LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 122
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Pradedame vakarinį Seimo plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1303 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mūsų balsų skaičiavimo komisija yra pateikusi protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-1303. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 91, rasta biuletenių 91, galiojančių – 87, negaliojančių – 4.
Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš – 25, susilaikė 4. Taigi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku skiriamas A. Antanaitis. (Plojimai)
Kviečiame Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją pasveikinti komisijos pirmininką.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mes visi kartu norime palinkėti didžiulės sėkmės ginant patį svarbiausią mūsų turtą – kalbą ir kartu dirbant, visuose mūsų darbuose jaučiant sutarimą. Tad didžiulės sėkmės jums. Gėlės ir linkėjimai. (Plojimai)
A. ANTANAITIS. Ačiū, gerbiamieji. Balsavimo rezultatus pirmiausia priimu kaip įpareigojimą. Atsižvelgsiu į jūsų naudingus patarimus ir pasistengsiu telkti komisiją ir visuomenę bendram darbui lietuvių kalbos labui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame ir linkime sėkmės komisijos darbe.
15.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1368 (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-1368 priėmimo.
Iš viso išduota 91 biuletenis, rasta 91 biuletenis, galiojančių – 86, negaliojančių – 5.
Už balsavo 27, prieš – 55, susilaikė 4. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas nėra paskirtas, teikiama kandidatūra… nutarimas priimtas… Nereikia…
15.06 val.
Įstatymo „Dėl 2004 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1361 (pateikimas)
Tęsiame popietinę darbotvarkę. Įstatymo „Dėl 2004 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1361. Pranešėjas – ministras R. Masiulis. Prašome.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, teikiamo įstatymo projektu siekiama ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl laivų, balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir taip sukurti teisines prielaidas, skirtas išvengti kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, patenkančių į jūros aplinką su laivų balastiniais vandenimis. Be to, būtų sudarytos tinkamos prielaidos sumažinti laivybos keliamą taršą Baltijos jūroje.
Įsigaliojus konvencijai, nepaisant to, ar Lietuvos Respublika ratifikuos šią konvenciją, ar ne, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantys laivai, įplaukę į užsienio valstybių uostus, taps uosto kontrolės objektu ir dėl atitikties konvencijos reikalavimams, tad laivams bus taikomi ne tik konvencijos reikalavimai tvarkyti laivo balastinius vandenis ir nuosėdas pagal laive patvirtintą balastinių vandenų tvarkymo planą, bet ir kiekviename laive, kuriam taikomi konvencijos reikalavimai, turės būti atitiktį konvencijos reikalavimams patvirtinantis dokumentas. Tam, kad įgaliotosios institucijos galėtų išduoti liudijimus laivams ir priimti sprendimus dėl galimybės suteikti išimtis laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, konvencija turi būti ratifikuota Lietuvoje.
Pagrindinės šios konvencijos nuostatos numato pareigą užtikrinti, kad uostuose ir terminaluose, kuriuose balastinės talpyklos valomos ir remontuojamos, būtų tinkama nuosėdų priėmimo įranga; įtvirtina taisykles dėl privalomų laivų apžiūrų ir sertifikavimo (pareigos užtikrinti, kad laivui, kuriam taikomi konvencijos reikalavimai, būtų išduotas liudijimas, nustatomos laivams išduodamų liudijimų formos ir galiojimas); taip pat nustato laivų tikrinimo uoste pažeidimų nustatymą ir kontrolės reikalavimus; įtvirtina reikalavimą turėti balastinių vandenų valdymo planus, balastinių vandenų registravimo žurnalą ir taip pat nustato šio dokumento formą. Konvencijoje išdėstomos laivų balastinio vandenų valdymo ir keitimo, laivų nuosėdų valdymo taisyklės. Taip pat konvencijoje įtvirtinamos nuostatos dėl valstybių bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir techninės pagalbos. Siūlyčiau priimti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū, ministre. Prašom po pateikimo pritarti. Balsuojame. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsavo 89 ir 89 pritarė po pateikimo.
Per centrinį mikrofoną – Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Ar aš teisingai suprantu, kad rytinės darbotvarkės klausimai, kurie buvo neišnagrinėti ryte, yra perkeliami į ketvirtadienio posėdį?
PIRMININKĖ. Žiūrėsime, kaip seksis su popietine darbotvarke. Galbūt kai kuriuos paimsime, bet garantijos nėra.
Kolegos, dėl pateikto įstatymo projekto kaip pagrindinis komitetas siūlomas Užsienio reikalų, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 19 diena.
15.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde“ projektas Nr. XIIIP-1350 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde“ projektas Nr. XIIIP-1350. Pateikimas. Kviečiame finansų ministrą V. Šapoką. Prašau.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Taigi šio įstatymo projekto tikslas – paskirti Lietuvos banką Tarptautinio valiutos fondo fiskaline agentūra vietoj Finansų ministerijos. Tokiu būdu prireikus bus galimybė Lietuvos bankui vykdyti Tarptautinio valiutos fondo finansines operacijas naudojant Lietuvos banko finansinį turtą, o ne kitus valstybės išteklius – ne biudžetą. Bus užtikrintas greitas ir sklandus Tarptautinio valiutos fondo finansinių operacijų vykdymas, bus išvengta Tarptautinio valiutos fondo finansinių operacijų vykdymo valstybės biudžeto lėšomis.
Šiuo metu Lietuvos finansiniai ir atstovavimo santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu yra apibrėžti Lietuvai suteikta kvota. Ši kvota šiuo metu siekia 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių, tai yra apie 554 mln. eurų. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus fiskalinės agentūros funkcijų vykdymas yra priskirtas Finansų ministerijai. Finansų ministerija, vykdydama šias funkcijas, Lietuvos kvotos dalį, yra išleidusi eurais nominuotus neapyvartinius ir neprocentinius Vyriausybės pasižadėjimo lakštus, kurių vertė – 552,5 mln. eurų. Likusi dalis – apie 1,4 mln. eurų yra įmokėta pinigais. O perėmęs tas fiskalinės agentūros funkcijas, Lietuvos bankas, panaudodamas jau savo finansinį turtą, galės įvykdyti įsipareigojimus šitos kvotos apmokėjimu, t. y. įsipareigos suteikti įmoką esant tam tikroms aplinkybėms ir Tarptautiniam valiutos fondui to paprašius.
Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, pagal jūsų teikiamą šį įstatymo projektą Tarptautinio valiutos fondo fiskalinės agentūros funkcijos, ką jūs ir minėjote, pavedamos Lietuvos bankui, kuris naudos Lietuvos banko finansinius resursus. Būtų labai įdomu sužinoti, koks yra Lietuvos banko turtas?
V. ŠAPOKA. Jeigu pasižiūrėtume į oficialias užsienio atsargas, jos siekia 2,7 mlrd. eurų. Šiuo atveju kalbant apie pusės milijardo eurų įmoką, t. y. tą kvotą, mes prisijungiame prie šitos programos, nes įstojome į euro zoną. Dažniausiai Tarptautinis valiutos fondas pakviečia tas šalis, kurios prisijungia prie euro zonos. Prireikus, paprastai kalbant, gelbėjant kurią nors šalį, laikinai prisidėtume jai paskolindami. Šiuo atveju tas turtas, žinoma, būtų skolinamas už palūkanas. Tam tikra prasme vienas investicijas Lietuvos bankas pakeis kitomis, šiuo atveju paskolindamas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš pritardamas šiam įstatymo projektui puikiai suprantu, kad situacija yra tokia, kad, esant labai didelei rizikai arba atsitikus finansinei krizei, kokia buvo, tarkime, 2008 metais, Valiutos fondas yra vienas iš pagrindinių skolintojų, ir skolintojų labai geromis sąlygomis, sąlyginai geromis, nes dažniausiai, kai finansų krizės įvyksta, visos palūkanos labai smarkiai šoka į viršų.
Toks klausimas. Sakykite, jūs turbūt žinote, kokiais aktyvais dabar disponuoja… kiek Lietuva esame įnešę į Valiutos fondo tą dalį ir kokias palūkanas mes gauname tuo atveju, kai mūsų dalis nėra naudojama arba kai yra naudojama, tų investicijų?
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų įnašas yra labai minimalus. Turiu omeny, pačiais pinigais tai yra 1,4 mln. eurų. Pritarus šitam projektui, tie pinigai grįžtų į valstybės iždą, o šiuo požiūriu tuos įsipareigojimus perimtų Lietuvos bankas. Jeigu reikėtų gelbėti kurią nors šalį, pagal tą kvotą būtų pašaukimas pinigų, įprastai jis niekada neviršija 30 % kvotos, tai kiekviena individuali situacija būtų vertinama skirtingai ir tos palūkanos būtų nustatomos individualiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties žingsnis ryžtingas. Ar jūs nemanote, kad ir reikalingas, ar nemanote, kad tai šiek tiek pavėluota? Mes vis dėlto kažkaip per 2008–2012 metų krizę skolinomės baisingas sumas, atrodo, 7 mlrd. turėsime atiduoti iki 2022 metų, ir didžioji dalis dar laukia ateityje. Dabar mes stojame į Tarptautinį valiutos fondą. Ar jūs nemanote, kad tai yra padaryta pavėluotai, nes tokius didžiulius įsipareigojimus, tokį didžiulį skolos aptarnavimą mes turėsime pasiskolinę už 7–9 %? Dabar jūsų nuomonės kaip naujo ministro, neseniai einančio pareigas, norėčiau klausti.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ar pavėluota, ar per ankstyva, aš noriu tai tiesiog palikti istorijai, ir jeigu kas gilinsis, galės tai analizuoti. Šiuo atveju mes turime įstatymo projektą, kuris yra susijęs ir kylantis iš mūsų jau sutartinių įsipareigojimų įstojus 1992 metais į Tarptautinio valiutos fondo sistemą. Kadangi laikoma, jog prie euro prisijungusi Europos Sąjungos valstybė narė finansiškai yra jau pajėgesnė, todėl Tarptautinis valiutos fondas pakvietė prisijungti prie šitos pažangių šalių programos, kad reikalui esant būtų galima operatyviai panaudoti lėšas, gelbėjant kitos šalies būklę.
Manau, kad kalbant apie prisijungimą būtent prie šitos programos, yra gana laiku. Estija prie šitos programos prisijungė prieš kurį laiką. Latviai taip pat yra pakviesti, bet kadangi jie neseniai išstojo iš tos programos, kuria remiantis jiems buvo paskolinta, tai, matyt, prisijungs vėliau. Lietuva, vykdydama savo įsipareigojimus, manau, turi tą žingsnį žengti ir todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Kalbančių už ir prieš neturime.
Prašom apsispręsti po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai ir visi pritarė pateiktam įstatymo projektui: už – 88. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 12 diena.
15.20 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 103 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354 (pateikimas)
Kitas kompleksinis darbotvarkės klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 103 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351 ir lydimieji Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352, Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1353, Valstybės tarnybos įstatymo 481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354. Prašom, ministre, pateikti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šito įstatymų paketo pagrindinis tikslas – sukurti aiškų teisinį mechanizmą ir pagrindą viešojo sektoriaus įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai, aiškiai reglamentuoti įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir numatyti, kaip tai daroma centralizuotai. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, tai tarptautiniu mastu plačiai ir paplitęs, ir pripažintas kaip pažangus ir efektyvus modelis, kuris leidžia sutaupyti valstybės išteklius. Kaip vieną iš pavyzdžių norėčiau išskirti, jog šiuo metu įstaigos naudoja apie 30 skirtingų buhalterinės apskaitos, 20 įstaigų darbo užmokesčio skaičiavimo ir 20 personalo administravimo informacinių sistemų. Taigi tiek telkiant kompetencijas, telkiant ir integruojant sistemas, numatoma, jog tai leis reikšmingai sutaupyti. Vien tiktai Vyriausybės įstaigoms, kurios yra atskaitingos Vyriausybei, leistų kasmet sutaupyti iki 40 mln. eurų. Siūlau tikrai palaikyti šitą projektą ir asignavimai tikrai bus valdomi efektyviau.
O detalią tvarką, kaip tai turėtų būtų įgyvendinama, kaip ir kokiais laikotarpiais, nustatytų Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, centralizacija turi galbūt ir teigiamų aspektų, bet turi nemažai ir neigiamų aspektų. Jūs jau pasakėte apie ekonomiją, tai manau, kad ta didžiausia ekonomija bus iš darbo užmokesčio, kadangi bus mažinami etatai tų, kurie dirba toje buhalterijoje ir vykdo tą apskaitą. Norėčiau jūsų paklausti, kiek savarankiški bus įstaigų vadovai, kai, vadinasi, galbūt dalis buhalterijos funkcijų bus centralizuota ir galės priimti tam tikrus sprendimus dėl įsigijimo ir panašiai. Dažnai centralizacija paveikdavo taip, pavyzdžiui, centralizuodavo buhalterijas savivaldybėse, kad iš tikrųjų norint nusipirkti pieštuką, be savivaldybės, vadinasi, negalėjai nieko padaryti, turėdavai važiuoti ir taip spręsti problemas. Operatyvumo prasme tai toks nonsensas ir savarankiškumo taip pat.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų kai kurios savivaldybės jau tą centralizavimą yra įgyvendinusios, lygiai taip pat kai kurios vyriausybinės įstaigos tą yra įgyvendinusios. Tiesiog tai šiuo metu yra daroma sutartiniais pagrindais, o paties įstatymo tikslas – nustatyti aiškius teisinius pagrindus, kad tai būtų daroma ne sutartiniu pagrindu, o pats tas aiškumas kiltų iš įstatymo.
Dabar kalbant apie sutaupymą, tai yra keletas šaltinių. Vienas iš tų jūsų paminėtų, o kitas, manau, reikšmingai prisidės prie sutaupymo šitų sumų – tai IT technologijų unifikavimas, nes, kaip žinote, jeigu turime vos ne šimtą skirtingų IT sistemų, jas visas reikia tobulinti, jas visas reikia palaikyti, o šiuo atveju bus galima tiesiog turėti vieną aiškią sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Nėra salėje. Tuomet klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti. Kadangi čia visas kompleksas yra, ar šita tvarka apims visas ministerijas, įskaitant Krašto apsaugos ministerijos finansavimą?
Ir čia turbūt lydimojo įstatymo tvarka dėl atsakomybės, dėl atsakomybės tų įgaliotų institucijų už visus finansinius apskaitos, drausmės ir kitus dalykus. Tai jeigu galėtumėte pakomentuoti, būčiau dėkingas. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai aktualus. Tie patys etapai, pats planas, kurias ministerijas pirmiausia, kurias paskiausia, o kurių galbūt iš viso neverta, tai bus numatyta Vyriausybės nutarimu. Manau, diskusijų tikrai turėsime.
Kalbant apie atsakomybę, tai kadangi yra skiriama techninė funkcija, numatyta, ir kaip veiks vidaus kontrolės sistema, ir kaip tie santykiai turės būti atskirti – visa tai taip pat bus numatyta Vyriausybės tvarka. Bet pati atsakomybė už finansinius sprendimus lieka toms įstaigoms, o kalbama tik apie techninį funkcijų atlikimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Patikslins klausimą. Prašome J. Olekui įjungti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. O vidaus auditas, sakykime, ministerijos tą išorinį tvarkytoją galės patikrinti? Kaip tada bus? Dabar, pavyzdžiui, Vidaus ministerijos vidaus auditas patikrina Finansų departamentą, tai dabar ministerijos vidaus auditas galės patikrinti savo pasamdyto veiklą ar čia jau nebus jo kompetencijos ribos?
V. ŠAPOKA. Kaip numatyta projekte, bus paskiriamas tarnautojas, kuris turi būti atsakingas už vidaus kontrolę. Vidaus auditas savo ruožtu, taip pat kaip jisai atliekamas ir ar tinkamai yra kontroliuojama, žinoma, kad turės daryti. Visa sistema, tiek vidaus kontrolės, tiek vidaus audito, turės veikti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, jūs šį projektą parengėte siekdami kilnių tikslų optimizuoti procesus ir padaryti efektyvesnę buhalterinę apskaitą, kai centralizuojate. Sakykite, ar jūsų projektas yra parengtas tiktai kaip galimybė panaudoti kaip idėją tą optimizavimą ir efektyvinimą, kaip instrumentą, ar jūs iš tiesų prieš tai išanalizavote tam tikrus procesus, pamatėte, kad tie procesai yra pasenę, nemodernūs, nepažangūs? Ar jūs tiesiog žinote, kad yra labai daug skirtingų tų buhalterinės apskaitos programų ir nusprendėte viską paleisti per Vyriausybę ir tuomet pradėti iš esmės domėtis tais procesais?
Mano klausimas, kitaip tariant, yra susijęs su tuo, gal jūs galėtumėte tokiu atveju, jeigu jūs analizavote, pateikti dar daugiau pavyzdžių, kokie tie procesai yra nereikalingi ir juos gali kaip buhalterinę apskaitą tvarkyti ir centralizuotai žmonės dirbdami Vyriausybės nustatyta tvarka?
V. ŠAPOKA. Žinoma, kad galime pateikti, taip pat ir tarptautinių pavyzdžių, kuriais analizuojant įvairias alternatyvas buvo remtasi. Aš manau, kad komitete, kai vyks ta diskusija, bus galima detaliau šitą klausimą aptarti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Ministre, mano klausimas galbūt iš dalies susijęs su ponios Rasos klausimu. Dar dėl papildomo konkretumo, jeigu galėtumėte pasakyti, ar tai yra suderinta su institucijomis – savivaldybėmis, prezidentūra, Seimo valdyba? Nes toks įdomus dalykas, kad, tarkime, Seimo valdyba iš esmės spręs buhalterinius klausimus, tarkime, kokio Genocido centro ar kitų, ar prokuratūros, ar kitų atskaitingų institucijų personalo ir finansinių dalykų klausimus. Tai ar yra taip?
Kitas dalykas dėl statutinių darbuotojų ir valstybės tarnautojų, kurių yra tiek KAMʼe, tiek URMʼe, kaip čia bus, ar jie bus atskirti kaip nors? Jeigu neatskirti, tai kaip tada nacionalinio saugumo požiūriu žiūrint, kai centralizuotai bus įdarbinami žmonės galbūt tokiose jautriose, sakykime taip, struktūrose?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi dabartiniame projekte, kurį pristatau, yra numatyta galimybė tiek Vyriausybei, tiek Seimo valdybai, tiek Prezidentei spręsti, ar pasinaudoti šita galimybe, manau, kad jeigu institucijos manys, kad kitokios galimybės nereikia, tai tas klausimas yra svarstytinas.
O kalbant, kaip minėjau, apie skirtingų institucijų ir skirtingų ministerijų, statutinių, nestatutinių, jungimą į centralizuotą tą sistemą, tai bus nuspręsta Vyriausybės nutarimu, patys tie etatai. Šiuo atveju priimant bet kokį teisės aktą nacionalinio saugumo požiūriu tas vertinimas vis tiek turi būti atliktas.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl Valstybinės tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo. Kas priimtų sprendimą dėl konkrečios įstaigos, kuri centralizuotai atliktų konkrečių subjektų personalo administravimo funkcijas? Čia jūs kalbate tik apie Vyriausybę, o čia visgi strateginiai klausimai.
