LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 13, 23, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2238

2023-02-15 Nr. 110-P-4

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	2(22) 2(22)	1(2) 2(2¹)	(8), N	Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokie servitutai būtų įtvirtinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdų projektuose. Atkreipiame dėmesį, kad poreikis suprojektuoti sprendinius dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį galėjo atsirasti jau po to, kai valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės ir panašiai, t. y. po to, kai teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai jau buvo parengti ir patvirtinti. Pažymėtina, kad po minėtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų patvirtinimo galėjo būti pastatyti nauji statiniai, vykdomas žemės sklypų pertvarkymas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad pagrindas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoti atitinkamą sprendinį dėl patekimo per atitinkamus žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, turėjo būti atsiradęs teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu. Antra, atkreipiame dėmesį, kad servitutai, atsižvelgiant į galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatomi žemės sklypams, bet ne žemei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos ,,kai servitutas negali būti nustatomas laisvos valstybinės žemės fondo žemei“ nereikėtų patikslinti. Trečia, projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nuostata ,,žemės sklypų planų rengimas šiame punkte numatytais atvejais” nėra pakankamai aiški, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra siūloma nustatyti atvejų, kada būtų rengiami žemės sklypų planai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant tokius atvejus, arba projekto nuostatos atsisakyti. Ketvirta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pagal žemės sklypo ar statinio paskirtį“ turinys, nes neaišku, ką reiškia formuluotė „žemės sklypo paskirtis“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Penkta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų formuluotėje „finansuojamas valstybė ir (ar) savivaldybių lėšomis“ prieš žodį „lėšomis“ siūlytina įrašyti žodį „biudžetų“.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	*			2. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujos redakcijos Žemės įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas parengtas naudojant šiuo metu galiojančią Žemės įstatymo redakciją, todėl projektu keičiamos keičiamo įstatymo nuostatos (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas) neatitinka naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatų. Kadangi teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., tai, siekiant teisinio aiškumo, projektu teikiami siūlymai turėtų būti dėstomi ne galiojančiai Žemės įstatymo redakcijai, o turi būti atitinkamai keičiamas Įstatymas Nr. XIV-1311.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	3(40)	(1)	(8)	3. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nereikėtų papildyti, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Tokiu būdu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai būtų rengiami nustatant servitutus projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais, o vertinamoji projekto nuostata būtų tikslesnė ir atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	5	3		4. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „nustatyta tvarka“ įrašytinas žodis „dienos“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	*			5. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Atsižvelgti.	Šios išvados nebuvo paprašyta įstatymo projekto pateikimo Seimo plenariniame posėdyje metu. Kaimo reikalų komitetas 2022 m. gruodžio 7 d. taip pat nusprendė Vyriausybės išvados neprašyti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-11-25)	*			6. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių).	Atsižvelgti.
7.	Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2022-11-28)	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2238 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Žemės ūkio ministerija

(2023-02-01 raštas Nr. 2D-229 (12.140 E))

2(22)

1(2)

2(2¹)

(8),

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. sausio
25 d. surengtame pasitarime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovais apsikeista nuomonėmis dėl žemės servitutų teisinio reglamentavimo tobulinimo, būtinybės valstybei prisiimti atsakomybę už praeityje padarytas klaidas, apsaugoti privačių žemės savininkų interesus ir teisėtus lūkesčius. Šio pasitarimo metu rekomenduota Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai pateikti poziciją dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2238 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2239 (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas).

Informuojame, kad įvertinę Komiteto patikslintą 2023 m. sausio 23 d. el. paštu pasitarimo dalyviams pateiktą Žemės įstatymo projektą ir Žemės reformos įstatymo projektą, iš esmės jiems pritariame, tačiau manome, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik žemės reformos teisiniuose santykiuose dalyvavusiems asmenims, todėl siūlome Žemės įstatymo projekto
2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktą išdėstyti taip:

„8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Servitutai administraciniu aktu šiame punkte nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, kuris vykdant žemės reformą pats įsigijo iš valstybės arba paveldėjo kito asmens iš valstybės įsigytą nuosavybėn žemės sklypą, prašymas ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“

Pritarti.

