LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 303
STENOGRAMA
2019 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 27 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
Gerbiamieji, šiandien sueina lygiai 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo. Prieš šimtmetį Šaulių sąjunga buvo būtinas ir prasmingas Lietuvos valstybės ir drąsios bei pilietiškos visuomenės kūrimosi akcentas. Šiandien savo geru pavyzdžiu, darbu, tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu ji puoselėja lietuvių patriotiškumą ir gausina tėvynės gynėjų gretas. Už tai esame dėkingi ir sveikiname Lietuvos šaulių sąjungos narius (kai kurie čia išsiskiria uniformomis). Galime paploti visai Šaulių sąjungai. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. birželio 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Po Seniūnų sueigos yra papildomai įrašytas Psichologų įstatymas, tą jau matėte. Toliau yra pusės valandos Vyriausybės valanda (tapo pusvalandžiu) ir toliau laukiame kitų pasiūlymų. Pirmasis – V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF*). Gerbiamas Seimo Pirmininke, ačiū. Labas rytas, mieli kolegos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu siūlome įtraukti į rytinį posėdį pirmuoju klausimu Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIIIP-2016(2). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš frakcijos vardu noriu paprašyti įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos projektą dėl 1941 m. birželio sukilimo. Tam yra puiki proga, nes šiandien minime Šaulių sąjungos 100-metį, o būtent Šaulių sąjunga, jos žmonės buvo sukilimo judėjimo pagrindas ir pamatas. Manau, yra puiki proga pradėti procesą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3536. Jo esmė yra žemės ūkio rizikos valdymo fondas, kurį šiandien turėtų pateikti Žemės ūkio ministerija. Tačiau įstatymas nėra kokybiškas, nors iš tikrųjų jis yra labai svarbus, turiu omeny, kad iki rudens sesijos pradžios Žemės ūkio ministerija šitą įstatymą galėtų patobulinti ir pateikti rudens sesijos pradžioje.
PIRMININKAS. Žemės ūkio… Nr. XIIIP-3536? Vyriausybės įstatymas, pateikimas. Siūlote jį išbraukti. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 2-5 klausimą – Sveikatos tausojimo gaires, kad per vasarą Seimo nariai galėtų pamąstyti, ar tikrai reikia dar tų gairių, kai yra Sveikatos plėtros strategija, kur turbūt viskas yra gana aiškiai surašyta.
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu prašome išbraukti tris pateiktus įstatymų projektus. Tai Atmintinų dienų, nes mums kelia neramumą tai, kad beveik kiekvieną sesiją, kiekvieną posėdį visąlaik įtraukiamos ir kuriamos naujos atmintinos dienos. Kas svarbiausia, kad su atmintinom dienom visuomet yra reikalaujama papildomų biudžetinių pinigų. Liberalus jaudina tai, kad turėsime pradėti ruoštis priimti biudžetą, tų išlaidų bus tiek daug, o sąnaudos Seime, ypač laiko atžvilgiu pagrindžiant, kai priimamos tos atmintinos dienos, kurių skaičius jau priartėjo prie šimto, iš tikro yra nepagrįstos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar turėjote omeny rezervinį 3 klausimą – projektą Nr. XIIIP-3534?
K. GLAVECKAS (LSF). Rezervinį 3. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau paprašyti taip pat frakcijos vardu išbraukti Seimo rezoliucijos „Dėl Parlamento lankytojų atskyrimo nuo Lietuvos Respublikos Seimo“ projektą Nr. XIIIP-3587. Tiesiog frakcija norėtų įsigilinti į pačią rezoliuciją ir galbūt pateikti pasiūlymus ateity.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau.
Pirmasis pasiūlymas buvo V. Simuliko frakcijos vardu „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projekto. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę, balsuoja už. Ir prašė įtraukti kaip pirmą klausimą. Kiti – kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 56, prieš – 32, susilaikė 22. Į darbotvarkę įtraukta.
Dėl rezoliucijos, kurią siūlė frakcijos vardu L. Kasčiūnas, „Dėl 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo pagerbimo“ projekto. Balsuojame dėl L. Kasčiūno siūlytos rezoliucijos dėl 1941 metų sukilimo pagerbimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 84, prieš – 4, susilaikė 20 Seimo narių. Į darbotvarkę klausimas įtrauktas.
J. Razma frakcijos vardu siūlė dėl 2-5 klausimo. Seimo nutarimo „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektą J. Razma siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Prašau balsuoti. Tie, kurie pritaria J. Razmai, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 50, prieš – 39, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkėje lieka.
Kitas pasiūlymas. Frakcijos vardu A. Nekrošius siūlė išbraukti darbotvarkės 2-6 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl parlamento lankytojų atskyrimo nuo Lietuvos Respublikos Seimo“ projektą. Balsuojame. Tie, kurie pritaria A. Nekrošiui, kad būtų išbraukta, balsuoja už.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 59, prieš – 38, susilaikė 18. Lygu. Balsuojame dar kartą.
Tie, kurie balsuoja, kad rezoliucija „Dėl parlamento lankytojų atskyrimo nuo Lietuvos Respublikos Seimo“ būtų įtraukta į darbotvarkę… (Balsai salėje) dėl išbraukimo balsuoja už, tie, kurie pritaria išbraukimui iš darbotvarkės.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 66, prieš – 43, susilaikė 13. Rezoliucija išbraukta iš darbotvarkės. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 2-22 klausimas. A. Stančikas frakcijos vardu siūlė išbraukti. Noriu pasitikslinti, ar tik šį 2-22 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3536? (Balsai salėje) Vieną projektą. Gerai. A. Stančikas frakcijos vardu siūlė išbraukti. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. K. Glaveckas siūlė 2-3, 2-4 klausimus ir r-3 klausimą dėl atmintinų dienų išbraukti iš darbotvarkės. Tie, kurie pritaria K. Glavecko pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 41, prieš – 46, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje šie klausimai.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame dėl visos darbotvarkės. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, dėl ko mes sutarėme Seniūnų sueigoje įtraukti Psichologų veiklos įstatymą? Dėl protokolinio nutarimo keisti pagrindinį komitetą, taip? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taip, paaiškinsime, kai prieisime prie šio klausimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, aš noriu, kad dabar paaiškintumėte, prieš balsuojant dėl darbotvarkės. Nes dabar įrašyta paprasčiausiai priėmimo stadija. Esmė – buvo iškeltas klausimas, pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė iškėlė klausimą, kadangi alternatyvus projektas buvo paskirtas po pateikimo Sveikatos reikalų komitetui kaip pagrindiniam, kad būtų suvienodinta ir šis Psichologų veiklos įstatymas būtų irgi priskirtas Sveikatos reikalų komitetui (…).
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs paklausėte ir atsakėte. Dėkoju už paaiškinimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kad neprasidėtų priėmimo stadija, aš tą turiu minty.
PIRMININKAS. Taip. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 81, prieš – 7, susilaikė 26 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
A. Navickas. Norėjote paklausti. Vėliau? Gerai.
10.14 val.
Informaciniai pranešimai
Turime pasitvirtinti naują balsų skaičiavimo grupę. Skaitau balsų skaičiavimo grupės narius: A. Ažubalis, K. Glaveckas, V. Kamblevičius, D. Šakalienė, L. Talmontas, G. Vasiliauskas.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai apgailėtina, kad Seimo vadovybė sumanė lėšų švaistymą, kuriant lankytojų centrą, vengia diskusijos ir neleido įtraukti rezoliucijos, kuri tą klausimą būtų iškėlusi. Beje, jūs, Seimo Pirmininke, pažeidinėdamas Seimo statutą, neatsakote į mano klausimus dėl to centro kūrimo jau du mėnesius, nors privalėtumėte rodyti pavyzdį kitoms institucijoms ir atsakyti laiku, kokie finansai, kas ten per sumanymas ir taip toliau. Aš dar negavau atsakymo.
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi Razma, dabar aš vėl pažeisiu Statutą komentuodamas, bet turiu jums pasakyti, kad mes su jumis susitarėme, kad į klausimus jums atsakys pavaduotojas A. Nekrošius, jis atsakingas už tai. O į darbotvarkę neįtraukė Seimas, ne Seimo Pirmininkas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant svarstyti šios dienos darbotvarkės klausimus, prašyčiau išspręsti vieną procedūrinį klausimą dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1787. Prašau nustatyti, kad Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas vyktų liepos 9 dieną. Vadovaujantis Seimo statuto 261 straipsniu, pavesti Aplinkos apsaugos komitetui apvarstyti naujai gautus Seimo narių pasiūlymus Seimo statuto nustatyta tvarka ir terminais, gavus komiteto išvadą, toliau tęsti priėmimo procedūrą. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Priėmimas. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Norėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, mes norėtume dar labiau susipažinti su projektu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl A. Navicko pasiūlymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 53, prieš – 34, susilaikė 18 Seimo narių. Pertrauka iki kito posėdžio.
10.18 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1, 16, 20, 21, 28, 32, 34, 37, 372, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 373 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3430(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 1, 16, 20, 21, 28, 32, 34, 37, 372, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 373 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3430. Priėmimas. Pranešėjas – D. Kreivys. Yra pasiūlymų, kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame ir Teisės departamento pasiūlymui, ir visam 2 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio yra Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar turi pristatyti V. Sinkevičius šį pasiūlymą. Manykime bendru sutarimu, 29 pritariantys, kad būtų svarstoma, yra. Kas galėtų pristatyti? Ar jūs pristatysite?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Ar V. Sinkevičius yra? (Balsai salėje) Nėra. Tada jūs pristatykite.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Seimo narys V. Sinkevičius siūlė, kad informacija apie bet kokio atlygio mokėjimo atidėjimo laikotarpius ir akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, galimybės susigrąžinti kintamąją atlygio dalį… Komiteto nuomonė buvo jam pritarti iš dalies. Atsižvelgdamas į redakcinius reikalavimus komitetas pasiūlė patikslinti formuluotę ir 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: informacija apie bet kokio atlygio mokėjimo atidėjimo laikotarpius ir galimybes susigrąžinti kintamąjį atlygį. Toks pasiūlymas komiteto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ši formuluotė yra suderinta su autoriumi, pritarta jai komitete. Mes galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame. Dėkoju. Tada ir visam 10 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
13 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 13 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. K. Glaveckas – motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro šis įstatymo projektas yra svarbus tuo, kad mes vienaip ar kitaip pradedame labiau orientuotis į finansines paslaugas, finansinius instrumentus ir tai, kas dabartiniu metu labai aktualu yra pasauliui, įskaitant IPO, ir kad akcijų biržoje, „Nasdaq“, Lietuvos biržoje, depozitoriume labai plečiasi akcinių bendrovių, kurios yra registruojamos ir listinguojamos, skaičius. Tai yra labai svarbu ieškant rezervų ekonomikos augimo, o ypač įtraukiant „Fintecho“ visas naujas bendroves į tą procesą. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau išsakyti nuomones Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3430 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3430(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 231 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 233 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3431(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4, 23, 231 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 233 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3431. Pranešėjas – taip pat D. Kreivys. Priėmimas. Yra pasiūlymų. Prašysiu į tribūną.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Seimo narys pasiūlė įrašyti 5 punktą, kad informacija apie naudojimąsi ir galimybes susigrąžinti kintamąjį atlygį būtų teikiama. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame, kad yra 29 pritariantieji, kad būtų svarstoma. Ir pritariame šiam pasiūlymui, kaip pritaria ir komitetas, bendru sutarimu. Ir visam 4 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis – įstatymo taikymas. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Seimo narys K. Glaveckas – motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai. Gerbiami kolegos, čia, šiame įstatyme, kalbama apie tai, kad informacijos skaidrumas, įskaitant vidinę informaciją ir išorinę informaciją, būtų padidintas. Tam, kad būtų vykdoma efektyvesnė ir skaidresnė biržinė prekyba ir užbiržinė prekyba, reikia iš tikro kur kas platesnės informacijos, įskaitant ir metinius pranešimus, atlyginimų ataskaitas ir kitus dalykus, kas domina tiek akcininkus, tiek akcijų pirkėjus, tiek pardavėjus, tiek ir fondus, kurie vienaip ar kitaip disponuoja tais produktais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3431(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3431(2) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1191 straipsniu ir 590, 614 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3432(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1191 straipsniu ir 590, 614 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3432. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3432(2) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93, 102 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411, 412, 413, 414, 891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3433(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2, 3, 88, 89, 90, 93, 102 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 411, 412, 413, 414, 891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3433(2). Priėmimas.
Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniams ir 14 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 15 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš ir susilaikiusių nebuvo, vienbalsiai pritarta įstatymui Nr. XIIIP-3433(2). Jis priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Geležinkelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3358(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3358(2). Priėmimas. Pranešėjo nekviesime, pasiūlymų nėra gauta. Yra vienas straipsnis, jam galima pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3358) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 41, 5, 61, 7, 71, 9, 10, 14, 23, 231, 24, 25, 26, 28, 29, 301, 302, 303, 304, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 241, 242, 243, 244, 251, 252, 291, 292, 293, 294, 295, 296, 297 ir 298 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1858 21, 22, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3359(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo straipsniais įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3359.
Priėmimas. Nėra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3359) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3340(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3340.
Priėmimas. Taip pat nėra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų valstybėje krizių valdymo sistema šį kartą keičiama, bijau suklysti, bet man atrodo, kad trečią ar ketvirtą kartą. Tai yra labai svarbi dalis, nes nė viena valstybė nėra apdrausta nuo krizių. Dabar pasirinktas modelis, kai yra sudaroma nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, ir kilus krizei sudaroma jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Aš manau, šis modelis nuo ankstesnio gal per daug nesiskiria, be pavadinimų, nes visada Vyriausybės nariai turėdavo vienaip ar kitaip dalyvauti valdant krizes, bet šiame įstatyme pagaliau yra apibrėžta krizės sąvoka. Taip pat yra numatyta, kad bus kuriamas (tas labai svarbu dėl prevencijos) strateginių tyrimų ir analizės centras, kurio dalininkė, valdanti ne mažiau kaip pusę balsų, bus valstybė.
Aš manau, kad, vertinant užsienio saugumo ir gynybos klausimus, galimas krizes, tokio valstybės finansuojamo centro atsiradimas taip pat yra labai svarbus. Taigi išbandysime, priėmę šį įstatymą, dar vieną modelį ir pažiūrėsime, kaip jis veikia.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų antrindamas kolegai A. Anušauskui noriu pasakyti labai svarbų dalyką. XXI amžiuje tarptautiniuose santykiuose nyksta riba tarp karo ir taikos. Atsiranda vadinamosios hibridinės grėsmės. Tam labai reikalingos centralizuotos valstybės institucijos, kurios galėtų koordinuoti įvairius veiksmus. Šitas įstatymo projektas būtent tai ir sprendžia. Komitete mes turėjome visi vieningą nuomonę, todėl visus raginu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3340(2) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3341(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3341(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra redakcinė Teisės departamento pataisa. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai už, prieš? Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3341(2) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3342(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo 2, 3, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3342(2). Priėmimas. Priėmimo stadija. Yra didelė Teisės departamento pastaba. Kviesčiau V. Baką, bet nematau jo salėje. Gal A. Anušauskas galėtų pakomentuoti? Dėkoju.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiliepdamas į Teisės departamento vertinimą dėl projekto atitikties Konstitucijai, komitetas nutarė nepritarti, nes projekto formuluotės „vietinio pobūdžio ginkluoti incidentai“ ir „valstybės sienos pažeidimai, į kuriuos reaguojama naudojant karinę jėgą“ remiasi Lietuvos karinės jėgos naudojimo statuto, patvirtinto 2000 metais, 9 straipsniu, kuriame yra apibrėžtos analogiškos sąvokos.
Taip pat pažymėtina, kad apibrėžiant „krizės“ sąvoką pateikta išlyga, pagal kurią „krizės“ sąvoka neturėtų apimti karinės agresijos situacijos, aiškiai apimant ir Statuto 9 straipsnio atvejį, ir tai yra suderinta su Respublikos Prezidento kanceliarija ir Krašto apsaugos ministerija. Tai yra krizės valdymo priemonės nebūtų taikomos susiklosčius šioms situacijoms: kai prasideda ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmai, kai priimamas sprendimas dėl karinės jėgos panaudojimo saugant Lietuvos Respublikos teritoriją, reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams. Pritarta komitete bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu nepritarimu, tada nesikeičia 1 straipsnis, mes jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Nuomonė už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3342.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3342) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3343(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3343. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3343) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3344(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3344. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba, jai komitetas pritarė. Galime su tokiu pritarimu pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu.
2 straipsnis ir 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3344) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399. Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3399) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
10.44 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1740(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1740. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Vienas straipsnis, jam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad agituoju visus balsuoti už dėl dviejų priežasčių. Keičiamas įstatymo reguliavimo objektas yra santykiai, susiję su nepasiturinčiais gyventojais, ypač jautria gyventojų socialine grupe.
Antra, asmenys, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, turto sunaikinimo, sveikatos sutrikdymo, gavę žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, praranda teisę į piniginę socialinę paramą. Vaizdumo dėlei galima teigti, kad jie nukenčia du kartus: vieną kartą nukenčia dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų ir antrą kartą nukenčia prarasdami teisę į socialinę paramą, jeigu, įskaičius žalos atlyginimui gaunamas pajamas, pastarosios viršija remiamų pajamų dydį.
Manau, kad yra teisinga priimti naują įstatyminę nuostatą, kuri leistų gaunamų žalos atlyginimo išmokų neįskaityti į minėtų asmenų pajamas ir neatimti iš jų teisės dėl tos priežasties netekti socialinės paramos. Dar kartą kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes kažkaip pripratome per pašalpas, paramas spręsti tas problemas, kurios sprendžiamos visiškai kitais būdais. Toks sprendimo būdas reiškia, kad mes neišspręsime tos problemos niekada, nes paramos gavėjų ir pašalpų gavėjų skaičius visuomet didės. Kažkur darome principinę klaidą. Todėl, aš manau, pats ketinimas sumažinti socialinę atskirtį teisingas, bet tie keliai, kuriuos mes pasirinkome – tik per paramą ir pašalpas, iš tikro yra, mano supratimu, klaidingi ir neišspręs tos problemos, ją paliks tokią, kokia yra, įskaitant, kad mes išleisime kur kas daugiau pinigų neefektyviems tikslams pasiekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių sakyti nuomones neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1740) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2904(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2904(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Vienas straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo nariai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke.
Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra taisoma sena klaida, kai asmenys, kurie turėtų gauti socialinę paramą, pašalpą, tarkime, vaikų maitinimą, jos negauna, nes į jų vidutines pajamas yra įskaičiuojamos visos pajamos, susijusios su jų individualia veikla. Bet, kaip puikiai žinome, individualios veiklos pajamos nėra tapatu atlyginimui ir nėra tapatu pelnui, nes iš individualios veiklos pajamų mes dar turime atimti ir išlaidas, tai yra sąnaudas, kurios susijusios konkrečiai su ta individualia veikla.
Šiuo įstatymo projektu būtų nustatyta, kad apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas į individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas būtų neįskaityta 30 % šių pajamų, gaunamų iš vykdomos savarankiškos veiklos. Taigi tie asmenys, kurie iki šiol lyg ir turėjo gauti socialinę paramą, jos negaudavo dėl tokios klaidos įstatyme. Pakoregavus šį įstatymą, būtų sudaryta galimybė asmenims, kurie turėtų gauti socialinę paramą, kad jie ją gautų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad Seimas beveik vienbalsiai prieš Naujus metus priėmė būtent šito straipsnio naują redakciją, kurią teikė Vyriausybė, tai yra suvienodinti, kad visų, užsiimančių panašia veikla, būtų vienodai skaičiuojamos pajamos – ar verslo liudijimai, ar individuali veikla. Nepraėjus pusmečiui, teikiamos pataisos ir kuriamas gyvulių ūkis.
Toliau. Viena grupė moka pagal vieną tvarką, kita grupė – pagal kitą. Užuot mes sistemiškai žiūrėję į visų grupių pajamas, kuo Lietuva pasižymi, kad mes veiklos rūšių turime daugiausia Europos Sąjungoje, užuot padarę tris, aiškiai apibrėžtas, mes jau turime daugiau kaip 10 tų rūšių, ir tada prasideda va tokie žaidimai. Aš manau, kad tai yra blogas dalykas, nes užsiimantys ir gaunantys vienodas pajamas, ar tai būtų verslo, ar individuali veikla, skaičiuojant paramą, bus skaičiuojama visiškai skirtingai. Apie tai mes kalbėjome ir komitete. Labai gaila, kad tradicija yra tokia, kad baigiantis sesijai bandome priimti viską, o po to stebimės, iš kur atsiranda tokie įstatymai.
Aš nepalaikiau komitete šios nuostatos ir dabar nepalaikau. Pagaliau pradėkime sistemiškai žiūrėti tiek į pajamas, tiek į tai, kam reikia padėti. Vienais atvejais mes padedame, kitais nepadedame. Aš balsuosiu prieš ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, su visa pagarba A. Sysui, kuris visą laiką pasisako už sisteminius sprendimus, aš labai gerai suprantu ir gerbiu jo poziciją, tačiau, mano galva, šį kartą yra kaip tik pasiūlytas sisteminis mūsų socialinės politikos patobulinimas. Aš džiaugiuosi, kad ir opozicija, ir pozicija šiuo klausimu iš esmės mąsto vienodai. Mes suteiksime galimybę individualios veiklos vykdytojams, ar tai būtų kirpėjas, ar tai būtų ūkininkas, ar tai būtų bet kokios kitos individualios veiklos vykdytojas, neįskaičiuoti jo verslo veiklos išlaidų į šeimos pajamas.
Deja, anksčiau sistema veikė netobulai ir individualininkai faktiškai buvo atriboti nuo piniginės socialinės paramos, nuo įvairiausių pašalpų. Vadinasi, mes neturėjome teisės iš jų reikalauti ir atitinkamo prisidėjimo prie bendro gėrio, kalbant apie mokesčius ir taip toliau. Dėl to priešingai, negu sako Algis, kurio nuomonę, kaip sakiau, gerbiu, mes kaip tik mažiname gyvulių ūkį, mes bandome visiems maksimaliai suvienodinti sąlygas. Žinoma, tobulai to padaryti neįmanoma, nes pajamų pobūdis skiriasi, bet iš esmės mes suvienodiname, priartiname dirbančiųjų grupių galimybes prie individualios veiklos vykdytojų galimybių ir suteikiame individualininkams galimybę gauti socialinę paramą. Iš tikrųjų tikrą galimybę, nes jų išlaidos nebus įskaičiuotos. Aš tai vertinu kaip rimtą mūsų socialinės paramos sistemos patobulinimą, dėkoju opozicijai už pasiūlymą ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš palaikau A. Syso nuomonę, tik noriu dar papildyti, kad mes neturime sisteminio požiūrio į šitą dalyką ir vėlgi sprendžiame per paramos ir visokias kitokias lengvatas arba pusiau taškines paramas. Mano supratimu, jeigu mes norėtume, kad iš tikro būtų sisteminis perėjimas ir kad viskas būtų susieta ne tik su neturtu, bet ir su galimybe dirbti ir uždirbti, kitaip sakant, su skatinimu dirbti ir daugiau uždirbti, o ne ieškojimu paramų ir pašalpų, mes daugiau sietume gal su valandiniu darbo užmokesčiu, minimumo nustatymu arba kitais dalykais. Tai leistų žmonėms, kurie nori dirbti, pasirinkti darbą, o ne rinktis kokį nors pašalpų gavimą. O šitos įstatymo korekcijos neišsprendžia tų problemų. Todėl visas mūsų ūkis, apskritai jo efektyvumas nekyla taip, kaip mes norime. Mes darome daug sąnaudų, bet gauname mažai rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo įstatymu, kaip jau Tomas pasakė, iš esmės yra sinchronizuojamas Piniginės socialinės paramos įstatymas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kur pajamos yra traktuojamos vienaip, o anksčiau Piniginės socialinės paramos įstatyme individualios veiklos pajamos būdavo traktuojamos šiek tiek kitaip. Man atrodo, tai kyla iš sisteminio nesusikalbėjimo, kas iš esmės yra gyventojų pajamos ir ką mes galime laikyti gyventojų pajamomis, iš kurių jie gyvena.
