip nebuvo galima jų kam nors dovanoti. Dabar šiuo įstatymu yra išspręsta ta problema. Fiziniai ir juridiniai asmenys galės savo nuosavybėn įsigyti nurašytas bibliotekų knygas. Tokie du esminiai pakeitimai, kurie, manau, pailgins knygų gyvenimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Labai simboliška, vakar minėjome Pasaulinę kultūros dieną, todėl noriu iš visos širdies pasveikinti poną V. Juozapaitį, poną R. Šarknicką, S. Tumėną ir visus kitus. Čia jūsų nacionalinė šventė. Ta proga vakar sveikinome ir muzikos, meno, teatro, dailės, muziejų, kultūros vertybių apsaugos, bibliotekų darbuotojus ir puoselėtojus, o šiandien tęsiame diskusijas.
Detaliai susipažinęs su Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, susisteminau dvi grupes priežasčių, dėl kurių gimė iniciatyva patobulinti dabar galiojantį įstatymą. Vieną grupę priežasčių vertinčiau kaip objektyvias, nes jos susijusios su tuo, kad buvo pakeista nemažai kitų įstatymų, kuriais vadovaujamasi nustatant bibliotekų darbuotojų darbo užmokestį, bibliotekų vadovų veiklą, įvertinant darbuotojų nepriekaištingą reputaciją.
Antra. Kita grupė priežasčių, jas vertinčiau kaip labai pažangų įstatymo projekto iniciatorių sprendimą, tai atsakas į negatyvią visuomenės reakciją ir neigiamą požiūrį į bibliotekų taikomą nereikalingomis ar netinkamomis pripažintų ir nurašomų knygų naikinimo praktiką. Išskirčiau tokius esminius siūlomus pokyčius: pirma, reglamentavimą, kad savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu jo eitos kadencijos metu jis atitiko įstatyme nurodytus reikalavimus; antra, įteisinimą galimybės nurašytas bibliotekų fondo knygas, išskyrus tam tikras išimtis, neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn kultūros ministro nustatyta tvarka. Taip bus supaprastinama dabar galiojanti aukciono tvarka, kuri dėl savo sudėtingumo ir aukštų kaštų bibliotekų sektoriuje nurašytų knygų pardavimo praktikoje netaikoma. Manau, kad mano paminėti ir nepaminėti siūlomi pokyčiai tikrai tobuliau ir praktiškiau reglamentuoja bibliotekų veiklos teisinius santykius. Aš jiems pritariu ir kviečiu jus pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasisakymą diskusijoje. Tuoj pažiūrėsime, ar dėl motyvų užsirašiusiųjų yra. Nėra. Balsuosime jau netrukus.
10.37 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2920, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pakeitimo įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir pakeitimo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2921 (svarstymas)
Dabar norėčiau pasiūlyti apsvarstyti 1 rezervinį klausimą. Į tribūną norėčiau pakviesti L. Slušnį. Tai yra Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2920. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 kelių straipsnių pakeitimo buvo svarstoma ir buvo priimtas sprendimas atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat ir lydimąjį, jeigu galėtumėte.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Gerai. Taip pat ir dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-2921, kuris buvo susijęs, rezultatas yra toks pat – buvo pasiūlyta projektą atmesti. Už – 6, prieš – 4, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Dėl motyvų užsirašę kalbėti Seimo nariai… Už kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš gal tik patikslinsiu, kad čia užsirašėme mes kalbėti už dėl projekto, ne dėl išvados, kas yra labai svarbu. Kolegos, labai gaila, kad toks sprendimas priimtas Sveikatos reikalų komitete ir kad tie, kurie kalbėjo prieš tokį siūlymą, prieš registruotą projektą, matė daugiau žalos, kad visuomenė gaus neva kažkokią klaidinančią žinutę dėl teorinės galimybės, kad jeigu tokie produktai būtų registruoti kaip pagalbos metantiems rūkyti priemonė, tai padarytų kažkokią neva didesnę žalą negu iš esmės pačių produktų eliminavimas iš rinkos. Kolegos, aš tik noriu priminti, kad visiškai neseniai visa žiniasklaida mirgėjo ir margėjo nuo žinučių apie vaikų istorijas, kurie apsinuodija šitomis elektroninėmis cigaretėmis, kai, pasinaudojant jų prekyba, į ten buvo dedamos nelegalios narkotinės medžiagos, kurios patekdavo į ligonines ir iki šiol į jas patenka. Tai yra didžiulė problema, visas pasaulis bando ieškoti, kaip ją spręsti.
Aš tikrai raginčiau nepritarti komiteto siūlymui atmesti tokį projektą ir vis dėlto duoti jam eigą. Tai nereiškia, kad tokio projekto kelias būtų labai lengvas, nes jį dar tektų notifikuoti Europos Sąjungoje. Tai yra ilgas, sudėtingas procesas. Tam reikėtų pateikti ir tam tikrus mokslinius įrodymus, paaiškinimus, kam toks produktas, tiksliau, toks projektas yra reikalingas. Vis dėlto, kolegos, nepasiduokime lobistų išvedžiojimams, kurių buvo komitete tikrai labai daug, ir vis dėlto nepritarkime komiteto sprendimui atmesti. Duokime šitam projektui eigą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Slušnys kalbės už komiteto išvadą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip, už komiteto išvadą, prieš projektą.
Kolegos, pati idėja tikrai tarsi gali atrodyti ir visai patraukli, siekiant sumažinti pasiekiamumą rūkyti įvairias elektronines cigaretes, tačiau mes balsuodami turime neapsigauti. Šiandien tokia situacija, kai prie šeimos gydytojų kabinetų driekiasi eilės ir esame net nepatekinti, kad turime tiek ilgai laukti pagalbos. Priėmę tokį projektą, mes tas eiles tik padidinsime. Šiuo atveju jeigu mes po tokio sprendimo nepadidiname šeimos gydytojų skaičiaus, mes padidinsime jiems krūvį, nes jie turės išrašinėti receptus. Tai galbūt, jeigu mes apsispręstume šiandien, po 12 metų (tiek maždaug yra ruošiamas gydytojas) mes galėtume padidinti tą šeimos gydytojų skaičių. Mano požiūriu, jeigu mes gerbiame gydytojus, jeigu gerbiame asmenis, kuriems tikrai reikia šeimos gydytojo pagalbos, tai gal neužkraukime papildomos naštos medikams išrašinėti receptus tiems, kurie nori žaloti savo sveikatą. Mes iš esmės kalbame apie sveikatos žalojimą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol vaistinėse buvo ir, labai norėčiau tikėti, liks sveikatos atstatymo ir gydomųjų priemonių (vaistų) pardavimo vieta, bet ne sveikatą žalojančių priemonių pardavimo vieta. Jeigu tikrai labai norime riboti tokias pardavimo vietas, tai reikia kaip su rūkymu kavinėse daryti – tiesiog neleisti to daryti patraukliose lankytojams vietose. Tarkime, pradėkime įrengti… liepkime įrengti tualetų prieigose arba lauko erdvėse tiktai ir išginkime iš prekybos centrų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate komiteto išvadai atmesti projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 113: už – 62, prieš – 30, susilaikė 21. Projektas atmestas.
Grįžtame į darbotvarkės pradžią, nes jau yra balsavimo intervalas. Darbotvarkės 1-2 klausimas. Atsiprašau, A. Veryga – replika po balsavimo.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų norėčiau visgi pasakyti repliką ir norėčiau kreiptis į savo kolegą psichiatrą L. Slušnį, kuris šiandien išmaudė visą Seimą ir išdūrė jus visus, kurie balsavote už, sakydamas, kad šeimos gydytojai neva būtų išrašinėję kažkokias priemones. Sveikinu, Linai, už jūsų melagystes, nes tai buvo tipinė lobistų iš tabako pramonės šneka, kurie, yra buvęs laikas, net medikus yra naudoję cigarečių reklamai. Tai šiandien elektroninių cigarečių reklamos veidu tapote jūs, sveikinu! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau trumpam, šiek tiek, nuo darbotvarkės nukreipti dėmesį ir pasveikinti mūsų kolegas iš Aukščiausiosios Rados, kurie vieši šiandien Seime. Malonu jus čia matyti. Linkime gerų susitikimų. (Plojimai) Dėkoju.
10.45 val.
Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 727, 728, 729 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066(2), Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 389, 392, 405 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3067(2) (svarstymo tęsinys)
Kaip ir minėjau, yra balsavimo langas, taigi apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2.1 klausimo – Baudžiamojo kodekso pakeitimo projekto Nr. XIVP-3066 ir lydimojo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
10.46 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390. Balsuojame.
Balsavo 117: už – 117, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.46 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3627(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3627. Balsuojame.
Balsavo 115: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
10.47 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3354(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3354. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
10.47 val.
Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435. Balsuojame.
Balsavo 116: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.
10.48 val.
Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – Kelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392. Kviečiu G. Palucką. Jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą. Čia yra viena Seimo nario pataisa, kurią mes taip pat apsvarstysime.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas, pirmiausia įvertinęs Teisės departamento išvadas, atsiprašau, pastabas, faktiškai visoms joms pritarė, išskyrus dėl 3 straipsnio. Bet tai irgi yra redakcinio pobūdžio pataisa apie kelionės kainą, preliminarią ar ne. Po diskusijų komitetas apsisprendė nepritarti šiai pastabai.
Tuo tarpu yra gauta keletas juridinių subjektų (rinkos dalyvių) pataisų dėl 1 straipsnio. Komitetas nusprendė nepritarti tiek UAB „Dallis“, tiek UAB „Bolt“ siūlymams.
Ir yra gautas vienas Seimo nario G. Palucko pasiūlymas, kuriuo yra siūloma ankstinti įstatymo įsigaliojimo terminą ir nustatyti jį 2025 m. sausio 1 d. Čia yra Ekonomikos komiteto pasiekta kompromisinė formuluotė ir komitetas yra pritaręs iš dalies šiai formuluotei bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašė vienas Seimo narys. D. Griškevičius atsisako, nenori kalbėti. Tik patikslinsiu. Kadangi, Gintautai Paluckai, yra jūsų teikta pataisa, jūs pritariate pritarimui iš dalies, ar ne? Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai formuluotei – pritarti iš dalies? Nematau prieštaraujančių, nematau reikalaujančių balsuoti.
Motyvai po svarstymo. J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti projektui, kuris įves šiek tiek daugiau tvarkos pavežėjų ir taksi rinkoje. Manau, labai svarbus reikalavimas, kad pavežėjai turėtų Europos Sąjungos ar NATO šalyje, taip pat Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Taigi iš kitų trečiųjų šalių su ten gautais vairuotojo pažymėjimais negalės čia vykdyti tos veiklos. Atsiranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, tai irgi svarbu, taip pat draudimas tą patį automobilį naudoti ir taksi, ir pavežėjo veiklai, taip pat kai kurie sugriežtinimai dėl mokesčių mokėjimo. Tikrai projektas visapusiškai naudingas. Kviečiu kuo greičiau jį priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-3392. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
10.52 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391. Balsuojame.
Balsavo 111: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
10.52 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5, 61 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3425(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3425. Balsuojame.
Balsavo 116: už – 116, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi po svarstymo pritarta vienbalsiai.
10.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3639 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Toliau yra pateiktas rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3639. Siūlau balsuoti po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 78, prieš – 7, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. A. Matulas. Ruošiasi A. Širinskienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, išties per šešerius metus pirmą kartą jaučiuosi taip nesmagiai, kai reikia aiškintis dėl tam tikrų išpūstų dalykų, bet jaučiu pareigą pasiaiškinti tautai ir jums, kad toli gražu taip nėra.
Keturias kadencijas dirbu Etikos ir procedūrų komisijoje. Tikrai ne vieną kartą buvo ir vienas, ir kitas kolega priėjęs, gal gali ten pabalsuoti už savą ar už artimiau pažįstamą. Niekada nedariau, sakiau: ne, kolegos, kaip atrodys teisinga, taip ir balsuosiu. Na, bet nesilaikau, jeigu nubalsuosite, kad netinku, tikrai turėsiu daugiau laiko.
Bet noriu paaiškinti dėl to tam tikro mobingo, psichologinio teroro, taikomo kolegoms Seimo nariams kartais dėl to, kas buvo atliekama teisėtai. Pavyzdžiui, dėl tų pačių mano kompiuterių. Aš turiu tris biurus: Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje. Turiu keturis patarėjus. Pradėję dirbti šią kadenciją patarėjai, padėjėjai tiesiog turi su kažkuo dirbti.