V. ŠAPOKA. Taip, visą atsakomybę dėl darbuotojų priėmimo, tinkamas ar netinkamas, vis tiek priima pati įstaiga. Pats organizavimas, tas techninis veiksmas, yra tų centralizuotų funkcijų dalis. Vėlgi atsakingai reikia labai aiškiai pasakyti – kad ir kiek tos funkcijos būtų deleguojamos, atsakomybė lieka pačios įstaigos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų klausiančių Seimo narių klausimus. Motyvus nori išsakyti S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Ministre, galite grįžti į savo vietą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, manau, kad tai yra svarbi Vyriausybės iniciatyva, kurią turime palaikyti, nes jinai sukuria prielaidas taupyti, o tas sutaupytas lėšas skirti žmonėms, kurie dirba viešajame sektoriuje, nes informacinių technologijų, įvairių programų ir apskaitos sistemų priežiūra, kaip ministras minėjo, palaikymas, atnaujinimas tikrai kainuoja milžiniškus pinigus. Mes čia turime nudirbti rimtą darbą, kad sutvarkytume tą didelę įvairovę, kuri vis dar yra, ir imti pavyzdį iš verslo, kuris optimizuoja procesus nuolat, tai yra nesustojantis procesas. Viešajame sektoriuje turime šiokį tokį atsilikimą, ir, aš manau, ministro ir Vyriausybės iniciatyvos čia turi būti būtinai palaikomos, kad ateityje galėtume reikšmingiau didinti asignavimus, skirtus darbo užmokesčiui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl programų įvairovės gal iš tikrųjų buvo padaryta tam tikrų problemų, gal Vyriausybės, valstybės institucijos anuomet nesiėmė tinkamų veiksmų, kad jos būtų unifikuotos, tai aš suprantu. Bet vėlgi, kaip suprantu, pagrindas yra darbo vietos. Manau, jos bus mažinamos ne tik kur nors valstybės institucijose čia, vietose, bet sieks ir kitas įstaigas, kurios yra toli regionuose. Taigi vėl trauksis tos pačios darbo vietos. Buvo vargšai miškininkai, vargšai aplinkosaugininkai, dabar vargšai buhalteriai, kurie iš esmės turės apleisti savo darbo vietas. Suprantama, jeigu jų pasiūla būtų didelė, tai gal būtų ir gerai, bet kai ypač regionuose problemos, tai vėlgi šiuo atveju bus nuskausminti, ir tos darbo vietos bus perkeltos čia, į centrus, kurie ir taip didžiuosiuose miestuose yra, kur ir taip darbo pasiūla yra didelė. Šiuo atveju aš bent jau susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kadangi yra lydimųjų įstatymų ir norinčių išsakyti motyvus prieš yra daugiau, tai suteiksime galimybę ir J. Olekui pareikšti savo nuomonę.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Galbūt čia yra ir gerų grūdų, kaip sakė mano kolega S. Jakeliūnas, bet aš ne visai išgirdau iš ministro atsakymą dėl vidinės kontrolės priėmus tokius sprendimus. Dabar įstaigos, turėdamos, sakykim, savo vidinę kontrolę ir savo finansų departamentus, visada galėdavo atlikti tą auditą ir pateikti vadovui savo nuomonę dėl priimamų sprendimų. Šiuo metu, kada bus tvarkoma arba darbai atliekami atskiroje institucijoje, man atrodo, kad kiekvienos įstaigos vadovo galimybė pasitikrinti naudojant vidinį auditą bus gerokai mažesnė ir gali sukelti tam tikrų, sakykim, trukdžių, trūkumų, ypač per pradinius etapus.
Tą, ką ministras sakė dėl to, kad yra naudojamos įvairios sistemos, tai, man atrodo, čia galėtų būti paprastesnis sprendimas – Vyriausybės nutarimu siūlyti visoms ministerijoms naudoti tą pačią apskaitos sistemą. Tikrai nereikėtų dėl to laužyti iečių ir iškelti viso finansų tvarkymo į atskirą paskirtą instituciją. Todėl kol kas bent jau yra klausimų daugiau negu atsakymų, ir manau, kad mums reikėtų dar papildomai aptarti šituos teikiamus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taip pat argumentus prieš nori išsakyti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai, ką ministras pateikė, labai sunku įsivaizduoti, kam ta reforma reikalinga. Jis taip normaliai jos ir nepaaiškino. Kalbant apie sistemų suvienodinimą, tai, kiek aš pamenu, manau, problemos nepasikeitė, kad kaip tik Finansų ministerijos buhalterinės apskaitos sistema yra pati nemoderniausia ir senesnio tipo, bent jau anksčiau buvo. O kad kitose ministerijose mes nesuvienodiname buhalterinės apskaitos, tai pačios Finansų ministerijos mažos kontrolės klausimas. Turbūt ne tai yra problema. Tiesiog galima buvo tą suvienodinti, galėjome sekti ir kontroliuoti.
Bet šiaip, žiūrėkime priėmimo efektyvumo požiūriu. Aš suprantu, kai yra mažų įstaigų, kurios laiko buhalterius ir visa kita, ir panašiai, jas galima optimizuoti ir reikėtų optimizuoti. Bet vis dėlto ministerijos arba savivaldybės yra pakankamai didelis krūvis ir operatyvumo požiūriu sprendžiant klausimus turbūt tai yra ne paskutinis faktorius.
Ir dar vienas iš argumentų. Mes iš esmės dabar užsiimame valstybės tarnyba, ne vienu projektu vėl valstybės tarnyboje darome reformą. Gal ir reikia ją daryti, bet kol kas mes neturime pagrindinio matymo, ką mes ten darome, kokias struktūras kuriame, kas ten bus. Dabar pagal numatytą tvarką kuriasi ministerijose ministro kabinetas, neaišku, iš kur atsiradęs, – vietoj vieno Vyriausybės kabineto turėsime dar atskirus kabinetus iš patarėjų. Patarėjai maišomi kartu su karjeros tarnautojais, mes kuriame tokią chaotišką sistemą dabar dar buhalterijai. Kas toj košėj išvirs? Todėl aš tikrai siūlau nesvarstyti šių įstatymų, kol nematysime bendro vaizdo, ką siūlo pertvarkyti, nes kitaip chaosas kyla.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, apsisprendžiame po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo teikiamiems įstatymų projektams yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl dviejų įstatymų projektų – Buhalterinės apskaitos, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymų.
O dėl Viešojo administravimo ir Valstybės tarnybos įstatymų projektų bus atvirkščiai. Pagrindinis bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Audito komitetas. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
15.39 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356. Kviečiu į tribūną pranešėją – kultūros viceministrą G. Andriulionį.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, šis įstatymo projektas buvo pristatytas Kultūros komitete prieš porą mėnesių, jis sukėlė labai daug diskusijų tuomet, pristatymo metu, ir buvo žadėta Kultūros ministerijos, kad bus pateikti papildomi duomenys, bus išdiskutuota, bus pasitelkta ekspertų nuomonė prieš pateikiant. Šiandien frakcijos vardu prašau dėl šio įstatymo paskelbti pertrauką.
PIRMININKĖ. Prašote frakcijos vardu pertraukos. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Seimo nariai, prašau apsispręsti dėl siūlomos pertraukos. Balsuojame.
Dėl teikiamo įstatymo projekto balsavus 85 Seimo nariams: už – 42, prieš – 23, susilaikius… pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū, viceministre.
15.41 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 43 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-971(2) (priėmimas)
Kolegos, kadangi esamus ministrus išklausėme, kol atvyks kiti pateikti įstatymo projektus, galime grįžti prie rytinės darbotvarkės. Pagal Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę imsimės 1-10a ir 1-10b kompleksinio klausimo – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 5, 6, 43 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-971(2). Priėmimo stadija. Pataisų dėl šio teikiamo projekto nėra. Galime eiti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Galime? Dėkoju. 431 straipsnis. Dėkoju.
5 straipsnį, kuris numato įsigaliojimą nuo 2018 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį, taip pat bendru sutarimu galime priimti.
Motyvus už nori sakyti T. Langaitis. Prašome.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už žodį posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Išties buvo neblogai diskutuota ir gana vieningai Ekonomikos komitete sutarėme, kad projektą reikėtų palaikyti plačiu frontu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto. Priėmimo stadija. Už visą įstatymo projektą balsavimas pradėtas. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-971(2) yra priimtas. (Gongas)
15.44 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-972(2) (priėmimas)
Kibernetinio saugumo įstatymo 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-972(2). Priėmimas. Dėl 1 straipsnio siūlymų neturime. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio siūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu galime priimti? 4 straipsnis.
Atsiprašau, dėl 2 straipsnio buvo pasiūlymas. Viskas gerai.
Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime priimti.
Balsuojame. Ar T. Langaitis nori kalbėti dėl motyvų?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Labai trumpai.
PIRMININKĖ. Trumpai. Prašom.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Noriu pasakyti visus informuodamas. Koncentruojame kibernetinio saugumo politikos kompetencijas ir resursus Krašto apsaugos ministerijoje. Darbas išties vyksta (maloniai nuteikia) greičiau, negu planuota. Būtinai siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, kuris padės toliau konsoliduoti mūsų pajėgas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsakyta nuomonė už. Prašome balsuoti dėl Kibernetinio saugumo įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai, visi balsavo už įstatymo priėmimą. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-972) priimtas. (Gongas)
15.47 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1370 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1370. Kviečiu į tribūną ministrą L. Kukuraitį. Prašom.
L. KUKURAITIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektu siūlomi trys esminiai dalykai. Tai pagal „Sodros“ pasiūlymus daromi naujos redakcijos Pensijų įstatymo pakeitimai, leisiantys sklandžiau įgyvendinti perėjimą prie apskaitos vienetų sistemos. Dėl „Sodros“ techninių galimybių ir dėl to, kad darbdaviai įmokas deklaruoja už praėjusį mėnesį, taip pat dėl didelės darbo apimties siūloma pensijų perskaičiavimą į apskaitos vienetus nukelti iki spalio 1 dienos. „Sodra“ pensijas perskaičiuoti pradės iš karto, tačiau, atsižvelgdama į darbų mastą, darys tai etapais, o susidaręs pensijų dydžių skirtumas gavėjams bus išmokėtas už visą laikotarpį nuo sausio 1 dienos.
Kitaip tariant, „Sodra“ įpareigojama pensijas perskaičiuoti ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 dienos, nepriemokas mokėti nuo 2018 m. sausio 1 d.
Dėl perskaičiavimo pensijos kis individualiai. Kai kuriems, t. y. neturintiems būtinojo stažo ar įgijusiems tik būtinąjį stažą, jos liks nepakitusios arba pakis labai nežymiai. O daugiau stažo už būtinąjį įgijusiems asmenims jos didės.
„Sodros“ siūlymu, projekte taip pat numatoma daug kitų techninių patikslinimų, tokių kaip apskaitos vienetų vertės ir bazinės pensijos dydžio skelbimas, VDU taikymas skaičiuojant apskaitos vienetus, išankstinių senatvės pensijų naujinimas ir kita.
Taip pat įstatymo projektu siūloma steigti Pensijų tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą Vyriausybė gali steigti komisijas ir komitetus, o dėl tarybos steigimo reikia įstatymo. Todėl, įgyvendinant Vyriausybės programą, Pensijų įstatymu steigiama Pensijų taryba prie Vyriausybės, kurios sudėtį įpareigojama… Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Trečias pakeitimas. Atsisakoma sąsajos su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Šiuo metu teisę gauti pensijas pagal Pensijų įstatymo nuostatas gali nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti teisės gauti pensiją susiejimo su reikalavimu, kad asmens duomenys apie gyvenamąją vietą būtų įrašyti Gyventojų registre. Pensijos būtų skiriamos visiems kitus Pensijų įstatymo reikalavimus atitinkantiems asmenims.
Siekiant užtikrinti teisingą pensijų mokėjimą gyvenantiems ne Europos Sąjungos šalyse, pensija skiriama ir mokama tik už Lietuvoje įgytą stažą. Numatoma, kad tais atvejais, kai Gyventojų registre iš viso nėra duomenų apie asmens gyvenamąją vietą, pensija skiriama ir mokama už Lietuvoje įgytą stažą. Ši nuostata netaikoma tremtiniams.
Pensijoms perskaičiuoti reikalingos lėšos apie 60 mln. eurų yra numatytos 2018 metų „Sodros“ biudžeto projekte. Kadangi įstatymas turi įsigalioti nuo šių metų sausio 1 dienos, projektą prašome svarstyti skubos tvarka. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį trumpą pristatymą. Jūsų nori klausti G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Man tiesiog kyla klausimų, pavyzdžiui, dėl Pensijų tarybos, kurią jūs taip trumpai pristatėte. Iš esmės klausimas būtų vienas, ar ta patariamoji institucija patartų dėl pirmos pakopos pensijų, ar taip pat ir dėl antros pakopos pensijų sistemos?
Kitas klausimas būtų, patariamoji institucija gal sutelks ekspertus, kurie pateiks savo siūlymus, bet ar nemanote, kad pačiam pensijų sistemos stabilumui labiau kenkia politinė kaita, kai vieno politinio ciklo metu yra vienos idėjos įgyvendinamos, kito politinio ciklo metu – kitos. Ar nebūtų prasmingesnis tiesiog tarppartinis susitarimas dėl ilgalaikės pensijų sistemos reformos, kad nebūtų sistema kaitaliojama bent jau 20 metų į priekį?
L. KUKURAITIS. Dėkojame už klausimą. Iš tiesų Pensijų tarybos idėja ir tikslas yra sutelkti ekspertus, mokslininkus, nesusijusius tiesiogiai su pensijų kaupimo sistema, tais, kurie neturi intereso, kad tai būtų vienas iš stabilizuojančių veiksnių, apie kuriuos jūs kalbate, kuris yra reikalingas, bet būtent ekspertinis stabilizuojantis veiksnys.
Antrasis, kaip ir sakėte, yra reikalingas politinis sutarimas ir įsipareigojimas nekaitalioti sistemos. Tai irgi yra numatoma Vyriausybės veiksmuose kartu su pensijų reformos gairėmis, kurias pateiktume kitų metų pirmame pusmetyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mane iš tiesų šiek tiek nustebino, kad jūsų įstatymo projekte numatyta šita Pensijų taryba, tokia patariamoji institucija. Tikrai galbūt ji reikalinga ir ministrui, ir Vyriausybei kaip patariamoji institucija, kuri galėtų jums duoti ekspertinę kažkokią išvadą, tačiau nustebino tai, kad iš Vyriausybės iškeliauja projektai tokie, kurie neatitinka kitų galiojančių, sakykime, Vyriausybės įstatymo nuostatų, kai jūs siūlote įsteigti patariamąją instituciją, kuri veikia prie Vyriausybės. Sakykite, ar tai nereiškia, kad nedirba Vyriausybės lygmeniu teisės specialistai, kurie privalo pasirūpinti, kad iš Vyriausybės iškeliautų pakankamai kokybiški teisės aktų projektai?
O kitas mano klausimas yra susijęs, o galbūt tai iš tiesų yra jums ne tiek reikalingas ekspertinis patarimas, bet galbūt tai yra tiesiog kaip kažkoks noras papataikauti rinkėjų grupei, pensininkams, kuriems iš tiesų galėtumėte pademonstruoti, kad labai rūpinatės jų interesais, turėdami dar vieną patariamąją instituciją.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl teisinės technikos čia net nelabai galėčiau pakomentuoti, reiktų įsigilinti, kurių teisės aktų neatitinka, kurie nesudera. Tai yra man nauja pastaba. Bet dėl įsipareigojimo kurti Pensijų tarybą kaip patariamąjį organą, kuris, atsiprašau, dar gerbiamai Gintarei neatsakiau, jis būtų dėl visų pakopų, ne tik dėl pirmos pakopos, bet ir visų, visos pensijų sistemos, šis įsipareigojimas buvo numatytas Vyriausybės programoje ir priemonių planuose. Tai tiesiog yra nuoseklus žingsnis. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, man tiesiog būtų gėda klausti apie Pensijų tarybą, bet aš tik trumpą repliką. Mes turime „Sodros“ tarybą, mes nevykdome daugelio Seimo nutarimų, gairių dėl pensijų, mes nevykdome socialinio modelio priimtų įstatymų dėl pensijų. Mes pensijas indeksuojame ir kuriame Pensijų tarybą. Na, čia fantastika. Miglos daugiau bus.
Bet mano klausimas būtų dėl stažo, kuris įgytas iki 1994 metų, jam suteikiant vieno vieneto apskaitos vienetą. Ar tai bus sąžininga kitų piliečių atžvilgiu, kurie irgi neturės reikiamo stažo, bet jau, sakykime, gyvenantys dabar ir išeinantys į pensiją šiandien arba rytoj, kad jiems vieneto nebus, jiems bus 0,3, 0,5, o tie, kurie išėjo iki 1994 metų, ar turėjo, ar neturėjo, visiems vienetas? Klausimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl pirmo pakomentuosiu truputį jūsų pasakymą. Jūs žinote, kad indeksavimas dar nereiškia geros pensijų sistemos. Tos pensijų pertvarkos ir toliau reikia, ypač permąstant ir antrą, ir trečią pakopas. Pensijų taryba būtų pagalba rengiant jos apmatus. O dėl to vieno vieneto vertės, apskaitos vieneto, žinoma, kad iki 1994 metų yra duomenų trūkumas. Ir čia turėjo būti nustatytas kažkoks standartinis matas ir socialinio modelio kūrimo procese taip ir buvo nustatyta.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti, kiek pensijų tarybų bus? Nes mes turime socialines pensijas ir turime valstybines pensijas, turime statutinius tarnautojus, turime tremtinius. Tai ar čia dabar šita taryba apims tik socialines pensijas? Kitas ministras atėjęs pasiūlys statutinių darbuotojų pensijų tarybą? Ar kaip čia jūs suderinsite tuos klausimus? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Vyriausybė apibrėš Pensijų tarybos nuostatus ir galės įtraukti ir jūsų siūlomas, kad tai būtų kiek galima labiau sisteminis požiūris. Tuo labiau kad valstybinių pensijų pertvarkymas irgi yra reikalingas, susisteminimas ir nubrėžimas gairių ateičiai. Nes ir dabar sistema yra, deja, per daug padrika. Tai tam irgi reikia ekspertinių resursų.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar aš čia ne taip klausau, ar aš kažko čia nesuprantu? Kaip gali būti Pensijų taryba? Tarybą sudaro žmonės. Tai pensininkų turbūt taryba? Jeigu tai yra pensininkų taryba, tada aš pratęsiu J. Oleko klausimą, nes kai pati buvau ministrė, pirmą kartą buvo sukurta Pensininkų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodroje“ irgi buvo tokia taryba. O dabar bus prie Vyriausybės, bet jau ne pensininkų, o pensijų. Tai aš čia kažko nesuprantu. Kaip gali pensijos pačios ką nors spręsti, nes pensija tai yra, sakykime, skaičius, dydis kažkoks. Gal galite aiškiau paaiškinti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Pensininkų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki šiol egzistuoja ir tikrai labai darniai su jais bendradarbiaujame. Tačiau šiuo atveju pavadinime apibrėžtas ne subjektas, ne kas dalyvauja, bet objektas, tai, kas yra sprendžiama, tai būtent pensijų klausimai turėtų būti sprendžiami, o dalyviai turėtų būti ekspertai, kurie turėtų brėžti gaires, taip pat ir palaikyti tą ekspertinį tęstinumą, kuris yra labai būtinas, kaip ir kalbėjome.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš irgi nesupratau, kurių čia pensijų (…), ar tik susijusių su socialiniu draudimu, ar visų pensijų? Bet pastaba ir klausimas yra susiję su principu, kurį jūs deklaruojate, kad būtų ilgalaikis tęstinumas. Švedai, kai įvedė savo sistemą, kuri dabar laikoma pažangiausia, iškėlė uždavinį, kad tai būtų nuo politikų nepriklausoma sistema – atėmė iš valstybės politikų visas funkcijas ir panašiai. Visos socialinio draudimo sistemos funkcijos ten yra. Politikams uždrausta lįsti ten. Jeigu jie nori ką nors daugiau finansuoti – finansuoja iš valstybės biudžeto. Įstaiga veikia absoliučiai remdamasi parametrais ir panašiai. Visos tarybos yra ten. Tai jūs einate priešinga linkme. Atiduodame politikams spręsti valstybinių pensijų perspektyvą, kai turėtų kaip tik eiti į neutralią socialinio draudimo instituciją – į „Sodrą“ keliauti iš esmės.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Ši tendencija, kaip sakėte, depolitizuoti yra jau vykdoma su Indeksavimo įstatymu. Tai reiškia, kad pensijos bus indeksuojamos pagal parametrus. Tačiau dėl dar didesnio depolitizavimo – tikėtina, kad ši Pensijų taryba prisidės prie to savo pensijų reformos gairėse.
