LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 260
STENOGRAMA
2019 m. vasario 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį vasario 14 dienos posėdį. (Gongas)
Registracija. Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Kolegė A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, mes svarstome referendumo paskelbimo nutarimą ypatingos skubos tvarka. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo susirinkęs ir per pertrauką posėdžiavo, bet po posėdžio Seimo narys V. Gailius registravo dar vieną pasiūlymą, kurį mes norėtume apsvarstyti. Dėl to prašau vadovaudamasi Statuto normomis, jūs žinote, kad Statutas mus įpareigoja kreiptis, jeigu mes plenarinio posėdžio metu posėdžiaujame. Tiesiog prašau leisti mums surengti posėdį 14 val. 5 min. Mes apsvarstytume ir sugrįžtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas renkasi? (Balsai salėje) Galime. Nėra bendros nuomonės. Balsuojame. Kas pritaria, kad 14 val. 5 min. vyktų Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 38, prieš – 16, susilaikė 18. Komitetas eina posėdžiauti.
14.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ projektas Nr. XIIIP-3187(2) (priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, kol baigsis laikas dėl Referendumo įstatymo. Rezoliucija „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“. Kviečiu kolegą A. Gumuliauską pristatyti antrą variantą. Redakcinė komisija – A. Gumuliauskas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, A. Anušauskas, A. Nekrošius – suredagavo. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kaip minėjo pirmininkas, redakcinė komisija buvo susirinkusi ir dviejų deklaracijų pagrindu sudarė naują deklaraciją, kurioje yra pagrindiniai postulatai tiek pirmos deklaracijos, tiek antros. Redakcinė komisija pritarė šiam tekstui, jį užregistravo ir dabar laukiame jūsų reakcijos dėl šito dokumento.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Už – E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad pasaulio visuomenė reaguoja į šią deklaraciją, vis didesnį, ir labai teisingai, vis didesnį įprasminimą 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos. Labai svarbu pabrėžti šios deklaracijos sąjungininkišką su Vakarais aspektą. Ten yra atskiros frazės, kurios kalba, kad už nacių ir sovietų nusikaltimus, o ką tik buvo praūžęs karas, turi būti baudžiama, kad Lietuva, būsima Lietuva, nepriklausoma Lietuva yra sąjungininkiška valstybė su Vakarų valstybėmis ir yra demokratinė valstybė.
Šitie dalykai, kurie yra labai svarbūs šiuolaikinei visuomenei, paaiškinant Vakarų kareiviams, kurie yra šiuo metu mūsų Baltijos erdvėje, kodėl jie gina Lietuvą, yra be galo svarbūs. Todėl aš siūlyčiau komisijai ir ponui A. Gumuliauskui pabrėžti tos deklaracijos demokratijos siekio svarbą ir sąjungininkų su Vakarais svarbą, ir atsiribojimą nuo nacių ir sovietų režimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pritariame, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš. Galime balsuoti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nori A. Gumuliauskas atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Emanueli, kada mes kalbame apie Žmogaus teisių deklaraciją, ten tai, ką jūs pasakėte, yra pabrėžiama. Gal jūs nesuspėjote pasižiūrėti paskutinio teksto, tai tame tekste, ką jūs sakote, viskas yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos projekto Nr. XIIIP-3187(2), dėl rezoliucijos antro varianto. Kas palaiko šį antrąjį rezoliucijos variantą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, vienbalsiai balsavo 78 Seimo nariai, visi vienbalsiai už. Rezoliucija priimta. (Gongas)
14.07 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2300 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Atsiprašau, 1-14 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2300. J. Džiugelis iš vietos. Prašom. Ir gal pasižiūrėtume, kur yra A. Palionis? Būkite geri, susiskambinkite.
V. Ąžuolas. Prašom per mikrofoną, aš įjungiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Vietoj A. Palionio galėsiu pristatyti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar J. Džiugelis. Okay.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Tai labai trumpas įstatymo projektas. Esmė yra tokia. Šiuo metu keliantis į Kuršių neriją neįgaliesiems yra taikoma lengvata, jeigu yra specializuotas automobilis, tai yra jei automobilis turi, pavyzdžiui, rankinį valdymą arba kitą specialiąją techniką, tokiu atveju kompensacija yra taikoma.
Jei neįgalusis, kuris lygiai taip pat gali vairuoti ir nepritaikytą automobilį, keliasi į Kuršių neriją, už tai jam tenka mokėti visą perkėlimo kainą pirmyn ir atgal. Mano įstatymo projekto esmė yra, kad jeigu neįgalusis turi neįgaliojo statymo kortelę, jis turi galimybę statyti automobilį parkavimo vietoje, skirtoje neįgaliesiems, jam lygiai taip pat nebus poreikio mokėti perkėlos mokesčio. Kviečiu pritarti ir atsakysiu į klausimus, jeigu jų bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių po pateikimo klausti. Gerbiami kolegos, ar galėtume?.. Balsuoti norite? Motyvai.
Už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gana paprastas klausimas. Ne mašina lemia žmogaus gebėjimą judėti, bet žmogaus galia arba negalia. Tai mes neturėtume pagal mašiną nustatyti nuolaidos, turėtume pagal žmogaus gebėjimą judėti. Tai visi, kurie turi teisę į neįgaliojo pažymėjimą ir parkavimo vietas nemokamai, turėtų teisę keltis ir būti kompensuojami iš valstybės sąnaudų.
Kviesčiau pritarti, nes Neringa nėra pasiekiama kartais net ir viduriniosios klasės atstovams, nes yra labai pabranginta Neringos aplinkosauginė rinkliava. Man atrodo, jos prieinamumas turėtų būti kur kas didesnis, ypač tiems, kurie negali naudotis viešojo transporto sistemomis ir turi važiuoti savo automobiliais. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš. Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2300 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Pirmininke, pritariate?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Teisės departamentas rekomenduoja ir tai susiję su finansų ir tvarkos pakeitimu, tad siūlau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Seimo vardu dabar.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje.
14.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3189 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu V. Ąžuolą tęsti projekto Nr. XIIIP-3189 pateikimą, ir po to projektas Nr. XIIIP-3170. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pagrindiniai pakeitimai būtų 4 ir 9 straipsnių dalies kelių priežiūros ir plėtros finansavimo sąlygų. Labiausiai atkreiptinas dėmesys yra į žvyrkelius, nes šiuo metu regioninių žvyrkelių yra 7,5 tūkst. kilometrų, per ketverius metus bus išasfaltuota apie 1 tūkst. 700 kilometrų, o savivaldybių žvyrkelių yra virš 40 tūkst. kilometrų. Tai ta situacija…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, turiu jus pertraukti. Jūs jau projektą teikiate, o mums dar reikia pakeisti sesijos darbų programą, gerai? Dėl sesijos darbų programos projektas Nr. XIIIP-3189.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai labai trumpai – kad įtrauktume į sesijos darbų programą, o po to pateikčiau šitą projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Ne!“) Negalime. Prašom. Nori J. Razma. Prašom užsirašyti. J. Razma – prieš. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto kreipčiausi į valdančiuosius, ypač į Socialdemokratų darbo frakcijos narius, kviesdamas nesielgti taip bailiai. Kai per priėmimą dėl jūsų projekto buvo truputėlį padidintas tas procentas, jūs nebedrįstate balsuoti per priėmimą, nesiregistruojate. Na, tai nerimtai atrodo, kai valdantieji nesiregistruoja. Tai aš siūlyčiau: jeigu jau ten susiskaičiavote ir matote, kad nėra galimybių tiek skirti, balsuokite prieš, apsispręskime dėl to projekto, tada tvarka, eisite su šiuo projektu. Dabar juokingai atrodo. Neriate į krūmus, nebalsuojate, čia teikiate kitą su šiek tiek mažesniu procentu. Na, tokio vaikiško elgesio aš neatsimenu nė per vieną laikotarpį. Kaip valdantiesiems reikėtų elgtis solidžiai, tvirtai – arba taip, arba taip, susiskaičiuoti, kokios yra galimybės, kokia jūsų politinė valia, ir būti nuosekliems. Siūlau nepritarti šiam baikštumą iliustruojančiam veiksmui.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis – už. Primenu, kad kalbame apie sesijos darbų programą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš galbūt retokai kada pritariu konservatoriams, bet vis dėlto, man atrodo, ar kokią nors darbo grupę reikėtų sudaryti, bet surasti bendrą sprendimą, kaip didinti kelių finansavimą. Niekada procentas nuo surenkamų pajamų nuo degalų akcizo nebuvo žemas. Vis dėlto krizė baigėsi, vis dėlto keliai yra valstybės veidas, aš manau, kad reikės rasti daugiau lėšų, kaip gerinti kelių būklę: tiesti naujus ir juos remontuoti.
Čia yra visiškai kosmetinės pataisos, jos šiek tiek gerina situaciją, bet iš esmės situacijos nesprendžia. Gal reikia pritarti šiam siūlymui, bet tikrai nesustoti ties šiuo siūlymu ir iš principo ieškoti sprendimo, kaip surasti daugiau lėšų keliams finansuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro sutarimo. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3189. Čia dėl sesijos darbų programos pakeitimo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 59, prieš – 4, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Po pateikimo pritarėme. Dabar svarstymas. Nėra norinčių kalbėti? Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti? Kompiuteris nespėja. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3189. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje) Ne. Dėl programos pakeitimo, taip. (Balsai salėje) Taip, dėl nutarimo. Taip, taip, dėl nutarimo, aš pabrėžiau. Po to dar bus pristatyta. (Balsas salėje: „Jau pristatė.“) Ne, ne, ne. Turime laikytis tvarkos. Negalime pristatyti, kol nepakeitėme programos.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 17. Programą pakeitėme.
14.16 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3170 (pateikimas)
Kviečiu V. Ąžuolą pristatyti dar kartą trumpai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-3170. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš labai trumpai tada pristatyčiau, kad apima du straipsnius. Pirmas straipsnis būtų, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. šiai bendrai programai būtų skiriama 50 %, nuo 2021 metų – 52 %. Šie procentų padidėjimai nukeliautų į – Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelio asfaltavimo programai finansuoti skiriama. Tai būtų tikslingas skyrimas savivaldybių žvyrkelių programai ir jiems asfaltuoti. Tai būtų labai tvarus projektas, kuris kiekvienais metais gautų atitinkamą dalį iš akcizo. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Nepabėkite. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto prisidedu prie J. Razmos abejonių, kad buvo galima ir kitaip – kultūringiau pasielgti, teikiant savo pataisas, buvo galima su tuo įstatymu dar padirbėti ir taip spręsti klausimą. Bet aš noriu paklausti apie tuos procentukus, nes jau vienas iš mūsų kolegų siūlo kitus procentus skirti pagal tą 3 straipsnį Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti skiriama 2 %. Jis siūlo įrašyti jau 4 %. Kokia suma susidarytų? Kokia bendra procentais suma būtų atsižvelgiant į tą finansavimą, kuris buvo skiriamas žvyrkeliams, ar čia padidėjimas, ar ne, nes Kelių fondo lėšos šiek tiek vis kažkaip mažėja?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gal trumpai ir atsakyčiau. Kadangi tokios specialiosios programos savivaldybių žvyrkeliams anksčiau nebuvo, tai nuo šių metų tik atsirado ta sąvoka, kad tiems žvyrkeliams reikėtų atskirai skirti. Šiuo metu yra skirta 10 mln. savivaldybių žvyrkeliams asfaltuoti. Jeigu žiūrėtume į procentus, tai 2 % sudarytų plius minus apie 16 mln., o 4 % sudarytų apie 30 mln. Bet jeigu juos padvigubintume, tai tada viskas būtų dvigubai – apie 70 mln. Bet suprantant ir Finansų ministeriją, kad tokių išteklių taip staigiai padidinti tikrai nėra, čia buvo toks kompromisas rastas mažesnių sumų.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėl grįžtu prie to paties. Ar nebūtų vis dėlto racionaliau luktelti su jūsų nauja iniciatyva, kol nėra apsispręsta dėl tos pirminės iniciatyvos? Ar jūs manote, kad 55 %, kurie būtų pagal aną projektą, dėl kurio nebaigėme balsavimo, čia jau būtų per daug keliams, ir kad pakanka 52 %? Aš taip nemanau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne. Iš tikrųjų keliams per daug niekada nebūtų, bet reikia labai atsižvelgti ir į finansines galimybes. Sakykim, po dvejų metų apie 30 mln. dar yra galimybių surasti skirti tam, o 70 mln. jau būtų per didelė našta biudžetui. Vėl gali atsitikti taip, kad būtų dalis lėšų įšaldoma ir tie pinigai nepakliūtų. Bet pagrindinis mūsų tikslas ir buvo – sukurti specialiąją savivaldybės žvyrkelių programą, kad ji būtų tvari ir kiekvienais metais tai programai būtų skiriamos lėšos. Aname projekte nebuvo to išskyrimo, 3 punkto nebuvo 9 straipsnyje. Nebuvo tenai, tuo ir skiriasi.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius. Prašau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolega, žvyrkelių programa buvo ir seniau, nereikia to pamiršti ir neigti. Ar jūs nemanote, kad būtų geriau (kiek aš žinau, J. Razmos pasiūlymai), kad jie būtų sujungti ir būtų mažiau diskusijų, būtumėte prieš tai padiskutavę ir sujungę, su bendru projektu ėję?
Dar vienas. Praėjusiais metais Kelių direkcija vis dėlto vangiai vykdė tą programą. Ar tikimasi, kad ji geriau vykdys, ar bus didesnė kontrolė, nes šiuo metu mes girdime iš susisiekimo ministro tik optimistinius šūkius, tačiau darbai atsilieka nuo tų šūkių?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų gal ir pasakysiu, kad yra regionų žvyrkelių programa, tai yra šiek tiek… ten regioniniai žvyrkeliai asfaltuojami. Taip, ten stringa, su rangovais yra problemų, kitų rūpesčių yra. Bet šio projekto tikslas buvo savivaldybių žvyrkeliai, kad jie būtų atskirti nuo regioninių žvyrkelių, kad jų nemaišytume. Savivaldybių žvyrkelių programos anksčiau nebuvo. Tik nuo šių metų pradėta ir tai įtvirtintų pastovumą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš prisimenu, dar A. Butkevičiui būnant susisiekimo ministru mes buvome išasfaltavę turbūt didžiausias iki šiol žvyrkelių atkarpas ir tuo džiaugiamės. Iš dalies galima pritarti jūsų čia dabar grupės Seimo narių teikiamam atskyrimui, kad ir savivaldybių žvyrkeliai. Man labiausiai kelia nerimą procentai, kuriuos mes numatome. Kaip jūs įsivaizduojate ir galvojate, kiek į priekį žengs elektromobiliai, jeigu mes galvojame apie ekologinę pažangą ir manome, kad mažės, ypač Europoje dabar priimant sprendimus dėl dyzelio naudojimo, akcizų gali būti mažėjimas arba ne toks augimas, kokio tikėjomės. Ar nebūtų iš tikrųjų teisinga, ką kolegos siūlo savo pirminiame projekte, vis dėlto tą procentą didinti ne 52 %, o 55 %? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tą ir sakėme. Pagal dabartinę situaciją tokių galimybių skirti ne 32, o 70 mln. kol kas tikrai neturime. O dėl pačios apmokestinimo sistemos, kitos šalys, tokios kaip Norvegija, dar kitos šalys, jau ne vien nuo akcizo, o pereina labiau prie kelių mokesčio. Ta forma, ar nuo kuro surinksime akcizą, ar nuo kelių mokesčio didesnę sumą surinksime, tą per laikmetį tikrai teks keisti, bet šiandien finansinės galimybės yra tokios, kokios yra.
PIRMININKAS. Kolegos, yra norinčių kalbėti už. Ačiū V. Ąžuolui. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad gal nepritarti neišeina, vis tiek yra tam tikra suma didinamas finansavimas ir 32 mln. yra pinigai. Bet gal tada reikėtų ryžtis, kad keliai tikrai būtų labiau prižiūrimi, tikrai daugiau skiriama lėšų, įvesti automobilio mokestį, tegul jis bus nedidelis. Tikrai turime kokį nors konstitucinį įstatymą priimti ar ką, kad tie pinigai atitektų keliams, nes dabar, atrodo, akcizo mokestis, surenkamas nuo degalų, turėtų atitekti visas keliams tiesti, bet nuolat jis yra kaitaliojamas.
Manau, kad turime ieškoti kokios nors išeities, nes pažiūrėkime į kaimyninę savo šalį Lenkiją, iš kurios daugelis mūsų juokėmės sovietmečiu, bet šiandien Lenkija tampa pavyzdžiu, kiek skiriama lėšų, kaip tvarkomi keliai. Tikrai tai yra pavyzdys. Pavyzdys Lenkija yra ne tik šioje srityje. Mes tikrai turime tam skirti nemažai dėmesio ir rasti kokį nors sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Be abejo, aš tikrai būčiau už, jeigu šitas projektas būtų atsiradęs tuščioje erdvėje, nes jis šiek tiek didina Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Be abejo, pritariu ir tam, kad ir savivaldybių žvyrkeliams, ta specifinė programa turi būti, nes ten padėtis yra dar blogesnė negu krašto kelių.
Bet, kolegos, aš dar kartą pabrėžiu. Yra nebaigtas priėmimas kito projekto, kur yra truputį didesni procentai: ne 52 % akcizo pajamų, o 55 % tai bendrai programai ir ne 2 % ar 4 %, o 5 % savivaldybių kelių programai. Vis dėlto reikėtų apsispręsti dėl ano projekto, kuris keliams yra palankesnis. Aš manau, kad tikrai dėl tų pokyčių biudžetas nesugriūtų. Niekada nėra buvęs mažesnis atskaitymas, neimant šios kadencijos, ankstesnių kadencijų, kad būtų mažiau kaip 55 % atskaitymų. O jūs siūlote tik 50 % ir 52 %. Tai yra mizeris, palyginti su susikaupusiais poreikiais, kuriuos reikia spręsti, nes paskui kaštai bus dar didesni. Dėl tų aplinkybių aš susilaikau, tikėdamasis, kad vis dėlto rasis valia dėl to geresnio projekto priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3170. Kas palaiko projektą po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, dar turime maždaug 10 minučių, kol pasibaigs pertrauka dėl Referendumo įstatymo, trijų valandų pertrauka. Baigsis maždaug po 10 minučių.
14.27 val.
Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2473(2), Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2474(2), Bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2475(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2473. Toliau kiti lydimieji įstatymai: 2-1.2 – projektas Nr. XIIIP-2474 ir projektas Nr. XIIIP-2475. V. Gailius? Kolega V. Gailius. Baudžiamojo kodekso eilė įstatymų, trejetukas. Prašom, kolega. Svarstymas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad buvau neatidus.
Gerbiami kolegos, prieš svarstymą norėčiau bendrą apžvalgą ir visų pirma priminti, kad 2017 metais spalio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas perdavė Lietuvos Respublikai naujas peticijas, kuriose asmenys skundžiasi Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu dėl Lietuvos nacionalinės teisės aktuose nesančios realios galimybės siekti paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo klausymus, svarstė šiuos tris projektus. Baudžiamojo įstatymo projekte, Baudžiamojo kodekso naujoje redakcijoje nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmės laiką, klausimą dėl pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausmės sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, atsižvelgdamas į riziką, elgesį, bausmės tikslų poveikį nuteistajam ir žalos atlyginimo klausimą. Kas labai svarbu, Baudžiamojo proceso kodekse numatyta bylų nagrinėjimo vieta ir Bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės, kaip nuteistasis iki gyvos galvos ne vėliau kaip po 20 metų laisvės atėmimo bausmės gali teikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą ir kokia tvarka jis yra nagrinėjamas. Aš tokią įžangą į svarstymą, kad kolegoms būtų lengviau prisiminti.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Kas pristatys? Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, kolegos, Žmogaus teisių komitetas pritarė minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl projekto Nr. XIIIP-2473 pataisų nėra. Galime balsuoti po svarstymo? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo?.. Atsiprašau, motyvai. Nėra.
Kas pritaria po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2473, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Kitas susijęs projektas Nr. XIIIP-2474. Yra pataisų.
Dėl 1 straipsnio pateikė Seimo narys N. Puteikis. Galite pristatyti savo pasiūlymą? (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (MSNG). Išspręsta? Gerai, sako, kad išspręsta.
PIRMININKAS. Nereikia svarstyti? Prašom. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų komitetas sistemiškai svarstė visus tris teisės aktų projektus ir daugybė pasiūlymų išspręsta. Jūsų atstovai dalyvavo klausymuose, yra sutarta.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne.
PIRMININKAS. Ne. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Ir kitas susijęs įstatymo projektas Nr. XIIIP-2475. Taip pat yra kolegos N. Puteikio pataisa. Prašom, N. Puteikis. Komitetas pritarė iš dalies. Tas tenkina? Gerai, ačiū.