Vienas kompiuteris buvo nuomotas kadencijos pradžioje Pakruojo patarėjai. Pasibaigus nuomai aš pats už asmenines lėšas išpirkau, nes negalima jų išpirkti už kanceliarines, ir atidaviau patarėjai. Ji dirba dabar trejus su puse metų tuo kompiuteriu ir atlieka savo pareigas, padeda man. Ir tas kompiuteris yra jai likęs ir liks, nes vertė po trejų su puse metų tikriausiai nėra kažkokia didelė.
Antras kompiuteris stovi Pasvalio biure, stacionarus. Savivaldybės informatikas rekomendavo tokį pirkti. Lygiai taip pat buvo išnuomotas kadencijos pradžioje, nes buvo tuščias kabinetas, ir nupirktas už likutinę vertę už mano asmeninius pinigus, paliktas dviem patarėjams, kurie dirba. Tie kompiuteriai yra palikti, tas kompiuteris paliktas jiems. Aš į juos nepretendavau, jau yra pasakyta seniai: tai yra jūsų, jeigu toliau dirbsime, tai dirbsime su jais.
Ir trečias kompiuteris, kurį kolegė mini, kad aš mokėjau už „Nitro“ kompiuterį 16… 11 tūkst. Tai, kolege, jūs tikrai esate tiek protinga, kad galite atsiversti mano 2023 metų deklaraciją. Ten jūs matote, kad tas kompiuteris, kurį aš pirkau Panevėžio „Topo centre“, su nuolaida kainavo 1 tūkst. 606 eurus. Ne 11 tūkst. Aš nesu matęs Lietuvoje tokių kompiuterių. Visi kompiuteriai ir telefonai, su kuriais dirbu ir aš, ir patarėjai, kainavo apie 11 tūkst.
Iš kur tos lėšos atsirado? Todėl, kad aš jaučiu pareigą, žinau, kad dalis patarėjų, padėjėjų dirba su savais kompiuteriais. Kolegos mieliau leidžia saldainiams, kavai ar kam kitam, bet neaprūpina savo darbuotojų būtina darbui įranga. Aš kitaip elgiausi. Pavyzdžiui, palyginkime, iš kur atsirado tos sumos, kad aš galėjau nupirkti kompiuterius darbuotojams? Na, pavyzdžiui, A. Širinskienė 2023 metais gėlėms išleido 1,5 tūkst. (apvalinu), aš išleidau 900; suvenyrams A. Širinskienė išleido 2 tūkst. 800, aš išleidau 1 tūkst. 400 (apvalinu); knygoms A. Širinskienė išleido netoli 2 tūkst., aš išleidau 400. Štai, suvenyrams… jau minėjau.
Aš mažiau dalinau suvenyrų, bet aprūpinau darbuotojus, kurie patys ir maketuoja, ir ataskaitas leidžia. Galėsiu atnešti penkias ataskaitas gražiausias, po 40 lapų knygelės. Tai, kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau. Aš dabar turiu vienintelį nešiojamąjį trejų metų kompiuterį, dvejų su puse. L. Slušnys, specialistas „iPad’o“, mane konsultuoja, jeigu aš ko nors ten nežinau. Viskas, visi kiti yra skirti darbui ir jie yra ne mano, aš jų neturiu.
Kolegos, tikrai labai nemalonu, bet aš tikrai neišleidau ir saldainiams po 18 tūkst., automobilių remontui. Kolegė A. Širinskienė irgi išleido daugiau negu tūkstančiu daugiau automobilio eksploatacijai ir remontui, nors turėjo važinėti mikroautobusiuku.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ir dvigubai arčiau negu aš. Nuolat šeštadienį, sekmadienį jūsų automobilis stovi čia, Seime.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai kam šituos automobilius remontuojate? Mano yra audinė galinga, o jūsų mikromašinėlė. Aš suprantu, gal jūs ją sulaužote kokiu nors būdu specialiai. Aš labai…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Norėjau paaiškinti, kad tikrai taip nėra. Ir labai prašau ir jūsų, ir visų kitų (Seimo nariai irgi turi savo psichologiją, turi artimuosius) tokio mobingo, tokio psichologinio teroro netaikyti, nes mes irgi esame žmonės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš primenu, kad mes svarstome klausimą dėl A. Žukausko tapimo Etikos ir procedūrų komisijos nariu. (Juokas salėje)
Kviečiu A. Širinskienę į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, iš tiesų, aš taip karštai kalbančio kolegos Antano nemačiau net tuomet, kai jisai aiškinosi dėl galimo interesų konflikto įdarbinant žmoną. Aš suprantu, kad kartais kompiuteriai, matyt, yra arčiau širdies, bet man yra labai apmaudu, kad Seimo narys taip lengvai parduoda sąžinę už įvairius „Acer“ ir „Lenovo“, kurių bendra suma – 11 tūkst. eurų. Kiek teko žiūrėti, kiti kolegos tikrai sugebėjo kompiuterius ir įrangą tiems patiems padėjėjams įsigyti pigiau. Antra vertus, aš manyčiau, šį kartą ne tiek apie konkrečius kompiuterius turėtų būti kalbama, o apie tai, kokius standartus mes taikome Etikos ir procedūrų komisijos nariams.
Man kyla natūralus klausimas, ar Tėvynės sąjunga, konservatoriai neturi kitų narių, kurie atitiktų etikos standartus, kurie per „Skaidrinam“ akciją nebūtų nuskambėję, įsigiję krūvą kompiuterių ir krūvą telefonų, kurių pajėgumai vėlgi ne A. Širinskienei, bet ponui A. Tapinui (jį jūs ką tik gėdingai apkaltinote mobingu) kelia didžiulius klausimus, ar tokia įranga pagal savo galingumą tikrai yra reikalinga Seimo nario darbui? Šiuo atveju man yra labai apmaudu, kad mes duodame pavyzdį visuomenei, kad galima švaistyti Seimo nario veiklai skirtas lėšas, kad galima įsigyti abejotiną įrangą ir mes tą žmogų premijuojame buvimu Etikos ir procedūrų komisijoje, kurioje jisai labai principingai bandys vertinti kitų kolegų įsigijimus.
Šiuo atveju man tikrai yra gaila – per pirmąją pono Antano kalbą tribūnose buvo vaikai. Tai ko mes mokome, galų gale, vaikus, kada jie mato Seimo narių, suaugusių žmonių diskusiją, kurioje vienas Seimo narys gali sukioti pirštą kitam? Aš manyčiau, jau vien dėl tokio negebėjimo oriai diskutuoti reikėtų keisti Etikos ir procedūrų komisijos narį.
Dėl procedūrinių dalykų. Kaip aš suprantu, man tikrai nebus suteikta galimybė pateikti šitą klausimą balsavimui pirmą kartą per visą Seimo egzistavimo istoriją, nes kažkodėl viena…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, iškart pataisau, kad bus suteikta galimybė pateikti balsavimui ir Seimas apsispręs.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš buvau jau informuota, kad balsavimui neteiksite. Tuo tarpu kitų Seimo narių pašalinimas iš komisijos, tarkime, Seimo narės G. Burokienės, kuris vyko labai neseniai, jisai vyko be jokių kliūčių. Nebuvo juk opozicijos ar valdančiųjų teikimo, tiesiog Seimo narė, kai susiklostė aplinkybės, buvo išbraukta ir ją pakeitė kita Seimo narė.
Aš tikrai norėčiau pakviesti valdančiuosius netaikyti dvigubų standartų: vienų – sau, piktnaudžiaujant Seimo statutu, o kitų – opozicijos kolegoms, tiesiog nesuteikiant jiems galimybės netgi pasiūlyti abejotinos reputacijos žmogų išbraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos narių. Aš manyčiau, garbingas žmogus jau būtų tikrai čia nedaręs to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį.
PIRMININKĖ. Motyvai po svarstymo. Dėl motyvų kažkas užsirašė kalbėti? Taip, yra. V. Valkiūnas – motyvai už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Teisybės nėra – yra interpretacijos. Čia labai įdomiai diskusija pakrypo, tačiau noriu pakreipti kita linkme. Visi tie kompiuteriai ir mobilūs telefonai… Kiek suprantu, ir A. Matulas tuose senuose kompiuteriuose surado kiniškas mikroschemas ir pakeitė į naujas, teisingas. Bet ar taip yra? Aš manau, reikia kreiptis A. Pociaus komitetui į Saugumo departamentą, kad patikrintų, ar yra saugūs tie kompiuteriai ir ar saugiai naudoja tie patarėjai tuos kompiuterius. Dabar, jeigu kinai viską nuskaito ir mato, ką jie veikia čia, Seime, ir kitur, tai yra nonsensas, todėl reikia rimtai į šį klausimą žiūrėti. Aš kreipiuosi į gerbiamą A. Pocių, kad atkreiptų į tai dėmesį ir pradėtų veikti.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas pasisakys prieš. Kortelę įdėkite. (Balsas salėje: „Žodžio laisvė.“)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). O, pagaliau, galvojau, kad neleisite man kalbėti. Ne veltui yra toks labai geras posakis: „Saugiausia vogti, kad niekas neįtartų, yra dirbant sargu.“ Kai dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje, geriausia įsisavinti lėšas ar dar ką nors, dirbant Etikos ir procedūrų komisijoje. Kad prabustų tas konservatorių sąžinės balsas, metus korupcijos šešėlį, išskaidrinus, ir jie išeitų iš tos komisijos, na, tokio sąžinės balso tikrai turbūt jie neturi. Gal ir visose komisijose padarykite taip, na, pavyzdžiui, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje turėtų būti tie nariai, kurie privedė kažką iki savižudybės, nes jie geriausiai žino, kaip tai daryti. Ką padarysi, tokios konservatorių tradicijos, jie jas tęsia, kas bebūtų, jie ir toliau jas tęs. Na, tai eikite tuo keliu, puikiu keliu einate.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami po svarstymo. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 75, prieš – 5, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau jį pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, jau girdėjome, kad kolega S. Jovaiša pats pasitraukia, tai, manau, ta apimtimi mano pasiūlymui galima neabejotinai pritarti. Tikrai siūlyčiau išbraukti kolegą A. Matulą. Jis lygiai taip pat kaip ir ponas Sergejus yra įsigijęs daiktų, kurių įsigijimo etiškumas kelia tikrai labai daug klausimų, ir kelia klausimų ne tik čia, Seime, bet visų pirma kelia klausimų visuomenei ir akcijos „Skaidrinam“ organizatoriams. Aš manyčiau, pirmiausia dėl visuomenės ir dėl tos regimybės, kurią mes dabar sukuriame, kad neetiškai besielgiantys žmonės, neatsakingai naudojantys valstybės biudžeto lėšas, yra Etikos ir procedūrų komisijoje, mes turime priimti tuos sprendimus. O pritarę mano pasiūlymui, aš manyčiau, galėtume daryti pertrauką. Opozicinės frakcijos turėtų galimybę teikti kitus kandidatus, o tai, matyt, šioje situacijoje būtų tikrai teisingiausia.
Labai kviečiu pritarti pasiūlymui ir vėliau sudaryti galimybę opozicijai pasirinkti kitus du asmenis, neturinčius savo gyvenime tokių įrašų dėl „čekiukų“ skandalų.
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs dėl A. Širinskienės pataisos. Taigi, kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 23, prieš – 41, susilaikė 28. Nepritarta.
Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Už kalba J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Man tai įdomu, šiaip mes turėtume balsuoti dėl Etikos ir procedūrų komisijos papildymo. Gerbiamas habilituotas mokslų daktaras, buvęs 85-asis Vilniaus universiteto rektorius, žmogus, kurio etiškumas, kompetencija ir kvalifikacija, man atrodo, tikrai neturėtų kelti abejonių, tai yra A. Žukauskas. Prašau palaikyti A. Žukausko kandidatūrą. Šita komisija tikrai praturtėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kolega A. Žukauskas, kaip man dabar sufleruoja kolegos, yra ne kartą svarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje. Tai vienas dalykas. (Balsai salėje)
Kitas dalykas, aš manau, kelia didžiausią apmaudą. Seimas vėl palieka Etikos ir procedūrų komisiją, kurios narių elgesys iš tikrųjų kelia labai didelių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Seimo ar valstybės biudžeto lėšas, įsigydami įvairią kompiuterinę įrangą. Negana to, ne vienetais, bet didžiuliais kiekiais, kaip kolega Antanas. Tikrai siūlau nepritarti tokiam komisijos formavimui. Labai raginu valdančiuosius, nes jūs žadėjote aukštus etikos standartus ir sakėte, kad užteks mažiausios abejonės, kad būtų priimti sprendimai dėl personalijų, sugrįžti prie tų savo rinkiminių pažadų ir tuos etikos standartus, gal ne pačius aukščiausius, bet kažkokius elementarius, šį kartą pademonstruoti, tiesiog suformuojant tokią Etikos ir procedūrų komisiją, kurios nariai nekeltų kažkokių abejonių.