PIRMININKĖ. Baigia klausti S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atrodo, daugiausia klausimų apie Pensijų tarybą. Matome ir girdime pavyzdžių iš Skandinavijos, kad vienas iš veiksnių, kuris lėmė pensijų sistemos kokybę ir stabilumą, buvo būtent ekspertais ir jų profesionalumu grįsta, nuo politikos nepriklausanti Pensijų taryba. Bet šiuo atveju vėlgi klausimas toks. Sakykite, koks Pensijų tarybos ir „Sodros“ tarybos, kuri dabar irgi veikia ir funkcionuoja, į ją deleguoti įvairių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, santykis? Ar „Sodros“ taryba išliks ateityje? Ar numatote galimus kitus pokyčius „Sodros“ sistemoje – galbūt ką nors perkelti, pavyzdžiui, motinystės, ligos draudimą į valstybės biudžetą, nes tai netapatu pensiniam draudimui? Koks santykis ateityje? Kokia jūsų vizija dėl „Sodros“ tarybos ir kitų draudimo rūšių?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl motinystės ir ligos perkėlimo į biudžetą. Iš tiesų turime spręsti sistemingai. Ir jau kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu turime pavedimą, įpareigojimą pristatyti reformos gaires, pertvarkos gaires kitų metų pirmajame ketvirtyje, ir tam įsipareigojame.
Dėl santykio su „Sodros“ taryba. Iš tiesų kurdami Pensijų tarybos nuostatus persvarstytume ir „Sodros“ tarybos nuostatus, pasižiūrėtume, kad nebūtų dubliuojama, bet priešingai – Pensijų taryba vystytų visų pensijų, taip pat ir kitų pakopų, klausimus, o „Sodros“ taryba darytų tai, kas jai priklauso.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvuoti už nėra užsirašiusių. Motyvuoti prieš pageidauja R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiame įstatymo pakeitime yra gerų dalykų, kuriuos mes turėtume sutvarkyti. Bet man kelia nerimą tos tarybos steigimas. Mano galva, tai yra žingsnis visiškai priešinga linkme negu kalbėjome. Atsiranda dar viena institucija, kuri darys politiką pensijų sistemoje, kai dabartinės sistemos mes niekaip nesugebame išgydyti nuo perteklinio politikų kišimosi. Tik šiais metais biudžete šiaip ne taip sutvarkėme skolą, kuri atsirado ne dėl „Sodros“ kaltės, o dėl mūsų fantazijų, tiksliau, prievolių, užkeltų daugiau negu „Sodra“ gali patempti. Bet nesutvarkėme „Sodros“ sistemos įstatymo, kad jeigu išmokos viršija įmokas, turėtų dengti valstybės biudžetas. Dar padarėme vieną instituciją, kuri darys politiką, kokių reikia pensijų. Jeigu tai būtų taryba, kuri neliečia socialinio draudimo sistemos, tai gerai, jūs reguliuokite, kaip patinka – politikai ateina ir reguliuoja. Bet į socialinį draudimą kaip tik reikia nesikišti. Pačioje pradžioje buvo Trišalė taryba – verslas, Vyriausybė ir profsąjungos, kurios tvarkė, ir sistema buvo stabili, nepriimdavome populistinių sprendimų, priimdavome pagal išgales, nes visos pusės subalansuotos. Užuot ėję į tą pačią pusę, kuriame kažkokią instituciją, kuri užsiims politikavimu, daugiau nieko, kiekviena Vyriausybė toje taryboje užsiims politikavimu. Vietoje socialinio draudimo nepriklausomumo mes einame į priešingą pusę. Tai tikrai nerimą kelianti tendencija. Tai yra visiškai priešinga ir gairėms, ir kitiems numatytiems principams, ir visų tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kurias kaip tik rašome. Aš abejoju.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš nesutinku, kad tai bus dar viena politinės intervencijos grupė. Kaip tik ten turėtų būti ekspertų, galbūt ir tarptautinių ekspertų. Ir dabar R. Lazutka dirbdamas ministerijoje jau turi patirties, atnaujino patirtį, kas vyksta su įvairiomis pensijomis kitose šalyse, taip pat ir Skandinavijoje. Ta taryba galėtų apimti visą naujausią tarptautinę patirtį, tendencijas ir siūlyti kaip tik nepolitizuotus ekspertų sprendimus, grįstus pensijų ekonomikos pagrindais. Aš manyčiau, kad kaip tik jai reikėtų suteikti didesnius įgaliojimus, galbūt ir sprendžiamuosius, kaip yra Skandinavijoje, skirtingai nuo to, kas dabar vyksta Lietuvoje. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir iniciatyvas. Manau, kad toliau dirbdami kartu mes sustiprinsime savo viešuosius finansus, o ypač socialinio draudimo ir pensijų sistemas.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti. Apsisprendžiame dėl teikiamo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo. Ar pritariame po pateikimo? Prasidėjo balsavimas. Prašom balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš – nėra, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – nenumatytas. Per centrinį mikrofoną – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, socialinį modelį parengė mokslininkai. Buvo pasiūlyta, ką reikia daryti dėl pensijų sistemos. Mes tų siūlymų nesilaikome, viską atidedame, viską griauname kitaip ir sakome – dabar tie patys mokslininkai pasiūlys mums ką nors naujo. Gerbiami kolegos, jeigu mes tikrai norime gerbti mokslininkų darbą, tai įsiklausykime ir vykdykime. Dėl socialinio modelio prilaužėme tiek iečių, ypač Darbo kodekse, socialinio draudimo sistemai mažiau buvo. Bet ten viskas buvo pasiūlyta, ką reikia daryti. Ir mes nedarome. Aš stebuklais netikiu.
L. KUKURAITIS. Darome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, žygiuojame toliau. Šiandien turime daug įstatymų projektų, kuriuos teiks socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
16.08 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1371, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1372 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a ir 2-6b kompleksiniai klausimai. Projektai – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1371 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1372. Pateikimo stadija. Ministre, prašome pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiami įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. šalpos išmokas skirti Lietuvoje gyvenantiems asmenims, nereikalaujant deklaruoti gyvenamosios vietos arba būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Įgyvendindami Seimo patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires nustatome, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šalpos pensijų skyrimą ir mokėjimą administruotų „Sodra“. Taip pat įstatymu siūloma patikslinti šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką praplečiant asmenų, kurie gali pateikti prašymą dėl išmokų, skyrimo ratą: galėtų pateikti globėjas, sutuoktinis, artimasis giminaitis, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojai. Taip pat skyrimo ir mokėjimo nuostatus tvirtintų ministras, o ne Vyriausybė.
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, priešingai, bus sutaupyta apie 0,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, nes išmokoms administruoti 2019 metais planuojama skirti 1,4 % vietoj dabartinių 2 % nuo išmokoms mokėti skirtų sumų.
Priėmus įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bus sudaryta galimybė šalpos išmokas gauti ir tiems asmenims, kurie dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių negali deklaruoti gyvenamosios vietos, bus įgyvendintos Seimo patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės, bus paprastesnė ir efektyvesnė šalpos išmokų mokėjimo kontrolė. Kadangi būtina nuolat kontroliuoti, ar šalpos pensijos gavėjas neįsidarbino, neatleistas iš darbo, ar jam nepaskirta socialinio draudimo pensija, ar socialinio draudimo pensijos dydis nepasikeitė ir nereikia perskaičiuoti šalpos išmokos dydžio, „Sodroje“ yra visos šiai kontrolei vykdyti reikalingos duomenų bazės, „Sodros“ valdyba kontroliuos sprendimų vykdymą, taip pat bus užtikrinta vienoda praktika. Šiuo metu sprendimus dėl išmokų skyrimo ir mokėjimo priima 60 savivaldybių administracijų direktoriai arba jų įgalioti valstybės tarnautojai.
Lydimuoju įstatymo projektu papildomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kad „Sodros“ valdyba nagrinėja ir kitų išmokų gavėjų skundus. Prašome įstatymų projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu, viskas gerai. Dėl paties įstatymo. Ar nereikėtų dalį tų straipsnių paprasčiausiai, čia yra tvarka… Mes išpučiame įstatymą šalutiniais dalykais, kurių neturėtų būti. Įstatymas turi būti trumpas, aiškus, konkretus. Dabar mes visas tvarkas, kaip išduodamas pažymėjimas, kas bus po dešimties dienų, kas bus po penkių, – čia yra tvarkos, čia yra lydimieji įstatymo dokumentai, o mes į įstatymus vis kišame poįstatyminius aktus. Ar tai pats geriausias būdas?
L. KUKURAITIS. Turbūt tam tikras tvarkas turi reguliuoti įstatymai, kadangi jie turi reguliacinę funkciją. Klausimas – kokio detalumo. Tai šiuo atveju pateiktas toksai detalumas, turint galvoje, kad kai kuriuose įstatymuose yra dar detalesnis reguliavimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano jau paklausė Algirdas, to paties norėjau klausti.
PIRMININKĖ. Tuomet prašome klausti E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kaip suprantu, savivaldybėse praktiškai bus mažinamos darbo vietos, kadangi tikrai nemažai žmonių administruoja. Klausimas, ar čia nereikalingos apskritai savivaldybės šitoje sistemoje, kadangi jos arčiau žmonių paprastai būna, negu „Sodra“, kuri administruoja?
Dar vienas klausimas. Ar nereikės žmonėms papildomų prašymų, raštų, ar paprasčiausiai bus bylos tiktai perneštos iš vienos vietos – iš savivaldybės į „Sodrą“, ar vis tiek žmonės čia turės kažką daryti, nes kad ir patys prašymai buvo rašomi savivaldybės vardu, o iš esmės administratorius visų šalpos išmokų pasikeičia? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų darbo savivaldybės darbuotojams sumažės, tačiau kitose srityse, socialinėse srityse, jo labai daugėja, ir čia tikrai neturėtų nukentėti savivaldybių darbuotojai, konkretūs asmenys. Kaip ir sakiau, pagal įstatymų projektus ir apskritai tvarkas jo daugėja. Dėl papildomo kiekvieno dalyvio naujo registravimo – tai ne. „Sodra“ jau ne pirmą yra perėmusi pagal… Nuo 2013 metų valstybinių pensijų mokėjimą perėmė į savo dispoziciją, tai tas perėjimas gana sklandus ir nekėlė sunkumų gyventojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Dėl balsavimo motyvų pasisakančių neturime. Kviečiu, kolegos, apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 82: už – 77, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1371 ir Valstybinio socialinio draudimo 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1372 yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nenumatoma. Svarstymo data yra gruodžio 14 diena, taip pat kaip ir dėl anksčiau mūsų jau po pateikimo pritartų dviejų įstatymų projektų.
16.16 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1373 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 1, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1373. Prašau, ministre, pateikti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu siūloma nuo ateinančių metų sausio 1 dienos tikslines kompensacijas skirti Lietuvoje gyvenantiems asmenims nereikalaujant deklaruoti gyvenamosios vietos arba būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kaip ir daugelis socialinės paramos ir socialinio draudimo įstatymų, šita nuostata yra įdiegiama, nes, kaip žinote, yra rizika mūsų asmenims, kad jeigu jie bus susieti su deklaruojamąja vieta, negauti išmokų, kurios jiems priklausytų. Prašom įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti J. R. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, tikrai geras žingsnis, mano galva, – tą gana neišmintingą sistemą galų gale siūloma pakeisti, neįgyvendinamą, nerealistišką, kurią mes anksčiau priėmėme. Bet klausimas, ar ta tvarka, nuo kurios mes dabar sugrįžtame… Nebus komplikacijų su savivaldybėmis, išsaugota ta sistema, nebus taip, kad paskiau dalis žmonių pakibs? Čia kokią – seną tvarką atgaminame, kokia buvo registracijos, ar čia bus kitokia registravimosi tvarka? Sistema pati.
L. KUKURAITIS. Taip. Kartu Vidaus reikalų ministerija ateis su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, kuriame bus aptarta, numatoma tiek registracijos, tiek faktinio gyvenimo fakto tvarka. Ateis jau šioje rudens sesijoje ir turbūt skubos tvarka bus prašoma jam pritarti, kad taip pat pasitiktume sausio 1 dieną jau išsprendę šias problemas. Tai su socialiniais įstatymais paskubėjome greičiau, o VRMʼas ateis netrukus.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Argumentus už nori išsakyti J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad tai, ką dabar čia ministras mums pristatė ir dabar mes tuoj balsuodami patvirtinsime, bus geras žingsnis vien todėl, kad tiesiog savivaldybė arba tie žmonės nekalti, kad atsidūrė tokioje situacijoje, nespėjo savo būsto turėti arba deklaruoti. Man tik truputėlį kyla abejonė dėl turimų lėšų, tų, kurios skirtos tiems žmonėms, ar jos pasieks laiku, ar ne, mes biudžete numatysime atitinkamą sumą? Jeigu taip bus viskas įgyvendinta, aš manau, kad čia mes šiandien gerą žingsnį darome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Dėkoju. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gruodžio 14 diena. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.
16.19 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1329, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 441, 45, 57, 58, 60, 62, 621, 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1330, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1331, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1332, Darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1333, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1334, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1335, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1336, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1337, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1338, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1339, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1340, Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1341, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1342, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1343, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1344, Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1345, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1346, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 8 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1347, Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 114, 13, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1348, Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1349 (pateikimas)
Imamės kito kompleksinio darbotvarkės klausimo, kuris prasideda 2-8a ir baigiasi 2-8z, vadinasi, su 21 lydimuoju įstatymo projektu. Pagrindinis įstatymo projektas yra Užimtumo įstatymo 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymo projektai Nr. XIIIP-1329, Nr. XIIIP-1330, Nr. XIIIP-1331, Nr. XIIIP-1332, Nr. XIIIP-1333, Nr. XIIIP-1334, Nr. XIIIP-1335, Nr. XIIIP-1336, Nr. XIIIP-1337, Nr. XIIIP-1338, Nr. XIIIP-1339, Nr. XIIIP-1340, Nr. XIIIP-1341, Nr. XIIIP-1342, Nr. XIIIP-1343, Nr. XIIIP-1344, Nr. XIIIP-1345, Nr. XIIIP-1346, Nr. XIIIP-1347, Nr. XIIIP-1348 ir Nr. XIIIP-1349. Prašau, ministre, pateikti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame įstatymo projektus, kuriais siūloma nuo ateinančių metų spalio 1 dienos pertvarkyti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančias įstaigas prijungiant teritorines darbo biržas prie Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir suteikiant naują pavadinimą – Užimtumo tarnyba prie ministerijos.
Pagrindinis pertvarkos tikslas – optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą siekiant efektyvaus šių įstaigų valdymo ir aukštos teikiamų paslaugų kokybės; sutelkti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių tiesioginiam darbui su klientais ir operatyviai bei individualiai spręsti darbo ieškančiųjų ir darbdavių situacijas, susijusias su integracija į darbo rinką; darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas, darbo rinkos analizė ir nedarbo prevencija.
Užimtumo įstatymo projektu siūloma atsisakyti dešimties teritorinių darbo biržų kaip juridinio asmens statusą turinčių biudžetinių įstaigų, prijungiant jas prie Lietuvos darbo biržos ir pertvarkant į Užimtumo tarnybą, kuri vykdys iki šiol teritorinių darbo biržų ir Lietuvos darbo biržos vykdytas funkcijas. Siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendins bendradarbiaudama su taryba prie Užimtumo tarnybos. Ji bus sudaroma iš valstybės institucijų ir darbdavių atstovų. Taryba svarstys Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šitais klausimais teiks išvadas bei siūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma atlikti kitus tikslinamojo pobūdžio pakeitimus, patikslinti nuostatas, susijusias su Lietuvos statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio rodiklių pavadinimais, atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių nuostatų ir kita.
Susijusiuose įstatymų projektuose Lietuvos darbo biržos ir Teritorinės darbo biržos pavadinimas pakeičiamas į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atliekami kiti tikslinamojo pobūdžio pakeitimai. Visuose išvardintuose įstatymą lydinčiuose įstatymų projektuose yra keičiami pavadinimai. Keletu jų yra dar papildomai patikslintos nuostatos. Aš truputį išvardinsiu.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto patikslinama nuostata, susijusi su Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio rodiklių pavadinimais. Taip pat tai padaroma ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekte. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme patikslinama viešųjų darbų nuostata, o Įmonių bankroto įstatyme patikslinta, kad Bankroto ir restruktūrizavimo komisijos sudėtį tvirtins ne ūkio, o finansų ministras.
Įstatymo projektais įgyvendinamas Vyriausybės programos priemonių plano veiksmas remiantis EBPO rekomendacija, kuria siūloma išgryninti ir sumažinti realų vidutiniškai per mėnesį tenkantį klientus aptarnaujančių darbuotojų darbo krūvį nuo 405 iki 150 klientų, tenkančių vienam darbuotojui. Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato rekomendacija dėl Lietuvos darbo biržos efektyvumo didinimo: įgyvendinti įstaigos struktūrinius pokyčius siekiant efektyvaus įstaigos valdymo ir visiško modernizavimo, sukurti ir įdiegti kokybės bei vadybos sistemą, siekiant orientuotis į kokybiškų paslaugų teikimą klientui.
Numatoma, kad, įvykdžius Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų pertvarką, pareigybių skaičius sumažės 10 %, t. y. 143 pareigybėmis – iš dabar esančių 1433 iki 1290. Vadovaujamų darbuotojų skaičius sumažės 54 % – iš dabar esančių 223 liks tik 103. Administracijos funkcijas vykdantys darbuotojai kartu su vadovais sudarys 12,1 % visų pareigybių, dabar tai yra 24,5 %. Sumažės 195 pareigybėmis – iš dabar esančių 351 liks 156. Klientų aptarnavimo funkcijas vykdantys darbuotojai sudarys 76,4 % visų pareigybių – dabar yra tik 63, padidės 78 pareigybėmis nuo dabar esančių. Vienam vadovui tektų 11,5 darbuotojo, o dabar tenka 5,4 darbuotojo. Vienam darbuotojui tenkantis vidutinis mėnesio darbo su klientais krūvis sumažės nuo 405, kuris dabar yra, iki 275 klientų. Taip pat bus sutaupyta 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabų dėl septynių projektų. Tos pastabos bus įvertintos ir formuluotės patikslintos svarstant įstatymo projektus.
Dėkoju už dėmesį ir prašau projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties tokioje gausybėje įstatymų keisti pavadinimą ir pavadinti iš Darbo biržos Užimtumo tarnyba – turbūt čia didelės prasmės nematau. Pats projektas kelia daugiau klausimų negu atsakymų. Bet mano dabartinis klausimas būtų labiau apie tai, kas šiandien atrodo madinga – tai įvairios tarybos ir patariamieji dalykai. Jeigu ten buvo Pensijų taryba, čia atsiranda taryba prie Užimtumo tarnybos. Jeigu ten kūrė Vyriausybė, čia būsite atsakingas jūs ir tvirtinsite nuostatus ir sudėtį.
Gal galėtumėte atskleisti, kas iš tikrųjų ten būtų? Ar ten būtų nuolatinė darbo vieta, ar tik posėdžių metu susirinktų tam tikri žmonės? Ar tada negalvotumėte, kad tikslingiau būtų įsteigti prie Vyriausybės tam tikrą kompetencijų centrą, kuris analizuotų visus procesus valstybėje ir teiktų tokius patarimus, kurių reikia, o ne kiekviena institucija įkurtų sau patariamąjį organą, kuris analizuotų?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šita taryba yra kuriama prie Užimtumo tarnybos. Ne prie Vyriausybės, ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – prie Užimtumo tarnybos. Ji kuriama Vokietijos užimtumo tarnybos pagrindu. Jos pagrindinis tikslas bus identifikuoti darbo rinkos poreikius, atspindinčius regionų darbo rinkos padėtį, ir tobulinti Užimtumo tarnybos veiklą taip, kad minėti poreikiai būtų patenkinti.
Kokiu būdu ji bus organizuojama, tai bus nustatoma atskira tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar vis dėlto nebūtų paprasčiau visą tą reformą, kurioje tikrai yra pozityvių momentų dėl sutaupymo, daryti nekeičiant pavadinimo? Juk jūs galite tai padaryti, nes būtų mažesni kaštai ir mažesnės problemos – iškabų keitimai, blankų visi keitimai ir t. t. Aš sutinku, kad Užimtumo tarnyba – gal gražesnis pavadinimas, bet jeigu visi pradėtų dėl gražesnio pavadinimo paieškos taip reformuotis, nežinau, ar čia tikrai tas kelias.