Aplinkos ministerija

(2023-02-09 raštas Nr. D8(E)-783)

2(22)

1(2)

2(2¹)

(8),

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. sausio 11 d. vykusiame podėdyje buvo nuspręsta sustabdyti svarstymą dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2238 (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2239 (toliau – Žemės reformos įstatymo projektas). 2023 m. sausio 25 d. vykusiame išvažiuojamajame Komiteto pasitarime, dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams diskutuota dėl žemės servitutų nustatymo teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Informuojame, kad įvertinome pasitarimo dalyviams Komiteto pateiktą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo projektus ir išvažiuojamajame Komiteto pasitarime vykusias diskusijas bei siūlome Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį papildyti 8, 9 ir 10 punktais ir 22 straipsnį papildyti 2¹, 2² ir 2³ dalimis bei išdėstyti juos taip:

„8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;

9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;

10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir/ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.

2¹. Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).

2². Sprendimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju priimamas tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančio daikto savininko sutikimas.

2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9-10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 9-10 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos (projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“

Nepritarti.

Kaimo reikalų komitetas pritarė ŽŪM pasiūlymui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-13 Nr. 1SD-239-(3.3 E.))

2(22)

1(2)

2(2¹)

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą siūlymą tikslinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS registruotas Nr. XIVP-2238) (toliau – ŽĮ projektas), teikia šiuos pastebėjimus.

1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnį siūloma papildyti 2³ dalimi, kurioje būtų reglamentuota, kad „Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį.“

Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti nuostata tikslintina, kadangi neaišku, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija būtų atsakinga už servitutų, kurie nebuvo nustatyti formuojant žemės sklypą, nustatymą administraciniu aktu, nors pagal galiojančią Žemės įstatymo 22 straipsnio redakciją servitutus administraciniu aktu nustato Nacionalinė žemės tarnyba.

2. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 8 punktu ir nustatyti galimybę servitutus nustatyti administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius „valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir / ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui;“. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą, servitutai administraciniu aktu negalės būti nustatomi visiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos patikėjimo teise valdo kiti patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), o ne tik Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba). Todėl ŽĮ projektu siūlomame nustatyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlome išbraukti perteklinę nuostatą: „valstybinės žemės sklypams~~, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos~~“.

3. Teritorijų planavimo dokumentai turi būti rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 ir 27 dalys). Servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl manome, kad ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomuose nustatyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktuose, nuostata „nepažeidžiant teisės aktų ir / ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų“ yra perteklinė ir brauktina.

4. ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2²dalyjesiūloma įtvirtinti nuostatą, kad ,,Sprendimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju priimamas tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančio daikto savininko sutikimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu reguliavimu nebus pasiektas ŽĮ projektui keliamas tikslas nustatyti galimybę servitutus administraciniu aktu nustatyti privačios žemės sklypams, jeigu, vykdant žemės reformą jie nebuvo nustatyti, tačiau pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus jie turėjo būti nustatyti, kadangi esant tarnaujančiojo daikto savininko sutikimui, servitutas nustatomas su viešpataujančiojo daikto savininku, jo prašymu, sudarant sandorį ir tokiu atveju procesas greitesnis, nereikia rengti teritorijų planavimo dokumento (Civilinio kodekso 4.125 straipsnyje reglamentuojama, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas).

5. ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2³dalyjesiūloma įtvirtinti nuostata „Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad nenustačius servituto viešpataujančio žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausantį žemės sklypą ar statinį pagal žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį“ yra perteklinė, kadangi Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo; viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad visais atvejais, taip pat ir servitutą nustatant administraciniu aktu, jis nustatomas tik esant būtinumui (servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis); servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui (Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalis); jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 24 punktas)) ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina (kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis)).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje vietoje žodžių ,,žemės pagrindinę naudojimo paskirtį“ turėtų būti įrašyti žodžiai ,,pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“.

6. ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pagal siūlomą įtvirtinti nuostatą neaišku, kokiais atvejais kurio biudžeto lėšomis bus finansuojamas teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas. Todėl, siekdami aiškumo, siūlome ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis Žemės įstatymo 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais darbai bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kadangi savivaldybės nebus suinteresuotos taisyti kitų institucijų padarytų klaidų savo biudžetų lėšomis.