Man atrodo, kad vieną kartą reikėtų imtis Biudžeto ir finansų komitetui iniciatyvos ir nustatyti, kas yra pinigų srautas, kuris patenka į kišenę, o kas iš tikrųjų yra pajamos, iš kurių žmogus gyvena. Dabar pajamomis lygiai taip pat vadinamos ir įmonių gaunamos pajamos, iš kurių vėliau atimamos sąnaudos ir gaunamas pelnas, bet lygiai taip pat pajamomis vadinamos ir individualios veiklos pajamos, kur žmogus iš jų dar turi patiriamų sąnaudų, tačiau jokie kiti įstatymai neleidžia jam jų atskaityti, išskyrus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Man atrodo, tam, kad vieną kartą mes patys suprastume, kas yra pajamos, iš kurių žmogus gyvena, reikėtų inicijuoti sisteminį pakeitimą ir visuose įstatymuose suvienodinti pačių pajamų apibrėžimą, kas yra pajamos, kas yra pelnas, o kas yra tiesiog pinigų srautas. Man atrodo, šiuo įstatymu sinchronizuojama kad ir maža dalis, bet aiškesnis traktavimas pajamų bent jau individualią veiklą pagal pažymą vystantiems žmonėms. Siūlau pritarti. Tikrai dėl to daugeliui žmonių bus geriau.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų turbūt neturėtų būti baimės šiuo atveju, kadangi iš tikrųjų nevienodai uždirba žmonės, dirbantys pagal individualią veiklą. Manau, šis sprendimas, atvirkščiai, leis dar labiau iš šešėlio išeiti tiems, kurie užsiima kokia nors veikla, kur nedaug uždirba. Paprasčiausiai jie priversti kai kada ir slėpti savo tam tikras pajamas vien todėl, kad netenka tam tikrų socialinių garantijų. Manyčiau, vėlgi įstatymą mes galėsime pakeisti, bet šis pasiūlymas, manau, vertas dėmesio, todėl siūlau jam pritarti. Tokiu būdu jis, manau, atvirkščiai, paveiktų išeiti iš šešėlio žmones, kurie užsiima individualia veikla ir gauna ypač… prognozuoja prisidurti savo gyvenimui, o ne iš tikrųjų gerą gyvenimą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2904(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3172(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3172. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, puikiai suprantame, kad bausmės turėtų ne tik atgrasinti asmenis nuo įstatymų draudžiamos veiklos, bet ir paskatinti juos pasitaisyti – tapti geresniais piliečiais. Tuo tarpu puikiai suprantame, kad šiuo metu mūsų įkalinimo įstaigos veikia taip, jog iš ten išėję asmenys baigia dar vieną papildomą gyvenimo mokyklą, kuri nebūtinai juos padaro geresniais piliečiais. Todėl įstatymo pakeitimai, kurie užtikrins bausmių švelninimą, yra labai svarbūs. Bet ne mažiau svarbu, kad šie asmenys ne tiesiog išeitų į laisvę, bet taip pat sulauktų ir probacijos pareigūnų tinkamo dėmesio, kad jų resocializacija būtų tinkama, tinkamai parengta, paruošta, jie gautų ne tik reikiamą pagalbą, bet taip pat ir reikiamą priežiūrą. Todėl balsuosiu už. Bet atkreipsiu dėmesį, kad probacijos pareigūnų darbas čia bus ypač svarbus. Dėmesys jiems, finansavimas, kompetencijų užtikrinimas ir papildomas dėmesys bus labai labai svarbus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų sutinku, kas buvo pasakyta, kad bausmių švelninimas negali… yra labai svarbus dėmuo, kai mes kalbame apie žmogų, kuris padarė nusikaltimą, ir norime, kad jisai pasitaisytų.
Bet prisidengiant tuo, šituo įstatymu norima kaip tik įteisinti tokį santykį, kuris leistų piktnaudžiauti savo galiomis žmogaus, kuris yra netekęs laisvės, atžvilgiu. Jeigu dėl režimo pakeitimo – perkėlimo iš kalėjimo į pataisų namus spręsdavo teismai, arba atvirkščiai – iš pataisų namų į kalėjimą, tai yra iš švelnesnių į griežtesnes sąlygas, tai dabar pagal šitą įstatymą yra suteikiama ne kam kitam, o įkalinimo įstaigos vadovui. Dabar, kai mes matome problemas įkalinimo įstaigose, kur mes matome korupcines bylas, ar tai yra normalu? Ar yra normalu, kai mes kalbame apie tai, kad mes norime, kad papuolę į įkalinimo įstaigas nedarytų kitų nusikaltimų? Pas mus dar buvo iki šios dienos galiojanti nepilnamečių įkalinimo sistema, pagal kurią atskirdavo nepilnamečius nuo suaugusiųjų. Dabar pagal šitą įstatymą šita sistema yra panaikinama. Nebelieka specializuotų nepilnamečių įkalinimo įstaigų ir dabar jau jie laikomi kartu su suaugusiais. Aišku, yra ta sąlyginė izoliacija, bet žinant tai, kad kalėjimo sienos, kad ir kokio storumo būtų, yra vis tiek praeinamos, kad gali būti daroma įtaka, yra akivaizdu, todėl aš balsuoju prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių išsiskiria tuo, kad turbūt pirmauja arba yra viena pirmaujančių pagal įkalintų žmonių skaičių. Mes puikiai suprantame… Juk bausmė neturi būti kerštas už padarytą nusikaltimą. Bausmė turi būti neišvengiama, bet jos tikslas yra surasti bent mažiausią galimybę sukoreguoti žmogaus elgesį taip, kad jis netrukdytų kitiems ir galėtų gyventi visuomenėje. Šiuo atveju tų priemonių, kuriomis būtų galima pabandyti suteikti žmogui viltį, sukoreguoti elgesį, išplėtimas tikrai pasitarnaus tam įkalintų asmenų skaičiaus sumažinimui. Jie vis tiek atbuvę bausmę šitame „universitete“ gan greitai grįžta, labai mažas skaičius jų pasirenka kitą gyvenimo kelią. Aš suprantu, kad tam reikalinga investicija, tam reikalinga probacijos tarnybos žmonių parengimo plėtra. Kol to nebus, iš tiesų ta sistema nepradės veikti, bet galbūt šitos įstatymo pataisos paskatins dirbti šia linkme. Kito kelio, kolegos, nėra. Į tai reikia investuoti ir mes turime šita linkme judėti, balsuokime už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš gal norėsiu atkreipti dėmesį, kad Lietuva Europos Sąjungoje yra pirma pagal įkalintų asmenų skaičių, o visoje Europoje yra trečia po Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Tai, matyt, garbės nedaro ir rodo tam tikrą paveikslą, kur vis dėlto yra mūsų bausmių sistema – yra baudžiamoji politika, orientuota į įkalinimą, bet ne į elgesio kaitą. Baudžiamosios politikos tikslas turi būti, kad žmogus keistųsi ir taisytųsi.
Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad šito įstatymo projekto vienas iš pagrindinių tikslų yra plėsti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, ir tai, kad ministerija pateikė tokį projektą, yra labai gerai. Kita vertus, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vis dar yra straipsnių, kuriuose yra numatoma labai griežta įkalinimo bausmė už kai kurias veikas, už kurias mūsų bendraminčiai ir bendrų vertybių puoselėtojai Europos Sąjungoje net nebaudžia apskritai. Lietuvoje vis dar galima gauti kalėjimą už kai kurias veikas, už kurias kiti nebaudžia. Kol kas Baudžiamasis kodeksas nekeičia tų straipsnių, ir aš norėčiau paraginti ministeriją, Vyriausybę, kad jie tęstų tą darbą ir būtų ryžtingesni. Šitas įstatymo projektas yra puikus, bet reikia daugiau, nes vis dėlto subalansuoti bausmių sistemą mums reikėtų į prevenciją, į elgesio kaitą, resocializaciją, bet ne į žmogaus nustūmimą į paraštes. Tai balsuokime už ir tikimės lyderystės kituose projektuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš taip pat, kaip ir prieš tai kalbėję kolegos, raginu balsuoti už šitą įstatymo projektą. Nors ir kaip būtų skaudu, bet šitie žmonės yra mūsų visuomenės dalis ir mes turime prisiimti moralinę atsakomybę ir teisinę atsakomybę tai mūsų daliai, kuri daro mums kaip ir gėdą, turime sudaryti sąlygas pasitaisyti, suteikti galimybę jiems patiems įvertinti savo poelgį ir patikėti, kad visuomenė taip pat sutinka, kad jie galėtų pasitaisyti. Mes turime juos ne atstumti, o sudaryti sąlygas, kad jie negrįžtų ten, iš kur jie siūlomu įstatymo projektu… jiems gyventi visuomenėje ir adaptuotis visuomenėje, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3172) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3173(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3173. Priėmimas. 75 straipsniai. Kviečiu pranešėją A. Širinskienę. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų. Nuo 1 iki 19 straipsnių, priimant pastraipsniui, pasiūlymų nėra. Galime pritarti tiems straipsniams bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 19 straipsnio yra Seimo nario M. Puidoko pasiūlymas. Prašau pristatyti. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Visų pirma labai noriu pasidžiaugti teisingumo ministro E. Jankevičiaus ir jo komandos iniciatyva, vykstančių esminių permainų procesais įkalinimo įstaigų sistemoje, nors sistemos pasipriešinimas matomas akivaizdus. Tikrai atsižvelgdamas į matomas geras permainas, nenorėčiau trukdyti darbo. Atsižvelgdamas į tai, kad komiteto posėdžio metu Teisingumo ministerija sutiko atsižvelgti į šias mano pateiktas pataisas ir jas artimiausiu metu diskutuoti bei dalį jų teikti kitame BVK pataisų pakete, noriu taupyti gerbiamų kolegų laiką ir dėl to atsiimu savo siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Sakėte apie visas savo pataisas? Taip? Dėkoju. Dėl 19 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia yra tik M. Puidoko pataisos, kurias jis atsiėmė.
PIRMININKAS. Jis lieka toks, koks buvo pateiktas ministerijos, ir tokiam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
20 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Kadangi yra tik M. Puidoko pasiūlymai, tai iki 75 straipsnio kitų pasiūlymų nėra ir galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. A. Navickas – motyvai už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmiausia tik noriu pasidžiaugti, kad tai žingsnis teisinga kryptimi. Gal nebūčiau kalbėjęs, nes greičiausiai sutartinai priimsime sprendimą. Tikrai ne visada man sekasi pasidžiaugti… Teisingumo ministerijos sprendimais turbūt dažniau, negu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės darbu. Šį kartą tikrai labai noriu padėkoti A. Širinskienei už gerus projektus, gražiai pristatyta. Vien dėl to ir norėjau kalbėti. O šiaip tikrai pritariu ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Agne Širinskiene, nenorite reaguoti, buvote paminėta? Gerąja prasme, labai gerai. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3173) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3174(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3174(2). Pasiūlymų priėmimo metu negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3174) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3175(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.4 klausimas – Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3175(2). Priėmimas.
Pasiūlymų, pastabų priėmimo stadijoje negauta. 1 straipsnį sudaro 33 straipsniai. Tam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Dėl jo taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3175) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3176(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.5 klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3176(2). Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (Nr. XIIIP-3176(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4, 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3177(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.6 klausimas – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4, 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3177(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Gerbiami Seimo nariai, pakvieskite ir toliau esančius Seimo narius, tuoj ruošimės fotografuotis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3177(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4645(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4645(2). Priėmimas.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba, komitetas jai pritarė. Dėl kitų straipsnių pasiūlymų nėra. 1, 2 straipsniai be pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio, kaip minėjau, yra pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Su tokiu redakciniu pataisymu galime pritarti visam 3 straipsniui? Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 76, prieš – 6, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4645(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4646(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Civilinio proceso kodekso 603, 626, 692 ir 755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4646(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento redakcinis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Su tokiu redakciniu pataisymu galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas 4646(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, kadangi paskelbtas fotografavimosi laikas yra 11 val. 30 min., tai lauktume daugiau kolegų. Siūlome paimti klausimą iš popietinės darbotvarkės.
11.20 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3232(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3232(2). Priėmimas.
Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Jeigu pasiruošęs, maloniai prašome. Priėmimas. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Ačiū pranešėjui. Kadangi kitų pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje, yra vienas straipsnis ir tam straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3232) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Eugenijos Šimkūnaitės metais“ projektas Nr. XIIIP-3426(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Eugenijos Šimkūnaitės metais“ projektas Nr. XIIIP-3426. Priėmimas. Yra vienas pasiūlymas. Prašau pranešėją A. Gumuliauską į tribūną.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti, Teisės departamento pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir su tokiu…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ir paskui bendru sutarimu už (…).
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui.