Kolegos, galime balsuoti po svarstymo dėl Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2475? Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
14.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-3222(2) (svarstymas)
Grįžtame prie 1-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projekto Nr. XIIIP-3222. (Balsai salėje) Trys valandos yra praėjusios, mane informavo. Prašau? (Balsai salėje)
Kolegė A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, ką tik baigėsi Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Išvada yra įregistruota, bet dar norėtume kokį pusvalandį pažiūrėti Seimo narių pasiūlymus, ypač paskutiniuosius, registruotus visai neseniai. Tai pusės valandos pertraukos prašyčiau.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu sutikti? Galime. Ačiū. Pusės valandos pertrauka ir einame toliau, kolegos.
14.34 val.
Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964(2).
Kviesčiau J. Rimkų. Ar yra J. Rimkus? Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas. Prašom.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo pakeitimo projektą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar yra norinčių? Nėra pasiūlymų, kaip suprantu. Už norėtų T. Tomilinas. Prašom, Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes mes retai šiuo metu keičiame Darbo kodeksą, bet šiuo klausimu yra pasiektas Trišalės tarybos sutarimas – ir verslas, ir Vyriausybė, ir profesinės sąjungos patobulintam projektui pritarė.
Mes, galima sakyti, padarėme šiokią tokią klaidą, priėmę Darbo kodeksą, nes nenumatėme tokios situacijos, kai profesinės sąjungos nebeturės galimybės steigti padalinių įmonėse, ir tai apsunkino profesinių sąjungų veiklą. Todėl mes turime ištaisyti šią, sakyčiau, techninę klaidą. Gerai, kad mes dėl jos diskutavome, buvo specialus Trišalės tarybos posėdis, išsakytos visos nuomonės ir pasiektas kompromisas, kurį aš labai gerbiu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Ačiū pranešėjui. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2964. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
14.37 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1772(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1772(2). Kviečiu į tribūną P. Nevulį, Aplinkos apsaugos komitetas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, minėtą įstatymo projektą Aplinkos apsaugos komitetas svarstė lapkričio 14 dieną ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas. Nematau A. Palionio. Kas galėtų pristatyti, pirmininke? Prašom. Parama daugiabučiams atnaujinti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, o įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori kalbėti V. Vingrienė. Kviečiu į tribūną Virginiją. Virginija, kviečiu į tribūną dėl valstybės paramos daugiabučiams. Esate užsirašiusi pasisakyti. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti galimybes renovuojant ir modernizuojant daugiabučius atskirai modernizuoti šilumos punktus ir gauti tam paramą. Tai būtų etatinės renovacijos dėmuo, leidžiantis sutaupyti šilumos energiją daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip ženkliai sumažinantis gyventojų išlaidas už šildymą. Ši valstybės parama numatyta tik kompleksinei renovacijai, tai yra kai renovuojamas fasadas ir kitos konstrukcijos. Tik tuo atveju galima parama už šilumos punktus arba šilumos paskirstymą. Gyventojai, norintys renovuoti ar pertvarkyti, subalansuoti šilumos sistemas, turėtų savomis lėšomis tai daryti. Taigi siūlome, kad gyventojams, nusprendusiems nelaukti pastato fasado renovacijos ir modernizuoti šilumos punktus, būtų kompensuojama 30 % įdėtų investicijų. Tai padidintų energijos efektyvumą ir užtikrintų subalansuotą jos naudojimą, taip pat sumažintų CO2 emisiją ir leistų sutaupyti apie 25 % lėšų. Pataisa aktualiausia žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti kompleksiškai, arba kultūros paveldo teritorijoje. Tarkim, Senamiestyje, kur apskritai fasado renovacija neleidžiama.
Svarbu pažymėti, kad daugiabučių gyventojai, nusprendę šio etapo paramą gauti, išlaikytų galimybę pretenduoti į paramą per tolimesnius renovacijos etapus, taip pat, jeigu jie įsitikinę taupymo efektyvumu ryžtųsi taupyti toliau, tai yra galimybė gauti paramą tolimesnei renovacijai taip pat išliktų.
Parama mažajai renovacijai sudarys sąlygas, kad valstybės parama pasiektų kur kas daugiau daugiabučių namų gyventojų, o valstybei sumažės finansinė našta, susidaranti dėl šiandien mokamos kompensacijos, tarkim, mažesnes pajamas gaunantiems už šildymą.
Atkreipiamas dėmesys, kad kompleksinės renovacijos parama leidžia atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet. Renovuotinų daugiabučių yra apie 20 tūkst. šiandien. Taip pat šiandien yra beveik 4 tūkst. nemodernizuotų šilumos punktų, stokojančių funkcionalumo automatiškai reguliuoti pastato šilumą priklausomai nuo lauko temperatūros. Atitinkamai tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma tarp vartotojų yra paskirstoma netolygiai. Juose taip pat egzistuoja didelis jautrumas šilumos punktų gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas yra 15 % mažesnis nei pastatuose, kuriuose šilumos punktai renovuoti.
Todėl kviečiu, kolegos, palaikyti šią pataisą ir tikrai sudaryti galimybę gauti paramą daugiabučių gyventojams, kurie iš tiesų ryžtasi renovuoti būtent šilumos paskirstymą. Taip būtų taupomos lėšos ir aplinkosauginiu požiūriu sprendžiami klausimai. Išties tas klausimas yra labai svarbus, ypač Lietuvos regionų gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Mažeiką dalyvauti diskusijoje. Prašom, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, išties noriu pakalbėti, nes po pateikimo gavome Vyriausybės išvadą. Pirminėje išvadoje Vyriausybė nepritarė šiai mažajai renovacijai, tačiau tikriausiai po didesnių diskusijų, po argumentų ministerija įsiklausė ir šiandien… Mes vakar komitete priėmėme Klimato kaitos programą 2019 metų ir toje programoje yra numatyti 5 mln. būtent mažajai renovacijai. Tai reiškia, kad padaryti žingsniai ir namų darbai rodo, kad jau šiemet būtų galima pasinaudoti šia programa.
Noriu tiktai papildyti, ką paminėjo kolegė Virginija, kad iš tiesų, taikant kompleksinę renovaciją, mes kalbame apie 500 daugiabučių, o pridėjus mažąją renovaciją, galėtume šį skaičių padidinti dar apie 1 tūkst. 500. Iš tiesų tai paliestų tikrai daug didesnį, platesnį ratą daugiabučių namų gyventojų, kurie tikrai sutaupytų tiek energijos, tiek savo šeimos lėšų. Iš tiesų kviečiu pritarti. Tuo labiau kad namų darbai yra padaryti tiek ministerijos, tiek suderintas finansavimas ir ši programa yra visiškai parengta startuoti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Už norėtų M. Majauskas. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau pritarti šiam projektui ir paaiškinsiu kodėl.
Iš tikrųjų tiek Vilniaus, tiek Kauno senamiestyje yra labai daug pastatų, kurių renovacija labai brangiai kainuoja, ypač brangiai kainuoja fasadas. Sudėjus visus renovacijos kaštus, ne visuomet pavyksta pasiekti tokį patį efektyvumą, kokį galima pasiekti investavus tą pačią pinigų sumą tiesiog į daugiabutį kur nors Šeškinėje ar Šančiuose. Todėl siūlymas leisti renovuoti tik galbūt šilumos punktus ar tam tikras namo dalis leistų pasiekti tą patį efektyvumo rodiklį nerenovuojant viso namo fasado. Toks projektas būtų be galo reikalingas ir naudingas tiems žmonėms, kurie gyvena didžiųjų miestų senamiesčiuose, jie galėtų renovuoti tik tam tikrą dalį pastato ir pasiekti reikalingą efektyvumą. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1772, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos!
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1772.
14.46 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2694(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2695(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2696(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3 klausimai – projektai Nr. XIIIP-2694, Nr. XIIIP-2695, Nr. XIIIP-2696. Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu K. Mažeiką. (Balsai salėje) Ir lydimieji bus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas, Miškų įstatymas. Prašau, pirmininke. Svarstymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė gruodžio 19 dieną ir siūlome pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Dėl Žemės įstatymo. Taip pat siūloma pritarti šiam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir lyginamajam variantui. Pritarta bendru sutarimu.
Lygiai toks pat dėl Miškų įstatymo komiteto sprendimas – pritarti projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komitetas. P. Čimbaras arba kas nors iš Kaimo reikalų komiteto. Kaimo reikalų komitetas. Kas galėtų pristatyti? Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas svarstė įstatymų projektus. Priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2694, siūlo pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo ir tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl lydimojo Žemės įstatymo projekto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2695 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Dėl Miškų įstatymo projekto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2696 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Ar galėtume po svarstymo balsuoti dėl visų trijų? Ačiū. Balsuojame. Kas pritaria po svarstymo įstatymų projektams Nr. XIIIP-2694, Nr. XIIIP-2695 ir Nr. XIIIP-2696, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo. Čia viskas gerai.
14.51 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2017, Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2018 (pateikimas)
Kolegos, kiti darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – projektai Nr. XIIIP-2017 ir Nr. XIIIP-2018. Kviečiu sveikatos apsaugos ministrą kolegą A. Verygą pateikti abu įstatymus. Prašom, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju gerbiamam posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, teikiami Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, kurių tikslas yra taupyti valstybės biudžeto lėšas ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesto įpareigojimo sukurti naują pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą, kadangi nėra tikslinga kurti naujus registrus, jeigu galima naudotis jau sukurtais registrais. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registras yra sukurtas 2015 metais. Jo objektai yra žmogaus audinių ląstelių ir organų donorų bei recipientų duomenų kaupimas, todėl netikslinga ir neracionalu būtų kurti dar atskirą pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą ir tuos duomenis, kurie yra numatyti tame numatomame kurti registre, būtų galima kaupti jau minėtame egzistuojančiame registre. Tokiu būdu mes taupytume ir biudžeto lėšas, ir iš tiesų geriau panaudotume jau esamas sistemas. Kviesčiau kolegas pritarti ir palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Nėra norinčių paklausti. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti po pateikimo? Ačiū, ministre. Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti dėl abiejų projektų po pateikimo? Kas pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-2017 ir Nr. XIIIP-2018, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, suprantama. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje.
14.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3002 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kiti darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2 klausimai. Pirmiausia – Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos pakeitimo. Kviečiu M. Majauską. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. M. Majauskas kviečiamas pateikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, taip pat pratęsdamas sveikatos apsaugos ministro pradėtą temą dėl pagalbinio apvaisinimo, čia teikiu siūlymą, kuriuo būtų palengvinta situacija šeimoms. Šiandien yra daug šeimų, kurios negali susilaukti vaikų…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). (Aš tik pabaigsiu sakinį, jeigu galima.) …kurios yra įpareigotos šaldyti embrionus amžinai ir pačios už tai susimokėti. Todėl teikiu siūlymą įtraukti į Lietuvos Respublikos rudens sesijos darbų programą pakeitimo projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Atsiprašau, ačiū. Nėra norinčių paklausti. Kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ne? (Balsai salėje) Galime. Po svarstymo. Negalime? (Balsai salėje) Prašom. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria Seimo nutarimui pakeisti sesijos darbų programą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl programos, po to jau eisime prie įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Du sakinius spėjau, bent tiek gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 26, prieš – 21. Nepritarta. Ir negalime, aišku, 2-6.2 klausimo.
14.57 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 5, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1277(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3204 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimai 2-7.1, 2-7.2. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Sveikatos draudimo, taip? Kviečiu V. Čmilytę-Nielsen. Prašom, Viktorija. Pateikimas. (Balsai salėje) Čia pateikimas, taip.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, teikiu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1277(2) ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3204.
Šių projektų rengimą paskatino kelios priežastys. Pirmiausia – tai šios kadencijos Seimo priimta įstatymo nuostata, kuri sukuria prievolę nevaisingoms poroms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūra, amžinai saugoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus embrionus. Ši prievolė, žinia, yra neterminuota ir praktikoje reiškia, kad šeimos ar poros yra įpareigotos kas mėnesį mokėti apie 30 eurų už embrionų šaldymą ir, skaitant mūsų priimtą įstatymą pažodžiui, tai privalo daryti iki gyvenimo pabaigos.
Taigi savo siūlymu nekvestionuoju Seimo daugumos priimto sprendimo, kad sukurti embrionai privalo būti amžinai šaldomi, tačiau siūlau numatyti, kad valstybė po dvejų metų nuo embrionų sukūrimo perimtų embrionų šaldymo kaštus. Manau, kad toks sprendimas būtų paskata nevaisingoms poroms drąsiau kreiptis į gydytojus ir pasinaudoti galimybe susilaukti vaikų ir, žinoma, pagerinti demografinę mūsų šalies situaciją.
Kitas mano siūlymas yra susijęs su onkologinių ligonių vaisingumo išsaugojimo kaštų padengimu. Siūlau visiškai finansuoti visas būtinas nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo ir šių ląstelių paėmimo procedūras, įskaitant vaistus, taikomus sunkiems ligoniams.
Norėčiau pabrėžti, kad tokių ligonių, kuriems šios procedūros aktualios, skaičius yra labai ribotas. Mes kalbame ne apie tūkstančius, bet greičiau apie dešimtis žmonių per metus. Tačiau tokiu būdu būtų siunčiamas signalas, kad šie žmonės mums rūpi ir kad suteikia viltį ateityje susilaukti vaikų ir, žinoma, gyventi visavertį gyvenimą.
Taip pat norėčiau pacituoti Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d., 7 punktą, kuriame teigiama: „Demografinė padėtis ragina spręsti ir su nevaisingumu susijusias problemas. Esame įsitikinę, kad darniai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos prioritetas – nevaisingumo priežasčių prevencija, profilaktinės priemonės, padedančios išlaikyti vaisingumą, bei nevaisingumą sukeliančių ligų gydymas.“
Taigi šiandien tikrai kviesčiau nepalikti nevaisingų porų, onkologinių ligonių, turinčių viltį ateityje susilaukti vaikų, likimo valiai. Manau, kad mūsų realus rūpestis šeimomis, demografine situacija ir Lietuvos ateitimi įpareigoja mus tai daryti. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. R. J. Dagys pirmasis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, tikrai nepradėsime čia šito metodo etinės pusės diskusijos dėl gyvybės išsaugojimo ir visa kita. Aš norėjau paklausti jūsų dėl tos antros dalies, kurią jūs paminėjote. Kokias jūs ligas konkrečiai turite omeny, kai kalbate apie onkologines, ir kas ten yra susiję su gyvybe? Aš nesupratau, ar tai yra visiškai atskira tema, ar čia yra?.. Apie vėžį kur kalbėjote.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Tema yra susijusi su vaisingumo išsaugojimu. Kalbama apie tai, kad jauni pacientai, kuriems yra taikomi chemoterapijos kursai, turi galimybę šaldyti lytines ląsteles ir vėliau, pasibaigus gydymui, ateityje susilaukti vaikų. Šiuo metu visa tai gula ant jų pačių pečių, ir aš manyčiau, kad mes galime… (Balsai salėje) Kaip? Apie ląsteles. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, jūs galite su juo susipažinti.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs vis tiek sulauktumėte tokio klausimo dėl kaštų. Kiek šie valstybės įsipareigojimai atsieitų, ar nebus gąsdinantys skaičiai, kad mes galėtume lengviau priimti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Šiuo metu, pirminiais vertinimais, mes kalbėtume apie 0,5 mln. eurų per metus, tačiau manyčiau, kad Vyriausybė turėtų įvertinti. Jums pritarus šiam įstatymo projektui po pateikimo, pati prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tiesų labai džiaugiuosi, kad yra dar vienas įstatymo projektas, kuris yra labai panašus į tą, kurį aš teikiau, deja, man neleido jo net pristatyti, bet aš džiaugiuosi, kad yra jūsų, ir tikrai labai palaikysiu jūsų siūlymą. O siūlymas, man atrodo, yra labai svarbus, nes jis užtikrina, kad asmenys, kurie negali susilaukti vaikų, nebūtų užkraunami papildoma našta saugoti embrionus amžinai ir už tai amžinai mokėti. Mano klausimas yra jums, kiek, jūsų manymu, šiuo metu porų susiduria su tokia situacija, ir apie kokius kaštus kalbame per metus, kiek jiems tos konkrečiai saugojimo procedūros gali kainuoti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamas kolega, dėl kaštų aš ką tik atsakiau, kad, tokiais pirminiais vertinimais, galėtume kalbėti apie 0,5 mln. eurų per metus, bet vėlgi prašyčiau…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kiek porai kainuotų, o ne valstybei?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Porai per mėnesį kainuoja apie 30 eurų. Ši kaina nesikeitė, ir tikrai būna situacijų, kai šeimos jau susilaukia vaikų, kartais ne vieno vaiko, dvynukų, trynukų po pagalbinio apvaisinimo procedūros, ir vis dar yra įpareigoti, žinoma, iki, sakykime taip, gyvenimo pabaigos mokėti tuos 30 eurų per mėnesį. Mano manymu, tai yra neteisinga, ir mes turėtume šią situaciją taisyti.
O apskritai apie 50 tūkst. porų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problemomis. Tai nereiškia, kad joms visoms reikalinga šita procedūra, tačiau skaičiai yra tikrai dideli. Noriu pabrėžti, kad kalbame ne tik apie, tarkime, vyresnio amžiaus poras, bet ir apie visai jaunus žmones. Todėl ši problema yra aktuali.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų M. Majauskas – už. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Na, valstiečiai gali nepritarti įstatymų projektams, bet negalės išjungti, tikiuosi, man mikrofono ir aš galėsiu pasakyti viską, ką iš tikrųjų norėjau pasakyti ir ką galvoju apie sprendimus įpareigoti šaldyti embrionus amžinai ir dar priversti poras už tai susimokėti.
Mes puikiai žinome, kad noras turėti vaikų yra vienas iš prigimtinių ir tauriausių instinktų. Deja, norai ne visada sutampa su realybe, ir didelė dalis porų, kaip girdėjome, apie 50 tūkst. porų Lietuvoje negali susilaukti vaikų. Tam yra daugybė priemonių, ir mes kompensuojame įvairias procedūras, bet įpareigojimas amžinai šaldyti embrionus iš tikrųjų yra perteklinis reikalavimas ir perteklinė našta poroms, kurios ir taip susiduria su labai rimtais moraliniais sunkumais, o čia dar ir sveikatos, ir finansiniais iššūkiais.
Iš tiesų nuo 2017 metų maždaug 170 porų susilaukė 237 kūdikių ir tai yra geras rezultatas ir labai gerai. Paskatinkime daugiau, bet neapribokime tik turtingoms šeimoms, palikime galimybę visiems, nes taip, kaip šiandien įstatymas parašytas, tik turtingiausi gali sau leisti šią procedūrą, nes kiekvienais metais jie gali mokėti nuo 360 eurų iki 1 tūkst. 200 eurų už šaldymą. Ir tai yra kiekvienais metais.
Jeigu mes kalbame apie iki 18 metų, iki pilnametystės, tai yra apie 6 tūkst. 500 eurų šeimai, kuriai ir užkraunama finansinė našta. Už tuos pinigus šeima galėtų apmokėti vaiko aukštąjį išsilavinimą čia, Lietuvoje, bet ji tokios galimybės neturės, nes mes užkrauname jai įpareigojimą šaldyti embrionus amžinai. Man atrodo, kad šitą finansinę naštą turėtų prisiimti valstybė, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, A. Širinskienė – prieš. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, šiandien popietinėje darbotvarkėje mes turėsime seriją pavyzdžių, kaip kilniomis idėjomis prisidengiant siekiama ne visai kilnių tikslų. Turėsime įstatymo projektą, kuriuo, prisidengiant pagalba jauniems žmonėms, bus bandoma legalizuoti vidutinius narkotikų kiekius, prilyginant juos dopingui.
Šitoje situacijoje taip pat visi puikiai suprantame, kad pagalba nevaisingiems žmonėms yra labai reikalinga, tačiau greta, šalimais, tame pačiame projekte prisidengiant pagalba (o kompensuoti ir dabar ministerijai niekas netrukdo, Seimo sprendimo nereikia) bandoma įteisinti ir kitą dalyką, į kurį atkreipia dėmesį ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tai yra atlyginimą už lytines ląsteles.
Teisės departamentas tiesiog sako, kad tokios nuostatos, kokios yra siūlomos gerbiamos V. Čmilytės projekte, nedera su lytinių ląstelių neatlygintinumo principu, nes tiek pats įstatymas, tiek ir donorystės tvarką nustatantys teisės aktai, taip pat ir Europos Sąjungos direktyvos sako, kad donorystė negali būti atlyginama. Lytinės ląstelės, žmogaus organai, audiniai negali būti perkami. Čia, greta prisidengimo kilniu tikslu padėti šeimoms, atsiranda ir nuostatos, kad mes kompensuokime už lytines ląsteles. Įspūdis, kad yra įteisinama prekyba lytinėmis ląstelėmis, susidaro ne tik man, bet susidaro ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentui.
Manau, tai tikrai labai nevykęs įstatymo pavyzdys, kai manipuliuojant žmonių jausmais, bandant sudaryti įspūdį, kad jiems valstybė nepadeda, nes tikrai Vyriausybė ir ministerija pagal Sveikatos draudimo įstatymą ir dabar gali priimti kompensavimą ir paslaugos žmonėms yra kompensuojamos, tiesiog prisidengiant kilniais tikslais norima išnaudoti neturtingas moteris, nes visame pasaulyje puikiai žinoma, kad pardavėjomis tampa neturtingos moterys.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto kartu su lydimuoju.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 32, prieš – 30, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta.
