LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-10-16 Nr. XIVP-4207
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse vartojamos keturios skirtingos nekilnojamąjį kultūros paveldą apibrėžiančios formuluotės – „Lietuvos Respublikos nekilnojamasis kultūros paveldas“, „nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje“, „Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas“ bei „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas“. Jeigu tai tą patį reguliavimo objektą apibrėžiančios formuluotės, jas reikėtų suvienodinti. Jeigu vis dėlto minėtose 1 straipsnio dalyse turimi omenyje kažkokie skirtingi dalykai, formuluočių turinį reikėtų praplėsti, atskleidžiant šiuos skirtumus.
2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina įsivesti įstatymo pavadinimo trumpinį, nes jis minimas ir vartojamas toliau tekste.
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti kieno finansavimo ir kokio kompensavimo sąlygas nustato įstatymas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 ir 47 straipsnius, turbūt turimos omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo bei kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojams sąlygos (atitinkamai siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Be to, šioje dalyje po žodžių „žalos nustatymo“ įrašytini žodžiai „ir atlyginimo už ją“.
4. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies turinys ir taikymas. Pažymėtina, kad ir užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi tokį patį nekilnojamojo kultūros paveldo statusą kaip ir bet koks kitas registruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, todėl jis turėtų būti saugomas ir tvarkomas ta pačia tvarka kaip ir kiti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (galimai su tam tikromis specialiomis išlygomis, nustatytomis tarptautinėse sutartyse su atitinkamomis užsienio valstybėmis). Jeigu šioje dalyje vis dėlto siekiama reguliuoti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra registruotas kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, apsaugą, taip reikėtų ir nurodyti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, nustatančiai Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, apsaugos ir tvarkymo sąlygas.
Taip pat neaiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą tvarko šio įstatymo ir kai kurių kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą, turinys. Vertinant šią nuostatą nėra aišku, ar tokį paveldą gali tvarkyti tik užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, ar vis dėlto ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai. Jeigu tokį paveldą gali tvarkyti ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys ar jų filialai, nėra aišku vadovaujantis kokiais įstatymais ir kokia tvarka toks paveldas turėtų būti saugomas ir tvarkomas, ir ar tokie asmenys turėtų taip pat gauti Užsienio reikalų ministerijos sutikimą. Taip pat pažymėtina, kad po žodžių „juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „ir kitos organizacijos“, nes užsienio valstybėse gali veikti ir juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos. Be to, šioje dalyje (o taip pat ir 5 šio straipsnio dalyje bei kitose keičiamo įstatymo nuostatose) vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
5. Svarstytina, ar prasminga ir tikslinga keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje vardinti konkrečius įstatymus, kuriais vadovaujantis užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys tvarko užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą. Pirma, jau pirmame šios dalies sakinyje nustatyta, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl papildomai dar vardinti kažkuriuos konkrečius įstatymus, kuriuose įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visam nekilnojamam kultūros paveldui, esančiam Lietuvoje, nėra prasmės. Antra, šiuose įstatymuose nėra įtvirtintos jokios specialiosios normos, skirtos būtent užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymui, o kaip jau minėta aukščiau, tik bendro pobūdžio nuostatos. Trečia, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo nurodymas apskritai nesuprantamas, nes šiame įstatyme nėra nustatytos jokios su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymu bent kiek susijusios nuostatos.
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minima sąvoka „senovės laikai“, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Jeigu „senovės laikus“ apimtų laikotarpis iki 1800 m., kuris taip pat yra minimas šioje dalyje, tai projekte dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti tai nurodant. Kitu atveju, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokios apibrėžtį.
7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „tvarka“ įrašytinas žodis „nustatyta“.
8. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo objektu galėtų būti atitinkama „vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas“, turintys vertingųjų savybių ir su priskirta teritorija įregistruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Taigi, pagal projekto nuostatas atitinkama vieta prilyginama nekilnojamajam daiktui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrai vietai galėtų būti priskirta atitinkama teritorija. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, taikant įstatymą vertinamoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar terminas „vieta“ apimtų atitinkamą žemės sklypą (jo dalį) ar tam tikrą teritoriją, jeigu atitinkama žemė žemės sklypais nėra suformuota. Tuo atveju, jeigu terminas „vieta“ apimtų tam tikrą teritorija, tai nėra aišku kaip teritorijai galėtų būti priskirta kita teritorija, kuri kartu su „vieta“ būtų registruojama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Projekto nuostatos tikslintinos, atskleidžiant termino „vieta“ turinį“.
9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad atkuriant išsaugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išlikę elementai, kurie grąžinami į pirminę vietą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos „grąžinami į pirminę vietą“ nereikėtų atsisakyti, ją pakeičiant nuostata, kad išsaugomi išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementai atkuriami jų pirminėje vietoje, bet ne grąžinami į jų pirminę vietą.