Kitas dalykas. Ne paslaptis, kad jūsų parengtoje koncepcijoje yra numatyti keturi teritoriniai padaliniai: Šiaurės, Vakarų, Pietų ir Rytų. Ir aš matau, kur problema, būtent tame Šiaurės padalinyje, kur neišvengiamai patenka Šiauliai ir Panevėžys. Tai ar mes čia dabar tikrinsime Seime, kas stipresni, ar R. Baškienė su R. Karbauskiu, kurie sakys, kad centras turi būti Šiauliuose, ar P. Urbšys, kuris, be abejo, sakys, kad centras turi būti Panevėžyje. (Balsas salėje: „Vilniuje, Vilniuje.“) Aš, žinoma, kalbu apie valdančiuosius, Rasa čia sako, kad ir ji kažką lemia, bet taip nėra, žinoma. (Juokas) Ar ne geriau daryti penkis padalinius ir baigti tą ginčą? Čia vienas kitas etatas jums nieko nelemtų. Aš tokią pataisą ką tik įregistravau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Dėl pavadinimo keitimo, tai yra europinis standartas, kad užimtumu besirūpinančios tarnybos vadinasi užimtumo tarnybomis. Labai keistai mes atrodome ir europiniame kontekste, ir turbūt net ir nacionaliniame kontekste. (Balsai salėje)
O dėl to… Optimizuojant bei keičiant veikimo stilių, mažinant klientų skaičių kiekvienam darbuotojui, vadinasi, efektyvinant darbą, mano galva, yra progresyvu koreguoti pavadinimą ir pradėti visai nauja tapatybe.
Dabar dėl keturių regioninių skyrių, centrų. Iš tikrųjų jie yra numatyti, kaip jūs paminėjote, pagal pasaulio kryptis. Kol kas mes su VRM darome didžiulę analizę, kad kiek galima labiau tie centrai būtų pasiekiami gyventojams ir kol kas, jeigu net ir būtų kalba apie penkis centrus, tai nebūtų Šiauliai ir Panevėžys, nes reikia centro nuo Vilniaus į Šiaurę, artėtų link Utenos ir šitas dilemos klausimas tarp Panevėžio ir Šiaulių nebūtų išspręstas. Bet bet kuriuo atveju sprendimai ir siūlymai bus paremti objektyviais matavimais ir skaičiavimais. Kai tik juos turėsime, tada juos ir pristatysime. Kol kas dar nežinau. Esu matęs keletą projektų, bet jie tikrai dar nėra galutiniai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės visa ta reforma gal daugiau pavadinimo keitimas, bet labai daug darbo biržų funkcijų ar tos būsimos užimtumo tarnybos pinasi su savivaldybių socialinių darbuotojų, savivaldybių veiklos sritimi. Būtent visi tie gyventojai priklauso kažkokiai savivaldybei, tos problemos bendros. Ar nestabdytume dar daugiau ir ar nepadarytume dar efektyvesnės tos veiklos, jeigu perduotume tas funkcijas savivaldybei?
Dabar dažnai yra savivaldybėse žmonių, kurie jau praradę ir tokius, kaip čia pasakyti, socialinius įgūdžius, priklausomi nuo žalingų įpročių. Seniūnijos, savivaldybių socialiniai darbuotojai juos ten gaudo, veža į Darbo biržą, kad jie registruotųsi, bet jie niekada ir nedirbs, nes, deja, taip jau jų gyvenimai susiklostė, turbūt nelabai sėkmingai. Ar negalvojate, kad būtų geriau perduoti tas funkcijas savivaldybėms, o ministerija pasiliktų ar ta tarnyba daugiau tokią reguliavimo funkciją, metodinio vadovavimo, teisinio reguliavimo ir būtų galbūt dar efektyvesnis jos darbas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Dėl Darbo biržos funkcijų perdavimo savivaldybėms. Turime problemų su tarptautinių teisės aktų nuostatomis, būtent Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, kuri kalba apie tai, kad valstybinę įdarbinimo tarnybą turi sudaryti nacionalinė įdarbinimo biurų sistema, kuriai vadovauja nacionalinė valdžios institucija.
Dabar dėl geresnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis. Šiuo metu kaip tik Darbo birža atlieka tyrimą, kaip vyksta bendradarbiavimas savivaldos ir Darbo biržos skyrių. To tyrimo pagrindu bus rengiama programa, bendradarbiavimo programa, kaip maksimaliai padaryti intensyvų bendradarbiavimą, nes abi pusės supranta, kad jo labai trūksta. Šita pertvarka, būtent bendradarbiavimo, bus atliekama kartu su šita reforma, tačiau darbo tvarka, ne įstatymų projektų lygmeniu.
Reikia pasakyti, kad dalį Darbo biržos administruotų programų jau atidavė, tai yra užimtumo didinimo programa, kuri patikėta savivaldybėms. Po monitoringo, kai matysime, kaip sekasi savivaldybėms ją realizuoti, mąstysime apie kitų aktyvių darbo rinkos ar kitų programų perdavimą savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš žinau jūsų nuoširdumą sprendžiant visus klausimus, tačiau tikrai šita numatoma pertvarka kelia be galo daug klausimų. Jūs kalbate apie šešis departamentus ir sakote, kad štai reikia net du iš jų palikti centrinėje struktūroje, o tik keturi regionams. Jeigu mes kalbame apie savivaldą kaip visumą, apie regionus, jų stiprinimą, tai pasirodo, kad einame neteisingu keliu šitaip optimizuodami. Toliau jūs aiškinamajame rašte vėl rašote, kad aptarnavimo skyriai bus beveik visose savivaldybėse. Privalo būti visose savivaldybėse, jeigu norime, kad tai būtų arčiau žmonių. Ir klausimas, ar jums pavyko diskutuoti ir gauti savivaldybių palaikymą dėl šio projekto?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Nacionalinė darbo birža sumažės daugiausia, lyginant su regionais, tai yra 30 %, o visas Darbo biržos sumažėjimas bus, skaičiuojama, keliolika procentų. Taip pat skambučių centrai, kur planuojama apie 60 darbuotojų, bus kuriami regionuose. Vadinasi, papildomai kuriamos darbo vietos šalia tų, kuriose egzistuoja.
Dėl pokalbių su savivaldybėmis. Iš tiesų buvo derinimo procedūra ir savivaldybės teikė įvairių pasiūlymų, į kai kuriuos iš jų atsižvelgta, kai kurie liko ir nesutarti, tačiau dialogas su savivaldybėmis turi būti toliau tęsiamas. Kaip sakiau, dabar kaip tik darome tyrimą ir paskui turėsime atskirą programą bendradarbiavimui stiprinti.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs čia kur kas kukliau mums paaiškinote, ką jūs žadate daryti, sakote, kad kai ko dar nežinote, nenuspręsta, nors jūsų Darbo biržos direktorė labai aiškiai deklaruoja tuos tikslus, tiesą pasakius, tik tiems, kurie jai pritaria, bet ne tiems, kurie nori sužinoti. Tai iš tikrųjų ne pati geriausia dialogo forma, ir tikrai susidaro vaizdas, kad tas pavadinimo keitimas yra daugiau reikalingas dėl lapelių, nes jeigu pasižiūrėtume į Darbo biržos struktūrą, kas dabar blogiausiai veikia? Blogiausiai veikia centrinė Darbo birža, jinai išvis neaišku, ką veikia, kam jinai reikalinga. Teritoriniai padaliniai yra tie padaliniai, kurie, santykinai žiūrint, dar veikia daugmaž efektyviai, nes užsiima konkrečiu darbu. Tai užuot panaikinę tą neveikiantį dalyką arba išvis decentralizuotą palikę su labai simbolinėmis funkcijomis, nes ką jie ten prognozuoja, 100 žmonių, sunku pasakyti, jūs siūlote kaip tik kitokią struktūrą. Kas nulemia tokį pasirinkimą, kad pertvarko taip, kad tas centras išlieka, o teritoriniai, kurie dirba santykinai geriau, dabar yra prastinami? Noriu atkreipti dėmesį, tiek neefektyviai, kad, atrodo, gresia duomenų nutekinimo byla centrinei Darbo biržai. Taip teigia specialistai.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Dėl jūsų išvardytų priežasčių, kaip ir minėjau, Nacionalinė darbo birža yra optimizuojama labiausiai. Kas yra tvarkoma? Tvarkomas optimizavimas valdymo struktūros ir mažinamas, kaip regėjome, bent dvigubai ir daugiau vadovų skaičius, tenkantis darbuotojams, taip pat procesų valdymas, kuriam įdiegti, kuriam palaikyti ir kuriam, kad jis veiktų efektyviai, reikalinga centrinė struktūra. Tam jinai yra paliekama, tačiau, kaip sakiau, bent trečdaliu optimizuojama.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, na, mes daug čia tokių žodžių vartojame: „optimizuoti“, „centralizuoti“, „tarnybos“, „tarybos“, bet kokia iš tikrųjų yra Darbo biržos paskirtis ir pagrindinė funkcija? Per metus laiko darbo buvo galima prieiti prie išvados, kad Darbo birža kaip tokia tikrai atlieka labai daug perteklinių funkcijų, kurių šiaip jau nei teoriškai, nei praktiškai neturėtų būti, taip pat ir drausti žmones privalomuoju sveikatos draudimu, grubiai tariant. Ar tai turėtų būti? Ar jums neatrodo, kad reikėtų iš esmės kalbėti, kokios funkcijos turėtų likti Darbo biržoje, o kokios ne? O kita klausimo dalis – apie centralizaciją. Kaip mes tikimės pagerinti nedarbo mažėjimo rodiklius centralizuodami įdarbinimo kompetencijas? Vis tiek regionų specifika yra labai svarbi – būtent tie žmonės žino, kokios yra darbo vietos, kokio pobūdžio yra bedarbiai ir panašiai. Centralizavimas savaime gal skamba ir gerai. Bet kaip tai sumažins nedarbo lygį Lietuvoje, pavyzdžiui?
L. KUKURAITIS. Atsiprašau, pakartokite pirmą klausimą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano pirmasis klausimas buvo dėl PSDF draudimo įmokų.
L. KUKURAITIS. Gerai, papildomų funkcijų. Papildomos funkcijos tiek šia pertvarka, tiek vykstant procesui yra ir bus peržiūrimos, ypač kai bus diegiamos procesų valdymo sistemos. Tada labai išsigrynins, kurios funkcijos yra perteklinės, kurios sukuria vadinamuosius proceso stabdžius, ir kurios neatitinka tikslų ir funkcijų. Tai daroma nuolat, taip pat ir šia pertvarka.
Dėl centralizuotų kompetencijų. Visiškai jums pritariu, kad žmonės, kurie yra arčiausiai, geriausiai ir žino, kaip galima padėti. Mūsų galva, asmeniškai, mano galva, labai daug tos kompetencijos yra savivaldybėse. Apie tai mes jau esame kalbėję – socialinių darbuotojų patirtis ir kompetencija. Dėl to kaip tik yra didinamas dirbančiųjų su klientais skaičius, kad kiekvienas turėtų daugiau galimybių bendrauti su socialiniais darbuotojais, kurie yra savivaldoje, ir užtikrinti kompetenciją, kuri, kaip jūs sakote, yra ant žemės, šalia žmonių.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, atsižvelgdama į J. Džiugelio koncepciją, siūlau Užimtumo tarnybos funkcijoms numatyti, kad Užimtumo tarnyba, remdamasi socialiai atsakingo ir atskirties grupių įdarbinimą vykdančio verslo principais, padėtų atskirties grupėms įsitraukti į atvirą darbo rinką.
L. KUKURAITIS. Koks būtų klausimas?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Čia yra pasiūlymas.
L. KUKURAITIS. Pasiūlymas? Gerai. Iš tiesų yra reikalingas specializuotas požiūris į atskirties grupes. Mes esame susipažinę su koncepcija. Tikrai, čia reikia diskutuoti su Seimo nariais, kur ši kompetencija turėtų specializuotis – ar tai turėtų būti atskira tarnyba, atskira organizacija, kuri tuo rūpinasi ir tai užtikrina, ar tai turėtų būti integruota į Darbo biržos funkcijas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš dar norėčiau pasiteirauti, patikslinti dėl teritorinių departamentų. Kodėl buvo priimtas sprendimas smulkinti, bet ne naikinti iš viso? Iš tikrųjų visiška centralizacija. Ir taip mažinama darbo vietų, tai kartais tie permetimai tik sukelia sumaišties. Aišku, uždegėte viltį, kad Utenoje bus tas centras, kurio iš tikrųjų turbūt nebus. Bet kartais nelogiška, tarkime, iš tam tikros teritorijos važiuoti į kitą pusę, pavyzdžiui, iš Utenos į Panevėžį, gal paprasčiau būtų į Vilnių ar į Ignaliną – kokią nors patogesnę vietą. Ar klausite pačių padalinių, kur jie norėtų? Iš tiesų ten dirba žmonės, kurie turės tam tikrą ryšį. Tam tikri traukos centrai kartais ne taip išsidėsto, kaip kam nors atrodo.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų klientams nereikės važiuoti į teritorinius centrus. Reikės daugiausia darbuotojams, jeigu reikės judėti. Ir šiuo atveju pasiekiamumas, artumas ir kaip įmanoma greitesnis teritorijos pasiekimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį mes ir sprendžiame šių centrų lokaciją.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Šeštoje eilutėje yra toks sakinys, kuris skamba taip: „Organizuoja užimtumo ir socialines garantijas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams.“ Norėjau paklausti, gal pasitikslinti, kodėl yra tiktai jie. Pavyzdžiui, Vilniaus vaikų socializacijos centro darbuotojai bus atleidžiami, nes perkeliami į Kauną ir virš 50 jų bus be darbo. Kodėl jie yra išskirti? Gal ko nors nežinau? Tai prašau pasakyti.
L. KUKURAITIS. Kiek man yra žinoma, tai yra susiję su Visagino elektrinės uždarymu ir tais žmonėmis, kurie buvo masiškai atleidžiami. Todėl įstatyminiu pagrindu Darbo biržai yra patikėta organizuoti papildomas priemones jų socialiniam draudimui užtikrinti, jų nedarbo draudimui užtikrinti. Jeigu atsiranda didelės tikslinės grupės, kurios yra atleidžiamos, ir reikalingos specializuotos priemonės – tam reikia atskirų teisės aktų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų norėčiau tikėti, kad Užimtumo tarnyba neapsiribos tiktai pavadinimo pakeitimu. Linkiu jums iš tikrųjų įgyvendinti šią reformą. Mano klausimas būtų apie socialiai pažeidžiamų grupių įdarbinimą. Kokią strategiją ketina taikyti Darbo birža kaip nauja tarnyba, su nauju pavadinimu, kad įdarbintų neįgaliuosius ir kitus asmenis iš pažeidžiamų grupių. Suprantu, kad šiandien, kai vienas specialistas aptarnauja 400 žmonių per dieną – turėtų tiek aptarnauti, kai kitose šalyse tik 150, tai nėra realu. Kokie yra numatomi veiksmai įdarbinti būtent šiuos potencialius darbuotojus paraleliai su šia pertvarka? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir už gerą žodį. Užimtumo tarnyboje, kaip jūs minėjote, skaičiaus mažinimas yra vienas prioritetinių darbų. Tai reiškia – mažinti klientų skaičių, tenkantį vienam darbuotojui. Tikslinės programos, skirtos neįgaliesiems, atskirties grupėms ir kitoms – programiniu pagrindu. Darbo birža organizuoja tiek nacionalinio biudžeto lėšomis, tiek Europos struktūrinių… Artimoje perspektyvoje taip ir bus organizuojama. Tuo tarpu dėl intensyvesnio įsipareigojimo – čia ir jūsų siūlomos koncepcijos kontekste turime labai rimtai svarstyti, kaip Darbo biržą labiau įpareigoti ne tik programiniu pagrindu, bet ir savo funkcijų pagrindu labiau prisidėti prie socialiai pažeidžiamų grupių įdarbinimo.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės mano klausimą paklausė J. Razma. Jūs atsakėte, nenoriu trukdyti. Bet iš tikrųjų linkiu nepakliūti į Seimo, ypač valdančiosios daugumos, tarpusavio iš dalies natūralius interesus, interesų ratus ir gal paieškoti kokio kompromiso, kad netaptų ši įtampa tarp Šiaulių ir Panevėžio pagrindiniu, visą idėją griaunančiu reikalu. Žinoma, aš tikrai labai pasisakyčiau už Panevėžį. Suprantama, tai būtų logiška. Bet jeigu tai taptų kokiu nors tikrai dideliu įtampos židiniu, tai nenorėčiau, kad taip būtų.
PIRMININKĖ. Komentarų nebus. Supratau. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Norėjau paklausti, kaip jūs manote, ar tos tarybos prie darbo biržų, kurias jūs siūlote sukurti… Ar nereikėtų to pasiūlymo pakeisti ir perduoti tas funkcijas regioninės plėtros taryboms, kurios šiuo metu yra stiprinamos – į jas pagaliau yra įtraukti socialiniai partneriai, todėl iš esmės galės parodyti daug didesnę kompetenciją. Taip pat atsirastų regioninė sinergija tarp įvairių sistemų, tarp Europos paramos skirstymo, užimtumo politikos. Aš teikčiau tokį pasiūlymą. Įdomu, ar galima apie tai diskutuoti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Aš irgi pritariu, kad regioninės sinergijos labai trūksta. Turint galvoje, kiek yra įkurta ne tik nacionaliniu lygmeniu tarybų, komitetų, komisijų, bet net ir regioniniu: turime vietos veiklos grupes, regionines tarybas, vietos bendruomenių tarybas ir t. t., dar turime ir Darbo biržoje, suprantu, kad tarybų tampa lyg ir per daug. Kaip minėjau, ši taryba yra kuriama Vokietijos užimtumo tarnybos pagrindu ir yra tam tikra logika, dėl ko ji turi egzistuoti ir kokias funkcijas ji atliks, tačiau mąstyti apie jos funkcijų perdavimą regionų taryboms, tikrai būtų galima apie tai galvoti. Turbūt komitete apie tai galėsime daugiau diskutuoti, jei šis įstatymas pereis pateikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvai už ir prieš. Pirmasis motyvus išsakydamas už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo labai keistai, kai valstiečių pateikiamas projektas, čia konservatoriai ir už, ir prieš pasisako. Aš nežinau, ar mano pasisakymas už nesutrukdys visai inicijuotai reformai, bet vis dėlto pabandysiu palaikyti ministrą, nes man atrodo, kad kryptis yra teisinga. Optimizuoti neefektyviai veikiantį valstybės aparatą reikia. Ir jeigu mes norime išgelbėti vieną ar dvi darbo vietas rajonuose, tai ne su Darbo birža reikia tą daryti, o reikšmingomis užsienio investicijomis, taip, kaip buvo pritrauktos investicijos į Kauną. Taip yra sprendžiama regionų politika, taip yra kuriamos darbo vietos, o ne bandant išlaikyti vieną ar dvi darbo vietas, kurias įdarbina pati valstybės tarnyba ir moka iš mūsų visų sumokėtų mokesčių. Tai aš iš tikrųjų kviečiu palaikyti šį projektą pateikimo stadijoje ir diskutuoti apie tai, kaip jis galėtų būti patobulintas jau iki kitos stadijos taip, kad tiktų visiems, tarp jų ir visiems konservatorių frakcijos nariams.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra gerų siekių teikiant šį projektą. Be abejo, tie valdymo pareigybių sumažinimai tikrai yra sveikintinas dalykas, bet visą šitą ministras gali daryti be jokių įstatymo pakeitimų. Kas draudžia dabartinėje biržos sistemoje tuos valdymo etatus naikinti? Kodėl visus metus miegate? Juk galima stambinti, skyrius keisti, ten viską galite daryti. O kad ir kaip žiūrėsi, vis dėlto tas siūlomas kelias yra tam tikras vėl praradimas regionuose. Jeigu prarandamos struktūros kaip savarankiški juridiniai asmenys, prarandama tam tikra galia, kartu ir etatai. Tai vis tiek regionams dar vienas čia, kad ir švelnesnis, centralizacijos variantas yra peršamas. Vilniui, man atrodo, mažiausiai reikia tų Darbo biržos kokių nors struktūrinių padalinių. Čia ir taip kuriamos tos darbo vietos, viskas čia sukasi, o regionuose tikrai reikia tos valstybinės paramos. Aš manau, čia reiktų diskutuoti gal ir plačiau, kaip glaudžiau ši sistema turi dirbti su Ūkio ministerija, kalbėti apie tokių bendresnių struktūrų kūrimą. Manau, kad šioje stadijoje galima būtų susilaikyti ir palaukti tobulesnių variantų.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar visi norit kalbėti… formaliai? Nebūtinai. Dėkoju už supratimą. Ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Norite kalbėti? R. J. Dagys. Gerai, tada visi kalbėsime. Motyvai už – R. Šarknickas. O paskui prieš – R. J. Dagys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės Mykolas visa tai pasakė. Kai yra kiekvienoje savivaldybėje tų darbo biržų, kurios faktiškai yra užmigdytos ir nedalyvauja tiesiogiai žmogaus gyvenime, mes jau turime žiūrėti visai kitomis akimis. Užtenka dotuoti žmones, kad eitų į Darbo biržą. Mes truputį ne nuo to galo pradėjome. Aš čia matau labai daug pozityvių dalykų ir kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai prieš darant kokią nors reformą reikia suprasti, kam mes tą darome, kurios grandys blogai veikia, kurios grandys gerai veikia ir ar tikrai mes turime ją daryti, jeigu galime optimizuoti. Valdymo optimizavimas netrukdo ir dabar daryti. Jokių problemų! Jokių problemų nesukelia. Centrinį aparatą galima sumažinti vieno ministro sprendimu faktiškai – reorganizuoti visą centrinę Darbo biržą, kuri nieko neveikia. Centrinė, turiu omeny, tik popieriukus perkilnoja ir tarpinė grandis yra, be jokio skausmingo, ten 50 žmonių gali atleisti ir ramu bus.