7. Pažymime, kad vykdant žemės reformą galimi atvejai, kai buvo suformuoti keli besiribojantys žemės sklypai, perduoti nuosavybėn vienam asmeniui, todėl kelio servitutai, suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku ir (ar) kelio servitutai, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, patenkant į gretimą žemės sklypą, per tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žemės sklypų formavimo metu neturėjo būti suprojektuoti ir atitinkamai – nustatyti. Tačiau minėtas poreikis atsirado tuomet, kai žemės sklypas, per kurį patenkama į gretimą žemės sklypą, perleidžiamas kitam asmeniui. Taip pat galimi atvejai, kai žemės sklypo formavimo metu poreikio nustatyti kelio servitutą, užtikrinantį patekimą į žemės sklypą, nebuvo. Tačiau vėliau, vieną žemės sklypą padalijus į du ar daugiau žemės sklypų, kurie buvo perleisti kitiems asmenims, gali atsirasti poreikis nustatyti kelio servitutus perleistiems žemės sklypams, užtikrinant viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams nustatant servitutus administraciniu aktu žemės sklypams, kai formuojant žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus nebuvo poreikio nustatyti servitutą, taip pat siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti ŽĮ projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą, ją papildant ,,Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai pagal galiojančius teisės aktus jie turėjo būti nustatyti ir kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).“

8. Svarstytina, ar ŽĮ projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos (,,(tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį)“) neturėtų būti atsisakyta kaip perteklinės, kadangi praktikoje bus galima surasti ir daugiau atvejų, kada fiziškai dėl valstybinėje žemėje esančių statinių, dėl reljefo ar kitokių ypatumų nebus galima nustatyti servituto valstybinės žemės sklype.

9. Kaip minėta, ŽĮ projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalyje siūloma reglamentuoti, kad ,,Savivaldybių ir privatiems žemės sklypams šio straipsnio 2 dalies 9–10 punktuose nurodytais atvejais servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai pagal galiojančius teisės aktus jie turėjo būti nustatyti ir kai servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovų, užpelkėjimo, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).“ Atkreipiame dėmesį, kad servitutas gali būti nustatytas tik tada kai žemės sklypas yra suformuotas kaip daiktas, o valstybinėje žemėje servitutai gali būti tik projektuojami. Be to, servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas ir valstybinės žemės sklypuose, kurie yra perduoti naudotis kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, formuluotė dėl laisvos valstybinės žemės tikslintina.

10. Siūlome tikslinti ŽĮ projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio
2 dalies 9 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą (,,9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir / ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, reikalingi servitutų nustatymui.“), kadangi teritorijų planavimo ar žemės valdos rengimo metu tarnaujančiojo daikto, tai yra, žemės sklypo savininkas gali būti pasikeitęs.

Atsižvelgti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-02-13 Nr. 1SD-239-(3.3 E.))

2(22)

1(2)

2(2¹)

Nacionalinė žemės tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktu siūlymu dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAIS registruotas Nr. XIVP-2238) (toliau – Projektas) 2 straipsniu siūlomo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimo, pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant servitutai nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.

Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8 punktu, kuriame būtų įtvirtinta galimybė servitutus nustatyti administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos turės būti taikomos tik tais atvejais, kai servitutai administraciniu aktu bus nustatomi Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais atvejais, tai yra, Žemės įstatymo 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos nebus taikomos Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytais atvejais, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje siūlomos įtvirtinti nuostatos turi būti nustatytos atskiroje Žemės įstatymo 22 straipsnio dalyje.

2. Projekto 2 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti, kad ,,<...> Servitutai administraciniu aktu šiame punkte nurodytais atvejais nustatomi tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, kuris vykdant žemės reformą pats įsigijo iš valstybės arba paveldėjo kito asmens iš valstybės įsigytą nuosavybėn žemės sklypą, prašymas <...>“. Pažymime, kad daugeliu atvejų klaida dėl nenustatyto privažiavimo prie žemės sklypo atsirado ne tuo metu, kai buvo projektuojamas valstybinės žemės sklypas įsigijimui iš valstybės, o vėliau – kai buvo projektuojami ar formuojami aplink šį žemės sklypą esantys valstybinės žemės sklypai ir jau tuo metu (klaidos padarymo metu) žemės sklypai, prie kurių reikalingas privažiavimas, jau buvo perleisti kitiems asmenims, kurie nėra tiesioginiai valstybinės žemės įgijėjai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas ne tik žemės reformos teisiniuose santykiuose dalyvavusiems asmenims.

3. Projektui taip pat teikiamos šio rašto 6, 7, 8 ir 9 punktuose pateiktos pastabos.

Atsižvelgti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2238(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas, V. Jukna.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2238(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė