LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel.: 8 706 64 845, 8 706 64 868,
el. p. kanc@eimin.lt, http://eimin.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188621919

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

2023-07- Į 2023-06-28

Nr. (4.6-82Mr)- Nr. D8(E)-3918

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija išnagrinėjo Jūsų pateiktus derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Miškų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII 2166  95 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I 1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), 18.1 papunktį veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintas reikalavimas turėti licenciją. Miškų įstatymo projekto 14 straipsnyje aiškiai nenustatytas reikalavimas turėti miškotvarkos projekto rengėjo atestatą siekiant rengti miškotvarkos projektus, tik yra nurodyta, kad miškotvarkos projektų rengėjai privalo turėti aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį miškininkystės krypties išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų miškotvarkos darbų patirtį, taip pat nustatyti minėtų atestatų išdavimo ir galiojimo pagrindai. Manytume, kad to paties straipsnio 1 dalis yra perteklinė, nes nieko konkrečiai nenustato ir nereguliuoja, iš esmės konkretizuojančios nuostatos pateiktos kitose to paties straipsnio dalyse. Siūlytume atitinkamai patikslinti 14 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse neteisinga nuoroda į to paties straipsnio 7 dalį (turėtų būti nuoroda į 6 dalį).

3. Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad Valstybinė miškų tarnyba nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, sudaranti sąlygas pasireikšti korupcijai, nes neaišku kuo remiantis nustatomas konkretus pažeidimų pašalinimo terminas. Siūlytume nustatyti konkretų terminą arba, jei terminas dėl objektyvių priežasčių gali būti skirtingas, numatyti termino nustatymo pagrindus (kriterijus) ar šiuos pagrindus pavesti nustatyti aplinkos ministrui, kuris pagal to paties straipsnio 4 dalį nustato Miškotvarkos projekto rengėjo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką. Analogiška pastaba dėl to paties straipsnio 8 dalyje ir dėl 16 straipsnio 7 dalyje nurodytų terminų.

4. Siūlytume atsisakyti Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 8 dalyje nurodyto atskirų terminų pažeidimui pašalinti ir pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus numatant, kad pažeidimai turi būti pašalinti per nustatytą atestato galiojimo sustabdymo  laikotarpį (numatyti tik konkretų atestato galiojimo sustabdymo laikotarpį). 

5. Neaiškiai suformuluotas Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 10 dalies 3 punktas: miškotvarkos projekto rengėjas neteisingai suprojektavo pagrindinius miško kirtimus 5 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto, kitas ūkines priemones – 10 proc. ir daugiau nuo miško žemės ploto. Iš nuostatos neaišku, ką reiškia „neteisingai suprojektavo“, ar pažeisdamas nustatytus reikalavimus, kokio pobūdžio reikalavimus, kur (kieno) nustatytus.

6. Siūlytume Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 10 dalies 5 punkte atsisakyti perteklinės nuorodos į 14 straipsnio 9 dalį.

7. Miškų įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalyje neteisingos nuorodos į to paties straipsnio 11 dalies 1 ir 3 punktus. Jei norėta pateikti nuorodas į 10 dalies punktus, tuomet nėra aišku, kodėl pateikiama nuoroda į atvejį, kai atestato galiojimas panaikinamas miškotvarkos projekto rengėjo prašymu (10 dalies 1 punktas), nors sprendimas priimamas dėl 3 punkte nurodytų pažeidimų, taip pat nėra numatyta atvejų, kai atestato galiojimas gali būti nenaikinamas padarius 3 punkte nurodytus pažeidimus, jei norėta nuorodą pateikti į 3 punktą (vietoje 1 punkto) - „neatsižvelgiant į tai, ar miškotvarkos projekto rengėjo atestatas buvo panaikintas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, ar ne“ – siūlytina atsisakyti šios sąlygos.

8. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
16 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3¹ straipsniu, teisės akto projekto rengėjas prieš nustatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), turi atlikti šių teisės aktų projektų Nuostatų proporcingumo vertinimą (toliau – proporcingumo vertinimas). Proporcingumo vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame 2008 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“. Atsižvelgdami į tai, kad Miškų įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus miškotvarkos projektų rengėjams (išsilavinimas, darbo patirtis, privalomas tobulinimasis nustatytose mokslo ir studijų įstaigose pagal atitinkamą programą, atestacija), reikalinga atlikti šių Nuostatų proporcingumo vertinimą ir pateikti Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Konsultacijas Nuostatų proporcingumo vertinimo klausimais teikia Talentų politikos grupės vyriausioji specialistė Sandra Kvaraciejienė (8689 87970, el. p. sandra.kvaraciejiene@eimin.lt) ir patarėja Rasa Balserienė (862131328, el. p. rasa.balseriene@eimin.lt).

9. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad veiklos licencijavimas tinkama teisinio reguliavimo priemonė gali būti tik tada, kai jis atitinka abi šias sąlygas: 1) veiklos licencijavimu siekiama išspręsti aiškiai nustatytą problemą ir apsaugoti svarbius visuomenės interesus ir nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, tai yra, įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų  laikymosi priežiūrą ir kontrolę), nustatoma, kad veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, o pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė – veiklos licencijavimas – neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti; 2) ir jis netaikomas tik kaip priemonė rinkos dalyvių skaičiui apriboti ar juo nesiekiama tik gauti papildomų biudžeto pajamų. Atsižvelgiant į tai, siūlome dar kartą apsvarstyti galimybę užsibrėžtų tikslų (miškotvarkos projektų kokybės gerinimo) siekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui nustatant reikalavimus ne miškotvarkos projektų rengėjų kvalifikacijai, o patiems miškotvarkos projektams bei skaitmenizuojant miškotvarkos projektus.

10. Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau – leidimas) išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, rengdama teisės akto projektą, taip pat priėmusi teisės aktą, kuriame nustatomi ar panaikinami reikalavimai laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, kompetentinga institucija turi pateikti informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – apie tokių reikalavimų nustatymą ar panaikinimą. Su šia informacija pateikiamas nustatytų reikalavimų pagrindimas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais ir jų atitiktis Paslaugų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytiems principams arba pateikiamos tokių reikalavimų panaikinimo priežastys. Pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje šie reikalavimai turi būti notifikuoti Europos Komisijai per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI). Pažymėtina, kad Miškų įstatymo projektu nustatomas reikalavimas užsienio valstybių juridinius asmenims ir kitoms organizacijoms ar jų padaliniams gauti leidimą naudoti miško dauginamąją medžiagą, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Atsižvelgiant į tai prašome, vadovaujantis Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1389 „Dėl pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo“, nustatyta tvarka, pateikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai užpildytą pranešimo B formą dėl nurodyto reikalavimo.

11. Iš 15 straipsnio nuostatų lieka neaišku, kokią teisę suteikia leidimas, ar jis turi būti gautas iki prekybos miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, pradžios. Pagal šio straipsnio 5 dalies formuluotę galima suprasti, kad leidimas išduodamas miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, jau prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Aiškinamajame rašte nurodytos sąlygos, kokiais atvejais ir kokia veikla siekiantiems užsiimti subjektams reikalingas leidimas, neatsispindi projekte. Siūlytume atitinkamai patikslinti Miškų įstatymo projektą.

12. Siūlytume suderinti Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalies ir 8 dalies 1 punkto nuostatas tarpusavyje. Iš 4 dalies formuluotės suprantama, kad draudimas prekiauti ir želdinti dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų, netaikomas  5 dalyje nurodytos išimties atveju, kai išduotas leidimas. Tačiau pagal 8 dalies 1 punktą leidimas išduodamas tik, jei dauginamosios medžiagos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.

13. Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas išduodamas prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Iš šios formuluotės neaišku, kokių dalykų perkėlimo reikalavimų neatitinka dauginamoji medžiaga (dauginamosios medžiagos, medžių ar rajonų perkėlimo reikalavimų), siūlytume patikslinti formuluotę.

14. Pagal Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalį leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios medžiagos kiekis ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Siūlytume šios nuostatos atsisakyti įstatyme, nes tai nėra įstatymo lygmens reguliavimo dalykas, leidime nurodoma informacija gali būti nustatyta ir leidimų išdavimo taisyklėse, kurios bus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.

15. Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad, jei miško dauginamoji medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, su prašymu reikia pateikti dokumento, patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją. Pagal Paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija negali reikalauti pateikti kitoje valstybėje narėje išduoto dokumento originalą, patvirtintą kopiją ar patvirtintą vertimą, išskyrus atvejus, kuriais kitoje valstybėje narėje išduoto dokumento originalo, patvirtintos kopijos ar patvirtinto vertimo pateikimas nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kuriais siekiama apsaugoti svarbius visuomenės interesus. Taip pat pažymėtina, kad pagal Paslaugų įstatymo 20 straipsnį turi būti užtikrinama galimybė dokumentus leidimui gauti pateikti elektroniniu būdu, ir reikalavimas pateikti elektroninio dokumento patvirtintą kopiją neturi prasmės. Iš kitos pusės, pateikiami konkretūs dokumentai leidimui gauti, jų formos gali būti nustatomos įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, įstatyme turi būti nustatomi esminiai reikalavimai leidimui gauti, o ne pateikiamų dokumentų sąrašas, todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti.

