LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 628, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-11-09 Nr. XIVP-3258

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, palankesnis teisinis reguliavimas yra nustatomas tik vienai skolininkų grupei – pradėjusiems dirbti pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla - dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato keletą asmens užimtumo formų, tuo tarpu teikiamu projektu vykdymo veiksmus antstolis galėtų atidėti tik tuo atveju, jei skolininkas užsiimtų viena iš jų – pradėtų dirbti pagal darbo sutartį. Pastebėtina, kad skolininkui pradėjus savarankišką veiklą (pavyzdžiui, individuali veikla, autoriaus veikla), vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, išieškojimas iš skolininko gaunamo užmokesčio už šią veiklą negalėtų būti stabdomas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygybės principą, o tik vienos iš užimtumo formos palankesnis vertinimas yra proporcingas projekte keliamiems tikslams.

2. Projektu keičiamo CPK 736 straipsnyje, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatomas mažesnis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis, taip pat CPK 627 straipsnyje nustatoma galimybė skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, t. y. CPK nustatytais atvejais stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų. Taigi projektu įtvirtinamas skolininkui palankesnis teisinis reguliavimas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese, kaip baigiamojoje teisingumo vykdymo proceso dalyje, svarbiausia yra vykdymo procese dalyvaujančių asmenų – skolininko ir išieškotojo - teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri turėtų būti vertinama ne tik trumpuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, kelis mėnesius taikant mažesnę įsidarbinusio skolininko darbo užmokesčio išskaitą), bet ir ilguoju – sistemiškai įvertinant projektu siūlomų vykdymo proceso pakeitimų poveikį skolininkui ir išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais.

Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „esamas išskaitų reguliavimas ir dydžiai neskatina dirbti (ar dirbti legaliai) turint skolų ir jų grąžinti. Be to, grįžus į legalią darbo rinką nėra numatyta papildomų paskatų ir skolų atokvėpio įsitvirtinimui. Todėl yra poreikis reglamentuoti „skolininkų atostogas“ bei keisti išskaitų reguliavimą ir dydžius“. Atsižvelgiant į tai projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 10 procentų (vietoje šiuo metu taikomos 20 procentų išskaitos). Svarstytinas tokio projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas, nes jis ne tik pažeidžia kreditoriaus interesus kuo greičiau atgauti skolą, bet ir labai dažnu atveju būtų finansiškai nepalankus ir pačiam skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai kartu su skola yra išieškomos ir priteistos palūkanos, todėl dvigubai sumažinus skolininkui taikomos išskaitos dydį, išieškojimo procesas ženkliai pailgėtų, o dėl priskaičiuotų palūkanų bendra išieškoma skola padidėtų. Pažymėtina ir tai, kad neretu atveju dėl priteistų didelių palūkanų (ypač greitųjų vartojimo kreditų atveju) sumažintų išskaitų dydžių iš skolininko išieškomų sumų nepakaktų net minėtoms palūkanoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai įvertinus projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalimi nustatomą galimybę skolininkui taikyti „skolininko atostogas“, tokiu būdu iki 12 mėnesių sustabdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų (kartu dar labiau „auginant“ palūkanų sumą), manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra atliepiantis nei kreditoriaus, nei skolininko interesus ilguoju laikotarpiu.

Antra, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Projekto 1 straipsniu keičiamo CPK 627 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju („skolininko atostogos“) pinigų sumų išieškojimas iš skolininko gali būti sustabdomas ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus ir negali viršyti bendro 12 mėnesių termino per 5 metų laikotarpį. Taigi, tuo atveju, kai kreditorius yra valstybė (skolos į valstybės biudžetą), projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai taikant „skolininko atostogas“, faktinis išieškojimo senaties terminas būtų ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti 5 metai, o 4 metai, nes pritaikius „skolininko atostogas“ išieškojimo senaties terminas nebūtų stabdomas, tačiau išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK nustatyta tvarka būtų negalimas 12 mėnesių per 5 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai svarstytinas projekto nuostatų poveikis efektyviam mokesčių surinkimui į biudžetą.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo CPK 736 straipsnyje, reglamentuojant išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, nėra mažinami skolininkui taikomų išskaitų dydžiai tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į skolininko interesus, minėtas išskaitos dydis neturėtų būti nustatomas.

3. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio nuostatų dėstymo eiliškumą, siūlytume patikslinti šio straipsnio pavadinimą, jį išdėstant taip – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“.

4. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės ,,po 2024 m. liepos 1 d.“ įrašytina formuluotė ,,2024 m. liepos 1 d. ir vėliau“, kadangi įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos jau 2024 m. liepos 1 dieną, t. y. nuo nuostatų įsigaliojimo momento.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]