Dabar situacija tikrai atrodo beprecedentė, kuomet žmonės, nesugebėję paaiškinti, kam reikėjo įsigyti tokį kiekį kompiuterių, kam reikėjo įsigyti tokį kiekį prabangių telefonų, toliau sėdės Etikos ir procedūrų komisijoje ir kiekvieną mėnesį vertins kitų Seimo narių įsigijimus. Kokią moralinę teisę reikšti pastabas, komentuoti ar vertinti kolegų elgesį jie turės? Manyčiau, šitą klausimą tikrai reikėtų užsiduoti. Kreipiuosi ir į ponią I. Šimonytę – jūs koalicijos sutartyje, jos preambulėje tikrai įrašėte labai skambius žodžius apie kitokią politinę kultūrą, apie kitokius standartus, tai tikrai būtų metas…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …tuos standartus pademonstruoti.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl nutarimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105: už – 80, prieš – 4, susilaikė 21. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3639) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai labai ačiū, kad nebalsavote už tą pataisą, kurią teikė kolegė. Matau, kad nebalsavote ir tie, kurie galbūt ir buvote įsižeidę, kad aš atsakiau, kad galbūt palaikysiu balsuodamas vieną ar kitą pusę. Tikrai ačiū už tokį objektyvumą. Žinote, demagogija yra dalykas, kurį išgirsta nemažai žmonių ir galbūt patiki, bet atsakymą, kaip iš tikrųjų yra, ne visi išgirsta. Tikrai yra skaudu, kada kolega, kuris išleido 18 tūkst. saldainiams ir beveik 1 tonai kavos, išdalino tai į kairę, į dešinę, aiškina apie vogimus. Gerai pasidomėjus, įdomu, ar galimai jūsų šeima ten su visa gimine tos kavytės nepliurpė trejus su puse metų? Paprasčiausiai yra gėda.
O kolegė A. Širinskienė, tai irgi žinome mes jos biografiją, istoriją. Aš jau nepasakosiu, kaip jinai dirbo Sveikatos reikalų komitete – baisu buvo žiūrėti, beveik niekada negaudavai žodžio. Žinote, po vieno balsavimo aš šnekėjau su keliais vyskupais tam tikroje vietoje. Sakau, kaip jūs vertinate kolegės šią veiklą, nes ji dėstė tikybą. Tai sakė, kad jiems yra gėda dėl jos elgesio. Tai, kolege, man tikrai yra gėda. Turi būti kažkokie stabdžiai, nes dabar išeina taip: nėra P. Gražulio – tegu gyvuoja naujas P. Gražulis! Nėra karalių – tegyvuoja naujas karalius! Negalima taip, kažkoks padorumas vis tiek turi būti. Aš labai gražiai paaiškinau: jūs važiuokite į kabinetus, pažiūrėkite, kas dirba su jais.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, trumpinkite pasisakymus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Bet reikės pasidomėti ir jūsų transportu – 8 tūkst. 300 eurų išlaidoms, tiek neįmanoma prabangesnei mašinai išleisti, važiuojant dvigubai trumpesnį atstumą. Ką jūs remontavote ir ką ten pylėte, aš pažadu pasidomėti aktyviau, atidžiau, gerai? Tiek netelpa ten, kiek jūs supylėte benzino, pažiūrėjau dabar.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, neskirkime viso dėmesio knaisiojimuisi vieni kitų išlaidose. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš neskirsiu laiko jokiam knaisiojimuisi. Aš tik noriu paklausti gerbiamos A. Širinskienės, ar ji pati pasiskyrė būti šitos akcijos viešuoju veidu Seime, ar ją kas nors paprašė.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik klausimą pasakysiu: o jūs visų Seimo komunistų veidu pasiskyrėte pats būti ar čia taip atsitiktinai išėjo? Tai vienas dalykas. (Šurmulys salėje)
Kitas dalykas, kolegos, mes prieš tai girdėjome tikrai Seimo valdančiųjų etikos etalono kalbą. Šiuo atveju, matyt, visa Seimo etika, valdančiųjų lūpomis ir rankomis, bus matuojama įsigytais kompiuteriais, kurių įsigijimo neįmanoma paaiškinti, įsigytais prabangiais telefonais, kur vėlgi neaišku, kas naudojasi ir kaip su jais yra. Tai yra etikos standartas, kurį šiandien Seimas, matyt, pramušdamas visus įmanomus plintusus, ką tik visai Lietuvai pademonstravo. Tai su tuo ir sveikinu.
11.16 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 721, 753, 762, 80, 81, 821, 90 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3414(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3415(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Toliau pagal darbotvarkę yra 1-11.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3414. Kviečiu pranešėją A. Norkienę, tačiau jos nėra. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą galbūt galėtų pristatyti gerbiamas A. Žukauskas? Gerbiamas Artūrai, ar galėtumėte pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą? Ačiū. Dėl projekto Nr. XIVP-3414 ir lydimojo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Atsiprašau, etikos klausimai mane atitraukė nuo darbo. Komitetas svarstė šį projektą balandžio 10 dieną ir pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui, atliko tai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Jūs lydimąjį irgi pristatėte?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kitas yra…
PIRMININKĖ. Tai čia viskas gerai. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Atsiprašau, nepakviečiau dar J. Varkalio, kuris pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Etikos reikalai visus šiandien blaško. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą 2024 m. kovo 27 d. Komitetas priėmė sprendimą pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti dar kartą gerbiamą A. Žukauską, kad pristatytų lydimąjį projektą Nr. XIVP-3415.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Komitetas tą pačią balandžio 10 dieną svarstė ir lydimąjį projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad 12 val. 20 min. bus balsavimas.
11.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2170(2). Kviečiu V. Targamadzę, kuri pristatys komiteto išvadą.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komitetas kovo 20 dieną svarstė Mokslo ir studijų įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė atmesti, įvertinęs Teisės departamento pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.19 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2332 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2332. Kviečiu pranešėją gerbiamą R. Vaitkų, kad pristatytų komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 10 dieną svarstė įstatymo projektą ir buvo nuspręsta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą išvadą ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, nepritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti Seimui jį atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė kalbėti K. Adomaitis. Jis, matyt, norėtų kalbėti už projektą, tačiau jo šiuo metu salėje nematau.
11.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412.
Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase, tačiau jos salėje šiuo metu nematau. Galbūt kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto galėtų pristatyti išvadą? Gerbiama Agne, ar galėtumėte pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, kovo 20 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso papildymo projektą Nr. XIVP-2412 ir pritarė jam bendru sutarimu visais 9 komiteto narių balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti.
11.22 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3606 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3606. Kviečiu gerbiamą A. Gedvilienę į tribūną. Tai yra pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mes, kelių Seimo narių grupė, teikiame šį Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlome, kad nuo 2027 metų šuneliai nebegalėtų būti laikomi pririšti visą dieną, ir siūlome, kad vis dėlto būtų galimybė juos rišti tik atitinkamomis sąlygomis ne ilgiau kaip 2 valandas.
Dabar aš matau, kad atsirado klausimų, iš kur atsirado tos 2 valandos. Įstatymo projektą rengėme kartu su VMVT specialistais, prašėme taip pat ir nevyriausybinių organizacijų. Mes žiūrėjome, kaip kitose šalyse reguliuojamas šunelių rišimas ir taip pat kokią praktiką mes turime Lietuvoje. Taigi Lietuvoje gyvūnų veisėjams taip pat yra nurodyta, kad jie veisdami šunelius, laikydami juos lauke gali juos rišti, bet ne daugiau kaip 2 valandas. Tai yra įtvirtinta Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintame įsakyme „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“.
Taip pat yra ir kitų šalių praktika. Pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijos kai kuriuose regionuose galima šunelius rišti ne ilgiau kaip 2 valandas; Lenkijoje, Ispanijos kai kuriuose kituose regionuose ilgiau kaip 12 valandų negalima laikyti pririštų; Nyderlanduose, Slovakijoje leidžiama pririšti tik trumpam; Švedijoje leidžiama rišti tik laikinai; Šveicarijoje kasdien turi būti suteikta laisvai judėti bent jau 5 valandas šuneliui; negalima net ir laikinai rišti Austrijoje ir Vengrijoje ir taip toliau. Taigi visos Europos Sąjungos šalys žiūri į savo augintinius labai atsakingai.
Jūs patys pagalvokite, ką reiškia visą gyvenimą kiekvieną dieną būti pririštam prie lenciūgo. Dar blogiau, kad kai kurie savininkai nesudaro galimybių šuneliui net pasislėpti nuo saulės, nuo kaitros ar nuo liūčių. Veterinarijos tarnybos duomenimis, pernai dėl rišimo buvo gauta apie tūkstantį skundų, 25 % pasitvirtino, kad tai buvo iš tikrųjų žiaurus elgesys su šunimis. Tai mes tiesiog norime, kad atsirastų aiškumas, kad įstatyme būtų aiškiai parašyta, kad šuneliai neturėtų būti laikomi pririšti visą dieną visą gyvenimą ir kad tai įsigaliotų 2027 metais. Aš manau, kad tai yra pakankamas laiko tarpas, kad šunų augintojai tikrai pasiruoštų, įsivertintų dėl ateities, ar jie gali įsigyti šunį, ar jie gali jį laikyti, ar jie gali jam sudaryti tinkamas sąlygas gyventi. Tikrai to laiko pasirengti, man atrodo, visiems užteks.
Taip pat prašysime Vyriausybės išvados, kad tiesiog būtų įvertinta, ar tikrai geras laikas yra 2 valandos, nes girdžiu diskusijas apie tai, kad būtų pasiruošta kontrolei, ir dėl visų klausimų, kurie galėtų būti su šiuo reguliavimu susiję. Aš tikrai prašau Seimo narių palaikymo. Atsigręžkime į savo augintinius. Jiems tikrai reikia mūsų atstovavimo, palaikymo, nes jie negali patys kalbėti. Tai pakalbėkime už juos mes. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Vyšniauskas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Miela komiteto pirmininke, nežinau, iš kur jūs sugalvojote tą įstatymo projektą, bet turiu kelis tokius dalykinius klausimus.
Jūs minite apie tūkstantį skundų. Pasitvirtino 250, jeigu jūs taip statistiškai teigiate. Galbūt galite pasakyti, palyginusi paskutinius penkerius metus, ar tai yra didėjantis skundų, ir pasitvirtinančių, skaičius, ar mažėjantis? Jeigu didėjantis, tai dėl kokių priežasčių, galbūt tikrai verta susimąstyti.
Kitas turbūt praktiškas dalykas. Kas matuos tas 2 valandas, kad tas šuo buvo pririštas ar nepririštas? Kokios tarnybos turės reaguoti ir kas turės bausti tą žmogų? Vertindami tai, kad buvo priimtas sugriežtintas Gyvūnų gerovės įstatymas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, supraskime, kad tai bus žiaurus elgesys. Kas tuos gyvūnus po to paims ir kokia didžiausia galima bausmė būtent pažeidėjui? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Galbūt dėl… ne bausmė, bet bauda. Aišku, yra ir baudžiamoji atsakomybė, bet jau ten kalbama apie tyčią ir visas kitas dedamąsias, kas yra svarbu Baudžiamajam kodeksui. Bet jeigu kalbame apie Administracinių nusižengimų kodeksą, yra taikoma nuo 150 eurų bauda už žiaurų elgesį. Žiaurus elgesys apibrėžtas Gyvūnų gerovės įstatyme. Ten yra visas sąrašas, kurį dabar sudaro bent 25, kiek aš pasižiūrėjau, punktai. Iš principo kai kurie specialistai sako, kad ir dabar būtų galima taikyti dažnu atveju žiauraus elgesio sąvoką, kai gyvūnai laikomi pririšti lenciūgu, taip liaudiškai pasakysiu, bet, kaip ir visada, atsiranda visokių taikymo interpretavimų, sunkiau įrodyti ir visa kita.
