LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3870

2019-11-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Marius Rakštelis, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Fausta Viktorija Osičnaitė, Aurelija Baltikauskaitė, Lina Baronaitienė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	1			Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiami pakeitimai dėstytini chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	2			Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	4			Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijų“, kadangi tokia sąvoka toliau vartojama visame keičiamame įstatyme.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	5			Siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	19			Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	20; 5			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	7			Siūlytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	12; 13			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	18			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	19			Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	19			Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kontrolierių įstaiga				2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).	Iš esmės pastaboms pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti.

Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos

Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą.

Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus.

Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio.

Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio

reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y.

asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai).

Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą.

Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Iš esmės pastaboms pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3870 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas.

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808

(Komiteto biuro tarnautojo pareigos, vardas ir pavardė)