Motyvai dėl viso. Ar K. Glaveckas dėl motyvų dėl viso, ar pasiūlymo? Dėl viso? Dėl viso. Gerai. Maloniai prašome – motyvai prieš. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš turiu sąrašą visų atmintinų dienų ir manau, kad nė vienas iš mūsų tikrai neišvardintų bent trečdalio jų, gal geriausiu atveju – ketvirtadalį. Tai penki lapai atmintinų dienų. Svarbiausia – po kiekviena atmintina diena slypi prašymas, kad būtų Vyriausybės skirtos biudžetinės lėšos tai šventei, atminimo dienai įgyvendinti. Per metus tokių švenčių faktiškai išeina už kokius 1,5 mln. eurų, bent jau 1 mln. eurų reikia skirti. Aš manau, kad tas atmintinas dienas galima iš tikro priimti, bet jokiu būdu nereikia jų sieti su biudžetu ir valstybės pinigais, nes priešingai mes prikursime tiek tų švenčių, kad neužteks ir dešimt lapų, iš abiejų pusių spausdintų.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Būčiau nekalbėjęs, bet vis dėlto nereikia į tai žiūrėti vien per išlaidų prizmę. Iš tikrųjų yra asociacijos, yra grupės. Šiuo atveju yra E. Šimkūnaitės fondas, žmonės veikia, iš tikrųjų mini tam tikrus iškilius vienos ar kitos srities žmones, buriasi į bendruomenes. Manau, kad tai nėra tokios didelės išlaidos, kad būtų galima nepaminėti. O komisija, kuri svarsto tuos klausimus, iš tikrųjų bet ko nesiūlo, atrenka, pasižiūri. Ypač šiuo atveju dėl E. Šimkūnaitės paminėjimo siūlau pabalsuoti, nes tai yra žinomas žmogus, ypač Aukštaitijos regione, konkrečiai Tauragnuose. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu pritarimu kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 102, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. (Plojimai) Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3426(2) Priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš norėčiau, kad visiems būtų aišku, ypač tiems, kurie sėdi čia po 20–30 metų Seime. Dėl atmintinų dienų neskiria jokių pinigų, skiria dėl atmintinų metų, tą įsidėmėkime. Atmintinos dienos yra tik įrašomos į kalendorių, o atmintiniems metams Vyriausybė visada išskiria tam tikrą sumą, ar jų daugiau, ar mažiau.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, mes iš tikrųjų per šią kadenciją prikursime dvigubai daugiau dienų, nei buvo jų apskritai prieš tai padaryta. Nematau, kad tai yra geras rezultatas. Pažiūrėkite, kiek laiko mes sugaištame šitiems svarstymams, kai yra daug svarbesnių dalykų. Labai ačiū. Paskelbsime ir jūsų dieną, profesoriau, kaip kolegos, tikrai. Aš parengsiu įstatymo projektą, kad būtų jūsų diena.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę, metuose yra 365 dienos, visiems užteks. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, atėjo iškilminga minutė ir norėčiau visų mūsų vardu dar kartą pasveikinti mūsų Seimo narius, kurie išrinkti į Europos Parlamentą, tai yra A. Maldeikienė, S. Jakeliūnas, R. Juknevičienė, A. Kubilius ir J. Olekas. Kviečiu visus arčiau tribūnos, mes jiems su ponia R. Baškiene norime įteikti gėlių. (Plojimai, kalba visi kartu) Jūs kalbate visų vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš bijau visų vardu. Aš nežinau, Stasy…
Gerbiamieji, leiskite gal tarti labai trumpą žodį. Iš tiesų ačiū visiems už gražų pasveikinimą tokia ypatinga proga, nors lyg ir niekas per daug nesikeičia, niekur mes čia toli nepasitrauksime, kaip dirbome, taip dirbsime vardan tų pačių tikslų, bet staiga suprantu, kad galbūt paskutinį kartą stoviu štai čia, šioje tribūnoje, kaip Seimo narys ir tariu paprastus žodžius: ačiū visiems – ir tiems, kurie buvo politiniai oponentai, ir tiems, su kuriais kartu dirbame, ačiū Seimo Pirmininkui ir visiems pirmininkams, su kuriais teko dirbti kartu per tuos 27 metus, kiek man teko čia būti. Rasa panašiai, Juozas panašiai, Stasys šiek tiek galbūt mažiau, bet irgi daug darbų nuveikė. (Šurmulys salėje) Žinau, kad kažkas gal džiaugiasi, kad mes išvažiuojame, bet nesidžiaukite! (Juokas salėje) Niekur mes toli nedingsime. Nors šiandien, man atrodo, niekas nesikeičia, galvoju, kad po mėnesio iš tiesų turbūt pajusiu nostalgiją šitiems rūmams, šitiems namams. Juose per tuos 27 metus, bent aš asmeniškai jaučiu, kad ir kaip politikas subrendau, ir kaip žmogus. Dar sykį visiems ačiū. Ypač ačiū Violetai, nebematau. Aliui, visiems kitiems, kurie čia dirbo. Linkiu iš tikrųjų… Linkiu, kad taip reguliariai kartotųsi naktinių reformų laikotarpiai, tai labai suartina ir parodo, kad mes daug galime.
Prieš 27 metus, ateidami čia, iš tiesų buvome jaunesni ir galvoju, kad buvome svajotojai, romantikai, neabejingi žmonės. Jaučiu, kad tokie ir likome. Liekantiems šituose rūmuose linkiu išlikti didelių darbų svajotojais. Neleiskite šiame Seime pasiklysti dideliems darbams. Ačiū jums, ir niekur mes nedingsime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ar kiti nenorėjo kalbėti? Gerbiami kolegos, visus kviečiu čia bendros nuotraukos į apačią priešais balkoną. Posėdį tęsime 12 valandą.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Pertrauka, kuri buvo numatyta iki 12 valandos, baigėsi.
12.00 val.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
Rytinėje darbotvarkėje yra likę du klausimai. Tai Aplinkos ministro atsakymai ir Vyriausybės pusvalandis. Pradedame nuo darbotvarkės 1-9 klausimo svarstymo. Aplinkos ministro atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus.
Gerbiamą K. Mažeiką kviečiame į tribūną. Jums buvo pateikti klausimai, prašome į juos atsakyti. Primenu, kad šiam klausimui yra skiriama iš viso 20 minučių. Prašome.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, kolegos, už klausimus. Pabandysiu atsakyti. Jeigu reikės, patikslinsiu.
Pirmas klausimas dėl kirtimų normos valstybiniuose miškuose. Tai 2018 metais Vyriausybės patvirtinta valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma penkeriems metams nėra jokia klaida ir nėra jokio verslo protegavimas, o aiškus siekis racionaliau naudoti ūkiniuose miškuose sukauptus medienos išteklius ir taip iš valstybinių miškų duoti didesnę socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai ir jos biudžetui. Patvirtinta kirtimų norma visiškai atitinka darnaus miškų ūkio principus, yra gerokai mažesnė nei medienos prieaugis per tą patį laiką. Be to, atsižvelgiant į nuolat didėjančius brandžių ir perbrendusių medynų kiekius ūkiniuose miškuose, tokia kirtimų norma visiškai nekelia jokios grėsmės miško ekosistemoms ar biologinės įvairovės apsaugai ir teigiamai prisideda prie klimato kaitos švelninimo.
Dar yra svarbu tai, kad Vyriausybės patvirtinta kirtimų norma yra penkeriems metams, o jos kasmetis detalizavimas tvirtinamas būtent ministro įsakymu. Tai reiškia, kad aplinkos ministras gali patvirtinti šiek tiek mažesnę arba šiek tiek didesnę kirtimų normą. Svarbu, kad bendra penkmečio norma nebūtų viršyta. Pavyzdžiui, 2019 metams ministro įsakymu jau yra patvirtinta mažesnė kirtimų norma, nei leistina pagal Vyriausybės nutarimą. Ir analogiškai 2020 metams taip pat būtų galima patvirtinti šiek tiek mažesnę kirtimų normą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebūtų didinami pušynų kirtimai, taip pat siekiant kuo racionaliau panaudoti minkštųjų lapuočių sankaupas ir taip atsižvelgti į būtent dabar susiklosčiusią ir esančią medienos rinkos kainą, būtent į kritusias medienos kainas.
Dėl valstybinių miškų medienos kainos sumažėjimo. Pirmiausia minimu Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtinti Prekybos mediena taisyklių pakeitimai, yra sumažinama tik aukcionų ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti pradinė medienos kaina. Tai jokiu būdu nereiškia, jog Vyriausybė sumažino medienos kainas. Galutinę medienos kainą, kaip ir anksčiau, nustato rinka, besivaržantys aukciono dalyviai. Kadangi minimu nutarimu jokių privilegijų medienos perdirbėjams nenustatyta, tai dėl visos parduodamos medienos konkuruojančių pirkėjų ratas išlieka didelis – apie 400 įmonių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad automatiškai dėl sumažintos pradinės kainos tokia pat ar panašia apimtimi gali sumažėti ir galutinė medienos kaina.
Netiesa, kad nebuvo atsižvelgta į institucijų pastabas. Galiu tik akcentuoti, kad į reikšmingą dalį esminių pastabų yra atsižvelgta, o sprendimas laikinai, vienam pusmečiui, sumažinti pradinę medienos kainą 20 % buvo įvertinus situaciją medienos rinkoje, kai medienos kainos rinkoje dar iki čia aptariamų pakeitimų yra nukritusios 30 % ir daugiau. Tokiu būdu siekiama sumažinti pakartotinių aukcionų skaičių ir teisingiau atspindėti rinkos situaciją – šiandien, matome, miško sandėliuose stovinti mediena nėra parduodama.
Dėl poveikio. Poveikio nedarė ir nedaro nei ponas Gudelis, nei ponas premjeras. Taip pat nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nei aš nė vienuose rinkimuose negavau jokios paramos. Nesikreipiau nei į „Juodelius“, nei į „Ikea“, nei į kitas mano apygardoje esančias įmones dėl paramos.
Pasiūlymai dėl privačių miškų apmokestinimo parengti vadovaujantis Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu. Nėra siūloma įvesti naujo mokesčio, o yra siūloma pakeisti dabartinį 5 % mokestį nuo realiai gautų pajamų už medieną į 5 %… Tokie pakeitimai leistų surinkti panašaus dydžio biudžeto pajamas, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis, kur lėšos naudojamos bendrosioms miškų reikmėms finansuoti, tačiau būtent prasiplėstų mokesčių mokėtojų ratas, leistų sumažinti mokestinę naštą tinkamai miškus naudojantiems savininkams, taip pat paskatintų racionalesnio dydžio miškų valdų formavimą bei privačių miškų ūkio sektoriaus augimą.
Saugomų teritorijų miškai, labai mažo dydžio valdos būtų atleistos nuo mokesčio. Tokiu būdu mokestį mokėtų tie savininkai, kurie turi galimybę naudoti mišką, kartu apsaugant socialiai jautrias visuomenės grupes bei neskatinant intensyviau naudoti vertingiausių Lietuvos miškų.
Pakeitimais savininkai neverčiami iškirsti miškų, tačiau skatiname juos tinkamai naudoti. Kalbame būtent apie ūkinius miškus, kurių ir paskirtis pirminė yra medienos naudojimas. Šis mokesčio pakeitimas neturi nieko bendro su šiandieniniu medienos kainų sumažėjimu rinkoje ir siūlomais pakeitimais tikrai nesiekiama kompensuoti mažesnių biudžeto įplaukų į valstybinių miškų… kurios tiesiogiai priklauso nuo medienos rinkos kainų.
Svarbu tai, kad pateikti pasiūlymai yra tiktai pirminis projektas, kuris iki pateikimo Vyriausybei ir Seimui dar gali būti ir bus tobulinamas atsižvelgiant į gautas pastabas ir jūsų, kolegos, pasiūlymus.
Dėl miškų aplinkosauginės ir visuomenės naudos. Visi siūlomi ir priimti miškų valdymo teisinio reguliavimo pakeitimai atitinka darnaus miškų ūkio principus. Visuomet vertiname aplinkosauginės ir visuomenės naudos kontekste, nustatydami tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų kokybiškų miškų išsaugojimą ateities kartoms. Kaip jau minėta, kirtimo normos padidinimas visiškai atitinka darnaus miškų ūkio principus. Net ir padidinus kirtimų normą, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar priskirtina neintensyviam tausojančiam naudojimui, kuomet būtų naudojama tik apie 70 % medienos prieaugio. 80–90 % naudojimo intensyvumas būtų laikomas labai geru darnaus miškų ūkio kontekste.
Racionalesnis medienos išteklių naudojimas, ypač valstybiniuose miškuose, kuriems ir galioja patvirtintoji norma, akivaizdžiai prisideda prie socialinės šalies gerovės didinimo, nes reikšminga dalis pajamų iš valstybinių miškų skiriama bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.