Teritorinės darbo biržos, nuo kurių dabar visas užimtumo mechanizmas sukasi, bendradarbiavimas su savivaldybėmis, su viskuo, – čia jau jų reformavimas turi būti labai aiškiai pagrįstas. Savivaldybės, kiek apvažiavome, nežino, kas čia bus daroma. Darbo biržos nežino, kas bus daroma, nes Darbo biržos direktorė tik pasirinktinai kažkam paaiškina, kitų net neįsileidžia į svarstymus. Centrinė darbo birža, kuri organizuoja konkursus „Atrask save“ už 40 mln., net nemėgina paaiškinti, ką ji ten daro. Tai čia yra grandys, kurias reikia optimizuoti. Čia yra didžiuliai pinigai. Ir toliau mes visokioms neefektyvioms programoms naudojam pinigus. Bet ši struktūra nesprendžia šito taip, kaip dabar pasiūlyta, arba mes dar niekaip nesuprantame jos esmės.
Neišdiskutavus tų dalykų, paleisti dabar vėl, išdalinti lapelius visiems – kabėkite, mes su jumis ką nors padarysime, argi čia yra reforma? Neužmirškime, kad tai yra užimtumo klausimai, kurie yra labai jautrūs žmonėms. Tai yra santykis su verslu taip pat. Kai Vokietijos taryba paimama, tai užmirštamas viena dalykas, kad Vokietijoje mokesčius nustato ir profesinį rengimą pasiėmusios pačios darbdavių organizacijos. Tai jos ten ir dalyvauja, o pas mus gi ne.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai kam mes tą darome?
PIRMININKĖ. Už motyvai – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų daug kas akcentavo vien tik pavadinimo keitimą. Pažinodamas dabartinę Darbo biržos vadovę, matau, kad pokyčiai tikrai bus įgyvendinti, nes iš tikrųjų yra ir užsispyrimas, ir noras tuos pokyčius įgyvendinti. O šiandien čia, Seime, mes turėtume pritarti šiam įstatymo projektui tam, kad galėtume pagelbėti būtent Darbo biržai pokyčius įgyvendinti. O išsakytas kritikas siūlau po pateikimo išdiskutuoti komitetuose ir atskirai. Manau, kad žmonės realiai galėtų justi pagalbą įsidarbindami, turėtume pritarti šiam įstatymui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Motyvai taip pat už – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes dar beveik prieš metus laiko… aš pirmą kartą jums užsiminiau, sakiau, darykite ką nors su darbo biržom. Jūs prižadėjote, ir tikrai ačiū, kad darote tas reformas. Bet jeigu darome, tai pabaikime iki galo, ministre. Imkime bet kurią savivaldybę – ar Ukmergės, ar Jonavos, ar Kėdainių biržas, ten dirba vidutiniškai 14, 15, 17 darbuotojų. Ir kas ten dirba? Dirba skyriaus vedėja, dirba sekretorė, kai kur dirba ir pavaduotoja. Realiai su klientais iš jų dirba 8 žmonės. Pasirodo, 5, 6 žmonės dirba su jaunimu. To jaunimo per savaitę ateina vienas, du. Labai teisingai kolega R. J. Dagys pasakė – prikurta įvairių programų, leidžiami milijonai. Čia, ministre, dar ištisas laukas reformų. Tikrai aš balsuosiu už, bet tikrai reikia prieiti iki tų pačių savivaldybių darbo biržų ir padaryti ten tvarką. Vieni žmonės dirba, pusė kolektyvo, o kiti orą gaudo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties jau kelintą kartą mes bandome centralizuoti įvairias tarnybas ir gal kas nors iš valdančiųjų pasidomėkite, kokios pasekmės. Žmonės gauna atleidimo lapelius, etatai mažėja, darbo vietų mažėja, regionų patrauklumas mažėja. Labai daug kalbėjote ir žadėjote dėl urėdijų. Mano atstovaujamoje apygardoje kas išėjo? Pakruojo urėdijos iš esmės nelieka, medelynų nelieka. Apie 80 žmonių ir rangovų netenka darbo. Jie kažkur važiuos, bet pusė iš jų, kiek man tenka dabar jau kelis kartus lankytis, žada arba jau išvažiavo į užsienį. Dabar mes optimizuojame darbo biržų sistemą ir, užuot sukūrę galbūt penkis regionų centrus didžiuosiuose miestuose, darome kažkodėl keturis. Dabar supriešinsime Šiaulius su Kaunu, kas čia turės didesnę įtaką. Juk Lietuvoje yra dešimt susiklosčiusių istorinių regionų, tai mes ir galvokime apie tai.
Kitas dalykas, pasiūlykime ką nors. Mano kolega už nugaros sako, čia ne taip reikia daryti, čia reikia taupyti, bet investicijas nukreipti. Tai padėkite nukreipti tas investicijas. Ar yra nors koks požymis, kad savivaldybės gali parengti kokį nors projektą, be centrinės, valstybinės valdžios kokią nors investiciją pritraukti, be pagalbos? Kolegos, ką mes darome, atsikvošėkime! Žmonės bėga masiškai. Aš tikrai siūlau kategoriškai nepritarti šiems dalykams.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti po pateikimo dėl Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 55, prieš – 6, susilaikė 21.
Taigi po pateikimo pagrindiniam Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir lydimiesiems yra pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl šio įstatymo ir dėl visų įstatymų Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Dėl Užimtumo įstatymo kaip papildomas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kaip papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Dėl kitų, kolegos, taip, kaip numatyta mūsų darbotvarkėje. Tik dėl Probacijos įstatymo kaip papildomas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O šiaip – taip, kaip yra pažymėta mūsų darbotvarkėje.
Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Dėl vedimo tvarkos per centrinį šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto po pateikimo skiriama po vieną už ir prieš, o ne po du, kaip jūs pasielgėte šiuo atveju. Yra kiti pateikimai darbotvarkėje, todėl prašyčiau laikytis Statuto.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, kadangi klausimas kompleksinis ir lydimųjų net 21, todėl buvo padaryta išimtis.
Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad kai mes kalbame dėl įstatymų, tai pirmiausia reikėtų perskaityti. Aš manau, kad žingsniai yra teisingi, nes kaip tik nuo biurokratinio stalo siūloma daug žmonių perkelti dirbti su klientais. Tai yra vienas dalykas.
Antras. Mieli konservatoriai, kai ministru buvo D. Jankauskas, mes panaikinome 50 rajoninių „Sodros“ skyrių, 50 darbo biržų ir sumažinome ten šimtus žmonių. Mes tą patį tada sakėme jums. Jūs dabar kalbate apie dešimties centrų naikinimą, nors žmonių nė vienas neatleidžiamas – jiems suteikiama kita darbo vieta. Kai mes kritikuojame kitus, tai prisiminkime, ką darėme patys prieš aštuonerius metus. (Balsai salėje)
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1390 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, už visas replikas. Žygiuojame toliau. Darbotvarkės 2-9a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1390. Pateikėja – G. Skaistė. Prašom į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti nutarimo projektą, kad įtrauktume įstatymo projektą į sesijos darbų programą. Esmė tokia. Kreipėsi studentai, kurie dirbdavo, turėdavo darbą, tačiau praradę darbą negaudavo nedarbo draudimo išmokų. Todėl buvo pasidomėta, kaip su šia problema tvarkosi kitos Europos Sąjungos valstybės. Pasistengiau apibendrinti šiame įstatyme. Jeigu leisite įrašyti į sesijos darbų programą, pristatysiu patį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Galima.
Svarstymas. Nėra norinčių. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 64, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1390) priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1099(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9b klausimas – Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1099. Pranešėja – G. Skaistė. Prašom pateikti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, problema yra tokia, kad studentai, besimokantys pagal nuolatinių studijų programas tiek universitetuose, tiek kolegijose, tiek profesinio mokymo įstaigose, jeigu jie dirba ir praranda darbą, nedarbo išmokų negauna, nepaisant to, kad yra sukaupę nedarbo draudimo stažą. Iš esmės tai yra neteisinga, nes tol, kol jie dirba, jie moka nedarbo draudimo mokesčius, tačiau kai jiems atsitinka bėda, atrodo, kad valstybė daro viską, kad išvengtų savo prievolės mokėti tą draudimo išmoką, kuri jiems iš esmės priklausytų.
Išties darbo rinka stipriai keičiasi. Pastaruoju metu labai daug studentų derina darbą ir studijas, mokymo įstaigos taip pat sudaro sąlygas tą suderinti ir dalis nors ir nuolatinio pobūdžio studijų dažnai vyksta vakarais. Remdamasi savo asmeniniu pavyzdžiu, galiu pasakyti, kad tiek pirmosios, tiek antrosios, tiek trečiosios pakopos studijų metu universitete dirbau visada, o kartais net ir ne vienoje darbovietėje, ir tikrai nuosekliai mokėjau nedarbo draudimo mokesčius. Manau, būtų teisinga, kad jeigu žmogus moka mokesčius, tai jei jį ištiktų bėda, valstybė irgi jam pagelbėtų.
Pasižiūrėjau, kaip su tokia problema tvarkosi kitos Europos valstybės. Išties Estijoje, jeigu žmogus yra sukaupęs nedarbo draudimo stažą, nepaisant to, kad jis studijuoja pagal nuolatinių studijų programas, jam bedarbio statusas yra užtikrinamas. Remiantis Švedijos pavyzdžiu, tai ten apskritai nežiūrima, ar žmogus studijuoja, ar nestudijuoja, bet iš esmės, jeigu žmogus dirbo, jeigu sukaupė stažą ir neteko darbo, neteko pajamų, gali dirbti bent pusę etato, tai jam užtikrinamas bedarbio statusas, kuris garantuoja ir nedarbo draudimo išmoką.
Todėl mano siūlymas būtų, kad jeigu žmogus sukaupė nedarbo draudimo stažą, t. y. dirbo ne mažiau kaip vienerius metus per pastaruosius dvejus su puse metų ir gali dirbti bent pusę etato, t. y. pusę dienos, jam būtų garantuojamas bedarbio statusas, t. y., kad atsitikus bėdai jis gautų nedarbo draudimo išmoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš turiu du klausimus. Iš esmės aš balsuosiu už šį įstatymą, bet man kilo toks klausimas. Kaip nustatyti, kad žmogus gali dirbti mažiausiai keturias valandas per dieną ir 20 valandų per savaitę?
Antras klausimas. Ar nemanote, kad tokia pataisa atvertų galimybes korupcijai? Galimai asmenys darys nusikalstamą veiklą – duos kyšį siekdami gauti bedarbio statusą. Ar jums taip neatrodo?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, nustatyti, kad žmogus gali dirbti bent jau keturias valandas per dieną, galima įvairiais būdais. Vienas iš jų – tam tikrą tvarką galėtų pasiūlyti „Sodra“, ją žmogus galėtų patvirtinti, pasirašyti ar galėtų apskaičiuoti, kiek jis mokosi. Aš manau, kad tų variantų yra įvairių. O galima tiesiog pasitikėti žmogumi, kad jis pasakys, kad aš taip galiu dirbti. Jeigu jam Darbo birža pasiūlys, kad tu privalai eiti ir dirbti tam tikrą darbą tam, kad užsitikrintum pajamas, tai žmogus privalo iš tikrųjų šiandien eiti ir dirbti. Jis negali sakyti, kad tiesiog mokėkite man ir toliau nedarbo draudimo išmoką. Manau, kad tų variantų dėl patikrinimo, kad jis gali dirbti, gali būti įvairių. Arba galima šitos nuostatos išvis atsisakyti ir palikti tiesiog tiktai tai, kad jeigu tu sukaupei stažą, tau priklauso nedarbo draudimo išmoka, ir atsisakyti tos prievolės, kad aš dar turiu galėti ir dirbti.
Dėl korupcijos man turbūt būtų sunku atsakyti. Galbūt ir šiandien tų landų korupcijai ir dabartiniame įstatyme yra.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš dalies jau jūs pasakėte iš principo, kad galite atsisakyti tos tokios sunkiai įrodomos nuostatos. Bet mano klausimas būtų susijęs su tuo, koks maždaug, įsivaizduojate, būtų krūvis biudžetui, nes iš tikrųjų dabar šita sritis labai rizikinga? Dabar ji sunkiai subalansuojama, o krizės sąlygomis apskritai gana sudėtingai subalansuojama. Kiek tai reikalautų papildomai lėšų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad tam tikrai reikėtų Vyriausybės išvados, kad ji pateiktų, kiek yra tokių studentų, kiek iš jų studijuoja, yra nuolatinės studijos, ir kiek iš jų dirba. Neturint tų administracinių resursų, man šiandien tikrai sudėtinga atsakyti, bet aš manau, kad po pateikimo tikrai būtų galima užklausti Vyriausybės ir svarstymo metu jau būtų daugiau informacijos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, noriu paklausti, ar studentui vis dėlto neturėtų būti prioritetas mokytis ir daugiau dėmesio skirti mokslams? Ar nereikėtų geriau peržiūrėti stipendijų skyrimo tvarką, o ne skatinti studentus studijų laiką skirti ir darbui?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia labai teisingas klausimas ir labai teisinga pastaba, bet iš esmės, ką sako ir patys studentai, kurie kreipiasi, kad taip, būtų daug tikslingiau skatinti juos mokytis ir tuo metu nedirbti, bet, kita vertus, šiandien valstybė tikrai tų galimybių nesudaro. Tikrai labai didelė dalis studentų dirba ir neturi kito pasirinkimo. Todėl šiandien pasirenkame tą variantą, kuris priimtinas pagal šios dienos sąlygas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pateikėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvus už nori išsakyti M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pateikimo stadijoje, manau, reikia palaikyti šitą projektą, nes su problema susiduria nemaža dalis studentų. Puikiai suprantame, kad didelė dalis jų ir mokosi, ir dirba, ir derina šiuos abu įsipareigojimus. Manau, kad teisėkūroje remtis argumentu, kad galimas piktnaudžiavimas, nėra teisinga. Aš manau, mums kaip įmokų mokėtojai mūsų piliečiai visada yra labai tinkami ir priimtini, o kai jau reikia kalbėti apie išmokas, mes kartais pradedame kelti tikrai perteklinį skaičių klausimų dėl to, ar priklauso, ar nepriklauso. Manau, kad šis projektas tikrai, bent jau šiuo etapu, spręstų problemą. Komitetuose galėtume toliau diskutuoti apie formą ir kainą. Tikrai remiu šį siūlymą ir prašau ir kitų kolegų paremti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 60, susilaikė 9, prieš nėra. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar buvo?.. Prašau per šoninį mikrofoną – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi pati įstatymo projekto pristatytoja paminėjo, kad reikėtų didesnės analizės ir taip pat Vyriausybės dalyvavimo, tai siūlau kreiptis Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Kolegos, sutinkame? Bendru sutarimu Vyriausybės išvada.
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1389 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Žygiuojame pirmyn. Popietinės darbotvarkės 2-10a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1389. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu nutarimą vien dėl to, kad svarstydami tam tikrus įstatymus komitete mes radome vieną spragą, kurią reikia taisyti. Jeigu jūs pritarsite nutarimui, tada aš pristatysiu tą spragą, kurią mes iš komiteto – L. Matkevičienė, T. Tomilinas ir aš – teikiame jums svarstyti toliau. Procedūra tokia, kad pirmiausia reikia pritarti nutarimui.
PIRMININKĖ. Kolegos, klausti po pateikimo niekas neužsirašė. Svarstant taip pat niekas nenori kalbėti.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų taip pat nematau.
Prašom balsuoti dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir visi pritarė Seimo nutarimo „Dėl sesijos darbų programos pakeitimo“ projektui Nr. XIIIP-1389. (Gongas)
Kadangi priėmėme du nutarimus, juos sujungsime į vieną su anksčiau pateiktuoju. Bet, deja, gerbiamas Algirdai, jūs negalite pateikti kito savo įstatymo projekto, nes nesurinkti 29 Seimo narių parašai. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Nebuvo parašyta, kad reikia.
PIRMININKĖ. Aš gaunu iš protokolo tokį nurodymą.
A. SYSAS (LSDPF). Nes nebuvo parašyta protokole.
PIRMININKĖ. Kolega, gal susirinksite? Kai susirinksite parašus, tada galėsime.
Dabar keliaujame prie rytinės darbotvarkės, nes matau atkeliavusį pranešėją, tad galima imtis.
17.19 val.
Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1192(2), Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1193(2) (svarstymas)
Kolegos, rytinės darbotvarkės yra likęs 1-12a klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1192(2). Svarstymo stadija. Ir 1-12b klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1193(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas stabtelėjęs išnagrinėjo pirminį projektą, kuriame buvo tam tikrų problemų dėl to, kad buvo siūloma visus trečiųjų šalių riedmenis neregistruoti. Mes išskyrėme lokomotyvus ir vagonus, nes iš tiesų vagonų nėra prasmės čia registruoti, o, suprantama, kita situacija su lokomotyvais.
Dabar, man atrodo, ir dėl saugumo, ir dėl visų procedūrų supaprastinimo viskas yra gerai išspręsta. Buvo svarstomos Teisės departamento pastabos. Pritarta pastabai dėl vėlesnio įsigaliojimo nuo sausio 1 dienos. Dėl atitikties direktyvai – Teisės departamento samprotavimams nebuvo pritarta. Kaip minėjau, sprendžiant tą klausimą dėl patikslinimo komitete, tai buvo mano pataisa, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nėra užsirašiusių diskutuoti svarstymo stadijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Prašau. Balsuojame. Yra norinčių.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, susilaikė 4, prieš – nėra. Po svarstymo yra pritarta abiem įstatymų projektams.