16. Siūlytume atsisakyti procedūrinių nuostatų, numatytų Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 7 dalyje, jas nustatant licencijavimo taisyklėmis, išskyrus leidimo išdavimo ir motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą pateikimo terminą ir nuostatą, kad leidimo neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą nepateikimas per nustatytą terminą laikomas leidimo išdavimu, kurie turėtų likti įstatyme. Analogiška pastaba dėl 16 straipsnio 4 dalies.

17. Pagal Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 9 dalį leidimas galioja ne ilgiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Iš įstatymo teksto nėra aišku, kokiu būdu išvardintos aplinkybės įtakotų leidimo galiojimo trukmę, kaip į tokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama. Tai yra, įstatymas nenumato jokių jo taikymo ar netaikymo sąlygų, nepateikia jokių nuorodų į kitus įstatymus, taigi įstatymo turinio aiškinimas priklausytų išimtinai nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ir jį taikančių asmenų nuomonės, kaip įstatymą taikyti. Tokia situacija prieštarautų Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje ne kartą išsakytai nuomonei, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. ir kt. nutarimai).

18. Siūlytume Miškų įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo (toliau – Sąrašas) duomenys įrašomi Licencijų informacinėje sistemoje ir skelbiami viešai šios sistemos tinklalapyje, taip pat apsvarstyti galimybes atsisakyti sudaryti atskirą Valstybinės miškų tarnybos tvarkomą sąrašą, jį talpinant Licencijų informacinėje sistemoje.

19. Siūlytume aiškiau performuluoti Miškų įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad jei tiekėjas siekė tiekti miško dauginamąją medžiagą, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, su visais pakeitimais, reikalavimus, jis turėjo užsiregistruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre iki įrašymo į Sąrašą, tai yra viena iš įrašymo į Sąrašą sąlygų. Turbūt norima nustatyti reikalavimą užsiregistruoti minėtame registre, jei jau registruotas tiekėjas papildomai nori pradėti tiekti ir miško dauginamąją medžiagą, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina.

20. Miškų įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, kai tiekėjas yra įspėjamas dėl išbraukimo iš Sąrašo. 5 dalies 2 punkte yra nustatyta pareiga registruotis Fitosanitariniame registre, tačiau to paties straipsnio 6 dalyje nėra numatyta, kad tiekėjas išbraukiamas iš Sąrašo, jei neužsiregistravo šiame registre. Siūlytume įrašyti papildomą išbraukimo iš Sąrašo pagrindą arba 7 dalyje atsisakyti nuorodos į 5 dalies 2 punktą.

21. Siūlytume atsisakyti Miškų įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad kitais atvejais tiekėjas apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš sąrašo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Visų pirma, apie licencijos galiojimo panaikinimą turi būti pranešta visais atvejais, o antra, tai yra procedūrinė nuostata, kuri galėtų būti perkelta į įtraukimo į Sąrašą taisykles.

22. Siūlytume ištaisyti klaidą Miškų įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalyje, kad turi būti vadovaujamasi ne senesniais kaip 10 metų duomenimis.

23. Miškų įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba per 10 darbo dienų, kai prašoma leidimo kirsti sanitarinius miško kirtimus, kuriais siekiama išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo – per 5 darbo, o kai miško kirtimas numatomas vykdyti saugomoje teritorijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar kultūros paveldo teritorijoje – per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą kirsti mišką gavimo dienos patikrina prašyme nurodytų miško kirtimų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir išduoda leidimą kirsti mišką arba motyvuotai atsisako jį išduoti. Pirma, pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 76 punktą turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų į teisės aktų reikalavimus. Antra, analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių realizavimo galimybe, todėl jis negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Siūlytume papildyti Miškų įstatymo projektą leidimo kirsti mišką išdavimo sąlygomis (reikalavimais), taip pat atsisakymo išduoti leidimą, leidimo pakeitimo, leidimo galiojimo sustabdymo (jei taikoma), galiojimo sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo pagrindais.

24. Miškų įstatymo projektu naikinami, keičiame bei nustatomi nauji įpareigojimai ūkio subjektams (miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų panaikinimas, privalomų miškotvarkos projektų apimties sumažėjimas, miškotvarkos projektų rengėjų atestavimas, leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos supaprastinimas, miško darbų saugos reikalavimų nustatymas ir kt.), kurie sukels prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų pokytį. Atsižvelgiant į tai, prašome, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 333 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ bei juo patvirtinta Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, įvertinti administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų pokytį ūkio subjektams ir Teisės aktu sukeliamų arba teisės akto projektu galimų sukelti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaitą pateikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išvadoms gauti.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė                                                                         Ieva Valeškaitė

Ramunė Mickuvienė, tel. 8 694 75 208, el. p. Ramune.Mickuviene@eimin.lt

Rasa Balserienė, tel. 8 621 31328, el. p. Rasa.Balseriene@eimin.lt

Justė Bulytė, tel. 8 687 38 390, el. p. Juste.Bulyte@eimin.lt