Mokestiniais pakeitimais taip pat nesiekiama vien ekonominių šalies interesų tenkinimo, nes surinktos lėšos yra naudojamos visų miškų bendrosioms reikmėms tenkinti, tokioms kaip miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga, miškų infrastruktūros gerinimas ir priežiūra, miškingumo didinimas ir kitos priemonės, kas ypač svarbu siekiant užtikrinti kokybiškų miškų išsaugojimą ateities kartoms.
Dėl klimato kaitos, tai būtent atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinį potencialą, miškų sektorius gerokai prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, nustatytų pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą 2018 metais, siekimo.
Šiuo metu Aplinkos ministerija dalyvauja rengiant Nacionalinį energetikos ir klimato sričių plano projektą. Šis dokumentas apims pagrindines priemones, švelninant klimato kaitos veiksnius ir prisitaikant prie klimato kaitos veiksnių poveikio, ir kartu bus skirtas įgyvendinti tiek energetikos, tiek klimato kaitos sričių strateginius tikslus ir uždavinius.
Plano projekte numatomos priemonės, skirtos skatinti miškų veisimą ir atkūrimą, taip pat miško plotų atkūrimą pažeistose vietovėse. Planuojama, kad minėtos priemonės prisidės prie šiuo metu atnaujinamoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo strategijoje numatomo tikslo – didinti žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriaus absorbavimo galimybes plėtojant miškų sugeriamąjį potencialą. Strategiją planuojama patvirtinti iki šių metų pabaigos.
Taip pat priemonės prisidėtų ir prie Nacionalinės pažangos programos projektu Aplinkos ministerijos pasiūlyto uždavinio užtikrinti darnų žemės ūkio naudmenų ir miško žemės panaudojimą, didinti absorbcinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant šalies miškingumą ir stiprinant gamtinį karkasą, plėtoti nederlingos žemės naudmenų keitimą, užtikrinti tvarią biokuro plėtrą įgyvendinimo.
Dėl centrinės būstinės perkėlimo. Faktas, kad per mėnesį Valstybinė miškų urėdija moka beveik 23 tūkst. eurų nuomos mokestį, nors regione panašaus dydžio patalpas būtų galima įsigyti už trijų mėnesių nuomos mokestį. Kolegos, kiekvieno iš jūsų apygardoje būtų galima surasti ne vienas tokias patalpas. Ar tai normalu? Turbūt ne. Kodėl buvo pasiūlyta kaip alternatyva Kazlų Rūda? Todėl, kad tai šiandien yra viena iš svarstomų alternatyvų ir atlikus ekonominę analizę artimiausiu metu tiek valdyboje bus priimti sprendimai, tiek politiniu lygmeniu.
Dėl būstinės iškėlimo iš Vilniaus turbūt klausimų nekyla, nes tai jau buvo įrašyta netgi Vyriausybės programoje. Nors ir koks rajonas ar miestas būtų pasirinktas, jau vien pakeičiant Valstybinių miškų urėdijos statusą buvo informuoti tiek darbuotojai, tiek specialistai, kad centrinės būstinės Vilniuje nebus ir greičiausiai bus viename iš regionų. Visiems darbuotojams bus pasiūlyta pereiti į padalinį į vietovę, kurioje bus įkurta Valstybinių miškų urėdija.
Taip pat yra dar viena alternatyva – tai dėl bendrųjų funkcijų, kurių specialistų dėl kompetencijos galbūt yra daugiau Vilniuje, regionuose būtų problemų. Todėl bendrąsias funkcijas palikti Vilniuje, kur būtų galima iš Valstybės turto fondo surasti patalpų įsikurti, o specialistai galėtų būti regione tuo adresu, kur bus įsikūrusi centrinės įmonės vadovybė.
Dėl miškų sektoriui per 30 metų galimai padarytos milijardo eurų žalos. Tam tikra neskaidri veikla buvusiose miškų urėdijose, įskaitant susijusią tiek su viešaisiais pirkimais, tiek su medienos apskaita ir prekyba mediena, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių sprendimą pradėti urėdijų pertvarką, tačiau toks įvardijimas konkretaus skaičiaus – 1 mlrd. eurų Aplinkos ministerijai nežinomas. Kiek suprantame, faktų ir įrodymų tokiam skaičiui patvirtinti neturi nė viena institucija Lietuvoje, taip pat ir šį skaičių įvardijęs Valstybinių miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas.
Bendras konkretus dėl šešėlio, buvusio miškų urėdijų veikloje, galimai padarytos žalos valstybei dydis negalėjo būti įvertintas nei prieš reformą, nei šiuo metu, nes tam reikalingi faktai ir įrodymai, kurie tikrai nėra vien Aplinkos ministerijos kompetencija. O dėl galimai neteisėtos veiklos atskirų epizodų, kurių po pertvarkos nustatyta kelios dešimtys, visais atvejais yra kreiptasi ir nuolat kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba su Valstybinių miškų urėdija bendradarbiauja, tačiau šiuo metu ikiteisminių tyrimų nevykdo. Specialiųjų tyrimų tarnyba per pastaruosius penkerius metus dėl urėdijų darbuotojų neteisėtos veiklos atliko penkis ikiteisminius tyrimus, šiuose tyrimuose buvo 14 įtariamųjų. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė teigė, kad pirkimų vykdymas iš vienos centralizuotos įmonės leidžia geriau kontroliuoti procesus, taip pat jų skaidrumą.
Valstybinių miškų urėdija atliko ne mažiau kaip 40 prevencinių patikrinimų regioniniuose padaliniuose, pradėta virš 45 galimų darbo pareigų pažeidimų tyrimų, 26 regioniniai padaliniai 2019 metais į teisėsaugos institucijas dėl galimų nusikalstamų veiklų įvykdymo kreipėsi daugiau nei 35 kartus.
Koordinuojant Aplinkos ministerijai, valstybės įmonė Miškų urėdija savo viduje po pertraukos yra sukūrusi vidinės kontrolės sistemą, kuri palaipsniui leidžia atskleisti ir išaiškinti tam tikras šešėlinės veiklos apraiškas, urėdijos viduje vykdomi patikrinimai yra normali sudėtinė didelės įmonės veiklos dalis. Jie neišvengiamai reikalingi ir todėl vykdomi kaip vidinės veiklos kontrolės viena iš priemonių. Tais atvejais, kai patikrinimų metu nustatoma pažeidimų, kaip jau ir minėta, kreipiamasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas ir atitinkamai vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Suprantama, kad tik tokių ikiteisminių tyrimų metu gali būti ir yra nustatomi galimi minėtos neteisėtos veiklos kaltininkai.
Dėl viešųjų želdynų ir medžių kirtimo miestuose. Įstatymo pakeitimas Seimą pasieks rudens sesijoje, bet jau dabar yra parengtas ministro įsakymas, kuriuo bus apribota teisė savivaldybėms paukščių perėjimo laikotarpiu vykdyti bet kokį medžių kirtimą miestuose. Beje, kiekviena savivaldybė pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą gali įsivesti apribojimus, kokie taikomi valstybiniuose miškuose, bet nė viena savivaldybė to nėra padariusi. Kodėl? Reikėtų paklausti naujai išrinktų ar perrinktų merų ir jūsų, kolegos, kolegų.
Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas prieš mėnesį buvo pateiktas derinti Vyriausybei. Šiuo metu įstatymo projektas yra taisomas pagal Vyriausybės kanceliarijos pastabas. Planuojama liepos mėnesį pataisytą projektą vėl teikti tvirtinti Vyriausybei. Želdynų įstatymo projekte numatyta, kad želdynų ir želdinių kūrimas, apsauga, priežiūra ir tvarkymas turės būti organizuojamas pagal darnaus vystymosi, viešojo intereso prioriteto, profesionalumo ir atsakomybės, tęstinumo ir želdinių gerovės užtikrinimo principus.
Tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius turės būti saugoma ir turtinama biologinė įvairovė, parenkamas toks darbų atlikimo laikas ir priemonės, kurios padės išlaikyti ir užtikrinti želdinių sveikumą, ilgaamžiškumą ir fizinį atsparumą. Turės būti siekiama išsaugoti praeityje susiformavusius ir suformuotus želdynus, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą priimant sprendimus dėl želdynų ir želdinių, derinami valstybės, savivaldybių ir visuomenės interesai, užtikrinama, kad želdynus kurtų, jų apsauga rūpintųsi, prižiūrėtų ir tvarkytų profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai. Taip bus sudarytos visos teisės ir prielaidos išvengti nepagrįsto medžių kirtimo.
Pabaigai priminsiu, kad medienos pramonė Lietuvoje sukuria apie 5 % BVP ir dirba apie 50 tūkst. žmonių. Iš medienos sukuriama 4–5 kartus didesnė vertė, nei ji yra parduodama. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jums buvo skirta 20 minučių. Išnaudojote 17 minučių, paklausti liko tik trys. Tad aš iš karto galbūt siūlau kompromisą – leisti paklausti iki Vyriausybės valandos, iki 12 val. 30 min., nes Statutas numato tokią galimybę. Ačiū.
Pirmieji klausia tie, kurie pateikė klausimus raštu. Tai numato Statutas. Suteikiu žodį R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Ruošiasi P. Saudargas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ministre, ačiū už atsakymus, tačiau nežinau, ar kolegas įtikino dėl tos aukciono mažinimo kartelės, kad čia niekas nepasikeis. Jūs sakote, rinka reguliuoja, bet jūs puikiai suprantate, kad turbūt niekas nenori permokėti daugiau, negu gali mokėti. Nuo kur startuoja, tai, matyt, apie tą minimumą ir būtų kalba. Kaip jūs įsivaizduojate, ar tikrai tokie sprendimai galėtų padėti lietuviškai pramonei (kaip aš suprantu, viešojoje erdvėje toks argumentas sklando) sukurti daugiau pridėtinės vertės čia, Lietuvoje, užuot eksportavus medieną į užsienį, nes, kiek suprantu iš ekspertų, turbūt ne taip reikėtų skatinti pridėtinės vertės augimą Lietuvoje. Čia turbūt tiktai išeina tokia pagalba ir pagalvė verslui žiūrint į trumpalaikę perspektyvą, bet kalbant apie ilgalaikius tikslus, tvarumą, vystymąsi, tai, matyt, toli gražu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiama kolege, tik priminsiu, kad kalbant apie pridėtinės vertės kūrimą (ji siekia 4–5 kartus), kaip ir minėjau, tai yra reikšmingas indėlis į mūsų darbo vietų, ypač regionuose, gyvavimą. Jeigu kalbame apie didžiąsias įmones, tai šiandien (ir tai vyksta jau ne pirmą dieną) didžiosios įmonės importuoja medieną iš trečiųjų šalių. Vagonais, ešelonais važiuoja mediena. Turbūt šitas klausimas yra aktualesnis vidutinėms, galbūt ir mažoms įmonėms, kadangi jų gyvybingumui yra iškilusi tam tikra grėsmė, nes galutinio produkto konkurencingumas šiandien, kaip matome, tikrai yra nekonkurencingas.
Dėl pačios situacijos. Manau, kad šį projektą siūlyti ir ateiti su problema turėjo Valstybinių miškų urėdijos vadovas matydamas, kad miško sandėliuose medienos yra paruošta pilni sandėliai ir prekyba nevyksta dėl tikrai gerokai didesnės kainos, nei yra rinkoje, nes tai yra nekonkurencinga. Jeigu mes tą žaliavinę medieną, iš kurios būtų galima sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, galiausiai turėsime parduoti kaip biokurą ar malkas, tai turbūt ne tuo keliu einama, todėl ir buvo žengtas tas žingsnis, kai priimtas sprendimas atsižvelgiant į rinkos situaciją. Ateityje numatyta, kad būtent aukcionų tvarka būtų galima šiek tiek prisitaikyti prie rinkos, kad ji būtų lankstesnė, kad nebūtų didžiulis iššūkis būtent darbo vietas regionuose kuriančioms ir išlaikančioms įmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi I. Haase.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamo ministro jau paklausėme apie kainas ir medienos kiekius, tačiau turbūt, jeigu pasitikėtume savo pareigūnais ir institucijomis, ir mūsų įmonėmis, tokiu klausimu Seime apie kainas neturėtume išvis diskutuoti. Aš grįžtu prie to ir mano klausimas veda prie to, kad reformos vinis ir esmė vis dėlto buvo, kad, na, blogi urėdai, nepatikima sistema, reikia atleisti, reikia reorganizuoti, štai pastatysime vadovą ir viskas bus labai skaidru, aišku ir atskaitinga. Kaip jūs manote, susidariusi pastarųjų savaičių situacija, kai įmonės direktorius tarsi ketina atsistatydinti, ministras tarsi netenkina jo atsistatydinimo, užsimenama spaudoje apie insinuacijas, apie poveikį tam tikrų grupių, interesų grupių, ar tai būtų verslo grupės, politikai, mums frakcijoje prisipažino gerbiamas generalinis urėdas, įmonės direktorius, kad taip, ir politikai, kalbama buvo apie kainas, apie…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …palankesnes sąlygas. Kaip jūs vertinate šitą situaciją ir kas čia yra? Ar tai nėra skandalas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai suprantu turbūt ir atsakomybę, tekusią vadovui, kai jis turėjo sujungti sistemą. Didžioji tų žmonių dalis yra likusi tokia, kokia ir buvo iki įmonės reformos, ir po reformos didžioji dalis žmonių išliko. Tai buvo vienas iš prioritetų, kad žmonėms sudarytume sąlygas toliau dirbti. Taip, kai kurių partijų atstovų, prisimename, urėdų lygmeniu dabar vėl aktyviai bandoma kritikuoti, tai turbūt yra tam tikrų partinių ir politinių interesų, bet pati įmonės sistema, kuri šiandien yra sukurta, kontrolės, priežiūros, pradeda veikti. Taip, yra spragų, ką įvardijo ir pats vadovas.
