LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3879

 

 

2024-06-17 Nr. 109-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 9 straipsnyje Akcizų įstatymo 30 straipsnio pakeitimai dėstytini iš eilės pagal keičiamas struktūrines dalis, o ne pagal šių pakeitimų įsigaliojimo datą.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m. birželio 10 d. (g-2024-5259)

 

 

 

 

DĖL AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3879

 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) - didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakinėms ir 7 regioninėms asociacijoms bei 25 neasocijuotiems nariams visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose, susipažino su viešai paskelbtu derinti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3879 (toliau - Įstatymo projektas).

Kaip matyti iš Įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto, ketinama stipriai didinti akcizų tarifą silpniausiems alkoholiniams gėrimams. LPK, susipažinusi su Įstatymo projektu, teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus:

1.                Negalima taip stipriai didinti akcizų silpniausiems alkoholiniams gėrimams, nes Lietuvoje turime nesveiką alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą su dominuojančiu stipriuoju etilo alkoholiu. Analizuodami VMI paskutiniųjų dešimties metų duomenis matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai visame suvartojamame alkoholyje sudarė 36 procentus, o 23-siais jau net 43 procentus (žr. lentelę Nr. 1).

2.                Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholyje sudaro nuo 15 iki 25 procentų, o likusi dalis yra silpnesnieji gėrimai - alus, vynas, ir kiti. Taip atsitiko todėl, kad pastaruosius dešimt metų (2015-2024) akcizai lengviesiems gėrimams buvo didinami kartais daugiau nei Etilo alkoholiui:

Alui akcizas didėjo - 249%;

Vynui-282%;

Fermentuotiems gėrimams iki 8,5% stiprumo (jsk. sidrą) - net 549%;

Etilo alkoholiu - tik 93%

 

3.                Siūlome 2025-2027 metais akcizus didinti visoms alkoholio grupėms, įskaitant etilo alkoholį, vienodai - didinant po 11-12% kiekvienais metais. Neabejojame, kad mūsų siūlomu būdu pavyktų surinkti tai, ką užsibrėžė Finansų ministerija savo projekte. Didinant labiau, o ypač privilegijuojant etilo alkoholį, vartojimas (tiksliau, pardavimai Lietuvoje) taip sumažės, kad užsibrėžtų surinkimo tikslų ne tik nepasieksime, bet bloginsime ir alkoholio vartojimo kultūrą.

PRIDEDAMA. 2014-2023 alkoholinių gėrimų rinkos dinamika pagal VMI duomenis.

Įvertinta

Siūlomas akcizų didinimas  planas prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – alkoholinių gėrimų įperkamumo augimo tempimo mažinimo ir atitinkamai gėrimų mažėjimo.

2.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, 2024 m. birželio 11 d.

 

 

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3879

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – LAGGIA) vienijanti didžiausias Lietuvoje veikiančias bendroves, kurių pagrindinė veikla yra įvairių rūšių alkoholinių gėrimų produktų gamyba bei importas teikia savo pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3879 (toliau – Įstatymo projektas).

Asociacijos nariai supranta geopolitinę situaciją ir būtinuosius poreikius užtikrinti tvarų Lietuvos gynybos resursų stiprinimo finansavimą bei neabejotinai pritaria Įstatymo projekto tikslams, tačiau šiuo Įstatymo projektu siūlomi pokyčiai yra itin rizikingi, galintys išbalansuoti visą akcizų sistemą. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad yra didelė rizika, jog pajamos į valstybės biudžetą iš kai kurių alkoholinių produktų akcizų galėtų nedidėti, o netgi sumažėti lyginant ir su šiuo metu gaunamomis pajamomis. Šiuo raštu teikiame siūlymą, kuris mažintų galimą pajamų nesurinkimo iš alkoholio akcizų riziką bei užtikrintų tokios pačios sumos surinkimą į valstybės biudžetą su mažesne rizika mokestiniu reguliavimu neiškraipant bei neišbalansuojant alkoholinių gėrimų rinkos.

Vertindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą siūlymą matome, kad net ir siekiant padidinti lėšas gynybai, kai kuriems produktams akcizas didinamas mažiau, nei kad galėtų būti. Vertindami akcizų didinimo poveikį vartojimui ir pajamoms, analizuojame ne tik akcizų tarifo pasikeitimo dydį, bet ir poveikį alkoholinių gėrimų kainoms. Atskirų gėrimų kainoje akcizai sudaro skirtingą dalį. Siūloma proporcingai daugiausiai didinti akcizo tarifus etilo alkoholio produktų grupei iš kurios akcizo surenkama daugiausiai. Remiantis 2023 m. duomenimis ši kategorija traukėsi bene daugiausiai, tad jai kritus dar daugiau nei 5% yra smarkiai rizikuojama prarasti ne tik papildomas, bet ir dabartines gaunamas pajamas iš šios grupės į valstybės biudžetą. Suprantame, jog papildomų lėšų surinkimo logika paremta optimistiniu scenarijumi, jog pardavimo kiekiai išliks tapatūs arba augantys, tačiau atsižvelgiant į kainų pokyčius ir su tuo susijusius pasienio prekybos augimus ir pastarųjų metų tendencijas mūsų vertinimu toks scenarijus yra pernelyg rizikingas.

Nelygi mokestinė našta

Dėl siūlomų mokestinių pakeitimų 2025 m. 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.), galėtų brangti vidutiniškai kasmet po 0,79 centus, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo – 0,30 centų, o alus tik – 0,05 centus. FINMIN pateikta akcizo mokesčio pajamų surinkimo dinamika, kainų ir rinkos pokyčiai rodo, kad alaus kategorijoje reali akcizo mokesčio įtaka galutinei produkto kainai yra kur kas mažesnė nei kitose gėrimų kategorijose.

Šių metų pirmojo ketvirčio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad lyginant 2024 metų pirmus keturis mėnesius su praėjusių metu pirmais keturiais mėnesiais, alaus parduodami kiekiai augo 11,5 proc. Tuo pačiu laikotarpiu stipriojo alkoholio pardavimai augo tik 4,7 proc., o vyno – 6,4 proc.