Yra du variantai: arba grąžiname tobulinti, arba atmetame. Ar turite kokių nors pasiūlymų? Siūlome tobulinti? Ne, siūlome balsuoti, ar ne? Kas palaikote tobulinimą, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 44, prieš – 47. Projektą siūloma atmesti.
Replika po balsavimo – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik gerbiamajai kolegei A. Širinskienei norėčiau replikuoti, kad jūs tikrai savo akyje neįžvelgiate, na, žinote, žvelgdama į save nematote net mažiausios kaltės, o kitų žmonių veiksmuose tikrai matote kažkokias labai gilias manipuliacijas. Tikrai noriu patvirtinti, kad šiandien jūs atmetėte projektą, kuris būtų galėjęs pagerinti nevaisingų porų gyvenimą, ir jūs tą puikiai žinote. Prisidengiate, randate tokių argumentų, kurie visiškai neturi nieko bendro su realybe, kaltinate vos ne organų prekyba. Tikrai paskaitykite įstatymo projektą ir turėkite gėdos tokius kaltinimus mesti. Tai yra tiesiog žema ir tai yra tiesiog akivaizdi manipuliacija čia, tiesiai Seimo salėje.
PIRMININKAS. Kadangi pavardė ir vardas buvo paminėtas, tai A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, tiesiog siūlau paskaityti prieš einant į posėdžių salę ir Teisės departamento išvadas. Būtent jose kalbama apie tai, kad atsiranda atlygis už lytines ląsteles, ir mes puikiai žinome, kad mokėjimas už žmogaus organus, audinius ir panašius dalykus yra draudžiamas ir Europos Sąjungos teisėje. Beje, tame pačiame įstatyme yra pasakyta, kad negali būti atlyginama. Atsiranda konkuruojančių normų. Tikiuosi, kad mes su liberalais ir kitomis frakcijomis sutarsime, kad Lietuvos moterų mes nenorime paversti išnaudojimo objektu ir vis dėlto pradėti prekiauti lytinėmis ląstelėmis.
PIRMININKAS. Dar Viktorijai suteiksiu žodį.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš atsakysiu vis dėlto kolegei. Ačiū. Jei kalbate apie tą nuostatą, kuri kalba apie tai, kad moteris, kuri pereina visą gydymo ciklą ir donuoja savo lytinę ląstelę, pavyzdžiui, savo giminaitei (taip? kalbate apie tą nuostatą?), ir čia įžvelgiate prekybą organais ar ką nors tokio… Taip, žinoma, Teisės departamento išvada tik parodo, kad galime šį įstatymo projektą tobulinti. Jūs gi metate tokius kaltinimus, kurie visiškai prasilenkia su realybe ir su mano motyvais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos visos išsakytos.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3002 (pateikimo tęsinys)
Dar norėčiau kolegų paprašyti apsispręsti dėl 2-6 klausimo, nes nebuvo baigta procedūra, nebuvo pasiūlyta, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Skelbiu balsavimą dėl šio klausimo. Kas siūlote… (Balsai salėje) Tai yra M. Majausko pristatytas projektas, jis buvo pristatytas prieš tai. Gerbiami kolegos, skelbiu balsavimą. Kas siūlote tobulinti, balsuokite už, kas siūlote atmesti – prieš.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 36, prieš – 36. Lygu. (Balsai salėje) Susilaikė 15. Bet skelbiau balsavimą tik už ir prieš. (Balsai salėje) Tada dar kartą balsuokime.
Kas už, leidžia tobulinti, kas prieš, siūlo atmesti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 37, prieš – 52. Siūloma atmesti. Su šiuo klausimu baigėme.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-3222(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Toliau. Grįžtame prie 1-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-3222. A. Širinskienę kviečiu į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, grįžtame prie Referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą svarstė. Įvertino Seimo narių pasiūlymus ir mūsų galutinis sprendimas buvo pritarti patobulintam projekto variantui ir komiteto išvadoms. Seimo nariai buvo vieningi. Už buvo 7 balsai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra daug užsirašiusių, siūlome diskutuoti 20 minučių. Galime sutikti? Gerai. Bendru sutarimu.
Pirmąjį į tribūną kviečiu P. Urbšį. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, šio nutarimo svarstymo proga noriu jums priminti, ką šio nutarimo iniciatorius R. Karbauskis kalbėjo, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą ir nevadovavo valdančiajai daugumai.
2015 m. spalio 22 d. pasirodė jo komentaras „Yla išlindo iš maišo, arba Kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį“. Jame jis teigė: „Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiu politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Manau, kad tradicinėmis save vadinančios partijos yra išsigandusios stiprėjančios pilietinės visuomenės, tad minėtąjį Konstitucinio Teismo sprendimą rengiasi panaudoti partinės diktatūros įtvirtinimui Lietuvoje. Atrodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasirinktas politinės veiklos kelias, remiantis vertybėmis, o ne naudos ieškojimu, kitoms partijoms yra per sunkus. Man gėda už tuos politikus, kurie spjovė į tikslą stiprinti pilietinę visuomenę Lietuvoje, kurie savo ir partijų interesus iškėlė aukščiau tautos noro gyventi demokratinėje valstybėje.“ Štai kaip kalbėjo žmogus, kol dar nebuvo tapęs valstybės viršininku. Prieš trejus su puse metų jam buvo gėda už tuos, kurie savo interesus keldavo aukščiau už tautos interesą. Akivaizdu, jog už siūlymo surengti privalomąjį referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo kyšo ne kas kitas, o politinio intereso ausys. Apsimetinėjimas, kad šis inicijuojamas privalomasis referendumas yra tik nekaltas sutapimas su Prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės data, yra ne kas kita, o žmonių mulkinimas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas V. Pranckietis yra daug atviresnis už R. Karbauskį, jis dar 2018 m. rugpjūčio 29 d. viešai pareiškė, kad būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo.
Tas pats R. Karbauskis 2017 m. balandžio 25 d. referendumo suplakimą su rinkimais vertino kritiškai. Štai citata. Anot jo, jokiu būdu referendumo negalima dubliuoti su rinkimais, nes žmonės pavargsta nuo rinkimų. Ar, R. Karbauskio tvirtinimu, sudubliavus referendumą ir rinkimus vargiai galima tikėtis didesnio nei 60 % rinkėjų aktyvumo. Iš esmės pasikeitusi jo nuomonė tik dar kartą įrodo, kad dvigubos pilietybės problema ar Seimo narių skaičiaus sumažinimas rūpi tik tiek, kiek yra noras išsaugoti savo valdžios diktatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikrųjų kolegos, jau rinkimų kampanijos laikotarpis, vyksta treji rinkimai: savivaldos, Europarlamento ir Prezidento. Ir štai vasario mėnesį šauna kai kam į galvą, kad vis dėlto gal galima būtų tinkamai pasirengti dar vienam – antram referendumui, kuris fundamentaliai keičia Lietuvos parlamentarizmą.
Šiandien rytą jau kalbėjome apie tai, kad Lietuvos parlamento narių skaičius šiuo metu atitinka tarptautinėje praktikoje naudojamą formulę net ir sumažėjus gyventojų skaičiui. Kažkaip nenorima girdėti to, kad balsuojančių žmonių skaičius nemažėja, balso teisę turinčių žmonių skaičius nemažėja, piliečių skaičius nemažėja, nes Lietuvos Respublikos piliečiai gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Didysis paradoksas yra tas, kad, viena vertus, valstiečiai pasisako už daugybinę pilietybę ir tarsi rinkėjų plėtimą, bet, kita vertus, siūlo mažinti parlamentą ir mažinti įvairovę parlamente, kitokios nuomonės galimybę ir didinti terpę įtakai. Man atrodo, akivaizdu, kad tai yra rinkiminės kampanijos dalis, nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau renka parašus šitam referendumui, jie jau tai daro. Ir tikrai labai gražiai susigroja šitas veiksmas parlamente parodant, kad neva tie, kurie priešinasi, yra prieš mažesnę valstybę ar geresnį parlamento darbą.
Tai, kad parlamento reputacija buvo teriojama metų metus, yra didelė problema, bet parlamento narių skaičiaus sumažimas to neišspręstų. Priešingai, tai reiškia, kad Seimo nariai ir šita kadencija, šita valdančioji dauguma nusiplauna rankas ir dėl to nieko neketina daryti. Ir tai yra apgailėtina. Tai yra be galo ciniška. Cinizmas, Ramūnai Karbauski, ko gero, yra antras jūsų vardas. Labai nuvilia ir iš tikrųjų yra pavojinga, nes mažesnis parlamentas reiškia didesnes galimybes įvairioms interesų grupėms jį nupirkti. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo A. Širinskienės žodžių svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Cituoju: „Prisidengiant kilniomis idėjomis, siekiama kitų tikslų.“
Bandysiu atskleisti, ko iš tikrųjų yra siekiama ir ar apskritai ko nors siekiama čia, Seime. Jeigu siekiama padaryti tokį reiškinį kaip referendumą, kuris keistų Konstitucijos nuostatą, visi suprantame, kad reikia sutarimo. Ar buvo ieškoma sutarimo nuo pradžios? 40 Seimo narių, pasirašę šią iniciatyvą, atstovauja tik dviem valdančiosioms frakcijoms. Nė viena kita frakcija nebuvo įkalbinėjama, su niekuo nebuvo aptarinėjama: gal pasitarkime dėl tokio reikšmingo dalyko kaip tautos referendumas.
Dabar užsirašė 14 žmonių dalyvauti diskusijoje, iš jų 7 – Tėvynės sąjungos, 3 – Mišrios grupės, 2 – socialdemokratai, 2 – liberalai. Ar tie iniciatoriai, kurie primeta mums šitą temą, 40 žmonių iš valdančiųjų partijų, turi ką pasakyti? Neturite! Neturite! Jūs net neužsirašote diskutuoti. Jums užtenka žinoti, kad turite balsų persvarą, ir viskas. Demokratiniame parlamente demokratinių diskusijų nereikia. Lokite, šunys, iš opozicijos, o jūs gudriai pasišypsosite, gerbiamas Ramūnai.
Šiuo metu vyksta pratęsta Seimo rudens sesija, kuri buvo surengta labai aiškiai pasakius – Vaiko teisių apsaugos įstatymo reikalais. Vaiko teisių apsaugos įstatymo svarstymas atidedamas kovo mėnesiui. Kyšt tautai referendumo idėją. Šitaip daroma? Ir ypatingos skubos tvarka padaroma šitai? Jeigu jūs manote, kad tai yra jūsų meilė ir pagarba rinkėjams ir visuomenei, tai aš manau, kad ta visuomenė tokią meilę ir pagarbą supras ir įvertins, tik ne taip, kaip jūs įsivaizduojate.
Kai sakoma, kad reikia mažinti Seimo narių skaičių dėl to, kad sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius, vėl grįžtu prie to: Lietuvos piliečių skaičius nesumažėjo. Tada jūsų noras kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą skamba kaip demagogija. Tiesiate ranką į užsienį emigravusiems Lietuvos piliečiams sakydami: mes norime jums suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę. O štai šita iniciatyva jūs sakote: mes, išvykėliai, jūsų nebeskaičiuojame kaip Lietuvos piliečių ir jūsų neskaičiuojame nustatydami Seimo narių skaičių, nes jūsų Lietuvoje nebėra. Tai kaip suprasti? Ar mes vertiname tą tautos dalį, Lietuvos piliečius, kurie išvyko, tikiuosi, laikinai iš Lietuvos, ar nuvertiname, jeigu nuo jų nebeskaičiuojame Seimo narių skaičiaus? Tai yra aiškus signalas, aiškus antausis mūsų emigracijai.
Noriu pasakyti, kad lyginant su 1990 metais rinkėjų skaičius rinkėjų sąrašuose iš esmės nepasikeitė, jis sumažėjo tik 35 tūkst. Kur čia šuo pakastas? Taip, emigravo didelė tautos dalis, tačiau čia gyvenantys žmonės yra brandesnio amžiaus, rinkėjų skaičius sumažėjo tik 35 tūkst., nepaisant to, kad gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 600 tūkst., lyginant su anuo laikotarpiu. Kodėl jūs imatės mažinti Seimo narių skaičių? Nuskambėjo argumentai, kad mes imsime tuoj mažinti ir valdininkų armiją.
Gerbiamieji, dveji su puse metų praėjo, o nieko rimto nepadarėte. Imatės popsinio, populistinio siūlymo mažinti 20 Seimo narių, užuot pagalvoję, cituoju A. Širinskienę, vakar televizijoje pasakiusią: reikia 20 % mažinti ir valdininkų skaičių. Gerai, mažinkite. Kur jūsų politinė valia? Visi instrumentai jūsų rankose. Neapsimetinėkite, kad jūs norite kovoti su valdininkijos bujojimu, jūs tik imatės paties populiariausio tautoje gesto sumažinti 20 Seimo narių. Kaip bus jums plojama, kaip bus dėkojama ir balsuojama per Prezidento rinkimus.
Jūs esate manipuliatoriai, kurie negerbia tautos, negerbia demokratinio proceso ir tarimosi parlamente, net nebandote tartis, galų gale jūs negerbiate Konstitucijos, kurios keitimą siūlote atlikti šiuo referendumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijos kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na, tos iniciatyvos esmę, matyt, reikėtų apibūdinti labai paprastai. Kai nėra ką žmonėms pasakyti apie atliktus rimtus darbus po daugiau kaip dvejų valdymo metų, tenka griebtis populistinių iniciatyvų. Čia aš kažkaip prisiminiau tų senesnių laikų tokią populiarią V. Vysockio dainelę, kurios turinys yra apie tai, kaip juodaodis amerikietis kalbasi su rusu ir rusui vis dėsto argumentus, kodėl gyventi Tarybų Sąjungoje yra blogai. Tai tas rusas tvirtu V. Vysockio balsu į kiekvieną argumentą atsako: „Za to my delajem rakety i perekryly Jenisej, a takže v oblosty baleta my v peredi planety vseij.“ (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Išverskite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Išversiu pabaigoje, kai pridės laiko. Dabar, matyt, R. Karbauskis su S. Skverneliu, kai rinkėjai paklaus, kaip čia yra, kodėl nesumažinote emigracijos, kodėl didėja atlyginimų disproporcijos tarp turtingiausių ir biedniausių žmonių, kodėl nesutvarkomas viešojo sektoriaus atlyginimų klausimas, kodėl mūsų pensijos kur kas mažesnės negu Estijoje ar Lenkijoje esant tokiam pat ekonomikos lygiui, turbūt atsakys: už tai mes sumažinome Seimo narių skaičių, ko jokiam Seimui iki šiol nepavyko padaryti. Ir čia turi pasigirsti audringi plojimai, ir visi kiti klausimai eina į antrą planą.
Dabar pažiūrėkime, ką reikštų tas sumažinimas. Įsivaizduokime, kad prieš šiuos Seimo rinkimus būtume rinkę ne 141, o 121 Seimo narį. Nesunku pasižiūrėti, kokie Seimo nariai nebūtų patekę šiandien į Seimą, kadangi yra aišku, kas liko sąrašų gale. Štai iš iniciatorių kas būtų nepatekę šiandien į Seimą. Iš Socialdemokratų darbo frakcijos, dar ėjo kitu sąrašu, nepatektų R. Šalaševičiūtė, A. Skardžius, J. Bernatonis. Čia yra neblogas rodiklis, gal ir mums pagundų kelia. Iš valstiečių ir žaliųjų nepatektų A. Gumuliauskas, V. Rastenis, V. Vingrienė, P. Nevulis, T. Tomilinas.
Gal šitie Seimo nariai, kuriuos paminėjau, mano, kad jie čia yra našta, kad jie dirba minusiniu rodikliu, tai tikrai tada reikia mažinti turbūt. Aš taip nemanau, ypač kai čia paminėjau kai kurias valstiečių ir žaliųjų pavardes, aišku, mes esame oponentai, bet vis dėlto aš tikrai gerbiu ir V. Vingrienės, ir T. Tomilino, ir pono A. Gumuliausko iniciatyvas. Aš manau, kad jie duoda didesnį pliusą negu jų išlaikymo minusas, kurį čia R. Karbauskis suskaičiavo. Jeigu jūs vis dėlto manote, kad dirbate čia su minusu, tai balsuokite, kad reikia mažinti, bet tada rinkėjai turbūt paklaus, jeigu jūs dirbate su minusu, tai kodėl tik 20 mažinate? Tada rėžkime kaip reikiant. Reikia, kad to minuso būtų kuo mažiau.
Čia kaip vienintelis argumentas yra įvardijama, kad bus sutaupyta 2 mln. eurų. Gerbiami valstiečiai, jums yra daug paprastesnių būdų sutaupyti tokias sumas. Atsisakykite užsakymų viešinimo darbams premjero draugo D. Gudelio firmai už 2,5 mln. eurų ir turėsite labai greitai tą sumą.
Aš jau nekalbu apie tai, kai vis dar bejėgiškai aimanuojama, kad viešuosiuose pirkimuose dingsta kažkur milijardo suma. Ar mes rengiame rimtas diskusijas Seime, ką daryti, kad ta suma šiek tiek sumažėtų? Mes čia jau kalbame ne apie tokias sumas kaip tie 2 mln. Jeigu pasižiūrėsime, iš tikrųjų yra kur sutaupyti, bet, deja, čia nėra mums pateiktas visuotinis rimtas taupymo planas. Jeigu tokiame plane būtų ir viena detalė – Seimo narių skaičiaus mažinimas, galbūt, sakykim, ir aš galėčiau tai palaikyti matydamas sisteminį požiūrį, kad yra tokia strategija. Tikrai būtų prasminga solidariai prie to prisidėti.
Ką dar reikėtų paminėti? Kad kaip niekada chaotiškai šis klausimas sprendžiamas. Štai yra tų pačių Seimo narių įregistruota Konstitucijos pataisa, bet kažkodėl ji marinuojama įtakingosios A. Širinskienės komitete. Tai duokite Seimui balsuoti, o ne spėliokite, kad ji nepereis, kad čia niekas nepalaiko. Tvarka, Seimas tegul atmeta, yra aiškumas.
Dabar pradėti rinkti parašai. Kaip spėju, matyt, ne per daug rinkėjų pasirašo, bet gal būtų sąžininga palikti tą referendumą inicijuoti per parašų rinkimą, nes žmonės parodytų, ar jie iš tiesų laiko šį klausimą svarbiu, ar pasirašo už tai, ar to nori. Dabar mes patys mechaniniu balsavimu nuspręsime už juos. Tik dėl šito klausimo mes vis dėlto rizikuojame, kad nebus pasekmė vien tik išlošimas tų 2 mln., o iš tikrųjų šiek tiek mažiau, vis dėlto mažesnis Seimas tai yra didesnė oligarchinio poveikio galimybė. Aš manau, kad tai irgi yra prie tų slaptųjų siekių, kurių neatskleidžiama.
Dar siūlau atkreipti dėmesį, kodėl taip įdomiai sutampa, kad štai toks pat referendumas ir Moldovoje surengiamas, tiesa, ten dėl rimtesnio Seimo narių skaičiaus mažinimo. Ar nėra kokios nors sinchronizacijos tokių štai sprendimų iš kokio nors vieno centro?
PIRMININKAS. Dėkojame J. Razmai. Tik noriu priminti, kad posėdžio metu vartojama lietuvių kalba. Gal galėtumėte po to per šoninį mikrofoną vertimą pateikti.
Grįžtame prie… Laikas diskusijos baigėsi, bet dar A. Sysui leidžiame pasisakyti. Manau, kad iš visų frakcijų būtų pasisakoma. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. (…) klausimus, reikia pasidžiaugti, kad apskritai bent tokia diskusija vyksta ir leidžiama pasisakyti visų frakcijų atstovams. Tikrai iniciatoriai apie tai nekalba.
Galbūt stengsiuosi nekartoti to, ką kalbėjo kolegos, nes aš manau, kad tai tuščias reikalas, nes dešinei pusei (nuo manęs žiūrint) vienodai rodo, ką čia mes iš tribūnos šnekame, nes taip įrašyta jų programoje ir jie darys taip, kaip jiems atrodo gerai. Mūsų argumentai, kad tai siejama specialiai su rinkimais, su galimybe savo kandidatą padaryti prezidentu, kaip nuo žąsies vanduo. Mano galva, šita situacija šiek tiek primena situaciją, kuri vyko su aplinkos apsaugos ministro nuėmimu. Nuėmė greitai, net ministrui nežinant, taip sakant, o po to tris mėnesius negali nieko rasti ir pakeisti. Labai primena breksitą, tik mažu formatu. Priimame sprendimą, o kaip tą padaryti, nežinome.
Absoliučiai nekalbama apie tai, kaip veiks Seimas, kaip pasikeis, ar frakcijos iš septynių žmonių užteks, ar reikės mažinti, kaip komitetuose dirbs? 14 komitetų. Mes apie darbą visai nešnekame, bet juk Seimo pareiga ar Seimo funkcija reprezentuoti gyventojus. Visas gyventojų kategorijas. Ir kuo plačiau, ir kuo geriau.