Dabar dėl 2 valandų. Aš sutinku, tai yra nurodytas laikas, kuris gyvūno savininkui turėtų būti kaip žinia, kad tokį laiką gali laikyti šunelį pririštą, jeigu yra tam tikros aplinkybės. Gal kieme remontas vyksta, reikia saugoti žmones, kurie atlieka remonto darbus, ir tą patį šunelį apsaugoti nuo to, kad jisai galėtų užpulti. Aš manau, kad tai turėtų būti paties savininko atsakomybė. O prižiūrinti institucija, tai, aišku, mes visi žinome, kad VMVT atlieka kontrolę gyvūnų gerovės priežiūros srityje.
Kadangi mes rengėme kartu su VMVT šį įstatymo projektą, buvo atkreiptas dėmesys, kad vis dėlto yra tokių aplinkybių, kai reikia šunelį laikinai pririšti, tai mes tai ir įrašėme į įstatymą. Dar kartą pasakau, kad nuoroda yra ir į kitus teisės aktus, kuriuose jau dabar yra nurodomas 2 valandų rišimas. Čia nėra nieko naujo. Mes visi turbūt turime sąmoningėti ir turbūt tikslas neturėtų turbūt būti, jeigu sakome, kad 2 valandos, kaip čia rasti būdą būtinai pririšti 4 valandoms. Turbūt ne toks čia yra… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Toliau užsirašė A. Vyšniauskas. Jo salėje nematau. Klausia A. Širinskienė.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš pritarsiu jūsų projektui, bet su tam tikra išlyga, tikėdamasi, kad tas 2 valandų klausimas bus išspręstas, nes išties gali būti situacijų, kai ir savininkai tą patį šunelį, kuris laikomas nepririštas, išsiveda į kokį nors žygį ir, tarkime, tas žygis truks pusę paros arba truks ilgesnį laiką. Ar tokiu atveju žmonės turėtų būti baudžiami, nes pagal tai, kaip jūs rašėte, dabar norma, tai išeitų taip, jog lygiai po 2 valandų pradeda veikti sankcija. Jinai iš tikrųjų, vertinant pagal bendrą sankcijų mastą ir dydį, yra gana didelė. Kaip jūs matote tuos 2 valandų sprendimo kelius?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Agne, už klausimą. Be abejo, kad šunelį vesti pavedžioti, ypač mieste, reikia už pavadėlio. Tai yra normali tvarka. Turbūt gali kilti dviprasmybių dėl šiose formuluotės, tai tikrai reikia pasižiūrėti, kad tie, kurie vedami pavedžioti, tikrai turi būti saugiai pririšti, patogiai tiek vedančiajam, tiek pačiam šuneliui, tai šiuo atveju neturėtų būti diskutuojama, kad tie, kurie išeina, kaip sakote, pusei paros pasivaikščioti, niekaip į šitą sąrašą nepapuola.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Turėtų klausti A. Gedvilas. Jo nematome salėje, tai klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, suprantu, kad valdantiesiems per visą kadenciją nelabai ką pavyko nuveikti žmonių gerovei, tai jūs imatės plano B, – bent gyvūnams suteiksite galimybes. Palaikau jūsų projektą. Į vieną klausimą dėl pavedžiojimo jūs atsakėte. Norėčiau klausti: o kaip tada bus nakties metu? Nes turbūt ne visi kaimo gyventojai turi galimybę šunį priimti, na, sakykime, į namą ar voljerą, jei įsirengę. Tai kaip jiems elgtis nakties metu? Kas kontroliuos tas 2 valandas?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Žiūrėkite, kaip dienos metu, taip ir nakties metu. Jeigu per parą pagal dabartinę formuluotę gali rišti 2 valandas, aišku, kad naktį jis negali būti pririštas visą laiką. Bet jeigu jam yra sudarytos kitos normalios sąlygos gyventi laisvai – ar tai yra voljeras, ar koks nors aptvarėlis, ar aptvertas kiemas, kur tiek žmonės, tiek šuo yra saugūs – tai yra tinkami būdai. O galbūt žmogus pasikvies į vidų, į kambarį, taip sakant. Tikrai yra tų variantų.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Kolege, na, iš tikrųjų, kitą kartą susidaro toks vaizdas, kad mes tikrai visas žmonių problemas jau esame išsprendę, – sprendžiame gyvūnų gerovės klausimus. Aš jūsų noriu paklausti. Jūs turbūt sutiksite su manimi, kad šunų, pavyzdžiui, laikymas namuose, kambariuose, ypač šiaurinių veislių, šunų kirpimas kirpyklose, nagų kirpimas, rengimas striukėmis ir batais irgi turbūt nelabai prisideda prie gyvūnų gerovės ir tam tikra prasme yra gyvūno kankinimas jį sužmoginant, taip savotiškai paverčiant vaiku, kurio nesiryžti turėti. Ar spręsite šituos klausimus, kai gyvūnų rišimo klausimas bus išspręstas? Labai jums ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš visų pirma gal nesakyčiau taip, kad visus žmogaus klausimus išsprendėme, tai dabar eikime prie gyvūnų. Ne, Seime mes turime turbūt atsakomybės barus ir turime rūpintis tiek žmogumi, tiek gyvūnais ir visais kitais gamtos tvėriniais. Tai mes tą ir bandome daryti. Čia tikrai, man atrodo, vienas kitam neprieštaraujantys dalykai, o netgi labiau papildantys vienas kitą.
O dėl šitų sužmoginimų aš net nežinau. Šiaip iki mūsų komiteto šiuo klausimu skundai neprieina ir kiek aš bendrauju su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, kol kas nebuvo atkreiptas dėmesys, kad tai yra kokia nors masinė problema, kurią reikėtų spręsti. Tai kol kas tikrai šito klausimo ant stalo neturime.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Nematau jo salėje, tuomet klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tiesų turbūt sunku būtų prakalbinti šunį, pavyzdžiui, kovinį, kuris gyvena uždarame bute. Iš tikrųjų tie šunys turbūt irgi taip pat kankinasi. Bet aš norėčiau paklausti apskritai apie lygias gyvūnų teises. Tarkime, iš tikrųjų yra daugiau pririštų gyvūnų, kaip ožkos ir kiti, įdomu būtų, kaip ten Europos Sąjunga sureguliuoja, nes iš tikrųjų turbūt vienodos sąlygos turėtų būti ir vienam gyvūnui, ir kitam. Tai ar galėtumėte pasakyti, ką darysime toliau su ožkomis, galbūt yra dar vienas kitas arklys, už kojos pririštas? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra naminiai gyvūnai ir ūkiniai gyvūnai, kurių reguliavimas šiek tiek skiriasi. Dabar kalbame būtent apie tą įstatymo projektą, kuriuo reguliuojami naminiai gyvūnai. Apie juos aš ir kalbu, konkrečiai šiuo atveju aktuali nuostata yra būtent šuneliams. Dėl ožkų ir arkliukų, ir karvyčių aš nežinau reguliavimo, bet, kiek girdėjau, retas juos riša. Rodos, yra kažkoks reguliavimas europinis. Bet šiuo atveju ne, negalėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Klaustų L. Jonauskas, bet nematome salėje. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama komiteto pirmininke, aš asmeniškai tikrai palaikysiu. Aš iš savo vaikystės prisimenu, kai mano šunelį kažkas paėmė ir pririšo prie lenciūgo. Niekada negalėjau susitaikyti su tuo.
Ar nemanote, kad tokiais atvejais kiekvienas gyvūnų savininkas turėtų pasirūpinti, kad atsirastų voljerai? Svarbiausia užtikrinti tai, kad jis nenori, kad nelaimė įvyktų, kad apkandžiotų ir panašiai. Čia vien dėl to tas lenciūgas atsirado, bet tiesiog ta alternatyva būtų įrengti voljerai. Ir ta kontrolė tada jau aiškiai matytųsi, ar jis dvi valandas yra pririštas, ar jis turi galimybę būti uždarytas voljere. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes įstatymu nesiekiame pasakyti, kur būtinai tas šunelis turi būti apgyvendintas, nes yra įvairių šunelių rūšių. Vieni yra maži, kurie galbūt tik namuose gyvena, yra tokių, kurie tik kieme gyvena. Čia turėtų būti savininko normalus požiūris į savo augintinį įvertinant jo poreikius. Jeigu kiemas aptvertas, tai gal ir voljero nebūtinai reikia, tiesiog reikia ant tvoros pakabinti lentelę įspėjant, kad atsargiai, čia gyvena šuo. Mes nenorime taip aiškiai įstatyme įrašyti, kaip tu privalai laikyti, bet mes sakome, kad tu neturėtum jo laikyti visą parą pririšęs prie lenciūgo.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama pranešėja, matyti, kad jūs šunis ir karves esate mačiusi tik knygose, turbūt pirmoje ar antroje klasėje, nes šuneliai, karvytės, tas mažybinis… Jūs norite pakeisti šuns identitetą, kaip ir žmonių dabar keičiamas tas identitetas. Yra sarginiai šunys, yra dekoratyvinių šunų veislių, ir patys žmonės žino, kur juos laikyti, ir čia įsakomąja forma kažką jiems primesti… Kaime žmonės socializuojasi su šunimis ir viskas gerai. Klausimas, ar jūs iš viso esate buvusi kaime ir mačiusi, kaip visa tai vyksta?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Be abejo, kad esu buvusi kaime ir labai seniai esu mačiusi šunelį, kurio grandinė buvo įaugusi į odą. Turiu aš tų vizualių pavyzdžių iš savo artimos aplinkos arba matytų pavyzdžių ir tuo vadovaudamasi tikrai palaikau tokią idėją, kad šunys yra mūsų draugai. Jeigu mums kol kas dar patiems neišeina viskuo pasirūpinti sąmoningai, tai turėtų kas nors patarti, kaip tą padaryti. Aš tikiu, kad mes to ir imamės.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, gera būti paskutiniu. Miestas eilinį kartą bando surašyti taisykles kaimui. Jūs ką tik minėjote, kad vaikystėje buvote kaime, matėte įaugusią grandinę. Aš vakar apklausiau tris kaimus, apžiūrėjome tuos kaimus – nėra nė vieno pririšto šuns. Deja, palaidų buvo devyni – palaidų, kurie klaidžiojo nuo sodybos iki sodybos. Ar jiems saugiau būti palaidiems, ar jiems saugiau būtų pririštiems, aš to nežinau.
Bet jūs nesprendžiate projektu dar vieno klausimo. Yra šunų kinkiniai ir jie važiuoja daugiau nei dvi valandas. Ar po dviejų valandų nutrauksime varžybas ir turėsime jas perorganizuoti su pertraukomis, ar kaip kitaip darysime? Atsakymo man nereikia nė į vieną mano mintį. Aš manau, kad kai Seimas neturi ko veikti, imasi šunų. Ačiū.
PIRMININKAS. Vis dėlto gal norėsite ką nors atsakyti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, gerbiamas V. Pranckietis viską gi ir taip žino.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl motyvų. Dėl vedimo tvarkos ar jūs kažką norite sakyti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, na, čia pirmininkė vis taip pasigardžiuodama sako lenciūgas, lenciūgėlis. Šiaip jau tai nelietuviškas, svetimas žodis. Aš suprantu, kad jūs norite aktualizuoti, bet vis tik grandinė, grandinėlė, ko gero, reikėtų sakyti, o ne lenciūgas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl motyvų. A. Vyšniauskas pasisakys už projektą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man labai gaila, kad eilinį kartą kai kurie kolegos bando miestą su kaimu kažkaip supriešinti. Manau, kad šitas klausimas yra aktualus ir miestui, ir kaimui. Bet dar gailiau, kad kai kurie kolegos iš kairės, agituojantys už tai, kad šunys liktų prie grandinių, nesupranta ir nemato kaimo. Nesupranta, kad kaimas yra pasikeitęs, kad žmonės kaime lygiai taip pat tvarkingai žiūri ir į gyvūnus. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į tipišką Lietuvos kaimelį, jūs pamatytumėte, kad du trečdaliai yra voljeruose ir tikrai mažytė dalytė yra su grandinėmis. Tie voljerai yra dideli, gražūs ir nėra sudėtinga nagingam kaimo žmogui juos įsirengti, nekalbant jau apie tai, kad ne tik voljeras gali būti sprendimas. Jeigu turi namuose normalią tvorą, tai gali paleisti ir teritorijoje, ką daugelis žmonių ir daro. Tai aš kviečiu pagal savo kažkokias pasenusias pažiūras nedemonizuoti Lietuvos kaimo. Lietuvos kaimo žmonės supranta ir šitą problemą ir tikrai viskas čia bus gerai. Tai kviečiu palaikyti. Tai svarbu, manau, ir kaimo žmonėms.