Alaus pardavimai auga kur kas labiau, nei kitos kategorijos, tačiau jei būtų priimtas dabartinis siūlymas dėl akcizų politikos – alaus butelio kaina augtų tik 5 euro centrais. Nėra aišku, kodėl didžiausią mokestinę naštą norima perkelti ant tų alkoholinių gėrimų kategorijų, kurios yra mažiausiai augančios ir potencialiai dar labiau susitrauktų, kartu sumažindamos įplaukas ir į valstybės biudžetą.

Lyginant šių ir praėjusių metų kovo mėnesius matome, kad akcizo surinkimas alaus kategorijoje taip pat ženkliai augo – net 21,3 proc. Vyno akcizų surinkimas augo 6,7 proc. Tačiau stipriojo alkoholio akcizų surinkimas šį kovą smuko 2 proc., nepaisant to, kad 2024 metais akcizas buvo 7 proc. didesnis nei 2023 metais.

Pagal FINMIN pasiūlytą apmokestinimo planą nėra pagrindžiama, kodėl siūloma taip skirtingai kainos atžvilgiu pridėti saugumo dedamąją dalį skirtingiems produktams. Saugumo dedamosios reikšmė kainai etilo alkoholio kategorijoje įvertinta papildomais 33 centais, kai bazinis akcizo tarifo kėlimas pagal FINMIN rengtą trimečio akcizų plano siūlymą dar siektų papildomai 27 centus, tuo tarpu alaus kategorijoje bazinis tarifo kėlimas papildomai reikštų 3 centus, tačiau saugumo dedamoji papildomai sudarytų tik 2 centus. Vyno akcizas taip pat keliamas vienodai kaip ir alui, tačiau ten saugumo dedamoji kainos atžvilgiu taip pat gaunasi mažesnė už bazinį siūlomą akcizo kėlimo dydį ir siekia papildomus 8 centus prie anksčiau pasiūlytų papildomų 13 centų.

Šiuo metu siūlomas akcizų didinimo planas didžiausią augimą, o kartu ir ilgalaikių praradimų riziką numato stipraus alkoholio grupei, kur skirtumas su kaimyninėmis valstybėmis ir taip yra didžiausias. Tuo tarpu mažiausiai rizikinga grupė, bet antra pagal surenkamo akcizo sumą (alus), dar tris metus bus neišnaudojama akcizo surinkimui.

Dabartiniai Vyriausybės siūlymai dar labiau didintų atotrūkį tarp Lietuvoje ir artimiausiose kaimyninėse valstybėse taikomos akcizo sumos 1 vienetui. 2016-2018 m Estijos pavyzdys rodo, kad dėl atsiradusio kainų skirtumo, rinka per metus gali sumažėti beveik 30 proc. Dėl kelių eurų susidariusio skirtumo gyventojai masiškai ėmė pirkti alkoholinius gėrimus Latvijos pasienio parduotuvėse ir po keletos metų iš eilės didžiulių praradimų akcizų surinkime Estijos Vyriausybė 2019 metais priėmė sprendimą atstatyti 25 proc. mažesnius akcizus alkoholiui.

Pateikiame tai iliustruojantį grafiką, kuriame aiškiai matyti Estijos praradimai ir Latvijos biudžeto pajamų iš akcizo augimas, kuomet viena šalis daugiau kaip 25% padidino visus akcizų tarifus, o kita valstybė to nepadarė.

Vieno alkoholio laipsnio apmokestinimas

Atkreipiame dėmesį, kad tokie siūlomi pokyčiai, kuomet visoms alkoholinių gėrimų rūšims papildomai kasmet akcizo tarifas prie jau pasiūlyto trimečio plano būtų didinamas vidutiniškai 6% didins, o ne mažins skirtumus tarp vieno laipsnio apmokestinimo ką FINMIN siekė mažinti ir tai argumentavo siūlydama trimetį akcizų planą.

Priėmus siūlomus tarifus 2027 m. akcizas 1% 1 litre alaus sudarys 0,15 ct., kai tuo tarpu vyne akcizo tarifas sieks 0,31 ct., o etilo alkoholyje (stiprieji gėrimai) atitinkamai 0,34 ct. Taigi skirtumai tarp 1 laipsnio apmokestinimo skirtingoje alkoholinio gėrimo rūšyje išliks daugiau nei dvigubi. Baziniame trimečio akcizų plano projekte buvo siūloma šiuos skirtumus mažinti, tačiau su saugumo dedamąją šie skirtumai vėl didinami nepateikiant argumentų kodėl taip yra daroma. Tokie dvigubi ir daugiau nei dvigubi skirtumai išlieka ir lyginant kitas alkoholinių gėrimų grupes.

FINMIN pažymi, kad, vertinant akcizų didinimo poveikį vartojimui ir pajamoms, svarbu vertinti ne vien akcizų tarifo pasikeitimo dydį, bet ir poveikį alkoholinių gėrimų kainai, nes akcizai atskirų gėrimų kainoje sudaro skirtingą dalį. Dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.) galėtų brangti vidutiniškai kasmet po 0,60, 0,68 ir 0,79 euro, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 procento stiprumo kas po 0,21, 0,25, 0,30 euro, o tuo tarpu alus – 0,05, 0,06 ir 0,07 euro.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projektą fermentuotų alkoholinių gėrimų grupei virš 15 procentų stiprumo siūloma kelti akcizą kas metus po 11,1%, o grupei iki 15 laipsnių stiprumo kas metus po 16-25% ribose laikantis pirminiame trijų metų akcizų plano variante išsikelto tikslo visiškai suvienodinti šių dviejų skirtingų grupių apmokestinimą. Priėmus tokius sprendimus Lietuvoje susidarys situacija, kuomet vienais pavojingiausių ir pagal vartojimo kultūrą išskirtinai Baltijos regione paplitusių spirituotų vynų ir kitų galimai neaiškios kokybės alkoholinių gėrimų mišinių grupei bus taikomas akcizas kuris vertinant akcizų už 1 laipsnį apmokestinimą eurais hektolitre 2027 m. bus antras pagal mažą dydį po alaus (mažiausiai apmokestintos kategorijos).