Antras dalykas – priimti sprendimus balsų dauguma. Ir vienu, ir kitu atveju sumažinus Seimo narių skaičių tiek reprezentavimas sumažėja, nes paprasčiausiai Seimo narys, kuris turi tvirtas pažiūras… na, jeigu jis nori toliau dalyvauti politinėje veikloje, jis turi pataikauti daliai, nes susitikimuose būna visokių. Tos atviros diskusijos bus dar mažiau, aš jau nekalbu apie sprendimų priėmimą. Mus Valstybės kontrolė kritikuoja, mes pasaulio ir Europos čempionai pagal įstatymų kiekį ir priėmimo greitį. Ir šitą įstatymą mes skubos tvarka priimame, įrodydami tai, kad mums nusispjauti, ką mano žmonės, ką jie vienu ar kitu klausimu galvoja.
Taigi aš nemanau, kad sumažinus narių skaičių parlamento darbas, efektyvumas (arba čia kažkas kalbėjo apie našumą) padidės. Jokiu būdu. Aš net galvoju, sumažinus narių skaičių ir pažiūrėjus į valdybos sprendimą paskutinį, rodos, 12 ar 18 komandiruočių po vieną ar du žmones, palaukite, kas priiminės sprendimus komitetuose ir čia, salėje? Mes galvokime apie pasekmes. Ar viešosios politikos kokybė dėl mažesnio kiekio Seimo narių bus geresnė? Man taip neatrodo. Taip neatrodo nė vienam politologui. Siūlyčiau jums paskaityti.
Yra toks jaunas politologas L. Pukelis. Jis ginasi disertaciją Tartu universitete būtent apie parlamentarizmą, apie parlamento narių skaičių. Čia feisbuke yra, galite pasižiūrėti, keturios dalys, jis rašo, kad viskas, ką jūs šnekate ir ką jūs darote, prieštarauja logikai, politinei demokratijai ir visiems kitiems dalykams. Neužmirškite, kad nieko amžino nėra. Sumažinus skaičių, sumažėja ir opozicija. O opozicija yra demokratinis svertas diskusijose priimti kuo teisingesnius sprendimus. Negalvokite, kad būsite visada valdžioje!
Politinės svarstyklės svyruoja, vieną kartą vieniems, kitą kartą kitiems. Tenkindami savo momentinius norus užvaldyti ar paimti valdžią į visas savo rankas, galvokite, kad tai nesitęsia amžinybę. Žmonės laukia sprendimų tų, kurių reikia. Aišku, žmonėms patinka ir populistiniai sprendimai. Todėl visiškai suprantu, kad populizmas ima viršų šitame Seime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs puikiai išnaudojote visą laiką. Dėl vedimo tvarkos K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke, kad leidote. Kolegos, labai rimtas klausimas. Nematau nė vieno miegančio ar snūduriuojančio. Tikrai ne tas atvejis, kai mes svarstome kokių nors eilinių dienų pakeitimą, priėmimą kokios nors kliento ar dar kokios nors, invalido. O tikrai aš siūlyčiau – padiskutuokime rimčiau, leiskite padiskutuoti visiems tiems, kurie yra užsirašę.
PIRMININKAS. Gal siūlote konkretų laiką, kiek galėtume pratęsti. (Balsai salėje) Kęstuti? Ar siūlote kokį nors laiką? (Balsai salėje) Visiems. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šito siūlymo, tai yra leisti pasisakyti visiems, arba baigiame. Kas balsuojate už – leidžia pasisakyti visiems, kas balsuoja prieš – neleidžia.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 31, prieš – 62. Diskusiją baigiame.
Į tribūną kviečiu A. Širinskienę. Dėl vedimo tvarkos J. Razma pirmas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, pagal Statutą yra galimybė prašyti, kad būtų balsuojama dėl projekto iš karto po diskusijos. Kitaip sakant, jeigu nėra pritarimo, kad nebūtų gaištama laiko su pataisų svarstymu. Mes tokio balsavimo paprašytume.
PIRMININKAS. Taip, Jurgis teisus. 151 straipsnio 7 dalis skamba taip: „Taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.“ Gerbiami kolegos, dar norėtų E. Gentvilas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Dar dėl vedimo tvarkos kitu kampu. Buvo balsuojama, ar leisti visiems pasisakyti. Buvo nubalsuota, kad neleisti. Tačiau yra kolegų, kurie užsirašė kalbėti frakcijų vardu, tai jiems tai turi būti suteikta galimybė. Jeigu jau nutarėme, kad ne visiems, tai tiems, kurie yra užsirašę frakcijų vardu, reikia leisti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, norėčiau priminti, kad tokio Statuto punkto nėra. Mes vadovaujamės Statuto 105 punkto 2 dalimi.
Kadangi buvo J. Razmos pasiūlymas balsuoti dėl komiteto išvados, ar jai pritarti, tai kviečiu visus gerbiamus kolegas balsuoti, ar pritariame išvadoms. Dar kartą kartoju. Po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 55, prieš – 41, susilaikiusių nėra. Po svarstymo… Atsiprašau, komiteto išvadai pritarta.
Kviečiame A. Širinskienę į tribūną. Pirmasis siūlymas yra Seimo narių V. Čmilytės-Nielsen ir kitų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pirmajam…
PIRMININKAS. Ar Viktorija norės pristatyti? Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlome referendumą vykdyti 2020 metų spalio mėnesį kartu su Seimo rinkimais. Rytinio posėdžio metu gerbiamas kolega R. Karbauskis labai kilniaširdiškai pritarė mano siūlymui perkelti datą. Pasitarę su kolegomis nutarėme pasiūlyti šiek tiek kitokią datą, kuri leistų dar geriau išdiskutuoti šį, be jokios abejonės, svarbų klausimą, pasitarti su opozicija ir pasirengus tinkamai 2020 metais organizuoti šį referendumą. Kviečiu palaikyti siūlymą.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas minėtam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Nuomonė už pasiūlymą – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkas, savikritiškai pristatydamas įstatymo projektą dėl Konstitucijos, aiškinamajame rašte buvo parašęs tik du sakinius. Gerbiamas R. Karbauskis dėl referendumo aiškinamajame rašte parašė tris sakinius dėl Konstitucijos keitimo. Nebuvo pridėtas nė vienas politologo vertinimas, nebuvo pridėtas nė vienas politinių programų vertinimas. Gerbiamas Ramūnai ir kolegos, priminsiu, kad liberalai, pavyzdžiui, nebuvo įsirašę tokio pažado, nors jūs teigėte iš tribūnos. Paklaustas gerbiamas Ramūnas tribūnoje taip pat neišvardino net penkių argumentų, kodėl turėtų 101 ar 111, ar 131 Seimo narys likti.
Man atrodo, šitas klausimas nėra trijų sakinių klausimas. Tai yra plačios diskusijos klausimas ir negali būti tiesiog inicijuojamas neeilinės sesijos metu. Kaip gerbiamas P. Urbšys teisingai pastebėjo, net ir gerbiamo R. Karbauskio nuomonė keičiasi kartais. Tai gal ji pasikeis per ateinančius metus ir turėsime galimybę išdiskutuoti.
Aš nesiūlau referendumo organizuoti paskubomis, tam reikia normalios politologinės ir dalykinės diskusijos. Kviečiu pritarti gerbiamos Viktorijos siūlymui atidėti referendumą iki kitų metų Seimo rinkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo, tai yra Seimo narių V. Čmilytės-Nielsen ir kitų.
Balsavo 100 Seimo narių: 43 – už, prieš – 42, susilaikė 14. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas – Seimo narių A. Palionio ir P. Čimbaro. Gal komitetas galėtų įvardinti priežastis, kodėl mes nesvarstome šio siūlymo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo narių pasiūlymui mes negalėjome pritarti dėl tos priežasties, kad Seimo nariai siūlo keisti Konstitucijos teksto formuluotę. O kaip žinote, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad jeigu yra registruojama pataisa dėl Konstitucijos teksto keitimo, tokiu atveju ta pataisa turi būti registruojama ne kaip pasiūlymas, bet kaip nauja teisėkūros iniciatyva. Mes diskutavome su gerbiamu P. Čimbaru ir siūlėme jam inicijuoti naują referendumo iniciatyvą ir naują formuluotę. Nes jeigu Konstitucijos teksto pakeitimas būtų daromas dabar, tai susiklostytų situacija, kad toks pakeitimas prieštarautų Konstitucijai iš esmės pagal savo siūlymo formą.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Palionis per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, bet aš noriu paklausti komiteto išvados. Ir skaitau argumentus, kad pagal Konstitucinį Teismą pasiūlymus gali teikti projekto iniciatoriai. Aš esu tarp projekto iniciatorių.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes…
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto išvadoje tokie argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iniciatorius. Mes turime visą grupę. Seimo narių grupė iš 37 ar 38 narių, jeigu gerai pamenu, inicijavo. Šiuo atveju mes turime tik kelių asmenų siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl šio siūlymo nesiūlau balsuoti. Kitas siūlymas yra Seimo nario J. Razmos, tai analogiška situacija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, kodėl mes nebalsavome?
PIRMININKAS. Ar siūlote balsuoti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Balsuokime. (Balsai salėje) Negalima? Gerai. (Balsai salėje) Aš tai siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Jeigu, gerbiami kolegos, tikrai norite balsuoti, galime balsuoti. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl iniciatorių pasiūlymo. Kas palaikote iniciatorius, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite. Primenu, kad balsuojame už Seimo narių A. Palionio ir P. Čimbaro siūlymą.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 24, prieš – 39, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, taip pat analogiška situacija. Prašom pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų yra analogiška situacija, kai Seimo narys, kuris net nėra iniciatorius, siūlo atkeisti Konstitucijos tekstą. Komitetas, remdamasis tais pačiais argumentais, kad pritarus būtų prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepritarė Seimo nario J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Analogiškai kviečiu balsuoti dėl paties siūlymo. Nutraukiame balsavimą. Atsiprašau. Seimo narys kategoriškai prašo pasisakyti. Prašom. J. Razma. Atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra tik komiteto daugumos traktavimas, kad čia yra kažkokia esminė pataisa. Aš tiesiog išskleidžiu, ką reiškia 121 Seimo narys, pasakau, kad 61 vienmandatėje, 60 – pagal sąrašą. Ir tai būtų naudingas dalykas, jeigu mes Konstitucijos lygiu įtvirtintume mišriąją rinkimų sistemą, kaip dabar yra tik įstatymo lygiu, ir tai suteiktų stabilumo mūsų rinkimų sistemai. Tai dėl to kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. Kas palaiko J. Razmos siūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 41, prieš – 37, susilaikė 14. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas yra V. Gailiaus. Kviečiame pristatyti savo siūlymą. Tuoj, minutėlę, įjungs.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vadovaujuosi tarptautine patirtimi, vadovaujuosi mūsų valstybės patirtimi, kuri rodo, kad nekompetentingi valstybės tarnautojų sprendimai, valstybės pareigūnų sprendimai lemia valstybėje didelius ekonominius ir socialinius nuostolius, neefektyvią institucinę veiklą, menką institucijos darbuotojų motyvaciją. Todėl, siekdamas didinti Seimo autoritetą, skatinti Seimo narių savišvietą, siūlau iki referendumo dėl Lietuvos Seimo narių mažinimo paskelbimo dienos nutarimu numatyti ir parengti teisės aktus, kuriais Seimo nariai būtų įpareigoti išlaikyti minimalius reikalavimus, kurie keliami valstybės tarnautojams. Siūlau bendrą gebėjimų testą įpareigoti išlaikyti visiems Seimo nariams. (Šurmulys salėje) Jeigu kažkas abejojate savo kompetencija, balsuokite prieš tokį mano pasiūlymą ir parodykite visuomenei, kad abejojate savo kompetencija. Tegul visuomenė abejoja jūsų sprendimais. Siūlau apsispręsti dėl mano pasiūlymo balsuojant. O jeigu jau mūsų kvalifikacija neatitinka, tai, kaip ir kalbėjome su komiteto pirmininke, labai greitai įgyvendinsime siūlomo Seimo nutarimo reikalavimą ir pamatę, kad neturime kompetencijos, patys susimažinsime. Ačiū už palaikymą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Nuomonė už – K. Masiulis. Atsiprašau, dar komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas minėtą pasiūlymą svarstė. Tiktai atkreipiame dėmesį, kad Seimo narys, tikrai labai gražiai kalbėjęs, nepateikė pasiūlymo pagal teisės normą ir tos formuluotės neatitinka teisės aktams ir pasiūlymams keliamų reikalavimų, nes pasiūlymo esmė – tik priimti reglamentuojantį teisės aktą ir net nėra nurodytas atitinkamas straipsnis ar punktas. Remdamasis tuo, tiesiog komitetas diskusijų metu sakė, kad gal Seimo narys kitą iniciatyvą registruos, kuri bus svarstytina, o šiai iniciatyvai nepritarė.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ne dėl šito, o truputėlį plačiau žiūriu. Prieš dešimtį metų, pirmą kartą tada buvau išrinktas į Seimą, aš irgi susidūriau su tuo, kiek nekompetentingi kai kurie kolegos. Dabar irgi tą patį matau. Tai rėžia akį po šiai dienai. Tada galvojau, kad gal galima kaip nors pabandyti pasiūlyti padaryti filtrą, testus, dar kažką, patikrinti kompetenciją tam tikrose srityse. Tariausi su konstitucinės teisės specialistais, su kitais. Man buvo pasakyta, kad ne, tai būtų antikonstituciška. Kaip buvo pasakyta – tauta gali išsirinkti ir kvailį. Tą jinai ir padaro kartais.
Tačiau aš siūlyčiau eiti kitu keliu. Amerikos Kongrese, netgi, tarkim, Suomijos savivaldybėse, jeigu tu esi išrinktas į tam tikrus komitetus ar dar kažkur, privalomai Suomijos plėtros komiteto narys mokosi, važiuoja į Helsinkį, nes jisai neišmano galbūt miesto plėtros dalykų ir pridarys nesąmonių. Tarkim, dispersinė plėtra Vilniuje. Amerikos kongresmenas gali mokytis bet kokio dalyko, bus finansuojama. Pas mus net anglų kalbos negalime pasimokyti ir negalime kalbėti angliškai ten, kur reikia tą daryti, o jau nekalbant apie tai, kad gal man trūksta ekonomikos žinių, kitų, ir aš norėčiau pasistiprinti. Mes neturime galimybių. Bent jau tuo keliu reikėtų žengti, kolegos.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš neabejoju savo kompetencija, bet suabejojau savo kolegos V. Gailiaus kompetencija dėl to, kad jo pasiūlymas galbūt yra labai populistinis, tačiau painiojami renkami tautos atstovai ir reikalavimai tiems, kurie priimami į valstybės tarnybą ar kitaip samdomi darbuotojai, tokiu būdu būtų ribojama teisė žmonėms rinktis. Aš vis dar primenu, kad mes turime neužbaigtą bylą dėl R. Pakso, Strasbūro teismo išvadas. Atitinkamos išvados būtų, jeigu priimtume tokius ribojimus, nes tai ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, bet ir Europos žmogaus teisių ir svarbiausių laisvių konvencijos pažeidimas.
PIRMININKAS. Antrasis prieš… Nėra. Atsiprašau. (Balsas salėje) Gal po balsavimo. Ar norite dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos papildydamas J. Bernatonį, kadangi savo egzamino ponas V. Gailius jau neišlaikė – teisiškai neparuošė projekto ir neįregistravo, todėl siūlau pagal savo testą atsisakyti Seimo nario mandato pirmam.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegas balsuoti dėl Seimo nario V. Gailiaus siūlymo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 23, prieš – 39, susilaikė 23. Siūlymui nepritarta. Po svarstymo motyvai už – K. Mažeika. (Balsai salėje) Atsisako. G. Burokienė. Tuoj įjungs, prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau… Šiandien visi išgirdome daug priekaištų, kaltinimų populizmu ir visa kita, bet man labai keista, kad tautos atstovai nenori išgirsti tautos balso. Ko mes bijome? Kuo labiau visuomenė įsitraukia į valstybės valdymą, tuo yra geriau. Tuo yra naudingiau pačiai visuomenei. Juo labiau kaip galima nupirkti parlamentą? Apskritai parlamente tokie pasisakymai, man atrodo, ne vietoje ir ne laiku, nebent jūs turite kažkokią kitokią praktiką. Pirmą kartą girdžiu, kad galima būtų nupirkti parlamentą, jeigu staiga sumažėtų truputėlį parlamento narių, tai yra aukščiausias, manau, cinizmas ir apsimetinėjimas.
Bet ko aš neišgirdau? Neišgirdau nė žodžio apie kokybę, Seimo kokybę tik K. Masiulis paminėjo paskutinis. Būtent kokybės trūksta ir kokybė… mes turėtume šnekėti apie kokybišką 121 Seimo narį. Juo labiau prieš rinkimus duoti pažadai turi būti įgyvendinami, ką nuosekliai daro valstiečiai, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atvirai pasakius, man patinka šis siūlymas, nes Seime bus mažiau kaimiečių, daugiau miestiečių. (Balsai salėje) Jau dabar yra nemažai apygardų, kuriose neužtenka gyventojų, iš kurių gyventojai pabėgo į miestus, todėl tos apygardos turės būti sujungtos. Ir jei bus priimtas sprendimas sumažinti 20-čia narių, ir nekeičiama rinkimų tvarka, tai bus dešimčia mažiau kaimiškų apygardų. Aš paskaitysiu tas apygardas, kurios bus sujungtos, čia yra pagal gyventojų skaičių ir labai gaila tų kolegų. Pirmoji, kuri bus sujungta, yra Mažeikių – K. Bartkevičiaus, antra Molėtų–Širvintų – P. Čimbaro, trečioji Kuršo – L. Staniuvienės, ketvirtoji Prienų–Birštono – A. Palionio, Kretingos–Palangos – A. Vinkaus, tada Plungės, kur taip pat vos vos užtenka gyventojų, ji turės būti sujungta – J. Varkalio, Zanavykų, Ukmergės, Šilutės, Anykščių, Panevėžio, Sėlos ir Garliavos apygardos. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų būtų labai gaila jus prarasti.
Jei vis dėlto siūlote daryti tik daugiamandatę, ką ponas R. Karbauskis čia minėjo iš tribūnos visai neseniai, atkreipsiu dėmesį, kad per daugiamandatę valstiečių buvo išrinkta 19. Jeigu padaugintume iš dviejų, nes visi būtų pagal daugiamandatę, tai būtų 38, sumažintume 15 %, būtų 32, dabar 54, tai daugiau kaip 20 Seimo narių būtų jau mažiau šiame Seime pagal tą tvarką, kurią siūlote. Jei vis dėlto siūlote daryti vienmandates, tai liks tik dvi partijos, kaip Didžiojoje Britanijoje, nes barjeras pakeliamas iki 50 % ir mažos partijos nepereis. Aš už, bet kaip jūsų koalicijos partneriai ir koalicijos draugai, aš nežinau. Gerbiamasis Karbauski, pradėjote įdomų žaidimą su Konstitucija, tik nežinau, ar kaip geras šaškininkas suskaičiavote visus ėjimus į priekį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti, kviečiu balsuoti po svarstymo. Kas palaikote šį projektą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 57, prieš – 43, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
Kadangi ypatinga skuba, tai pereiname prie priėmimo. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas už 1 straipsnį, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 59, prieš – 40, susilaikė 2. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 57, prieš – 42, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Ir paskutinis 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra gauta. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl viso. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jau ne kartą išsakiau savo argumentus, gal ir aš galiu nesutikti su siūlomomis Konstitucijos pataisomis. Aš manau, kad būtų teisingiausia, jeigu mes paliktume tik vienmandates apygardas, gal jas šiek tiek smulkintume iki 101 arba 100. Tai būtų tokios esminės reformos, Seimo nariai būtų atsakingesni. Bet mes nekeičiame Konstitucijos, mes tik siūlome tautai, kuri ir priėmė Konstituciją, kad nereikėtų rinkti tų šimtų tūkstančių, 300 tūkst. parašų, kad ji galėtų išsakyti savo nuomonę, demokratinėje valstybėje demokratinis parlamentas tautos neturėtų bijoti. O pasirodo, kad mes labai bijome tautos ir dedame visas pastangas, kad nebūtų surengtas referendumas. Todėl aš manau, kad tikrai referendumą reikia surengti. Bus galimybė vieniems pasisakyti už, kitiems – prieš ir tegu sprendžia žmonės. Pripratę tik jūs, gerbiami Seimo nariai, į visus klausimus atsakyti. Konservatoriai, jeigu čia jau pyksta, sėdintys šalia manęs, liberalai, kurie lyg ir myli tautą, bet kai reikia suteikti jai žodį, jos išsigąsta. Vis dėlto balsuokime visi už ir suteikime mandatą tautai, kad ji balsuotų, kad ji pasakytų ir jos būtų paskutinis žodis, nes šiuo klausimu diskutuojama ne pirmą kadenciją, ne antrą kadenciją, daug kartų šitas klausimas keliamas Seime. Manau, kad tikrai vis dėlto demokratinėje valstybėje paskutinį žodį pasako tauta, kuri ir priėmė Konstituciją. Todėl palaikau ir balsuoju už ir raginu kitus balsuoti už ir nebijoti tautos.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Išties esame liudininkai klasikinio populizmo triumfo Lietuvos Respublikos Seime. Man iš tikrųjų yra labai gaila, nes Lietuva šito populizmo nenusipelnė. Žmonės sunkiai dirba, gyvena savo gyvenimus, siekia įvairių tikslų. Argi tikrai daugiau nėra ką šitam Seimui 2019 metų vasario mėnesį veikti, kaip diskutuoti apie tai, kad S. Skvernelio prezidentinei rinkimų kampanijai būtų pajungtas visas valstybės aparatas ir valstybės finansai tam, kad būtų suorganizuotas šitas populistinis referendumas.
