SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 5 IR 54 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 5, 45, 50 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2756 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO ProjektŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
2019–2020 m. kilusios pasaulinės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu Lietuva susidūrė su asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų įstaigų veiklos vykdymui užtikrinti (medicinos (pvz., medicininių kaukių), dezinfekcinių priemonių) (toliau – AAP) trūkumo šalyje problema. Dėl pasaulį apėmusios krizės nebuvo galimybių skubos tvarka įsigyti AAP iš užsienio tiekėjų, o turimas valstybės rezervas nepajėgė patenkinti AAP poreikio. AAP stygių labiausiai pajuto asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos bei kiti subjektai, kurie karantino laikotarpiu privalėjo užtikrinti būtinųjų funkcijų ir paslaugų vykdymą. Tokia situacija atskleidė problemas apie nepakankamas valstybės rezervo galimybes, todėl būtinas papildomas AAP sukaupimo mechanizmas, kuris padėtų valstybės rezervui patenkinti AAP poreikį pandemijų metu.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato prievolės atitinkamoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems ūkio subjektams turėti sukauptas nuolatines AAP rezervo atsargas, tai sudaro prielaidas kilti rizikai šių įstaigų darbuotojų sveikatai bei kelia grėsmę, kad nebus užtikrintas arba bus nevisiškai užtikrintas institucijų ir įstaigų funkcijų vykdymas kilus pandemijai.
Įstatymų projektų rengimas inicijuotas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto administravimo ir koordinavimo darbo grupės 2020 m. gegužės 18 d. pasitarime 7 klausimu priimto sprendimo „Sprendimai dėl reikalingo kaupti valstybės rezervo ir poreikio tobulinti reguliavimą dėl valstybės rezervo formavimo“ (2020 m. gegužės 20 d. protokolas Nr. LV-224).
Vykdant protokolinį pavedimą įvertinti poreikį keisti teisinį reguliavimą, siekiant susieti įstaigos veiklos reikalavimus (veiklos licencijai išduoti ar panaikinti) su tai įstaigai, įskaitant ir privačias sveikatos priežiūros, globos, slaugos įstaigas, privalomais turėti AAP rezervais, parengti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – SPĮĮ pakeitimo projektas), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo (toliau – CSĮ pakeitimo projektas), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VSPĮ pakeitimo projektas), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – SPĮ pakeitimo projektas), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Įstatymų projektai).
Įstatymų projektų rengimo tikslas ir uždaviniai – nustatyti teisinį pagrindą kaupti AAP kiekius atitinkamam laikotarpiui, kad būtų užtikrintas nepertraukiama įstaigų veikla ateityje kilus pandemijai šalyje ir išvengta AAP trūkumo valstybėje.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – SPĮ pakeitimo projektas) parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė, tel. 8 706 64 269, vyriausioji specialistė Jovita Kuzmickienė, tel. 8 706 68 148).
Įstatymų projektų rengimą taip pat koordinavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatymuose ūkio subjektams nėra numatyta pareiga kaupti AAP rezervą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo nuostatos įtvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo reikalavimai nėra siejami su AAP sukaupimu.
Kadangi šiuo metu nėra nustatyto reikalavimo ūkio subjektams privalomai kaupti AAP atsargas, nėra reglamentuojama ir tai, kokia valstybės institucija (įstaiga) turėtų vykdyti AAP sukaupimo atitinkamose įstaigose priežiūrą (kontrolę).
Šiuo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato prievolės ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, kitiems ūkio subjektams turėti sukauptas nuolatines AAP rezervo atsargas.
Savivaldybei valstybės perduotos civilinės saugos organizavimo funkcijos nustatytos Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnyje, tačiau pagal šio teisės akto nuostatas savivaldybės administracija nėra įpareigota kaupti AAP atsargas savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kuriuose savivaldybės turimos juridinio asmens dalyvio teisės leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai (toliau – savivaldybių ūkio subjektai), todėl ekstremalios situacijos šalyje atveju, išsekus įstaigų turimoms AAP atsargoms, savivaldybės administracija gali būti nepasirengusi aprūpinti šių įstaigų būtinosiomis AAP.
Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos su civiline sauga susijusios prievolės ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms neįpareigoja jų privaloma tvarka apsirūpinti AAP siekiant užtikrinti reikiamą šių įstaigų darbuotojų saugumą bei nepertraukiamą įstaigų veiklą.
