|
1.
|
6
|
|
1,4,5
|
Argumentai:
Vertinant įstatymo svarstymo stadijoje vykstančią diskusiją Seime,
visiškai nėra aišku, kokių tikslų Vyriausybė siekia pensininkų pajamų
didinimo atžvilgiu.
Dėl to teikiame pasiūlymą, kuris orientuotas į visų pensininkų
proporcingai lygiavertį pajamų didinimą, taip aiškiai deklaruojant šiuo metu rekordiškai
aukštos infliacijos įveikimo ir pensininkų skurdo mažinimo tikslus.
Senstant visuomenei Lietuva kartu su visa Europa susiduria su milžiniškais
sunkumais siekiant išlaikyti pensinio amžiaus asmenų orias pajamas. Sekdama
kitų Europos valstybių teisine patirtimi Lietuva 2019 metais pasiryžo
įvykdyti pensijų reformą. Norint užtikrinti stabilų pensijų augimą, mažėjant
dirbančiųjų (ilgalaikės demografinės prognozės) nebeužtenka remtis vien iš
darbo mokesčių surenkamomis pajamomis. Todėl buvo nuspręsta pensijos mokėjimą
padalinti į dvi dalis „Sodros“ ir valstybės biudžetams. Pagrindinė valstybinė
dalis turėjo remtis ne tik GPM surenkamomis pajamomis, bet ir kitais
mokesčiais (akcizo mokesčiai, PVM ir t.t). Tai turėjo užtikrinti stabilų
senatvės pensijų augimą bei vieno didžiausių Europoje pensininkų skurdo
mažinimą remiantis ne tik darbo jėgos, bet ir kitais valstybės renkamais mokesčiais.
2023 metų biudžeto projekte ne tik, kad netęsiami 2019 m. reformos metu
apibrėžti siekiai, bet ir planuojami didinimai nesiekia infliacijos lygmens
(jeigu lyginame 2021-2023 metų infliacijos ir pensijų didinimo tempą). “Sodros”
ir valstybinio biudžeto finansuojamų skirtingų pensijų indeksavimo augimo disproporcijos
aiškiai rodo, kad ne tik, kad nepridedama iš kitų surenkamų mokesčių (kaip
buvo numatyta 2019 m. reformoje), bet pagrindinei daliai neskiriama ir visa
darbo mokesčiais surenkama dalis. „Sodros“ (individuali) dalis kils apie 15%,
o valstybės biudžeto (pagrindinė) - 9%, nors abi finansuojamos iš tų pačių
darbo mokesčių. Jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos
leidžia pensijas didinti 15%, kodėl iš valstybės biudžeto didinama tik 9%? Remiantis
2019 reforma, iš valstybės biudžeto pensijos turėtų būti finansuojamos bent
adekvačiu lygmeniu kaip Sodros ir šiame biudžete lėšos turėtų būti skirtos
15%. Jeigu iš GPM mokesčio tai neįmanoma padaryti dėl dažno NPD didinimo ar
kitų įsipareigojimų, socialiai teisinga tai kompensuoti kitais surenkamais
mokesčiais.
Siekiant užtikrinti pilną darbo užmokesčio įmokomis surenkamo
biudžeto perskirstymą pensijų mokėjimui, neutralizuoti infliacijose pasekmes
pažeidžiamiausiai visuomenės daliai, sparčiau mažinti pensininkų skurdą,
teikiame siūlymą 2023-iais metais pensijų indeksavimo koeficientą nustatyti 1,1534, atsisakant papildomo individualios pensijų dalies koeficiento
didinimo. Tai visiems pensininkams pensijas papildomai padidintų apie 15
Eur/mėn., ir šis padidinimas reikšmingiausią įtaką turėtų mažiausias pensijas
turintiems.
Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti
taip:
1) pensijų indeksavimo koeficientą – 1,0902 1,1534;
4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies
indeksavimo koeficientą – 1,0580;
5) 4) pensijų apskaitos vieneto
vertės dydį – 5,70 euro.
|