Kada yra nuoširdžiai norima diskutuoti, šitame Seime turėjome pavyzdžių. Buvo ir darbo grupė dėl daugybinės pilietybės, ten dirbo ekspertai, teisininkai, įvairių politinių pažiūrų politikai. O čia nieko nereikia, čia sakoma, kad yra neva įgyvendinamas rinkimų pažadas.
Mielieji, jūsų rinkimų pažadas buvo 101 Seimo narys. Jūs dabar, nežinau, susigalvojote kažkokius naujus skaičius, galbūt pratęsite sesiją kovo mėnesį, jau bus 131. Kaip atrodys parlamentas, koks bus daugiamandatėje išrinktų ir vienmandatėse išrinktų politikų santykis, tautos atstovų santykis, yra visiškai neaišku. Tai yra pats pigiausias populizmas. Ir Lietuva, Vakarų bendruomenės valstybė, to nenusipelnė. Šiandien yra labai liūdna diena Lietuvai.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs taip emocingai kalbate, bet apie tai, liūdna ar linksma diena, manau, turi nuspręsti pati Lietuva, o ne jūs asmeniškai arba jūs susėdę keliese asmeniškai. Tai, ką jūs kalbėjote prieš tai daugelyje posėdžių, apie demokratijos šventę, apie žmonių laisvę, pasirinkimą, liberalizmą ir saviraišką įvairiapusišką, turbūt labai prieštarauja tam, ką jūs kalbate dabar. Kalbant apie kitus kolegas, kurie ir savo šūkyje mini, kad mes esame jūsų pusėje, bet kas yra mūsų pusė ir kas jūsų pusė? Jūs kažkaip neskiriate tų pusių. Jums abidvi lyg ir dešiniosios tos pusės. Ir kalbate apie viršų, apie apačią, dar kažką. Tai galbūt leiskime žmonėms nuspręsti, tegul patys žmonės ir nusprendžia. Šiuo atveju jūs kalbate apie kiekybę, bet ne apie kokybę.
Buvo paminėti kai kurie Seimo nariai iš mūsų Valstiečių ir žaliųjų frakcijos. Tačiau jūs pamirštate savo frakcijos kolegas, kurie lygiai taip pat yra tautos gėda, arba dar kaip pavadinsi, tų epitetų yra daugybė. Bet šią meilės dieną turbūt norėtųsi, kad Lietuva tikrai turėtų savo teisę pasirinkti, kaip ji švęs, kaip ji liūdės, ir kad nebūtų kokių nors įpirštų nuomonių, nuostatų, kurios išeina būtent iš parlamento ir nuleidžiamos iš viršaus.
Aš siūlau balsuoti ir kviečiu balsuoti už. Leiskime žmonėms patiems nuspręsti, nes tie tūkstančiai žmonių, kurie jau yra pasirašę dėl referendumo, manau, verti to. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, kaip taikliai pasakė vienas politologas, Seimo narių sumažinimas 20 žmonių klounų procento Seime nesumažins, kaip ir nepagerins Seimo darbo kokybės. Aš manau ir aš matau, kad Seimo narių sumažinimas yra veiksmas, siekiant sukelti labai daug triukšmo dėl nieko ir sudaryti aktyvios veiklos įvaizdį. Kuo bus mažesnis Seimas, tuo bus lengviau jį valdyti. Per likusius tris mėnesius iki visų rinkimų valstiečiai jos ant šito žirgo ir, tikėtina, atjos į sėkmingus Prezidento rinkimus, į sėkmingus Europos Parlamento rinkimus.
O aš noriu jums priminti, kad demokratijoje yra jau seniai išrastas labai geras ir paprastas būdas nubausti blogus politikus. Rinkėjai jų tiesiog turėtų neperrinkti ir kituose Seimo rinkimuose atidžiau rinkti savo atstovus. O Seimo sumažinimas dviem dešimtimis žmonių šios problemos, deja, neišspręs.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš vienas iš tų, kuris, kaip J. Razma įvardijo, nepateks į kitą parlamentą. Tai visiškai neišgyvenu ir manau, kad darbai parodys, ar pateksi, ar ne. Bet aš matau, kad daugiau kaip 10 metų būti parlamente irgi yra blogai, ką kalbėjo gerbiamas Kęstutis.
Manyčiau, kad ši problema, Seimo sumažinimo problema, visuomenėje egzistuoja jau seniai, prieš mums patenkant į Seimą. Ir aš visiškai sutinku, kad pagaliau reikia suteikti mūsų piliečiams teisę pasakyti arba taip, arba ne. Ir, be abejonės, pagaliau nukištume tą Gordijaus mazgą ir užbaigtume tą diskusiją visiems laikams.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Visada buvau už Seimo narių skaičiaus mažinimą, visada raginau nebijoti tautos, nebijoti jos išraiškos referendume, bet visada buvau prieš žmonių kvailinimą ir manipuliavimą jų valia. Iniciatoriai, kurie dabar inicijuoja šį nutarimą, sako: tai yra rinkimų pažadų vykdymas. Gerbiamieji, gal jums priminti? Jūs per rinkimus sakėte, kad reikia įteisinti vienmandatinius rinkimus į Seimą, jūs sakėte, kad reikia įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, jūs sakėte, kad reikia įteisinti teisėjų tarėjus. Man dar vardinti, ką jūs prisižadėjote? Tai dabar, sakykime, seniūnų tiesioginiai rinkimai, teisėjų tarėjų ar vienmandatinių rinkimų įteisinimas – štai jums yra tas nutarimo formatas, bet jūs atsisakote. Jūs iš savo pažadų paimate tik vieną tą razinką, nes jūs dabar galvojate: palaukite, mes esame valdžios jėga, kam mums reikalingi tie seniūnų rinkimai ar teisėjų taryba, kam iš viso reikalinga ta pilietinė demokratija – ji turi būti kontroliuojama. Štai jūsų tikslas – turėti kontroliuojamą piliečių valią.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Povilai, labai negražu meluoti. Jūs pats dalyvavote kuriant Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą. Gerbkite save ir žmones. Noriu pasakyti, kad kiekvienais metais visi kviečiame švęsti Vasario 16 dieną, Kovo 11 dieną, giedoti himną, kviečiame tautą. O kodėl dabar turime atimti laisvės balsą iš tautos? Pagrindinis įstatymas yra Konstitucija, ten nevaržoma yra laisvė ir mes dalies Seimo narių godumu neleidžiame, nes norime laikytis savo kėdžių. Jeigu mes mažiname biurokratus, mes adekvačiai turime žiūrėti ir Seime, nemeluoti žmonėms. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ir paskutinė nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia reikia pabandyti šiek tiek dekonstruoti visą šitą mastą ir grand planą. Gerbiamo R. Karbauskio planas buvo daryti referendumą kartu su antru turu, bet čia toks vienas Mindaugas, sėdintis pirmoje eilėje, sumaišė kortas, nusprendęs kandidatuoti, ir iškėlė labai rimtą iššūkį gerbiamam S. Skverneliui, kuris, panašu, dabar Mindaugui kandidatuojant, nebepateks į antrą turą. Tai vis dėlto reikia ką nors daryti ir gelbėti situaciją. Todėl staiga buvo nuspręsta organizuoti referendumą per pirmą turą.
Gerbiamieji, iš tikrųjų nepadės S. Skverneliui ir ši pastanga jį išstumti į antrą turą. Ir dar daugiau. Aš iš tikrųjų nesureikšminčiau viso referendumo. Prezidento rinkimų pirmo turo aktyvumas rodo, kad ateina maždaug 52,3 % žmonių iš visų dalyvaujančių. Kad šis referendumas įvyktų, reikia, kad dalyvautų 50 % plius, 50 % ir dar bent vienas balsas. Jeigu bent viena iš didžiausių partijų paskatintų žmones neimti biuletenių, šis referendumas neįvyktų. Tikimybė tokia didelė, o aktyvumas yra, kaip matome, gana mažas ir ant ribos.
Taigi šis referendumas tikrai neįvyks, o jis bus tiesiog dar viena populistinė rinkimų agitacija padėti S. Skverneliui išeiti į antrąjį rinkimų turą. Gerbiamas Mindaugai, jauskite savo galią, bet aš manau, kad ši priemonė tikrai gerbiamam S. Skverneliui nepadės.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 58, prieš – 42, susilaikė 2. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamam Seimo nariui, kuris paminėjo mano pavardę ir apkaltino mane melu. Taip, aš buvau tas žmogus, kuris prisidėjo prie rinkimų kampanijos ir prie rinkimų programos valdančiosios daugumos, aš tikrai tikėjau, kad tai, ką mes parašome, mes tai ir darysime. Jeigu jūs vadinate tai melu, kad mes pažadėjome tiesioginius seniūnų rinkimus, o dabar tai stalčiuje, galėjo į nutarimą įtraukti jūsų iniciatoriai šitą pasiūlymą ir to nepadarė, faktas yra tai, kad jūs to nenorite. Jūs nenorite to, ką jūs žadėjote žmonėms. Jeigu jūs būtumėte norėję, gerbiama Guoda Burokiene, jūs būtumėte pasiūliusi į šitą nutarimą įrašyti tiesioginius seniūnų rinkimus. Ir nereikia čia apsimetinėti! Tai, ką jūs padarėte iš melo, – iš melo jūs darote tiesą. Štai yra jūsų dabar vienas iš tapatybės bruožų.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš toje diskusijoje matau vieną pozityvų grūdą, kurį reikėtų spręsti. Tas pozityvus grūdas yra, kad Lietuva tapo globali, ir labai daug Lietuvos piliečių rinkėjų gyvena užsienyje. Tikrai reikėtų padaryti taip, kad jie turėtų savo rinkimų apygardas ar rinkimų apygardą. Esu ne vieną kartą kėlęs tą idėją tai tikrai, kad jie, rinkdami savo atstovą, savo atstovą, galėtų būti aktyvesni.
Antras dalykas, ką reikėtų padaryti, – įteisinti elektroninį balsavimą, tada jie galėtų laisviau ir paprasčiau balsuoti, nereikėtų į ambasadas važiuoti. Tikrai reikėtų irgi palengvinti. Jūs nedarote nei vieno, nei antro dalyko.
Dabar negatyvas, kuris yra, ir aš čia su didžiule emocija kalbu, negatyvas yra milžiniškas. Mes žengiame Moldovos keliu. Moldovoje iš tikro parlamentas nepopuliarus, bet jis bent jau tam autokratizmui ir Rusijos įtakai priešinosi. Dabar mes darome tą patį – griauname Seimo prestižą, kuris yra labai menkas. Žmonės tokioms iliuzijoms pasiduoda, bet žiūrėkite – referendumai nėra tas instrumentas. Atkreipkite dėmesį – vokiečiai uždraudė juos po A. Hitlerio atėjimo.
PIRMININKAS. Šiek tiek trumpiau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Per referendumus A. Hitleris atėjo. Britai dabar svarsto, ką darys su referendumais. Visa Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, kurioje aš dalyvauju, irgi svarsto, ką daryti su referendumais, nes per juos populizmas padaro tokių baisių dalykų, po kurių mes, politikai, neberandame išeičių. Čia galbūt ne tas atvejis – 121, bet tikrai taip yra. Jūs užsižaidėte ir tai yra labai blogai. Žaidžiate Konstitucijos sąskaita, o paskui bus lengviau ir toliau tą daryti.
PIRMININKAS. G. Landsbergis. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sakoma lotyniškai sic transit gloria mundi – kaip praeina pasaulio garbė. Šiandien, galėdamas perfrazuoti šitą formuluotę, pasakyčiau, kad šiandien matome, kaip praeina, po truputėlį menksta Lietuvos demokratija. Paskutiniai… Politologai, vertinantys nedemokratiškų režimų įsigalėjimą pasaulyje – Vengrijoje, dabar Brazilijoje, visur kitur, įvardina, kad pagrindinė priežastis ir pagrindinė priemonė, kaip tai atsitinka, yra tam tikrų nedidelių normų praradimas.
Viena iš tokių normų, kurias mes turėjome Lietuvoje, yra mūsų požiūris į Konstituciją. Beveik tris dešimtmečius Konstitucija, kurią sudarė, kurią parengė konsensusu kairieji ir dešinieji, tuomet kūrę Lietuvą, peržengė per savo principus, peržengė per savo skirtingas pažiūras, – tas susitarimas laikėsi tris dešimtmečius. Aš suprantu, gerbiamieji, kad ne jūs tai darėte. Aš suprantu, kad ne jums tai rūpi, ir, matyt, šiandien jūs esate nusprendę padaryti viską, kad tą sutarimą sulaužytumėte. To susitarimo sulaužymas laužo ir mūsų demokratiją.
Aš kreipiuosi į tuos, su kuriais bendraudamas kitoje pusėje, Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, aš žinau, kad vis dėlto jūs turite didesnę atsakomybę už mūsų valstybę ir už mūsų valstybės kryptį. Aš suprantu, kad jus galbūt privertė, aš suprantu, kad galbūt jūs esate davę pažadą, nuo kurio negalite atsitraukti, bet vis dėlto žinokite, gerbiamieji kolegos, kad šiandien jūs žengiate labai svarbų žingsnį link mažiau demokratijos Lietuvoje, link mažiau atsakomybės, link mažiau susitarimo, kad mūsų Konstitucija šiandien turi mažiau reikšmės, negu jinai turėjo prieš kelias valandas. Aš tikiuosi, kad tas svoris ant jūsų pečių jums bus aiškus ir slėgs jus dėl to, kad atsakomybė, kurią jūs prisiimate, yra milžiniška. Jūs griaunate liberalią demokratiją Lietuvoje, jūs griaunate susitarimą, kuriuo tris dešimtmečius buvo grįsta Lietuvos demokratija.
PIRMININKAS. P. Gražulis ir paskui A. Vinkus.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš galbūt noriu sureaguoti į pono G. Landsbergio kalbą, kad liberalią demokratiją griauna, griauna tauta, nes liberalų truputį daugiau negu dešimt Seimo narių. Žmonės renkasi kitą politinį kelią, ne liberalųjį kelią. Bet man nuskambėjo, ypatingai nuskambėjo ir pono Gabrieliaus, ir K. Masiulio priekaištas, kad patikime, leidžiame tautai surengti referendumą ir išsakyti savo nuomonę, jie mato, kad yra demokratijos mažėjimas. Čia yra viršūnė! Žmonės jau gal kokius 20 metų kalba ta tema ir kiekvienam Seimo nariui šiandien kalba – per daug jūsų Seimo narių. Palaukite, surenkime referendumą, gal tikrai bus toks rezultatas, kad nepritars tauta Seimo narių mažinimui, ir baigsime tą kalbą, ir nepriekaištaus mums žmonės atėję į priėmimus. Leiskime žmonėms išsakyti savo valią, tautai savo valią.
Pasirodo, pagal konservatorius referendumas yra baisiausiais blogis, tai demokratijos koks nors įsikūnijimas. Palaukite, gal tauta dar didesnis blogis tada?! Ką daryti su referendumais, sako, svarstome, konservatoriai? O tai ką daryti su tauta – iššaudyti?! Ką daryti su tauta tada, palaukite, jeigu toks referendumas blogis, o tauta dar didesnis blogis?! Ką jūs ruošiatės, pone Masiuli, daryti su tauta? Atsakyk!
PIRMININKAS. Ir A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pirmiausia nelengva buvo mums šiandien visiems – ir pozicijai, ir opozicijai, visi vadovavomės savo atsakomybe prieš savo sąžinę. Šiandien skaudu, kad išklausėme įvairių epitetų: cinizmas, manipuliatoriai, demagogai, ir taip toliau, ir taip toliau, galėčiau vardinti. Tie, kurie tą diagnozę klijuojate kitiems, žinokite, nemažai turite jūs patys tokios diagnozės, o gal dar daugiau.
Antra, ką aš noriu pasakyti. Labai malonu, kad šiandien laukia ir Pasaulio lietuvių bendruomenė. Vakar daugybė skambučių. Parašė kreipimąsi ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu D. Henke. Ačiū ir pozicijai, ir opozicijai, kad šiandien priėmėme šitą sprendimą. Ir pabaigai. Tie, kurie aiškina savo melu, pasiekiat ne melu, kas yra melas, pasiskaitykite knygoje „Melo žmonės“ ir jūs daugiau tų žodžių nekartosite.
Aš tikiu mūsų vienybe. Sveikinu su Vasario 16-ąja ir pasaulio lietuviams mes padarėme tai, į ką jie dėjo savo viltis šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi Kęstutis sakė, kad labai trumpai, tai prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai trumpai. Pavardė paminėta. Aš noriu atsakyti gerbiamam P. Gražuliui. Senovės kinų patarlė, aš nesakau, kad būtinai apie jį čia, bet jie sakydavo šitaip: „Jeigu tu kaip nors aiškiai, pakankamai aiškiai, kad suprastų paskutinis kvailys, aiškini, tai atsiras bent vienas, kuris nieko nesuprato.“
PIRMININKAS. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šioje salėje nėra tiek daug žmonių, kurie buvo čia (tiesa, kitoje salėje) tada, kai kūrėme Konstituciją, kai kūrėme šitos valstybės pagrindus, todėl aš jaučiu teisę pasakyti keletą sakinių. Kai matau žmones, kurie tuo metu, kai mes kūrėme tos valstybės pamatus, Maskvoje ieškojo seno armėno, kad galėtų susikurti gerovę sau, griebė, kas papuolė iš griūvančios sistemos, tai tam žmogui ir tiems žmonėms, kurie aplink jį, jiems negaila Kovo 11-osios valstybės pamatų. Čiagi ne apie 20 Seimo narių kalbama. Man tai tas visiškai nesvarbu, nes mane išrinks žmonės, aš esu tikra, tie, kurie manimi nenusivylė. Neišrinks galbūt naujų. Kaip tik kitame Seime bus mažiau naujų žmonių, tačiau tai, kad jūs griaunate tuos pamatus dėl to, kad jūsų partijai to reikia…
PIRMININKAS. Ponia Rasa, sakėt trumpai.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …iš tikrųjų yra labai gili moralinė Lietuvos krizė. Jūs Lietuvą skandinate didelėje moralinėje krizėje ir man, kaip Kovo 11-osios Akto signatarei, iš tikrųjų šiurpu, man šiurpu matyti A. Širinskienę šioje tribūnoje, man šiurpu matyti, ką su Lietuvą bando daryti R. Karbauskis. Aš žinau, kad jūs nesustosite, bet vis tiek kažkas pasakyti turi.
PIRMININKAS. Gerai, nutraukiu diskusiją šiuo klausimu. Šiuo klausimu norite dar pasisakyti? Gerai, leisiu, kadangi turime dar šiek tiek laiko. Labai greitai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi buvau užsirašęs ir diskusijoje kalbėti, ir klausti ir, deja, negavau žodžio, tai nors pabaigoje. Irgi būčiau nekalbėjęs, jeigu ne Petras. Žinote, senovės romėnai sakė, ko tautai reikia, demagogiškai sakė: „Duonos ir žaidimų.“ Kadangi duonos negalime duoti, tai duoda žaidimų. Šiuo atveju žaidimų būtent per… Kokio žaisliuko labiausiai reikia? Kas labiausiai nemėgstamas? Japonai pastato lėles, kad nemėgstamo vadovo lėlę daužytų, čia mažiname Seimą, Seimo narius. O užuot sprendę klausimą, nes per šiuos dvejus metus padidėjo gyventojų skurdas, pensininkų skurdas padidėjo, 36,7 % pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, tai yra 307 eurai. Vienas suaugęs su trim vaikais – tai 44,3 %,prieš tai buvo 32 %. Vienas suaugęs su vienu vaiku – 48,4 %, tai rodo oficialūs tyrimai. Vienišas žmogus, o tokių yra, 47,9 % gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Šito išspręsti negalime, tai duokime žaidimų.
PIRMININKAS. Petrą paminėjo, tai labai trumpai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi čia mane paminėjo ne vieną kartą, tai tikrai trumpai. Iš tikrųjų man atrodo, kad konservatoriai, galbūt ir socialdemokratai visiškai nusivažiavo, kai referendumą ir tautos valią laiko didžiausiu pavojumi mūsų valstybei. Tai ką jūs, kokiomis jūs vertybėmis gyvenate? Masiulis gyvena kiniškomis komunistinėmis vertybėmis, jis ir yra tas žmogus, kuris niekada nieko neišgirs, be savęs. Kartais.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems, jau baigėme šitas diskusijas, pagaliau.