17.22 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-997(2) (svarstymas)
Imsimės darbotvarkės 1-13 klausimo – Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-997(2). Prašom. Gerbiamas V. Gailius. Komiteto išvada.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs papildomą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, apsvarstęs Seimo Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Teisės instituto, Teisingumo ministerijos pastabas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komitetas pritardamas pasiūlė vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgti į tai, kad Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją turi būti kuo greičiau priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas, ir siūlo įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Nematau komiteto pirmininko V. Bako. Gal galėtų D. Gaižauskas? Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, diskutuoti niekas nėra užsiregistravęs. Po svarstymo – motyvai. D. Gaižauskas užsirašęs kalbėti dėl įstatymo projekto. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Kolegos, išties šis įstatymas labai svarbus. Bus jau beveik dešimtmetis, kai Seimas jo niekaip nepriima. Dabartinis turinys išties labai pakeistas – sudėtos visos apsaugos priemonės, dėl kurių pranešėjai jausis tikrai saugūs. Būtent šiuo įstatymu valstybė ypač paskatins žmones įsitraukti į kovą su korupcija. Tačiau reikia pažymėti, kad šis įstatymas yra naujas. Ir kad jis būtų įgyvendintas ir efektyvus, reikės nemažai poįstatyminių teisės aktų. Todėl tikrai labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašo jį priimti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto prašymui? (Balsai salėje) Dėkoju. Tada jį įtrauksime į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę.
17.25 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357 (pateikimas)
Vėl grįžtame prie popietinės darbotvarkės – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357. Pateikimo stadija. Kviečiame A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiu savo ir ministro A. Verygos įstatymo projektą. Sveikatos sistema tarnauja pacientams, kurių interesas yra gauti kokybiškas, laiku suteiktas paslaugas. Tokių tikslų ir siekia 2016 m. birželio 29 d. priimtas įstatymas, kurio įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d. Nors pasirengti įstatymui įgyvendinti buvo numatytas beveik dvejų metų terminas, tačiau dauguma sveikatos priežiūros įstaigų nėra pasirengusios darbui įgyvendinant įstatyme numatytus maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus. Tai yra visa apimtimi neveikia išankstinė pacientų registravimo sistema, neatliktas gydytojų darbo krūvio ir pacientui skiriamo laiko įvertinimas, nesureguliuoti pacientų srautai, nesutvarkyta siuntimų pas specialistus tvarka ir kiti biurokratiniai procesai, neadekvatus sveikatos sistemos finansavimas.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma atsisakyti baudų sveikatos priežiūros įstaigoms už veiklos rezultatus – tai būtų per didelė našta įstaigoms, kol nėra išspręstos mano jau minėtos problemos. Taip pat siūloma nebausti gydymo įstaigų, jeigu jos negalėjo suteikti paslaugų laiku dėl objektyvių aplinkybių – epidemijų, pandemijų, kibernetinių atakų ir kitų veiksnių. Manytina, dėl to neturėtų nukentėti medicinos darbuotojų darbo sąlygos bei mediko ir paciento santykiai. Šiame projekte nesiūloma atidėti viso įstatymo įsigaliojimo termino, bet tobulinti jį taip, kad nenukentėtų pacientų interesai ir nebūtų nuvilti pacientų lūkesčiai. Įstatymo projekte sveikatos priežiūros įstaigos bus skatinamos prioriteto tvarka apmokant viršplanines pajamas, siekiant kuo kokybiškesnių paslaugų pacientui ir kuo efektyvesnės gydymo įstaigų veiklos. Siūloma atsisakyti nuobaudų taikymo, nuo 2018 metų vykdyti tik įstaigų veiklos stebėseną, o rezultatus viešinti tik nuo 2019 metų. Ačiū. Galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl atidėjimo, įstaigų baudimo ir monitoringo – tai tikrai gera naujiena ir tikrai palaikau tokį pasiūlymą. Bet dėl finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių… Iš tikrųjų yra tikrai daug klausimų dėl daugelio rodiklių. Sakykime, lovų užimtumas – tai iš esmės direktorius vienu savo įsakymu gali pasiekti tą rodiklį šimtu procentų.
Bet aš norėčiau paklausti. Sveikatos apsaugos ministras patvirtina siektinas reikšmes ir Sveikatos apsaugos ministerijai paliekama tokia išskirtinė teisė be jokio teisės aktais reglamentuoto kriterijaus nustatyti siektinų rezultatų reikšmes. Ar nematote grėsmių dėl neobjektyvumo?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Manau, kad šiuo klausimu dirbs ne tiktai Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir Sveikatos reikalų komitetas. Matau, kad galbūt bus sudaryta ir darbo grupė, kuri, kaip jūs sakote, galbūt ras kokį nors teisinį pagrindą tiems kriterijams suvienodinti ir objektyvizuoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, mes jau kelis kartus komitete diskutavome apie tai, kad šio įstatymo projekto įgyvendinimą reikėtų atidėti. Prieš du mėnesius jūsų argumentai buvo visai kiti. Bet dabar noriu paklausti, štai jūs rašote: „Nebausti gydymo įstaigų, jeigu jos negalėjo suteikti paslaugų laiku dėl objektyvių aplinkybių: epidemijų, pandemijų, kibernetinių atakų ir panašiai.“ Ar jūs tik tokias priežastis matote, kada nebus vykdomas tas įstatymas? Biudžeto trūkumas, medikų katastrofiškas trūkumas – tai ne priežastis, čia tik dėl pandemijų jūs tą darote?
Kitas klausimas. Jūs numatote, kad galima bus apmokėti viršplanines paslaugas prioriteto tvarka, tai, kaip ir kolega minėjo, jūs numatote dar vieną išimtį, malonę, kurią galės suteikti, tarkim, ar jūs galbūt kaip būsima komiteto pirmininkė, ar kas nors kitas, – jeigu būsite paklusnūs, mes jums apmokėsime. Ar išimtimis reikia valdyti valstybę?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu priminti, kad mano tokia pozicija buvo ir prieš keletą mėnesių, kad įstatymo atidėjimas nesprendžia visos problemos, o supriešina gydytojus ir pacientus. Todėl pasirinkau tokį variantą, kad būtų stebimi tie rodikliai ir po to viešinami, taip mes turėsime daugiau informacijos. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad aš išvardinau ir kitas priežastis, kurias jūs ir pats paminėjote, tai neadekvatus sveikatos sistemos finansavimas, gydytojų krūviai. Gydytojas… Neaišku, kiek tas gydytojas gali skirti vienam pacientui laiko ir panašiai. Atsakant į antrą jūsų klausimą, kaip žinia, virškvotinės paslaugos yra apmokamos nevisiškai, tam tikrais procentais, na, pinigų yra tiek, kiek jų yra, ir manau, kad tai tikrai neblogas būdas skatinti dirbti geriau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kokios čia yra priežastys, kai opozicija teikė panašų projektą, tik dvejus metus siūlė, juk buvo galima, jeigu jūs manėte, kad vienų metų pakanka, susitvarkyti, tiesiog pasiūlymą parašyti, neatmesti? Kaip yra, ar valdančiųjų mąstymas yra šiek tiek vėluojantis, kad po savaitės prie tos pačios minties prieinama, ar tiesiog nenorima, kad opozicija pasiūlytų sprendimą kažkokio klausimo, ir taip yra tie siūlymai blokuojami, o po to patys teikiate ir jau skelbsite, kad jau išsprendėte tą klausimą?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad mes neatidedame problemos ateičiai, bet imamės sprendimų. Kaip jau ir minėjau, bus tam tikras įstaigų skatinimas ir bus monitoruojami tam tikri rodikliai. Žinoma, reikės nuveikti dar ir tam tikrų kitų darbų, kurie taip pat yra čia numatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija turės nustatyti šitų rodiklių, kurie bus monitoruojami, tam tikras reikšmes. Tų darbų yra tikrai daug, o minėtas jūsų frakcijos siūlymas buvo, kad tą įstatymą atidėtume, ir nebuvo siūlymų, kad problemą jau dabar pradėtume spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Ponia Kubiliene, visiškai pritardamas jūsų pateiktoms siūlomoms naujo teisinio reguliavimo nuostatoms ir balsuodamas už jas, noriu paklausti du klausimus. Pirmas. Per pusantrų metų nepasiruošė, kas kaltas, kokią atsakomybę turi ministerija? Ar jausdama, kad jos iš tiesų nerealios, ir neskubėjo to daryti? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Su gerai dirbančiomis įstaigomis reikės atsiskaityti už suteiktas viršplanines paslaugas prioriteto tvarka. Ar paskaičiuota, kiek reikės lėšų, ar vėl nebus paimta iš vienos kišenės ir atiduota į kitą kišenę?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kalbant apie tai, kas kaltas, kad buvo nepasiruošta, tai tikriausiai kaltė gula ant Sveikatos apsaugos ministerijos, ankstesnėms vyriausybėms ir, žinoma, ir pačioms ligoninėms, kurios turėjo daugiau pastangų įdėti, kad tai būtų padaryta. Bet mes žinome, kokia situacija yra su išankstine pacientų registravimo sistema, ten yra ir kitų dalykų – mokamos, nemokamos paslaugos ir panašūs dalykai, bandysime šitas problemas spręsti.
Kalbant apie viršplanines paslaugas, kurios apmokamos prioriteto tvarka, žinome, kad jos nėra šimtu procentų apmokamos, todėl tenka apgailestauti, reikia ieškoti galimybių, kad tas būtų daroma, bet tai yra vienas iš būdų padėti įstaigoms, paskatinti jas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas panašus, ko klausė kolega A. Vinkus. Jūs išvardinote visą sąrašą, ko nepadarė ministerija, tai aš norėčiau paklausti, ar ministras, bent jau komiteto lygmeniu ar valdančiosios daugumos, paaiškino, kodėl per metus laiko to nepadarė? Nes jau yra metai laiko, kai nauja valdančioji dauguma, ir tiek darbų neatlikta, ar laiko trūkumas, ar dar kas sąlygojo? Ar bent jau žinote, kodėl tie darbai nevyko?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, šitą įstatymo projektą aš teikiu kartu su ministru, ir jeigu girdėjote išvardintas priežastis ir įsigilinote į jas, tai tikriausiai jūs suprantate, kad to padaryti per tokį trumpą laikotarpį nėra galimybių, t. y. nevisiškai veikia išankstinio pacientų registravimo sistema, nėra nustatyti darbo krūviai. Pavyzdžiui, žinote, kiek yra specialybių, juk skiriasi darbo krūvis gydytojo reanimatologo nuo gydytojo chirurgo, kuris širdį operuoja, iki šeimos gydytojo, tie krūviai yra skirtingi, ir čia reikia tikrai nemažai laiko, kad jie būtų paskaičiuoti. Ir visų kitų daugybė priežasčių, kurios tikrai yra didelės apimties.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šiandien gerbiamasis ministras per susitikimą su opozicinėmis frakcijomis pasakė, kad gydytojų, kurie dabar… Mes šitą įstatymą norime atidėti. Tai agentų nėra, gydytojai neturi ko bijoti šiuo aspektu, kas juos kontroliuos ir kaip. Aš sakyčiau, gal kartais tegul įstatymas du trys mėnesius veikia, pasižiūrėsime, gal čia viskas yra normalu. Nemanau, kad šiandien gydytojai turėtų kilti į kovą arba sakyti, kad mes nespėjame laiku ir taip toliau. Gal kartais dvigubai pacientų ateina pas gydytoją, čia jau kiti dalykai. Manyčiau, kad čia nėra strategijos ir taktikos, – mes tik priėmėme prieš pusę metų nuostabiai, visi audringai, o dabar jau vėl audringai atšaukiame. Kas pusę metų taip ir keisime? O gal apskritai, jeigu šiandien stabdome šitą įstatymą, tai stabdome iki galo ir pasakome, kad jo daugiau mes neteiksime.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų nuomonę. Mūsų nuomonė yra kita. Ir dėl to mes teikiame šitas įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų gana ciniškai elgiatės. Kuomet ar prieš savaitę čia ir kolegų socialdemokratų, ir konservatorių buvo projektas, jūs atmetėte, ieškojote argumentų, kaip pateisinti savo sprendimą nepritarti, nors šiandien iš esmės darote tą patį. Sunku paaiškinti kodėl, išskyrus, matyt, vienintelį argumentą, – tai patiems parodyti tą iniciatyvą. Gal ir gerai, kad imatės iniciatyvos. Mano klausimas jums būtų toks. Kadangi jau imatės tos iniciatyvos, ir labai tikiuosi, kad tą darysite nuosekliai ir iki galo, tai ar jūs tikrai susitvarkysite per tuos metus, nes metai nėra ilgas laikotarpis? Čia buvo metai skirti ir nepavyko susitvarkyti. Dabar siūlote dar metus. Ar tikrai pavyks išspręsti esmines problemas, ar nebus taip, kad po metų mes vėl atidėsime?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia nesutinku, kad šitas įstatymas yra tas pats, kokie buvo teikiami anksčiau. Per tuos metus mes iš tikrųjų numatę didelius darbus, ir tikiuosi, kad juos padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Po pateikimo motyvai už – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia ir kolega M. Majauskas, ir kiti jau šnekėjo, kad stebina, toliau stebina Valstiečių partijos naujų žmonių noras kovoti ne dėl esmės, ne spręsti problemas, bet dėl autorystės. Mano asmeniškai, kiek jau aš matau, keliolika idėjų yra nuplagijuota. Šiek tiek pakeičia tekstą, bet teikia už savaitės, už dviejų savaičių tą patį.
Kolegos, aš manau, praėjo metai, jau turite suvokti, kad svarbiausia nesubrandinti tokių situacijų, dėl kurių žmonės nepatenkinti. Jeigu jūs būtumėte paklausę Sveikatos reikalų komitete mūsų kelių, mes siūlėme parlamentinės kontrolės metu, aiškiai matėme, kad įstatymo įgyvendinimui yra nepasiruošta, tai šiandien nebūtų nei Medikų sąjūdžio, nes tai buvo dar vienas taškas, dėl ko jie matė, kad valdžia nedaro poslinkių ir yra nepasiruošta, sistema neveikia, o vis tiek kalbama apie tai, kad turėsite priimti, nieko nepakeista, turėsite priimti pacientą ne per tris mėnesius, bet dabar jau per mėnesį ir panašiai, nors jokių pokyčių neįvyko.
Tikrai yra keista, bet galbūt opozicijai ir gerai, kad jūs darote tokias šiurkščias klaidas, tik tautos gaila. Gaila medikų, vėl dar vieną prievolę jiems nustatote, kažkokį monitoringą, stebėjimą. Dar turėsime metus laiko stebėti. Yra „Sveidra“, yra kitos sistemos, kur viskas labai aiškiai matyti, iš esmės aiškios priežastys, dėl ko gydytojai laiku negali priimti pacientų. Regionuose, rajonuose iš viso nėra medikų, dirba po pusę etato, po ketvirtį atvažiuojantys kardiologai, neurologai, traumatologai ir panašiai, išspręskime problemą…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir eilės sumažės. Be abejo, nepaisant jūsų autorystės, vis tiek problemą reikia spręsti ne taip, kaip jūs siūlote. Bet vis tiek reikia, kad ir taip, bet reikia spręsti, nes iš esmės yra nepasiruošta. Todėl nieko nelieka, reikia balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Šiandien iš tikrųjų ypatinga diena, konservatoriai už ir prieš. Bet siekdamas pratęsti tokią šios dienos įdomią tradiciją, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką.
Kaip ir minėjau, iš tikrųjų buvo metai laiko ir nepavyko pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. Pagal tai, ką matome šiandien, nepanašu, kad pavyks ir per ateinančius metus, nes iš tikrųjų problemų yra labai labai daug. Daug tokių problemų, kurias reikia spręsti, kaip pertekliniai ministro įsakymai žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, hipertenzija, bronchine astma, nuolatos lankytis pas gydytojus specialistus tam, kad patikrintų, padarytų papildomus tyrimus, naujus tyrimus. Tokiais būdais sudaromos nereikalingos eilės, nereikalingai pacientai siunčiami pas specialistus ir taip apkraunamos gydymo įstaigos.
Yra daug situacijų, kai trūksta gydytojų specialistų, trūksta infektologų, trūksta neurologų, ten susidaro eilės. Tikrai per pusę metų nebus išspręstos tos problemos, tuo labiau kad atlyginimus planuojate didinti tik nuo gegužės mėnesio. Kaip jūs per tą laiką sugebėsite pritraukti specialistus ir išspręsti problemas? Daug gydymo įstaigų, kuriose trūksta tiesiog investicijų, trūksta kompiuterinio tomografo, trūksta kolonoskopo. Kaip jūs šitas problemas išspręsite? Dabar dar chaosas su vaistinėmis.
Aš manau, kad tikrai yra teisinga kryptis atidėti šį įstatymo projektą, iš iniciatyvos aš tikrai nematau, jog esate pasiruošę rimtai spręsti eilių problemas ir per metus laiko visas eilių chaosas bus išspręstas. Tai gal palaikykime šiuos metus, bet aš tikrai teiksiu siūlymą ir kviesiu kolegas prisijungti, jog tas atidėjimas būtų ilgesnis, nes, mano giliu įsitikinimu, ministerija šiandien nėra pasiruošusi iš esmės spręsti eilių klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1357.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 14 diena.
17.45 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1369 (pateikimas)
Kolega A. Sysas, regis, surinko 29 reikiamus parašus ir kviečiame pateikti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1369.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, ačiū, tikrai surinkau 29 parašus, ačiū visiems, kas pasirašė.
Įstatymo projekto esmė yra ta, kad bedarbiai, kurie gauna nedarbo išmokas darbo biržose, gali pradėti mokytis aukštojoje mokykloje arba pagal nuolatinės formos studijų programą, profesinio mokymo programą ir tada jie praranda teisę gauti bedarbio išmoką. Jeigu jie baigia mokslą ir negauna darbo arba jeigu nutraukia ir grįžta atgal į Darbo biržą, jiems reikia laukti 12 mėnesių, kad būtų pratęsta išmoka.
Kitoms grupėms tokios nuostatos netaikomos, todėl siūlome pataisyti šitą nuostatą, kad žmogus, baigęs ir sugrįžęs arba nutraukęs studijas, galėtų pagal nustatytą tvarką gauti išmoką nustatytą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik vieną klausimą, gerbiamasis kolega. Ar tai nepaskatins anksčiau nutraukti mokslų, galvojant apie tai, kad aš kažkokią pagalvėlę vis tiek turėsiu?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, gerbiamasis Sergejau, atvirkščiai, žmonės eidami mokytis sutaupo socialinio draudimo išmokų, užimtumo lėšų, nes jie eina mokytis ir gauna kitas išmokas. Čia kaip tik mes šiuo siūlymu drąsiname bedarbius žmones siekti profesinio mokymo profesinėse mokyklose, kolegijose arba aukštosiose mokyklose, įgyti kitą profesiją ir dirbti. Bet jeigu kas nors nenuskyla gyvenime, kad nereikėtų vėl stovėti su ištiesta ranka.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvus už nori išsakyti G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties noriu pritarti, pasakyti, kad jeigu būtų pritarta tam įstatymui, kurį aš pateikiau prieš tai, tai šita nuostata netektų prasmės. Bet šiandien tai yra paskatinimas, nes žmogui daug baisiau apsispręsti eiti dirbti, kai jis žino, kad net jeigu nustos mokytis, jis iš karto praras bedarbio pašalpą. Jeigu šiandien priimtume šitą pataisą, tai jam būtų kaip ir paskatinimas, padrąsinimas eiti mokytis ir žinoti, kad jeigu jam nepasiseks, jis galės bet kada grįžti, gauti bedarbio pašalpą ir ieškotis darbo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Grįžtame prie sveikatos priežiūros įstaigų. A. Širinskienė norėjo kažkokią pastabą pasakyti, deja, aš nespėjau pastebėti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau, bet norėjau atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas, kuris nukelia įsigaliojimą, turėtų įsigalioti sausio 1 dieną. Svarstymas yra gana vėlyvas, jeigu gruodžio 14 diena. Gal galėtume paankstinti bent kokią savaitę.
PIRMININKĖ. Prašom siūlyti. Gruodžio 5 diena.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 5 diena, manau, tinka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, pritariate? Dėkoju. Svarstymo data – gruodžio 5 diena.
Dėl A. Syso projekto po pateikimo taip pat yra siūloma svarstymo data – gruodžio 5 diena. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
17.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1308(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, imamės darbotvarkės 2-12a klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-1308(2). Kviečiu pranešėją V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu nutarimą dėl rudens sesijos programos papildymo dviem projektais: Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1277 ir su juo susijusiu Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1278.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti per svarstymą. Atsiprašau, per pateikimą. Kalbančių taip pat nėra.