Toks siūlomas mokestinis reguliavimas iškreips rinką, kadangi mokestiniu reguliavimu bus prioretizuojamos tam tikros produktų grupės. Tuo pačiu skirtingas saugumo dedamosios pridėjimas taip pat lems pokyčius, kuomet bus siekiama gynybą finansuoti vieną produktą apmokestinant labiau nei kitą nors mūsų nuomone visi alkoholiniai produktai turi būti vertinami absoliučiai vienodai, kadangi visos sveikatos ir socialinės pasekmės priklauso ne nuo konkrečios alkoholio rūšies, o nuo suvartoto jo kiekio.

Nuo 2017 m. akcizo surinkimo procentinis augimas nuolat mažėjo ir kai kuriose gėrimų kategorijose 2023 m. pasiekė praktiškai 0/- rodiklį, o kai kuriose kategorijose matomas potencialas, kuomet didinant akcizą vos keliais centais per konkretaus produkto pakuotės apimtį būtų padidinamas ir bendras akcizo surinkimas į valstybės biudžetą.

Siūlymai

Atsižvelgdami į FINMIN teiktus argumentus su pirminiu trijų metų akcizų tarifų planu ir atlikę analizę bei galimą akcizo surinkimo pajamų modeliavimą, bei į gynybos finansavimo poreikius teikiame šiuos siūlymus:

1. Siūlome akcizo tarifą alui didinti numatant, kad 2025 m. akcizo tarifas alui būtų 12,8 eurų, 2026 m. 16,2 eur, o 2027 m. 19,5 eur. už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2. Siūlome vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 2025 m. nustatyti 122,1 eur., 2026 m. 136,7 eur. 153,1 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą, o vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 procento, - 2025 m. nustatyti 243,1 eur, 2026 m. 267,4 eur., 291, 5 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą.

3. Siūlome tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 procentų 2025 m. nustatyti 245,7 eur, 2026 m. 260,4 eur, 2027 m. 270,9 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą, o tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 procentų 2025 m. nustatyti 399,6 eur, 2026 m. 435,6 eur., 2027 m. 466,1 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą.

4. Siūlome etilo alkoholiui akcizo tarifą didinti numatant, kad 2025 m. akcizo tarifas būtų 2627,4 eur, 2026 m. 2798 eur., 2027 m. 2980 eur. už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Priėmus mūsų pateiktus siūlymus į valstybės biudžetą jau pirmaisiais metais (2025) būtų surenkama 6 mln. eur. daugiau nei planuoja Finansų ministerija, o iš viso per trejus metus būtų surenkama papildomai taip pat 31 mln. eur. ir tai yra 1 mln. eur daugiau nei planuoja Finansų ministerija.

Kartu pateikiame duomenis kaip priėmus mūsų siūlymus atrodytų realūs akcizo, akcizo tarifo 1% alkoholio apmokestinimo pokyčiai bei proporcijos 0,5 l. konkretaus produkto buteliui. Visi šie skaičiavimai atlikti konservatyviai įvertinus 2023 m. faktinius metinius skirtingų produktų kiekius darant prielaidą, jog kiekiai nesikeis. Kiekiams ir rinkoms augant (dėl didėjančios perkamosios gyventojų galios ir kitų veiksnių) akcizo surinkimas į valstybės biudžetą dar labiau augtų. Apibendrinant teigiame, kad 25 centų pokytis alaus kategorijai 2027 m. nėra gasdinantis, tačiau taip mažinama rizika nesurinkti akcizo iš kitų, smunkančių kategorijų, tuo tarpu dabar pvz. alui akcizą siūloma didinti vos 5 euro centrais buteliui.

Įvertinta

Siūlomas akcizų didinimas  planas prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – alkoholinių gėrimų įperkamumo augimo tempimo mažinimo ir atitinkamai gėrimų mažėjimo.

3.

Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d.

 

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO IR SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai).

1.              LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai

LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją. Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius.

<...>

4.                  Lengvųjų automobilių atskaita nėra teisingas siūlymas, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą

LVK, nepaisant to, kad palaikė priimtą Akcizų įstatymo pertvarką ir anksčiau išdiskutuotą (tačiau nepriimtą) automobilių taršos mokestį, kritiškai vertina pasiūlymą Pelno mokesčio įstatyme nustatyti, kad tik dalis automobilių įsigijimo sumos galėtų būti atskaitoma. Nors neketinama surinkti daug lėšų iš šio siūlymo, LVK laikosi nuomonės, kad pasiūlymo priėmimas nebūtų teisingas verslo turimų lengvųjų automobilių atžvilgiu.

Primintina, kad lengvasis automobilis jau yra išskirtinė prekė, kurią įsigyjanti įmonė negali atskaityti PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais taip pat sugriežtino pajamų natūra skaičiavimą ir paaiškino, kad kelionė į ar iš darbo tarnybiniu automobiliu vertintina kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, dėl ko nuo dar daugiau įmonių darbuotojų bus mokamos pajamos natūra. Atitinkamai, neturėtų būti taikomas trigubas apmokestinimas, kai ir pelno mokesčio tikslais nebūtų galima atskaityti automobilio įsigijimo kainos.

LVK pastebi, kad praeitų metų gegužę priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis, kuriomis padidintas akcizo tarifas dyzelinui ir patvirtinta CO2 dedamoji, kurios įgyvendinimas spartinamas vienu iš Siūlymų, įmonės bus daug labiau skatinamos žalinti savo transporto priemonių parką, nei būtų skatinamos ribojant automobilio įsigijimo kainos atskaitą pelno mokesčio tikslais. Dar didesnę paskatą suteiktų Automobilio taršos mokestis, kuris nebuvo priimtas.

Įvertinta

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai A.Veryga, J.Jarutis, A.Kubilienė ir kt., 2024 m. birželio 6 d.

13

 

 

 

Argumentai:

Elektroninių cigarečių vartojimas tampa nauja visuomenės sveikatos epidemija pasaulyje, kurios augimo greičio nenumatė nė viena pasaulio valstybė. Šių produktų populiarumas ypač didelis vaikų ir jaunimo grupėse. Tą jau labai aiškiai rodo Lietuvoje atliekami vaikų gyvensenos tyrimai. Gamintojai, taikydami į nepilnamečius, pasitelkė seniai žinomas priemones, t.y. vaikams patrauklius skonius bei kvapus. Viešoje erdvėje buvo investuota į visuomenės dezinformavimą kampaniją, teigiant, kad šie gaminiai yra mažiau kenksmingi sveikatai ir gali sukurti patrauklią alternatyvą vartojantiems įprastinius tabako gaminius (rūkomąjį tabaką). LR Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, susijusius su skoninių priedų draudimu garinimo skysčiuose, buvo stebimas precedento neturintis verslo subjektų vykdomas teisės aktų ignoravimas. Šių verslo subjektų pajamos ir pelnas iš elektroninių cigarečių ir garinimo skysčių prekybos per trumpą laikotarpį išaugo keliais šimtais procentų.