16.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3178 (pateikimas)
Pereiname prie normalios darbotvarkės. 2-8.1 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482“. Pranešėjas – M. Majauskas. Prašom. Pateikimas. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Suprantu, kad neturėsiu galimybės pristatyti paties klausimo, o tik galimybę pristatyti galimybę įtraukti klausimą į rudens sesijos darbotvarkę. Tai pasimėgausiu tuo laiku, kurį čia turiu, ir pabandysiu pristatyti klausimą iš karto.
Šiandien mes turime tokią tikrai labai kuriozišką situaciją, kai neseniai įsigaliojęs Visuomenės informavimo įstatymas uždraudė aprašyti savižudybes ir uždraudė taip, jog Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovai kreipėsi į Seimo Pirmininką, į komisiją ir sakė, kad toks draudimas ne tik kad prasilenkia su tarptautinėmis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, bet ir daro žalą. Aš paaiškinsiu kodėl. Visų pirma šis draudimas, kuris ką tik įsigaliojo, draudžia skelbti savižudybės motyvus, draudžia skelbti savižudybės būdą, draudžia romantizuoti ir apibūdinti kaip kasdienį faktą. Todėl šiandien, dabar, kai yra draudžiama skelbti savižudybės motyvą, mes negalėtume pasakyti, kad R. Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinį režimą, nes šiandien įstatymas draudžia tai rašyti. Mes negalėtume pasakyti, kas įvyko su Pilėnais, nes įstatymas draudžia skelbti savižudybės būdą. Mes negalėtume pasakyti, kuo baigėsi Romeo ir Džiuljetai gyvenimas, nes įstatymas draudžia romantizuoti. Mes negalime iš tiesų apskritai kalbėti apie savižudybes kaip kasdienį faktą, nors iš tikrųjų Lietuvoje kiekvieną dieną po du žmones nusižudo, o maždaug 20 žmonių per dieną mėgina nusižudyti. Taigi šis įstatymas, kuris jau yra įsigaliojęs, daro konkrečią žalą, toliau stigmatizuodamas savižudybes ir stigmatizuodamas visą psichikos sveikatą, neskatindamas žmonių kalbėti, atsiverti, nes draudžia šis įstatymas aprašyti jų istorijas.
Labai praprasta situacija. Jeigu žmogus sirgo depresija, jis sako, jam buvo labai sunku, jis net galvojo apie savižudybę, bet sulaukė artimojo pagalbos, pasikalbėjo ir nusprendė nesižudyti. Šitokios istorijos, priėmus šį įstatymą, kuris jau dabar yra įsigaliojęs, negalėtume aprašyti ir negalėtume tokios istorijos perskaityti žiniasklaidoje. Tai kviečiu labai rimtai susimąstyti.
Čia yra pateiktas įstatymo projekto pakeitimas, kuris remiasi Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro rekomendacijomis, kaip reikėtų koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą taip, kad mes nestigmatizuotume savižudybių ir aprašant savižudybes nebūtų daroma žala. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Dėl įtraukimo čia klausiame.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, dar iki kanapių įstatymo įteisinimo nepriėjome, bet jau matyti tikrai nemažas kanapių poveikis Seime ir pasisakymuose, kai tautos valia yra laikoma didžiausiu blogiu, kaip prieš tai buvo kalbama. Tai ar jūs nemanote, kad reikėtų ir baigti, neįtraukti šito klausimo į pavasario sesijos darbų programą, kol kanapių poveikis baigsis?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų netgi galvojau balsuoti dėl to referendumo, nes man atrodo, kad sumažinus Seimo narių skaičių, pagal tai, kaip dabar yra sudėliotos apygardos ir daugiamandatės, tai gerbiamo P. Gražulio tikrai Seime neliktų, kaip neliktų ir didelės dalies kaimiškoms vietovėms atstovaujančių Seimo narių, nors kai kuriuos iš tiesų tikrai gerbiu. Bet man atrodo, kai persitvarkytų daugiamandatė, vienmandatė, miestiečių čia, Seime, būtų daugiau ir tai tikrai nebūtų blogai.
Dėl kanapių atsakysiu jums, kad iš tiesų didelė dalis onkologinių pacientų šiandien malšina skausmą, nerimą, apetito sutrikimus ir nemigą, naudodami kanapių aliejų, ir tai daro neteisėtai, jausdamiesi nusikaltėliais. Aš nelinkiu to jums ir nelinkiu to jūsų artimiesiems.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, mes daug darome klaidų priiminėdami įvairius teisės aktus. Atrodo, jie ir nelabai sudėtingi, iš pirmo žvilgsnio galbūt kai kada logiški. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtume eiti prie ekspertinių vertinimų? Nes tik vienintelis ekspertas P. Gražulis, kuris išmano čia visais klausimais, ir gali pasakyti, ar tai teisinga, ar neteisinga. Gal iš tikrųjų reikėtų sulėtinti tą mūsų greitį, atrodo, visi teisės aktai priimami ir vėl keičiami. O ar nereikėtų vis dėlto ir Statutą pakeisti, kad apie tokius teisės aktus pasisakytų specialistai, o ne taip, kaip atrodo čia kai kuriems Seimo nariams, atėjusiems tiesiai iš gatvės ir galvojantiems, kad viską supranta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų reikia pripažinti, kad specialistus kvietėsi rašydami šį įstatymo projektą, rašydami šį įstatymo pakeitimą, bet visiškai neatsižvelgė į tai, ką specialistai pasakė. Specialistai pasakė, kad rašant šį įstatymą ir pakeitimą taip, kaip jis bus parašytas, bus padaryta didesnė žala negu nauda. Ir čia sėdintis Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas puikiai žino, nes Vilniaus universiteto specialistai ne kartą kreipėsi ir atkreipė dėmesį, kad tai, kas parašyta, prasilenkia ir su sveiku protu, ir su tarptautinėmis sveikatos organizacijomis. Taip, klausė, bet neišgirdo ir įstatymą padarė tokį, kuris daro žalą.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs jaučiatės turbūt ekspertu, nes apie kanapes šnekate daugiau negu bet kuris kitas Seimo narys. Aš turiu jums du klausimus. Vienas, ar jūs nemanote, kad čia užsiimate populizmu pirmiausia? Kiek aš žinau, paklausiau ir ministro, preparatai su kanapėmis yra legalūs, juos galima oficialiai nusipirkti vaistinėse, gauti su receptais.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia kitas klausimas, bet…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). O kitas esminis klausimas dėl jūsų noro legalizuoti kanapes ir nuodyti žmones. Ar jūs vertybes tas konservatoriškas bent kiek jaučiate, ar Konservatorių partija tapo jau Liberalų partija? Tai galbūt keiskite pavadinimą ir tada bus lengviau diskutuoti, nes dabar žmonėms sunku iš tiesų suprasti, nes mažų mažiausiai jūs klaidinate žmones.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų nežinau, kas rūko ir ką rūkote jūs, bet iš tiesų čia visai kitas klausimas, ir uždavėte dėl Visuomenės informavimo įstatymo, jūs apie kanapes, bet viskas gerai. Aš atsakysiu.
Savižudybių klausimu jaučiuosi ekspertas ir manau, kad šiek tiek žinau ir galiu turėti nuomonę.
Dabar dėl kanapių. Iš tiesų tai irgi be galo svarbus klausimas. Man atrodo, kad labai daug žmonių šiandien naudoja kanapių aliejų…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ne apie kanapes kalbame.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kuris spaudžiamas iš pluoštinių kanapių, ir tą aliejų naudoja malšinti savo simptomams. Nežinau, pirmininke, kodėl jūs nesustabdėte K. Mažeikos klausimo, kai klausė ne į temą, bet stabdote mane, kai aš atsakinėju. Tai leiskite man tuomet pabaigti, kadangi suteikėte jam galimybę paklausti.
Taigi aš manau, kad tą kanapių aliejų reikėtų įteisinti kuo skubiau. Šiandien žemės ūkio ministras apie tai kalbėjo ir sakė, kad iš tikrųjų tai yra aktuali tema, nes iš pluoštinių kanapių, kurios yra auginamos Lietuvoje, gali būti gaminamas aliejus, ir jį šiandien vartoja daugelis žmonių, bet jaučiasi nusikaltėliais. O jaučiasi nusikaltėliais šalia to, kad jaučiasi labai rimtais, kartais nepagydomais ligoniais. Aš nesakau, kad gydo vėžį, bet malšina simptomus, ir tai žinau ne tik aš vienas, bet labai daug žmonių Lietuvoje.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kokio klausimo paklausė, į tokį aš ir atsakiau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mane kartkartėmis stebina jūsų akibrokštai, dabar apkaltinote, kad specialistai padarė žalą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūs padarėte žalą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūsų dėka padaryta žala mes sumažinome savižudybių skaičių. Tų, kurie guli psichiatrinėse ligoninėse, kardinaliai sumažėjo, susižalojimų net. Tai vienas dalykas. Man labai keista klausytis, kai jūs sumalate, sumaišote istorijas, filmus, knygas su žinia žiniasklaidoje. Niekas nedraudžia. Kaip buvo knygos rašomos apie istoriją, tas ir išlieka, filmai kaip kuriami apie istoriją, taip išlieka, apie R. Kalantą kaip rašė, taip išlieka. Jūs tiesiog bandote interesų grupėms padaryti tam tikrą gestą ir todėl labai aktyviai reiškiatės. Noriu paklausti.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kodėl jūs nedarote išimties istoriniams įvykiams, o viską sumalate į vieną krūvą? Gal čia galima rasti kompromisą, jeigu jums trukdo istoriniai įvykiai, kurie iš esmės iš tikrųjų netrukdo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pacituosiu tai, ką rašo Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras, vienintelis toks kompetencijos centras čia, Lietuvoje, darantis labai didelį darbą, ten yra be galo daug specialistų. Jie sako, kad pagal įstatymą žiniasklaida nuo šiol negali parašyti, kad 1972 m. gegužės 14 d. R. Kalanta, protestuodamas prieš tarybinį režimą (motyvas), susidegino (būdas). Taip išeitų, kad nuo šiol žiniasklaida turėtų apsiriboti lakoniška žinute, kad 1972 m. gegužės 14 d. R. Kalanta tiesiog nusižudė. Taigi šis įstatymas taip, kaip jis yra parašytas, draudžia aprašyti savižudybės būdus, motyvus ar traktuoti kaip kasdieninį faktą, kai šiandien mes žinome, kad tai yra kasdieninis faktas.
Kaip ir minėjau, šiuo metu priimtas įstatymas daro žalą, nes negalime ne tik kad kalbėti apie istorinius dalykus, bet negali žmonės atsiskleisti, pasipasakoti, kaip jie iš tikrųjų blogai jautėsi, kaip jie galvojo apie savižudybę ir kaip apsigalvojo sulaukę pagalbos. Tai yra moksliškai įrodytas terminas – Papageno efektas, kai pasakojant apie savižudybės istoriją žmogus pagijo, pasveiko ir jaučiasi geriau. Tokių istorijų šiandien čia mes nebegalime perskaityti dėl jūsų priimto, jūsų teikto įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl vedimo tvarkos. Prašom – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų dabar turėjo vykti pateikimas dėl sesijos darbų programos papildymo. Aš dabar nesuprantu, ką Seimo narys darys, kai jis pristatys projektą? Jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turėjote kontroliuoti situaciją: jeigu klausimai yra nesusiję su pateikiamu klausimu, jūs paprasčiausiai turėjote tuos klausimus nutraukti ir nedaryti dabar iš Seimo, nežinau, kažko panašaus… nelabai į Seimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, bet manau, kad Seimo narys, pristatydamas savo klausimą, gali argumentuoti įvairiais būdais. Manau, kiekvienas laisvas pasirinkti.
Kviečiu balsuoti, kadangi dėl motyvų niekas neužsirašė po pateikimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 23, prieš – 26, susilaikė 14. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame alternatyviai. Kas siūlote tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 22, prieš – 34. Įstatymo siūloma netobulinti, atmesti.
Replika po balsavimo – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš būčiau nepasisakiusi, bet kadangi gerbiamas M. Majauskas klaidina visuomenę sakydamas, kad žmonės vartoja pluoštinių kanapių aliejų nelegaliai, tai jis yra visiškai neteisus. Aš, kaip Pluoštinių kanapių įstatymo rengėja Žemės ūkio ministerijoje, pasakysiu, kad šiuo metu Lietuvoje auginama 4 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių ir pluoštinių kanapių sėklų aliejus tikrai legaliai yra naudojamas, ir visiškai ne tam, kad malšintų skausmą. Jeigu čia kalbame apie vaistus, kuriuos, beje, nuo gegužės 1 dienos bus galima naudoti malšinant skausmą ar, tarkim, artrito simptomus ir taip toliau, tai čia yra visiškai kitas klausimas. Išties neklaidinkime visuomenės ir nesakykime, kad žmonės vartoja nelegaliai pluoštinių kanapių sėklų aliejų.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu gerbiamai kolegei. Aš neminėjau sėklų aliejaus, sėklų aliejus neturi jokių gydomųjų savybių, o pluoštinių kanapių aliejus yra labai svarbus ir turi daug gydomųjų savybių.
Dabar, gerbiamas pirmininke, man labai keista, kai jūs nepaklausėte manęs, ar aš pasiruošęs tobulinti siūlomą įstatymo projektą, ir kvietėte balsuoti.
Antras dalykas – labai keista, kaip aš tobulinčiau siūlymą įtraukti į darbotvarkę. Kviečiu galbūt paklausti iniciatoriaus kitą kartą prieš siūlant balsuoti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų paties iniciatyva, jūs galite įvairiai ir tobulinti. Tai jūsų sprendimas. Jūs galite tobulinti arba ne. Tiesiog Seimas jums suteikia arba nesuteikia tokią teisę.
J. Sabatauskas – paskutinis komentaras.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Kaip jūs pirmininkaujate posėdžiui? Kai Seimo nariai, ar apsimesdami kvaileliais, ar dar kažką, ar tyčia klausinėja visai ne apie projektą ir ne apie tai, apie ką gerbiamas kolega pristatė nutarimą, kad galėtų pateikti įstatymo projektą dėl visuomenės informavimo, nukreipė visai dėmesį į kitą apie pluoštines kanapes, po to pradeda rimtais veidais diskutuoti, tarsi apie tai buvo projektas, jūs turite sustabdyti iš karto tokius klausėjus. Jie specialiai klaidina tiek kitus Seimo narius, tiek tuos, kurie šiandien klauso ir žiūri Seimo posėdį. Šitaip negalima! Jeigu šitaip, šitiek nesuprantančių, apie ką įstatymo projektas kalba, tai gal iš tikrųjų reikia ne 20-čia mažinti, o per pusę. (Balsai salėje)
16.49 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2337 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerai. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2337. Į tribūną kviečiu S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Būsiu labai lakoniškas. Pirmas pagiriamasis žodis valdantiesiems už tikėjimą decentralizuota energetika, už gaminančius vartotojus, už tikslą turėti 34 tūkst. gaminančių vartotojų jau po dvejų metų. Pernai priėmėte šito paties įstatymo redakciją, kad būdai, kaip galima atsiskaityti su elektros skirstytoju už saulės baterijose sukauptą arba vėjo energetikoje sukauptą energijos palaikymą… Tiesiog, mano nuomone, tas tarifas yra per didelis, kad šiandien turite atiduoti bent 36–38 % savo pagamintos energijos skirstytojui. Įstatymo pasiūlymas yra paimtas iš Lenkijos, kur tai yra pasiteisinę, atiduoti tik penktadalį energijos perskirstytojui.
Mielai atsakyčiau į klausimus, nes, tikiu, esate skaitę aiškinamąjį raštą. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Norėčiau paklausti, ar tai nebus tam tikra našta paskirstyta kitiems, jeigu bus nuolat fiksuota tokia kaina? Kurioje vietoje tas balansas ir kas turės už tai susimokėti?
S. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų taip, tai yra skatinimo tarifas už pasaugojimą, ir jeigu mes norime, ir esame užsibrėžę turėti 34 tūkst. vartotojų jau po dvejų metų, tai yra 2020 metų pabaigoje, tai turime imtis ir skatinančių tarifų. Taip, tai yra politikos klausimas.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Kitų siūlymų nematau. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.51 val.
Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3166 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3166. Pranešėjas – M. Majauskas. Pateikimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, (…) čia vėl prieš jus stovėti ir pristatyti klausimą – Baudžiamojo kodekso pakeitimą, apie kurį jau šiek tiek užsiminė gerbiama A. Širinskienė. Pirma, norėčiau pradėti nuo padėkos Lietuvos policijai ir muitinei, kuri sulaikė tikrai labai rimtą, istorinio dydžio narkotikų kontrabandą visai neseniai, prieš kelias dienas, – 1,5 tonos hašišo. Iš tikrųjų labai didelis darbas ir labai svarbu, kad jie toliau galėtų tęsti tokį darbą ir dirbti kartu su muitine, stengdamiesi sulaikyti ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir stambaus kiekio kontrabanda.
Bėda kokia? Kad šiandien tiek policija, tiek muitinė turi kovoti ir su smulkaus kiekio narkotikų kontrabanda. Šiandien mes matome, kad per sieną žmonės gabena ne tik kad, kaip buvome įpratę matyti istoriškai, furomis veža kaip per filmus didelius kiekius, bet atsisiuntimas nedidelio kiekio internetu taip pat užtraukia sunkaus nusikaltimo bausmę. Šiandien įstatymas, kuris galioja, nediferencijuoja bausmių pagal kiekį. Lygiai taip pat, kaip tiems asmenims, kurie vežė 1,5 tonos hašišo, gresia nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, lygiai taip pat ir jaunuoliui, kuris internetu atsisiunčia vieną suktinę, gresia nuo trejų iki dešimties metų reali laisvės atėmimo bausmė. Tokių atvejų per pastaruosius metus padaugėjo 30 %.
Smulkus, nedidelis ar įprastas, dažnai vadinamas, kiekis narkotinių medžiagų, kurių siunčiasi jaunuoliai internetu, sudaro daugiau kaip 90 % visų muitinės ikiteisminių tyrimų. Ką muitinė sako – dėl to, kad mes gaudome ir sodiname vaikus, mes negalime užsiimti labai rimtais organizuoto nusikalstamumo objektais, kai jie užsiima labai rimta stambaus kiekio kontrabanda.
Čia nebuvo mano sugalvotas siūlymas. Į tai atkreipė dėmesį Muitinės departamento vadovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, Generalinės prokuratūros atstovai, policijos atstovai, – visi sutartinai sakė ir, tiesą pasakius, nė vieno teisėsaugos pareigūno, nė teismų pareigūno nesutikau, kuris pasakytų, kad šio įstatymo nereikia keisti. Visi sakė, kad reikia keisti, nes kas įvyksta? Dabar net ir smulkus kiekis yra traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Vadinasi, negalima atidėti bausmės, negalima įvykdyti sprendimo pagreitinta tvarka, reikia kviesti proceso dalyvius, negalima atleisti nuo atsakomybės. Ypatingais atvejais, yra tokių atvejų, kai siuntėsi kanapių aliejaus žmogus, sergantis prostatos vėžiu, jį pagavo ir jam grėsė sunkus nusikaltimas, teismas negalėjo atleisti nuo atsakomybės.
Taigi, ką siūlau šiuo įstatymo projektu? Siūlau neatleisti žmonių nuo atsakomybės, o vietoj nuo trejų iki dešimties metų bausmę už nedidelį ar įprastą kiekį sumažinti iki šešerių metų, taip, kad teismai vis tiek galėtų paskirti net šešerių metų realią laisvės atėmimo bausmę už atsisiųstą žolės gramą ar suktinę, bet lygiai taip pat teismai galėtų paskirti ir švelnesnę bausmę. Šiandien teismai yra priversti ieškoti, kaip išsukti jaunuolius nuo kalėjimo, kur jie, atsisiuntę vieną suktinę, iš tikrųjų galėtų patekti ir galėtų tapti priklausomi nuo dar daug stipresnių narkotikų. Kviečiu užduoti klausimus ir labai tikiuosi, kad palaikysite šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti tam tikros programos, galbūt tam tikros socialinės akcijos, aiškinančios šią problemą. Iš tikrųjų teko girdėti, kai jaunuoliai, nepagalvodami nieko gero, galvojo, kad niekas nepastebės, niekas nepamatys, paprasčiausiai eksperimentavo tokiais būdais, paskui tas eksperimentas pavirsta labai žiauriomis pasekmėmis. Vis dėlto gal tai ir tam tikrų mūsų informavimo priemonių arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tam tikras darbo brokas, kad vis dėlto mažai aiškiname, kad tokios pasekmės gali būti. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiandien kokia yra problema? Kad sankcija yra neadekvati padarytam nusikaltimui. Taip, siųstis narkotikus yra blogai, taip, vartoti narkotikus yra blogai, taip, už tai turėtų būti baudžiama. Bet bausmė turėtų būti tokia, kuri nesulaužytų gyvenimo. O mes turėtume investuoti visas įmanomas priemones šviesti jaunimą apie narkotikų daromą žalą, šviesti jaunimą apie tai, jog reikia gyventi sveikai, reikia sportuoti, reikia maitintis sveikai, reikia nesinervinti, reikia rūpintis savo psichikos sveikata, bet nevartoti narkotikų. Tai mes turime daryti ir čia reikia investuoti pinigus, o ne priimti drakoniškas bausmes ir įstatymus. Juk ne teisėjai sodina į kalėjimą, mes sodiname, gerbiami Seimo nariai, į kalėjimą, nes mes priimame sprendimą, pagal kurį teismai sprendžia, kokią bausmę skirti. Šiandien Seimo priimtas sprendimas sako, kad net ir už patį patį mažiausią narkotikų kiekį, atsisiųstą internetu, gresia nuo trejų iki dešimties metų bausmė, sunkus nusikaltimas ir teistumas, o tai reiškia – niekada žmogus neišvyks į Ameriką, niekada žmogus neišvyks į Australiją, niekada žmogus negaus darbo greičiausiai valstybės tarnyboje, nebus politiku, nebus teisėju. Man atrodo, kad tokia bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui ir ji turėtų būti švelnesnė.