Taip pat teisės aktuose nereglamentuojamos AAP kaupimo apimtys (kiek ir kokių priemonių bei kuriam laikotarpiui turi būti kaupiama) bei šių apimčių taikymas pagal įstaigų tipus.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis apibrėžia asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigas, nurodydamas, kam biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus. Šis teisinis reglamentavimas karantino metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesuteikė teisės teikti pagalbą, t. y. neatlygintinai perduoti asmens apsaugos ir dezinfekavimo priemones jai nepavaldžioms socialinės globos įstaigoms, privačioms juridinių asmenų globos įstaigoms, teikiančioms ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, ne pelno siekiančioms organizacijoms, socialiniams darbuotojams ir savanoriams, kurie teikia socialinės reabilitacijos ar kitas gyventojams būtinas paslaugas.
Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnyje yra nustatytos licencijos gavimo sąlygos. Tarp licencijos gavimo sąlygų nėra nustatytas reikalavimas turėti AAP rezervą. Socialinių paslaugų įstatymo 24 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje nenustatyta pareiga Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prieš išduodant licenciją įvertinti, ar įstaiga yra pasirengusi teikti socialinę globą, t. y. ar įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka ne tik socialinės globos normose nustatytus reikalavimus dėl personalo struktūros, skaičiaus, išsilavinimo, patalpų, bet ir privalomai turi nustatytam laikotarpiui atitinkamą kiekį AAP.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomas teisinis reguliavimas įpareigos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas bei kitas įstaigas (įskaitant asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos paslaugas teikiančias įstaigas) užtikrinti privalomą apsirūpinimą AAP, kad būtų išvengta neigiamų padarinių kilus pandemijai.
Preliminarus apsirūpinimo AAP veikimo modelis:
CSĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad:
1. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Generalinė prokuratūra, Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinė teismų administracija kauptų AAP. AAP sąrašą, kiekius ir laikotarpį, kuriam sukauptų AAP turi pakakti nepertraukiamai institucijų ir įstaigų veiklai užtikrinti, nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šalyje kilus pandemijai valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai būtų aprūpinti pačių įstaigų sukauptomis AAP, o jas išnaudojus, AAP būtų teikiamos iš valstybės rezervo.
2. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės teisę aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis (atsargomis) nepavaldžias socialinės globos įstaigas, privačias juridinių asmenų globos įstaigas, teikiančias ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, ne pelno siekiančias organizacijas, socialinius darbuotojus ir savanorius, kurie teikia socialinės reabilitacijos ar kitas gyventojams būtinas paslaugas.
3. Savivaldybių institucijos ir įstaigos privalės kaupti AAP atsargas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus AAP sąrašus, kiekius ir laikotarpį.
Taip pat numatoma pareiga savivaldybių administracijų direktoriams kaupti AAP atsargas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus AAP sąrašus, kiekius ir laikotarpį savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių ūkio subjektams.
Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad šalyje kilus pandemijai savivaldybių institucijų ir įstaigų, savivaldybės ūkio subjektų darbuotojai būtų aprūpinti pačių įstaigų sukauptomis AAP, o jas išnaudojus įsijungtų savivaldybių administracijų aprūpinimo mechanizmas. Išnaudojus savivaldybių administracijų sukauptas AAP, AAP būtų teikiamos iš valstybės rezervo.
4. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalėtų kaupti AAP atsargas (nuostatos būtų netaikomos gyventojams). Ūkio subjektų ir kitų įstaigų, kurios privalo kaupti AAP, rūšis, AAP sąrašus, kiekius ir laikotarpį, kuriam turi būti sukaupta šių priemonių atsargų, nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Priežiūrą, kaip ūkio subjektai ir kitos įstaigos laikosi Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinės saugos teisės aktų nuostatų (taip pat ir dėl AAP kaupimo), vykdytų (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnis) taip pat ir kiti subjektai: valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai (ANK 589 straipsnio 87 punktas), savivaldybių administracijos (ANK 589 straipsnio 87 punktas), policija (ANK 589 straipsnio 49 punktas), karo policija (ANK 589 straipsnio 34 punktas) ir kiti ANK nurodyti subjektai.
SPĮĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad prievolė asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kaupti AAP atsargas būtų siejama su įstaigos licencijuojama asmens sveikatos priežiūros veikla. Įstaigai neturint atitinkamos rūšies, sąrašo, kiekio ir atitinkamam laikotarpiui būtinų AAP, įstaigai nebūtų išduodama asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija (o jau veikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų stabdomas licencijos galiojimas).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punkto pakeitimas ir 54 straipsnio papildymas 11 dalimi atliekamas siekiant nustatyti aiškų pastarųjų nuostatų tarpusavio taikymą. Asmens sveikatos priežiūros licencijas turinčioms įtaigoms pirmiausiai turi būti taikomos licencijos galiojimo sustabdymo procedūros (remiantis licencijų galiojimo sustabdymo pagrindais), o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įstaigos veiklos sustabdymo galima tik tuo atveju, jei įstaiga daro pažeidimus versdamasi sveikatos priežiūra neturėdama licencijos (kai nėra ką stabdyti pagal 5 straipsnio 11 dalį), arba 54 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti pažeidimai neapima Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje nurodytų licencijos (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo pagrindų.
VSPĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) vykdytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų apsirūpinimo AAP valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Kompetentingų ir kvalifikuotų NVSC specialistų atliekama priežiūra bei plati esamo teritorinio NVSC padalinių tinklo aprėptis leistų tinkamai užtikrinti AAP rezervo kaupimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą AAP atsargų kaupimo standartą.
SPĮ pakeitimo projektu siekiama įpareigoti socialinės globos teikėjus užtikrinti atitinkamų AAP priemonių nuolatinį rezervo kaupimą socialinės globos įstaigose, o Socialinių paslaugų priežiūros departamentą – tikrinti, ar socialinę globą teikianti įstaiga užtikrina šį reikalavimą.
Privalomų kaupti AAP sąrašas, kiekiai, laikotarpis, kuriam turi pakakti kaupiamų AAP, atitinkamoms įstaigoms bus standartizuotai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų efektyviau užtikrinama su infekcijų valdymu susijusi visuomenės sveikatos sauga. Tinkamas įstaigų darbuotojų aprūpinimas AAP užtikrintų nepertraukiamą įstaigų veiklą ir būtinųjų valstybės funkcijų vykdymą pandemijos metu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Siekiant nedidinti ūkio subjektams tenkančios administracinės našos, reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti bus naudojama esama asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos licencijų išdavimo teisinė bazė.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Bus parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos teisės aktas, nustatantis AAP kaupimo standartą – AAP sąrašą, jų kiekius ir laikotarpį, kuriam šių priemonių turi pakakti pagal įstaigų tipus.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti Socialinės globos normų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“.
Taip pat reikės keisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. V-156 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų AAP rezervo kontrolė būtų priskirta NVSC vykdomai valstybinei visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijai. Šiai funkcijai vykdyti reikalingos papildomos laiko sąnaudos (kontrolės metu pildomas klausimynas, vertinami dokumentai, vykdoma priemonių apžiūra ir kt.). Priklausomai nuo objekto dydžio ir vykdomų veiklų, įvertinus laiką, kuris šiuo metu skiriamas visuomenės sveikatos saugos kontrolei atlikti, vieno objekto apsirūpinimo AAP patikrinimui planuojama skirti papildomas 3 valandas, grįžtamajai kontrolei atlikti – papildoma 1 valanda. Apsirūpinimo AAP patikrinimai būtų atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines, ambulatorines, kitas bendrąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (apie 6 900 objektų). NVSC pavedant vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės akte nustatyto AAP kaupimo standarto laikymosi priežiūrą, reikėtų įsteigti 12 papildomų pareigybių (bendras lėšų poreikis metams darbo užmokesčiui sudarytų 226 900 eurų).
Papildomų lėšų reikės subjektams (įskaitant asmens sveikatos priežiūros bei socialinės globos paslaugas teikiančias įstaigas), ūkio subjektams, kitoms įstaigoms ir institucijoms, savivaldybių administracijoms įsigyti privalomas kaupti AAP.
Lėšų poreikį AAP įsigyti bus galima įvertinti tik po to, kai Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos teisės aktu bus nustatytas kaupiamų AAP sąrašas, kiekiai ir laikotarpis, kuriam turi pakakti kaupiamų AAP pagal atitinkamus įstaigų tipus.
Viešojo administravimo subjektams bei biudžetinėms įstaigoms apsirūpinti AAP turės būti panaudoti biudžetiniai įstaigų asignavimai.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas buvo pateiktas derinti Vidaus reikalų ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Teisingumo ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Ekstremalių sveikatai situacijų centrui, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Asmeninės apsaugos priemonės“, „licencija“, „valstybės rezervas“, „užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė“, „visuomenės sveikatos sauga“, „socialinė globa“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra
____________________