Šiuo metu jau pakanka mokslinių tyrimų įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, jog elektroninės cigaretės ir jų pagalba garinamų skysčių vartojimas nėra sveika alternatyva. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninių cigarečių vartotojams didina širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto ir kt.) riziką, kvėpavimo takų susirgimų riziką, o kai kurie plaučių uždegiminiai žymenys išauga net 700 proc. Elektroniniais garinimo prietaisais jau naudojasi nusikalstamas pasaulis, kuris naudoja garinimo skysčius, kaip terpę platinti nelegalias narkotines medžiagas.

LR Seime buvo svarstomi teisės aktų pakeitimai, kuriais elektroninių cigarečių prekyba būtų buvusi iš esmės uždrausta, tačiau šie teisės aktų pakeitimai nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Tačiau problema neišnyko ir būtina ieškoti kitų galimų problemos sprendimo būdų. Problemos nesprendžiant, galima tikėtis dar didesnio elektroninių cigarečių rinkos plėtros. Į šių produktų gamybą intensyviai investuoja patys didžiausi tabako gamintojai. Prognozuojama, kad 2022 metais maždaug 18 milijardų USD vertės elektroninių cigarečių rinka iki 2030 metų gali išaugti iki 47 milijardų USD. Tai yra precedento neturintis psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimas, turėsiantis itin tragiškų pasekmių žmonių sveikatai. Elektroninių cigarečių akcizo dalis produkto kainoje yra reikšmingai mažesnė, lyginant su bet kokiomis kitomis tabako gaminių ir su jomis susijusių gaminių kategorijomis.

Todėl būtina didinti šių produktų apmokestinimą, tokiu būdu stabdant vartojimo plėtrą jaunimo grupėje. Tuo pat metu, papildomai gautos pajamos gali reikšmingai papildyti šiuo metu itin aktualų valstybės gynybos biudžetą.

 

Pasiūlymai: 

1.      Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,50 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Galimas neigiamas fiskalinis efektas 2026 m. ir/ar  vėlesniais metais dėl išbalansuotos legalios šių produktų rinkos.

 

Siūlomas akcizų tarifų didinimo tempas 2025-2027 m. laikotarpiu kaitinamojo tabako produktams, o ypač elektroninių cigarečių skysčiui būtų  didžiausias lyginant su akcizų didinimu tradiciniams tabako gaminiams. Ypač ženklus akcizų tarifų padidinimas siūlomas  2025 m., kuris ypač ryškus elektroninių cigarečių atžvilgiu  (palyginti su 2024 m., akcizas el. skysčiui padidėtų 6 kartus ), jau 2025 m. el.  skysčio apmokestinimą sulygintų su cigarečių apmokestinimu (kitų tabako produktų atžvilgiu - viršytų), vėlesniais metais atotrūkis dar labiau išaugtų.  Staigus ir ženklus el. skysčio kainos padidėjimas  ( 2025 m. 3,03 euro/2 ml (vietoj 0,36 euro pagal LRV siūlymą), 2026-2027 m. dar 2,42 euro/2ml (vietoj 1,52 euro))  tikėtina, išbalansuotų legalią akcizais apmokestinamo skysčio rinką, nes skatintų įsigyti pigesnes tapačias alternatyvas - akcizais neapmokestintus skysčio komponentus, produktus nelegalioje rinkoje ar atsivežti iš kaimyninių šalių (Lietuvoje akcizai šiems produktams yra aukščiausi.).  VMI atlikto tyrimo duomenimis, apie 20 proc. elektroninių cigarečių skysčio Lietuvoje yra parduodama komponentais (propilenglikolis, glicerolis, aromatinės medžiagos, nikotinas, kvapiosios medžiagos ir pan.), kurie Lietuvoje (skirtingai nei pvz. Estijoje ar Latvijoje) nėra akcizų objektas.

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

2.

Seimo nariai A.Veryga, J.Jarutis, A.Kubilienė ir kt., 2024 m. birželio 6 d.

14

 

 

 

2.      Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,00 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio

3.

Seimo nariai A.Veryga, J.Jarutis, A.Kubilienė ir kt., 2024 m. birželio 6 d.

15

 

 

 

3.      Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 125 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,50 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio

4.

Seimo narys

Justas Džiugelis

2024-06-13

1

 

 

N

Argumentai:

 

Didesnio finansavimo krašto gynybai kontekste, kai reikšmingai keliami akcizų tarifai visoms alkoholinių gėrimų rūšims, netikslinga suteikti lengvatas atskiroms alkoholinių gėrimų rūšims.

 

Akcizų įstatyme šiuo metu yra įtvirtina lengvata, numatanti 50 proc. mažesnį akcizų tarifą vadinamosioms mažosioms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau nei 8 mln. litrų alaus per metus.

 

Kelis metus galiojančios lengvatos pirminis tikslas buvo padėti smulkiajam Lietuvos verslui, todėl svarstymo metu buvo prognozuoti iki 1 mln. EUR siekiantys biudžeto netekimai. Tačiau praėjus keliems metams tapo aišku, kad ydingai suformuotas mažosios daryklos apibrėžimas lemia, kad šia lengvata naudojasi ne tik didžioji dalis visų Lietuvoje veikiančių alaus daryklų, bet ir alkoholio importuotojai bei kitų šalių alaus gamintojai. Taip pat egzistuoja papildomos šios lengvatos taikymo rizikos – nėra galimybių užtikrinti, kad, importuojant užsienio šalių alaus produkciją, nėra piktnaudžiaujama galimybe prisistatyti mažąja alaus darykla bei pasinaudoti šia 50 proc. siekiančia akcizų lengvata alui.