PIRMININKAS. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, klausiau dabar jūsų, ką jūs sakote, pasibaisėjau. Jūs gal pažiūrėkite įrašą pasisodinęs šalia kokį teisininką ir jums pasakys, kiek jūs nesąmonių pasakėte ir klaidinančios informacijos. Bet to negana. Jūs nuslėpėte vieną iš pagrindinių, esminių dalykų šitos pataisos, kad jūs vėl bandote eliminuoti galimybę vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš asmenis, kurie vykdo kontrabandą šio kiekio narkotinių medžiagų. Klausimas jums tiesiai. Kai jūs rengėte šitas pataisas, ar jūs konsultavotės su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais, ar jums tai visiškai neįdomu?
Ir antras dalykas, tai yra antras bandymas, kai už kontrabandą bandoma sustabdyti arba eliminuoti galimybę vykdyti kriminalinę žvalgybą prieš kontrabandininkus. Tai prašom atsakyti į šį klausimą ir labiausiai dėl Kriminalinės policijos biuro.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, aš konsultavausi ir kalbėjausi su kriminalinės policijos pareigūnais. Kalbėjau ne tik su jais, kalbėjau su Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju gerbiamuoju V. Paigozinu, su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Pažarskiu, su Vilniaus apygardos teismo teisėju E. Rimšeliu, Klaipėdos apygardos teismo pirmininku gerbiamuoju A. Daugėla, su Vilniaus apygardos prokuratūros (gal čia jums kažką reikš) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiuoju prokuroru N. Puškoriu, kuris sakė, kad „įregistruotas įstatymo projektas tą atskirtį tarp bausmių mažina ir šiandien yra pakankamai vykęs. Tokiam projektui būtų galima pritarti, kai žmonės siųstųsi nedidelius kiekius narkotinių psichotropinių medžiagų ir tai būtų traktuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Tai, manau, šiandien galbūt būtų visai nebloga išeitis“. (Citatos pabaiga)
Gerbiamas kolega, aš konsultavausi ir su teisininkais, ir su policininkais, ir su kriminalistais, ir su teisėjais. Ir iš tikrųjų nei vienas teisėsaugos pareigūnas, nei vienas teismų pareigūnas, nei vienas teisėjas man nepasakė, kad šis įstatymas toks, koks jis yra, yra teisingas ir adekvatus.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Tuoj įjungs. Kortelė, sako, neįdėta. Kortelė vis dar neįdėta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš jau žinau, ką jūs norite pasakyti, galiu pabandyti atsakyti. Jūsų klausimas labai svarbus, Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerai, mano įjungta kortelė. Aš suprantu, gerbiamas Mykolai, kad su daug kuo kalbėjote. Bet kartais akivaizdus pavyzdys, kad kalbėjimas ne visąlaik padeda. Nes situacija yra tokia, ką ir Seimo Teisės departamentas pastebi, kad jūs čia mums salėje aiškinate apie mažas dozes – vieną suktinę. O Seimo Teisės departamentas rašo ir netgi pabraukia tekste, na, aš nesu mačiusi, kad Seimo Teisės departamentas taip norėtų atkreipti dėmesį, kad netgi tekstą braukytų anderlainu, ar ne?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kuo tokiu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas sako: „Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad projektu švelninama atsakomybė ne tik už nedidelio kiekio, bet ir už vidutinio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų kontrabandą.“ Mes kalbame jau ne apie tas suktines, apie ką jūs ką tik šnekėjote, bet kodėl atsiranda jums interesas į Lietuvą leisti lengviau, be kriminalinės žvalgybos įvežti vidutinį narkotikų kiekį?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų labai geras klausimas. Aš atkreipsiu dėmesį, kad siūlymas diferencijuoti bausmes yra toks – tai dėl nedidelio ir dar vadinamojo įprasto, nes nėra vidutinio kiekio, yra siūlymas padaryti bausmę iki šešerių metų. Šešeri metai! Ir tai yra apysunkis nusikaltimas. Jeigu šiandien mes su tuo vadinamuoju įprastu, vidutiniu ar dar kokiu nors kiekiu gatvėje pagauname asmenį, tai jam yra iki dvejų metų. Jeigu gatvėje yra pagaunamas asmuo su vidutiniu kiekiu narkotinių medžiagų, tai jam yra taikomas disponavimo įstatymas, neteisėto disponavimo straipsnis, 259 straipsnis, ir jis yra baudžiamas iki dvejų metų. Tačiau jeigu jisai siunčiasi per sieną arba veža pats automobiliu, tai jam dabar būtų taikoma iki šešerių metų – tris kartus griežtesnė bausmė už vežimą per sieną, negu yra už disponavimą. Ir atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu taikoma nediferencijuojant kiekio, absoliučiai bet koks kiekis – nuo trejų iki dešimties metų.
Aš kalbėjau su teisininkais, kalbėjau su advokatais, kalbėjau su prokurorais ir, kaip minėjau, nė vienas teisėsaugos pareigūnas nepasakė man, kad šitas įstatymas yra teisingas ir geras. Atvirkščiai, visi pasakė, kad reikia keisti ir kuo greičiau keisti, nes mes žalojame jaunų žmonių gyvenimus. Ne teismai, ne teisėjai, o mes, Seimo nariai, kurie nepakeičiame įstatymo projekto ir paliekame galioti sunkų nusikaltimą net ir už mažiausio kiekio narkotinių medžiagų atsisiuntimą.
Jeigu gerbiamajai Agnei netinka toks įstatymo projektas, siūlykite savo įstatymo projektą, darykite ką nors, bet nesėdėkite rankas sudėjusi, nes dėl jūsų neveiklumo, dėl jūsų neapsisprendimo, dėl jūsų kritikos, dėl to, kad opozicija teikia įstatymo projektus, yra žalojami mažų, jaunų, sveikų žmonių gyvenimai!
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). O iš tikrųjų mes galėtume padėti jiems, galbūt gydyti, galbūt suteikti reikalingą pagalbą, bet to nedarome.
Ir pabaigai atkreipsiu dėmesį, kad šiandien E. Masiulis yra teisiamas už stambaus masto kyšininkavimą. Ir pagal tris straipsnius (225, 226, 189) stambaus masto kyšininkavimas – nuo dvejų iki aštuonerių metų, prekyba poveikiu stambiu mastu – nuo dvejų iki aštuonerių metų, neteisėtas praturtėjimas – iki ketverių metų. Tuo tarpu jeigu asmuo atsisiunčia vieną suktinę internetu – jam iš karto pritaikomas sunkus nusikaltimas ir nuo trejų iki dešimties metų.
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Net nužudymas susijaudinus yra iki šešerių metų, naujagimio nužudymas yra iki penkerių metų, o už suktinės atsisiuntimą internetu – nuo trejų iki dešimties metų. Gerbiamieji, jums spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pasakysiu labai trumpai, nes čia prikalbėta daug nesąmonių ir visai nebandysiu ką nors paneigti. Akcentas toks: šis Seimo narys vėl pabandė eliminuoti kriminalinės žvalgybos galimybes prieš kontrabandininkus. Tai čia yra pagrindinė esmė, nes pakeitimas darytas būtent toje dalyje, kur Kriminalinės žvalgybos įstatymas už tą straipsnį neleidžia vykdyti kriminalinės žvalgybos, ir taškas. O visa kita yra demagogija ir dar netiksli informacija. Tai prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pirmiausia gerbiamą D. Gaižauską norėčiau paprašyti Seime elgtis mandagiai. Čia ne kvailiai susirinkę, o Seimo nariai, ir čia ne milicijos padalinys, kur pats galėtum reikštis tokiais žodžiais ir ne pirmą kartą.
Antra, ne vienintelis specialistas, pone, esate, kad priimtumėte išvadas. Tai aš vėlgi prašau visų pritarti, ramiai svarstyti, nuleisti garą čia, kviesti specialistus ir iš tikrųjų ieškoti sprendimų, nes vis dėlto, kaip ir buvo pasakyta, jūs žaidžiate žmonių likimais. Galbūt ir neteisus M. Majauskas, bet jūs pasikvieskite specialistus, nagrinėkite ir žiūrėkite, o ne tai, kad kas nors iš galinės sėdynės pradėtų čia auklėti visą Seimą. Nusiraminkime ir pradėkime dirbti Seimo parlamentarų darbą, o ne kiekvieno specialisto, kuris viską išmano.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 17, prieš – 27, susilaikė 15. Po pateikimo nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 25, prieš – 34. Siūloma atmesti. Tobulinamas pats projektas.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad įstatymas buvo teiktas opozicijos nario, todėl reikia nepritarti. Gerbiami kolegos, savo sprendimais laužote jaunų žmonių gyvenimus.
O gerbiamo D. Gaižausko, gerbiamo, nes aš jį gerbiu kaip ir kiekvieną kitą Seimo narį, skirtingai nuo jo, kaip jis elgiasi su kitais Seimo nariais, noriu atkreipti dėmesį, kad Muitinės departamentas labai aiškiai pasakė, kad jiems šis įstatymas trukdo dirbti, neleidžia koncentruotis į sisteminį organizuotą nusikalstamumą. Jie nenori gaudyti vaikų, kurie siunčiasi internetu vieną suktinę ar kelias suktines, nes jaunimas šiandien perka internetu – taip, kaip perka batus, taip, kaip perka maistą, perka ir narkotikus. Taip, labai blogai, taip, reikia bausti, bet nereikia už tai sodinti į kalėjimą ir nereikia sodinti į kalėjimą ir bausti taip, lyg jie vežtų tonas kokaino per sieną, ir leisti teisėsaugai dirbti savo darbą, gaudyti tuos nusikaltėlius, kurie veža narkotikus stambiu mastu ir gaudyti organizuoto nusikalstamumo grupes.
PIRMININKAS. J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėčiau apeliuoti į E. Pupinį. Jis čia moralizuoja D. Gaižauską. Gerbiamas Edmundai, ką jūs šnekėjote tik prieš pusvalandį ar prieš valandą? Jūs pavadinote atėjusius iš gatvės Seimo narius. Tai pirmiausia pasižiūrėkite į save, tada moralizuokite kitus.
PIRMININKAS. Kadangi pavardė buvo paminėta – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Na, aš nemoralizuosiu, jau užtenka prisimoralizavome, bet pakartosiu M. Majauskui. Šita pataisa – bandymas eliminuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Visa kita, ką kalbėjote, yra demagogija. Labai daug pasakėte netikslios informacijos, labai daug.
O gerbiamam E. Pupiniui – arba baigiame, arba, jeigu pradėsime, nesustosiu. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, nutraukiu šitas diskusijas. Aš, kaip pirmininkas, turiu tokią teisę.
17.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3231 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Einame toliau pagal darbotvarkę. Žiūrime kitą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3231. V. Gailius. Prašau į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo nutarimu prašau jūsų leidimo pateikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto pakeitimo projektą.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, 1 straipsniui pritarta.
Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: 38 už, prieš – 1, susilaikė 14. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.12 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2832 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu S. Gentvilą ar V. Gailius pats pristatys? Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taupydamas jūsų laiką, labai trumpai esmę. Šiandien Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra diferencijuojama kaina pagal tiekiamo vandens kokybę.
Aš iš tikrųjų susirašinėjau su kompetentingomis institucijomis dėl elementarios priežasties – dėl nugeležinimo įrenginių mūsų šalyje. Tik labai nedidelė procentinė dalis savivaldybių yra visuose vandens tiekimo įrenginiuose įrengusi nugeležinimo įrenginius. Iš esmės atsiduriame tokioje situacijoje, kai vienoje savivaldybėje nustatyta vienoda kaina, tačiau vienas vandens tiekimo įrenginys aprūpintas visa šiuolaikine nugeležinimo, nukalkinimo, minkštinimo, filtravimo įranga, į jį investuota yra ir yra vietovių, kur į jokią įrangą nėra investuota. Vanduo iš esmės kokybiškas, tačiau rudas vanduo. Žmonės jo negali vartoti taip, kaip to vandens, kuris iš esmės yra mineralinis vanduo.
Kadangi savivaldybėse tokių vandens tiekimo įrenginių yra nedidelė dalis, savivaldybės, turėdamos situaciją, kad žmonės moka už vandenį, jį vartoja, nėra labai suinteresuotos ieškoti šaltinių, kad sudarytų vienodas sąlygas visiems žmonėms. Komisija neturi įstatyminių įgaliojimų, tvirtindama vandens tiekėjų kainas, diferencijuoti jas pagal kokybę. Taip, nekokybišką vandenį draudžiama tiekti, tačiau vanduo, kuris turi daug didesnę geležies priemaišų dalį, nėra pripažįstamas nekokybišku.
Mano prašymas palaikyti šį projektą, be jokios abejonės, kreiptis į Vyriausybę, kad jinai įvertintų ir kartu dar intensyviau ieškotų papildomų šaltinių, kuriais padėtų savivaldybėms užtikrinti vienodas visų mūsų gyventojų sąlygas gauti kokybišką vandenį, tokį, kokį naudojame Vilniuje, kituose miestuose, miesteliuose. Tačiau žinokite, kad yra vandens tiekimo įrenginiai nuo kolūkio laikų, seni vamzdynai, surūdijęs vanduo, kurio žmonės negali naudoti buityje, tačiau moka tiek pat, kiek ir žmonės iš esmės gaudami vos ne mineralinį vandenį.
Turbūt trumpai tiek. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip ir paminėjote, kad pagal Geriamojo vandens įstatymą nekokybiško arba teisės aktų neatitinkančio vandens negalima apskritai tiekti rinkai, bet šiuo atveju dėl galbūt per daug geležies turinčio vandens kaip ir nėra reikalavimų. Ar mes dabar atitinkamai neįteisiname tokio aspekto, kad tik pagal kainą atitinkamai diferencijuojame, bet apskritai leidžiame tiekti rinkai toliau, tik sumokame daugiau, bet iš principo kaip ir įteisiname ir kitą, tą nekokybišką, nesaugų ar dar kitaip įvardijamą vandenį?
V. GAILIUS (LSF). Aš iš tikrųjų nesu šitos srities ekspertas ir žinau tik tą situaciją, kuri yra faktinė situacija. Šiandien savivaldybės gali tik kompensuoti. Kokie kompensavimo mechanizmai, galiu pristatyti. Vandens talpa atvežama į gyvenvietę tam, kad žmonės gerti prisipiltų iš tos vandens talpos, o buityje, ūkyje naudotų tą vandenį, bet mokėtų tiek pat. Ne, mes, aš manau, diferencijuodami įgyvendinsime lygiateisiškumo principą. (Balsai salėje) Esmė ta, kad mes pasisakysime už tai, kad žmonės mokėtų už tą kokybę, kokią gauna, ir nemokėtų tiek pat, kiek, sakau, už mineralinį vandenį.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu jūsų minties eigą ir gerus norus, bet iš tikrųjų jūs siūlote įteisinti blogo vandens egzistavimą, blogos kokybės egzistavimą, ir už tai, tiesiog už blogą vandenį, imti mažiau pinigų. O kaip bent jau yra dabar, blogo vandens iš viso negali būti, nes higienos ir sanitarinės normos draudžia tiekti blogą geriamąjį vandenį.
Yra niuansų dėl geležies kiekio ir taip toliau. Būtų galima suprasti, kad jūs siūlytumėte, pavyzdžiui, kompensuoti individualius filtrus namuose. Tai galima būtų daryti, nes tie filtrai egzistuoja. Jeigu kitos vandens normos atitinka, yra vien tik geležies, tai savaime nėra blogos kokybės rodiklis, turbūt nuo tam tikro laipsnio priklauso, ar vartojamas, ar ne. Pagal jūsų pataisą gali taip netyčia išeiti, kad jei bus viršijama bet kokia geležies norma, tiesiog įmonė atpigins tą savo vandenį, džiaugsis, kad nors už tiek iš jos jį perka.
PIRMININKAS. Laikas.
L. BALSYS (LSDPF). Gal reikėtų kitų būdų paieškoti, ne šituo keliu eiti, nors mintis gera.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū jums už klausimą, kolega. Aš ir siūlau ieškoti būdų, aš siūlau ieškoti būdų, kad už kitokios kokybės vandenį, tačiau nedraudžiamą vartoti, būtų mokama pagal jo vertę. Todėl ir siūlau kreiptis į Vyriausybę, aš nesu šitos srities ekspertas, tačiau noriu, kad būtų tuo klausimu diskutuojama.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsisakote? K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolega, mano klausimas truputį siejasi su kolegų, nes, kaip jau žinome, geriamojo vandens kokybė turi būti gera, yra higienos norma, yra reikalavimai ir žmogus gali pasirinkti, gali naudoti ūkiui, laistymui tą blogesnį, kaip jūs sakote, kitą vandenį, kurį jis naudoja kitiems dalykams. Bet man irgi kyla abejonių iš principo, nes tiek Teisės departamento, tiek Europos teisės departamento išvada sako, kad iš tiesų sudėtingai įgyvendinamas jūsų siūlomas teisinis reguliavimas. Aš manau, kad reikėtų ieškoti būdų dėl vandens kokybės užtikrinimo, koks jis yra, ir palaikymo. Geležies gali būti daugiau, gali būti mažiau, gali vanduo smirdėti, gali turėti spalvą, bet jis yra geriamas vanduo, jis atitinka. Kitu atveju, kokia gali būti kolizija, aš manau, ką galima pastebėti. Iš tiesų, kai įvyks remontas, dar kažkas ir tuo metu bus tos kokybės, kur jūs sakote, bus daug teisinių nesusitarimų ir tikrai bus daugiau problemų.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Matau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kompetenciją ir, be jokios abejonės, svarstant komitete, šitie nuogąstavimai bus pašalinti, o žmonės turės galimybę mokėti už kokybišką vandenį, o už nekokybišką mokėti mažiau. Kai mokėsime mažiau, bus stimulas vandens tiekėjams pradėti mąstyti ir ieškoti finansavimo šaltinių.
PIRMININKAS. Klausti daugiau niekas neužsirašė. Dėkoju pranešėjui. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš nesu prieš geros kokybės vandenį, aš tik, kaip ir sakiau, matau daug nesusipratimų, daug problemų įgyvendinant šį teisės aktą. Manau, kad iš principo visų savivaldybių vandens tiekimo įmonės turi pagrindinį prioritetą ir iššūkį – tai užtikrinti kokybišką vandenį. Tam Lietuva investavo per milijardą Europos Sąjungos lėšų, tam investuojamas gautas įmonių pelnas į plėtrą, į palaikymą ir taip toliau. Aš manau, kad iš tiesų reikėtų pirmiau galbūt išdiskutuoti tiek su Savivaldybių asociacija, tiek su vandentvarkos specialistais, vandentiekininkais, kurie, manau… Kitu atveju mes galime sukelti tam tikrą baimę, pasipriešinimą ir kažkokią negatyvią bangą, nes tai gali būti suprantama dvejopai. Iš tiesų šiuo klausimu tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 29, prieš – 2, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Gal galime bendru sutarimu pasiūlyti tobulinti kolegai? Galime bendru sutarimu. Ačiū.
Žiūriu į laikrodį. Kadangi darbotvarkės laikas baigėsi, bet dar liko keli paprasti klausimai, siūlau pratęsti posėdį, kol baigsime visus klausimus. Dėkoju. Pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
17.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3180 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3180. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Dar kartą sveiki, mieli kolegos. Matydamas išsidėstymą salėje, suprantu lemtį, bet tai manęs nestabdo. Man visada atrodo, kad reikia sakyti tai, ką galvoji, ir daryti tai, kuo tiki. 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, dar viena, už ją liberalai nebalsavome, kaip ir kiti opozicijos atstovai, tačiau mes liberalai nutarėme, kad vis dėlto reikia dalyvauti komisijos darbe. Aš pats esu komisijos narys. Rugsėjo 25 dieną buvo nutarta pavesti laikinajai tyrimo komisijai dėl verslo ir kitų įtakų šios politinės bendruomenės veikimui galimo neleistino poveikio.