PIRMININKAS. K. Mažeika kalbės prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai manęs neįtikino ir juo labiau, mane dar turbūt… Suradau pavyzdį, kad tai labai panašus įstatymo projektas kaip ir automobilių techninių priežiūros talonų atėmimas arba išlaipinimas, arba konfiskavimas dėl to, kad jie dūmija. Tai yra tokio pat tipo įstatymo projektas, kuriuo niekaip neįmanoma sukontroliuoti. Turbūt trūko pasakyti, kad ant antkaklio turės būti uždėti kažkokie specialūs laikrodžiai, kurie po dviejų valandų iškvies policiją tam šeimininkui, turbūt trūko tik to šitame įstatymo projekte. Bet turbūt reikėtų atsakyti į klausimą, kas geriau: ar tas pats haskis, uždarytas vieno kambario bute 30 laipsnių temperatūroje 8 valandas, kol šeimininkas dirba darbe, ar geriau su kelių metrų pasaitu jisai laisvai bėgiojantis kieme? Žinome haskio specifiką, kad jisai gali nubėgti ir negrįžti namo.
Tai iš tiesų kyla klausimų apie į odą įaugusį antkaklį. Esu matęs savo praktikoje ir laisvėje gyvenančių gyvūnų, kurie su antkakliu, ant kurio rožiniu užrašytas to šuniuko vardas, ir jisai niekada nebuvo pririštas, bet tas antkaklis jam buvo įaugęs. Vadinasi, nereikia kalbėti dalykų, kurių neišmanai. Reikia kalbėti turbūt praktiškai. Ir tai, kad būtent pranešimų skaičius yra mažėjantis, mažėjantis nustatytų pažeidimų skaičius, ką sako ir pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, turbūt ir signalizuoja tai, kad po šio įstatymo priėmimo bus problema su įstatymo įgyvendinimu, su priežiūra ir kur dėti tuos gyvūnus, kurie bus paimami. Na, tikrai ne visi žmonės turės galimybę įsirengti voljerus. Kai kas bandys apeiti, įsirengs voljerus ankštesnius, negu galės būti, negu jie gyvena dabar pririšti prie grandinės ar prie kokio nors pasaito. Tai turbūt iškils dar daugiau klausimų.
Tiesiog, kolegos, manau, kad šitas įstatymas yra netinkamai parengtas ir labiau priešina, negu telkia. Tai tiesiog kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuosime netrukus, balsavimo intervale nuo 12 val. 20 min.
11.44 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3601, Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3602, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3603 (pateikimas)
Dabar rytinės darbotvarkės projektai jau aptarti. Matau salėje teisingumo ministrę, galbūt ji norėtų pateikti popietinį projektą? Tai būtų trijų projektų paketas, kuris darbotvarkėje įrašytas 2-3 punktu, – Nr. XIVP-3601, Nr. XIVP-3602, Nr. XIVP-3603. Baudžiamojo kodekso pataisos ir du lydimieji. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti projektus. Tai yra jau trečioji Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso peržiūros dalis, paskutinė dalis. Ačiū, gerbiamieji kolegos, nes šiandien visai neseniai balsavome už antrąją dalį, kuri sutvarko Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas. Tuo tarpu ši, paskutinė, dalis yra Baudžiamojo kodekso sankcijų peržiūra.
Ką mes pastebėjome? Iš tikrųjų, trūksta sistemos. Taip pat mes pastebėjome, kad, deja, kai kurių nusikaltimų, ypač tų, kurie yra be galo jautrūs, ypač kalbant apie smurtinius nusikaltimus, seksualinius nusikaltimus, apatinės ribos dažnai nėra nustatoma. Atitinkamai, puikiai suprantame, proporcingumas nėra užtikrinamas.
Taip pat įvertinamos sankcijos, kai mes kalbame apie tarptautinius karo nusikaltimus, genocidą. Apatinė riba nustatoma neproporcingai žema.
Lygiai tas pats, ką mes įsivertiname tam tikrais atvejais, kai mes kalbame apie nusikaltimus, kurie yra smurtinio pobūdžio. Kai kuriose nusikaltimų sankcijose yra numatomos baudos. Tų baudų pašalinimas yra būtinas tam, kad mes galėtume turėti proporcingą baudžiamąją atsakomybę. Šiais įstatymų projektais atitinkamai yra numatoma pavojingiausiems nusikaltimams nustatomos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos tokiose kategorijose kaip nusikaltimai prieš vaikus, seksualinė prievarta ir išnaudojimas, smurtiniai nusikaltimai, teroristiniai nusikaltimai, neteisėtas disponavimas pavojingomis medžiagomis. Siekiant teisingos ir proporcingos baudžiamosios politikos įgyvendinimo, griežtėja atsakomybė, didinamos tiek minimalios, tiek maksimalios laisvės atėmimo ribos tokiose pavojingų nusikaltimų kategorijose kaip nusikaltimai žmoniškumui, pavyzdžiui, genocidas, tarptautinės teisės saugomų asmenų žudymas, priverstinis dingimas; seksualinė prievarta, pavyzdžiui, seksualinis prievartavimas, įskaitant vaikų prievartavimą, seksualinis asmenų išnaudojimas; smurtiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas, riaušės, plėšimas, neteisėtas disponavimas valstybės ar tarnybos paslaptimi, neteisėtas disponavimas pavojingomis medžiagomis.
Matome, kad nustatę didesnes apatines ribas, taip pat didesnes laisvės atėmimo bausmės viršutines ribas mes galėsime užtikrinti, kad smurtiniai nusikaltimai, seksualinio pobūdžio nusikaltimai ir tarptautiniai nusikaltimai turėtų proporcingą ir atgrasantį pobūdį, be to, laisvės atėmimo bausmė būtų proporcinga.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra peržiūrėtos ir alternatyvios laisvės atėmimo bausmės. Jeigu mes kalbėtume apie apysunkius nusikaltimus, tai iš sankcijų yra šalinama švelniausia bausmė – viešieji darbai. Kaip matome, dažnai tai būdavo alternatyva, kuri iškreipdavo visą įmanomą sankcijų, kurias teismas gali skirti, paketą. Taip pat apysunkių nusikaltimų sankcijos papildomos kitomis alternatyviomis bausmėmis, tai yra bauda ir laisvės apribojimu. Įvertinus seksualinių ir smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes asmeniui, šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakoma baudos bausmės, jos nepaliekant kaip alternatyvos.
Norėčiau atsakyti į jūsų klausimus, jei tokių būtų. Projektas yra derintas su institucijomis, atsižvelgta į pasiūlymus. Bet kuriuo atveju esu tikra, kad turbūt ir TTK surengs klausymus ir galėsime diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausiančių nematome, tai nebus tų klausimų. Ačiū. Ar turime užsirašiusių dėl motyvų? Neturime taip pat. Na, o balsuosime balsavimo intervale.
11.49 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3239 (pateikimas)
Nors nepaskelbiau, bet E. Pupinis jau atsistojo, tai, matyt, reikės suteikti jam galimybę pateikti Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3239.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šis ir kitas įstatymo projektas, kurį teiksiu, yra kilę iš Peticijų komisijos siūlymų, peticijų teikėjai siūlo šiuos įstatymų projektus. Šio įstatymo projekto, Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, esmė yra ta, kad minėtame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas nėra pakankamai aiškus, teismų praktikoje jis suprantamas ir taikomas gana nevienodai. Šiuo metu pagal galiojantį teismo baudžiamųjų įsakymų teisinį reguliavimą, pavyzdžiui, juridiniams asmenims gali būti priskirta juridinio asmens likvidavimo bausmė. Kaip žinome, juridinio asmens likvidavimas yra didžiausia numatyta galima bausmė. Projektu siūloma tiesiogiai išvardinti bausmes, kurios negali būti skiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu, tai terminuota laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir juridinio asmens likvidavimo.
Taip pat numatoma išlyga, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas būtų taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Argumentuojama, kad taip neliktų abejonių dėl teismo baudžiamaisiais įsakymais galimų paskirti bausmių rūšių, nebūtų prielaidų skiriant aiškinti šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir taip pat būtų užtikrinta vienoda teismų praktika.
PIRMININKAS. Baigėte pristatymą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai dabar klausimai. Jūsų nori paklausti A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tik noriu, kolega, pasitikslinti. Jūs teikiate kaip komisija ar komisijos narys, tai yra ar komisija yra pritarusi projektui?
Kitas klausimas. Su kokiomis teisėsaugos institucijomis derinta? Ar su Teisėjų taryba derinta? Norėtųsi daugiau, kiek buvo įsitraukę kitos institucijos, kurios paskui taikys?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jis buvo svarstytas Peticijų komisijoje, jam buvo pritarta. Galiu pasakyti, kad teisėjas, kurio dabar pagal įstatymą negalima įvardinti pavardės, yra žinomas, dirbęs Aukščiausiajame Teisme. Iš tiesų mes paprastai ir derinome su institucijomis, kurios yra… Su valstybės institucijomis, tai paprastai su Teisingumo ministerija, gauname iš jų išvadą. Manau, kad po pateikimo svarstant komitete turbūt bus derinama komitete jau ir su kitomis institucijomis, asociacijomis. Kitais dalykais, kad mes taip plačiai nesistengiame derinti, nes mes turime tam tikrus terminus. Aišku, paprastai galime paprašyti daugiau atsakyti institucijas, kurios yra turbūt valstybinės, nes į kitas būtų sudėtinga apeliuoti.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per numatytą intervalą.
11.52 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 138 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3240, Baudžiamojo kodekso 47, 65, 66, 71, 723, 90, 1751, 1891, 190, 192, 199, 1991, 1992, 200, 206, 212, 219, 220, 221, 2241, 225, 226, 227, 248 ir 2821 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3241 (pateikimas)
Dabar kitą jau paketą gal galėsite pristatyti, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisų įstatymo projektą Nr. XIVP-3240 ir Baudžiamojo kodekso pataisų projektą Nr. XIVP-3241?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pristatau Baudžiamojo proceso kodekso 138 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat Peticijų komisijoje gauta peticija, kuriai komisija pritaria, yra pritarimas ir Teisingumo ministerijos. Čia buvo klausimas.
Iš esmės Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniam nusižengimui kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti, apskaičiuoti, yra bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Kaip tik šis dydis yra perkeliamas į minėtus įstatymus, kad būtų tam tikras aiškumas ir vienodas traktavimas, nors ir minimalus gyvenimo lygis yra tapatus ir lygus bazinėms bausmių nuobaudų dydžiui, tačiau turi būti teisinių normų aiškumas, nes tai tikrai tas pats dydis, kuris turi būti taikomas ir Baudžiamuosiuose kodeksuose.
PIRMININKAS. Klausti niekas nepageidauja. Ačiū. Dėl motyvų pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Kol kas baigiame nagrinėti šį projektą. Balsuosime per numatytą intervalą.
Dabar žvelgiu į salę, ką mes dar galėtume paimti. Galbūt M. Ošmianskienė norėtų pristatyti iš vietos Kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų paketą? Tai yra darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2 klausimai.
11.54 val.
Kelių transporto kodekso 7, 181, 183, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3616, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4492 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3617 (pateikimas)
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir narės, šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad žmonės, judantys vežimėlyje, galėtų taip pat pasinaudoti taksi, pavežėjų bei dalinimosi automobiliais platformų paslaugomis. Susisiekimas yra viena didžiausių problemų, tiesą sakant, Lietuvoje, kalbant apie žmonių su negalia įtrauktį, socialinį dalyvavimą, darbą, mokymąsi tiek miestuose, tiek regionuose. Problema tokia sudėtinga, kad savivaldybės, kartais net norėdamos užtikrinti paslaugas, nežino, iš kur tų automobilių paimti. Tiesiog yra tokia situacija, kad nelabai šiandien turime ir pačių pritaikytų automobilių rinkoje, nes įvairių reikalavimų nebuvo ilgą laiką, netgi ir vykdant viešuosius pirkimus. Mano įstatymo projekto esmė yra vis dėlto pagaliau sudaryti sąlygas, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje galėtų pasinaudoti tiek taksi, tiek pavežėjų, tiek dalinimosi automobiliais platformų paslaugomis pagal poreikį ir numatyti už šių įgyvendinimų nevykdymą tam tikras baudas.
