LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 2, 24, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-04-23 Nr. XIIIP-4738

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.

2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymo ir dokumentų, pateiktų su prašymu, atitiktį sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams vertins ne pati Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, o sveikatos apsaugos ministro paskirtas Komisijos sekretorius. Vertinant šią nuostatą, norime atkreipti dėmesį į tris aspektus.

Pirma, projekte visiškai neatskleistas šio tarnautojo ar pareigūno statusas ir jo santykis su pačia komisija, t.y. nėra aišku, ar tai yra tiesiog Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojas, kuriam pavesta vykdyti papildomas, su komisijos techniniu aptarnavimu susijusias funkcijas, ar, vis dėlto, tai yra Komisijos narys, einantis ir Komisijos sekretoriaus funkcijas.

Antra, pažymime, kad siūlomu reguliavimu iš dalies suvaržoma ir pačios Komisijos kompetencija pačiai nuspręsti, ar prašymas atitinka visus reikalavimus ir jame bei kartu pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra pakankama Komisijai nagrinėti prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei paskirtas Komisijos sekretorius nuspręs, kad prašymas atitinka visus reikalavimus, pati Komisija, nagrinėjanti prašymą iš esmės, nebegalės priimti sprendimo, kad prašymas, vis dėlto, turėtų būti patikslintas ir (ar) papildytas (nes prašymas jau bus praėjęs administracinį jo tikrinimo etapą).

Trečia, manome, kad Komisijos sekretorius neturi jokių įgaliojimų pranešti pareiškėjui, kad tuo atveju, jeigu prašymas nebus patikslintas, Komisija priims sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą. Priimti sprendimą atmesti nagrinėti prašymą yra išimtinai pačios Komisijos prerogatyva, kurį ji priims ne Komisijos sekretoriaus teikimu, o savo nuožiūra, pati išnagrinėjusi prašymą ir kartu pateiktus dokumentus. Mūsų nuomone, Komisijos sekretorius pareiškėją galėtų tik informuoti apie galimas prašymo nepatikslinimo pasekmes, numatytas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje.

3. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarų prašymo ir dokumentų, pateiktų su prašymu, atitiktį sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams vertinti siūloma pavesti sveikatos apsaugos ministro paskirtam Komisijos sekretoriui, bei derinant projekto nuostatas su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, sekretorius turėtų vertinti ir tai, ar prašymas yra įskaitomas, t.y. ar nėra keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto prašymo atmetimo pagrindo.

4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7¹ dalyje siūloma nustatyti, kad Komisijos sprendimu nustatyta atlygintina turtinės žalos suma pacientui arba kiekvienam kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, negali būti didesnė kaip 60 000 eurų. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Komisijos atlygintinos žalos paciento sveikatai dydį sudaro ir turtinė, ir neturtinė žala, todėl lieka neaišku, ar projekte teikiamas siūlymas susijęs tik su maksimaliu nustatytos turtinės žalos dydžiu. Jeigu taip ir siūloma nustatyti, svarstytina, ar teisiškai logiška yra nustatyti maksimalų dydį objektyviai (pagal tiesioginius ir netiesioginius nuostolius) apskaičiuojamai turtinei žalai, tačiau visiškai nereguliuoti neturtinės žalos, kurios dydis dažniausiai priklauso nuo subjektyvių vertinimų, maksimalios ribos. Tai pat svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu, kada nustatomas tik turtinės žalos maksimalus dydis, bus pasiektas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo tikslas - riboti pacientui arba kiekvienam kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, atlygintinos žalos dydį.

5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „tarp jų“ reikėtų įrašyti žodžius „įskaitant“, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, siekiančios mokėti tik 0,1 procento dydžio įmokas, privalo teikti ir palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bei paliatyviosios pagalbos paslaugas.

6. Tikslintina projekto 5 straipsnio 2 dalis, kuriose kartojasi subjektai, įpareigoti parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Nėra aiškus projekto 5 straipsnio 5 dalies turinys. Pirma, neaišku, kodėl siūloma iki įstatymo įsigaliojimo Komisijos narių nepilnai išbūtą jų įgaliojimų nurodytąjį laikotarpį prilyginti pilnai kadencijai. Paprastai toks reguliavimas įtvirtinamas tais atvejais, kai nesibaigus įstatymų numatytai kadencijai yra keičiama kolegialios institucijos sudėtis ir to pasekoje dalis institucijų narių, pilnai nesibaigus senajai kadencijai, pradeda naują. Tačiau projektu nėra siūloma formuoti ir sudarinėti naujos sudėties Komisiją nesibaigus senosios Komisijos įgaliojimams, todėl nėra jokio pagrindo ir projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatai. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl projekto baigiamosiose nuostatose nėra nustatyta, kad Komisijos sudėtis turėtų būti atitinkamai keičiama, atsižvelgiant į tai, kad atsiranda imperatyvus reikalavimas į Komisijos sudėtį įtraukti specialistą, turintį aukštąjį universitetinį  odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų odontologijos praktikos patirtį.

Departamento direktorius                                                                                                Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]