Kalbant apie vadovo išėjimą ar neišėjimą, tai tikrai po susitikimo su vadovu, kai jis žodžiu pateikė informaciją, kad jam buvo daroma įtaka iš tam tikrų grupių, tai man neliko nieko kito, kaip būtent paprašyti pateikti raštu, kas buvo daroma, dėl ko buvo daroma. Tikiuosi, kad artimiausiu metu sulauksiu būtent tų faktų, dėl to spręsime, kaip elgtis toliau, įvertinsime tą informaciją, kurią vadovas pateiks.
Iš kitos pusės, galbūt tikrai man šiek tiek nuostabą kelia, kai vadovas iš pradžių lyg ir nebemato savęs toliau tęsiančio veiklos, galbūt įvertino savo galimybes, kad jis padarė viską, ką gali, bet pradėjo kalbėti apie dalykus tiktai jau galutinėje savo išėjimo stadijoje. Manau, vadovo funkcija nėra tokia. Jis turėjo iš karto informuoti atsitikus vienam ar kitam atvejui, vienai ar kitai apraiškai, informuoti ar ministrą, ar tarnybas, kurios ir atlieka tas funkcijas, dėl ko mes siekiame maksimaliai skaidrios veiklos.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tiesų manau, kad dar yra klausimų, į kuriuos reikia atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Primenu, kad klausiama pagal užsirašymo eilę. Iš eilės – I. Haase. Ruošiasi A. Salamakinas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, buvo tikėtasi iš jūsų iš tikrųjų konkretumo ir pagrįstumo, bet išgirdome tiktai deklaratyvų pasisakymą ir išvedžiojimus. Mano klausimas būtų susijęs su mokesčiu už privačius miškus.
Miškų įstatymo projekte jūs numatėte apmokestinti kiekvieną miško savininką 5 % dydžio mokesčiu nuo turimo 1 hektaro miško ploto, bet šiandien visiškai neišgirdome, kokiais kriterijais vadovaujantis būtent nustatytas toks 5 % mokesčio dydis ir ar yra įvertinta, kokį finansinį poveikį žmonių situacijai, socialinei atskirčiai turės mokesčio įvedimas? Visuomenė yra sunerimusi, savininkai taip pat, jiems neaišku, kodėl būtent tokio dydžio tas mokestis. Gal galėtumėte atsakyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, projektas yra tik rengimo stadijoje. Ta mintis turbūt buvo ištraukta iš konteksto. Tai tiktai vienas iš galimų variantų, ką jūs minite, būtent, kad miškų savininkai prisidėtų prie bendrųjų funkcijų, tai yra miško apsaugos. Prisimenate, kas buvo prieš keletą savaičių – vykdomi purškimai nuo viršūninio verpiko. Buvo purkšti tiek valstybiniai, tiek privačių miškų savininkų miškai. Dabar vertinamos pasekmės. Įsivaizduokime, kiek kiekvienam savininkui kainuotų nuomoti lėktuvą, imtis biologinės saugos priemonių ir taip spręsti tas problemas.
Kalbame apie kompleksiškumą, kalbame apie kelių tvarkymą, vėlgi, kur yra bendra. Ir jeigu miško savininkai (mes tą klausimą palikome atvirą) sutinka patys prisiimti visas atsakomybes, tiek tvarkyti kelius, tiek priešgaisrine apsauga rūpintis, tiek rūpintis kenkėjų kontrole, na, tas mokestis galėtų būti visiškai panaikinamas. Tačiau atsižvelgdami į sudėtingumą ieškosime vienokios ar kitokios formos, kad tas mokestis būtų tikrai atitinkamai adekvatus, ir ne tiktai tiems, kurie vykdo ūkinę veiklą, tai yra ūkinius darbus, bet ir tiems, kurie užsiima ir kita veikla. Vėlgi, kad didesni miško savininkai prisidėtų tiek prie kelių priežiūros, tiek prie priešgaisrinės saugos, tiek prie miškų apsaugos nuo kenkėjų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už galimybę paklausti. Ministre, pažiūrėkime visą valdymo struktūrą miškuose. Yra direktorius pagal įstatymą, yra 8 žmonių valdyba, direktorius ir valdyba yra atsakingi už savo veiklą. Ir staiga ką girdi Seimo nariai ir ką girdi tauta? Ateina direktorius ir gvoltu rėkia, gelbėkite, valstybė praras 70 mln. po to, kai ministro teikimu Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Patarkite, ką tokiu atveju turėtų daryti Seimo nariai? Manau, turėtų imtis kokių nors priemonių ir gelbėti biudžetą, ir gelbėti miškus, nes kažkas yra negerai.
Mano klausimas labai paprastas: kodėl jūs, kaip ministras, nesitariate su direktoriumi, nesitariate su valdyba, kad tikrai yra kažkas blogai, o vienas pats einate į Vyriausybę, pateikiate projektus, kad štai reikia padaryti lengvatą medienos pirkėjams, sumažinant plius dar 20, pagal įstatymą galima dar 20, tai yra 40 %…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …visą medienos kainą, o direktorius sako…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas baigėsi.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …viskas, mes bankrutuojame. Klausimas, kas tai yra? Ar tai nėra pataikavimas kitiems medienos perdirbėjams, ar tai yra tikrai valstybinis požiūris? Ačiū, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galiu tik pasakyti apie tuos 70 mln. Tai lygiai taip pat, kaip ir klausimas dėl 1 mlrd. Turbūt nepagrįsta jokiais skaičiais, tiesiog paimta ir suskaičiuota pagal didžiausios parduodamos vertės… medienos nubrauktas tam tikras procentas ir suskaičiuota bendra suma. Bet, kaip žinome, medienos rinka yra svyruojanti ir po tam tikro laiko medienos kaina tai nukrenta, tai pakyla. To lankstumo mūsų aukcionuose trūko ir šiandien trūksta, todėl miškuose, medienos sandėliuose, kaip ir minėjau, mediena tiesiog genda. Esant tokioms oro sąlygoms, šilumai ir drėgmei, ką dabar matome, tas procesas ypatingai greitėja. Turbūt didžiausią naudą čia pajaus biokuro gamintojai, kurie po to galės pigiai nusipirkti daug žaliavos. Siekiant išvengti tų procesų, ir buvo priimti sprendimai.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius dalyvavo visuose darbo grupės posėdžiuose, taip pat ir kiti specialistai. Jie turi tokią teisę siūlyti, kreiptis ir reikalauti, ir visaip kitaip, jie yra to proceso dalis. Jie siūlė savo pasiūlymus. Tai vėlgi klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta gerokai anksčiau, nes tik paskutiniu metu, matant susiklosčiusią situaciją, Vyriausybė buvo priversta imtis tokių sprendimų, nes procesas yra jau įsibėgėjęs, mediena gendanti ir turime situaciją tokią, kokią turime.
Kalbant apie sprendimus, jie tikrai nebuvo vienasmeniški, tikrai buvo atsižvelgta į visų šalių nuomones, ypač ką jūs kalbėjote viešojoje erdvėje, kad vienas ministras neatsižvelgė nei į Specialiųjų tyrimų tarnybos, nei būtent į Konkurencijos tarybos… Tai yra neteisinga jūsų nuomonė. Į esmines pastabas buvo atsižvelgta, todėl iki lapkričio 1 dienos, ir būtent Vyriausybė nurodė darbo grupei toliau tęsti darbą ir nustatyti kriterijus, dėl kurių valstybė galėtų gauti didžiausią naudą iš medienos, kuri būtų kertama, ir sutaupyti ateičiai medienos, kuri galėtų augti, tai yra pušynų sąskaita. Žinome situaciją, kad aplinkinėse šalyse pušynai ypač džiūsta, tad reikia dėti maksimalias pastangas, kad mūsų pušynai liktų ateičiai…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …ir galbūt ateityje ta kaina būtų maksimaliai didelė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Deja, kolegos, baigiasi laikas, numatytas Statuto, ir dar 10 minučių atsakymai. Dėkojame ministrui ir baigiame.
Dėl vedimo tvarkos pirmasis atsistojo gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, yra įprasta, kad ministro atsakymai būna pateikiami iš anksto, ir nereikia tam 17 minučių čia gaišintis skaitant ne savo tekstą. Ir papildomai ministras neatsakė nei į pirmą, nei į paskutinius klausimus. Reikia gerbti Seimo narius.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tai jūsų nuomonė. Mes laikėmės Statuto ir vadovavomės būtent jame numatyta tvarka. Kaip atsakyti į klausimus, priima sprendimą pats ministras. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Po ministro atsakymų mes turbūt čia jaučiamės visiškai susipainioję, nes, kaip iš ministro atsakymų suprantame, dėl visko, kas yra blogai dėl medienos pardavimo, yra kaltas dabartinis įmonės vadovas. Bet kai jis pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ministras jokiu būdu nenori jo tenkinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos. Ir paskutinis – gerbiamas ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Gerbiamas Simonai, galėsiu per Vyriausybės valandą atsakyti į paskutinį. Aš tikrai turėjau tą atsakymą pasiruošęs. Kalbant apie tai, ką kolega paminėjo, galbūt tikrai praleidote tai, ką pasakiau. Vadovas pateikė galimai svarbios informacijos, dėl kurios buvo paprašyta patikslinti faktus dėl daromos įtakos ir buvusios įtakos, kuri buvo daryta anksčiau įmonės vadovui ar veiklai, ir dėl priimamų sprendimų. Tą informaciją, kai vadovas pateiks, mes išanalizuosime ir priimsime sprendimus.
12.32 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Klausia Seimo mažuma. Noriu informuoti, kad nedalyvauja keturi ministrai, jie yra išvykę į komandiruotę: R. Karoblis, L. A. Linkevičius, G. Surplys ir V. Šapoka. Pagal užsirašymo eilę. Tėvynės sąjungos… Opozicijos lyderės nėra šiandien, tad Tėvynės sąjungos atstovas J. Džiugelis klausia pirmasis. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas premjere, naujosios koalicijos dėlionėje socialinės apsaugos ir darbo ministro postas numatomas socialdarbiečiams, kurie neslepia į jį ketinantys deleguoti Seimo narę partietę R. Šalaševičiūtę. Taip teigia partijos pirmininkas G. Kirkilas. Vis dėlto neįmanoma pamiršti, kad 2016 metais ši politikė buvo atstatydinta iš sveikatos apsaugos ministro pareigų dėl kyšio davimo. Ar jums, kaip buvusiam pareigūnui ir aršiam kovotojui už skaidrumą, šis faktas ką nors reiškia? Ar gal jūs savo ministrams keliate mažesnius skaidrumo reikalavimus nei A. Butkevičiaus Vyriausybė? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, jūsų gandų arba pletkų apie derybas ir pozicijas neturiu pagrindo komentuoti. Jūs esate dabar, deja, kitoje frakcijoje ir tose derybose nedalyvaujate. O apie skaidrumo standartą ir reputaciją, tai jie yra aukštesni negu buvusios Vyriausybės, galiu tiek atsakyti.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Aš klausiu jūsų pozicijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakyta į klausimą. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Kadangi lauke, atrodo, už langų audra, tai aš… ir finansų ministro nėra, tai Ministrui Pirmininkui klausimas, neįsižeiskite, nepykite. Taip išėjo, kad visa koalicija užvesta į palėpę. Ir blogiausia, kad iš tos palėpės kopėčias kažkas nunešė. Sakykite, kaip toje situacijoje dabar bandyti išlipti iš tos palėpės? Jūsų nuomonė tokia literatūrinė gali būti arba kitokia, bet ji labai aiški ir ryški, nes užvesti į palėpę, pasirodo, galima, bet nulipti be kopėčių… susilaužyti koją galima. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas profesoriau. Jūsų klausimai visada yra labai literatūriškai taiklūs. Nemanyčiau, kad koalicija yra palėpėje. Ji yra derybinėse salėse. Jeigu kas nors pats užlipo ar į medį, ar į palėpę ir nėra kopėčių, belieka nušokti. Bet nušokimo pasekmės būna labai skaudžios, lūžių įvairių būna. Aš nemanau, kad bus prieita iki to, kad vardan koalicijos kas nors turėtų šokinėti, žalotis ir patirti kokių nors didelių asmeninių arba kitokių nepatogumų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Turbūt ir kiti Seimo nariai yra gavę Pareigūnų asociacijos raštą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus uždarymo. Kaip juridinio asmens, tiksliau sakant, uždarymo, ta prasme.
Klausimas ministrui. Vis dėlto nesant pasirengus statyti naujo, nepaisant prisidengimo senais planais dar nuo 2014 metų, ką jūs minite savo raštuose, ir kitais, statyti kažkur, nepaskyrus Vyriausybės nutarimu, tardymo izoliatorių kitose laisvės atėmimo įstaigose, jūs dabar vykdote neva reorganizaciją, pavesdami dviem įstaigoms, tai Marijampolės ir Vilniaus pataisos reorganizuotiems namams, kai kuriais atvejais – Alytaus, kai kurias atvejais – dar kitiems. Kaip jūs dabar tai darote niekaip nepasirengę…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega. Klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …likviduodami tardymo izoliatorių Lukiškėse?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Pirmiausia kaip juridinis asmuo Lukiškės jau kokį pusmetį neegzistuoja, yra sujungtos su Rasų pataisos namais, dabar yra vienas juridinis asmuo. Ir tikrai yra didžiulis noras iškelti seną, prastos kvalifikacijos patalpų prasme kalėjimą iš Vilniaus miesto centro. Tikrai nenorime statyti naujo kalėjimo Vilniaus mieste. Apskritai mes pažiūrėjome infrastruktūrą, galime išnaudoti esamą infrastruktūrą ir sutalpinti kalinčius asmenis į kokybiškas patalpas, tarkime, Pravieniškėse, ir dalis tardymo izoliatoriaus yra Rasų pataisos namuose taip pat Vilniuje. Kiekvieną mėnesį vietų atsiras vis daugiau ir daugiau. Tiek trumpai.
Jūs minėjote, gavote iš asociacijos raštą. Tikrai yra derinta su prokuratūra, su visomis įstaigomis ir institucijomis yra suderinta. Na, su asociacija nederinome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu klausimą švietimo ministrui. Norėčiau vis dėlto pasiteirauti apie tai, kokioje stadijoje šiuo metu yra aukštųjų mokyklų pertvarka, turint omeny, kad ji prasidėjo. Jūsų pirmtakės ministrės iniciatyva universitetų jungimas tada, kada atėjo į Seimą… tas planas turėjo šiek tiek keistis. Asmeniškai aš visai palaikiau tuos tikslus atlaisvinti daugiau resursų, kad būtų investuojama į aukštojo mokslo kokybę, į dėstytojų atlyginimus. Gal net ir konkrečiai visai. Štai Mykolo Romerio universitetas, atrodo, pagal Seimo sprendimą turėjo jungtis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, bet štai turi naują rektorę. Lygiai taip pat Edukologijos universitetas tarsi susijungė su VDU, bet vėlgi kol kas nematome tų rezultatų. Kaip jūs vertinate ir kokia jūsų vizija? Galbūt yra kitokia negu buvusios ministrės? Dėkoju.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Jis aktualus. Labai trumpai galiu pasakyti, kad tai, kas yra numatyta Vyriausybėje ir Seime priimta, yra tęsiama. Aišku, mes matome problemas, kai… Šiandien aš, pristatydamas įstatymų paketą, sakiau, kad turime koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą ir kitus įstatymus atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Tai ypač yra susiję su Sporto ir Sveikatos mokslų universitetų jungimosi klausimu. Likusieji jungimai. Jūsų minėtas LEU, VDU ir Stulginskio universitetų projektas juda. Ten tikrai yra tam tikrų iššūkių, bet jie sprendžiami. Mes padedame šiek tiek koreguoti jiems visus projektus, nukreiptus į sinergiją. Manau, kiekvienas tas komponentas, kaip akademija, turi strateginius uždavinius išsikėlę. Mums ypač rūpi mokytojų rengimo tema. Čia irgi projektuojame ir kitų metų perspektyvą galvodami, kad naujas bakalauro modelis leistų spręsti esminį klausimą – motyvuoti, skatinti jaunus, gabius žmones rinktis mokytojo karjerą, bet tai ne vien tik šitų universitetų, tų trijų centrų yra klausimas. Šiaulių ir Vilniaus universiteto šią savaitę mes buvome susitikę… Tiesa, ten ne visi atstovai buvo, bet sutarėme, kai tik šią savaitę išrinkta Šiaulių universiteto naujoji taryba priims sprendimus, susijusius su jų atsakymu, kaip jie mato jungtinės veiklos planą šiais metais ir dėl turto… Liepos mėnesį abu rektoriai pas mane ateina, mes baigiame derinti štai tuos sprendimus, kurie Seimo buvo pasiūlyti.
O M. Romerio universitetui ir VGTU – yra kaip tik gauti abiejų universitetų jungtinės veiklos planas, kurį mes teiksime Seime komitete svarstyti ir Vyriausybėje tarsimės. Visgi yra nesustota, bet matoma, kad tai negali įvykti per metus ar dvejus. Reikia trupučiuką ilgesnio laiko, bet vizija lieka ta pati, kokia buvo sumanyta, bet tam iš tikrųjų reikia šiek tiek daugiau laiko, kad skirtingus profilius – socialinius mokslus, inžinerinius ir technologinius – konsoliduotume. Tas projektas nesustoja, jisai irgi bus tęsiamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, jūsų pavardė vis dažniau yra minima kaip šios koalicijos kandidato į Europos komisarus. Norėjau paklausti, kaip jūs vertinate savo anglų kalbos žinias ir ar manote, kad anglų kalbos žinios yra būtinas gebėjimas Lietuvos kandidatui į Europos komisarus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kažkaip galima atsakyti vėl, kaip ir kolegai J. Džiugeliui, kad gandų, pletkų ir visa kita aš tiesiog nekomentuoju. Neturiu nieko, ką pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Olekas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, miela pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas susisiekimo ministre, kitą savaitę gausite peticiją, kurią šiandien jau pasirašė 800 žmonių, kitą savaitę jų bus gal net tūkstantis. Yra kalbama apie senąją tvarką Smiltynės perkėloje, kai Neringoje ir Smiltynėje registruoti žmonės buvo keliami be eilės. Ką galite pasakyti šiems žmonėms? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų chaosas Smiltynės perkėloje buvo sukeltas buvusio vadovo. Dabar jis jau atsistatydino, nedirba. Naujai vadovybei yra pavesta šį klausimą išspręsti, kad būtų atkurtas sklandus kėlimas. Kiek aš buvau informuotas, per praėjusį ilgąjį savaitgalį, kai buvo ypač daug žmonių, eilės buvo nedidelės ir pavyko panaudojant papildomus keltus suvaldyti situaciją, bet ministerija stebi. Žinote, iš Vilniaus tiksliai reguliuoti, kaip ta eilė ir kokiomis tvarkomis turėtų būti vykdoma, yra sunkoka. Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. Dar prie to norėčiau pasakyti, kad čia yra viena medalio pusė.
Antra medalio pusė yra, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2 tūkst. 600 leidimų panaikinome. Mes labai daug gaudavome, dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti ir Kelių direkcija šitą dalį stengiasi suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks. Sakau, vien per šiuos metus 2 tūkst. 600. Vadinasi, neteisingai buvo duota leidimų, kiek valstybė prarado, bylos užvestos. Jau yra įmonių, kurios net grąžino pinigus už tai, kad kėlėsi nelegaliai, ir dar yra ne pabaiga. Čia dvi medalio pusės. Vienas yra vietiniai gyventojai, kurių interesai turi būti apsaugoti, bet kitas – ta visa nesąžininga sistema, kuri apaugo tą dalyką, ir dabar…
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. MASIULIS. …reikės išspręsti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Mazuronis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms Vyriausybės nariams už ilgą bendrą darbą. Turbūt mano, kaip Seimo nario, paskutinis klausimas, bet, matyt, susitiksime ir bendrausime kitomis formomis.
Noriu du labai trumpus klausimus susisiekimo ministro paklausti. Prieš pusantro mėnesio kreipiausi dėl situacijos magistraliniame kelyje tarp Šiaulių ir Palangos. Jo dabar esanti apkrova daug didesnė, nes prie Kauno vyksta remonto darbai, ir ties septintuoju kilometru už Šiaulių, toje (…) degalinėje, tiesiog prasto ūkininko arimai geriau atrodo negu ta aikštelė, kuri priklauso. Gal yra kokių žinių, ką jūs ten darysite?
Ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Ar pajudės ta mūsų dengtų stadionų prie mokyklų futbolui ir regbiui programa? Ar esate pasiruošę startuoti nuo kitų metų?
Ačiū už atsakymus ir sėkmės!
R. MASIULIS. Aš gal pradėsiu. Labai ačiū už klausimą. Taip, ta problema žinoma, jūs perdavėte ir aš perdaviau Kelių direkcijai. Dar atsakymo negavau, aš sužinosiu, atsakysiu. Ačiū, kad priminėte.
PIRMININKĖ. Ir kultūros ministras. (Balsas salėje) Švietimo.
A. MONKEVIČIUS. Aš pakartosiu atsakymą, kurį prieš mėnesį buvau sakęs. Mes tai numatome kitoje finansinėje perspektyvoje kaip pasiūlymą, bet, aišku, tai įgyvendina ne ministerija, bet savivaldybės. Bet mes su savivaldybėmis tą projektuojame ir siūlysime. Jeigu bus palaikymas, spręsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi E. Pupinis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, aš galbūt šiek tiek į žmonių kalbą pabandysiu išversti K. Glavecko užduotą klausimą apie palėpę.
Visuose priešrinkiminiuose debatuose jūs labai dažnai ir, mano nuomone, gana gerai šnekėjote apie būtinybę laikytis finansinės drausmės ir finansinės atsakomybės planuojant valstybės gyvenimą. Kas vyksta dabar, ir aplinkos ministro prieš tai pristatytas klausimas, kai biudžetas galimai netenka 70 mln. eurų, ir žinios, ateinančios iš derybų dėl valdančiosios daugumos, tai su kiekviena diena norų sąrašas arba išlaidų, į kurias konvertuojasi tie norai, sąrašas labai stipriai didėja.
Mano klausimas jums būtų toks. Ar jūs vis dar esate tos atsakingos finansinės politikos šalininkas? Ar jūs nematote panašumų tarp to, kas vyksta dabar, ir to, kas vyko 2008 metų rinkimams artėjant, prieš pat krizę? Ar yra raudonos ribos, kurias pasiekus derybose su koalicijos partneriais jūs galėtumėte pasakyti, kad ne, stop, toliau tokiose šnekose aš nebedalyvauju, nes panašu, kad situacija yra patinė ir tam tikrais atvejais koalicijos partneriai jus paprasčiausiai šantažuoja? Aš, kaip trijų vaikų tėvas, džiaugiuosi, kad kiekvieną dieną vaiko pinigų suma didėja…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. MAZURONIS (MSNG). …bet aš nesu užtikrintas, kad valstybiniu požiūriu tai yra gana perspektyvus dalykas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, tikrai negaliu prisiminti, ką 2008 metais jūs čia planavote, kokios nuojautos buvo. Aš tik pajaučiau po to tų sprendimų kainą. Natūralu, derybos, norai, lūkesčiai yra įvairūs ir nereikia brėžti jokių raudonų linijų. Jos yra nubrėžtos ir mūsų fiskalinės drausmės įstatymuose, ir įsipareigojimuose kaip euro zonos šalies. Tos linijos yra nubrėžtos. Jeigu kai kurie norai kartais viršija realybę, tai Vyriausybė yra tam, kad į tą realybę grąžintų. Tikrai griežtos, teisingos, atsakingos finansinės politikos bus laikomasi ir ateityje. Kol kas didelės grėsmės nematau tam, nes, vėl sakau, norai ir lūkesčiai nuo realybės kartais skiriasi, bet tam ir yra Vyriausybė, kuri paaiškintų, kokia yra realybė ir kokios yra galimybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Baublys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Gerbiamas ministre, mokslo metai kaip ir baigėsi, tačiau metai bėga greitai, tuoj vėl bus mokslo metai ir baigsis jie taip pat tuo pačiu, kuo ir šie. Turbūt daug kas portale susipažino su moksleivės laišku, kuriame ji rašo taip: „Praėjusią savaitę mūsų mokykloje nualpo keturi mokiniai, dar penkiolikai skaudėjo galvą. Mokslas. Ko mes išmokstame? Mokomės žiūrėti filmus, žiūrime filmus, visiškai nesusijusius su tema.“ Aišku, jinai siūlo savo receptą. Jeigu taip bus ir toliau, galbūt reikėtų finansavimo, kad ko nors jie išmoktų, kad iš tikrųjų galbūt galėtų pakeliauti, aplankyti tam tikras vietas, ko nors pramokti, nes šie reikalai nesuderinti.