10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ turinį, nustatant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas yra parengtų dokumentų visuma, kuriuose pateikiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos sprendiniai, skirti jos autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba“ apibrėžtį nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba suprantama kaip tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbai ir šių darbų projektavimas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateiktame sąvokos „nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas“ apibrėžtyje nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas nėra siejamas su atitinkamų tvarkybos darbų projektavimu kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, kad minėtoji sąvoka apimtų ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytų darbų projektavimą
11. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje siūlomą „prevencinės priežiūros darbai“ apibrėžtį šie darbai būtų suprantami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, nesusiję su esminių statinių reikalavimų užtikrinimu, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas. Nuostata, kad darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikiu objektui ar jo vertingosioms savybėms nėra laikomi susiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu, kelia abejonių. Manytina, kad projekte nurodyti darbai padėtų užtikrinti tokius reikalavimus. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad prevenciniai priežiūros darbai yra tokie darbai, kuriais nekeičiami esminiai statinio reikalavimai ar nedarantys įtakos esminiams statinio reikalavimas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
12. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje prieš žodį „želdynų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes Želdynų įstatymo pavadinimas jau buvo paminėtas šio straipsnio 30 dalyje.
13. Nėra aišku kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje žodis „statytojas“ pateikiamas skliaustuose po žodžio „valdytojas“. Pažymėtina, kad kultūros paveldo objekto valdytojas bei faktinius statybos darbus vykdantis subjektas gali ir nesutapti, todėl valdytoją tapatinti su statytoju nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje vietoj formuluotės „valdytojo (statytojo)“ reikėtų įrašyti žodžius „valdytojo ar statytojo“. Be to, šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninės priežiūros tikslas yra ne tik kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos reikalavimus, tačiau ir kontroliuoti, kad tvarkybos darbai būtų atliekami pagal Statybos įstatymo reikalavimus (nes nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba apima ne tik taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ir tvarkomuosius statybos darbus).
14. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalies turinį, siūlytina vietoj sąvokos „Poveikio paveldui vertinimas“ vartoti tikslesnę sąvoką „Poveikio pasaulio paveldo vertybei vertinimas“.
15. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamasis kultūros paveldas, be kita ko, būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje aukščiau minėtas nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo kriterijus nurodomas kiek kitaip, t. y. nekilnojamasis kultūros paveldas būtų skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį. Atsižvelgiant į tai, abiejose projekto nuostatose siūlytina suvienodinti nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymo pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį kriterijų.
16. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktuose vartojamas terminas „objektas”, kurio turinys taikant įstatymą galėtų būti nevienodai aiškinamas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vietoj jo nereikėtų vartoti sąvokos „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas”.
17. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 11 punkte vartojama sąvoka „nekilnojamosios dailės kūrinys“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.
18. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 3 dalyje po žodžių „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai.
19. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas viešasis interesas“ įrašytini žodžiai „viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje“.
20. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti reglamentuojamos tik Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo sąlygos, keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą bei nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad šiame straipsnyje nustatomi būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo įrašymo į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus pagrindai.
21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį reikia patikslinti, nes pagal siūlomą redakciją Departamentas pats ir įgyvendina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką, pats ir aptarnauja šios politikos įgyvendinimą (t. y. save). Be to, šioje dalyje prieš žodį „administracijų“ įrašytinas žodis „savivaldybių“.
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių regioninio ir (ar) nacionalinio lygmens kultūros paveldo vietovėse, apsaugą, kaip nurodyta Įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įgyvendina savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtą funkciją vykdytų tik savivaldybės administracijos padalinys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
23. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse vietoj žodžio „tvarką” įrašytini žodžiai „tvarkos aprašą“.
24. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnį siūlome papildyti, nurodant ir šias Vyriausybės funkcijas – priimti nutarimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo kultūros paminklais (9 straipsnio 2 dalies 10 punktas) bei tvirtinti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (9 straipsnio 2 dalies 11 punktas)
25. Turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta dispozicinė nuoroda į šios dalies 8 punktą (turėtų būti nuoroda į šios dalies 5 punktą).
26. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „mokslo“ įrašytini žodžiai „ir studijų“. „Mokslo ir studijų institucijų“ sąvoka turėtų būti patikslinta ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje.
27. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nustatantis, kad kultūros ministras tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas, nedera su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad Kultūros ministerija derina mokslo institucijų ar nevyriausybinių organizacijų parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas.
28. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad komisijos nariais negali būti skiriami ne šių komisijų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai (nes komisijas sudaro kultūros ministras), o narius į komisijas deleguojančių institucijų ir jiems pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad komisijos nariais negali būti Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų tarnautojai ir darbuotojai, taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, pačiame keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti, kokio pobūdžio veikla užsiimantys subjektai (viešojo administravimo funkcijas vykdančios institucijos ar tam tikra ūkine veikla užsiimantys subjektai) galėtų deleguoti narius į minėtąsias komisijas.
29. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje tikslintinas įstatymo pavadinimas vietoj „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų atlygio už darbą įstatymo“ įrašytin nuostata „Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo“.
30. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata „komisijų nariai privalo būtin nepriekaištingos reputacijos, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus“ keistina nuostata „komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“.
31. Nėra aišku kokį pranešimą dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą teiktų Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas). Galbūt turimas omenyje pranešimas dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos įtraukimo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 daliai.
32. Pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turėtų teisę apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės nuosavybės teise gali priklausyti fiziniams asmenims, o jose gali būti fizinių asmenų gyvenamosios patalpos. Siekiant užtikrinti būsto neliečiamumo principo laikymąsi, projektą reikėtų papildyti, nustatant, kad į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas galėtų patekti tik tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, papildytinos ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos.
33. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 punktas, nustatantis, kad kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka nekilnojamųjų kultūros vertybių prevencinės priežiūros darbus, nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalimi, nurodančia, kad prevencinės priežiūros darbus vykdo ar organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas.
34. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad savivaldybės taryba tvirtina individualius apsaugos reglamentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis, nedera su šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, įtvirtinančiu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų tvirtinimo funkcija yra priskiriama savivaldybės mero kompetencijai.
35. Pažymėtina, kad pilnas savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, pavadinimas ir įvedamas jos trumpinys turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte (t. y. pirmą kartą įstatymo tekste ją pavartojus), o ne šio straipsnio 3 dalies 3 punkte.
36. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskirti, su kokiais valdytojais ar kurių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojais apsaugos sutartis sudaro savivaldybių administracijos, o su kokiais valdytojais – Departamentas.
37. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „ir savivaldybių institucijų“.
38. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 9 punkte nuostata „sužalotų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 48 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, keistina nuostata „nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala“
39. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių paveldosaugos padaliniai ar specialistai“ siūlome įrašyti žodžius „savivaldybės administracijos padaliniai, atsakingi už kultūros paveldo apsaugą“.
40. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma. Svarstytina, ar projekto nuostatos, siekiant aiškumo, nereikėtų patikslinti nustatant, kad inventorizuotiems objektams, kurie nėra paskelbti nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, teisinė apsauga netaikoma.
41. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „už Inventoriaus duomenų sutikrinimą“ atsako Departamentas. Nuostata „duomenų sutikrinimas“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokie duomenys su kokiais kitais duomenimis būtų sutikrinami. Jeigu turima omenyje, kad Departamentas atsako už skaitmeniniame sisteminiame sąraše esančių duomenų atitiktį kultūros ministro nustatyta tvarka fiksuotai potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išraišką apibūdinančiai informacijai, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
42. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis stokoja aiškumo, nes nėra aišku, kokia tvarka ir iš kokio šaltinio ar duomenų bazės turėtų būti vykdoma vietovių ir objektų atranka. Taip pat nėra atskleista, ar turima omenyje objektų ir vietovių, kurios dar nėra pripažintos nekilnojamuoju kultūros paveldu, atranka (vykdoma galbūt iš Inventoriaus sąrašo) bei ar šios atrankos tikslas ir yra pasirinkti potencialias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurias bus siekiama atskleisti ir įvertinti, ar vis dėlto turima omenyje šio straipsnio 5 dalyje numatyta jau įvertintų vertybių atranka registravimui Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
43. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris sudaro (parengia) Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akto projektą.
44. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse po žodžių „kultūros ministro“ brauktinas perteklinis žodis „įsakymu“.
45. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies turinį, šią dalį siūlytina dėstyti po 3 dalies. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kad personalinę nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sudėtį tvirtintų arba Departamento direktorius, arba savivaldybių tarybos (pagal šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalis). Taip pat nėra aiškus galimas tokių vertinimo tarybų skaičius bei kriterijus (nekilnojamojo kultūros paveldo sandara, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar reikšmingumo lygmuo), lemsiantis tam tikrų vertinimo tarybų sudarymą. Be to, reikėtų aiškiau atskleisti negalėjimo užimti tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos sudaromos vertinimo tarybos atveju, nes nei savivaldybės taryboje dirba valstybės tarnautojai ar darbuotojai, nei kitos savivaldybės įstaigos, kuriose dirba tokie asmenys, formaliai negali būti laikomos pavaldžiomis savivaldybės tarybai.
46. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 dalis, kuriose numatytos vertinimo tarybų teikiamos rekomendacijos (pasiūlymai) reikėtų suderinti su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos aktas. Tai yra neaišku, ar būtent šiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybos akte pateikiamos atitinkamos rekomendacijos.
47. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „sudarytos vertinimo tarybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 9 daliai.
48. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis implikuoja, kad vertinimo tarybą gali sudaryti ne viena savivaldybė, tačiau ir kelios savivaldybės bendru sprendimu. Siekiant teisinio aiškumo, tokį atvejį reikėtų sureglamentuoti aiškiau, nurodant tokios bendros vertinimo tarybos sudarymo sąlygas bei veiklos ypatumus (lyginant su vienos savivaldybės tarybos sudarytomis vertinimo tarybomis).
49. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte nėra siūlomo reglamentuoti sprendimų dėl nekilnojamosios kultūros vertybei teisinę apsaugą suteikiančio sprendimo priėmimo, todėl kyla abejonių, ar pagrįstai keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalyje siūloma reglamentuoti sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo. Manytina, kad sprendimas išregistruoti nekilnojamosios kultūros vertybę iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos, tai pat iš Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos reikštų, kad nekilnojamoji kultūros vertybė netenka nekilnojamosios kultūros vertybės statuso ir atitinkamai teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatų šiuo aspektu nereikėtų patikslinti.
Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 20 dalies, 15 straipsnio 15 dalies nuostatos.
50. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 19 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad ne vertinimo taryba pateikia išvadą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai sprendimui priimti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo (kas implikuoja, kad vertinimo taryba ne spręstų tokio sprendimo pagrįstumą, o turėtų formalią pareigą pateikti atitinkamą išvadą), o tai, kad už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą.
51. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto f papunktį siūlome patikslinti po žodžių „kiti dokumentai ir duomenys“ įrašant žodžius „reikšmingi nekilnojamosios kultūros vertybės identifikavimui“.
52. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad Kultūros ministerija skiria ne tik Kultūros vertybių registro informacinės sistemos tvarkytoją, tačiau ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytoją.
53. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūrų pradžios momentu šiai potencialiai nekilnojamajai kultūros vertybei apsaugos zonos dar nėra nustatytos (taip pat gali būti nežinoma ir tokiai vertybei būsianti priskirta teritorija).
54. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatos tikslintinos, nurodant, kurių objektų savininkai apie aptiktus archeologinius radinius ar potencialių nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių už kultūros paveldą atsakingai institucijai.
55. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant kurių objektų savininkai yra informuojami apie šioje dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.
56. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „ribos“ bei „ribų“ įrašytinas žodis „teritorijos“, nes šioje dalyje turimos omenyje būtent nekilnojamosios kultūros vertybės užimamos ar jai nustatytos teritorijos ribos.
57. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (ar kitose keičiamo įstatymo nuostatose, nustatančiose valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją paveldosaugos srityje) neturėtų būti nurodytas subjektas (ar subjektai), įgaliotas nustatyti nekilnojamajai kultūros vertybei žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninančias apsaugos zonas.
58. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies formuluotė „kultūros paveldo vietovėje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės“ tikslintina, nes pati kultūros paveldo vietovė yra laikoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Galbūt turimi omenyje kultūros paveldo vietovėje esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai.
59. Tikslintina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į 19 straipsnio 3 dalį (apsaugos režimai nustatyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje).
60. Iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aišku, ar paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai visais atvejais nustatomi vis trys apsaugos tikslai, ar vis dėlto gali būti nustatomas ir vienas, ar du tikslai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies nuostatai iki dvitaškio, kurioje neatskleidžiama galimi saugojimo režimo ar režimų nustatymo būdai.
61. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis ženklinamos kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru, turėtų būti suderina su šio straipsnio 2 dalimi, nurodančia, kad nekilnojamosios kultūros vertybės individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis gali būti ženklinamos gavus už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą.
62. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, ar išskirtinę kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės įrašomos į Vyriausybės tvirtinamą Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, ar vis dėlto turimas omenyje kažkoks kitoks sąrašas.
63. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tampa saugoma ir Įstatymo“ įrašytini žodžiai „pradedama saugoti ir šio įstatymo nustatyta tvarka“.
64. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina, vietoj sąvokos „nekilnojamoji kultūros vertybė“ vartojant tikslesnę ir šio straipsnio reguliavimo dalyką atliepiančią sąvoką „nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ (nes šiame straipsnyje reglamentuojamos būtent nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos jo valdomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atžvilgiu). Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 4 punktas, 2 dalies 1-4 ir 6 bei 7 punktai.
65. Laikantis įstatyme vartojamų sąvokų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte „asmenims“ ir „asmuo“ keisti į „tyrėjams“ ir „tyrėjas“.
66. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nuostata „ne daugiau nei 99 metus“ keistina nuostata „ne ilgiau kaip 99 metus“.
67. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti teisinę patikrinimo akto galiojimo reikšmę, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kam yra nustatomas patikrinimo akto 6 mėnesių galiojimo terminas. Galbūt siekiama nustatyti, kad perdavėjas įgijėjui nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą perduoti tik patikrinus objektą ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu.
68. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajam sakinyje siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam nekilnojamojo paveldo objekto valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, koks priėmimo perdavimo akto pasirašymas turimas omenyje nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paveldėjimo atveju, kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Svarstytina, ar pastaruoju atveju, minėtos teisės neturėtų pereiti ne nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos, bet nuo oficialaus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinančio dokumento įpėdiniui išdavimo dienos.
69. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokiam subjektui žalą turi atlyginti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas, t. y. neaišku, ar žala netiesiogiai būtų padaroma ir turėtų būti atlyginama valstybei ar savivaldybei, ar vis dėlto žala (t. y. būsimi nuostoliai, kuriuos patirs įgijėjas grąžindamas kultūros paveldo objekto būklę į Kultūros vertybių registre užfiksuotą būklę) turėtų būti atlyginama nekilnojamojo kultūros paveldo objekto įgijėjui.
70. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata „finansinė parama, vadovaujantis Įstatymo 46 ir 47 straipsniais“ tikslintina, nes keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne finansinę paramą, bet kompensacijas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams. Taigi, tuo atveju, jeigu apsaugos sutartyse būtų nustatomas ir kompensacijų mokėjimas, tai keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
71. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „galioja Įstatymo 25 straipsnio reikalavimai“ įrašytini žodžiai „taikomi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyti moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo reikalavimai“.
72. Derinant keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 5 dalyje po žodžių „Siekiant, kad“ įrašytini žodžiai „viešajam pažinimui ir naudojimui“.
73. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, santykis su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos kitokios nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygos. Galbūt tikslinga šias dvi dalis apjungti, aiškiai atskleidžiant visas nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo ir veiklos juose plėtojimo sąlygas.
74. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9, 10 ir 12 straipsniuose, reglamentuojančiuose kultūros ministro, Departamento ir savivaldybių institucijų kompetenciją, nėra numatyta, kad kultūros ministras tvirtintų individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarką. Juose tiesiog nustatyta, kad Departamentas rengia, o kultūros ministras tvirtina šiuos reglamentus (savivaldybėse juos rengtų savivaldybių administracija, o tvirtintų meras).
75. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte iš nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rato yra išskiriami skelbiami ar paskelbti saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, nes abejais atvejais šie objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose arba ar individualiuose apsaugos reglamentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nuostatoje nėra nustatytos jokios specialios sąlygos, apsprendžiančios kokio tipo – tipinis ar individualus - apsaugos reglamentas turėtų reguliuoti „paprasto“ ar paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkymą, todėl šių dviejų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rūšių išskyrimas neturi prasmės.
76. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „meno studijų srities architektūros krypties“ įrašytini žodžiai „menų studijų krypčių grupės architektūros studijų krypties“.
77. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalies turinį bei siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, šią dalį reikėtų dėstyti po straipsnio 9 dalies.
78. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 bei 14 dalyse reikėtų aiškiai nurodyti, ar kvalifikacijos kėlimo reikalavimai taikomi ir užsienio valstybių piliečiams, kuriems buvo ne suteiktas kvalifikacijos atestatas, o pripažinta užsienio valstybėje įgyta teisė vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam teritorijų planavimui. Atitinkamai šio straipsnio 15 dalyje reikėtų atskleisti kokios teisinės pasekmės kiltų užsienio valstybės piliečiui (turinčiam ne kvalifikacijos atestatą, o Lietuvoje pripažintą užsienyje įgytą teisę vadovauti planavimui) už įstatymų, kitų teisės aktų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimų pažeidimą. Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalyje prieš žodį „architektų“ brauktinas žodis „Respublikos“.
79. Pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato galiojimas, be kita ko, sustabdomas, jeigu nustatoma, kad toks asmuo, rengdamas rengdami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomo teisinio reikalavimo nereikėtų patikslinti (sukonkretinti) nustatant, kokius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai turimi omenyje, nes pagal projekto nuostatas atitinkamo atestato galiojimas galėtų būti sustabdomas už bet kurių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties teisėkūros proporcingumo principui.
80. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies turinys nėra aiškus, nes joje dėstomos dvi tarpusavyje nesusijusios nuostatos, iš kurių viena numato vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą 6 mėnesiams už teisės aktų pažeidimą, o kita - atestato galiojimą sustabdymą architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, taip pat, kai paaiškėja, kad jie padarė pažeidimus, nurodytus šiame įstatyme ar Architektūros įstatyme. Kitaip sakant nėra aišku, kaip susijęs vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas su kitų architektų, pažeidusių kitus teisės aktų reikalavimus nei vadovas, atestatų galiojimo sustabdymu.
81. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 18 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris nustato minėtame punkte nurodytą terminą, per kurį turėtų būti pateikiami prašomi dokumentai ir duomenys.
82. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 21 dalies trečiajame sakinyje po žodžio „šioje“ brauktinas žodis „straipsnio“.
83. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 22 dalyje brauktini žodžiai „– komentaras AR“.
84. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras tvirtina valstybinių, istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja rezervatų ir nacionalinių parkų steigimą. Taigi, Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja ir valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) bei istorinių nacionalinių parkų steigimą. Saugomų teritorijų įstatymo 6 ir 13 straipsniuose yra nustatyti rezervatų ir parkų steigimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų santykis su minėtų Saugomų teritorijų įstatymo straipsnių nuostatomis. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatų neaišku, kokius papildomus kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) ir istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus nustatytų kultūros ministras ir kaip jie koreliuotų su Saugomų teritorijų įstatyme nustatytu atitinkamų saugomų teritorijų steigimo reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti.
85. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei šio straipsnio 5 dalies 3 punkto nėra aišku kurios institucijos – Kultūros ministerijos ar Departamento, kompetencijai vis dėlto priklauso saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo funkcija. Jeigu šios institucijos abi organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, šią bendrą funkciją siūlytina dėstyti kartu, pvz., Kultūros ministerija kartu su Departamentu organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą.
86. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „pasaulio paveldo vertybėje“ įrašytini žodžiai „pasaulio paveldo vertybės teritorijoje“, o žodis „nutarimu“ brauktinas kaip perteklinis.
87. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad atsakinga ministerija pati teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą, santykis su šios dalies 4 punktu, nustatančiu, kad atsakinga ministerija tik inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų, skirtų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą, rengimą ir teikimą (t. y. padeda kitiems asmenims teikti paraiškas). Be to, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ir savivaldybės merai koordinuoja paraiškų dėl kultūros ir gamtos paveldo vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis.
88. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „instituciją“ įrašytinas žodis „institucijai“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kokia vieta, kaip paveldo vertybė, turima omenyje.
89. Tikslintina keičiamo įstatymo 30 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (praleistos 3 ir 4 dalys).
90. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir 34 straipsnio 14 dalyje prieš žodį „paveldui“ įrašytinas žodis „pasaulio“.
91. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimtus surastus archeologinius radinius bei lobius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, atlyginama kultūros ministro nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka visuomenės poreikiams būtų paimami aukščiau minimi radiniai ir lobiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (kultūros paminklų) paėmimą visuomenės poreikiams, bet ne radinių ir lobių paėmimą minėtiems poreikiams. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriems subjektams skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų asmenims atlyginama už visuomenės poreikiams paimtus radinius ir lobius. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų nustatyti turinčių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę radinių ir lobių paėmimo tvarką, bei nurodyti, iš kuriai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų asmenims būtų atlyginama už iš jų paimamus radinius ir lobius.
92. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti išsilavinimo „archeologijos mokslo arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai“ reikalavimą, t. y. nurodyti ir kokias studijas baigus įgytą ir būtent kokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turi turėti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus atliekantys asmenys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai.
93. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad tyrėjas turi būti perdavęs archeologinių tyrimų metu surastus archeologinius radinius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras), kaip numatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme, turėtų būti atsisakyta, nes minėtasis įstatymas nenustato jokių archeologinių radinių perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pagrindų ir tvarkos, arba pačiame keičiamame įstatyme atskleisti tokių radinių perdavimą Centrui.
94. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimą išduoti atsisakoma, jeigu einamaisiais metais jau išduota 10 leidimų atlikti archeologinius tyrimus, jei tyrėjas už juos nėra atsiskaitęs archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytais atvejais ir tvarka, nedera su šio straipsnio 3 dalies 2 punktu, implikuojančiu, kad leidimas išduodamas tik tada, kai leidimo prašantis tyrėjas yra atsiskaitęs už visus einamaisiais metais ir praėjusiais metais atliktus archeologinius tyrimus.
95. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami visus metus, brauktina ne tik kaip perteklinė ir jokios reguliacinės reikšmės neturinti norma, tačiau ir kaip galimai klaidinanti, nes ji suponuoja, kad kiti archeologinių tyrimų leidimai visus metus neišduodami. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti kažkokius archeologinių tyrimų leidimų išdavimo (ar galiojimo) terminus, jie turėtų būti aiškiai įvardinti.
96. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje siūloma reglamentuoti archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimą, tačiau iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kuriam pradiniam terminui tokie leidimai yra išduodami. Keičiamo įstatymo 32 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
97. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „7 dalyje” įrašant „6 dalyje”.
98. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje brauktini su šios dalies turiniu nesusiję ir nederantys žodžiai „archeologinių tyrimų leidimas neišduotas ar“.
99. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą išimtį“ siūlytina įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai archeologinių tyrimų leidimas išduotas neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais“.
100. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „tyrimų“ įrašytinas žodis „ardomųjų“.
101. Siekiant teisinio aiškumo bei tyrėjų teisėtų interesų užtikrinimo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalyse reikėtų plačiau atskleisti sprendimų dėl ardomųjų tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo bei panaikinimo priėmimo bei tyrėjų supažindinimo su šiais sprendimais sąlygas ir terminus (analogiškai kaip keičiamo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl archeologinių tyrimų leidimų galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atžvilgiu).
102. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad ardomųjų tyrimų leidimas gali būti panaikintas ir tokį leidimą gavusio asmens prašymu.
103. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kai statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais, kai planuojami ir tvarkybos darbai), išduodamas vienas bendras tvarkybą ir statybą leidžiantis dokumentas Įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį aukščiau minėtu atveju būtų rengiami tiek statinio projektas, tiek tvarkybos projektas siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu teikiamo Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP- 4208 1 straipsnyje dėstomo Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai numatoma atlikti kultūros paveldo statinio statybos ir tvarkymo darbus, rengiamas vienas skirtingus statybos ir (ar) tvarkybos rūšis jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.
Pažymėtina, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 ir 17 dalių nuostatos, taikant įstatymą, gali būti aiškinamos taip, kad esant analogiškai situacijai, t. y. kai atliekami ir statybos, ir tvarkybos darbai, rengiami du projektai (statinio projektas kartu su tvarkybos projektu), nors abiejų rūšių darbams išduodamas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, kiek projektų turėtų būti rengiama, kai vienu metu būtų atliekami tiek kultūros paveldo objekto statybos, tiek tvarkybos darbai.
104. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje po žodžio „dokumentai“ įrašytina formuluotė „nurodyti šio straipsnio 7 dalyje”, o po žodžio „specialiuosius“ – žodis „paveldosaugos“.
105. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, kad Departamentas gauna šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, santykis su šio straipsnio 8 dalimi, nustatančia., kad meras ar įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos pateikia Departamentui aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas (t. y. numatyta, kad Departamentui dokumentai, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje tiesiogiai neteikiami).
106. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 19 dalis turėtų būti papildyta reikalavimu pateikti informaciją dėl valstybės rinkliavos už tvarkybos dokumento išdavimą sumokėjimo (derinant su šio straipsnio 20 dalimi).
107. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 20 dalyje po formuluotės „dėl trūkstamų dokumentų“ įrašyti žodį „pateikimo“.
108. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį siūloma tikslinti atsižvelgiant į Mokslo ir meno krypčių klasifikatoriuje, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93, nurodytas mokslo kryptis. Archeologija pagal minėtą klasifikatorių priskiriama humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypčiai.
109. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatos tikslintinos įvardinant subjektą, kuris atsakytų už tvarkybos projekto sprendinių tinkamą įgyvendinimą.
110. Siekiant teisės aktuose vartojamų sąvokų vienodumo ir atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatyme vartojama formuluotė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10,11 ir 20 dalių nuostatas įrašant pavadinimą „Infostatyba“.
111. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta ne specialistams, kurių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai galioja ne mažiau kaip 10 metų, o specialistams, kurie nemažiau kaip 10 metų verčiasi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto veikla, turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.
112. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 14 dalies 1 punkte po žodžio „istorijos“ brauktinas žodis „ir“, nes istorijos bei archeologijos yra atskiros savarankiškos studijų kryptys (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 19 dalies 1 punktui). Be to, šiame punkte vietoj žodžių „kitų fizinių mokslų studijų krypties“ įrašytini žodžiai „fizinių mokslų studijų krypčių grupės studijų krypties“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad fizinių mokslų studijų krypčių grupei priskiriamos ir tokios studijų kryptys kaip fizika, chemija, geologija, svarstytina, ar pagrįstas toks reguliavimas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius ir archeologinius tyrimus atliktų pagal šias studijų kryptis aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys.
113. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 20 ir 21 dalyse nurodoma, kad specialistai turi būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitas. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokią dalį kurso paskaitų specialistai turi būti išklausę, kad jiems būtų suteiktas atestatas (galbūt siekiama nustatyti, kad specialistai tiesiog turėtų būti baigę tam tikrus kursus, ką ir lemtų minimas paskaitų išklausymas).
114. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio 23 dalyje nurodytas asmens duomenų viešinimo tikslas neturėtų būti apibrėžtas plačiau, nurodant, kad duomenų viešinimo tikslas yra ne vien įvertinti, ar asmenys turi teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bet apskritai, ar turi teisę vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą.
115. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 24 dalies 3 punkte nuostata „nesilankė kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ nereikėtų pakeisti nuostata „nustatyta tvarka netobulino kvalifikacijos“.
116. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 25 dalyje tikslintina nuoroda, vietoj „neišnyko šioje dalyje“ turėtų būti „šio straipsnio 24 dalyje”.
117. Kalbiniu požiūriu tikslintinas keičiamo projekto 36 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes nėra aišku kokių programų įgyvendinimas turimas omenyje.
118. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybei ir savivaldybėms“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“.
119. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, nurodant, kad joje reglamentuojama teisė prieiti ar privažiuoti ne prie bet kokio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, o būtent prie viešojo pažinimo ir naudojimo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto.
120. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminko teritorija yra privačioje žemėje ar išnuomotoje, perduotoje panaudos pagrindais valstybinėje žemėje, arba savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje arba savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje. Projekte nurodoma, kad dėl šios žemės paėmimo sprendžiama Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 45 straipsnyje, kuris nustato žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, nėra nustatyta, kad privati žemės visuomenės poreikiams gali būti paimama tuo atveju, kai visuomenės poreikiams Nekilnojamojo kultūros įstatymo nustatyta tvarka paimamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Atsižvelgiant į tai, manytina, turėtų būti teikiamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, atitinkamai papildant Žemės įstatymo 45 straipsnį ir jame nustatant tokį žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį.
121. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad teismas visais atvejais privalo priimti nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, t. y. teismui ribojama teisė vykdyti teisingumą ir spręsti ginčą nepriklausomai ir savarankiškai.
122. Svarstytina, ar projekto 45 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nurodant, kuri diena būtų laikoma pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena, kai asmenys apie tai būtų informuojami šioje dalyje nurodytais būdais.
123. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį siūlytina patikslinti, nurodant, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent savivaldybės teritorijoje esantys ir savivaldybės saugomais paskelbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Nes vienintelis siūlomoje dalies redakcijoje nurodytas kriterijus - savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, gali apimti ir valstybės paskelbtą saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą (kurio finansavimui nustatytos visai kitos sąlygos). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 daliai.
124. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas, vykdant apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinų apsaugos priemonių įrengimo darbus, gali būti finansuojami iš valstybinėms ir (ar) savivaldybių paveldosaugos programoms skirtų lėšų. Šių darbų sąrašas ir jų finansavimo prioritetai nustatomi valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenų pateiktas paraiškas finansavimui gauti nagrinėtų kultūros ministro sudaryta darbo grupė pagal ministro nustatytus kriterijus ir prioritetus. Pažymėtina, kad atitinkami finansavimo prioritetai, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtų nustatyti valstybinėse paveldosaugos programose ar savivaldybių paveldosaugos programose. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokius prioritetus galėtų nustatyti kultūros ministras ir kaip derėtų jo nustatyti prioritetai su įstatyme įtvirtintais finansavimo prioritetais. Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškus jų santykis.
125. Iš keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatų turinio lieka neaišku, ar kompensavimas gali būti mokamas ir jeigu taip, kokia tvarka ir iš kokių lėšų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kurie paskelbti savivaldybės saugomais, valdytojams. Šį neaiškumą reikėtų pažalinti, aptariant minėtus atvejus.
126. Jeigu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje turimas tikslas reglamentuoti vienkartinių kompensacijų, nurodytų keičiamo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, mokėjimą, tai keičiamo įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, tokias vienkartines kompensacijas įvardinant.
127. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes žalą nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje gali padaryti ne fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau ir kitos organizacijos bei tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai Lietuvos Respublikoje.
128. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikta išlyga tik dėl šio straipsnio 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo (nes 3-12 dalių nuostatos bus taikomos tik įsigaliojus įstatymui).
129. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki 2025 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje gauti prašymai išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą yra nagrinėjami pagal prašymo gavimo Kultūros ministerijoje dieną galiojusį teisinį reguliavimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises suteiktų po įstatymo įsigaliojimo išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, nes pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki 2025 m. spalio 31 d. išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Naujos redakcijos įstatymas) 35 straipsnyje nurodytą veiklą, prilyginami Naujos redakcijos įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokias teises įgytų asmenys, kurie prašymus išduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pateiktų iki įstatymo įsigaliojimo, bet atestatas jiems būtų išduotas jau įsigaliojus įstatymui. Projekto 2 straipsnio 5 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
130. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „iki Įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytini žodžiai „iki Naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo dienos“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]