PIRMININKAS. Jūsų klausti yra užsirašiusių Seimo narių, bet kaip tyčia jų nėra salėje. Žinoma, čia buvo nurodytas kitas laikas. (Balsas salėje: „Kai kurie yra.“) Be abejo, kai kurie yra, bet D. Griškevičiaus nematau, E. Rudelienės nematau, T. Tomilinas buvo. Grįžta į vietą, tai bus galimybė paklausti.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, mane domina, ar mes tokius reikalavimus taikysime visoms įmonėms, net jeigu jos turi po keletą automobilių, ar vis dėlto čia yra kalbama tik apie stambias įmones, kurios gali tuos pagal įstatymą nuleidžiamus socialinius įsipareigojimus bent iš dalies pradėti vykdyti? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Šiuo metu yra nurodomas reguliavimas visiems, teikiantiems paslaugą, turėti minimum vieną automobilį. Jie gali pasirinkti, ar 5 %, ar 1 %, ar vieną 100 tūkst. gyventojų, čia kaip kam palankiau yra, bet bent vieną reikėtų turėti, taip.
Aš labai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tie automobiliai nėra kokie nors nenaudotini. Tai paprastai yra lengvasis penkiavietis automobilis, kuris gali visiškai funkcionuoti, vežioti visus žmones kaip bet kuris kitas lengvasis automobilis, tik reikalui esant gale užsilenkia sėdynė ir gali važiuoti žmogus, judantis su vežimėliu, arba gali būti padėtas didesnis kiekis lagaminų ar stambesnis koks nors pervežamas daiktas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mano panašus klausimas į gerbiamo T. Tomilino. Aišku, turbūt tai kažkiek kainuos, ypač pavežėjams, kurie turi po vieną kitą automobilį. Iš tiesų turbūt paklausa mažesniuose miesteliuose galbūt nėra tokia didelė, tai ar nemanote, kad vis dėlto galima būtų spręsti per savivaldą galbūt kaip nors kompensuojant ir pritaikant socialinį taksi? Vėlgi našta tikrai nemaža, ypač jeigu žmogus susikuria sau darbo vietą, turi vieną arba du automobilius, tai šiuo atveju, tarkime, važinėjant su dideliu automobiliu taip pat tam tikri kaštai ir konkuruoti sudėtinga. Vis tiek tada turėtų būti mikroautobusas, kuris iš esmės naudoja daug degalų ir tarša didelė. Nemanote, kad reikia ieškoti kitų būdų, ypač jeigu savivaldybė maža, miesteliai kai kurie maži ir šiuo atveju verslai paprastai neišgyvena? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad reguliavimas yra nukreiptas į paslaugų organizatorius, ne į tuos pavežėjus, kurie turi vieną ar du automobilius ir vežioja. Būtent į platformas ir į organizatorius yra nukreipta atsakomybė.
Kalbant apie mažesnius miestelius, galbūt reikia šiek tiek diskusijos, galima pasižiūrėti, ar tikrai nėra, na, kartais per sudėtingas nurodomas reguliavimas. Manau, kad diskutuodami galime pagalvoti, gal vertinga tikrai pradžioje startuoti nuo didžiųjų miestų, nuo didžiųjų savivaldybių ir palengva įeiti. Aš tikrai esu atvira šiems galimiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji kolege, iš tiesų jautrus ir reikalingas klausimas. Jūs minėjote, kad tai bus nurodymas visiems. Aišku, paminėjimas, kad savivaldybė galimai galėtų prisidėti įgyvendinant, nes atsiranda kaštų. O galbūt būtų tikslinga pagalvoti apie kokią nors programą, kuri padėtų tiems žmonėms, kurie organizuoja, tiems, kuriems reikalinga tokia transporto perdarymo, sakykime, problema, kad jis tiktų neįgaliesiems. Kad atsirastų tokia programa, vienas dalykas.
O antras dalykas. Ar nemanote, kad irgi reikėtų pamąstyti apie įgyvendinimo laiką, kad jis nebūtų čia ir dabar, kad nesužlugdytume? Tiesiog palikti laiko pasirengti įgyvendinti šį įstatymą. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Įgyvendinimas numatytas 2026 metų pradžioje. Galime diskutuoti, aš tikrai pasistengiau palikti laiko, kad nebūtų, kaip jūs sakote. Aš tam pritariu, tam tikrai reikia pasirengti.
O dėl savivaldybių. Labai norisi atskirti, kas yra socialinės paslaugos ir kas yra paslaugos. Šiuo atveju mes kalbame apie lygiateisiškumą ir galimybę viešosiomis paslaugomis, viešai teikiamomis paslaugomis naudotis visiems žmonėms.
Dėl socialinių pavėžėjimo paslaugų – jos irgi reikalingos dėl tam tikros specifikos, kai reikia vežioti žmones, kuriems atliekama dializė, ypač iš regionų, ir sunkiau judančius žmones nuvežti. Dabar atsiranda ir ambulatorinės pavėžėjimo paslaugos. Viso to reikia. Tačiau yra susidariusi kuriozinė situacija. Pavyzdžiui, aš privalau naudotis socialinėmis paslaugomis, kad mane pavėžėtų pigiai, nors man to tikrai nereikia, kad mane nuvežtų į oro uostą ar kažkur, nes faktiškai nėra kitos galimybės realiai nuvykti. Pokyčiai reikalingi, socialinė parama iš savivaldybių taip pat yra (aš už ir palaikau) reikalinga, tačiau lygiateisiškumas ir galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis kiekvienam žmogui turi būti užtikrinta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Nėra užsirašiusių. Tuo šio projekto svarstymą kol kas, iki balsavimo intervalo, baigiame.
12.02 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3608 (pateikimas)
Dabar matau, kad yra salėje E. Gentvilas. Ar pageidautumėte šiuo metu pateikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3608? Pranešėjas – E. Gentvilas. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Tikrai gana sudėtingas įstatymo projektas, mes jį parengėme kartu su kolegomis A. Gedviliene ir R. Lopata. Svarbiausias dalykas – parengėme kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ne taip seniai buvo pakeistas įstatymas, kuriame numatyta galimybė iš valstybės gauti nuomos kompensaciją tiems žmonėms, kurie nuomojasi būstą – butą, namą ar namo dalį. Tačiau ministerija mato, kad yra taisytinų nuostatų, kurias bandome pataisyti trijų straipsnių pakeitimais.
Pirmas dalykas. Šiandien egzistuoja toks reguliavimas, kad nuomos kompensaciją gali gauti asmuo, jeigu būsto nuomai išleidžia ne daugiau kaip 60 % savo pajamų. Tai kas atsitinka? Yra atvejis, kai žmogus gauna 3 tūkst. 500 eurų pajamų, nuomojasi būstą už 1 tūkst. 900 eurų ir valstybė jam moka būsto nuomos kompensaciją. Tai tikrai pasiturintis žmogus. Toks neapgalvotas 60 % apribojimas sudaro sąlygas turtingiems, pasiturintiems žmonėms nuomotis labai brangų būstą ir valstybė dar prideda jiems kompensaciją. Šiuo konkrečiu atveju 500 eurų valstybei kainuoja tokios brangios nuomos kompensavimas.
Dabar siūlomas kitas reguliavimas – ne 60 %, tačiau būsto nuomos kaina negali viršyti visų asmens ar šeimos pajamų. Tai vienas pataisytas reguliavimas. Anksčiau (dabar galiojančiame įstatymo reguliavime) į pajamas buvo neįskaitomos socialinio pobūdžio pajamos – tai pašalpos, išmokos socialiai remtiniems asmenims. Dabar apskaičiuojant būsto nuomos ir pajamų santykį įskaičiuojamos, siūloma įskaičiuoti visas pajamas, įskaičiuojant ir socialinio pobūdžio pajamas kaip pašalpas ir išmokas.
Ir trečias dalykas. Teisė į paramą šiuo metu yra nustatoma apskaičiavus pastarųjų 12 mėnesių deklaracijos duomenimis paremtas pajamas. Dabar siūloma sutrumpinti iki 6 mėnesių, nes žmogaus buvimas darbo rinkoje yra kintamas ir taip toliau.
Yra nustatomas maksimalus vien valstybės remiamų pajamų dydis vienišam asmeniui – 176 eurai. Jeigu asmuo ne vienišas, o, pavyzdžiui, mama su dviem vaikais, tai yra pridedamas 0,2 indeksavimas. Jeigu mama su dviem vaikais, tai 1,4 dauginti iš 176 eurų, tai tas valstybės remiamų pajamų dydis didėja ten iki maždaug 250 eurų.
Štai tokiu būdu yra išsprendžiami dalykai, kurie šiandien yra nesutvarkyti. Ypač nesutvarkyta yra situacija studentų, kurie nuomojasi būstus. Visų pirma, studento, kuris išsinuomoja būstą, nėra paprašoma, ar jis negalėtų gyventi aukštosios mokyklos bendrabutyje. Dabartinis įstatymo reguliavimas numato prievolę. Studentas, norėdamas gauti iš valstybės kompensaciją už būsto nuomą, turi pateikti aukštosios mokyklos pažymą, kad aukštoji mokykla jam negali suteikti bendrabučio. Tik tada išsinuomojęs būstą studentas galės gauti valstybės paramą.
Šiandien, kaip viceministras M. Šiurkus papasakojo, yra tokių situacijų: keturi studentai Vilniuje nuomojasi keturių kambarių butą, kiekvienas studentas sudaro atskirą kambario nuomos sutartį ir kiekvienas studentas iš valstybės gauna po 210 eurų kompensaciją. Vėliau paaiškėja, kad visi tie studentai yra iš aukštosios mokyklos, kuri gali juos aprūpinti bendrabučiu. Tačiau jie neima bendrabučio, išsinuomoja po vieną kambarį ir gauna iš valstybės kompensaciją. Valstybei to būsto nuoma keturiems studentams kainuoja 840 eurų, kai tie studentai galėtų gyventi bendrabutyje, kurį suteikia aukštoji mokykla.
Štai tie dalykai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu, mūsų trijų Seimo narių pastangomis yra pateikti kaip įstatymo projektas. Tai yra trijų straipsnių pakeitimas, taupant valstybės lėšas, neleidžiant piktnaudžiauti, o realiai turintiems būsto nuomos kompensacijos poreikį padaromos geresnės sąlygos. Ne paskutinių 12, o pastarųjų 6 mėnesių, kaip sakiau, deklaruotos pajamos. Deklaruojamos pajamos ne tik iš darbinių santykių, individualios veiklos, bet ir socialinės išmokos. Na ir negali viršyti visų asmens ar šeimos gaunamų pajamų dydžio bendra nuomos kaina. Tai štai tokie pasiūlymai mūsų trijų projekto autorių teikimu.
PIRMININKAS. Nemažai Seimo narių nori paklausti. V. Ąžuolas pirmasis klaustų, jeigu būtų salėje. Po to klaustų A. Sysas, jeigu būtų salėje. R. Šarknickas klausia, nes tikrai yra salėje.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt laiku yra jūsų teikiamas projektas, ypač kai reikia taupyti valstybės lėšas, nes yra jau ir deficito.
Aš prieš keletą mėnesių viešėjau Berlyne. Dėl studentų ar socialiai remtinų žmonių būtent Berlyno valdžia uždėjo nuomos lubas, nes jau faktiškai susilygino su bankų paskola ir žmonės, na, nenori rizikuoti. O ten yra tradicijos gilios, žmonės nuomojasi butus. Taip jie ir išsaugojo tą išvykimą iš sostinės. Ar galėtume ir čia pagalvoti apie tai?
