|
1.
|
22 str.
.
|
4 d.
|
5.
p
.
|
Argumentai:
Projekte
nesiūloma pakeisti ar papildyti 22 str. 4 dalies 5 punkto, nors
papildyti akivaizdžiai būtina. nes dabar galiojanti ir praktikuojama mokesčių
mokėjimo tvarka, nustatyta 22 str. 4 d. 5) punkto formuluotėje „atsižvelgiant
į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“ be būtino
teisinio pagrindo iškelia bendrijų įstatymu nustatomą bendrijos narių finansinių
prievolių bendrijai teisinio reguliavimo principą „atsižvelgiant į sklypo
dydį“ virš Civilinio Kodekso 4.76 str. nustatyto
principo proporcingai bendraturčio daliai bendrame turte“ (įstatymo 3 str. 3
dalyje pasakoma, kad bendrija savo veikloje visų pirma vadovaujasi Civiliniu
Kodeksu)
Be to įstatyme, kaip teisių ir pareigų nustatymo principas,
“atsižvelgiant į sklypo dydį” suformuluotas nekorektiškai (neaiškiai) nes
neatskleidžia, kaip dera su CK 4.75 str. 1 dalimi Bendrosios dalinės
nuosavybės objektas valdomas bendraturčių sutarimu). Ši įstatymo nuostata imperatyviai
nustato mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės objektų valdymą ir naudojimąsi
bendraturčių sutarimu. Atsižvelgiant į bendraturčių sutarimo sąlygą, straipsnio
formuluotė jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“ labai
ydinga procedūriniu požiūriu, nes sukuria teisines galimybes bendrijos narių
daugumos vardu diskriminuoti didesnius sklypus turinčių sodininkų grupę (tų,
kurių sklypai yra didesni, visada yra bendrijų narių mažuma), iš jų
imti didesnius mokesčius, kai visi vienodai naudojasi bendrojo naudojimo
objektais. Dabar galiojanti bendrijos įstatų priėmimo ir keitimo tvarka, kai
po neįvykusio susirinkimo pakartotiniame susirinkime sprendimą dėl įstatų priimti
gali bet koks susirinkimo dalyvių skaičius, sudaro sąlygas, kai bendraturčių sutarimą
keičia mažumos bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie dalyvauja
susirinkime, sprendimas, ir jokio bendrijos narių solidarumo nelieka,
gali būti pažeidžiami beveik visi bendrijų valdymo principai (solidarumo,
lygiateisiškumo, demokratiškumo, tarpusavio sutarimo, įst. 3 str. 2 dalis)). Mokesčių
mokėjimo principas „nuo sklypo dydžio“ visada yra neteisingas, kai
bendrijos teikia visiems (bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams) vienodas
paslaugas, visi vienodai naudojasi bendrojo naudojimo objektais. Mokesčių
mokėjimo principas „nuo sklypo dydžio“ taip pat yra kritikuotinas, teigiant,
kad turintys didesnį sklypą, turi didesnę naudą, auginant žemės ūkio
produkciją, ar, kad yra analogijų tarp sodininkų bendrijų ir daugiabučių
bendrijų situacijų. Didesnis sklypas susijęs ne tik su nauda, bet ir su didesnėmis
sąnaudomis ir investicijomis jo priežiūrai. Sodininkus,
skirtingai nei daugiabučių gyventojus, nejungia bendrai naudojamos patalpos,
kuriomis didesnių butų gyventojai galimai jomis naudojasi daugiau, mažesnių
mažiau. Sodininkus jungia tik keliai, kurie nėra bendrijų nuosavybė ir
kuriais visi sodininkai naudojasi vienodai. Atsižvelgiant į CK, kaip
aukštesnės galios teisės akto reikalavimus, bendrija savo įstatuose gali
nustatyti ir mokesčių mokėjimą ar tikslines įmokas naujiems objektams įrengti
pagal principą „nuo sklypo dydžio“, ypač tais atvejais, kai nauji ar
anksčiau įrengti objektai naudojami „priklausomai nuo sklypo dydžio“ (pav.
vandens laistymo sistemos), bet tam reikalingas realus bendrijos narių sutarimas
(sprendimas dėl mokesčių mokėjimo bendrijos narių susirinkime priimamas
bendru sutarimu) ir bendrijai nepriklausančių asmenų, kaip bendraturčių, sutikimas
(pritarimas) (CK 4.75 str. pirma dalis.
Siūlymas pakeisti ir papildyti įstatymo
22 str. 4 dalies 5 p. ir jį išdėstyti taip:: 5) proporcingai
bendrijos nario daliai bendrijos turte, jeigu bendrijos nariai
nesutaria kitaip, apmokėti bendrijos
administravimo, jos finansinių ir ūkinių reikalų tvarkymo išlaidas, tikslines
įmokas, pagal
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir
priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų
sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar
tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra.
|