LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR.VIII-947 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ir įstatymų projektų) rengimą paskatino poreikis užtikrinti teisinį aiškumą ir sistemiškumą.

Įstatymų projektų tikslas – efektyvinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, supaprastinti bei suvienodinti skundų tyrimo procedūras, patikslinti lygių galimybių kontrolieriui keliamus reikalavimus, skyrimo ir atleidimo tvarką, su pareigomis nesuderinamą veiklą bei darbo apmokėjimą ir socialines garantijas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus sudaryta neformali darbo grupė, kurią sudarė akademinė bendruomenė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad:

1. lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažą.

2. Lygių galimybių kontrolieriaus kadencijų skaičius neribojamas.

3. Lygių galimybių kontrolierius atleidžiamas iš pareigų:

1) paties prašymu;

2) pasibaigus įgaliojimų laikui;

3) kai negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, t. y. per vienerius kalendorinius metus kontrolierius serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių;

4) kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia jam nepasitikėjimą.

4. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam mirus.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nėra sureglamentuotų nuostatų dėl lygių galimybių kontrolieriaus dalyvavimo politinių partijų veikloje, taip pat nėra aptartas lygių galimybių kontrolieriaus darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos. Taip pat nėra numatytos supaprastintos skundų tyrimo procedūros bei nėra protingi terminai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymų projektų struktūra ir dėstymas atitiks Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisės aktams keliamų aiškumo ir sistemiškumo principus. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme esančius IV ir V skyrius perkelti į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą. Numatyti, kad

1. Lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą.

2. Tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

3. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) jis atsistatydina;

3) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

4) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) sulaužo priesaiką;

6) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

7) jis miršta.

4. Lygių galimybių kontrolierius negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Taip pat numatyti supaprastintas skundų tyrimo procedūras bei protingus terminus.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ 2 dalį.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai žodžiai: „Lygių galimybių kontrolierius“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Seimo nariai:

Zita Žvikienė

Ona Valiukevičiūtė

Marija Aušrinė Pavilionienė