Greičiausiai aš pasirašysiu jūsų teikiamą projektą, nes tikrai yra tam tikrų įdomių dalykų ir gerų dalykų. Bet dėl studentų, kurie nesirenka bendrabučių, turbūt jums žinoma – dėl tos bendrabučių netvarkos, nešvaros, dar ir renovacijos reikalingos. Jie neatsitiktinai renkasi tuos butus, nes nori švariai, tvarkingai gyventi. Tai kaip čia pažiūrėsite į šias sąlygas? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Kai tvarkingai žmogus gyvena, tai nesvarbu, ar bendrabutyje, ar nuosavame būste, ar nuomojamame. Jis gali lygiai taip pat netvarkingai gyventi nuomodamas būstą. Tai čia neanalizuojame tų dalykų. Berlyno situacija: mano dukra septynerius aštuonerius metus gyveno, dirbo Berlyne, nuomojo būstą. Aš žinau tą praktiką, kurią pritaikė Berlyno žemės valdžia, kad nustatė limitus, ribas. Žinau tą praktiką, manęs kaip liberalo tai nežavi, kai valdžia nustato, kas kiek gali imti nuomos pinigų. Mane labiau žavi štai šita situacija, kuri labai taikliai kompensuoja nuomos mokesčius ir kaštus tiems žmonėms, kurie tikrai turi socialinių, finansinių problemų, bet nenustato būsto savininkui, kiek jis gali imti už nuomą iš T. Tomilino, iš E. Gentvilo, iš R. Šarknicko. Aš esu būsto savininkas ir norėčiau pats apsispręsti, o ne kad valdžia man nurodytų. Mano toks požiūris. (Balsai salėje) Na, bet ne dėl to dalyko yra šis projektas.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pranešėjau, kad imatės šios baisios klaidos taisymo, nes dar nepaminėjome, kad yra ir kitų grupių, kurios labai nukentėjo dėl šito. Aš balsuosiu už, bet man norisi taip iš toliau paklausti jūsų. Kaip jūs vertinate situaciją, kai vienas Seimo narys pavarde Gentvilas, tiesa, ne jūs, o jūsų sūnus, prieš keletą savaičių sako, kad Lietuvoje yra labai silpna socialinio būsto politika, reikia daugiau investuoti į socialinį būstą, į paramą nuomai, o dar prieš mėnesį atsistojo kita ministrė – ar ne ministrė, Seimo narė? – ir sako, kad reikia sumažinti socialinio būsto prieinamumą? Kaip jūs vertinate tokią kakofoniją tarp Vyriausybės narių?
E. GENTVILAS (LSF). Jau labai iš toli priėjote. Tikrai nesu diskutavęs nei su sūnumi, nei su kažkokia mistine kolege apie tuos dalykus. Žinau Vakarų Europos patirtį. Socialinis būstas yra platus segmentas nekilnojamojo turto rinkoje. Pats buvau Klaipėdos meru ir žinau, kad socialinis būstas laipsniškai buvo visiškai susitraukęs, socialinio būsto poreikis yra gerokai didesnis. Aš pasisakyčiau už socialinio būsto plėtrą Lietuvos savivaldybėse.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar jūs kaip liberalas nemanote, kad per daug, per didelę biurokratinę naštą uždėtumėte dabar norintiems gauti bendrabutį ar socialinį būstą, išsinuomoti jį? Tiek pažymų surinkti, sakykime, visos šeimos pajamas ir taip toliau, tai yra didžiulė biurokratinė našta. Ar ne paprasčiau būtų sieti su kažkokiais lengviau prieinamais dydžiais kaip vidutinis darbo užmokestis, MMA, sakykime, ir tai valstybė pagal savo išgales galėtų skirti? O visa kita būtų turbūt to asmens, kuris nori: vienas prabangiau, kitas gal ne taip prabangiai tenkintis būtent būsto paslaugomis. Man atrodo, kad labai toli einant į mišką labai daug medžių ir labai tanku. Ką jūs siūlote?
E. GENTVILAS (LSF). Sekmadienį išties prasikirtau kaktą ir stoviu prieš jus, tai apie mišką man nepasakokite. Kaip nepasakokite ir apie tai, kad jūs socialiai jautrus esate, o Gentvilas tai biurokratizuoja. Žmogus nori gauti pinigų iš valstybės už būsto nuomą. Būk geras, žmogau, pateik savo mėnesio pajamų suvestinę, šešių mėnesių, jeigu nori gauti iš valstybės pinigus. Vienas dalykas.
Jeigu esi studentas, dar prašau pateikti pažymą iš savo aukštosios mokyklos, kad ta mokykla tau negali suteikti bendrabučio. Štai ir visa biurokratija. Ar jūs norėtumėte, gerbiamas Artūrai, taip, kad imtume pinigus iš valstybės iki alkūnių, nieko, net popieriuko jokio nepateikdami? Čia aš nematau jokios biurokratijos. Pateik savo pajamas ir pateik pažymą, kad negauni bendrabučio.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, į dalį klausimo jau atsakėte. Tačiau aš visgi paklausiu ir galbūt pasidžiaugsiu, kad klaidų taisymas yra labai naudingas, ir dėkoju jums, kad jūs to ėmėtės. Manau, kad ne pavieniai atvejai, turiu omenyje studentus, turėjo pagrindo keisti ir studentų situaciją ir kad skaidrumas, be abejo, kiekvienam iš mūsų yra labai labai svarbus. Kad žmonėms būtų gyventi geriau, tikriausiai į tai nukreiptas jūsų įstatymo projektas, kad būtų geriau. Tad ir klausimas būtų, kaip vis dėlto žymiai pagerės ta jautri sritis socialinio būsto tema įgyvendinant šitą įstatymą? Ar pamąstėte, ar eilės greičiau pajudės, daugiau žmonių taps laimingi? Mano įvardinti argumentai – skaidrumas, sąžiningumas, taip, iš tikrųjų tai svarbu. Kaip čia bus, jūsų manymu?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kolege, už gerus žodžius mano adresu, bet aš nelabai jų noriu prisiimti. Tiesiog ministerija paprašė, sakė, greitai reikia ištaisyti klaidas. Aš pademonstravau jautrumą šituo požiūriu ir padedu ministerijai taisyti klaidas.
Dabar vėlgi, ministerijos nuomonė yra štai kokia, atsakant į jūsų klausimą. Toks paramos būdas, kokį šiandien jums teikiu, yra taiklesnis realų poreikį turintiems žmonėms ir padeda išvengti paramos davimo tiems žmonėms, kurie galimai piktnaudžiauja. Mano parodyti pavyzdžiai. Studentas gali nuomotis bendrabutį su tarakonais, be tarakonų (R. Šarknicko čia kitas klausimas, kokį bendrabutį), bet jam valstybė duoda bendrabutį, o jis neima. Jam labiau apsimoka išsinuomoti būstą ir gauti kompensaciją. Arba pasiturintis žmogus 60 % savo pajamų paskiria būsto nuomai. Tas būstas prabangus – faktiškai namas, ir valstybė tokiam žmogui kompensuoja. Štai taiklesnė parama realiai tiems, kuriems tikrai reikia, o ne tiems, kurie bando papiktnaudžiauti valstybės gėriu.
PIRMININKAS. Visi, kas pageidavo, paklausė.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Mes, žinoma, pritarsime, nes skubiai reikia taisyti klaidą, bet aš noriu išsakyti savo nusistebėjimą, kodėl tokios svarbios politikos iniciatyvos nesiėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Seime iš esmės buvo padaryta didžiulė klaida, kuri sukėlė studentų, socialinį būstą nuomojančių žmonių pasipiktinimą, atėmė iš jų galimybę nuomotis socialinį būstą. Taip pat labai stipriai nukentėjo mūsų globojami ukrainiečiai, kurie tų pajamų negalėjo įrodyti, kad turi nuomos pagalbos galimybę. Labai keista yra šio įstatymo priėmimo istorija, bet, aišku, klaidą reikia kuo greičiau taisyti.
Mano galva, nepakankama yra 180 eurų parama. Reikia mažiausiai dviejų VRP, tai yra padvigubinti tą nuomos paramą, nes mes turime vos kelis procentus gyventojų, kurie naudojasi šia parama. Kaip teisingai teigia E. Gentvilas, Vakarų Europoje kur kas didesnė dalis gyventojų naudojasi socialinio būsto programomis. Reikia eiti tuo keliu, kurį ir ministras S. Gentvilas minėjo, kad būsto politika Lietuvoje yra tragiška ir nereikia naikinti to, ką turime. Deja, bet prieš keletą mėnesių priimta pataisa iš esmės sunaikino būsto nuomos galimybes. Dabar mes iš dalies atkuriame, be tai tikrai nepakankamas dydis ir intensyvumas. Geriausiai tai iliustruoja patarlė „Skubų darbą velniai gaudo“, nes tikrai nereikėjo daryti to, ką mes padarėme prieš keletą mėnesių.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų palaikau kolegą, kuris teikia tuos pasiūlymus, bet tie pasiūlymai labai primena šiaudo davimą skęstančiajam. Šiaudas, aišku, gerai – galbūt nenuskęs, bet iš tikrųjų tokius projektus turėtų atnešti ministerija, kuri iš esmės sutvarkytų visas socialinio būsto problemas. Kokia yra dabartinė situacija? Savivaldybės parduoda socialinį būstą vieniems ar kitiems, bet to socialinio būsto atgal neatstato. Vadinasi, socialinių būstų mažėja, o daugiau jų neatsiranda.
Žiūrint į kitas situacijas, kitų valstybių patirtį, kitose valstybės socialiniai būstai yra masiškai statomi, masiškai įtraukiami ir žmonės gauna, netgi mūsų lietuviai, kurie gyvena Anglijoje, gauna municipalinį būstą. Tai yra tas pats kaip socialinis būstas, ir jie džiaugiasi, kad gauna. Liūdna yra tai, kad ministerija nesiėmė šito lyderystės vaidmens, ji neišsprendė šitos problemos, bet, žinoma, šios Vyriausybės prioritetai yra kiti. Žydams padovanoti 40 mln. nieko nekainuoja, bet socialinių būstų problemą spręsti niekam nereikia ir niekam tai nerūpi, net ministrei nerūpi, kuri dabar šypsosi.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pataisyti, kadangi tai buvo Vyriausybės projektas padaryti tokią tvarką, todėl prašyčiau Vyriausybės išvados. Aiškinamajame rašte parašyta, kad pinigų nereikia, bet mes plečiame ratą žmonių, kurie gaus paramą, vadinasi, pinigų reikės. (Balsai salėje) Atvirkščiai…
PIRMININKAS. Apsispręsime dėl jūsų…
A. SYSAS (LSDPF). Išmokite skaityti įstatymus.
PIRMININKAS. Balsuodami apsispręsime, ar prašome Vyriausybės išvados, ar ne. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Du kartus gerbiamo E. Gentvilo buvo paminėta mano pavardė ir du kartus dėl bendrabučių. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad nešvariai ar švariai galima bet kur gyventi. Bet dalyje bendrabučių nėra renovuoti vamzdynai, dušų nėra, todėl studentai ir ieško geriausių išeičių. Mes šio projekto teikimu turbūt bandysime išvaryti dalį studentų iš Vilniaus. Aš turėjau omenyje, kad apie tai reikia pagalvoti, kad jie sukasi, verčiasi, kad liktų Lietuvoje studijuoti universitetuose. Todėl šiuo klausimu, kur prieš tai sakiau, kad gal palaikysiu, dabar likau abejonėje.
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos kalbėjote, o dėl projekto, tai prašyčiau nepiktnaudžiauti tomis galimybėmis.
Taip, dabar balsuosime. M. Navickienė, tikiuosi, dėl vedimo tvarkos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Beveik. (Juokas salėje) Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiktai norėjau pasakyti, kad SADM’as tikrai projektui pritaria. Papildoma Vyriausybės išvada, jeigu pageidautumėte, jinai tiesiog prailgintų sprendimo priėmimo laiką, tai nematau prasmės Vyriausybės išvados prašyti. Tuo pačiu gerbiamo Roberto prašau nedvejoti – projektas geras.
PIRMININKAS. Gerai, dabar kaip tik turėsime galimybę balsuoti dėl šio projekto. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 111: už – 111, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Gal, gerbiamas Robertai, nebetęskime tų paminėtų pavardžių žanro. (Šurmulys salėje) Dabar dėl Vyriausybės išvados. (Šurmulys salėje) Girdžiu, kad nereikia, bet buvo oficialus siūlymas, tai aš turiu teikti balsuoti. Kas pritaria, kad būtų Vyriausybės išvada, balsuoja už, kas mano kitaip, atitinkamai kitaip balsuoja.
Už – 36, prieš – 47, susilaikė 28. Vyriausybės išvados neprašome. Tokiu atveju fiksuojame bendru sutarimu, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data numatoma gegužės 14 diena. Priimame bendru sutarimu.
Dabar eilės tvarka balsuosime dar dėl rytinės darbotvarkės klausimų, po to – atitinkamai dėl jau apsvarstytų popietinės.
12.24 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 721, 753, 762, 80, 81, 821, 90 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3414(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3415(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis būtų darbotvarkės 1-11 paketas – Mokslo ir studijų įstatymo du pataisų projektai. Svarstymo stadija. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl projekto Nr. XIVP-2170(2), tiksliau, balsuosime už komiteto išvadą, kad projektą atmestume. Čia L. Nagienės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. 2170(2). Balsuojame, ar pritariame komiteto išvadai projektą atmesti.
Balsavo 114: už – 84, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi projektas yra atmestas.
12.26 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2332 (svarstymo tęsinys)
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2332. Taip pat balsuosime, ar pritariame komiteto išvadai projektą atmesti.
Balsavo 119: už – 108, prieš – 8, susilaikė 3. Projektas yra atmestas.
12.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412 (svarstymo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412. Svarstymo stadija. Vėl balsuojame, ar pritariame komiteto išvadai projektą atmesti.
Už – 106, prieš nėra, susilaikė 12. Projektas atmestas.
12.27 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3606 (pateikimo tęsinys)
Ir bene aistringiausiai svarstytas projektas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3606. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 112: už – 50, prieš – 21, susilaikė 41. Projektui nepritarta.
Dabar balsuosime alternatyviai: ar grąžinti projektą tobulinti (tie balsuoja už), ar atmesti (tie balsuoja prieš).
Už – 73, prieš – 39. Taigi projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Džiaugiuosi, kad sveikas protas nugalėjo dėl išbraukimo. Labai gerai, kad neišbraukėme, nes buvo proga atmesti. Bet turbūt tam kažkokiam nupušimui nėra ribų: nepatinka tarybiniai arkliai ženkluose, po to nepatinka tarybiniai metaliniai dangčiai, o dabar dar šunys nepatinka kaime. Gal tegu patys žmonės nusprendžia, ką daryti su savo šuniuku, laikyti lovoje, kur nors laikyti. Tai paties žmogaus reikalas. Tik man įdomu, kas būtų kaime, jei visus šunis būtume paleidę nuo lenciūgo. Į kaimą niekas neišeitų. Gerai, kad to neatsitiko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas – replika po balsavimo.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man keista, kad kolega šunis išvadino tarybiniais. (Juokas salėje) Man atrodo, problema ne tarybiniai šunys, o tarybinis mąstymas kai kurių kolegų galvose. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar V. Pranckietis – replika.
V. PRANCKIETIS (LSF). Džiaugiuosi, kad nepraradome Lietuvos lenciūginių šunų veislės. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Matau, šis projektas tikrai visiems suteikė tam tikro įkvėpimo. Toliau balsuosime dėl popietinės darbotvarkės jau apsvarstytų projektų.
12.30 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3601, Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3602, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3603 (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia darbotvarkės 2-3 klausimas, įstatymų paketas – projektai Nr. XIVP-3601, Nr. XIVP-3602, Nr. XIVP-3603. Juos pateikė teisingumo ministrė. Tai Baudžiamojo kodekso pataisos ir lydimieji. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 119: už – 103, prieš nėra, susilaikė 16. Projektams pritarta. Pagrindinis, akivaizdu, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tą priimame bendru sutarimu. Pasiūlyta svarstymo data – rudens sesija. Aš klausčiau komiteto pirmininkės, ar pavasario sesijoje nespėsite pateikti išvados, ar čia tikrai?.. Nespėsite. Tada taip ir fiksuojame, kad rudens sesijoje.
12.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3239 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3239. Jį pateikė E. Pupinis pagal Peticijų komisijos išvadas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 103, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir vėlgi siūloma rudens sesijoje. Taip ir fiksuojame.
12.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 138 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3240, Baudžiamojo kodekso 47, 65, 66, 71, 723, 90, 1751, 1891, 190, 192, 199, 1991, 1992, 200, 206, 212, 219, 220, 221, 2241, 225, 226, 227, 248 ir 2821 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3241 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimų paketas – Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3240 ir Baudžiamojo kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3241. Juos taip pat teikė E. Pupinis. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 119: už – 106, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta. Pagrindinis vėlgi būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir vėlgi siūlymas svarstyti rudens sesijoje.
12.33 val.
Kelių transporto kodekso 7, 181, 183, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3616, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4492 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3617 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai – Kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektai Nr. XIVP-3616 ir Nr. XIVP-3617. Juos pateikė M. Ošmianskienė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 116: už – 104, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. A. Bagdonas kažką nori pasakyti po balsavimo.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai, gerbiami kolegos, Monikos tikslai yra iš tiesų kilnūs, tačiau ne visi siūlymai yra techniškai įgyvendinami ir ne visuose lengvuosiuose automobiliuose tai, kas yra numatyta įstatymo projekte, įmanoma įgyvendinti. Taip pat buvo nemažai pastabų pasakyta, kad, jeigu asmuo mažesnėse savivaldybėse turi vieną transporto priemonę, tą įgyvendinti apskritai nebus galimybės, kalbu apie lengvąjį automobilį, todėl, manau, būtų prasminga paprašyti Vyriausybės išvados ir šį projektą šiek tiek patobulinti su Vyriausybės pagalba. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Balsuojame, ar reikia Vyriausybės išvados.
Balsavo 115: už – 65, prieš – 25, susilaikė 25. Taigi yra prašoma Vyriausybės išvados. Numatoma svarstyti ne rudens sesijoje, o birželio 6 dieną. Pagrindinis Ekonomikos komitetas energingiau svarsto projektus, tai nekelia į rudens sesiją. Priimame bendru sutarimu. Dėl lydimojo, aišku, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat svarstymo data – birželio 6 diena. Priimame bendru sutarimu. Bene visi projektai, kurie buvo, apsvarstyti.
Dabar – pareiškimai.
Popietiniame posėdyje, matyt, balsavimo intervalas bus kiek ankstesnis. Jis buvo numatytas 15 valandą, bet liko nedaug projektų, tai galimai kokiu pusvalandžiu anksčiau gali būti balsavimo intervalas. Pareiškimai. V. Ąžuolas pirmasis.
12.36 val.
Seimo narių pareiškimai
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, jūs nebijokite, neišeikite, kai aš kalbu, nieko baisaus nepasakysiu. Pabūkite dar, na, vis tiek pasėdėkite kažkaip, pabūkite dar. Vis tiek mano pranešimą per radiją transliuos, galėsite vėliau paklausyti.
Na, iš tikrųjų įdomi situacija išeina – kaip valdantieji tvarko žiniasklaidą, ypač regionų? Įvykis su pašto veikla iš praeitos kadencijos. Praeitoje kadencijoje įvairūs nonsensai vykdavo dėl to, kas išnešios pensijas – dalinai paštas, dalinai privatūs nešiotojai. Na, ir sukūrė tam tikrą chaosą. Lietuvos paštas nenorėjo tada nešioti – privatūs norėjo, ir chaoso prikūrė bele kiek. Tik ateina kiti valdantieji – stebuklingu būdu visas pensijas nori nešioti „Lietuvos paštas“. Va tokiu stebuklingu būdu įvyko. „Lietuvos paštas“ aptarnauja konservatorius, kaip priklauso. Na, mes jau žinome ir pakraipas „Lietuvos pašto“ vadovės, ir visa kita. Pensijos sutvarkytos, pensijų išnešiojimo problemų nebeliko, nes atėjo valdantieji konservatoriai, kuriems ir priklauso.
Dabar žiūrime, ką daro valdantieji su žiniasklaida. Atsimenate „Respublikos“ pavyzdį, kaip patvarkė „Respubliką“, paėmė ir patvarkė? Jie ne taip rašė. Tam tikri prekybos centrai „Respublikos“ nebeplatino ir patvarkė „Respubliką“, nes jie rašė ne taip.
Ką daro valdantieji toliau? Šiandien išgirdome stebuklingą tokią žinią – „Lietuvos paštas“ nuo nepriklausomybės pradžios, 30 metų, gauna kompensaciją – 10 mln., 5 mln., 8 mln. už regioninės spaudos platinimą regionuose, siuntų pristatymą, laikraščių pristatymą, žurnalų pristatymą ir kita. Ir yra suvokiamas, suprantamas procesas, dėl ko ta kompensacija yra skiriama: Lietuvos pašto funkcija yra užtikrinti, ar žmogus gyvena kaime, ar gyvena vienkiemyje, kad ir kur jis gyventų, spauda ir siuntiniai turi jį pasiekti. Tokia funkcija yra. Tai valdantieji sugalvojo naują gudrybę. Viena gudrybė, kuri nesuveikė: jeigu jūs spausdinate laikraštį Šiauliuose, jį reikia išspausdintą pristatyti į Vilnių, nes iš Vilniaus pašto paskirstymo centro tą laikraštį atveš atgal į Šiaulius. Tikslas, viskas yra aišku, – sunaikinti spaustuves regionuose. Ar tu spausdinsi regione, jeigu reikia laikraščius nuvežti į Vilniaus pašto centrą ir parvežti atgal į regioną? Na, tikrai nespausdinsi. Tai spaustuvės labai gražiai naikinamos.
Lyg to būtų per maža, valdantieji sugalvojo naują žingsnį: jeigu taip žiniasklaidos negalime pribaigti, tai reikia iš „Lietuvos pašto“ atimti subsidiją, kuri yra skirta tam, kad į regionus išnešiotų laikraščius, siuntas ir visa kita. Ir dabar, kas įdomiausia, naujas modelis: tą subsidiją ir kompensaciją gaus tik tie laikraščiai, kurie pereis per regioninės žiniasklaidos fondą ir atitiks kitus reikalavimus. Na, reikalavimai labai paprasti: jeigu šlovini valdžią, tą subsidiją gausi, tavo laikraštis gaus tą subsidiją, jeigu nešlovini, negausi. Vadinasi, tokiu būdu, padedant „Lietuvos paštui“, atsikratysime regioninės žiniasklaidos, nes puikiai suprantame, kas bus: kai laikraštis taps labai brangus, žmonės jo nebeįpirks, o jeigu nešlovinsi valdžios, tai nebegausi subsidijos laikraščiui.
Taigi pirmyn į šviesų rytojų su liberalkonservatoriais, kurie žino, kaip patvarkyti spaudos laisvę, žodžio laisvę ir kaip padaryti, kad jos neliktų. Spauda, spausdintinė spauda… Labai gerai pasakė: tai, kas dabar ateina, kai įkainiai brangsta kartais, yra visos spausdintinės spaudos nužudymas. Na, aišku, išskyrus didžiuosius miestus. Taigi, mielieji, tylėkite, džiaukitės, tuojau nebegausite net tos spausdintinės spaudos. Tie laikai, kai knygnešiai paslapčia nešė knygas į Lietuvą, grįžta atgal. Kaip amžinąjį atilsį F. N. Sadūnaitė sakė: prie tarybinės valdžios gavau vieną bylą, prie šios valdžios gavau tris bylas. Tad su žodžio laisve su šia valdžia galėsime atsisveikinti.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš panašiu kampu kalbėsiu giminingai, kaip kolega, jeigu iš viso liks regioninė žiniasklaida. Yra žodžiai: „Aš noriu, kad brolis, sesuo glostytų žodį.“ Taip yra pasakęs J. Marcinkevičius.
Tačiau šiam žodžiui iškeliauti į Lietuvą, į tuos regionus, ko gero, užkardomas kelias vis po žingsnį: pareiškimas dėl Medijų rėmimo fondo, vykdomos Kultūros ministerijos įtartinos politikos naikinti bet kokią konkurenciją sisteminei žiniasklaidai suvaržant nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklą ir taip apriboti informavimo ir žodžio laisvę reikšti valdžiai kritikuojantį žodį, jeigu jai neparanki, ir panašiai. Medijų rėmimo fondo žiniasklaidos programų finansavimo taisyklėse mažųjų redakcijų ir smulkiosios nepriklausomos žiniasklaidos veiklos ribojimui sukurtas reikalavimas pastarosioms privalomai turėti tik 2–3 etatinius darbuotojus. Šis reikalavimas atima teisę skleisti žodį, kultūrą ir kitas informacines žinias. Taigi ši valstybės parama jiems yra užkardyta visam laikui.
Klausimas: kam tada yra išduodamos redaktoriams, regionams, leidėjams licencijos, leidimai rašyti, jeigu nėra finansuojama? Taigi mano ir visuomenės bei kolegų raginimas yra netaikyti sąlygose numatytų apribojimų dėl etatinių darbuotojų skaičiaus, kuris daugelį metų niekam netrukdė, išskyrus keistus Kultūros ministerijos ar ministro galimus interesus su kažkuo.
Taip pat yra raginimas paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo taisyklės asmenis, įpareigojant juos deklaruoti savo privačius ir viešuosius interesus, nes skaidrumas Medijų rėmimo fonde yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šia labai svarbia organizacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Pareiškimai perskaityti. Dabar registracija. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.