 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais lengvatinis alus sudarė 4,3 proc. viso alaus pardavimų Lietuvoje, 2023 metais – 4,4 proc. Dėl galiojančios lengvatos 2022 metais valstybės biudžetas neteko 2,1 mln. EUR akcizų įplaukų, 2023 metais – 2,3 mln. EUR.

 

Konstatuotina, kad šiuo metu Akcizų įstatyme numatytas mažosios alaus daryklos apibrėžimas nėra tikslingas, neatspindi lengvatos siekių bei suteikia galimybes lengvata piktnaudžiauti. Todėl, siekiant užkardyti galimybes didiesiems alaus gamintojams naudotis šia lengvata ir kartu surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, kurios kryptingai galėtų būti skirtos šalies gynybai, siūloma susiaurinti mažosios alaus daryklos apibrėžimą.

 

Remiantis VMI akcizų surinkimo duomenimis, sumažinus mažosios alaus daryklos apibrėžimą nuo 80 tūkst. hektolitrų (8 mln. litrų) iki 10 tūkst. hektolitrų (1 mln. litrų), kasmet į valstybės biudžetą būtų papildomai surenkama apie 1,8 mln. EUR pajamų iš akcizų. Taip pat šio apibrėžimo susiaurinimas leistų užtikrinti, kad alaus akcizų tarifo lengvata iš tiesų naudojasi smulkusis verslas, kuriam padėti lengvata ir buvo skirta.

 

Pasiūlymai: 

1.       Pakeisti projekto 1 straipsnį, papildant jį 23 straipsnio 2 dalies pakeitimu, ir išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“

3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai taikoma šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 10 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 10 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

Nepritarti

2023 m. mažosios alaus daryklos pagamino apie 9,4 proc. Lietuvoje pagaminto alaus kiekio, iš jų 6 alaus gamintojai gamino daugiau nei 10 tūkst. hektolitrų, tačiau mažiau nei 80 tūkst. hektolitrų, kas sudaro 8,2 proc. Lietuvoje pagaminto alaus kiekio.  Dėl akcizo lengvatos mažiesiems aludariams 2023 m. į biudžetą negauta 2,4 mln. eurų pajamų. Jei būtų pakeistas mažosios alaus daryklos apibrėžimas ir lengvata taikoma tik gaminantiems iki 10 tūkst. hektolitrų, lengvatinis tarifas būtų taikomas tik 1,2 proc. Lietuvoje pagaminto alaus kiekio.

5.

Seimo nariai:

Andrius Palionis Jonas Pinskus

8

 

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti, kad augant akcizinių prekių įperkamumui neaugtų jų vartojimas, taip pat prisidedant prie sveikatos politikos tikslų - sumažinti alkoholio vartojimą, siūlytina padidinti akcizo tarifą stipriausiam alkoholiui, t. y. nustatyti didesnį akcizo tarifą etilo alkoholiui, nei siūlo Vyriausybė.

Pasiūlymai: 

Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 738  2 837 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 042 3 262 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

3. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 395 3 751 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Siūlymas didinti akcizo tarifą alkoholiui ir taip ženkliai išsiskiria iš kitų kaimyninių šalių, jei Lietuvoje 2025 m. siūlomas 2738 eur / htl., tai pvz. Latvijoje 2025 m. nustatomas 1955 eur / htl., Estijoje – 2074 eur / htl., o Lenkijoje – 1828 eur./htl.

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

6.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

1

 

 

 

Argumentai:

 

Siekiant surinkti daugiau pajamų gynybai, siūloma nustatyti spartesnį akcizų tarifų kilimą atskiroms alkoholinių gėrimų kategorijoms, tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui.

 

Atskiroms alkoholinių gėrimų kategorijos siūloma subalansuoti vidutinį akcizų tarifo procentinį kilimą ties 11-13 proc.

 

Nuo 2014 metų akcizų tarifai daugumai gėrimų kategorijų augo apie 250-280 proc., dvi išimtis sudaro etilo alkoholis, kurio akcizų tarifas augo mažiausiai (10 metų kilimas sudaro 93 proc.) ir sidras (akcizų tarifo augimas siekė net 550 proc.). Akcizų politika bendrai lėmė per 10 metų beveik ketvirtadaliu Lietuvoje kritusį alkoholio vartojimą, tačiau dėl lėtesnio nei planuota įperkamumo mažėjimo etilo alkoholio kategorijoje (degtinė ir kiti stiprieji gėrimai), ženkliai išaugo stipriųjų gėrimų dalis bendrame vartojime – nuo 36 proc. iki 43 proc. Tai lėmė, kad vartotojai kaip prekę vis dažniau rinkosi stipriuosius gėrimus.

 

Siekiant surinkti daugiau akcizų pajamų finansuoti gynybai ir skatinti mažesnį bendrai visuomenės alkoholio vartojimą, mažinant atotrūkį tarp skirtingų alkoholio kategorijų akcizų tarifų ir Akcizų įstatyme atitinkamai nustatant griežtesnę alkoholio kontrolės politiką, siūlomi tokie akcizų tarifai:

-          silpniausioms alkoholinių gėrimų kategorijoms – alui, sidrui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo 11-12 proc. akcizų tarifo augimas kasmet;

-          stipriausioms alkoholinių gėrimų kategorijoms – etilo alkoholiui ir tarpiniams produktams iki 22 proc. stiprumo 12-13 proc. akcizų tarifo augimas kasmet.

 

Spartesnis nei Finansų ministerijos planuotas akcizų didinimas sąlygotų apytikriai 5 proc. alkoholinio vartojimo visuomenėje mažėjimą ir padėtų efektyviau siekti Alkoholio kontrolės įstatyme ir Seimo nutarime „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ įvirtintą alkoholio kontrolės politikos tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą visapusę žalą visuomenei.

 

Siūlomi akcizų tarifai sąlygotų papildomas valstybės biudžeto įplaukas ir padėtų patenkinti augantį poreikį krašto gynybos finansavimui. Remiantis šiais pasiūlymais, per trejus metus valstybės biudžetą pasiektų papildomi 30 mln. EUR pajamų iš alkoholio tarifų, t. y., po 10 mln. EUR virš Finansų ministerijos suplanuoto akcizų surinkimo kasmet.

