PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1789(2)
2022-12-10
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
|
4 |
|
|
Argumentai: 2019 m. rugpjūčio 22 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2418 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2418) buvo nustatyti ribojimai miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui, jog asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės. Ribojimai yra pertekliai, nes: 1) sudaro nevienodas sąlygas anksčiau įsigijusiems miškų ūkio paskirties žemę ir norintiems ją įsigyti naujai; formuojasi išskirtinis stambių savininkų sluoksnis, saugomas įstatymu; 2) nėra palankūs miškų apsaugai, nes didesniuose miškų plotuose lengviau atskirti saugomas ir neliečiamas teritorijas, sudaryti ilgalaikį miško naudojimo planą. Smulkieji miškų ūkių savininkai gali būti labiau motyvuoti, pavyzdžiui, iškirsti visą savo turimą miško plotą dėl trumpalaikių finansinių poreikių, stambieji miškų ūkio savininkai suinteresuoti ilgalaike miško teikiama nauda; 3) 50% Lietuvos miškų yra valstybinė žemė, todėl nėra jokios grėsmės, kad dominuojančiais miškų savininkais taptų užsienio bendrovės. Įvedant šiuos ribojimus buvo diskutuojama apie koncentracijos ribojimą, tačiau prasmingiausia, kad koncentracijos ir galimo koncentracijos poveikio rinkai stebėjimą atliktų Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). Šiuo pakeitimu siūloma panaikinti perteklinius ribojimus, tačiau sustiprinti Konkurencijos tarybos teises ir įsipareigojimus stebėti vykstančius procesus miškų žemės rinkoje, o matant, kad stambūs miškų ūkių savininkai gali įgyti pernelyg dominuojančią padėtį, Konkurencijos taryba galės sustabdyti vykstančią miškų ūkio žemės koncentracijos procesą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatyta tvarka. Šiuo metu Konkurencijos tarybai turi būti pateikti pranešimai apie koncentraciją, atsižvelgiant į ūkio subjektų pajamas, tačiau toks reguliavimas gali būti nepakankamas, nes reikšmingą įtaką miškų ūkio paskirties žemės sklypų ir medienos rinkoje galima turėti, neturint didelių pajamų, o disponuojant dideliais sklypais (pavyzdžiui, dempinguojant kainą ar kryptingai sukeliant pasiūlos trūkumą atskirais metais).
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė. 2. Privačių miškų savininkai ir (ar) susiję ūkio subjektai, kaip jie apibrėžti
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos
įstatymas), valdantys nuosavybes teise daugiau nei
10000 ha miškų ūkio paskirties žemės, gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemę
tik pateikę pranešimą Lietuvos Respublikos konkurencijos
tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) apie koncentraciją
Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka ir gavę Konkurencijos tarybos
pritarimą.
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; 2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti; 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
|
Teikia
Seimo narys Kasparas Adomaitis