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo. Balsavimas pradėtas.
Seimo nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2 ir susilaikė 11. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1308(2) yra priimtas. (Gongas) Mes jį sujungsime į vieną su anksčiau priimtu Seimo nutarimu.
17.51 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1277, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1278 (pateikimas)
Po sesijos programos papildymo mes imamės Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1277. Prašom, gerbiama pranešėja, pateikti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatysiu abu su lydimuoju. Taigi teikiu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą bei su juo susijusį Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Šių projektų teikimą paskatino tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, priimtas po beveik dešimtmetį trukusių diskusijų, sukėlusių gana didelį atgarsį visuomenėje, ne visai atitinka tiek pacientų, siekiančių susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, lūkesčius, tiek ir specialistų, dirbančių nevaisingumo srityje bei teisės ekspertų nuomonę.
Šių metų sausio 17 dieną buvo priimtos dar kelios įstatymo pataisos, kuriomis buvo užprogramuotas vadinamasis amžinas embrionų saugojimas, kurį siūloma atlikti nevaisingų porų lėšomis. Iš esmės į šį įstatymą įrašyta nuostata ne tik kad neskatina nevaisingas poras spręsti nevaisingumo problemas, bet iš tikrųjų net ir užkerta kelią kai kurioms poroms, ypač toms, kurios galbūt neturi finansinės galimybės kas mėnesį skirti po apytikriai 30 eurų embrionams saugoti neterminuotą laiko tarpą. Išnagrinėję spragas ir trūkumus, kurie dabar yra galiojančiame įstatyme, įsiklausę į pacientus vienijančių organizacijų nuomonę bei specialistų vertinimus ir išvadas, su kolegomis teikiame nemažai pataisų, kurias dabar trumpai ir norėčiau pristatyti.
Pirmiausia siūlome, kad donorystei leidžiama naudoti lytinių ląstelių banke laikomą embrioną tik tais atvejais, kai abu sutuoktiniai ar partneriai embriono donorai davė savo sutikimą dėl embriono panaudojimo donorystei. Tai yra aktualu tais atvejais, kai pora išsiskiria ar kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių miršta. Nes iki šiol tokia situacija galiojančiame įstatyme nebuvo reglamentuota.
Kitas siūlymas – numatyti maksimalų embrionų saugojimo terminą. Pagal raštu išreikštą poros valią embrionai turėtų būti saugomi jų lėšomis ne mažiau kaip dvejus metus nuo procedūros pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų. Pasibaigus sutuoktinių pasirinktam terminui, embrionų saugojimas galėtų būti vykdomas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai yra davę savo sutikimą dėl embrionų donorystės, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Maksimalus terminas 10 metų yra pasirinktas po konsultacijų su specialistais, medikais bei remiantis kitų išsivysčiusių valstybių pavyzdžiais ir įvertinant tai, kad po ilgesnio termino nei 10 metų lieka visai menka tikimybė, kad embrionas išliks gyvybingas. Taip pat siūlome įstatymą papildyti nauju 151 straipsniu ir jame numatyti, kad visos būtinos jaunų onkologinių ligonių nevaisingumo gydymo ir vaisingumo išsaugojimo procedūros būtų kompensuojamos iš PSDF biudžeto arba valstybės biudžeto lėšomis. Šiandien jaunų onkologinių ligonių vaisingumo išsaugojimas yra iš principo jų pačių reikalas. Tai yra iš tiesų skaudi problema, nes išsaugojimas jų vaisingumo sudarytų galimybę ateityje, išgijus nuo onkologinės ligos, turėti šeimą.
Taip pat siūlome, kad už paimtas lytines ląsteles donorams turėtų būti atlyginama iš valstybės biudžeto pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas sąlygas ir tvarką. Atlygintinumas siejamas su tuo, kad moterys donorės patiria skausmą, medikamentų pašalinį poveikį bei tam tikrą riziką dėl sveikatos. Ši donorystė nėra siejama su žmogaus gyvybės gelbėjimu, todėl negali būti traktuojama kaip altruistinė.
Taip pat norėčiau paminėti, kad šiandien Lietuvoje apie 50 tūkst. porų turi nevaisingumo problemų. Apie 15 % šių porų vienintelė galimybė susilaukti vaikų yra pagalbinio apvaisinimo procedūra. Teikiamais įstatymo projekto pakeitimais bus pasiektas nuostatų aiškumas, užpildytos spragos, skatinama lytinių ląstelių donorystė ir sudaromos realios ir priimtinos sąlygos poroms spręsti nevaisingumo problemas pasinaudojus mokslo ir medicinos pažanga. Visa tai neabejotinai turėtų teigiamą įtaką tiek Lietuvos šeimų stiprinimui, tiek demografinės situacijos gerėjimui.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų pirmasis nori paklausti P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atleiskite, bet jūs visų pirma man esate moteris ir žavinga moteris, tai aš kreipsiuosi ne kaip į Seimo narę, o kaip į gerbiamą Viktoriją. Aš norėčiau jūsų paklausti, nes jūs minėjote viešai, kad dėl šito įstatymo projekto konsultavotės su medikų bendruomene. Ar jūs galėtumėte paskelbti pavardes tų medikų?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Nežinau, ar privalau tai daryti, gerbiamas kolega. Ačiū už klausimą. Tačiau galiu jums patvirtinti, kad šių metų, 2017 metų, birželio mėnesį Seime vyko konferencija, skirta būtent dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo bei pirmos patirties praėjus pusei metų nuo įstatymo įsigaliojimo. Jūs, manau, kaip ir kiekvienas kitas Seimo narys ar kiekvienas Lietuvos pilietis galite patikrinti sąrašą dalyvavusių asmenų, jie buvo oficialiai kviesti. Maža to, yra ir filmuota medžiaga, yra jų pasisakymai. Galiu tik patikinti ir patvirtinti, kad įvairiausios, tiek iš medikų pusės, tiek iš pacientų pusės, tos problemos, kurias aš dabar paminėjau, buvo identifikuotos ne kartą. Jos tikrai nebuvo kokios nors vienos institucijos paminėtos, tačiau tiek pacientai, tiek medikai apie jas kalbėjo. O sąrašą jūs galite tikrai patikrinti ir matysite visas pavardes.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad gerbiamas kolega vėl daro seksistines pastabas (Šurmulys salėje) ir vertina žmogų ne pagal jo gebėjimus, ne pagal kompetenciją. Nevertina, kad čia stovi tribūnoje taip pat išrinktas tautos atstovas, o kreipiasi kaip, sako, į gražią moterį, o ne kaip į tautos atstovę. Tai man atrodo, kad toks požiūris yra seksistinis ir nederamas. Gerbiamas kolega, aš kviesčiau to nedaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamasis kolega Mykolai, aš tikrai norėčiau tik trumpai replikuoti, kad esu dėkinga visiems, kas nori mane ginti, tačiau galiu apsiginti ir pati. (Balsai salėje: „Ooo…“)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų aš norėčiau pasitikslinti, kokiais duomenimis rėmėtės sakydama, kad reguliavimas yra neefektyvus, nes situacija yra tokia, kad apvaisinimo klinikos pirmą kartą Lietuvos istorijoje tuos duomenis pateiks tik sausio mėnesį, kada mes matysime realią situaciją, kas yra. Birželio mėnesio duomenimis, greičiausiai būtų sunku remtis dėl to, kad VLK sudarė su klinikomis sutartis tik birželio ir liepos mėnesiais. Tai de facto įstatymas visa jėga pradėjo veikti tik prieš pusę metų ir daryti tokias drąsias išvadas, kad kažkas yra efektyvu ar neefektyvu, kai mes neturime net pirminių duomenų, kai negalėjo net realiai pradėti veikti donorystės programa, kuri pradės veikti po dvejų metų nuo įstatymo įsigaliojimo, mano nuomone, būtų nelabai korektiška. Tiesiog tokia replika būtų.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į vieno iš ekspertų, kurie turėjo pateikti nuomonę Seimui dar praėjusių metų pabaigoje, profesoriaus V. Mikelėno išvadas. Jis atkreipia dėmesį, kad labai griežtas embrionų apsaugos reglamentavimas turės ir neigiamų padarinių medicinos mokslo pažangai. Taip pat tai, kad nėra numatytas poros sutikimu reglamentuojamas maksimalus embrionų saugojimo terminas vis dėlto sudaro prielaidas neišsprendžiamai situacijai. Kiek žinau tarpinius duomenis, šiemet dėl tokių procedūrų kreipėsi apie 200 porų. Tai nėra labai daug, tačiau akivaizdu, kad visos tos poros pirmiausia yra informuojamos, kad už sukurtus, bet nepanaudotus embrionus jie privalės mokėti patys kas mėnesį. Tai yra faktas, tokia dabar taikoma praktika. Ir ji yra tiesioginė pasekmė mūsų Seimo sausio 17 dieną priimtų pataisų.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aišku, mes dabar neįsigilinsime į tai, nepradėsime diskusijos dėl to, kad jūs siūlote embrionams gyventi tik dešimt metų, kad žymi mūsų visuomenės dalis, taip pat ir mokslininkai, nepritaria tokiems dalykams, kai gyvybės teisė iškeliama žemiau negu pasirinkimo. Bet aš noriu paklausti dviejų klausimų. Mes neseniai priėmėme Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Ten yra įsipareigojimas apsaugoti gyvybę nuo pradėjimo. Kaip dera šis jūsų siūlymas? Kodėl jūs manote, kad ta dalis visuomenės, kuri kategoriškai nepritaria tokioms nuostatoms, kurioms ir aš nepritariu, turėtų apmokėti kitos dalies, jų ideologiniu supratimu, teisingus dalykus?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Aš galėčiau lygiai taip pat paklausti jūsų, kodėl ta dalis visuomenės, kuri galbūt nesilaiko jūsų moralinių įsitikinimų, turėtų važiuoti į kitas kaimynines valstybes ir gauti tas procedūras, kurios yra teikiamos liberaliau nei tai, ką turime šiandieną. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Man atrodo irgi pakankamai veidmainiška tai, kad Seimas vos prieš kelias savaites priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, kai mes visi puikiausiai žinome, kad daugeliui šeimų viena iš didžiausių tragedijų yra negalėti susilaukti vaikelio. Lietuvoje tokių šeimų yra labai daug. Tai viena ranka mes priimame Šeimos stiprinimo įstatymą, o kita ranka ribojame toms pačioms šeimoms, nelaimingoms šeimoms, galimybę susilaukti vaikų. Manau, kad čia yra irgi tam tikras prieštaravimas.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vaičekauskas. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama Viktorija, prašom pasakyti, kaip yra reglamentuojamas nepanaudotų embrionų saugojimas kitose, šviesesnėse valstybėse?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų reglamentuojamas įvairiai. Tačiau amžino embrionų šaldymo nuostatos, atrodo, yra tik Maltoje, kuri yra žinoma dėl tikrai konservatyvios tvarkos. Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje tvarka taikoma tradiciškai: yra penkeri metai, tačiau tėvų, poros pageidavimu tas terminas gali būti pratęsiamas, ir tai yra visiškai normali praktika. Mano žiniomis, Didžiojoje Britanijoje terminas gali būti pratęsiamas iki 55 metų, jeigu pora, t. y. sutuoktiniai ar partneriai, to pageidauja.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, norėjau paklausti apie jaunus onkologinius ligonius. Kaip šis įstatymo projektas padėtų jiems galbūt išsaugoti vaisingumą ar susilaukti vaikų ateityje?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų viena iš problemų, su kuria susiduria jauni onkologiniai ligoniai, yra ta, kad prieš turėdami chemoterapijos kursą jie… Tarkime, tai yra ne problema, tai yra galbūt galimybė – jie galėtų išsaugoti savo vaisingumą, atsiprašau, užšaldyti savo lytines ląsteles ateičiai ir tokiu būdu po penkerių, po dešimties metų galėtų susilaukti vaikų. Žinoma, jiems tai yra didelė ir labai svarbi galimybė. Šiuo metu tokios paslaugos jiems nėra niekaip kompensuojamos, todėl mes siūlome vis dėlto, kad būtų atsižvelgta į tai, kad tai yra svarbu, ir atsižvelgta į tai, kad tikrai yra nedidelis skaičius tokių jaunų onkologinių ligonių, jų yra mažiau nei šimtas kasmet. Tai tikrai nebūtų nepakeliama našta valstybės biudžetui.
PIRMININKĖ. Ar visi paklausė? Atrodo, Mykolas buvo paskutinis. Dėkojame pranešėjai. Motyvai už – A. Armonaitė. Nėra. Prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai norėčiau patikinti, kad nėra ribojama galimybė Lietuvoje šeimoms susilaukti kūdikio. Iš tiesų galiojantis įstatymas yra vienas iš liberaliausių įstatymų Europoje ta prasme, kad mes leidžiame, tarkime, apvaisinimą netgi mirusio asmens sperma, mes leidžiame embrionų donorystę, o tai ne visoje Europoje yra leidžiama. Tačiau paradoksalu, kad artėjant Negimusio kūdikio dienai, kurią minėsime po kelių dienų, ketvirtadienį, mes bandome liberalizuoti embriono apsaugą. Viena vertus, nuimdami tą vadinamąjį ilgalaikį saugojimą, kurio realiai iš tikrųjų nėra, nes poros po dvejų metų tą vaiką ar embrioną gali atiduoti donorystei, kita vertus, mes paskui teikiame įstatymo projektą, kuriuo yra įteisinami eksperimentai su embrionais, ir ne tik tie eksperimentai, kurie yra palankūs embrionui, nes eksperimentinis mokslas embrioną gali gydyti, ir šiuo metu Lietuvoje tai galima daryti. Mes siekiame įteisinti ir tuos eksperimentus, kurie yra nepalankūs embrionui, t. y. kai juos pradedant iš anksto yra žinoma, kad yra užprogramuota embriono žūtis. Manyčiau, kad tokių pakeitimų, kurie nėra pagrįsti oficialiai surinktais duomenimis… Tie duomenys, kaip jau minėjau, neegzistuoja ir tikrai mes negalėtume ir neturėtume dabar daryti, o palaukti ir leisti įsigalioti įstatymui visa apimtimi. Juo labiau kad Vyriausybė šiuo metu, kiek man teko matyti juodraščius, kaip tik rengia Embrionų donorystės programą, kuri turėtų įsigalioti po kelerių metų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien yra Pasaulinė sveikinimosi diena. Aš labai tikiuosi, kad mes bendru sutarimu pritarsime po pateikimo šiam įstatymo projektui, galėsime vieni kitus pasveikinti ir pradėti diskusiją apie tai, kaip mes darome viską, kad poros, šeimos, kurių tikrai yra labai daug, negali susilaukti vaikų, negali sukurti tokios šeimos, kokios jie labai norėtų. Tokių yra labai, labai daug. Yra 50 tūkst. šeimų, kurios negali ir, kaip girdėjome, net 15 tūkst. šeimų, kurioms pagalbinis apvaisinimas iš tikrųjų padėtų susilaukti vaikų. Aš manau, kad mes turime daryti viską, kad galėtume joms padėti. Todėl šiandien labai kviečiu visus balsuoti už ir pasikalbėti apie tai, kaip šį įstatymo projektą galėtume patobulinti taip, kad jis iš tikrųjų rastų bendrą visų frakcijų, visų partijų sutarimą ir visuomenės palaikymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys. (Balsai salėje) Du įstatymų projektai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes iš tikrųjų nagrinėjame ne tokius paprastus klausimus. Mes kalbame apie gyvybę ir jos apsaugą – čia nėra pasirinkimo laisvės. Jeigu mes pradėsime čia pasirinkimo laisvę, tai mes nueisime labai blogais keliais, kuriais istorija yra ne vieną kartą nuėjusi. Kaip galima kam nors rinktis, ar tu turi teisę gyventi, ar ne? Mokslui seniai jau viskas aišku – nėra čia jokios negyvybės. Yra norima biznį daryti? Taip. Išsaugojimas saugykloje – irgi tam tikras biznis… Užpraeitoje kadencijoje buvo mėginama tai padaryti ir apmokėti būtent iš PSDF lėšų. Geras biznis – stovi šaldytuve užšaldytas embrionas, saugykloje, ir tau kapsi pinigai. Ne tavo pinigai, kuriuos pagal savo įsitikinimus padarei, bet pinigai iš valstybės kasų, ne iš ko nors kito, iš visų mokesčių mokėtojų. Čiagi yra pasiūlymo esmė. Aš nežinau, ar mes tokiu keliu turime keliauti. Žinome, kad visuomenė turi skirtingą požiūrį į gyvybės apsaugą – gaila, kad jis yra toks. Kolegos, kuriems galbūt trūksta žinių ir mokslo trūksta, aukštojo mokslo stygius, gali kitaip filosofuoti, bet tie žmonės, kurie yra išsilavinę ir žino, apie ką kalbama, dėl to abejonių nėra. Pasaulinės tendencijos tokios pačios – visi saugo gyvybę. Ir mes Vaikų teisių pagrindų įstatyme tai sakėme, ir konvencija turi apsaugoti gyvybę. Tiktai išimtiniais atvejais galima daryti intervenciją. Šiuo atveju aš nematau to išimtinio atvejo, dėl kurio mes turėtume šiuo klausimu balsuoti už. To išimtinio atvejo tikrai nėra. Grėsmės kam nors kitam nėra. Tiesiog yra noras iš tų embrionų gauti naudos iš PSDF lėšų.
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad tas klausimas yra aktualus. Jis nevienareikšmiškas ir reikia diskusijos, kurioje būtų išsakyti visų pusių argumentai. Jeigu mes neišklausysime visų argumentų, šis klausimas bus nuolat keliamas ir jis iš esmės bus amžinas. Todėl aš siūlau diskusiją ir siūlau pritarti pateikimo stadijoje, ir gerai išdiskutuoti. Turėtų būti išsiaiškinti visų pusių visi argumentai. Negalima taip per keletą minučių priimti sprendimus dėl tokio labai rimto klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, prašau apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 21, prieš – 20, susilaikė 24. Po pateikimo nėra pritarta. Kolegos, turime apsispręsti dėl likimo. Ar balsuosime, ar bendru sutarimu, ar tobulinsime, ar atmesime? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Kolegos, kas už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Už tobulinimą balsavo 36, už atmetimą – 30. Taigi įstatymo projektas yra tobulinamas.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašau.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pasitarti. Išties darbotvarkėje liko dar daug šiandien dieną neapsvarstytų įstatymo projektų. Yra prašymas: arba mes pratęsiame bent pusę valandos dar šios dienos darbotvarkę… Bendru sutarimu pusę valandos? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad pusę valandos pratęstume, ir bus sprendimas.
Balsavo 57: už – 34, prieš – 12, susilaikė 11. Dirbame toliau. Ačiū už nusiteikimą. Sutariame, pusę valandos – 18 val. 45 min. baigsime darbą.
18.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1367 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu P. Urbšį – Seimo nutarimas, kad papildytume sesijos darbų programą. Povilas tekinas atbėga į tribūną, nutarimas Nr. XIIIP-1367. Paties nutarimo pateikimas, kad papildytume darbų programą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Prašau gerbiamus Seimo narius papildyti Seimo programą nurodytais įstatymų projektais.
PIRMININKĖ. Norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstymas. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Seimo nutarimas priimtas. Balsavo 55 už, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Skelbiu priimtą ir sujungiame su anksčiau mūsų priimtais nutarimais.
18.16 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286, Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287 (pateikimas)
Įstatymų projektai Nr. XIIIP-1286 ir Nr. XIIIP-1287 – Teritorijų planavimo ir lydimasis Žemės įstatymas. Pateikimas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto esmė yra susijusi su sklypų formavimo tvarkos pakeitimu, nes šiuo metu galioja skirtingos tvarkos miesto ir kaimo vietovėms. Miesto vietovėms sklypų formavimo procedūrą pradeda savivaldybė, organizuoja, po to derina su įvairiomis institucijomis, tikrina Nacionalinė žemės tarnyba, po to galutinę procedūrą atlieka savivaldybė patvirtindama. Kaip matote, be savivaldybės dalyvauja daugiau institucijų, kurios derina šitą sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba patikrina, ar viskas suderinta pagal nustatytą tvarką.