 

Taip pat siūloma nustatyti spartesnį akcizų tarifų kilimą tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui. Vertinant kaimyninių valstybių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) suplanuotą tabako gaminių akcizų kilimo lygį, augantį Lietuvos poreikį gynybai bei užkardant galimybes pakaitumo efektui tarp skirtingų tabako gaminių, cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams siūloma nustatyti vienodą žymesnį akcizų tarifų kilimą – po 12,5 proc. kasmet.

 

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, Lenkija ir Latvija cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams 2025-2026 metais akcizus kasmet planuoja didinti po 10 procentų, Estija – po 5 procentus kasmet. Pagal teikiamą pasiūlymą Lietuvoje cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams būtų nustatomas spartesnis kilimo lygis, akcizų tarifus abiem kategorijoms kasmet keliant po 12,5 proc. Pažymėtina, kad Latvija ir Estija šiuo metu jau taiko didesnius akcizų tarifus cigaretėms, kas sudaro galimybes Lietuvoje sparčiau kelti akcizų tarifą didžiausiai, cigarečių, kategorijai bei surinkti daugiau lėšų gynybai. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cigaretėms taikomas 138 EUR/1000 vnt. akcizų tarifas, Latvijoje galioja 156,3 EUR/1000 vnt. tarifas, Estijoje – 169,1 EUR/1000 vnt. tarifas.

 

Vertintina, kad spartesnis akcizų tarifų kėlimas nesudaro prielaidų augti tabako gaminių kontrabandai. Valstybei tikslingai investavus į papildomas priemones, šiuo metu sėkmingai užkardoma kontrabanda ir mažėja nelegalių cigarečių įvežimas į šalį. Birželio mėn. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė, kad 2024 m. beveik 2 kartus sumažėjo į Lietuvą patekusios cigarečių kontrabandos mastai. Teigiamus pokyčius šioje srityje lėmė dėl migrantų krizės sustiprinta sienos apsauga, fizinio barjero ir VSAT stebėjimo sistemų įdiegimas prie sienos su Baltarusija, pasienio kontrolės punktų uždarymas.

 

Papildomo dėmesio reikalauja ypač populiarėjančių elektroninių cigarečių reguliavimo klausimas. Šalies institucijų vertinimu, elektroninių cigarečių ir jų skysčių populiarumą lemia ir jų nedidelė kaina bei didelis įperkamumas. Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, akcizų dalis šio produkto kainoje yra net 10 kartų mažesnė nei cigarečių kainoje. Siekiant mažinti šio produkto įperkamumą ir patrauklumą, ypač tarp jaunimo, būtina didinti jų apmokestinimą. Pažymėtina, kad sparčiau kelti akcizų tarifą elektroninėms cigaretėms taip pat siūlo Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Dėl šių priežasčių siūloma kasmet didinti elektroninių cigarečių skysčių akcizų tarifą po 100 proc.

 

Atitinkamai, siūloma nustatyti cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifų didinimą po 12,5% kasmet, o elektroninių cigarečių skysčio akcizų tarifui – po 100% kasmet. Spartesnis nei numatoma Finansų ministerijos parengtame projekte akcizų didinimas sąlygotų papildomas valstybės biudžeto įplaukas, kurios tikslingai galėtų būti skiriamos svarbiam gynybos finansavimo poreikiui užtikrinti. Remiantis šiais pasiūlymais 2025-2027 m. papildomai galėtų būti surinkta apytikriai 40-45 mln. EUR m. daugiau nei planuoja Finansų ministerija.

 

Iš viso, priėmus šiuos pasiūlymus padidinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifus, Valstybės gynybos fondą papildytų 70-75 mln. EUR.

 

Pasiūlymai: 

1.       Pakeisti projekto 1 straipsnį ir išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 10,50 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 11,65 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“

3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Alui taikomas 12,95 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

7.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

2

 

 

 

1.       Pakeisti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:

1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 122 127 eurai už produkto hektolitrą;

2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 254 eurai už produkto hektolitrą.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui.

7.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

3

 

 

 

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:

1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 136 148 eurai už produkto hektolitrą;

2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 296 eurai už produkto hektolitrą.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

8.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

4

 

 

 

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:

1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 152 173 eurai už produkto hektolitrą;

2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 346 eurai už produkto hektolitrą.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

9.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

5

 

 

 

Pakeisti projekto 5 straipsnį ir išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 292 eurai už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 375 370 eurų už produkto hektolitrą.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

10.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

6

 

 

 

Pakeisti projekto 6 straipsnį ir išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 365 eurai už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 422 411 eurų už produkto hektolitrą.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

11.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

7

 

 

 

Pakeisti projekto 7 straipsnį ir išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomas akcizų tarifas

Tarpiniams produktams taikomas 475 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

12.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

8

 

 

 

1.       Pakeisti projekto 8 straipsnį ir išdėstyti taip:

„8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 778 2 738 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 130 3 042 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

3. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 530 3 395 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

12.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

9

 

 

 

1.       Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 96 92,6 euro;“.

2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 155,3 149,7 euro už 1 000 cigarečių.“

3. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 108 100,5 euro;“.

4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 174,7 162,4 euro už 1 000 cigarečių.“

5. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 121,5 109 eurai;“.

6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 196,5  176,2 euro už 1 000 cigarečių.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

13.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

13

 

 

 

1.       Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,50 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

14.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

14

 

 

 

Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,00 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

15.

Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas

2024-06-14

15

 

 

 

Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,00 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

16.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

13

 

 

 

Argumentai:

 

LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2), kuris buvo parengtas siekiant nustatyti trijų metų akcizų planą nikotino gaminiams, buvo numatytas nuo 30 – 32 proc. akcizų tarifo didėjimas kasmet elektroninių cigarečių skysčiui.

 

Tuo tarpu pagal Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3879 (Įstatymo projektas) nustatomas 60 proc. kasmetinis akcizų elektroninių cigarečių skysčiui augimas.