Mano paties buvo pateikti dar penki papildomi klausimai dėl užsienio galimos neleistinos politinės ar verslo įtakos Lietuvos politiniams procesams. Mano klausimai buvo atmesti, apsiribota abstrakčiais pasiūlymais, kuriuos komisija nutarė pradėti tirti, ir paaiškėjo, kad komisija nesugeba gauti medžiagos nei iš Valstybės saugumo departamento, nei iš STT, nei, tiesą sakant, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Dar kartą pabandžiau komisijos darbo metu pateikti savo siūlymus dėl užsienio galimo poveikio Lietuvos politiniams procesams, pavyzdžiui, rengiant referendumą dėl Visagino atominės elektrinės, dėl galimos užsienio įtakos siekiant sudaryti sąlygas apeiti sankcijas, tarptautines sankcijas Rusijai. Vėlgi mano klausimai buvo neįtraukti.
Pagrindiniai mano siūlymai neįvertinti ir jie netiriami. Pagrindiniai Seimo suformuluoti uždaviniai iki šios dienos dar nepradėti tirti. Noriu pasakyti, kad komisijai yra nurodyta iki gegužės 1 dienos pateikti išvadas. Noriu pabrėžti, nuo rugsėjo 25 dienos jokie tyrimai nėra pradėti, dėl to neįvyko nė vienas komisijos posėdis, nes komisija negauna medžiagos.
Kaip gelbėjimosi ratą Seimo daugumos atstovai gruodžio mėnesį ištraukė papildomus klausimėlius matydami, kad šita komisija neturi ką tirti. Tai tie papildomi klausimai buvo dėl galimo politinio poveikio darymo kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų sistemos reformos, taip pat dėl galimai daryto politinio poveikio… politikų neleistino poveikio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Papildžius darbotvarkę šitais klausimais, šiek tiek juda procesas. Kiek žinau, ir Seimo Pirmininkas lyg ir planuoja ateiti į komisiją, tačiau tai yra tik papildomi siūlymai. Mano manymu, jie nėra reikšmingi.
Aš nekalbu apie pačios komisijos darbą, kaip aš ją vertinu. Matyt, komisijai pateikus išvadas, tada aš teiksiu savo požiūrį, kaip aš vertinu komisijos darbą. O šiandien aš vertinu komisijos situaciją taip: 2018 m. rugsėjo 25 d. Seimas pavedė atlikti tyrimą dėl daugybės klausimų iki gegužės 1 dienos. Tas tyrimas dar neprasidėjo. Dar kartą sakau, gelbsti pašaliniai, papildomi klausimėliai, kuriuos sugalvojo įtraukti į komisijos kompetenciją gruodžio mėnesį. Todėl aš manau, kad šitą 2018 m. rugsėjo 25 d. Seimo nutarimą reikia atšaukti ir pripažinti, kad ši komisija baigė savo darbą, nes daugiau kaip per keturis mėnesius tas darbas taip ir neprasidėjo. Šiandien jau artėja prie pabaigos penktas mėnuo nuo komisijos sudarymo, ir nepradėti pagrindinės dalies tyrimai, kur Seimas padiktavo komisijai užduotis. Todėl aš siūlau tos komisijos veiklą nutraukti.
Pasirengęs atsakyti į klausimus, jeigu bus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmoji klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vakar praradau valandą savo gyvenimo bandydama žiūrėti jūsų komisijos posėdį. Tikrai nuoširdi užuojauta jums. Man atrodo, kad tokia veikla kaip bandymas aiškinti žmonėms, kad jie turi paneigti teiginius, kad galimai yra kupranugariai, arba kvalifikacijos kėlimas apie tai, kas yra paklausos rizika, yra dalykai, kurie išeina už laikinųjų komisijų ribų.
Norėjau štai ko jūsų paklausti. Šiandien, kalbant apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, ir čia, ir už salės ribų nuolat kalbama apie tai, kad reikia taupyti parlamentui skiriamas lėšas, reikia efektyvesnio ir pigesnio politinio proceso. Ar jūs sutiktumėte su mano teiginiu, kad toks komisijos darbas, koks yra dabar, tai yra mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas?
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Aš apie tą aspektą nekalbėjau, bet tai iš tiesų gali būti įvertinta, nustatyta, apskaičiuota, kiek jau kainavo šitos komisijos darbas ir kiek jis dar kainuos, nepasiekus pagrindinio tikslo, kas komisijai buvo suformuluota sukuriant šią komisiją.
Atleiskite, gerbiama Ingrida, aš stengsiuosi būti korektiškas ir nekomentuoti pačios komisijos darbo pobūdžio, ką aš manau. Tokį įvertinimą duosiu tada, kai komisija pateiks išvadas. Šiandien aš apsiriboju esminiais dalykais. Komisija nepradėjo tirti to, dėl ko ji buvo sukurta. Gelbsti papildomi darbeliai.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, primininke. Gerbiamas kolega, Seimo darbą prižiūri Seimo Pirmininkas. Ar teko kalbėti su juo, ar pasiguodėte jam ir kodėl taip ilgai kentėjote? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Na, aš registravau sausio mėnesį, atrodo, sausio 12 dieną registravau nutarimo projektą. Seimo Pirmininkas nėra man koks vyresnysis dėdė, pas kurį eičiau guostis. Aš esu savarankiškas politikas, aš labai tikiuosi, kad ir Seimo Pirmininkas, nepaisant replikų, sklindančių iš Kultūros komiteto pirmininko, kad Seimo Pirmininkas taip pat yra savarankiškas politikas, aš to labai tikiuosi. Pas Seimo Pirmininką tuo klausimu nebuvau nuėjęs, bet maloniai nustebau per Žinių radiją išgirdęs, kad Seimo Pirmininkas irgi suabejojo šitos komisijos veiklos prasmingumu. Tikiuosi šiandien Seimo Pirmininko balso, balso už mano pasiūlymą be jokio išankstinio susitarimo ar pasiguodimo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu pasitikslinti, ar toje komisijoje nagrinėjami klausimai nėra tokie aktualūs, kad jų nebereikia nagrinėti, ar jūs korektiškai atsakytumėte dėl pačios komisijos, ypač komisijos vadovo, kompetencijos, dėl kurios negalima įvykdyti iškeltų užduočių?
E. GENTVILAS (LSF). Aš kalbėčiau taip. Nenorėdamas dar kartą vertinti pačios komisijos darbo pobūdžio, vertinu taip, kad tyrimas, susijęs su galimu politinio poveikio darymu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, yra bandymas atkeršyti buvusiam Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariui P. Urbšiui po to, kai jis išstojo iš šitos frakcijos, taip pat bandymas įkąsti Seimo Pirmininkui, dėl kurio replikų girdime jau iš ne vieno asmens, kadangi ir Seimo Pirmininkas galimai ten gali būti daręs politinį poveikį. Tai vertinu kaip tam tikrų savo vidinių problemėlių sprendimą įveliant visą Seimą, sugaišinant net I. Šimonytės vieną gyvenimo valandą, tai didžiulis praradimas ir daugeliui Lietuvos žmonių sudrumsčia protus, kas ten vyksta.
Kol P. Urbšys buvo frakcijos narys, vieša informacija apie galimą poveikį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nebuvo tiriama, tik ponas P. Urbšys išstojo iš frakcijos, jau atsiranda papildymas, kad šita komisija turėtų tai tirti. Tai aš asmeniškai kol kas vertinu kaip spaudimą: nedrįskite išeiti iš mūsų frakcijos, nes mes tuoj ką nors atrasime, gerbiamas Seimo Pirmininke, nedrįsk neklausyti, nes mes ką nors sugalvosime. Vertinu šitaip. O paties veikimo turinio aš sąmoningai šiandien nepasakoju ir nevertinu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į visus klausimus atsakėte.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, aš iš tiesų noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o ypač svarbiems klausimams tirti. Labai svarbus laikinosios tyrimo komisijos darbo aspektas yra tai, kad jos tiriamų klausimų ratas turi būti labai konkrečiai apibrėžtas ir negali būti nuolatos plečiamas taip, tarsi ta komisija būtų guminė. Ką mes turime esant šiai situacijai? Aš kaip tik pakomentuosiu tos laikinosios tyrimo komisijos darbo turinį. Mes turime komisiją, kuri kaip Damoklo kardas kabo virš visų valdantiesiems neįtikusių politikų. Aš manyčiau, kad tai yra dar viena manipuliacija ir visiškai netinkamas veikimo būdas. Aš kviečiu kolegas pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, labai simboliška, kad būtent šiandien svarstome nutarimą dėl komisijos veiklos sudarymo. Simboliška dėl to, kad vakar komisija, apklaususi liudininkus, sužinojo, kad ponia A. Landsbergienė vieną savo UABʼą galimai netgi su žemės sklypu Vilniaus mieste pardavė fondui „BaltCap“ už 1 eurą. Komisija, sužinojusi, kad UABʼas Vilniaus mieste ir galbūt netgi sklypas Vilniaus mieste turėjo sandorį tik už 1 eurą, natūralu, kad turėjo klausimų, užklausė sutarčių ir kitų dokumentų. Tikrai yra labai simboliška, kad iš ryto, tai yra vakar nusprendę užduoti klausimus ir gauti dokumentus, šiandien mes svarstome, kad ta komisija yra nereikalinga.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto. Dėl vedimo tvarkos? Tada greitai. Eugenijau, prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ponia Širinskiene, jūs, kaip ir kiti Seimo nariai, puikiai žinote, kad mano nutarimo projektas yra registruotas, rodos, sausio 12 dieną ir neskleiskime kažkokių pramanų, kad mano projektas kaip nors yra susijęs su vakar gauta informacija. Tai tikrai…
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 19, prieš – 28, susilaikė 12. Nutarimo projektui nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas siūlote tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, siūlau balsuoti prieš.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 21, prieš – 35. Grąžiname tobulinti, nes kad atmestume, reikia 36.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik poniai pirmininkei norėčiau pasakyti – kadangi nuoširdžiai pažiūrėjau visą tą jūsų komisijos posėdį, tai jūs nieko iš tikrųjų vakar komisijos posėdyje neišsiaiškinote. O išties fantastiškiausias komisijos posėdžio epizodas yra jūsų komisijos kolega, kurį jūs ne taip seniai išsukote nuo apkaltos, aiškinantis, kad yra skandalinga, kada finansų institucija investuoja į banką, susijusį su politika, kai į jo paties verslą investavo „Gazpromo“ bankas. Su tuo jus ir sveikinu.
PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Kadangi daug kartų buvo minėtos mano pareigos, ne vardas, vis tiek turiu tokią teisę replikuoti po balsavimo. Tai pasakysiu ačiū tiems, kas neatmetėte. Būtų dar labiau ačiū, jeigu atmestumėte, nes aš noriu, kad būtų ta komisija, kuriai aš galėčiau atsakyti į jos užduotus klausimus. Žinau, kad V. Gailius turi specifinį klausimą man, ir aš tikrai noriu atsakyti į visus klausimus. Komisijos tam ir yra, kad jose būtų atsakoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Pereiname prie rezervinių klausimų.
Dar repliką nori… Vitalijus paminėtas. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, profesoriau, nesu komisijos narys, specifinių klausimų jums neturiu. Tik norėjau, kad sprendimai dėl referendumo būtų priimti jums dalyvaujant Seimo posėdyje. Jus kažkas klaidina.
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3223 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3223. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išties žinote, kad svarbi yra Seimo delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Yra penki Seimo nariai, kurie jos veikloje dalyvauja, ir yra paskirstytos kvotos pagal frakcijų dydį. Šiuo atveju Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išėjus M. Puidokui į Mišrią Seimo narių grupę, turi savo kvotą. Pagal ją dirba D. Gaižauskas. Todėl frakcija turi galimybę (tuo ir naudojasi) vietoj M. Puidoko siūlyti V. Baką. Prašome tam nutarimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3223) priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3224 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3224. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Tai susiję su šiuo anksčiau mano paminėtu klausimu – NATO Parlamentine Asamblėja. Jos sudėtyje yra pirmininkai ir pavaduotojai, kurie taip pat priklauso pagal frakcijoms skiriamas kvotas. Pirmininko pavaduotoju NATO Parlamentinės Asamblėjos buvo Seimo narys M. Puidokas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo D. Gaižauską.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tokias galimybes atitinka, nustatytas kvotas. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti užsirašė M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, sakykite, kas staiga įvyko, jeigu M. Puidokas visą laiką buvo tinkamas, visą laiką dirbo gerai, gerai ir per vieną dieną staiga netinka? Ar ką nors jis ne taip daro, nebe protingas, nekompetentingas, požiūris jo pasikeitė, kas nutiko?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūs tikriausiai puikiai suprantate, kad frakcijoms paskirstytos kvotos, atstovavimas pirmininkų ir pavaduotojų yra skiriamas būtent tai frakcijai, o ne kitai. Na, jūs irgi galbūt galėtumėte būti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas ar kito komiteto, bet, deja, tai, kas priklauso ciesoriui, kaip ten sako, tai tas priklauso ciesoriui.
PIRMININKAS. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Motyvai prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Nesu įsitikinęs, ar pataikau į šitą projektą, bet kažkuriame iš daugelio…
PIRMININKAS. Rezervinis 2 klausimas.
N. PUTEIKIS (MSNG). …M. Puidoko atleidimo projektų, man atrodo, jam, kaip eiliniam atstovui Mišrios grupės, lyg ir vieta turėtų likti. Tik aš nesu įsitikinęs, kuriame iš šitų kelių variantų.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. (Balsai salėje) Dar M. Majauskas buvo užsirašęs, atsiprašau. Nuomonė prieš. Prašau, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau šiek tiek daugiau informacijos. Galbūt mus dominanti informacija būtų sužinoti ciesoriaus pavardę, galbūt galėtumėte atskleisti čia mums? Turėdami tokią informaciją, galbūt galėtume priimti teigiamą sprendimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Retorinis klausimas, kaip supratau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Asmeniškai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priėmimo stadija. 1 straipsniui galime pritarti? Atsiprašau. Po svarstymo galime bendru sutarimu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Priėmimas. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 46, prieš – 5, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3224) priimtas. (Gongas)
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3230 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-3230. Prašom pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Taip pat susiję su M. Puidoku. Europos reikalų komitete Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kvota, narių skaičius šitame komitete yra 9, faktiškai dirba 7, išėjus M. Puidokui liko 7. Taip pat kvota, antras argumentas, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kvota Valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra 13, išėjus M. Puidokui liko 12. Tad turite galimybę vietoj M. Puidoko pasiūlyti kitą Europos reikalų komitete dirbančią kolegę, tai būtų R. Miliūtė. Vakar įvyko Europos reikalų komiteto posėdis, kuris bendru sutarimu pritarė tokiam keitimui, frakcijos siūlymui vietoj M. Puidoko Europos reikalų komiteto pirmininke siūlyti tvirtinti R. Miliūtę. Prašome ir jūsų pritarimo. Pavaduotoja.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų gerai, kad mūsų Seime yra įvykusios rimtos diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities. Europos reikalų komitetas netgi buvo iniciatorius ir netgi teko matyti, kaip ponas M. Puidokas, daugiausia pasiėmęs mano ir A. Ažubalio dokumentą, jį padarė kaip savo, bet jį pristatė kaip jūsų didžiosios frakcijos požiūrį į Europos Sąjungos ateitį. Nepaisant to, kaip tas procesas vyko, vis dėlto Mindaugas darė rimtą darbą ir turėjo savo tokį rimtą vaidmenį šiuo klausimu. Ar nebus gaila jį prarasti šioje svarbioje pozicijoje? Jis vis dėlto turėjo, plėtojo mintį, politinę mintį dėl Europos ateities. Ar jūs manote, kad toks praradimas iš tikrųjų… Gal reikėtų pasielgti kažkaip, žinote, geranoriškai? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. M. Puidokas šiandien tebėra Europos reikalų komiteto narys, vadinasi, jis gali būti aktyvus ne tik būdamas komiteto pirmininko pavaduotoju, bet ir nariu. Tad aktyvumo iš jo niekas neatima ir veikimo galimybių taip pat.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, priarta.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų ir pakeitimų niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3230) priimtas. (Gongas)
17.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-560 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3196(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3196(2). Kas norėtų pristatyti? Ar V. Poderys yra? Nematau. T. Tomilinas norėtų pristatyti. Prašom, Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pasikeitus Seimo komisijos pavadinimui, keičiasi ir jos nuostatai. Tiesiog kviečiu pritarti, nes jau vieną kartą balsavome. Kiek žinau, Seimo Pirmininkas prašo ypatingos skubos, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar Pirmininkas siūlo ypatingą skubą? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Minutėlę, tuoj bus įjungta.
Yra keturi straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir ar galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: 53 Seimo nariai – už, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko Seimo narių pareiškimai. Tuoj, minutę, pažiūrėsime, ar yra Seimo narių, kurie norėtų.
N. Puteikis. Seimo narių pareiškimai. Prašom į tribūną.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne, ne apie tai, apie ką jūs galvojate. Radijo ir televizijos komisijoje… (Balsai salėje) Ne, ne, apie Radijo ir televizijos komisiją. Joje du nariai, tai yra M. Martišius ir L. Jonavičius, gaudavo pajamų iš tų juridinių asmenų, kurie užsiiminėjo transliavimu, tai yra Vilniaus universiteto. Tai reiškia, kad jie pažeidė įstatymą.
Iš čia klausimas turbūt Kultūros komitetui, ar neturėtų būti jie už tą pažeidimą atleisti? Antras klausimas, ar neturėtų būti peržiūrėti tos komisijos sprendimai, kada jie buvo priimami, kai šie du asmenys, pažeisdami įstatymą, gaudavo pajamų iš ten, iš kur jie neturėjo teisės gauti, tai yra iš juridinių asmenų, turinčių teisę užsiimti transliacija. Tai čia toks kreipimasis turbūt į Kultūros komitetą. O Seimo žiniai, kad mes nepakankamai kontroliuojame Seimui atskaitingas institucijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau pareiškimų nėra. kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį į tribūną.
V. PRANCKIETIS. Laba diena, gerbiami kolegos, linkėjimai iš Strasbūro.
Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos bendradarbiai, šiandien, vasario 14 dieną, baigiame V, arba rudens, sesiją. Penkis mėnesius dirbome. Per tą laiką priėmėme 504 (dar galbūt patikslinsime tą skaičių) teisės aktus, tarp jų svarbiausią metų dokumentą – valstybės ir savivaldybių biudžetą. Neišvengėme iššūkių. Jį tvirtinant buvo kritikos ir iš opozicijos, ir iš pozicijos. Vis dėlto kompromisiniais sprendimais pasiekta pažanga jau jaučiama daugeliui, tai yra šeimos gavo padidintus vaiko pinigus, senjorus pasiekė padidintos pensijos, galbūt ir problemiškai pasiekė, bet vis tiek tai yra faktas. Ir kiti geri rezultatai žinomi Lietuvos žmonėms.
Praėjusią sesiją laikėme mokytojų parengtą pilietiškumo egzaminą. Neišvengdami skaudžių padarinių išmokome bendrauti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Vėlgi darna rasta tik kompromisais. Šiandien turime kompromisinį, plačiai išdiskutuotą, sąvokų subtilybes išraizgiusį ir įdėjinės kovos įkaitu tapusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Dėmesys krypsta į Seimą, kurio komitetuose ir kuluaruose ieškoma daugiau saugumo vaikams, šeimoms, vaiko teisių darbuotojams, socialiniams darbuotojams. Tikiu, kad kitoje sesijoje jis bus rastas.
Seimas rado sutarimą dėl individualaus konstitucinio skundo. Paminėtina tai, kad už balsavo 94, tai būtinoji riba, konstitucinė riba dėl konstitucinio įstatymo. Seimo nariai pritarė tam, kad žmogus galėtų iki galo ginti savo teises čia, Lietuvoje.
Nustatytos rinkimų datos, paskelbti referendumai, ir aš tikrai pasisakau už tuos referendumus. Turėtume kviesti visus Seimo narius būti aktyvius, kviesti rinkėjus balsuoti. Įvykdę pilietinę pareigą išreikšti savo valią, kiekvienas prisidedame prie valstybės reikalų, o atiduodami teisę žmonėms spręsti, gausiname demokratiją. Einame įdomiu keliu. Vieniems jis teisingas, kitiems nebūtinai.
Praėjusioje sesijoje sutikome kadencijos mediumą, kurio akivaizdoje galėjome įsivertinti. Tikiu, kad šiandien esame stiprūs ir atsparūs. Pasimokome iš klaidų ir neužsidegame nuo žiežirbų. 101-ąsias valstybės nepriklausomybės metines pasitikime oriai, su didesne pagarba, su didesne atsakomybe Lietuvos žmonėms. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame, Pirmininke.
Gerbiami kolegos, rudens sesiją baigiame. Kviečiu sugiedoti Lietuvos Respublikos himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Vasario 14 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, susirinkime bendrai nuotraukai.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.