Bet kažkodėl kaimo vietovėse būtent Nacionalinė žemės tarnyba ir organizuoja, ir derina, ir tikrina, ir tvirtina. Sutikite, nėra logikos, kad pati tarnyba ir save kontroliuoja. Gal dėl to mes kartais ir turime tam tikrų nesusipratimų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo liberalų net toks kraštutinis siūlymas perduoti visas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms, čia yra toks dalinis sprendimas, kad neeliminuojama Nacionalinė žemės tarnyba iš šitos procedūros, bet vis dėlto savivaldybės tampa atsakingos už sklypų formavimą ir organizavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kaip jūs sakėte, miestuose jau ta tvarka galioja ir kaimiškose vietovėse reikia tai padaryti. Bet, žiūrint antikorupciniu požiūriu, ir miestuose vis dėlto tokių korupcijos apraiškų, neskaidrumo yra labai daug, nepaisant to, kad lyg ir pagal jus geresnė tvarka. Ar, vertinant antikorupciniu požiūriu, tai pasitarnaus? Ar nėra tai vėlgi nauja rizikos forma, kaip jums atrodo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Antikorupcijos požiūriu aš tikrai atsakingai galiu pasakyti, nes 15 metų teko išdirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, yra ydinga, kai vykdymas ir kontrolė yra patikėta tai pačiai institucijai. Jeigu mes norime skaidrumo, vis dėlto organizavimą gali vykdyti viena institucija, bet ją prižiūrėti turi kitos institucijos. Tada mes tą skaidrumą turėsime tikrą, ne tariamą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs minėjote šiek tiek, kad krūviai savivaldybėms padidės.
Dabar dėl biudžeto numatymo. Neatsimenu tiksliai, nuo kurios datos prasideda, kokia tvarka bus kompensuojamas savivaldybėms tas permestas darbo krūvis iš Žemėtvarkos tarnybos?
Antras dalykas. Ar čia viskas gerai su ta geodezine sistema, kuri yra savivaldybėse? Ar čia ta pati sistema, ar čia jau turės būti perduota iš Žemėtvarkos tarnybos, nes tai irgi tam tikras dalykas, kuris svarbus prie žemėtvarkos?
P. URBŠYS (LVŽSF). Dabar Nacionalinėje žemės tarnyboje, man atrodo, yra 55 etatai būtent tai funkcijai vykdyti. Siūlymo esmė ir yra tokia, kad jeigu tos funkcijos netenka, tie etatai perduodami savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi M. Majauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Povilai, labai sveikintinas projektas. Šiandien priėmėme nemažai įstatymų dėl centralizavimo kai kurių funkcijų. Čia yra kai kurių funkcijų decentralizavimas ir labai sveikintinas pasitikėjimas savivalda.
Bet žvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, Nacionalinė žemės tarnyba šiandien turi 933 darbuotojus. Tai yra maždaug pusantro karto daugiau negu Vilniaus miesto administracijos biurokratų. Ar jūs nematytumėte poreikio dar daugiau decentralizuoti ir daugiau patikėti savivaldai, ypač jūs, kaip savivaldos žmogus, iš Panevėžio, iš miesto, atvykęs, ar nereikėtų dar keleto funkcijų perleisti? Savivaldybių merai aiškiai transliuoja žinią, kad ne etatai yra problema, bet pasitikėjimas, lankstumas ir operatyvumas, ir tai yra ypač sietina su investicijų pritraukimu. Ar nematytumėte, kad galėtumėte praplėsti keletą papildomų straipsnių? Dėkoju.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš sutinku, kad reikia peržiūrėti funkcijas. Vis dėlto savivaldybė yra atsakinga už jai patikėtas funkcijas vietoje. Be abejo, pagrindinis klausimas tai yra žemė, tai yra sklypai. Aišku, mums reikia atrasti tam tikrą vidurį tarp centralizuotos funkcijos ir decentralizavimo. Bet sutikite, čia yra pirmas žingsnis, padarykime jį ir tada mes tikrai diskutuokime dėl kitų žingsnių. Man atrodo, mes atrasime tą geriausią sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas, ruošiasi R. J. Dagys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti jūsų kaip patyrusio teisėsaugos pareigūno. Žinoma, jog rajonuose korupcija, ypač dėl teritorijų planavimo, klesti. Norėjau paklausti, ar šis projektas korupciniu požiūriu, kaip jūs jį vertinate, ar jisai nepadidins paskatų korupcijai?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aišku, nors bet kurį idealų įstatymą priimsime, visada atsiras galimybių jį apeiti. Bet, kaip minėjau, dėl paties principo, nes jeigu mes (…) daugiau institucijų, kurios viena kitą prižiūri, tai, sutikite, mes tada padidiname galimybę išvengti kažkokių nešvarių sandorių. Nes dabar, kai viskas yra sutelkta vienoje institucijoje, tikrai mes galbūt net ir realios situacijos nežinome. Bet jūs, kiekvienas Seimo narys, dauguma, aš nežinau, kurie priimate gyventojus, tikrai susiduriate su ta problema, kai ateina rinkėjai ir kalba jums apie tuos neaiškius sprendimus, kuriuos priima Nacionalinė žemės tarnyba. Aš nesakau, kad visais atvejais kažkas yra neskaidru, bet kai yra tam tikra kontrolė kitų institucijų, tai būtent ir ta pati savivaldybė… Jeigu savivaldybė organizuoja, bet tą tvarką derina kitos institucijos, tikrina ta pati NŽT, ar viskas yra padaryta pagal procedūrą, ir kai tik atliekami tie veiksmai, tada savivaldybė gali tvirtinti sprendimą. Man atrodo, saugiklių yra pakankamai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų netvarkos čia yra gana daug, ir Antikorupcijos komisijoje mes susidūrėme, kai vienas kitam siuntinėja, apskundžia kokio nors padalinio veiklą, tai centrinė, užuot patikrinusi, siunčia nagrinėti patiems save.
Bet klausimas, kas tas kontroliuojantis gali būti, nes savivaldybės vis tiek yra politizuota struktūra ir ten irgi gali būti visokių veikimų ir interesų. Ar pats geriausias būdas?
Vis dėlto ar nemanytumėte, kad reikėtų galvoti apie tokį dalyką kaip darbo santykiai. Atsirastų specialūs teismai, kurie iš karto galėtų visus ginčus spręsti kur kas greičiau, negu vienas kitą kontroliuotų tos pačios institucijos pareigūnai, galėtų žmogus greitai kreiptis, norminė bazė yra aiški, sprendimas, jeigu ginčas yra, apskundė, priima sprendimus ir netampo nuo vieno prie kito?
P. URBŠYS (LVŽSF). Gal tai ir yra vienas iš būdų, bet vis dėlto tam žmogui, kuris vos galą su galu gali sudurti, yra socialiai labai pažeidžiamas ir kartais susiduria su savivale, eiti į teismą tas pats, kaip parduoti paskutinį turtą. Jūs žinote, iš karto yra advokato paslaugos ir tų teismų sprendimai gali būti nevienareikšmiai. Man atrodo, mums reikia viską padaryti, priimti tokius įstatymus, kad nereikėtų žmogui eiti į teismą, kad mes išspręstume šitą dalyką be teisminio proceso. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galima nekalbėti, pone Jonai? Norite būtinai kalbėti? Na, trys žodžiai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gal keletą žodžių. Iš tikrųjų sveikintinas kolegos pasiūlymas. Ne paslaptis, kad pastaruoju metu ypač su Nacionaline žemės tarnyba susijusių skandalų pilna. Aš labiau palaikyčiau kolegos Simono pasiūlymą ir aš, ko gero, prisimenu, pasirašiau, kad visą žemę tvarkyti reikėtų atiduoti savivaldybėms. Pačiam dirbant rajono vadovu ne kartą teko susidurti su vilkinimu ir su priekabiavimu, ir su visokiais dalykais. Aš manau, šiandien sprendimo nėra, šiandien pradedame diskusiją. Tikrai nėra tobula galbūt šita tvarka, kurią siūlo kolega Povilas, bet manau, kad mes ją galime patobulinti. Aš kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Štai atsirado ir nuomonė prieš – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aišku, norai geri, bet, žiūrėkite, kaimo vietovėse faktiškai žemės reforma jau yra baigta ir beveik šimtu procentų žmonėms nuosavybė yra grąžinta. Problema yra tiktai miestuose. Štai ir problema yra miestuose, kai savivaldybės sprendžia, rezervuoja sau sklypus, nors turėtų grąžinti savininkams, savininkai negauna, o savivaldybė motyvuoja tuo, kad yra viešiesiems poreikiams. Kiek kartų į Kaimo reikalų komitetą buvo pakviesta Kauno savivaldybė, Vilniaus savivaldybė, net atskiras lėšas, kurios turi pakliūti į savivaldybės sąskaitą, kai turi formuoti naujus sklypus, jie naudodavo savo reikmėms.
Tai šiuo atveju galiu pasakyti: pasakę A, pasakykite ir B. Aš, pavyzdžiui, nieko prieš savivaldybę, bet tikrai yra pavėluotas žingsnis, nes (…) man susidarė, kad NŽT mes nepasitikime. Visų pirma, savivaldybė neturi jokių duomenų bazės, jokių, iš kur jinai paims, automatiškai vis tiek viskas grįš į NŽT ir pagal galutinį variantą vis tiek jinai tą tvirtins. Tai aš tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame kiekvienas žinodami kaip.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 34, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas dėl Teritorijų planavimo įstatymo, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
O dėl Žemės įstatymo pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
A. Palionis – replika po balsavimo.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, jie siūlo kreiptis dėl Vyriausybės nuomonės ir taip pat atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Siūlau atsižvelgti į šitas pastabas.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Taip!“) Dėkoju. Vyriausybės išvada, antikorupcinis vertinimas. Ačiū.
18.29 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1008(2) (svarstymas)
Gerbiamieji Seimo nariai, turime dar 17 minučių. Rytinis mūsų posėdis buvo baigtas neapsvarsčius darbotvarkės 1-14 klausimo – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1008(2). Svarstymo stadija. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat niekas nenorite kalbėti? Nenorite. Todėl prašau balsuoti. (Balsas salėje: „Bendru sutarimu!“)
Balsavo 52 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta po svarstymo.
18.30 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3214 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3214. Siūloma atmesti įstatymo projektą. Ar yra manančių kitaip? (Balsas salėje: „Yra!“) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Vieną minutėlę, tuoj pat. A. Dumbrava turi kitą nuomonę. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip. Gerbiamoji pirmininke, labai dėkoju. Tikrai aš nusivylęs Biudžeto ir finansų komitetu. Vyriausybė pateikė išvadas, kad, tarkim, 80-metis žmogus, jeigu keliauja ir turėtų lydintį asmenį, senjoras, reikėtų 3,8 mln. eurų. Kas gali patikėti? Kiek mes matome keliaujančių žmonių, kad tokia suma parašoma Vyriausybės išvadoje? Tai yra neįtikėtina. Na, 20–30 tūkst. gal reikėtų metams, aš sutinku. Tikrai mes senjorams neturime tokių labai jau programų. Tiesiog buvo ta programa, kad pagyvenęs žmogus galėtų, ne tik kad neįgalus, turintis sunkią negalią, kaip jau galioja tie įstatymai, bet tiesiog žmogus, na, galėtų truputį pakeliauti Lietuvos ribose ir jam galėtų padėti lydintis asmuo tiesiog galbūt susiorientuoti ar padėti toje kelionėje, tikrai tai nebūtų tokia suma, kokią mums pateikė Vyriausybė. Aš tik apgailestauju, kad Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kalbėjote prieš siūlymą atmesti. Už siūlymą atmesti nori kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal šiek tiek reabilituosiu Biudžeto ir finansų komiteto reputaciją. Mes tikrai labai atsakingai svarstėme ir tikrai bandėme suprasti priežastis ir pagrindą tokio siūlymo. Iš tiesų nemažai diskutavome ir buvo priimtas sprendimas atmesti argumentuojant, jog iš tikrųjų didelė dalis gyventojų, kuriems reikalingas lydintis asmuo, kurie serga, kuriems sunku judėti, dažniausiai vis dėlto renkasi privačias transporto priemones ir privačiai savo automobiliu su kažkuo važiuoja, o ne viešuoju transportu. Čia viena priežastis.
Kita priežastis, matyt, tokių lengvatų iš tikrųjų galima prigalvoti labai labai daug ir labai nesudėtingai. Jeigu norime ką nors skatinti, tai geriau skatinkime išmokas, paremkime tuos žmones, kuriems reikia pagalbos, o ne kurkime išimtis mokesčių sistemoje, nes tai yra gana ydinga praktika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate, balsuodami už pasisakote už atmetimą, kas manote, kad nereikia atmesti, balsuojate ir spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 49 Seimo nariai: už atmetimą 26, prieš – 5, susilaikė 18. Deja, atmesta. (Balsai salėje) 36 balsų reikia atmesti. Kolegos, neatmesta.
Siūlomas kitas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Gerbiamasis S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Klausimas jums, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Jeigu Seime būtų 35 registruoti balsuojantys žmonės, ar taip pat būtų ta Statuto nuostata taikoma? Nes dabar mes turime labai mažai Seimo narių, dauguma pasisakė už atmetimą, tai kaip interpretuoti tą situaciją, jeigu Seime nedalyvauja pakankamai balsuojančių žmonių?
PIRMININKĖ. Taip, jūs iš dalies esate teisus, iš tikrųjų labai mažai vakariniame posėdyje yra Seimo narių. Galbūt mes grąžinti tobulinti ir atmesti įstatymų projektus turėtume svarstyti esant didesniam skaičiui, todėl, logiškai mąstant, siūlau šito ir kito įstatymo projekto tiesiog dabar nebesvarstyti, o palikti kitam posėdžiui. (Balsai salėje) Mes vieną nubalsavome, taip, jau kito… Viskas aišku, jūs mane tiesiog pagavote ant žodžių. Kito kelio nėra. Mes bendru sutarimu – Socialinių reikalų ir darbo komitetui. (Balsai salėje: „Baikim darbą jau.“ )
Kolegos, matome, kad dėl svarstymų galime įsivelti į problemas, bet ar tęsiame darbą toliau? (Balsai salėje: „Baigiam, baigiam.“) (Šurmulys salėje) Prašau. Yra siūlomas rezervinis, bet irgi tas pats, irgi svarstymai.
18.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Artūro Liubenkos peticijos“ (projektas Nr. PNP-38) priėmimas
Aš siūlau Peticijų komisiją. Čia problemų nekyla. (Balsai salėje) Gerai. Prašome, gerbiamasis… Atsiprašau, Peticijų komisijos pirmininkas jau yra tribūnoje – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Artūro Liubenkos peticijos“. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Kovo 17 dieną, atsiprašau, 2017 m. lapkričio 15 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjome A. Liubenkos peticiją ir priėmėme sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnį ir leisti laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų parduotuvėje įsigyti tabako gaminių, taip pat einant pasivaikščioti į kiemą vartoti tabako gaminius. Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą nuomonę, kad rūkymas yra vienas iš rizikos veiksnių, apsunkinančių plaučių ligomis sergančių asmenų gydymo eigą, trukmę ir galimybę pasveikti. Atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos… (Balsai salėje) Nenorite pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Šauksmas girdimas labai ryškiai. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų atmesta ir pritarta Peticijų komisijos išvadai? (Balsai salėje)
P. ČIMBARAS (LSDDF). Už. Niekas negirdėjo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 46 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 3. Atmesta.
18.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jurgio Bagužio peticijos“ (projektas Nr. PNP-39) priėmimas
Kitas nutarimas dėl J. Bagužio peticijos. Prašome pateikti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Taip pat lapkričio 15 dieną išnagrinėję J. Bagužio peticiją priėmėme sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą panaikinti N1, t. y. iki 3,5 tonos, kategorijos krovininių transporto priemonių naudotojo mokestį. Komisija tokį jau ne vieną kartą yra svarsčiusi ir visą laiką komisija į pateiktą ministerijos nuomonę… Manytina, kad N1 kategorijos krovininių transporto priemonių naudotojo mokesčio atsisakymas tikrai pablogintų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Tai turėtų neigiamą įtaką magistraliniams keliams, kurių išlaikymas vis labiau brangsta, o būklė visą laiką prastėja. Komisija priėmė sprendimą atmesti. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. (Balsai salėje) Šį kartą balsas buvo tylus ir mes sakome, kad galime bendru sutarimu.
18.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-1318(2) (svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis pirmas klausimas. Dar, man atrodo, problemų neiškyla. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-1318(2). Gerbiamieji Seimo nariai, yra Seimo nutarimas pavesti UAB „Provisus“ atlikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 metų finansinį auditą. Tai vienas straipsnis.
Ir antras. Pavesti Valstybės kontrolei sudaryti sutartį su UAB „Provisus“ dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito. Pasirašo Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė ir Audito komitetas prašo pritarti po svarstymo. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamasis Pirmininke, galime skelbti ypatingą skubą ir priimti šį nutarimą, kuris nesukelia jokių abejonių? Galime? (Balsai salėje) Galime.
Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos: už – 46, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1318(2) (Gongas), jau gongas nuskambėjo, skelbiu priimtą.
Dėl Seimo… Dėl vedimo tvarkos – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėjau paprašyti, rytinėje darbotvarkėje liko 1-19 klausimas – Atmintinų dienų įstatymas dėl Globėjo dienos, ten viskas labai aišku yra. Dar…
PIRMININKĖ. Kolegos, neprieštaraujame?..
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dar trys minutės yra.
PIRMININKĖ. Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių.
18.40 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-979(2) (svarstymas)
1-18 – Atmintinų dienų įstatymo projektas – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Šitą ar kitą jūs norėjote? (R. Šalaševičiūtė: „119.“) Atsiprašau, 119. Gerai. Projektas Nr. XIIIP-979(2), dėl Įtėvių ir globėjų dienos. Yra problemų? Abejonių?
Svarstymas. Švietimo ir mokslo komitetas, yra kas pateikia išvadą? (Balsai salėje: „Nėra nė vieno nario…“) Yra L. Staniuvienė, Švietimo ir mokslo komitetas. Galite perskaityti išvadą? (Balsas salėje: „Aš galiu už ją.“) Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Žinau, kad pritarė. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. R. J. Dagys, komiteto sprendimas dėl Įtėvių ir globėjų dienos paskelbimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir pasiūlė pakoreguoti šitą įstatymo projektą, ir palikti Globėjų dieną, o įtėviai, kadangi yra tėvai, Tėvo ir Motinos diena jau yra, tai siūlome šio klausimo neįtraukti – palikti tik Globėjų dieną, tai yra pagerbti tuos žmones, kurie globoja vaikus.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Gal galime nekalbėti ir po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
18.42 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1062(2) (svarstymas)
Dar vienas Atmintinų dienų įstatymo… Seimo nutarimas. Svarstymas, tiesiog priėmimui paskui bus mažiau laiko, nes iš tikrųjų… Atmintinų dienų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1062(2) dėl Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos. Švietimo ir mokslo komitetas. Kas gali išvadą? E. Pupinis, ar tiesiog galiu pagarsinti? Prašau gerbiamąjį E. Pupinį, jis labai energingai atbėga į tribūną. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pat svarstė. Už – 10, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Nebuvo. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pagarsins R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra, po svarstymo pritarėme bendru sutarimu.
18.43 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3, 19, 191 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 192 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1105(2) (svarstymas)
Dar liko vienas lengvas įstatymo projektas, rezervinis 2 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1105(2). Aš kviečiu kolegą S. Jovaišą. Prašau pagarsinti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
18.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1165(2) (svarstymas)
Ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1165(2).
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Ir šiam nutarimui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Norėsiu dar išgirsti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Yra R. J. Dagys, aktyviausias Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė pataisas, Teisės departamento išvadas ir pritarė bendru sutarimu komiteto parengtam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju.
Liko Seimo narių pareiškiami, kurių nėra.
Prašome registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 48 Seimo nariai, patys aktyviausi, šauniausi, kuriems linkime puikaus vakaro. Iki kito mūsų posėdžio. Skelbiu plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Kaip sutarėme, taip ir baigėme – 18 val. 45 min.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.