Jūs kaip ir viską nustūmėte savivaldybėms ir galvojote, kad ten išspręs. Manau, kad vis tiek ministerija turėtų parodyti savo valią ir vienokį ar kitokį sprendimą, nes, kaip ir sakau, ateis vasara, niekas nežino, ar ji bus vėsesnė, ar karštesnė, ir vėl susidursime su ta pačia problema. Tai norėčiau jūsų konkretaus atsakymo, ar bus ieškoma sprendimų, ar vėl bus tempiama ir laukiama, kad kažkas išspręs po mūsų?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Ką tik baigėsi mokslo metai (praeitą savaitę), kaip tik šiuo metu operatyviai analizuojame tą situaciją, kokia ji yra. Daugeliui tikrai kelia susirūpinimą, ypač suprantant, kad ne vien tik birželį gali būti karšta. Ieškosime tų sprendimų, bet konkrečiai per vasarą mes organizuosime keletą pasitarimų su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, vadovais, savivaldybėmis, su mokytojais ir Moksleivių sąjunga, tardamiesi, kaip reikėtų konstruoti kitų metų perspektyvą ir ar keisti planus, o jeigu keisti, tai kaip? Kaip tai susieti su infrastruktūros tobulinimu ateityje? Sutinku su tuo, kad mes turėtume organizuoti mokslo metus taip, kad jie duotų maksimaliai didelę naudą. Ir jeigu yra karšta, tai turbūt pamokų neturėtų būti. O ar trumpinti, ar netrumpinti mokslo metus ir kaip mums čia reikėtų pasielgti, mes nuspręsime iki rugpjūčio mėnesio pasitarimo, kuris vyks Kėdainiuose šių metų rugpjūčio 27 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Tuo metu mes paskelbsime, kaip mes ketiname tobulinti kitų mokslo metų bendruosius planus ir į tai orientuodamosi savivaldybės ir mokyklos patvirtins savo planus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Baublys. Ruošiasi A. Sysas.
J. BAUBLYS (LSF). Noriu kreiptis į aplinkos ministrą. Gerbiamas ministre, jūs ką tik išsakėte savo nuomonę, poziciją, ketinimą apmokestinti miškus, miškų ūkio žemę, arba, kitaip sakant, miškų savininkus. Ypač kelia nerimą, kad tai palies smulkius savininkus, nuo vieno hektaro miško. Kaip žinome, iš miško savininkai jokių pajamų negauna, nebent parsiveža malkų žiemai. Tai bus didelė našta. Tarkime, jeigu turi nebrandaus miško, per 20 metų šimtą procentų miško vertės turės sumokėti. Tai paskatins pardavinėti miškus. Ar manote, kad tai yra teisinga, ar nebus per didelė našta? Galbūt reikėtų kalbėti apie tų savininkų, kurie turi daug miško, 100 hektarų ir daugiau, apmokestinimą, bet ne smulkių miškų savininkų? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai pritariu jūsų nuomonei, kad mažieji turi nemokėti, ir tie, kurie negauna naudos iš miško, taip pat turi nemokėti. Ta linkme, manau, projektas ir pasisuks. Kalbant apie lėšas, kur yra naudojamos tos lėšos ir sumokama dabar 5 % už parduotą medieną, ateityje galvojame apie kitą mokestį, ką ir minėjau iš tribūnos, kad tai yra naudojama būtent bendrosioms funkcijoms vykdyti ir organizuoti, tai yra kelių priežiūrai, kad galėtų tiek smulkieji, tiek didieji, tiek grybautojai ir uogautojai, tiek jūs, tiek aš nuvažiuoti į mišką ne sunkiąja technika, o lengvuoju automobiliu.
Kitas dalykas, priešgaisrinė priežiūra, kas daroma dažniausiai valstybinių miškų sąskaita. Taip pat priežiūra, ir tai paskutiniu metu ypač išryškėjo, tai yra dėl įvairiausių vabzdžių invazijos, kai yra purškiami tiek valstybinių miškų, tiek privačių miškų plotai, žiūrint, kur yra židiniai, kad juos lokalizuotume, kad juos išnaikintume. Ta forma, kokia ji bus, tikrai dar dėl to diskutuosime. Manau, ir Kaimo reikalų komitete bus aktyvi diskusija, ir Seimo salėje, ir visi pasiūlymai ir idėjos tikrai yra laukiami ir, manau, rasime bendrą sutarimą šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jeigu gerbiama pirmininkė leis, aš dar prieš tai sakiau dėl klausimo, kur kolegos sakė, kad nepaminėjau, dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos. Labai trumpai. Kolega Andrius ir praeitą kartą buvo uždavęs klausimą, aš jam perduosiu raštu. Vandenvietės apsaugos zona buvo pakoreguota atsižvelgiant į tai, kiek požeminių vandens išteklių naudojama, ir Lietuvos geologijos tarnyba neturi tokios kompetencijos ir nerekomendavo mažinti Vičiūnų vandens apsaugos zonos. Savivaldybės kartu su jų valdomomis vandens tiekimo įmonėmis turbūt geriausiai žino specifiką ir poreikį ir ateityje turėtų suplanuoti, kiek vandens reikės siekiant aprūpinti gyventojus, pagal tai ir turėtų būti suformuotos ir suplanuotos tos vandens apsaugos zonos. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kad jūs atsakėte į šį ir dar kitą rūpimą klausimą. Klausia A. Sysas. (Balsai salėje) A. Sysas. Būtų labai šaunu, jei gerbiama R. Budbergytė leistų.
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai noriu. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, jūs turbūt gerai pailsėjote, su tuo ir sveikinu. Mano klausimas, kurį aš uždaviau jums prieš atostogas, jūs sakėte, pasidomėsite. Po to klausiau vidaus reikalų ministro. Tai dabar pakartosiu viską iš pradžių, nes ministras man tris kartus skirtingai atsakė. Aš turiu stenogramas visų tų atsakymų.
Dar gruodžio mėnesį Seimas priėmė įstatymą, kurį jūs, kaip Vyriausybė, turite vykdyti. Praėjo jau pusė metų. Įstatymas nevykdomas. Tai yra dėl „Sodros“ įstaigos perkėlimo į kitą lygmenį ir didesnio darbo užmokesčio mokėjimo, nes Vyriausybė ir Seimas jiems krovė visą laiką didesnį kiekį darbų. Viską dabar išmoka „Sodra“. Už viską reikia mokėti. Įstatymas priimtas. Aš jūsų klausiu, ar mes laikomės įstatymų ir Konstitucijos, nes sakėme, kad mes tą darysime, prisiekėme Konstitucija. Jūs sakėte, kad nebuvote susipažinęs, nors šitą klausimą jums uždaviau dar prieš tris mėnesius.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Dabar aš manau, kad jūs pailsėjęs, susipažinote ir gal galėtumėte nudžiuginti ir „Sodros“ darbuotojus, kad klausimas jau išspręstas, nes ministras ir toliau makaronus man kabins. Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nepailsėjau aš, mažai man ten tų penkių dienų atostogų. Reikia ilgesnių, faktas. Reikia tą pripažinti. Ne veltui Darbo kodeksas reguliuoja ir minimalią trukmę.
Dabar dėl asignavimų. Įdomiai tada tas įstatymas buvo priimtas, bet jis buvo priimtas ir institucijoms lieka tik vienintelis dalykas. Jeigu yra įstatymas priimtas, yra skirti asignavimai, kurių nebuvo, nekoreliavo su tuo metu priimamu įstatymu, tai norint išmokėti daugiau, reikia turėti mažiau dirbančių. Gal toks sprendimas yra? Ministras žiūri, gal man padės kuo nors.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Galiu papildyti, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Prašom papildyti. Vidaus reikalų ministras
E. MISIŪNAS. Aš jau kelintą kartą sakau tą tiesą, bet išvadina makaronais, bet ji tokia yra. Mes esame parengę Vyriausybės nutarimą, yra Vyriausybės nutarimas Vyriausybės kanceliarijoje, bet taip, dėl finansų nebuvo išspręsta ir ten yra nemažas finansinis iššūkis. Taip pat yra rengiamas įstatymo projektas, kad „Sodra“ būtų grąžinta į tą pačią grupę, kurioje ji buvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui už tokį paskutinį akcentą. Aš aplinkos ministrą vis dėlto norėjau paklausti. Gerbiamas aplinkos ministre, urėdijos atstovybės įkūrimas yra politinis sprendimas ar yra valdybos sprendimas? Tiek šiandien iš tribūnos jūs pasakėte, cituoju, kad tiek valdyboje, tiek politiniu lygmeniu apsispręsime, tiek „15min“ interviu gegužės 5 dieną pasakėte, kad su premjeru tai buvo politinis sprendimas. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs įgyvendinate EBPO rekomendacijas depolitizuoti urėdijų valdymą ir kaip jūs įtikinsite mus, kad tiesiogiai jūsų parašu įdarbinamas urėdijos vadovas nesulaukia spaudimo padaryti vieną ar kitą veiksmą, nes jis yra pavaldus tiesiogiai jums, o ne įmonės valdybai, kaip yra visose uždarosiose akcinėse bendrovėse? Tik šešių valstybinių įmonių Lietuvoje vadovai yra pavaldūs tiesiogiai ministrams ir pagal ministrų norą arba nenorą gali arba klausyti, arba neklausyti. Kaip jūs mus įtikinsite, kad tai yra ne jūsų asmeninis sprendimas įkurti Kazlų Rūdoje urėdijos būstinę…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …o valdybos ir įmonės profesionalų? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų kalbant apie Kazlų Rūdą ir turbūt Panevėžio rajoną, kas buvo iki šiol kalbama, tai yra dvi alternatyvos. Tiek mano nuomone, tiek vertinant visų urėdijų statusą ir kaip jos yra įsikūrusios, tai yra viena geriausių, turbūt pati geriausia urėdija, kur visos sąlygos ir galimybės yra vystytis būtent centrinės įmonės veiklai. Dėl to yra keletas argumentų. Vienas – arti yra aukštojo mokslo įstaiga, Žemės ūkio akademija, taip pat yra aukštesnioji miškininkų rengimo mokykla, taip pat urėdija yra vienoje iš miškingiausių savivaldybių, kur yra tikrai geri specialistai, norintys dirbti. Kiti argumentai turbūt lygiai taip pat yra, kad laikantis regioninės politikos principo tai yra ta alternatyva, kuri, mano nuomone, yra pati geriausia. Tų skaičių ir valdybos nuomonės dar sulauksime.
Kalbėdamas apie statusą, kad direktorius pavaldus tiesiogiai ministrui ir atleidžiamas ministro, galiu tik pasakyti, kad direktorius yra žmogus, kuris būdamas bet kokio statuso gali pasakyti savo nuomonę. Kai nebus pavaldus ministrui, turės kitą nuomonę, tai turbūt jis pasakys tą nuomonę. Kad nebuvo jokio spaudimo iš mano pusės, aš galiu pasakyti, kad tikrai nebuvo. Įvertinsime tai, ką pasakys valdyba, suskaičiuos skaičius, argumentuos ir tada priimsime sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Gerbiami Vyriausybės nariai, premjere, dėkojame už atsakymus į Seimo narių klausimus. Linkime sėkmės.
Baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje) Registruojamės? Na, gerai, prašom. Tie, kurie dar esate salėje, užsiregistruokite, kad buvote iki pat Vyriausybės posėdžio pabaigos.
28 Seimo nariai buvo iki pat Vyriausybės posėdžio pabaigos.
Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.