 

Pastebėtina, kad LRV siūlius 30-32 procentais didinti akcizų tarifus elektroninių cigarečių skysčiui buvo vertinta, kad nustačius tokį akcizų tarifą elektroninių cigarečių akcizas būtų didžiausias tarp kaimyninių šalių – Lenkijoje iki 2026 metų numatytas 0,13 EUR / 1 ml. akcizo tarifas, Latvijoje – tarifo augimas nuo 0,24 EUR / 1 ml. iki 0,35 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metais), Estijoje – 0,23 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metai), 30 – 32 proc. akcizų augimas būtų suderinamas su kitiems nikotino produktams siūlomais akcizų tarifais, nedidintų šešėlinės prekybos.

 

Vertinant ES šalyse skelbiamus patvirtintus ilgalaikius akcizų dydžius elektroninių cigarečių skysčiui, didžiausias ES šalyse akcizas 2027 metams numatytas Vokietijoje – 0.,32 EUR / 1 ml, tuo tarpu Įstatymo projektu siūlomas akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2027 metais sudarytų 1,03 EUR / 1 ml., kas reikštų, kad vien akcizo dydis 10 ml. el. skysčio talpai sudarytų 10,3 EUR.

 

Remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu elektroninių cigarečių skystis būna 2 ml. tūrio vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba iki 10 ml. talpose elektroninių cigarečių įrenginiams.

 

Praktikoje didžiausios problemos yra susijusios su vienkartinių elektroninių cigarečių paplitimu – jos labiau prieinamos nepilnamečiams, kadangi lengviau slepiamos, šalinamos (surūkiau – išmečiau), jų įsigijimas nereikalauja tokių didelių kaštų, kaip įsigyjant daugkartinius elektroninių cigarečių įrenginius.

 

Taip pat, vienkartinės elektroninės cigaretės yra daug taršesnės – jas suvartojus jos yra išmetamos kartu su plastiku, baterija ir kt.

 

Pastebėtina, kad taikant Įstatymo projekte numatytą vienodą akcizo tarifą vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, kurio būna 2 ml. bei daugkartinėms talpoms, kurios būna iki 10 ml., tokio akcizo poveikis būtu iš esmės skirtingas – 10 ml. talpas naudojančių daugkartinių elektroninių cigarečių įrenginiams akcizas  2027 metais sudarytų 10,3 EUR, kai tuo tarpu 2 ml. elektroninėms cigaretėms – 2,6 EUR. Akivaizdu, kad toks akcizo tarifas skatintų tolimesnį vienkartinių elektroninių cigarečių vartojimą bei šešėlinę prekybą, susijusią su daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams skirtu skysčiu.

 

Atsižvelgus į tai, siūlytina diferencijuoti elektroninių cigarečių skysčiui taikomus akcizus priklausomai nuo to, jis yra vienkartinėse elektroninėse cigaretėse (2 ml.) ar yra skirtas daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams.

 

Siūloma taikyti Įstatymo projekte nustatytus akcizų dydžius vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, o daugkartinio naudojimo elektroninių cigarečių pildyklėms, vienkartinėms kapsulėms ar rezervuarams numatyti LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2) numatytą akcizų didinimą 30 – 32 proc. kasmet.

 

Pasiūlymai: 

1.      Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,33 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

17.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

14

 

 

 

Pasiūlymas:

2.      Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,43 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

18.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

15

 

 

 

Pasiūlymas

3.      Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse  taikomas 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui

19.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

9

 

 

 

Argumentai:

Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. 24-3137(2), kuris LRV buvo parengtas siekiant nustatyti 3 metų akcizų didinimo planą, buvo nustatyti siūlymai kasmet didinti akcizų tarifus nikotino gaminiams. Minėto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad akcizų dydžiai nustatyti atsižvelgus į tęstinę akcizų didinimo politiką bei joje nustatytą akcizų didinimo tempą.

Nustatant siūlomus akcizų tarifus, be kita ko, atsižvelgta į ES šalių patirtį - 2024 metais didesnius nei Lietuvoje akcizų tarifus cigaretėms taiko Latvija ir Estija, cigarams ir cigarilėms – Lenkija, Latvija ir Estija, o elektroninių cigarečių skysčio akcizą didinant 30 – 32 proc. kasmet, jis būtų didžiausias ES valstybėse narėse.

Vertinant nustatytinus akcizus minėtame LRV parengtame 3 metų akcizų didinimo plane vertinta nelegalios prekybos augimo rizika, kitų šalių patirtis, nikotino gaminių vartojimo tendencijos.

Atsižvelgus į tai, siūloma tikslinti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3879 (toliau – Įstatymo projektas) nustatytus akcizų tarifus nikotino gaminiams, juos nustatant pagal anksčiau apsvarstytą ir tinkamai įvertintą akcizų didinimo 3 metams planą.

Pasiūlymai: 

1.            Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 91,3 92,6 euro;“.

2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 147,7 149,7 euro už 1 000 cigarečių.“

3. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 97,7 100,5 euro;“.

4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 158 162,4 eurai už 1 000 cigarečių.“

5. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) specifinis elementas – 104,5 109 euro;“.

6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 169,1 176,2 euro už 1 000 cigarečių.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

20.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

10

 

 

 

2.            Pakeisti projekto 10 straipsnį ir išdėstyti taip:

„10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1. Cigarams ir cigarilėms taikomas 108,3 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2. Rūkomajam tabakui taikomas 121,6 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

21.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

11

 

 

 

3.             Pakeisti projekto 11 straipsnį ir išdėstyti taip:

„11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1. Cigarams ir cigarilėms taikomas 123,5 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2. Rūkomajam tabakui taikomas 131,1 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

22.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

12

 

 

 

4.            Pakeisti projekto 12 straipsnį ir išdėstyti taip:

„12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1. Cigarams ir cigarilėms taikomas 140,8 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2. Rūkomajam tabakui taikomas 141,3 148 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

23.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

13

 

 

 

5.             Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 88,2 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,33 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

24.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

14

 

 

 

6.            Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 97,9 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,43 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

25.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

15

 

 

 

7.            Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 108,7 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,56 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

26.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

16

 

 

 

8.             Pakeisti projekto 16 straipsnį ir išdėstyti taip:

„16 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas

Neapdorotam tabakui taikomas 121,6 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

 

 

 

 

 

 

 

 

 

27.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

17

 

 

 

9.            Pakeisti projekto 17 straipsnį ir išdėstyti taip:

„17 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas

Neapdorotam tabakui taikomas 131,1 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

28.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

2024-06-17

 

18

 

 

 

10.        Pakeisti projekto 18 straipsnį ir išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas

Neapdorotam tabakui taikomas 141,3 148 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui

29.

Seimo narys Vytautas Kernagis, Kęstutis Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė Širinskienė, Jonas Gudauskas, Zenonas Streikus,  Angelė Jakavonytė, Linas Slušnys, , Robertas Šarknickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,

13

2

 

 

Argumentai:

 

Elektroninių cigarečių ir jų skysčių epidemiją, ypatingai tarp nepilnamečių ir jaunų žmonių, lemia ne tik nesąžiningi jų pardavėjai, ignoruojantys teisės aktų reikalavimus, į nepilnamečius orientuoti saldūs skoniai ir kvapai, bet ir be jokios abejonės nedidelė jų kaina. Finansų ministerija Akcizų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte yra paskaičiavusi, „kad šiuo metu akcizų dalis šio produkto kainoje yra itin nedidelė – 2023 metų duomenimis, 10 kartų mažesnė nei cigarečių“. Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūlomas akcizo tarifo didinimo tempas elektroninių cigarečių skysčiams (kasmet po 60 procentų) iš esmės nekeistų esamo status quo ir leistų toliau išlaikyti nedidelę jų kainą, didelį įperkamumą ir kainos patrauklumą, ypač jauniems žmonėms, bei leistų nesąžiningiems pardavėjams ir toliau iš to pelnytis. Atsižvelgiant į tai, siūloma didinti akcizų dalį šios kategorijos produktų kainoje ir taip mažinti jų įperkamumą ir vartojimo plėtrą, ypač tarp jaunų žmonių, tuo pačiu surinkti daugiau papildomų pajamų į valstybės gynybos fondą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,40 0.63 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Pritarti

 

30.

Seimo narys Vytautas Kernagis, Kęstutis Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė Širinskienė, Jonas Gudauskas, Zenonas Streikus,  Angelė Jakavonytė, Linas Slušnys, , Robertas Šarknickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,

14

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,64 1,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Pritarti

 

31.

Seimo narys Vytautas Kernagis, Kęstutis Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė Širinskienė, Jonas Gudauskas, Zenonas Streikus,  Angelė Jakavonytė, Linas Slušnys, , Robertas Šarknickas, Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė

15

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,03 3,91 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas

Pritarti

 

32.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

13

 

 

 

Argumentai:

 

LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2), kuris buvo parengtas siekiant nustatyti trijų metų akcizų planą nikotino gaminiams, buvo numatytas nuo 30 – 32 proc. akcizų tarifo didėjimas kasmet elektroninių cigarečių skysčiui.

 

Tuo tarpu pagal Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3879 (Įstatymo projektas) nustatomas 60 proc. kasmetinis akcizų elektroninių cigarečių skysčiui augimas.

 

Pastebėtina, kad LRV siūlius 30-32 procentais didinti akcizų tarifus elektroninių cigarečių skysčiui buvo vertinta, kad nustačius tokį akcizų tarifą elektroninių cigarečių akcizas būtų didžiausias tarp kaimyninių šalių – Lenkijoje iki 2026 metų numatytas 0,13 EUR / 1 ml. akcizo tarifas, Latvijoje – tarifo augimas nuo 0,24 EUR / 1 ml. iki 0,35 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metais), Estijoje – 0,23 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metai), 30 – 32 proc. akcizų augimas būtų suderinamas su kitiems nikotino produktams siūlomais akcizų tarifais, nedidintų šešėlinės prekybos.

 

Vertinant ES šalyse skelbiamus patvirtintus ilgalaikius akcizų dydžius elektroninių cigarečių skysčiui, didžiausias ES šalyse akcizas 2027 metams numatytas Vokietijoje – 0.,32 EUR / 1 ml, tuo tarpu Įstatymo projektu siūlomas akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2027 metais sudarytų 1,03 EUR / 1 ml., kas reikštų, kad vien akcizo dydis 10 ml. el. skysčio talpai sudarytų 10,3 EUR.

 

Remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu elektroninių cigarečių skystis būna 2 ml. tūrio vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba iki 10 ml. talpose elektroninių cigarečių įrenginiams.

Praktikoje didžiausios problemos yra susijusios su vienkartinių elektroninių cigarečių paplitimu – jos labiau prieinamos nepilnamečiams, kadangi lengviau slepiamos, šalinamos (surūkiau – išmečiau), jų įsigijimas nereikalauja tokių didelių kaštų, kaip įsigyjant daugkartinius elektroninių cigarečių įrenginius.

 

Taip pat, vienkartinės elektroninės cigaretės yra daug taršesnės – jas suvartojus jos yra išmetamos kartu su plastiku, baterija ir kt.

 

Pastebėtina, kad taikant Įstatymo projekte numatytą vienodą akcizo tarifą vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, kurio būna 2 ml. bei daugkartinėms talpoms, kurios būna iki 10 ml., tokio akcizo poveikis būtu iš esmės skirtingas – 10 ml. talpas naudojančių daugkartinių elektroninių cigarečių įrenginiams akcizas  2027 metais sudarytų 10,3 EUR, kai tuo tarpu 2 ml. elektroninėms cigaretėms – 2,6 EUR. Akivaizdu, kad toks akcizo tarifas skatintų tolimesnį vienkartinių elektroninių cigarečių vartojimą bei šešėlinę prekybą, susijusią su daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams skirtu skysčiu.

 

Atsižvelgus į tai, siūlytina diferencijuoti elektroninių cigarečių skysčiui taikomus akcizus priklausomai nuo to, jis yra vienkartinėse elektroninėse cigaretėse (2 ml.) ar yra skirtas daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams.

 

Siūloma taikyti Įstatymo projekte nustatytus akcizų dydžius vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, o daugkartinio naudojimo elektroninių cigarečių pildyklėms, vienkartinėms kapsulėms ar rezervuarams numatyti LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2) numatytą akcizų didinimą 30 – 32 proc. kasmet.

 

Pasiūlymai: 

1.      Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,33 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

33.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

14

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,43 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

34.

Seimo narė Morgana Danielė

2024-06-17

15

 

 

 

Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai

1. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas.

2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse  taikomas 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.

3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“

Nepritarti

Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, A. Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                           Mindaugas Lingė

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė