LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 253
STENOGRAMA
2019 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame vakarinį Seimo posėdį.
15.01 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-3108 (svarstymas ir priėmimas)
Kadangi jau gavome ERK’o išvadą, tai galėtume pabaigti rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projekto Nr. XIIIP-3108 svarstymo stadiją. Kas galėtumėte perskaityti Europos reikalų komiteto išvadą? Kas esate čia iš Europos reikalų komiteto? Prašom į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, komitetas priėmė tokį sprendimą: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 16, nebuvo nei susilaikiusių, nei balsavusių prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 51 Seimo narys, visi balsavo už.
Priėmimas. Gerbiami kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių. Kas už tai, kad priimtume tokį protokolinį nutarimą, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18020 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pritaria Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus? Kviečiu balsuoti.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių, visi balsavo už. Protokolinis nutarimas priimtas.
15.06 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261(2) (priėmimas)
Tęsiame. Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261(2). Norėčiau, kad G. Burokienė girdėtų šį klausimą. Pertraukos prašyti nebūtina. Kadangi neturime užtektinai Seimo narių, tai mes galime vykdyti priėmimo procedūrą iki balsavimo. Balsavimą atidėsime, iki susirinks Seimo nariai, kurie dabar dalyvauja komitetų posėdžiuose.
Labdaros ir paramos įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Ar jūs vietoj N. Puteikio? Ne. Kviečiu N. Puteikį į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo narių P. Urbšio, V. Bukausko, Z. Streikaus, G. Burokienės, G. Kindurio, R. Juškos, A. Papirtienės, J. Jaručio, J. Varkalio ir V. Kravčionok pasiūlymas. Kas pristatote šį pasiūlymą? G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šiuo pasiūlymu siūloma nustatyti, kad savivaldybių valdomos įmonės galėtų teikti paramą tokiomis sąlygomis, kaip yra galiojančiame įstatyme, ir papildomai nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtintų paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nustatyti paramos teikimo kriterijai, sąlygos, teikiamos paramos panaudojimo tikslai ir informacijos apie suteiktą paramą bei jos panaudojimą viešinimo tvarka, privalomai nurodant paramos gavėją, paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį, taip pat pati bendrovė turėtų pasitvirtinti paramos valdymo taisykles.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas nepritaria šiam grupės Seimo narių pasiūlymui, nes būtų nustatomos išskirtinės sąlygos tik savivaldybių valdomoms įmonėms. Tai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime manyti, kad turime 29 palaikančius visas pasiūlytas pataisas? Gerai, dėkoju. Pasiūlymas svarstomas. P. Urbšys nori pasisakyti už šį pasiūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į pasiūlymo esmę, nes iki tol buvo įteisinta nuostata, kad reikia atimti galimybę remti renginius savivaldybėse, atimti galimybę remti savivaldos įmones. Ir tai buvo pateikiama kaip skaidrumo etalonas. Įsivaizduokite, kad jeigu savivaldybės įmonė remia renginį ar kokią nors organizaciją savivaldybėje, tai iš esmės korupcija, bet jeigu savivaldybę padaro priklausomą nuo privačių rėmėjų, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tai manoma, kad tai yra skaidru. Šie siūlymai būtent ir yra susiję su tuo, kad leistų sugriežtinti galimybę remti savivaldybių įmonėms savivaldybių organizuojamus renginius, yra sugriežtinta kontrolė ir sąlygos, kaip tą dalyką daryti. Man atrodo, tai kaip tik suteiktų pusiausvyrą dėl to skaidrumo, padarytų savivaldybes atsakingesnes (savivaldybių įmones) dėl rėmimo, bet kartu ir apribotų galimybę privatiems ūkio subjektams susaistyti savo parama savivaldybes.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš išsakyti niekas neužsirašė. Dėl šio pasiūlymo turime balsuoti. Tie, kurie pritaria pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 18, prieš – 4, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių P. Urbšio, Z. Streikaus, G. Burokienės pasiūlymas. Kuris pristatote, kas pateikiate? G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šituo siūlymų paketu siūloma palikti teisę valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms bendrovėms teikti paramą, tačiau paramos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoti įstatymu. Šiuo metu tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas. Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė šiam pasiūlymui iš esmės yra pritarusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys P. Urbšys. Dėl pasiūlymo nuomonė, taip?
P. URBŠYS (MSNG). Taip. Iš tikro čia yra kompromisinis variantas, kuris aiškiau reglamentuoja, kokiomis sąlygomis yra skiriama parama, apima ne tiek savivaldybės įmones, bet ir valstybines įmones ir tiesiog apriboja galimybes piktnaudžiauti parama, tai yra nustatoma, kokiomis sąlygomis gali teikti ir kokie pelno rodikliai gali būti valstybinių įmonių ir savivaldybių įmonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama parama ir įmonių ekonominių sąnaudų sąskaita.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas nepritaria šiam grupės Seimo narių pasiūlymui dėl keturių priežasčių. Pirmiausia savivaldybės ir valstybės įmonių misija yra ne labdarą, paramą teikti, o teikti viešąsias paslaugas ir, jeigu jos yra pelningos, mokėti dividendus akcininkams ir pelno mokestį į valstybės biudžetą. Jeigu mes nukreipiame šias lėšas į labdarą ir paramą, atitinkamai sumažiname pagrindinę šių abiejų rūšių įmonių misiją. Komitetas nori atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ paramos neteikia nuo 2017 metų, o „Lietuvos energijos“ valdyba priėmė sprendimą nutraukti ir paramos fondo veiklos egzistavimą. Taigi valstybės įmonės rodo pavyzdį, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis.
Antrasis argumentas (jį komitetui pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir komitetas jam pritarė), kad tokios nuostatos neužtikrins pakankamo atsparumo korupcijai paramos teikimo srityje, nes pritarus tokiam grupės Seimo narių pasiūlymui įmonės ir toliau pačios spręs dėl paramos teikimo kriterijų, remtinų sričių, veiklos ar pramos naudojimo tikslų. Pritarus tokiam pasiūlymui, STT nuomone, toliau būtų sudarytos daugiau su biurokratijos… įmonėse paramą bus galima skirti neskaidriai ir selektyviai, pavyzdžiui, krepšinio, automobilių, ledo ritulio sporto klubams, o ne tiems socialiai jautriems projektams, apie kuriuos aiškinamajame rašte užsiminė grupė Seimo narių, siūlydama šią pataisą.
Trečiasis Audito komiteto argumentas, kad nors ir grupė Seimo narių teigia, kad ji siūlo įvairius apribojimus paramos teikimui, bet įsigilinę į turinį mes matome priešingą variantą. Faktiškai yra išplečiamos įmonių paramos teikimo galimybės, nes nustatomos didesnės paramai galimos skirti sumos negu dabar galiojančiame Vyriausybės nutarime, įtvirtinama labai keista diferenciacija, nelogiška diferenciacija tarp įmonių. Nepelningai veikiančios įmonės paramai galės skirti didesnes sumas negu pelningai veikiančios, ir tokiu būdu įmonės neskatinamos dengti turimų nuostolių. Čia ypač apie savivaldybių įmones, pavyzdžiui, vandens tiekimo srityje.
Ir ketvirtasis, paskutinis Audito komiteto argumentas, kodėl mes nepritariame iniciatorių pasiūlymui. Aiškinamajame rašte sakoma, kad tai prisidėtų prie gyventojų viešųjų poreikių tenkinimo, tačiau, Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 metais įmonių parama sudarė tik 2,1 % visų tais metais gyventojams suteiktos paramos, tačiau valstybės biudžetui tai buvo reikšminga suma, nes valstybės biudžetas dėl įmonių teiktos paramos neteko 400 tūkst. eurų pelno mokesčio, o 1,8 mln. skirta parama galėjo būti panaudota arba bendrovių veiklai efektyvinti, arba dividendams, kurie mokami į valstybės ir savivaldybių biudžetus, padidinti.
Jums leidus, dar nuo savęs pridėčiau, kad tai atitinkamai galėjo atpiginti savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas gyventojams. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dar dėl nuomonės prieš užsirašė Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, komiteto atstovas viską labai argumentuotai išaiškino, nes jeigu priimtume pasiūlymą, visos mūsų pastangos skaidrinti savivaldybių ir valstybės įmonių veiklą būtų paneigtos. Nereikėtų naiviai įsivaizduoti, kad kitame straipsnyje, kur bandoma surašyti paramos teikimo principus, čia viską taip skaidriai, tvarkingai pavyktų išspręsti. Vis tiek lieka pakankamai bendros nuostatos.
Aš vis dėlto raginčiau nepasiduoti čia siūlomoms pagundoms ir iki galo žengti tą ryžtingą žingsnį, kaip sakė pranešėjas, įmonės pelną per dividendus susirinkti atitinkamai į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir tada jau teisingai, skaidriai tuos pinigus paskirstyti, jeigu reikia, ir miesto šventėms ar kokioms nors sveikatinimo programoms, ar kultūros programoms. Niekur tie pinigai nepradings, jeigu mes atsisakysime jų gavimo per paramos principą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šios pataisos. Tie, kurie pritaria G. Burokienės, P. Urbšio ir Z. Streikaus pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 45, prieš – 17, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Vyriausybės nuomonę prašau pakomentuoti N. Puteikį. Prašau. Vyriausybės nuomonė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad 2018 metų… Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad šitame Seimo narių pasiūlyme yra siūloma išbraukti labdaros pripažinimą apibrėžiančias nuostatas ir paramos pripažinimą, jeigu ją teikia užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Komitetas šiai Vyriausybės pastabai pritaria. Bet kadangi Seimo nariai laikosi kitos pozicijos, tai šitos nuostatos, kurioms prieštarauja Vyriausybė, lieka.
PIRMININKAS. Gerai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Liktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Seimo narių P. Urbšio, Z. Streikaus ir G. Burokienės pasiūlymas. Jis susijęs su priimtu pirmuoju, todėl jo svarstyti nereikia. Jam pritariame. Kitas pasiūlymas taip pat yra susijęs ir mes jau tam pasiūlymui pritarėme. Dabar su šitais pasiūlymais galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritariame. 2 straipsnis. Seimo narių P. Urbšio, Z. Streikaus, G. Burokienės pasiūlymas. Jis irgi yra susijęs su ankstesniu, todėl jam jau pritarėme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia…
J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto raginčiau komiteto paskirtą pranešėją prisiminti Statuto nuostatą. Jeigu Seime priimami pasiūlymai, iš esmės keičiantys projektą, jūs, kaip komiteto atstovas, galite paprašyti pertraukos, nes vis dėlto čia taip greitai dabar įvertinti visą tą reglamentavimą yra sudėtinga. Aš tikiuosi, kad jūs pasinaudosite teise.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū gerbiamam J. Razmai. Norėčiau pasinaudoti kaip komiteto atstovas šita teise.
PIRMININKAS. Po visų straipsnių priėmimo galėsite pasinaudoti šia nuostata.
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų čia dabar nagrinėjame ne audito pasiūlytą projektą, čia mes nagrinėjame Seimo narių pasiūlymus. Jeigu pasiūlymams pritarta, tai mes ta logika ir žygiuojame toliau. Todėl nėra statutinio pagrindo stabdyti būtent priėmimą.
PIRMININKAS. Toliau svarstome Seimo narių pasiūlymus. Yra Teisės departamento pasiūlymas… O, 2 straipsnis yra visas. Galime pritarti 2 straipsniui su pasiūlymu bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. 3 straipsnis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, 3 straipsnis. Teisės departamentas pateikė pastabą dėl projekto įsigaliojimo datos. Bet dabar ta data keičiasi iš esmės, tiesą pasakius. (Balsai salėje) Dėl datos reikės atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Gerai, kitas. (Balsai salėje) Komitetas pritaria Teisės departamento siūlymui, išskyrus datą, taip?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau. Seimo narių P. Urbšio, V. Bukausko, Z. Streikaus, G. Burokienės, G. Kindurio, R. Juškos, A. Papirtienės, J. Jaručio, J. Varkalio ir V. Kravčionok 2017 metų pasiūlymas, kuriam mes jau atitinkamai nepritarėme. Dėl jo nebalsuojame.
Kitas pasiūlymas taip pat tų pačių Seimo narių. Irgi 2017 metų. Jis susijęs su tuo, kuriam mes jau nepritarėme ir dėl kurio nebalsuojame.
Toliau. Yra Seimo narių P. Urbšio, Z. Streikaus, G. Burokienės 2018 m. gegužės 15 d. pasiūlymas. Mes jam jau pritarėme ankstesniu pritarimu.
Ir Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymas. Gal, Nagli Puteiki, galėtumėte pakomentuoti?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl A. Bilotaitės pasiūlymo nebegali būti balsuojama, nes prieš tai pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Taip. Ir visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Bet dabar dėl datos. (Balsai salėje) Gerbiamas Seimo Pirmininke, prašau leisti, vadovaujantis Seimo statuto 158 straipsnio 1 dalimi, daryti priėmimo pertrauką iki artimiausio Seimo posėdžio, nes pagrindinis komitetas turi suderinti įstatymo įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam teisėtam prašymui, vadovaujantis 158 straipsniu, paimti pertrauką? (Balsai salėje) Ačiū, pritariame. (Balsai salėje)
15.23 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2109(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2109. Priėmimas. Pranešėjas – K. Starkevičius, Kaimo reikalų komitetas. Yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, piliečių, išlikusių… Komitetas siūlo nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad kompensavimas mišku už miesto žemę jau buvo taikomas vienu laikotarpiu, tai yra nuo 2014 metų iki 2015 metų, pritarė įstatymo projekto iniciatorių siūlymui vėl taikyti šį kompensavimo būdą. Teisės departamento argumentuose nurodoma, kad tik atsiradus naujiems tam tikriems poreikiams tai galėtų būti taikoma. Tačiau, kaip mes žinome, Vilniuje ir Kaune, deja, tikrai žemės neužteks. Vadinasi, yra ir tas poreikis. Ir čia jau būtų kaip ta paskutinė raudona kortelė, perspėjimas, kad daugiau iš tikrųjų jokių pakeitimų nebus ir bus kompensuojama tik pinigais. (Balsas salėje) Komitetas siūlo nepritarti. (Balsas salėje) Mes siūlome… Aš ir sakau, komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad kompensavimas mišku už miesto žemę buvo taikomas, pritarė įstatymo projekto iniciatorių siūlymui vėl taikyti kompensavimo būdą.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto pasiūlymu galime pritarti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Visam 1 straipsniui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Dėkoju. 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninis pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti ir atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto formuluotes dėl įstatymo įsigaliojimo įgyvendinimo terminų, nes jis jau seniai, praėjusiais metais buvo pateiktas, ir dabar čia paprasčiausiai keičiami terminai.
PIRMININKAS. Ir dėl terminų, ir dėl straipsnio pavadinimo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė koregavimui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo jūs jau pakomentavote?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Dėkoju pranešėjui. Nuomonės dėl viso. Nuomonė už – Seimo narys S. Gentvilas. Nėra. J. Narkevičius – nuomonė už.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar kalbame apie galimybę kompensuoti savininkams už natūrinę žemę būtent mišku, tačiau ne valstybiniu mišku, o mišku, kuris priklauso Žemės ūkio ministerijos pavaldumui, vadinasi, tai buvusios žemės ūkio valdos. Tai žemė, kurioje auga miškas, dabartiniu metu gali būti nenaudojama. Tai yra nuostabi galimybė baigti tą atkūrimo ir kompensavimo reformą žmonėms, kuriems jau nėra galimybės atkurti mieste pagal natūrinę žemę. Aš tik paminėsiu dar vieną dalyką, kad būtent tokia galimybė neseniai buvo. Ji galiojo apie pusę metų, kai žmogus galėjo rinktis teisę kompensuoti savo… jau neturint galimybės grąžinti natūrinės žemės mišku. Tačiau tai baigėsi. Mes patys buvome nesutarę tuo klausimu, tai dabar, galima pasakyti, iš dalies kompromisinis variantas. Iš dalies kompromisinis, leidžiantis užbaigti reformą, žmonių atžvilgiu pasielgti sąžiningai ir teisingai. Todėl tikrai siūlome pritarti šioms pataisoms ir balsuoti už. Tai bus sąžininga, teisinga ir žmonių atžvilgiu sudarys galimybę galų gale teisėtai atgauti savo turėtą žemę kita forma. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Teisine prasme šis projektas kelia daug abejonių. Mes pratęsiame tam tikros atlyginimo už neatkuriamą nuosavybę formos galimybę, skirdami mišką tuo atveju, kai jau ta procedūra yra seniai nutrūkusi. Aš suprasčiau, jeigu būtų ji besibaigianti šių metų vasario 1 dieną, na, mes pratęsiame dar metams ar panašiai. Ši procedūra, kaip matome, yra pasibaigusi 2015 metais. Tai kaip gali pratęsti nutrūkusį dalyką? Iniciatoriams reikėjo rašyti naują įstatymo projektą ir siūlyti tokią galimybę, jeigu manė, kad ji vėl yra reikalinga. Aš manau, kad reikia galų gale tų dviejų didžiųjų miestų savivaldybėms skirti reikiamus žemės sklypus ir baigti tą procesą, o ne ieškoti to kažkokio teisine prasme abejotino kompensavimo mišku.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt dėl redakcijos pobūdžio, aišku, būtų galima diskutuoti, tačiau vėlgi turbūt daug kas dar tikėjosi, kad žemės atsiras mieste ir bus kompensuota žeme arba iš tikrųjų atitinkama kaina. Visi tikisi rinkos kainos, bet, deja, valstybė to negali. Tai iš tikrųjų toks pasiūlymas, kuomet dar ieškome išeities… Galbūt tas nepopuliarus atvejis, kuomet buvo siūlomi tam tikri trečios kategorijos rezerviniai miškai… jie galbūt taps šiek tiek patrauklesni, nes žmonės jau nežino, ką daryti – arba tu išvis nieko negausi, arba vis dėlto kažkokia galimybė.
Tačiau aš norėčiau atkreipti ir dar dėmesį. Vis dėlto mes patys nepaskatinome atsiimti nuosavybės, kad ir tuo metu, kai buvo rezerviniais miškais, nes labai konservatyviai žiūrėjome į galimybę žmonėms kažką daryti, tai yra kurtis, pasistatyti kažką, nors iš esmės tie miškai nėra, kaip mes įsivaizduojame, pušynai, eglynai ir panašiai, tai yra pakrūmės ir kiti reikalai. Tikrai manyčiau, kad tą įstatymą galima būtų toliau pasižiūrėti – leisti kurti, statyti galbūt kažkokias sodybas, antrus namus ir panašiai, kad žmonės galėtų efektyviau juos panaudoti. Priešingu atveju turėti žemę, apaugusią krūmais, kuri pavadinta trečios kategorijos miškais, iš tikrųjų jokios prasmės nėra. Manyčiau, po šio įstatymo priėmimo reikėtų žvelgti toliau ir tik tokiu būdu galbūt žmonėms atsiras interesas, tuo labiau kad galbūt ir kai kurių ekonominė situacija pagerėjo, galimybė efektyviai panaudoti visus krūmus, pamiškes ir trečios kategorijos miškelius. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto mes esame prisiekę laikytis įstatymų ir Konstitucijos. Aš pritariu tam, ko yra siekiama, – siekiama žmonėms kompensuoti už negrąžintą nuosavybę, bet nepritariu, kaip yra daroma. Neteisėtomis priemonėmis negalima siekti kad ir teisingų tikslų. Jokiais būdais taip negalima elgtis. Šitaip mes galime žmogų, kuris yra miręs, padaryti masažo salono klientu, pratęsti jo gyvybę ir pradėti mokėti masažo salonui ar dar kažką. Mirė jau ši idėja. Ji baigėsi, jos galiojimas baigėsi. Pratęsti, kas yra mirę, kas pasibaigę, nėra būdų. Kaip tu gali pratęsti? Galima atnaujinti, pradėti iš naujo. Aš ir kviesčiau tos idėjos šalininkus parašyti naują raštingą projektą, kuriuo būtų atverta tokia galimybė, bet nebandyti pratęsti to, kas prieš penkerius metus yra pasibaigę. Kaip galima pratęsti?
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Išties, kolegos, mes ginčijamės dėl formos, bet tikriausiai visi suprantame, kad neišsprendžiamas tikslas bus, jei mes nieko nedarysime. Norisi tik priminti tuos atvejus, kai buvo grąžinta žemė pakrančių apsaugos zonose, kai vieni žmonės galėjo pasistatyti, kiti šiandien jau nebegali pasistatyti gyvenamųjų namų arba kitaip eksploatuoti to sklypo ir jis yra tiesiog žemės sklypas, kuriame jis gali atvažiavęs pasistatyti palapinę arba tiesiog nusišienauti žolę, ir galų gale vis tiek turi už tai susimokėti kaip už gyvenamosios paskirties sklypą. Tokių kuriozinių atvejų tikrai turime begalę, šis projektas, manau, yra iš esmės teisingas tuo atveju, kad žmonės galės gauti natūra, kas ir yra iš principo vertybė. Žemė, ar tai bus miško žemė, ar kitos paskirties žemė, yra tam tikros vertės, kuri nenuvertėja kaip pinigai dažnais atvejais. Tikrai kviečiu palaikyti ir pagaliau sudaryti galimybę pabaigti tą procesą, kuris iki šiol vyko ganėtinai sudėtingai ir su daug kliuvinių. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl nuomonės už yra užsirašęs Seimo narys S. Gentvilas. Ar kalbėsite iš balkono? Ačiū, atsisakė.
Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 69, prieš – 3, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2109) priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2911(2) (priėmimas)
Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2911. Pranešėjas – K. Starkevičius, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra lydimasis. Priėmimui gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos, kurias komitetas…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Priimkime pastraipsniui. Pradėkime nuo 1 straipsnio, kuriam galime pritarti bendru sutarimu, nes pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 2 straipsnio dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau jį pakomentuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra pasiūlymas (komitetas jam siūlo pritarti) atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto formuluotes dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia jau visos diskusijos, kurios prieš tai vyko. Faktiškai buvo kalbama apie tą patį, apie tai, tačiau aš tik noriu pabrėžti, kad tai neliečia tų teisės aktų, pagal kuriuos atkuriama nuosavybė, o yra dėl tų teisės aktų, pagal kuriuos likę valstybiniai miškai vėliau bus perduoti valstybinei institucijai, tai yra Miškų urėdijai, kaip ji dabar vadinasi. Tai čia net neliečia. Čia iš esmės kalbama apie tai.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė tam pasiūlymui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nepritarė komitetas.
PIRMININKAS. Tada visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, kad įsigaliojimas būtų nuo 2019 m. vasario 1 d. Su šita pataisa. Ačiū. Pritarėme bendru sutarimu.
Dėl viso dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2911) priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426. Pranešėjas – Seimo narys K. Starkevičius, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 1 straipsniui pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė 1 straipsniui komitetas ir antrajam Teisės departamento pasiūlymui komitetas taip pat pritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiais pritarimais galime pritarti visam įstatymo 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia irgi yra komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymui. Kitam Teisės departamento pasiūlymui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Taip pat pritaria komitetas. Trečiasis Teisės departamento pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Irgi pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritaria. Tada galime pritarti visam 2 straipsniui su tokiais komiteto pritarimais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau 3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, penktasis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Šeštajam Teisės departamento pasiūlymui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Toliau, ketvirtasis Teisės departamento siūlymas dėl 4 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 4 daliai taip pat yra pritarta.
PIRMININKAS. Taip, pritaria. Toliau, septintasis pasiūlymas dėl 3 straipsnio 4 dalies. Taip pat komitetas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. …pritaria. Toliau, pasiūlymas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Penktasis.
PIRMININKAS. …analogiško… Taip, penktasis pasiūlymas. Taip pat…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …pritarta.
PIRMININKAS. …komitetas pritarė. Aštuntasis pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir visam 3 straipsniui tokiu būdu galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Teisės departamento devintoji išvada, kuriai komitetas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. …pritarė. Dešimtoji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Vienuoliktoji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dabar taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat pritarti. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
5 straipsnis. Teisės departamento sausio 7 dienos išvada nepritarti komiteto nuomonei.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarė. Kitas pasiūlymas, dešimtuoju numeriu pažymėtas, Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Toliau, dvyliktoji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir visam šiam 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pritartais pasiūlymais.
6 straipsnis. Yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Jūs pateikite ir manykime, kad dėl visų pasiūlymų turime 29 palaikančius Seimo narius. Ar Seimas sutinka su tokiu?..
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia dar norima išvengti tam tikrų nesusipratimų – kad būtų atskirti būtent importuotojas, gamintojas, pardavėjas, tai jie yra įpareigoti ženklinimo etiketėje arba lydimajame dokumente nurodyti, kad teikiamas rinkai tręšiamasis produktas yra įrašytas į identifikavimo sąrašą. Tiesiog etiketėje tai bus parašyta, kai vartotojui bus atvežta ši prekė.
PIRMININKAS. Ir šiam jūsų pasiūlymui komitetas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nario pasiūlymui? Galime. Ačiū, pritarta. Teisės departamento pasiūlymas. Dešimtoji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Tryliktoji Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Keturioliktoji Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir visam 6 straipsniui su šiais pritarimais galime pritarti bendru sutarimu?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame. 7 straipsnis. Seimo narių A. Stančiko, K. Starkevičiaus ir E. Pupinio pasiūlymas. Prašau pristatyti turinį.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jo esmė yra, kad lydimajame dokumente būtų nurodyta, kad tiekiamas tręšiamasis produktas yra įrašytas į identifikavimo sąrašą. Tiesiog jau būtų ir dokumentuose nurodoma, nes priešingu atveju, jeigu bus nenurodoma, vadinasi, jis gali būti ir neaiškios kilmės arba neaiškios kokybės.
PIRMININKAS. Ir komitetas šiam pasiūlymui pritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame. Ir su šiuo pasiūlymu visam 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
8 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
9 straipsnis. Seimo narių A. Stančiko, K. Starkevičiaus, E. Pupinio pasiūlymas. Prašau pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia taip pat turi būti nurodyta platintojų pateiktame tręšiamojo produkto lydimajame dokumente būtent tai, ką aš anksčiau minėjau, kad jis yra Europos Sąjungos reglamentuotas, irgi yra identifikavimo sąraše.
PIRMININKAS. Taip. Ir komitetas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui Seime? Pritarta. Ir visam 10 straipsniui su šiuo pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu? 9 straipsniui. (Balsai salėje) 10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 12 straipsniui. Dėkoju.
13 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento 15-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas irgi pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ir komiteto pasiūlymas yra suredaguotas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti tokiai redakcijai? Galime. Ir visam 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
14 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra Teisės departamento 15-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Einame tolyn. Ir Teisės departamento 17-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, čia komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau – 18-oji Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. 19-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Dar viena 19-oji išvada dėl 5 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta. 26-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta. Dar viena 26-oji Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta. Ir visam 14 straipsniui su šiais pritarimais galime pritarti bendru sutarimu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 15 straipsnis. Irgi Teisės departamento pasiūlymas, 20-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. 21-oji Teisės departamento išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Vėl 20-oji išvada dėl projekto 15 straipsnio 1 ir 3 dalių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Teisės departamento 22-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Teisės departamento 22-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. 23-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Teisės departamento 26-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. 24-oji.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarė. Ir su tokiais pritarimais ir nepritarimais galime pritarti visam 15 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 16 straipsnis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Gal dar ne visam straipsniui. Čia yra Teisės departamento 25-asis pasiūlymas ir jam komitetas pritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 16 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta.
17 straipsnis. Teisės departamento 26-asis pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia dėl baudų skyrimo termino. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 17 straipsniui.
18 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10-oji išvada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 18 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Stančikas. (Balsai salėje) Motyvai dėl viso. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, reikia, be abejo, priimti šį įstatymo projektą, nes Lietuva yra bene vienintelė iš Europos Sąjungos šalių, neturinčių tokio įstatymo: neturi trąšų registro arba, kaip čia šiame įstatyme yra numatyta, identifikavimo sąrašo. O tokia situacija, kaip žinome, susidarė todėl, kad nors 2012 metais buvo priimtas labai panašus Trąšų įstatymo projektas, deja, po dvejų metų tuomet valdančioji Socialdemokratų darbo partijos dauguma tą įstatymą staiga nusprendė panaikinti dėl labai abejotinų motyvų. Buvo aiškinama, kad jis neva neatitinka Europos Sąjungos reglamento, nors pačiame įstatyme buvo parašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tų dalykų, kuriuos reglamentuoja tiesiogiai taikomas reglamentas, ir kad įstatymas netaikomas dėl Europos Bendrijos trąšų. Bet štai buvo tas panaikinimas, be abejo, per tą laikotarpį iki šių dienų buvo nekontroliuojamas trąšų importas ir, manau, ne vienu atveju į mūsų rinką pateko nekokybiškų trąšų.
Be abejo, žinome tuos koncernus, kurie gana masiškai veža trąšas į Lietuvą, ir kad tai buvo ir jų interesas. Nors pavėluotai ištaisykime tą klaidą – priimkime šį įstatymą. Ir belieka tikėtis, kad Žemės ūkio ministerija sugebės priimti reikiamus poįstatyminius aktus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitas įstatymo priėmimas demonstruoja, kaip mes vadovaujamės dvejopais standartais. Jeigu mes kalbėtume apie LRT veiklą, irgi sukėlusią abejonių, buvo einama tuo keliu, kad buvo sudaryta komisija, po to nustatytos įstatymų spragos ir buvo pasiūlyta Seimui… Bet šį kartą, kai mes paliečiame vieną iš Agrokoncerno interesų, kuris yra susijęs su trąšų mišiniais, gaunamais iš Rusijos, mes matome tai, kad einama kitu keliu – atsisakoma steigti komisiją, atsisakoma būtent atlikti įstatyminę analizę, o pateikiamas šitas įstatymo projektas. Be abejo, tai yra geriau negu nieko. Bet, atvirai pasakius, man pačiam lieka neatsakytas klausimas, kodėl anksčiau tas įstatymas, kuris buvo priimtas, buvo vadinamas Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymas.
Dabar mes priimame tręšiamų produktų įstatymą. Prisiminus tą įstatymą, kuris buvo priimtas, o po to panaikintas, buvo aiškiai išskirtos dvi sąvokos: „trąšos“ ir „tręšiamieji produktai“. Tikrai aš nesu toks žemės ūkio srities specialistas, bet iš tų sąvokų aš supratau, kad čia kalbame apie du skirtingus dalykus. Tuo labiau kad savo ruožtu asociacija, kuri yra Lietuvoje susijusi su trąšų gamyba, kreipėsi į Vyriausybę ir į kitus suinteresuotus asmenis, kad atkreiptų dėmesį dėl sąvokų. Ir būtent buvo nurodyta, pabrėžiama, kad yra nesuprantama, kaip projektas gali būti derinamas su negaliojančiais teisės aktais. Ir į tokį negaliojantį dokumentą negali būti daromos nuorodos. Taip pat buvo prašoma suderinti jo sąvokas su Trąšų reglamentu ir numatyti trąšų sąvoką, EB trąšų sąvoką, tręšiamųjų produktų… Matome, kad kalbame apie du skirtingus dalykus, tai yra specialistai sako, kad…
PIRMININKAS. Laikas.
P. URBŠYS (MSNG). …yra du skirtingi dalykai. Mes kažkodėl priimame įstatymą, bet ignoruojame būtent tą specifinį skirtumą, ar tai nėra tik to reglamentavimo imitacija, kad tai susiję su trąšomis, kurios įvežamos iš trečiųjų valstybių.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt paimta bendresnė sąvoka, nes būtų sudėtinga reglamentuoti tiesiai, tai yra atskirti trąšas nuo tręšiamųjų produktų. Iš esmės dabar tręšiamieji produktai tie patys: ir cheminės medžiagos, ir sumaišyti mišiniai, ir taip toliau. Iš tikrųjų ir vieni, ir kiti reikalauja tam tikro reglamentavimo, kuris yra pakankamai panašus. Vėlgi mes ir dabar kalbame apie kokias nors azotines trąšas ar kitas, kur ta vieta, kur būtų galima taikyti Europos Sąjungos reikalavimą neįvežti į rinką dempinguotų produktų, kur netaikyti. Tai patenka prie tam tikrų produktų, kurių cheminė formulė daug platesnė, bet iš tiesų reikalavimai tie patys. Tikrai džiaugiuosi, kad po daugelio metų faktiškai vėlgi priimtas tas įstatymas, kuris buvo atkeistas, jis labai panašus. Aišku, galbūt teisinga, kad ir čia buvo įsiklausyta į nuomonę, kad vis dėlto pirminiame variante, pateiktame Seimui, baudos buvo tikrai juokingos. Bet ačiū visiems, kurie prisidėjo, ir specialistams, kad vis dėlto baudos tampa realios. Tikrai būtų nenaudinga pažeidinėti teisės aktą ir kažkokiais keliais vežti į rinką trąšas, kurios iš esmės pagal susitarimą yra kaip dempinguotos trąšos, dempingu negalėtų patekti į rinką. Aš tikrai siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir, aišku, linkiu, kad Vyriausybė skubiai pateiktų poįstatyminius aktus jo svarstymui, nes laikas tikrai bėga – iki balandžio mėnesio nedaug laiko. Juo labiau kad ir visos institucijos, kurios užsiims, Augalininkystės tarnyba ir kitos, turi pasirengti įgyvendinimui. Sėkmės visiems. Tikėsimės to įstatymo projekto teigiamo poveikio.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes jau priėmėme tikrai daug įstatymų, kad Rusijos simbolika darytų kiek galima mažesnę įtaką. Uždraudėme ją naudoti, uždraudėme propaguoti, taip pat uždraudėme kai kuriuos rusiškius kanalus, kad neplautų žmonėms protų. Man atrodo, pats svarbiausias dalykas, tik dabar, po 30 metų, suvokėme, kad vis dėlto dalis žmonių dar mąsto palankiai apie Rusiją. Ir tik dabar supratome: tręšiame produktus rusiškomis trąšomis, o tie produktai naudojami žmonių – vis dėlto per produktus keičiasi mąstymas į rusišką mąstymą.
Kadangi uždrausime naudoti rusiškas trąšas, jau žmonių… ir televizijos rusiškos negalėsime žiūrėti, sovietinė simbolika uždrausta, man atrodo, tikrai žengtas paskutinis žingsnis ir jau dabar visi mąstysime tik proeuropietiškai. Sveikinu su tokiu žingsniu. Kadangi A. Kubilius išėjo, tai aš noriu pasakyti, gerbiamas Kubiliau, tu esi Ukrainos prezidento P. Porošenkos patarėjas. Visuomeninis. Ar atlyginimą gauni, nežinau. Tai koks tu patarėjas, jeigu dar ir šiandien Ukraina tiesiogiai kariauja su Rusija, gina savo interesus ir neturi tokio įstatymo. Tai arba tu turi atsistatydinti iš P. Porošenkos patarėjų… Ukrainai ir svarbesnis būtų toks įstatymas, kad jie uždraustų naudoti rusiškas trąšas Ukrainoje, ne tik Lietuvoje. Taigi sveikinu už paskutinį, kaip sakoma, bastioną, kurį įveikė Lietuva po 30 metų. Daugiau savo produktų ir savo galvų neteršime, naudodami rusiškas trąšas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Petrai, niekas neuždraus šiuo įstatymu jokių, nei rusiškų, nei europietiškų, trąšų. Paprasčiausiai bus tvarka, kurios nebuvo. Šiame įstatyme bus reglamentuota atsakomybė ir gamintojams, ir importuotojams, ir visiems, kam priklausys tam tikra nuobauda, jeigu pasielgs ne pagal įstatymą. Turime pripažinti, kontrabandos mastai buvo didžiuliai, nes nebuvo jokios atsakomybės. Kas gali paneigti, kad nuvykus į gretimą šalį, pavyzdžiui, Lenkiją, atsivežti… kokie yra duomenys, kiek buvo vežama tranzitu ir jos buvo legalizuojamos pačioje Lietuvoje, nesumokant jokių mokesčių. Dabar visi gaus tam tikrą atsakomybę. Tai yra suderinta ir su Ekonomikos ministerija, ir su Žemės ūkio ministerija. Į visas pretenzijas faktiškai yra atsižvelgta. Ir tikrai dėkoju Seimo nariui K. Starkevičiui, dirbusiam darbo grupėje, tikrai socialiniai partneriai pateikė pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta. Dėkoju visam Kaimo reikalų komitetui, kuriame kartu dirbame, stengiamės ir dabar turime rezultatą. Tikrai balsuokite už.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2426) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Nr. XIIIP-1520. P. Gražulis. Prašau. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Trumpa replika savo kolegai taip pat Petrui. Aš po jo pasisakymo supratau, kad jis truputį per daug vartoja produktų, kurie tręšiami rusiškomis trąšomis.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau pacituoti šios dienos išplatintą naujieną internetinėje žiniasklaidoje, kad, remdamasi LRT turimais duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo komisija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstiečių lyderiui R. Karbauskiui priklausančio Agrokoncerno trąšų importo iš Rusijos gamyklos. Esmė yra ta, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas šį sprendimą nusprendė panaikinti. Tai mano klausimas Seimo narei A. Širinskienei: ar čia nėra pagrindas įtraukti papildomu klausimu į jūsų vadovaujamą komisiją?
PIRMININKAS. Tai buvo replika po balsavimo.
16.01 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas minėtam pasiūlymui nepritarė motyvuodamas, kad įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje jau yra apibrėžta, kas yra nukentėję asmenys.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Mes jam taip pat nepritariame motyvuodami, kad įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo papildomas 3 straipsnis 2 dalimi, nuoroda į 2 straipsnio 3 dalį taip pat turi sąvoką, kuri nėra keičiama ir jau galioja nuo 2005 metų.
PIRMININKAS. Trečias Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nepritariame sakydami, kad yra apibrėžta 2 straipsnio 3 dalyje, kas yra nukentėję asmenys, ir ši sąvoka yra aiški.
PIRMININKAS. Toliau – dar vienas Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kitam pasiūlymui pritariame ir po to pasiūlymui dėl teisės kreiptis dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo nepritariame sakydami, kad yra sąvoka „nukentėjęs asmuo“ gana aiški nacionalinėje teisėje.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, prasidedantis žodžiu „ketvirta“.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat motyvas tas pats.
PIRMININKAS. Teisės departamento pasiūlymas, prasidedantis žodžiu „penkta“.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nepritarta dėl panašaus motyvo, sakant, kad papildytose dalyse numatyti atvejai yra labai reti, dėl to mes buvome linkę pritarti Seimo nario V. Gailiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir visam 3 straipsniui su pritartomis Teisės departamento pataisomis pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas jam pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir su tokiu pritarimu pritariame visam 6 straipsniui bendru sutarimu.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui pritariame.
PIRMININKAS. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat buvo pritarta dėl 5 dalies.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta. Ir su tais pritarimais galime pritarti visam 10 straipsniui bendru sutarimu.
11 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas yra.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui mes nepritarėme motyvuodami, kad komitete nepritarta pastabai svarstant įstatymo projektą iš esmės. O nuostata, jog fondo programos vykdytojo priimamiems sprendimams dėl padarytos žalos kompensavimo suteikiamas vykdomojo dokumento statusas, yra įgyvendinama Valstybės kontrolės rekomendacija.
PIRMININKAS. Todėl be šio pasiūlymo galime pritarti visam 14 straipsniui bendru sutarimu. 15 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Visam 1 naujajam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už, prieš Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1520) priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Baudžiamojo kodekso 68 ir 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2811 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 68 ir 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2811 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pranešėjos A. Širinskienės į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime taip pat priimti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 4 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už, prieš Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1520) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, Nr. XIIIP-2515.
16.08 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2516(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2516. Priėmimas. Taip pat pranešėja A. Širinskienė, tačiau pasiūlymų negauta priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2516) priimtas. (Gongas)
D. Kepenis – replika po balsavimo.
D. KEPENIS (LVŽSF). Per prieš tai vykusį balsavimą balsavau už, bet kažkaip likau kaip nebalsavęs. Prašau mano balsą įskaityti.
PIRMININKAS. D. Kepenis prieš tai vykusiame balsavime balsavo už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, ačiū.
16.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 71, 420, 422, 423, 424, 427, 603 ir 682 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2517(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-5.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2517(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Kviečiu į tribūną. Priėmimas. Yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu, pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, yra mano pasiūlymas derinti sąvokas su kitų teisės aktų sąvokomis, kadangi tai buvo lydimasis dar prieš Naujuosius metus pradėtų priimti ir svarstyti teisės aktų. Ir mes, komitetas, pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt laikomės to paties sutarimo, kad 29 pritariančius pasiūlymui, kad jis būtų svarstomas, turime. Komiteto nuomonę jau išgirdome. Motyvuojančių dėl pasiūlymo nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo narės pasiūlymui? Balsuojame. Balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Ir su šiuo pritartu pasiūlymu galime pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
8 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat buvo mano pasiūlymas dėl to, kad reikėtų išbraukti 9 straipsnį kaip neaktualų. Komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt galime pritarti dabar jau bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame. Ir su šiuo pasiūlymu visam 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
10 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pastaba. Ne dėl 10 straipsnio, atsiprašau, čia bendroji pastaba. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Jam pritariame bendru sutarimu.
Ir motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjai. Motyvai dėl viso. Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti, priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2517) priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2980(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2980(2). Svarstymas. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas. Iš esmės nebuvo pastabų, ir komitetas pritarė variantui, kuris yra patobulintas iniciatorių, 7 balsais už.
PIRMININKAS. Klausti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat Seimo nariai neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime.
16.16 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pranešėjo J. Sabatausko į tribūną nekviesime.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, po gerų 15 metų turbūt pasaulio keliuose važinėsime automobiliais, kuriuose nereikės vairuotojų, bet iki tol važinėjame visi ir daugeliui profesijų reikia automobilių, ir tai yra tiek šeimos maitintojai, kurie gali netekti teisių dėl skaudžios klaidos. Tad autobloko galimybės įtvirtinimas kaip viso termino išlaukimo alternatyvos yra labai sveikintina Susisiekimo ministerijos iniciatyva ir reikėtų ją įdiegti tol, kol mes galų gale turėsime proveržį visoje pasaulinėje susiekimo sistemoje, kai iš viso nereikės vairuotojų valdyti automobilius, bet iki tol turime maksimizuoti galimybes vairuoti juos saugiai ir tiems, kurie galbūt kažkada padarė klaidą arba turi priklausomybę. Kviesčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal pati iniciatyva ir nėra bloga, bet atkreipiu dėmesį, kad mes šiandien matome vis dar nesumažėjusį skaičių asmenų, kurie yra pagaunami vairuojantys transporto priemones neblaivūs. Šiuo sprendimu mes sukuriame jiems galimybę anksčiau pradėti atgauti vairuotojo teises ir vairuoti transporto priemonę. Tokia priemonė tikrai nepaskatins žmonių pagalvoti dukart, ar iš tikrųjų reikia vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Taip pat atkreipiu dėmesį, jog ši priemonė bus prieinama tik tam tikriems žmonėms, kurie galės sau leisti įsirengti tokį alkobloką, kuris gali kainuoti 400 eurų ir, tikėtina, dar daugiau. Per metus turime apie 10 tūkst. asmenų, kurie vairavo transporto priemonę išgėrę, tad klausimas, kokia nedidelė dalis jų galės sau leisti įsirengti tokį įrenginį automobilyje ir atgauti teisę vairuoti anksčiau.
Nesu tikras, kad toks sprendimas iš tikrųjų yra pasvertas ir duos tuos rezultatus, kurių mes norime, ir ar tai nesukurs tam tikros privilegijos žmonėms, kurie turi tokią finansinę galimybę ir gali sau leisti tokias priemones. Kaip anksčiau minėjau, man atrodo, tikslingiau būtų apsvarstyti tokių alkoblokų apskritai diegimą viešojo transporto priemonėse – autobusuose, traukiniuose ir visur kitur, kur būtų tikrinama, jų nebūtų galima vairuoti nepatikrinus. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tik laiko klausimas, kada vadinamieji alkoholiniai antiblokai bus įtaisyti visuose automobiliuose, nes pasaulio mašinų gamintojai apie tai diskutuoja. Yra jau ir bandomųjų versijų, ir, man atrodo, kelerių metų klausimas, kada apskritai pasaulinės, europinės ir kitos organizacijos priims bendras nuostatas ir visose automobilių… gaminamose priemonėse bus įdiegti. Aš manau, šiuo įstatymo priėmimu Lietuva pirma paleistų žinią, kad ji jau pritarė, ir tai paskatintų ir kitas valstybes dėl to apsispręsti, nes dauguma priemonių į automobilį jau dabar įdiegiama, o tai anksčiau, prieš penkerius metus, dar atrodė ir neįprasta kaip ir laisvų rankų įranga, ir taip toliau. Mašinų gamintojai žengia koja kojon su gyvenimu, ir tai nebus kokia nors keistenybė. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1875) priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Civilinio kodekso 4.184 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Civilinio kodekso 4.184 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui pritarėme iš dalies ir patikslinome tik tai, kad „kurį siekiama įsigyti nuosavybės teise“. Antrajai formuluotei, kad įgijęs daiktą asmuo – siekęs įsigyti nuosavybės teise, nepritariame, nes ji būtų buvusi nepakankamai tiksli.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokia suredaguota formuluote galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju. Pritarta.
2 straipsnis. Dėl jo taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui visiškai pritarėme.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu jūsų pritarimu pritariame bendru sutarimu 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio „Įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš? Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4109) priimtas.
16.24 val.
Civilinio proceso kodekso 702, 704, 713, 715, 716, 717, 720, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4110(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4110(2). Pranešėja – taip pat A. Širinskienė, tačiau pasiūlymų nėra. Priėmimo stadija. Į tribūną nekviečiu, priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame sutarimu. 6 straipsniui pritariame sutarimu. 7 straipsniui pritariame sutarimu. 8 straipsniui pritariame sutarimu. 9 straipsniui pritariame sutarimu. Ir 10 straipsniui pritariame sutarimu.
Motyvai už. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4110(2) priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1969(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1969. Priėmimas. Yra likęs tik balsavimas, tačiau turėjo būti nukelta įsigaliojimo data.
Grįžtame prie 2 straipsnio, dėl kurio yra S. Jakeliūno pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos nuo… S. Jakeliūnas pristato savo pasiūlymą. Prašau. Iš vietos. Iš vietos!
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Kadangi priėmimas nebuvo įvykęs, data buvo numatyta ankstesnė, tai dabar data koreguojama derinant su tuo, kad priėmimas, gali būti, įvyks šiandien. Pasiūlymo esmė, kad data būtų suderinta su priėmimu. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas – motyvai prieš. Dėl pasiūlymo prieš, taip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl paties viso projekto.
PIRMININKAS. Ne, dabar pasiūlymą svarstome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). O dėl projekto bus galima?
PIRMININKAS. Jeigu nėra kitokių nuomonių dėl pasiūlymo, galime jam pritarti bendru sutarimu. Pritariame. O motyvai jau buvo išsakyti dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Jeigu grįžome, tai nieko labai ir nepadarysi. Bet 2 straipsniui vis tiek turėtume pritarti bendru sutarimu su S. Jakeliūno pasiūlymu. Pritariame. Ir tada jau motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų jau ne vieną kartą diskutavome apie šį projektą. Klausimas, ar vaizdo įrašų nederėtų saugoti ilgiau azartinių lošimų įstaigose? Apie tai kalbėjome Biudžeto ir finansų komitete, apie tai kalbėjome, žinau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ir buvo nuspręsta, jog trumpinti tą laikotarpį, reikalingą išlaikyti tą videomedžiagą, iš tikrųjų nėra tikslinga, todėl buvo nustatytas 180 dienų terminas. Dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių: galbūt tai susiję su tam tikrais juridiniais asmenimis, gal derėtų Seimo nariams deklaruoti tuos susitikimus, dėl kurių buvo inicijuotas pakeitimas sutrumpinti iki 45 kalendorinių dienų, kyla nerimas, nes šiais laikais įrašyti medžiagą, ją saugoti tikrai nėra sudėtinga ir tikrai tai nekainuoja tiek daug, žinant, kokias reikšmingas apyvartas daro tie juridiniai asmenys, apie kuriuos mes kalbame. Taigi jų noras saugoti trumpiau yra sunkiai suprantamas, tuo labiau sunkiai paaiškinamas mūsų noras jiems pritarti. Taigi kviečiu nepritarti šiam siūlymui, nesiregistruoti ir nedalyvauti balsavime.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas – nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, tai, ką išgirdome dabar, yra įstatymo priėmimo sabotavimas, ir vėl reikės posėdžių, kad būtų galima registruoti datų pakeitimą ar panašiai. Kviečiu taip nesielgti. Dėl paties įstatymo projekto ir dėl pasiūlymo dėl įrašų saugojimo laikotarpio vyko diskusija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kiek žinau, taip pat konsultavosi su atitinkamomis tarnybomis ir išgirdo patikinimą, kad tas terminas yra visiškai pakankamas. Gal jis ir pats galėtų tai patvirtinti dabar. Todėl čia yra subalansuotas dalykas ir saugoti ilgiau negu būtina tikrai nėra reikalinga, o jeigu kas nors inicijuoja kokius nors kreipimusis ir skundus, pagal Lošimų priežiūros tarnybos patikinimus, tai vyksta artimiausiomis dienomis. Taigi daryti tai, kas yra perteklinis dalykas, tikrai nėra protinga nei verslui, nei tiems, kurie priima įstatymus. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir balsuoti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų sunkiai suprantama, kokios čia lobistinės įtakos taip stipriai veikia valdančiuosius, kad taip atkakliai yra stumiama ta privilegija sutrumpinti kazino operatoriams videoįrašų saugojimo terminą. Aš manau, kad galėtume diskutuoti, ar tas terminas neturėtų būti dar ilgesnis, nes ne visada koks nors pinigų plovimo atvejis gali išryškėti pačiu pirminiu momentu. Jeigu tai išryškėja kažkiek vėliau, štai po 45 dienų, tų videoįrašų, kuriais remiantis būtų galima kažką įrodinėti, jau nebebus. Dabar operatoriai turi turėti įrangą, kuri leistų saugoti 180 dienų. Kodėl jiems trumpinti tą laiką, aš nesuprantu? Jeigu mes naujai įvestume tą terminą, gal galėtume diskutuoti, tiek ar tiek čia reikia saugoti. Dabar jau ne pirmus metus galioja tas ankstesnis terminas ir staiga sugalvojame trumpinti. Techninių priežasčių tokiam sprendimui aš tikrai nematau. Tai gali būti sąlygota tik noro, kad teisėsauga neišsiaiškintų kai kuriais atvejais tų pinigų plovimų, ir tai būtų privilegija, be abejo, operatoriams, lošimų organizatoriams.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kažkaip reikia sureaguoti į J. Razmos tokį komentarą, kad čia kažkaip politikai nori teisėsaugai užkirsti kelią ištirti. Aš pats taip pat pasisakiau prieš porą metų, kad reikia saugoti ilgiau tuos įrašus, bet prieš šį įstatymo projektą tikrai kalbėjausi su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi ir jis patikino, kad nėra jokių problemų, nes būtent FNTT atsakinga už pinigų plovimą. Aš tiesiog tai noriu pasakyti, kad gal neieškokime ten grėsmių, kur jų nėra. To termino mūsų teisėsaugai užtenka, kad susitvarkytų su tom užduotim, kurias valstybė skiria. Tik tiek.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai man keistos valstiečių vertybės – neretai konservatyvios, griežtinančios alkoholio įsigijimą, laikus, terminus ir panašiai, kas, man atrodo, beveik suprantama, bet čia būtinai norinčios palengvinti saugojimo… sumažinti saugojimo terminus. Mes tikrai nežinome, kada gali prisireikti kokių nors duomenų tokioje slidžioje ir pavojingoje terpėje kaip lošimai. Mes ne veltui esame saugojimą nustatę. Tai kodėl reikėtų šiais laikais, kada tas saugojimas kiekvieną dieną tik pinga, o ne brangsta, būtinai būtinai pulti ir sumažinti? Kodėl iš viso šita iniciatyva kilo?
Aš kaip tik manau, kad jinai kilo ne todėl, kad pinigų kokių nors trūksta saugoti, nes čia nėra didelės lėšos, o tiktai todėl, kad yra kažkokios tų lošimų organizatoriams grėsmės, kurias jie geriau žino negu mes, kurios gali iškilti kada nors. Tada FNTT ir kitų specialiųjų tarnybų vadovai atsimerks, atsibus, sakys: taip, taip, mes tada klydome, o mes aiškinsime – jūs suklaidinote, matote, taip išėjo. Gal tikrai čia reikia ilginti, bet jau trumpinti tikrai nėra jokio pagrindo. Ir iš viso kodėl mes tokiomis smulkmenomis visą laiką užsiimame, kažkokius terminus čia trumpiname, jeigu priimta yra, yra normalūs terminai? Dar suprasčiau argumentą, kad reikia pagriežtinti terminą, bet tiktai ne sumažinti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Aš nesikartosiu, ką sakiau svarstymo stadijoje, dabar praktiškai komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas pakartojo, bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kolegos. Mes iš konteksto ištraukiame vieną dalį – saugojimo įrašą. Yra įstatymas gerokai platesnis ir pakeitimų mes esame padarę kur kas daugiau. Mes kažkaip visi užsimirštame, kad visi aparatai bus sujungti į vieną tinklą. Mes čia labai mėgstame mojuoti pinigų plovimo kortele, o sujungimas aparatų į vieną tinklą, kai Lošimų priežiūros tarnyba matys realiu laiku statomus pinigus, yra kova su pinigų plovimu. Įrašai yra daromi ir įrašų pakeitimas yra dar irgi padarytas, kad būtų įėjimas filmuojamas, ne tik lošimo vietos, kad būtų kontrolė, kad žmonės, kurie atsisakė lošti, negalėtų lošti ir patekti į lošimo namus.
Mes truputį nemaišykime, kas dėl ko yra. Siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų Azartinių lošimų įstatymą galima prilyginti nacionalinės reikšmės įstatymui, nes praeitą kadenciją teko stebėti, su kokiu azartu buvo priimamos įvairios šito įstatymo pataisos, kad būtų palengvintos sąlygas tiems, kurie pelnosi iš azartinių lošimų, daryti palankiau verslą ir turėti didesnį pelną.
Žinote, koks skirtumas tarp šios kadencijos ir kitos? Praeitoje kadencijoje, kai buvo priimami įstatymai, kurie palengvintų iš šito verslo pelnytis, balkone sėdėdavo koks nors jų atstovas ir prižiūrėdavo Seimo narius, kaip jie balsuoja. Dabar aš nematau šitų atstovų. Aš suprantu, ko gero, viskas bus padaryta teisingai ir iš anksto, ko gero, sutarus, nes tikrai patikėkite, ir mes visi žinome, kad yra gana daug įstatymų projektų, kurie laukia savo eilės, ir tai susiję su socialinės atskirties mažinimu, tai yra susiję gal su tuo pačiu nacionaliniu saugumu ir kitais dalykais, kurie tikrai svarbūs Lietuvos žmonėms.
Akivaizdu, termino sumažinimas tikrai nenukreiptas į pinigų plovimą, čia prevencijos nepadarysi. Bet kad paskatina ateiti daugiau žmonių, kurie gal neužsiima pinigų plovimu, bet tiesiog nori pabandyti azartinius lošimus, sudaro palankesnes sąlygas, kad azartiniais lošimais domėtųsi daugiau žmonių ir į priklausomybės tinklą papultų daugiau asmenų, tai yra akivaizdu. Tikrai šito įstatymo pataisos turėjo gimti iš tų iniciatorių, kurie pelnosi iš azartinių lošimų. Ką tai bendro turi su vertybėmis valstiečių, kurie kovoja prieš bet kokią priklausomybę ir pelnymąsi iš žmogaus priklausomumo ir silpnumo?
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis. (Šurmulys salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Man, gerbiami Seimo nariai, tikrai labai keista. Jeigu specialiosios tarnybos, jeigu Lošimų priežiūros tarnyba, jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nemato jokios problemos dėl to termino ir aiškina, kad termino sutrumpinimas jokios įtakos neturės, kad tai bus… O yra kiti esminiai dalykai, kurie varžo patekimą į azartinių lošimų namus neregistruotam, tie, kurie sugriežtina ir padidina Lošimų priežiūros tarnybos vaidmenį, neįleidžiant probleminių lošėjų, kad jie bus privalomai registruoti, tikrai lengvai jie nepateks, ir tos visos nuostatos, bendro tinklo sujungimas, kad tikrai galėtų operatyviau kontroliuoti Lošimų priežiūros tarnyba visas lošimų įstaigas – tikrai neparankios priimtos šitame įstatyme nuostatos lošimų organizatoriams. Matyt, lošimų organizatoriai sako, užsikabinkite už to termino ir ištraukite korteles, nes senas įstatymas yra geresnis, ir jūs nebalsuokite, palikime seną įstatymą.
Štai dabar man klausimas, kas yra įtakoje lošimų priežiūros tarnybų? Galbūt tie iš dešinės, man atrodo, kurie rankas taip kiloja. Vis dėlto gudriai bando, kaip sako, ištraukti korteles ir pasitarnauti lošimų organizatoriams, kad liktų senas įstatymas, kuriame tikrai kontrolės yra daug mažiau. Paaiškinkite, kas čia atstovauja lošimų organizatoriams. Tikrai, gerbiamasis Jurgi, gal prisipažinsite.
PIRMININKAS. Daugiau kalbėti dėl motyvų negalima. (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti. Neištraukite kortelių.
Balsavimas atidedamas. Balsavo 50 Seimo narių.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Vėl kreipiuosi į gerbiamus valstiečius. Praeitą kadenciją iš Valstiečių partijos buvo viena atstovė – R. Baškienė. Tai ji buvo vienintelė, kuri tikrai nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad azartinių lošimų nėra prioritetiniai įstatymai ir negalima lengvinti sąlygų būtent žmonėms pelnytis iš žmonių priklausomybės. Ir tokį įspūdį susidarė žmonės apie valstiečius. Bet pasirodo, kai jūsų atėjo daugiau negu pusė šimto, jūs stojote po ta vėliava, tai jūsų nuostatos kitokios. Tai kas trukdo dėl tos smulkmenos, dėl šito termino, tikrai siekti kompromiso, nes jeigu jis dėl to, kad griežtintume, kad iš tikrųjų valstybės būtų kontrolė efektyvesnė, sutarkime dėl šito termino įrašo ir bus balsų skaičius.
Gerbiamieji, aš sakau, mes kalbame apie tai, nesutariame dėl įrašo termino. Ar sunku jums, gerbiami Seimo daugumos atstovai, išgirsti kitus Seimo narius, kad pasiektume kompromisą ir priimtume tikrai įstatymą, kuris būtų dar efektyvesnis?
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš apgailestauju, kad kai kurių Seimo narių buvo skelbiami klaidinimai, kad šiuo projektu neva siūlomi kažkokie sugriežtinimai. Pažiūrėkite į lyginamąjį variantą: šiuo projektu siūloma vienintelė nauja nuostata, vietoj 180 dienų – 45 dienos. Čia, matyt, Seimo nariai supainiojo su kai kuriais kitais projektais, kuriems esame ar pritarę, ar dar jų nesvarstę. Taigi nereikėtų klaidinti.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia buvo paminėtas žodis „efektyvumas“, priežiūros sistemos mechanizmai, priemonės ir įstatymai turi būti efektyvūs. Jeigu pasakyta, kad yra visos kitos priemonės, kurios užtikrina, kad pinigai nebūtų plaunami, o šita priemonė taikytina tik dėl patekimo ir naudojimosi lošimo kazino ar automatais jaunesnių žmonių, negu sukakę pilnametystės, arba tų, kurie nenori dalyvauti ir yra įsirašę į tam tikrus sąrašus, ir tam nereikia 180 dienų, tai jeigu tokių argumentų neužtenka ir čia implikacijų yra, kad kažkas užsiima neva lobizmu ir protegavimu lošimų industrijos, tai, kolegos, turėkite sąžinės kalbėti apie tokius dalykus, neturite jokių faktų ir įrodymų. Tai yra mažų mažiausiai demagogija.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro užsiimate būtent šituo, ne kažkuo kitu, nes tik palengvinate lošimo organizatoriams, o ne pasunkinate. Jūs atkreipkite dėmesį, kaip noriai bet koks verslas, bet koks, kad ir koks būtų, saugo mūsų duomenis, netgi visados įkyriai prašo sutikti dėl rinkodaros ir kitų tikslų, turėti kuo daugiau mūsų duomenų. Tik šituo atveju nenori saugoti mūsų duomenų nei kiek. Nori kuo trumpiau, kiek galima trumpiau. Jeigu galima ne 180 dienų, tai 45, o jeigu mes pasiūlytume savaitę, tai savaitę norėtų. Tai pagalvokite, kodėl taip yra.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
16.44 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, skelbiu klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1703(2). Biudžeto ir finansų komiteto išvadas pristato… Atsiprašau, pastraipsniui. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarti, nes jau šiuo metu yra nustatoma procentinė reikšmė, kuri yra skirta keliams nuo akcizo.
PIRMININKAS. Antra yra taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti, nes tai yra daugiau techninė – išbraukiami 2020 metai, nes įstatymas įsigalioja jau nuo 2020 metų.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
Seimo nario J. Razmos siūlymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – bendru sutarimu nepritarti, nes šis siūlymas pareikalautų 42 mln. eurų papildomų pinigų. Aišku, pati idėja nėra bloga, keliams reikia pinigų, bet reikia atsižvelgti ir į biudžeto galimybes.
PIRMININKAS. Seimo narys galėtų pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes matome, kaip pagal kelių būklę mes vis labiau atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Tikrai reikia grįžti prie buvusių finansavimo proporcijų. Priminsiu, kad anksčiau buvo ir 75 % akcizų nukreipiama Kelių priežiūros ir plėtros programai. Net sunkiausiais krizės laikais buvo 65 %, niekada nebuvo mažiau kaip 55 %. Dabar jūs norite skelbti kaip kažkokį ypatingą padidinimą nuo 48 iki 50 %. Tai tikrai yra menkas padidinimas.
Aš siūlau bent 55 %, tą buvusią minimaliausią ribą. Ji irgi nėra pakankama, bet bent jau šis tas. Ir atitinkamai 5 % žvyrkeliams asfaltuoti, o ne 2 %, kaip yra siūloma, nes su tais 2 % jūs nei kilometro žvyrkelio neišasfaltuosite kiekvienoje savivaldybėje. Padalinkite tą sumą iš 60 savivaldybių ir matysite. Mano pasiūlymą priėmus bent jau tas kilometras šiaip ne taip išeitų.
Kitų metų biudžeto projektas dar yra neapibrėžtas ir nereikėtų gąsdinti, kad ta suma sudaro 40 mln., kad tai neįmanoma. Aš manau, kad viskas įmanoma. Reikia galvoti apie naujus pajamų šaltinius kitiems metams ir ginti tą kelių finansavimo poreikį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl siūlymo. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiami valstiečiai, aš manau, kad mūsų kelių būklė nėra pati geriausia. Jeigu mes palygintume savo kaimynus lenkus, matytume, kaip jie sparčiai tiesia kelius. Mes gi per 30 nepriklausomybės metų sugebėjome pastatyti apie 30 kilometrų magistralės. Tai yra gėda nepriklausomai valstybei. Pažiūrėkite, kiek per 50 okupacijos metų okupantas pastatė magistralių. Mes esame laisva demokratinė valstybė, gauname subsidijas iš Europos Sąjungos ir faktiškai mūsų kelių statyba sustojo. Reikia tą pripažinti. O kada pabaigsime iki Lenkijos sienos? Dar 30 metų reikės su tokiu finansavimu!
Ir pritariu J. Razmai. Keliai yra valstybės veidas. Atvažiavęs žmogus į šalį pirmiausia mato, kokiais keliais jis važiuoja. Manyčiau, kad tie 5 % tikrai nėra labai daug. Ir net krizės sąlygomis, pritariu, buvo 65 % skiriama. Ir paskirtas naujas ministras pasakė, kad čia vyksta didelis pinigų plovimas, kad už tuos pačius pinigus mes padarysime dvigubai daugiau kelių. Tų darbų nematyti dvigubai daugiau, todėl tikrai raskime tas lėšas, ieškokime biudžete tų lėšų. O jeigu priimsime šitą įstatymą, šitą siūlymą, Vyriausybė turės pagalvoti per metus, kur surasti lėšų, kad tikrai ta kelių būklė Lietuvoje nors šiek tiek gerėtų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip, lengva būti geriems, populiariems, kai pinigai ne savi, o iš biudžeto – ir raskime, ir surasime, ar ne, bet reikia elgtis atsakingai. Taip, siūlymas, kuris įstatymo dabartiniame projekte suformuluotas, yra pamatuotas, o J. Razmos pareikalautų tų pinigų, kuriuos jie patys ir nubraukė iš biudžeto, siūlydami ir išreikalaudami iš Vyriausybės centrinio šildymo PVM lengvatą. Taigi ta suma atitinkama.
Mes siūlome didinti išlaidas, bet niekas nesiūlo didinti pajamų. Tai subalansuokime savo norus ir galimybes ir priimkime pamatuotus sprendimus, o šitam siūlymui siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Už – 47, prieš – 19, susilaikė 21. Siūlymui pritarta.
Dėl viso straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 23, susilaikė 12. Straipsniui pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Nuomonė už – J. Razma. Jurgi Razma, pasisakykite už. Gerbiamas Jurgi!
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš buvau, kaip matote, užsirašęs kalbėti už net galbūt ir nebūdamas didelis optimistas, kad bus pritarta mano pataisai. Vis dėlto gerai, kad yra suvokiama, jog tikrai reikia nedelsti ir didinti Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo apimtį. Tikrai nesigąsdinkime taip iš anksto, kai prieš akis dar visi metai diskutuoti dėl kokių nors mokestinių įplaukų padidinimo. Manau, tikrai galime rasti sprendimus.
Vis dėlto išlaikykime tą kryptį, kad reikia gelbėti Lietuvos kelius, nes kuo labiau uždelsime, tuo gelbėjimo kaštai bus didesni. Džiaugiuosi, kad yra bendras supratimas ir kad pozicija ir opozicija čia gali gana vieningai sutarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 1. Balsavimas atidedamas.
16.33 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo yra Seimo nario J. Varžgalio siūlymas, ir komiteto nuomonė pritarti, kad išbrauktume. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir lieka vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2260(2) priimtas. (Gongas)
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2863(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2863(2). Jokių pasiūlymų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų prieš užsirašė J. Razma. Jurgi, prašau pasisakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, mes tikrai čia užsiimame nerimtais dalykais. Sugalvojo komiteto pirmininkas, kad reikia jam čia gražesnio Energetikos komiteto pavadinimo, ir keisdamas tą pavadinimą net įžengia, man atrodo, į Aplinkos apsaugos komiteto darbą. Manau, tikrai Energetikos komisijos pavadinimas jau yra nusistovėjęs, yra gana daug problemų toje srityje, tad nereikėtų čia ieškoti dar naujų erdvių. Duok Dieve, kad komisija tikrai rastų laiko apsvarstyti klausimus, kurie energetikos srityje vis iškyla, ir jų tikrai bus. Aš kviečiu nepritarti pavadinimo koregavimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nepritariu kolegos pono J. Razmos išsakytai nuomonei ir manau, kad Energetikos komitetas turėtų būti, nes tai išties yra viena iš svarbiausių sričių šiandieną. Pavadinimo išplėtimas nieko nereiškia, bet suteikti komisijos svarbos lygmenį parlamente, aš manau, yra per žema komisijai, ir tai turėtų būti bent jau lygmuo komiteto, kuris svarstytų energetikos klausimus. Kaip matome, didžiausia našta – energetinis skurdas, sinchronizacija su Europos tinklais išties yra labai svarbi sritis. Kaip atsirado Energetikos ministerija, taip ir Energetikos komitetas turėtų atsirasti. O čia tiktai vienas žingsnelis link to, keičiant pavadinimą ir išplečiant funkcijas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Čia su asmeninėmis ambicijomis nieko bendro neturi. Sekame tas tendencijas, kurios yra ir Vakarų pasaulyje, ypač Europoje, kur klimato kaitos, energetikos ir visos kitos susijusios komunalinio ūkio problemos yra sprendžiamos holistiškai, o ne tik imant energetiką kaip tokią. Čia turbūt tų pavyzdžių yra aibė. Jau daugelis šalių, ir jų vis daugėja, kai energetikos ministerijos virsta aplinkos ir energetikos arba klimato kaitos ir energetikos ministerijomis, nes visi jaučia ir žino, kad ta problematika turi būti holistiškai, horizontaliai, sprendžiama ir nagrinėjama. Lygiai taip pat nuo kitų metų pradėsime rengti bendrus integruotus klimato kaitos ir energetikos planus ir raportuosime Briuseliui.
Kitaip sakant, čia yra pasisakymas už holistinį požiūrį, už horizontalų požiūrį į mūsų raidą, ypač žiūrint iš energetikos pusės. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu tas gudrus žodis „holistinis“ čia būtų, tai tada jau niekur nesidėčiau, tikrai turėčiau pritarti, bet jo kažkaip nėra. O kas jums trukdo holistiškai ar analitiškai, ar sinkretiškai, kaip tik norite, žiūrėkite, jau čia paradigmą jūs kaip norite nusistatykite. Kas jums trukdo? Bet jeigu žurnalistai nori surasti argumentų ir pavyzdžių, o dabar apie tai daug rašo, kad mes priimame begalę niekam nereikalingų, tuščių įstatymų ir čia vien tiktai orą gadiname, atsiprašau, nereikalingais sprendimais, – tai čia vienas pavyzdys.
PIRMININKAS. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis sprendimas nebuvo priimamas greitai. Nors tai tik nutarimas, bet mes stengėmės įtikinti visus, taip pat ir opoziciją, labai išsamiai diskutavome ir Ekonomikos komitete, ir mūsų Energetikos komisijoje.
Aš tik noriu pranešti gerbiamiems konservatoriams, šios idėjos aršus šalininkas jau šiandien yra jūsų kandidatas į Vilniaus metus – D. Kreivys. Jis labai aiškiai pasisako už šios komisijos pavadinimo keitimą, už žodžio „darnos“ integravimą. Kodėl? Todėl, kad jis puikiai supranta, kad mes turime suderinti begales įvairiausių valstybės strategijų. Kaip tik pirmadienį renkasi Valstybės pažangos taryba, mes turime priimti čia, Seime, naujo Lietuvos bendrojo plano koncepciją, kurioje turi sugulti daugelis valstybinių strategijų. Vienos kitoms prieštarauja, mes turime jas suderinti. Daugelis tų strategijų yra jūsų rašytos, ir labai gerai, kad jos egzistuoja.
Padarykime vieną darbą kartu, suderinkime pagrindines valstybės strategijas, o tam Seime reikėtų tokios, na, pagalbinės grupės, tokios nuolatinės komisijos, kuri sužiūrėtų tuos klausimus. Kaip minėjau, prieš mus yra bendrojo plano tvirtinimas, taip pat pagrindinių reformų plano projektai, rengiami Finansų ministerijoje. Padarykime tą darbą, kuris galbūt yra mažai žinomas žmonėms, bet labai reikalingas – vardan tos Lietuvos, labai prašau, balsuokite už.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). D. Kreivys yra mūsų draugas, bet tiesa svarbiau, žinot, yra taip. Šiuo atveju suprantu, kad kol nepakeičiame komisijos pavadinimo, dirbti negalima. Mes galėsime taip dar pasiūlyti, pavyzdžiui, kad ir koks nors Švietimo komitetas vadintųsi Švietimo ir transcendentinės apercepcijos vienumo komitetas. Taip supratimas, pagal Kantą, vyksta. Gal neužsiiminėkime tokiomis kvailystėmis. Man atrodo, kad Energetikos komisija gali visiškai dirbti, ir jeigu mes pradėsime tuos visus kaitaliojimus, tai čia tik atidarysime Pandoros skrynią, kuri niekados ir nesibaigs. Todėl aš ir siūlau balsuoti šį kartą prieš ir neleisti, kad tokie dalykai taptų parazituojantys, kaip dabar siūloma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 66, prieš – 8, susilaikė 23. Nutarimui (projektas Nr. XIIIP-2863(2) pritarta. Jis priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jūs atradote naują erdvę veiklai šalia visokiausių profesinių švenčių sureikšminimo ir į įstatymą įrašinėjimo. Aš siūlyčiau dabar peržiūrėti visų komitetų, komisijų ir ministerijų pavadinimus. Ten tikrai trūksta būdvardžių.
Na, dabar kaip galima apsieti su Kaimo reikalų komitetu? Tvaraus kaimo ten turi būti. Tvaraus! Šeimos – darnios šeimos! Mums ne Šeimos reikia komisijos, o Darnios šeimos komisijos. Surašykime visus reikiamus būdvardžius visur, nes dabar be būdvardžių negalima apsieiti.
17.04 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Darbotvarkės klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2). Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau, mieli kolegos, paprašyti pusės valandos pertraukos. (Šurmulys salėje) Tiesiog gavome daug ir anglų kalba įvairių tekstų iš institucijų, paskaitysime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime… Dar matau G. Landsbergis. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties jau nebejuokinga darosi klausytis A. Širinskienės nuolatinio veblenimo per šoninį mikrofoną apie norėjimą įsigilinti giliau į įstatymo projektą, kurį patys parengė. Tiesą sakant, kurį parengė pati. Žiūrėkite, kolegos, aš siūlau nežaisti šito žaidimo, pristatykite projektą, balsuojame dabar ir žiūrėsime, kur toliau eina, nes tas jūsų melas, apsimetinėjimas ir intrigėlės iš tikrųjų neprideda garbingumo Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išsakytos pozicijos, nutraukiu asmeninę diskusiją. Kviečiu balsuoti dėl pasiūlymo dėl pusės valandos pertraukos.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 52, prieš – 33, susilaikė 6. Pertraukai pritarta.
17.05 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3143 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3143. Prašom. Pateikimas. Pristatykite, Vytautai. (Balsai salėje) Jau paskelbiau. (Balsai salėje) Jau paskelbiau ir prašau pristatyti. Ar jūs dėl šito klausimo? Dėl šito klausimo. Prašom, G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes reikia įsigilinti į projektą, gal angliškai gausime kokių nors pastabų. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlymas yra. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 39, prieš – 43, susilaikė 8. Pertraukai pritarta. (Balsas salėje: „Sekantis.“) Ne sekantis, o kitas reikia sakyti.
17.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924(3). Į tribūną kviečiu G. Kindurį.
Dėl vedimo tvarkos? Prašom. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Mes iš tikrųjų matome, kad gerbiama komiteto pirmininkė nesigilina į angliškai pateiktas pastabas, turėdama ne taip daug laiko – 27 minutes. Mes irgi, kadangi reikia ir mums įsigilinti vėl į naujas pastabas, prašome frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kad vienas ponas nori savo vaikų darželio mentalitetą perkelti į plenarinių posėdžių salę. Bet man tikrai yra apgailėtina… (Balsas salėje) Parodykite vieną kartą kultūros. Yra apgailėtina, nes jūs rizikuojate valstybės žvalgyba, ką tik sustabdę Valstybės žvalgybos įstatymo priėmimą, jūs rizikuojate pareigūnų saugumu, rengiate patyčias. Tiesiog, žinote, kolegos, tikrai nėra vaikų darželis vienos karalienės vardu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau pono G. Landsbergio paklausti, ką jis ten daro abi rankas į kelnių kišenes susikišęs? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, ką šiandien padarė ponas G. Landsbergis. Aš manau, D. Mockus galės kelti šampano taurę, gal padėkoti jums, ponas Landsbergi. Kai Lietuvos žvalgybos pareigūnai yra persekiojami teismuose (taip pat ir Liberalų partijos) dėl tarnybinės veiklos, jūs lengva ranka dėl savo tikrai vaikiškų ambicijų, prieš tai, aišku, lyg ir rūpėjo jums nacionalinis saugumas, paėmėte ir išmetėte įstatymą, kurio mes, tiesą sakant, dabar jau negalėsime priimti. Tiesą sakant, tai labai naudinga šitam koncernui, kuris iš tikrųjų kišasi į politinius procesus, kuris kvietėsi ir jus. Šiandien tikrai ponas D. Mockus galės išgerti šampano. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, iš eilės visiems duosiu pasisakyti. Pirmas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, konservatoriai dar kartą parodė tikrą savo veidą. Be abejonės, vaikščiojo pas gerbiamąjį D. Mockų ir ponas G. Landsbergis. Jis iš pradžių melavo, sakė, tik vieną kartą buvo. Bet geriau pamąstęs prisiminė, kad buvo daugiau kartų. Tik labai keista, kad vaikščiojo ir liberalai ir prašė nuolaidų, kai transliuojami jų reklaminiai klipai ir panašiai, tai jiems už tai buvo iškelta byla. O konservatoriams nieko, bylos nėra. Man atrodo, jie dėl to ir tarnauja A. Mockui. Šiandien akivaizdžiai tą pamatėme, nes pradėta partija.
PIRMININKAS. Kadangi Gabrieliaus pavardė buvo paminėta, prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamą V. Baką. Išties įsigilinimui ne taip daug reikia. Įsigilinsime iki rytojaus, bus galimybė pabalsuoti, aš tikrai įsivaizduoju, kad čia niekas nesugrius. Ir lygiai taip pat, gerbiamas Vytautai, jūs turėtumėte ginti ne tik tai, kas jums aktualu, bet ir žodžio laisvę, kurią jūsų kolegė A. Širinskienė kartu su R. Karbauskiu pasiryžę sumindyti. Ir jeigu šie klausimai jūsų sąmonėje ir moralinėje visoje jūsų stratosferoje nedera kartu, tad atleiskite, yra žmonių, kurie sugeba tai suderinti. Jeigu mes galime balsuoti ir dėl vieno, tai balsuokime ir dėl kito klausimo.
Mano siūlymas buvo jums nepalaikyti A. Širinskienės nesąmoningos pertraukos, kuri buvo akivaizdžiai dėl melagingų priežasčių, nes mes matome, kad ji į nieką nesigilina, jokių pastabų neskaito, tai buvo paprasčiausias politinis žaidimėlis. Aš norėčiau, kad jūs, būdamas sąžiningas žmogus, lygiai tokiu pačiu būdu įvertintumėte ir tą žmogų, kuris už jūsų nugaros stovi ir kliedesius šneka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš norėjau dar sakyti, kad nelabai suprantu, ką mano ponas, kurio pavardės nenoriu minėti, tas ponas, kuris labai dažnai keičia pozicijas ir, kiek suprantu, mėgsta šampaną, tai noriu sakyti, kad gilintis į klausimus yra labai normalu, jeigu norime įsigilinti. O jeigu dauguma pradeda žaidimus, pradeda šlykščiai žaisti ir didžiuotis tuo, kad jūs žaidžiate šlykščiai, tai mes, kaip opozicija, naudojamės kažkokiomis priemonėmis, kad jūs atsikvošėtumėte. Nenorite, neatsikvošėkite, bet žinokite, kad tikrai jūs taip artėjate prie savo pabaigos labai labai greitai. (Triukšmas salėje: „Ooo!“)
PIRMININKAS. Vytautas buvo paminėtas, tai prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš tik noriu, kad būtų fiksuojama, nepaisant dabar pono G. Landsbergio ir pono A. Navicko išsisukinėjimų, kad šiandien jūs priėmėte dar vieną sprendimą, naudingą išskirtinai vienam koncernui, tam, į kurį vaikščiojo kai kurie iš jūsų žmonių prieš rinkimus. Tai dar vienas jūsų indėlis, kuris yra naudingas išskirtinai žmonėms, kurie kišasi į politinius procesus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nutraukiu debatus asmeninėmis temomis. Kviečiu balsuoti dėl pertraukos, kurią pasiūlė gerbiamas G. Landsbergis.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 34, prieš – 41, susilaikė 10. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321, 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834 (svarstymas)
Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2834 svarstymas. (Balsai salėje) Projektas Nr. XIIIP-2834. Čia tas, kur siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kviečiu G. Kindurį.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į tai, kad aktualios projektu siūlomos nuostatos yra išdėstytos komiteto patobulintame Vietos savivaldos įstatymo projekte Nr. XIIIP-1924(3), o siūlomos nuostatos dėl gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės… (Triukšmas salėje) reikalus, tobulintos pagal gautus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū, pritarta.
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio pirmajai daliai ir 59 straipsnio ketvirtajai daliai ir 128 straipsnio antrajai daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140(2) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio pirmajai daliai ir 59 straipsnio ketvirtajai daliai ir 128 straipsnio antrajai daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, kolegos, yra didžiulės apimties aktas, kurį svarstome skubos tvarka, ypatingos skubos tvarka. Jis buvo neseniai registruotas. Dar prašyčiau pusvalandžio peržiūrėti, ar komitetas nepaliko kokių nors netikslumų.
PIRMININKAS. Siūloma pertrauka. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti šiuo referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui arba įgalioti tai atlikti kitas institucijas“ projektas Nr. XIIIP-3124(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projektas Nr. XIIIP-3124. Prašau A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Po komiteto posėdžio Seimo narys J. Razma registravo pasiūlymą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Referendumo įstatymui ir galimai Konstitucijai. Norėtume dar paanalizuoti, kaip toks pasiūlymas galėjo atsirasti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašymas teisėtas. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl pusvalandžio pertraukos.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 49, prieš – 26, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. Pusės valandos pertrauka.
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(3). Į tribūną kviečiu R. J. Dagį, kuris pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
Dėl vedimo tvarkos norite? Dėl šio klausimo? E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dabar aš jau Liberalų frakcijos vardu prašau pertraukos. Nepatinka man tas projektas, tikrai turime įsigilinti. Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Kviečiu balsuoti kolegas dėl šio siūlymo, dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 28, prieš – 45, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3029 (pateikimas)
Toliau rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3029. Pateikimas. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Prašau į tribūną pristatyti savo projektą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Čia nuostatai. Čia dėl įtraukimo, taip? Aš noriu pristatyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatus. Komisija svarstė šituos nuostatus ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia pateikimas?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Įtraukti į darbotvarkę. Tai čia pateikimas yra nuostatų. Nuostatai yra… Kadangi jūs žinote, kad yra dvi komisijos sujungtos į vieną, tai būtent nuostatai apima ankstesnių komisijų veiklos tiek objektus, tiek paskirtis, funkcijas, komisijos teises. Iš Laisvės kovų komisijos toliau funkcionuoja visuomeninė taryba. Tai yra tipiški nuostatai, kurie būdingi Seimo komisijoms.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių. Papildomų gal niekas nieko nesiūlo? Nesiūlo. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2951 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2951. Pranešėjas – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Čia labai paprastas pateikimas, nes Seimo sprendimu sujungtos komisijos. Tai visiškai normalu, kad prieš tai galiojusios komisijos nuostatai turėtų automatiškai netekti galios. Tam turi būti Seimo patvirtinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti ir motyvuoti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. XIII-682 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2952 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. XIII-682 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-2952. A. Gumuliauskas. Prašom pristatyti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia ta pati istorija. Valstybės istorinės atminties komisijos jau nebėra, ir, be abejonės, yra techninis klausimas, kurį mes turime atlikti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvuoti niekas neužsirašė. Galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2952) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas.
Prašau. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau grįžti prie LRT klausimo, nes praėjo pusvalandis, o A. Širinskienė, matyt, jau į viską įsigilino, angliškai išsivertė, ką reikėjo.
PIRMININKAS. Gal galite pagrįsti savo pasakymą, kad praėjo pusvalandis? Pagal laikrodį turėtų būti 35 minutės, ne 26. (Šurmulys salėje)
Toliau pagal darbotvarkę projektas Nr. XIIIP-1752, bet nematau pranešėjos A. Maldeikienės. Galime kitą klausimą svarstyti.
17.26 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-985 (svarstymas)
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-985. Pranešėjas – K. Mažeika. Atsiprašau, jis pristatys mums išvadą savo komiteto. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komiteto sprendimas – vadovaujantis Seimo statuto 150 straipsniu grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti šiam siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3088 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3088. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, išties labai greitai, labai trumpai ir aiškiai dėl Neįgaliųjų teisių komisijos, kuri išsirinko pirmininko pavaduotoją. Prašau patvirtinti Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotoją J. Džiugelį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3088) priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3090 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3090. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Europos reikalų komitetas prašo sumažinti iš 25 į 24 narių skaičių. Kitu nutarimu paaiškinsime, kodėl.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl viso.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3090) priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3089 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3089. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). V. Bukauskas norėtų užsiimti jau kitomis veiklomis ir dirbti kituose komitetuose, skirti kitiems komitetams daugiau dėmesio, todėl iš Europos reikalų komiteto prašo išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3089) priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-1648 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3152 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-1648 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3152.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, yra siūloma Istorinės atminties komisijos narių skaičių iš 17 sumažinti iki 16, vienu mažiau, ir išbraukti iš šios komisijos A. Gelūną jam pačiam pageidaujant.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3152) priimtas. (Gongas)
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3153 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3153.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija daro keitimą šioje Tarpparlamentinėje Sąjungoje – vietoje A. Norkienės siūlo įrašyti J. Jarutį. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimas. Yra vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso. Minutėlę. Dabar, prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3154 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3154. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Liberalų sąjūdžio frakcija teikia A. Gelūno kandidatūrą Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Siūlome tam ir pritarti, išbraukiant A. Armonaitę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3155 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3155.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, pavaduojantys jus komitetuose. Frakcijų teikimai. Štai Audito komitete P. Gražulį pavaduoja J. Džiugelis, A. Armonaitę pavaduoja M. Adomėnas Europos reikalų komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete V. Rastenį – G. Kindurys. Teisės ir teisėtvarkos komitete A. Norkienę pavaduotų V. Ačienė, Užsienio reikalų komitete A. Armonaitę – G. Steponavičius. Išbraukiama iš Žmogaus teisių komitete pavaduojančiųjų V. Čmilytę-Nielsen A. Armonaitė, lieka V. Gailius. Prašau pritarti ir dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas nėra užsirašęs. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Iš viso šeši straipsniai.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.39 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010 (pateikimo tęsinys)
Pasižiūrime į laikrodį, pusvalandis jau praėjo, galime grįžti prie 2-12 klausimo – tai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2). Pranešėjas – R. Karbauskis. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
Pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui J. Liesiui. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Teikiamu įstatymo projektu siekiama didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų įtakos, jo atvirumą ir atsakomybę visuomenei, užtikrinti pastovų išorinį auditavimą, tobulinti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį bei savireguliacijos mechanizmą.
PIRMININKAS. Jūsų užsirašė klausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Ramūnai, jūsų, kaip frakcijos pirmininko, turiu atsiprašyti. Prieš pietų pertrauką pasakiau, kad pusė Seimo nusispjauna į Konstituciją. Tai turėčiau pasitaisyti ir pasakyti: bemaž pusė Seimo bemaž nusispjauna į Konstituciją.
Dabar mano klausimas. Jūs, ruošdamas šį projektą, turite žinoti 2006 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl LRT valdymo struktūros, kurios subalansuota situacija dabar kaip tik užtikrina nepriklausomumą. Tai vienas klausimas, susijęs su Konstitucijos gerbimu.
Ir kitas klausimas. Žinote, kad dabar yra Seimo narių grupės kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kodėl jūs nenorite sulaukti Konstitucinio Teismo išvados, o skubate teikti šitą projektą dabar?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kiek man suprantama, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra dėl sudarytos Seimo komisijos, ne dėl įstatymo projekto. O atsakydamas į klausimą, ar prieštarauja tai, kas yra pateikta, kokiam nors Konstitucinio Teismo išaiškinimui, – ne, neprieštarauja.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi turėjote laiko įsigilinti per paimtas pertraukas į angliškai pateiktus dokumentus, tai mano klausimas būtų apie Europos transliuotojų sąjungos atsakymą, kurį ji atsiuntė į jūsų keipimąsi ir kuriame aiškiai sakoma, kad šis įstatymo projektas statomas šiek tiek ne ant tų pamatų, kaip turėtų būti, kad daugiausia yra remiamasi Seimo tyrimo išvadomis ir tuo tarpu pats Seimas nėra pritaręs toms išvadoms. Galų gale dėl tų pačių išvadų, dėl tyrimo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir buvo apsispręsta nelaukti to Konstitucinio Teismo atsakymo, ar tas tyrimas buvo apskritai teisėtas. Viskas daroma skubos tvarka, o Europos transliuotojų sąjunga rekomenduoja vis dėlto pradėti plačias diskusijas su visuomene ir su ekspertais ir atrasti patį teisingiausią modelį neskubant. Kodėl buvo nuspręsta taip?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausias dalykas, kad pradėtume diskusijas, jūs puikiai žinote, kolege, mes jas pradedame tada, kada įstatymo projektas pateikiamas. Yra viešieji klausymai, yra diskusijos, yra ir šiuo klausimu, kadangi tai liečia mūsų nacionalinį transliuotoją. Be abejo, diskusija bus plati, didelė ir ilga. Aš šiandien girdžiu siūlymų nepateikti įstatymo projekto, bet vykdyti diskusijas. Nelabai suprantu, kodėl reikia nepateikti įstatymo projekto, o vykdyti diskusijas, nes nėra dėl ko vykdyti, nėra objekto, arba, kitaip sakant, nėra įstatymo projekto, kurio atžvilgiu mes diskusijas turėtume vykdyti.
Manau, kad viskas yra labai logiška, niekas niekur neskuba, įstatymo projekto skubos tvarka niekas nežada svarstyti ir priimti. Įstatymo projektas labai svarbus, mes gauname laiškų iš įvairių institucijų, kurios pažymi, kad kai kurie siūlymai dėl įstatymo projekto yra labai reikalingi, ombudsmeno tarnybos ir taip toliau. Atitinkamai išsiųsta dabar yra, jeigu neklystu, į apie 170 suinteresuotų mums padėti šalių, atitinkamai tai yra įstaigos, taip įvardinsiu, įvairiose Europos Sąjungos šalyse. Mes atsakymus, matyt, gausime. Labai džiugina tai, kad kai kurios institucijos jau greitai atsakė. Tikiuosi, mes kartu skaitysime tuos tekstus, vertinsime ir geriausią europinę praktiką panaudosime tam, kad turėtume patį geriausią Lietuvoje nacionalinio transliuotojo įstatymą.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamas prelegente, neseniai nuskambėjo tokia naujiena, kad Lietuvos patrauklumas investuotojams yra pats žemiausias per trejus metus. Ar nemanote, kad tokios žinutės, kai mūsų politikai kišasi į žiniasklaidos reguliavimą, Seime kuriamos politinės komisijos, ir sustiprina tą negatyvią žinutę, ir apskritai sudaro neigiamą įvaizdį apie mūsų valstybę?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, aš turėjau vakar galimybę pažiūrėti pasaulio laisvės indeksą, yra toks pasaulio laisvės indeksas ir žodžio laisvei vertinti. Tai mūsų, Lietuvos, 2017 metų vertinimai, būtent 2017 metų, yra geresni negu Jungtinių Amerikos Valstijų. Jie nė kiek nemažėjo. Tai yra vertinimas iš šalies.
Jeigu kalbėtume apie investicijas, mes turime tai, ką jūs paminėjote, vertinimą iš šalies, bet investicijų mastas yra didžiulis ir jis yra didėjantis. Taigi sunku pasakyti… Vienu ar kitu atveju galime rasti argumentus, kad, sakykim, kažkas kažko nemato, kažkas kažko neįvertina, bet iš tikrųjų investicijos į Lietuvą tik didėja.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėjau jūsų paprašyti. Galbūt galėtumėte paprastais žodžiais pasakyti, kas iš tikrųjų negerai su LRT? Jūs klausote Lietuvos radiją, žiūrite Lietuvos televizijos kanalus, skaitote galbūt LRT.lt portalą. Kas yra negerai, kad reikia keisti? Be abarakadabrų, ombudsmenų, valdymo organų. Kas iš tikrųjų yra negerai jums, kai jūs žiūrite, klausote ir skaitote LRT kuriamą turinį, kas yra negerai, kad dabar reikia kažką keisti?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš nežinau, kolega, ar jūs iš tikrųjų esate perskaitęs Seimo sudarytos komisijos dėl LRT finansinio tyrimo ataskaitą? Jeigu būtumėte ją visą skaitęs, tai tikriausiai man šito klausimo neužduotumėte. Bet manau, kad jūs jos neskaitėte, nes tos klišės, kurios pilasi jau nuo tos komisijos darbo išvados svarstymo (tas tęsiasi ir dabar), rodo, kad jūs tiesiog neskaitėte. Dėl to aš siūlyčiau tą padaryti, perskaityti. Aš tik noriu jums pasakyti kaip pavyzdį. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad daugiau negu 23 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų pažeidimų buvo LRT darbo praktikoje. Galiu vardinti toliau. Specialiųjų tyrimų tarnyba neigiamai įvertino programų pirkimo procedūras ir taip toliau. Labai daug medžiagos, aš neatpasakosiu jos.
Jeigu kalbėtume apie įstatymo projektą, čia kalbama apie tas pataisas, kurios padėtų sutvarkyti valdymo modelį taip, šiuo atveju vienas iš pasiūlymų, kad generalinis direktorius vienasmeniškai nebūtų atsakingas už viską toje institucijoje, kad būtų valdyba. Tai yra normalus pasiūlymas ir, man atrodo, prieš jį pasisakančių nėra. Buvo kalbama apie tai, kad bus politizuotas tas veiksmas, bet siūlymai, kurie yra įstatymo projekte, sako apie tai, kad jokio politikų kišimosi į tą procesą negali būti ir nebus. Tai yra įstatymo projekto dalis. Yra kalbama apie tai, kad LRT tarybos sudarymo tvarka būtų keičiama, kad ne po keturis Seimas ir prezidentūra siūlytų būsimus tarybos narius, o po du, o keturi nauji tarybos nariai būtų skiriami universitetų. Visa tai yra projekte.
Aš nežinau, jeigu mes kalbėtume konkrečiai apie įstatymo projektą, jeigu jūs jį skaitėte, tai tokiu atveju man norėtųsi, kad kolegos užduotų klausimus, kas įstatymo projekte jums atrodo ne taip, ir aš atsakysiu į tai, kodėl vienas ar kitas siūlymas įstatymo projekte toks, bet viešojoje erdvėje, sakau, šnekama visiškai ne apie įstatymo projektą, o apie kažkokius neva mūsų ketinimus politizuoti Lietuvos nacionalinį transliuotoją. Tokių ketinimų nėra, reikia skaityti įstatymo projektą. Ten nėra nei mažiausiosios minties ką nors politizuoti, kaip tik – depolitizuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Europos transliuotojų sąjunga, Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centras ir Europos žurnalistų federacija yra išplatinę pranešimus ir ragina ir jus asmeniškai, ir visus Lietuvos valstybės vadovus užtikrinti LRT nepriklausomumą ir atsisakyti iniciatyvų, kurios gali kenkti žodžio laisvei. Supraskime, pavyzdžiui, šiai iniciatyvai arba tokioms, kokias mes matėme praeitais metais, kai startavo Seimo tyrimo komisija dėl LRT.
Mano klausimas dėl šio įstatymo turinio. Iš jo yra iki šiol neaišku, ar sutaps valdybos ir tarybos narių kadencijos su politiniais ciklais, nes tai, ką jūs siūlėte tyrimo išvadų dalyje, kuri buvo atmesta, buvo akivaizdu, kad sutaps, tačiau iš jūsų siūlomo įstatymo projekto iki galo nėra aišku. Ar galėtumėte paplėtoti tai?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolege, jūs tikriausiai suprantate, kad mes kalbame dabar apie įstatymo projektą, o ne apie komisijos darbo išvadas. Teisingai. Šitoje situacijoje reikia pasakyti, kad įstatymo projekte nėra jokių siūlymų, kuriuos jūs anksčiau vertinote kaip komisijos siūlymus. Ir įstatymo projektas tam ir yra pateiktas, kad iš tikrųjų mes po bendro šnekėjimosi ir, sakykim, vertinimų galėtume sutvarkyti. Aš jums tik pasakysiu tokį faktą: Teisės departamentas, vertindamas įstatymo projektą, rado ir pateikė nemažai pasiūlymų. 15 iš jų yra dėl dabartinio įstatymo projekto teksto – dabartinio įstatymo projekto. Jūs viešojoje erdvėje komentavote, kad, pavyzdžiui, Kultūros komitetas turi sušaukti pirmąjį posėdį. Žinote, kad tai yra buvusio, dabar galiojančio įstatymo projekto formuluotės, ir jūs jas labai kritikavote.
Bet kokiu atveju, jeigu žiūrėtume Teisės departamento išvadas, turėtume tą įstatymą vis tiek peržiūrėti, nes jau labai geras darbas padarytas. Teisės departamentas labai išsamiai padirbėjo ir aš labai dėkingas Teisės departamentui už pastabas, nes iš tikrųjų į daugumą jų reikia atsižvelgti. Aišku, įstatymą reikia tobulinti, vėlgi, sakau, skubos nėra. Mes tikrai kartu padarysime viską, kad LRT įstatymas būtų tobulas jums padedant.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, rengti visą įstatymo projektą nėra toks paprastas dalykas Seimo nariams, kurie vis dėlto nėra atskirų sričių specialistai, šiuo atveju ypač tokių sričių, kurios paliečia nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo momentus. Jūs nurodote, kad autoriai yra tik ten pasirašę Seimo nariai. Gal vis dėlto čia dalyvavo daugiau asmenų ir jūs juos galite įvardyti, kas prisidėjo prie projekto rengimo? Ar buvo kokių nors ekspertų išvadų prašyta ir jomis pasinaudota rengiant projektą? Gal galite tuos dalykus pasakyti?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, galiu užtikrinti, kad jis rengtas Seimo narių, mūsų kolegų. Ir kitas dalykas, kad mes jūsų… Aš irgi net anksčiau… kaip ir skaitėme jūsų mintis, kreipėmės į įvairias Europos Sąjungos institucijas, parlamentus, į transliuotojų asociacijas ir taip toliau, būtent sakydami, kad mes norime jų pasiūlymų, jų vertinimų, išsiųstas visas išverstas įstatymo projektas. (Balsai salėje) Ne, tada, kai jūs sakėte šioje salėje, jau buvo tai padaryta. Aš jums minėjau net skaičių, kai pristatėme išvadą. Aš džiaugiuosi, kad mūsų mintys sutampa.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti laikas baigėsi. Ar mes pratęsime klausimus, ar baigiame? (Balsai salėje) Motyvai. Prašom. Gerai, ačiū. Motyvai už – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, LRT įstatymas apaugo labai daug mitų. Mes išgirstame vieną dieną pasaką, kad ombudsmenas politizuos, nes neva tai bus atskira institucija, kuri vos neužvaldys LRT. Bet įstatymo realybė yra ta, kad ombudsmenas yra pareigybė, beje, pačios direktorės prašymu atsiradęs įstatymo projekte, kai mes dar su ja diskutavome, kai veikė laikinoji komisija. Lygiai taip pat yra daug mitų, kad bus politizuota LRT. Aš sunkiai įsivaizduoju, kur yra politizavimas, jeigu netgi keturios vietos iš tarybos yra atiduodamos ne Prezidento, ne Seimo deleguotiems asmenims, tačiau yra atiduodamos mokslo bendruomenei. Jūs ką tik prieš porą valandų verkėte, kad mes nežiūrime į ekspertus – mes atiduodame ekspertams, mokslininkams, kurie atlieka, vykdo žurnalistikos studijas, keturias vietas, pasakydami, kad politikai tikrai neturėtų tokiu mastu kaip dabar kištis į valdymą, skirdami net aštuonis žmones. Tai tikrai nesuvokiama ir tikrai neatitinka jokių rekomendacijų. Tačiau kai jūs matote, kad yra skiriami ekspertai, jūs vėl verkiate, kad yra politizavimas.
Man lygiai taip pat nesuvokiama, kuo yra blogas valdybos atsiradimas ir tam tikrų galių ir galimybių, kvalifikacijos nustatymas tiems žmonėms, nes iš tiesų būnant komisijoje buvo apgailėtina klausytis buvusio pirmininko, kuris aiškino, kad nemoka skaityti biudžeto, nes yra humanitaras. Tai aš tikrai manyčiau, kad daugelį problemų šitas projektas padės išspręsti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš manau, kad šitas projektas yra ne kas kita kaip asmeninė R. Karbauskio ir A. Širinskienės ambicija, įsižeidus ant tų Seimo narių, kurie atmetė politizuoto tyrimo dėl LRT išvadas.
Dabar pagrindinė kritika dėl šio įstatymo projekto. Yra keletas esminių dalykų, į kuriuos aš vis dėlto siūlau atkreipti dėmesį. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma įsteigti naują LRT neva priežiūros ombudsmeno pareigybę, kurios teisinis statusas yra visiškai neaiškus. Viena vertus, tai yra pareigūnas, kuriam žmonės galės rašyti skundus, kita vertus, tai yra naujas dar vienas, jau, beje, trečias pareigūnas, kuris turėtų reguliuoti LRT veiklą. Aš noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje vis dar yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija su savo funkcijomis ir žurnalistų etikos inspektorius, kurie vis dėlto ir reguliuoja žiniasklaidą Lietuvoje.
Antras dalykas ir, man atrodo, labai svarbus, kad yra steigiama valdyba ir taryba. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie žmonės, kokie reikalavimai bus teikiami šitiems žmonėms. Tai yra labai siauri reikalavimai. Ir pagrindinis kriterijus yra, ar tie žmonės penkerius metus, ombudsmeno atveju dešimt metų, dirbo pagal specialybę. Kai visas pasaulis eina tarpdiscipliniškumo, įvairiapusiškumo patirties keliu, Lietuvoje į nacionalinį įstatymą, it tai būtų kažkoks darbo skelbimas, yra parašoma, kad žmogus turi turėti socialinių mokslų krypties diplomą ir penkerius metus darbo patirties pagal specialybę. Aš manau, kad tai yra netgi tam tikra teisėkūros gėda, nes tokius reikalavimus galima sureguliuoti kitais, žemesniais, dokumentais.
PIRMININKAS. Laikas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Balsuokime prieš, nes iš tikrųjų atveriame kelią dar vienai politinei įtakai nacionalinio transliuotojo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V. Ąžuolas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 88 Seimo nariai: už – 50, prieš – 36, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Sekundėlę, tuoj.
Kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Prašau. A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kaip ir A. Armonaitė sakė, mes čia dabar turime dalyvauti ne kur nors kitur, o tenkinti asmenines ambicijas. Ką parodė ir atliktas tyrimas, ir Seimo atmestos komisijos išvados, iš esmės LRT darbas nėra toks blogas, kad reikėtų kardinaliai keisti įstatymą. Bet kadangi yra užgautos ambicijos, surašytas įstatymas, kuris nelabai daug ką nors sprendžia, tik gali sukelti daug sumaišties, tai dabar turėsime vargti su tuo įstatymu. Iki šiol visuose Seimuose, ar mūsų valdomuose, ar socialdemokratų, LRT klausimai būdavo svarstomi plačiai, išsamiai, siekiant kiek galima platesnio sutarimo, iš tikrųjų ieškant reikalingų įstatymo pataisų. Dabar pasirinktas kelias, kad viena frakcija surašė savo pageidavimus, savo ambicijas, ir dabar mes būsime tokio proceso įkaitai. Prieš dieną mes keliese, su A. Navicku, su A. Armonaite, ji šiek tiek su išlygomis, dar su kitais kolegomis, įregistravome kitą įstatymo projektą, alternatyvų. Jeigu jau yra toks didelis noras taisyti įstatymą, tai mes siūlome sekti geriausiu pavyzdžiu, o geriausias pavyzdys yra BBC įstatymas. Noriu priminti, kad BBC yra valdoma labai panašios tarybos, nėra jokių valdybų, tik geriau yra aprašytos metinės ataskaitos, metiniai planai. Jeigu jau norime taisyti, tai taisykime pagal geriausią standartą. Ir ieškokime sutarimo, kaip tą geriausią standartą Lietuvoje įgyvendinti ir pasiekti. Nėra blogai su dabartiniu įstatymu, bet jeigu jau norime taisyti, tai taisykime orientuodamiesi į tai, kas yra geriausia, o ne į asmenines fantazijas. Aš siūlau ir valstiečiams pagalvoti, ir šiuo klausimu ieškoti būdų plačios diskusijos, svarstyti alternatyvas, tartis su visais ekspertais, diskutuoti. Ko yra siekiama jūsų projektu, man taip liko ir neaišku. Gerbiamieji, aš kviečiu tokiu atveju į plačią ir išsamią diskusiją.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, matyt, kaip ir A. Kubilius, Agnės požiūriu, būsime nepakankamai įsigilinę ar, R. Karbauskio požiūriu, nepakankamai prisiskaitę, nes mums neaišku, man irgi neaišku. Agnei irgi nepatinka tarybos pirmininkas, kuris kažko nesupranta. Bet aš noriu pasakyti, gerbiamieji iš valstiečių, jūs kas klausimas imate po pusę valandos pertrauką, nes kiekvienu klausimu jūs nesate įsigilinę. Jeigu tik angliškas tekstas, tai jums jau problema, dar kažkas, reikia būtinai pusės valandos pertraukos. Jūs esate visiškai neįsigilinę į nieką, absoliučiai. Rengiate projektus neįsigilinę.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau ne kartą sakiau, pažiūrėkime tiesai į akis. Per 30 nepriklausomybės metų, kaip tik Sausio 13-osios įvykiai, išvakarėse nagrinėjame labai svarbų įstatymą. Taip, išsivadavome iš sovietinės okupacijos. Taip, tam tikrą laiką žiniasklaida buvo laisva. Bet šiandien pripažinkime – žiniasklaida užvaldyta „MG Baltic“. Tai aiškiai parodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas. Kitas tyrimas buvo sudarytas dėl finansų panaudojimo. Kodėl jūs nekalbate? Kokias pastabas pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad ten lėšos naudojamos nesąžiningai? Finansavimas yra milžiniškas. Kodėl apie tai niekur nekalba televizijose? Čia tik kelis epizodus paminėjo ponas R. Karbauskis. Apie tai reikia plačiau nušviesti visuomenę.
Bet, be abejonės, konservatorius tai tenkina ir reikia pripažinti, kad šiandien užvaldyta konservatorių žiniasklaida, todėl jie ir gina. Pažiūrėkite, 4 Seimo… 8 tarybos narius siūlo politikai. Tikrai, jei norime, kad būtų depolitizuota, apskritai turėtų nesiūlyti politikai į tarybą tada nė vieno Seimo… komisijos nario. Atiduokime visuomeninėms organizacijoms. Gal tikrai tada bus televizija laisvesnė. Mes išvaduokime, išlaisvinkime, beveik 30-mečio nepriklausomybės proga padarykime laisvą visuomeninį transliuotoją. Padarykime visuomeninį transliuotoją visuomeniniu transliuotoju, o ne konservatorių ruporu! Tai akivaizdžiai mato visuomenė. To negali būti, gerbiamieji! Aš ir sakau, einama teisingu keliu, o už tai konservatoriams skauda, kad iš jų rankų išsprūs visuomeninis transliuotojas, kurį jie kontroliavo. Taip negali būti! Tai atskleidė, sakau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pateikęs savo išvadas, ir mes turime gydytis. Gerbiamieji, valstybė turi sveikti! Ta problema yra ne tik Lietuvoje. Ir Amerikos Prezidentas labai dažnai kalba apie Amerikos sergančią žiniasklaidą taip pat, ir tai yra tiesa! Ir, man atrodo, žengtas pirmas žingsnis ir reikėjo daug politinės valios…
PIRMININKAS. Aš manau, čia jau vyksta diskusija. Ačiū, Gražuli.
V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiami kolegos. Šiandien, ryt, sekmadienį, minėsime Lietuvos laisvei reikšmingas datas, datas, kai Lietuva buvo vieninga ir gynė laisvą žodį. Kodėl antrus metus iš eilės būtent šiomis dienomis mes bandome kėsintis į laisvą žodį? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – J. Razma. Trumpai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų kažkaip simboliškai išeina, kad artėjant sausio 12-osios lemtingai nakčiai, kurią minėsime, mes svarstome projektą, kuris kėsinasi į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Manau, P. Gražulio kalba tai tik patvirtina. Dabar jis mato kažkokias tariamas konservatorių įtakas, bet, vienaip ar kitaip, atskleidžia, kad jis nori pakeisti nacionalinio transliuotojo kritišką kryptį. Kiekviena žiniasklaida, aš manau, valdančiuosius privalo kritiškai kontroliuoti ir vertinti, ir konservatoriai čia niekuo dėti.
Mano siūlymas dėl procedūrų. Aš prašyčiau numatyti Vyriausybės išvadų poreikį dėl to projekto. Jeigu iniciatorius čia skelbia, kad mielai priims visokias ekspertines išvadas, tai bent jau Vyriausybės paprašykime. Pasižiūrėkime, kurie komitetai dar galėtų prisidėti prie to projekto tobulinimo, kad tai nebūtų vien Kultūros reikalų komitetas. Aš manau, kad ir Žmogaus teisių komitetas čia tiktų, ir Audito komitetas reikalingas, nes kalbame ir apie tam tikrus vadybos ir finansų momentus.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Pasiūlymas buvo dėl Vyriausybės išvados. Pritariame bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 79, prieš – 1, susilaikė 8. Prašymui dėl išvados pritarta. Prašysime išvados.
Dabar dėl komitetų – Žmogaus teisių komiteto ir Audito komiteto. Sekundėlę. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip pat norėčiau pasiūlyti, kad papildomu komitetu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kadangi laisvas žodis yra ir jų reikalas.
PIRMININKAS. Ar mes galime bendru sutarimu tiems trims komitetams pritarti? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Ne? Balsuojame. Po vieną. Eilės tvarka. Už Žmogaus teisių komitetą prašom balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 5. Komitetui pritarta.
Kitas komitetas – Audito komitetas. Balsuojame, kas už Audito komitetą.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 32, prieš – 25, susilaikė 27. Audito komitetui nepritarta.
Balsuojame už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Prašom.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pritarta.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio pirmajai daliai, 59 straipsnio ketvirtajai daliai ir 128 straipsnio antrajai daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame į darbotvarkę. Pusvalandis praėjo. Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio pirmajai daliai, 59 straipsnio ketvirtajai daliai ir 128 straipsnio antrajai daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komitetą perskaityti išvadas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo sutikimu svarstėme minėto nutarimo projektą. Pritarėme visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, taip pat pritarėme Seimo nario A. Nekrošiaus pasiūlymui. Galiausiai mūsų balsavimas buvo: 5 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė, ir lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Prašau. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kai grupė Seimo narių iškeliama aukščiau viso Seimo, kad Seimas negali priimti sprendimo, tai iš tikro nenormalu. Vis dėlto pats Seimas, kaip institucija, turi turėti didesnę galią ir gali priimti sprendimus, reikia ar nereikia kažkokios ekspertų komisijos išvados. Tuo labiau kai svarsto komitete, patys gali nustatyti, visada, nagrinėdami įstatymų projektus, kviečiasi specialistus, kviečiasi ekspertus. Čia, man atrodo, iš tikro yra perteklinė Statuto nuostata, todėl leiskime, kad Konstitucinis Teismas pasakytų savo išvadą. Ir bent jau, konservatoriai, nebijokite Konstitucinio Teismo. Jūs bijote tautos, bijote visko, bent jau Konstitucinio Teismo nebijokite.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis. Nėra. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji, mes tikrai nebijome Konstitucinio Teismo išvadų ir patys neretai ten kreipiamės, bet šiuo atveju matome labai aiškiai, kad noras yra tam tikram laikui sustabdyti galiojimą tų Seimo statuto nuostatų, kuriomis yra galimybė užsakyti ekspertines išvadas ir kartais parodyti valdančiųjų politiškai labai stumiamų projektų ydingumą. Dabar, kreipusis visam Seimui į Konstitucinį Teismą, tokios galimybės nelieka, nes tie straipsniai nebeveikia. Tai, matyt, svarbu prieš čia ką tik pateiktą LRT įstatymo projektą ir kai kuriuos kitus, dėl to ir negalime tam pritarti, ir visada yra galimybė Seimo narių grupei dėl to kreiptis ir aiškintis Konstituciniame Teisme.
Dabar aš frakcijos vardu noriu paprašyti šio projekto svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū, Jurgi, už pasiūlymą, bet Statutas, deja, neleidžia imti dvi pertraukas vieno posėdžio metu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsiprašau, čia yra kitas posėdis. Rytiniame buvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, ne. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Balsavo 78: už – 51, prieš – 24, susilaikė 3. Svarstymui pritarta. Skubos tvarka yra… ypatinga skuba buvo paskelbta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nėra užsirašiusių. Kalbame… Kompiuteriai nespėja, atsiprašome. Dėl viso. Yra tiktai nuomonė prieš – gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto tikrai yra nesuprantama, kad štai toks projektas stumiamas dar ypatingos skubos tvarka. Jeigu būtų toks noras teisiškai pasiaiškinti, aš manau, kad Seimo vadovybė galėjo kreiptis į Seimo kanceliarijos Teisės departamentą ir preliminariai paprašyti jų nuomonės, ar čia yra pagrindo kelti konstitucingumo klausimus.
Jeigu mes būtume gavę tokius teisininkų samprotavimus, kad tam yra kažkoks pagrindas, galbūt čia ne taip jautriai galėtume ir vertinti tą iniciatyvą.
Dabar aš matau, kad tai yra dar vienas bandymas tiesiog atimti iš opozicijos tų teisių likučius, kad opozicija neturėtų galimybės per ekspertines išvadas padaryti, na, per ekspertines išvadas parodyti, kad kai kurie valdančiųjų stumiami projektai tikrai atneš daug žalos. Aš neabejoju, kad Konstitucinis Teismas apgins opozicijos galimybes, bet štai bus pasiektas tas rezultatas, kad tam tikram laikui tos galimybės bus paneigtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Deja, akivaizdu, kad valdančioji dauguma, deklaruodama profesionalumą, jo stinga. Ir dabartinis žingsnis, kai kolegė A. Širinskienė nesugebėjo man atsakyti į klausimą, ar nepritrūksime teikiamų įstatymų kokybės, tiktai iliustruoja tai, kad kairėje pusėje yra žmonės, disidentai, kurie viską geriausiai išmano, todėl labai prastai.
Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pastaruosius mėnesius Teisės departamentas neįprastai daug turi darbo. Dėl LRT įstatymo – 58 pastabos, rytoj teikiamo Vaiko apsaugos įstatymo – 45 pastabos, aš jau nekalbu apie turinio pastabas.
Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau dirbti parlamente, kuris leidžia kokybiškus įstatymus. Manau, kad dabar besikreipdami į Konstitucinį Teismą mes natūraliai jau nebegalėsime kreiptis į ekspertus, todėl raginu iš tiesų nepritarti šiam siūlymui, nes mes nekalbame vien tik apie opozicijos teisę, mes kalbame lygiai taip pat ir apie kokybės klausimą. Todėl kviečiu nekelti šio klausimo ir nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Skaistė. Atsisakote, Gintare Skaiste? K. Masiulis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Neatsisakau. Atsiprašau! Eilės tvarka pirmas buvo P. Gražulis.
PIRMININKAS. Prašau. A. Armonaitė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš neatsisakiau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūs man parodėte į P. Gražulį. P. Gražulis net neužsirašęs.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš parodžiau, kad eilės tvarka pirma yra už ir prieš. Tai P. Gražulis buvo…
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia ne turgus, nesiūlykite. Yra užsirašiusių. Prašau, A. Armonaitė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš neatsisakiau žodžio. Ačiū, posėdžio pirmininke, norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu labai norite, kad P. Gražulis kalbėtų po manęs, tai taip ir padarysim.
PIRMININKAS. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų labai nuosekliai skaičiau šitą nutarimo projektą ir esmė turbūt tokia, kad A. Širinskienė pirmiausia painioja sąvokas, į ką turi teisę valdančioji dauguma ir į ką turi teisę mažuma. Visų pirma kalbama apie teisę į ekspertizę, o ne teisę į ekspertizės nebuvimą. Teisę į ekspertizę turi tiek valdančioji dauguma su savo daug narių, tiek mažuma turi savo teisę į ekspertizę pagal dabartines Statuto nuostatas. Tuo tarpu ką nori užsitikrinti A. Širinskienė šiuo savo kreipimusi ir ankstesniais Statuto pakeitimais, kurie nebuvo priimti, – tai, kad tos ekspertizės apskritai nebūtų.
Man atrodo, Konstitucinio Teismo sprendimas bus vienareikšmiškas, ir aš dėl to nė kiek neabejoju. Manau, kad ankstesni Seimo sprendimai, kai buvo atmesta šita Statuto nuostata, bandanti įtvirtinti, irgi pasako, kad Seime nėra tam palaikymo. Tačiau akivaizdu, kad vienintelis jūsų noras, priimant šitą nutarimą, yra visai ne tai, kad Konstitucinis Teismas pasakytų savo sprendimą, kuris yra daugiau mažiau akivaizdus, tačiau tai, kad būtų blokuojamos opozicijos galimybės artimiausiu metu priimti prašymus, kad būtų atliktos ekspertizės labai svarbiais klausimais, kurie ateina artimiausiu metu. Man atrodo, tai tiesiog akivaizdus noras blokuoti opozicijos veiklą, o ne išsiaiškinti teisybę, kuri yra daugiau mažiau ir taip aiški.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taigi, Seimo nariai, ir J. Razma minėjo, kai Seimas kreipiasi savo nutarimu, Konstitucinis Teismas tą klausimą nagrinėja ne eilės tvarka, pirmumo tvarka. Seimas dabar faktiškai atostogauja iki kovo 10 dienos. Manau, kad iki tos dienos Konstitucinis Teismas ir pateiks išaiškinimą, ir čia nebus priimti jokie įstatymai, apie kuriuos jūs kalbate. Tikrai nėra ko baimintis. Man atrodo, bendru sutarimu visi pritarkime ir negaišinkime laiko. Kreipiamės į savo instituciją – į Konstitucinį Teismą, Lietuvos, ne Rusijos, ne kokios nors svetimos valstybės. Tai tegu jis pasako, taria savo žodį.
PIRMININKAS. Tai buvo nuomonė už. A. Armonaitė – prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš siūlau nepalaikyti šito nutarimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes akivaizdu, kad jau kurį laiką valdantieji mėgino iš opozicijos atimti tokią teisę, kurią suteikia statuto norma. Kita vertus, dėl to, kad jiems vis nepavykdavo to padaryti, pasinaudojama šita kreipimosi korta. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo nuomonė šio nutarimo teikėjams galbūt net ir nėra tokia svarbi. Svarbiausia yra tai, jog jeigu Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą, automatiškai sustos tos Statuto normos galiojimas, ir opozicija negalės pasinaudoti ekspertinio vertinimo teise dėl visų kitų įstatymo projektų ir iniciatyvų, kurios seks artimiausiu metu. Akivaizdu, kad tai yra opozicijos teisių varžymas, vėlgi kažkodėl baiminasi ekspertų vertinimo valdantieji, atėję su profesionalų Vyriausybės vėliava.
Ir galiausiai aš noriu pasakyti, jog nebuvo užsakoma tiek daug tų ekspertinių vertinimų, suskaičiuotume, ko gero, ant vienos rankos pirštų, gal dviejų reikėtų, bet tikrai ne daugiau. Ta teise nebuvo piktnaudžiaujama, ir aš nematau jokio reikalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80 Seimo narių: už – 51, prieš – 28, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, laikas baigėsi, bet mums liko du klausimai. Pratęsiame posėdį. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Pratęsiame posėdį.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projektas Nr. XIIIP-3124. Prašom. Siūlote balsuoti? Gerai. Atsiprašau, balsuojame dėl posėdžio laiko pratęsimo. Už – kad pratęstume, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba kitaip.
Už – 54, prieš – 27, susilaikė 2. Laikas pratęsiamas dviem klausimams spręsti.
18.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui arba įgalioti tai atlikti kitas institucijas“ projektas Nr. XIIIP-3124(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Prašom, gerbiamas E. Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi klausimas paskelbtas, frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Buvo paskelbtas.
PIRMININKAS. Eugenijau, tame pačiame posėdyje dvi pertraukos neišeina. Prašom. Klausimą pristato gerbiamoji A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, projektą apsvarstėme. Pritarėme visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pakoregavome, tai buvo techninio pobūdžio pastabos. Teikiame patobulintą variantą. Komitetas balsavo ir pritarė 5 balsais už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Taigi lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. K. Masiulio nėra. Dėl J. Razmos pasiūlymo. Gerbiamas Jurgi, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Savo pasiūlymu aš bandau premjerą S. Skvernelį, būsimą kandidatą į Prezidentus, apsaugoti nuo tam tikrų pagundų ir apsaugoti nuo per didelės atsakomybės. Tos pagundos, man atrodo, labai aiškios. Jeigu liks pati Vyriausybė atsakinga už tą Konstitucijos keitimo svarbos aiškinimą, tai kandidatui į Prezidentus bus sunku atsilaikyti pagundai pačiam nešmėžuoti televizijos ekranuose neva aiškinant tą svarbą ir taip bandyti kaupti balus savo prezidentinei rinkiminei kampanijai. Būtų gerai, kad žmogus tiesiog neturėtų tos galimybės.
Antras dalykas – apsaugoti ir nuo atsakomybės. Jeigu vis dėlto į referendumą neateis pakankamas skaičius žmonių ir jis sužlugs, tada pagrindinė kaltė tenka Vyriausybei, jos vadovui dėl to, kad neišaiškino žmonėms pakankamai to referendumo svarbos. Todėl mano siūlymas yra numatyti, kad tą svarbą aiškintų Teisingumo ministerija, kuri pagal savo sritis yra atsakinga už pilietybės klausimus. Jeigu ten reikia dėl teisinių niuansų, galima parašyti, kad Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija. Taip viskas atrodytų bent jau tvarkingiau ir apsisaugotume nuo politinio pasinaudojimo ta situacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis. Už J. Razmos pasiūlymą, turiu omeny.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manyčiau, kas yra… dėl premjero arba G. Landsbergio šmėžavimo televizijoje. Man teko padaryti pusės metų kiek visuomeninio transliuotojo eteryje šmėžuoja ponas G. Landsbergis ir kiek šmėžuoja premjeras. Faktiškai du kartus daugiau šmėžuoja G. Landsbergis. Visada nušviečiamas tik pozityviai, o premjeras (…) tik 10 % visų visuomeninio transliuotojo reportažų parodomas pozityviai. Nežinau, kaip čia. Jeigu visada visuomeninis transliuotojas rodo negatyviai premjerą, ypač valdančiąją daugumą negatyviai rodo, tik konservatorius pozityviai, tai kaip, ar pritarti, ar ne, aš jau net nesuprantu.
PIRMININKAS. Ar čia yra nuomonė už? Prašom. Nuomonė prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tik atkreipiu dėmesį, kad Seimo nario J. Razmos pasiūlymas prieštarauja imperatyvioms Referendumo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies normoms, kurios sako, kad skelbiant ar paskelbus privalomąjį referendumą, atsižvelgdamas į referendumui teikiamą svarbą, Seimas gali pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Šiuo atveju mes negalime peržengti savo kompetencijos ribų ir rizikuoti pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą, kai nutarimas tiesiog keis įstatymo normų reguliavimą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Dėl J. Razmos siūlymo prašom balsuoti.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 24, prieš – 38, susilaikė 15. Pasiūlymui po svarstymo nepritarta.
J. Razma – prieš. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto neišnyksta įspūdis, kad šis Seimo nutarimas, taip skubiai stumiamas, yra susijęs su mėginimu juo pasinaudoti sudarant galimybę numanomam valstiečių žaliųjų kandidatui į Prezidentus, dabartiniam Ministrui Pirmininkui, dažniau šmėžuoti televizijos ekranuose, neva susirūpinus aiškinti apie būsimo referendumo dėl dvigubos pilietybės svarbą. Mes nepasakome, nei kokie pinigai skiriami, nei iš kur jie paimami. Vyriausybei tiesiog paliekamos laisvos rankos, premjeras, nežinau, bet, matyt, gali turėti kokį nors planą sugeneruoti milijonines sumas ir taip bandyti pelnyti papildomą žiniasklaidos dėmesį savo prezidentinei rinkiminei kampanijai, todėl aš siūlau neskubėti priimti šiandien to nutarimo. Jeigu būtų surasti kokie nors saugikliai, apsaugantys nuo mano minėtų galimybių, tą tokį Seimo nutarimą tada ramiau galėtume priimti. Dabar jų visiškai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, žinote, jau tiek, kiek šmėžuoja konservatoriai ir G. Landsbergis ne tik visuomeninio transliuotojo ekranuose, bet ypač „MG Baltic“ įvairiose televizijose, ir taip pozityviai jie nušviečiami, net ponas E. Masiulis taip nebuvo pozityviai nušviečiamas „MG Baltic“, kaip dabar visų televizijos kanalų nušviečiami konservatoriai. Nežinau, kokią įtaką padarė „MG Balticui“, ar tikisi, kad kada E. Masiulio vaidmenyje liberalai tarnavo „MG Balticui“, tai dabar, matyt, tikisi, kad ponas G. Landsbergis su konservatoriais irgi tarnaus „MG Baltico“ projektams. Todėl dėl šmėžavimo jūs turėtumėte patylėti. Manau, kad premjeras… Dar įdomiau, atliktas tyrimas rodo, kad premjeras du kartus mažiau rodomas per visus kanalus, nors yra valstybės premjeras ir tik 10 % rodomas pozityviai, o konservatoriai faktiškai 90 keliais procentais šmėžuodami rodosi pozityviai. Net įvairiausiose tokiose nerimtose laidose, pas A. Tapiną – visur rodomi supervyrai ir merginos konservatoriai. Kodėl juos taip „MG Baltic“ pamilo? Gal reikia sudaryti dar vieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto komisiją ir į šį klausimą gausime atsakymą.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo – 77: už – 54, prieš – 21, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Vienas straipsnis. Dėl viso. Priėmimas. Prašome. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, kaip yra sakoma, per aspera ad astra – per kančias į žvaigždes, taip ir dabar referendumo klausimu jau dvejus metus bent mes, kartu nuolatos dirbdami, nuolatos vedame diskusijas, aktyvizuojamės viena ir kita pusė. Ir kada jau daug iš tiesų padarėme, visi – ir pozicija, ir opozicija, kada lieka finaliniai žingsniai, kada Pasaulio lietuvių bendruomenė, prieš Kalėdas rašė D. Henke, mano, kad būtent dabar yra plačiai atvertos durys plačiam pilietiniam ir politiniam susitarimui, kviečia visas Lietuvos valdžios institucijas, ne tik Vyriausybę, kaip aš jau ne kartą sakiau, ir Seimą, ir Prezidentę, ir Vyriausybę, politines partijas bei tautiečius Lietuvoje ir pasaulyje susivienyti šiuo visai tautai svarbiu klausimu… Ji rašo: neišbarstykime galimybės, nes Lietuvos jėga visuomet glūdėjo mūsų vienybėje. Todėl mes turime kalbėdami apie pilietybės išsaugojimo klausimus raginti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidą, Lietuvos intelektualus, visuomenininkus, politikus, teisininkus, Bažnyčios atstovus ir visus doros valios žmones, kad šis referendumas įvyktų. Be viešinimo neįmanoma nieko padaryti. Kai mes nedarome, mus kala prie kryžiaus, kad mes neviešiname, nejudame į priekį. Kai žingsnis po žingsnio darome, dabar kaltina. Kas kitas, jeigu ne Vyriausybė turi padėti išspręsti šitą finansavimą? Manau, kad Vyriausybėje turėtų būti dar ir atskirai įsteigta grupė, kuri mobilizuotų visas žinybas, ne atskirą ministeriją. Viena ministerija konfrontuos su kita, viena įrodinės viena, kita kita. Tik Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas turi padėti išspręsti šitą klausimą, kuris šiandien iškeltas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, žiūrint į šį nutarimo projektą, atrodo, kad šitos lėšos bus labiau skirtos S. Skvernelio rinkimų kampanijai, ir ypač, kad jos bus naudojamos lygiai tuo pačiu laiku. Ir tai atrodo kaip tam tikras sukčiavimas. Tiktai turbūt ateityje pamatysime, ar tai smulkus sukčiavimas, ar vis dėlto stambus, kai pamatysime, kiek Vyriausybė iš tikrųjų nusprendė skirti tam pinigų.
Jeigu buvo noras suaktyvinti visuomenę ir pasakyti, kad dalyvauti referendume yra labai svarbu, mano nuomone, daug teisingesnis modelis būtų skirti pinigų per Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tikrai buvo galima sugalvoti modelį, kaip lėšas skirti tiek vienai, tiek kitai nuomonės pusei, nes mes iš tikrųjų sukuriame tam tikrą precedentą ir atidarome Pandoros skrynią, kai ateityje kitiems referendumams taip pat galėsime skirti pinigų tam, kad Vyriausybė suformuotų tendencingą nuomonę.
Vienas iš pavyzdžių – referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, jeigu dabar nutarsime ir Vyriausybė nutars, tiksliau, Seimas nutars įpareigoti Vyriausybę informuoti, kaip gerai būtų sumažinti Seimo narių skaičių. Iš tikrųjų, man atrodo, mes sukūrėme precedentą, kaip kurti propagandą šalyje, užuot informavus visuomenę apie tai, kad ji pati nuspręstų, kokio iš tikrųjų sprendimo jai reikia.
Atsakant į P. Gražulio virkavimus apie tai, kad per daug rodo žiniasklaida konservatorių, man tiesiog kilo klausimas, kuriame kanale jisai taip gausiai ašarojo, ar tik ne to paties „MG Baltic“.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – už. A. Širinskienės nematau. Agne Širinskiene, nekalbėsite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai siūlyčiau pritarti nutarimo projektui. Manau, kad mes tikrai turėsime galimybę Vyriausybės dėka skleisti objektyvią informaciją apie referendumą, nes tikrai reklama negalės pagal priimtą nutarimą būti skleidžiama. Tiesiog bus informuojama visuomenė, kuo yra svarbus referendumas, kodėl jisai yra vykdomas, kodėl yra svarbus piliečių aktyvumas ir kitais klausimais, skatinant žmones išreikšti nuomonę. O kokią nuomonę jie išreikš, matyt, mes turėsime gerbti, kaip ir paprastai gerbiame visas piliečių nuomones.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų reikia pripažinti, jog seniai reikėjo kalbėti apie galimybes, riziką, naudą ir žalą dvigubos pilietybės. Mes labai daug koncentravomės į formą paties referendumo ir tikrai per mažai kalbėjome apie turinį. Tikrai labai keista, kad visas laikas buvo iššvaistytas kalbai apie tai, kaip organizuoti referendumą: kokios sąlygos, kokios taisyklės, kokios kartelės, o nebuvo kalbama apie tai, kodėl apskritai to reikia ir koks turinys, iš tikrųjų kokia nauda, kokia žala to gali būti. Dabar tik prieš paskelbimą S. Skvernelio valstiečių kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus taip pat nusprendžiama organizuoti ir agitacinę kampaniją ir ją finansuoti biudžeto lėšomis, tokiu būdu paremiant S. Skvernelio kampaniją.
Aš labai tikiuosi, kad Vyriausioji rinkimų komisija labai atidžiai stebės ir tą finansavimą, skirtą šiai agitacinei kampanijai, tiesiog priskirs prie S. Skvernelio, kaip kandidato, kampanijos išlaidų.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, priešingai, negu buvo teigiama, Vyriausybėje profesionalumas išsitrynė. Vis daugiau matome politikų, kurie užima postus. Tas pats premjeras S. Skvernelis yra ir Seimo narys, ir balsavęs konkrečiai dėl Referendumo įstatymo, taigi užėmęs proaktyvią poziciją kai kur. Jeigu mes norime tikrai sukurti precedentą, kaip gerbiama G. Skaistė sako, šioje valstybėje pasiūlyti kam nors informuoti ir agituoti, tą reikėtų daryti taip, kaip daro vakarietiškos visuomenės. Tas pats breksito atvejis arba referendumas dėl Britanijos sutarties su Europos Sąjunga, visa kampanija buvo vykdoma per Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jeigu pasižiūrėsime Švedijos arba Danijos valstybių patirtį, kaip buvo vykdomi referendumai ir kaip jie buvo finansuojami ir organizuojami dėl stojimo į euro zoną, arba į Europos Sąjungą, jie irgi buvo aktyviai propaguojami ne politikų sudarytų vyriausybių vardu, bet nešališkų arba daugiašalių vyriausiųjų rikimų komisijų vardu.
Toks precedentas, kai Vyriausybei atiduodama teisė propaguoti, net ir būnant vienos ar kitos nuomonės referendumo atžvilgiu, sukuria labai prastą precedentą ir neturėtų būti iš esmės vykdoma. Tai aš, turėdamas omeny, kaip kokiame Kauno autobuse važiuodamas gali matyti šiandieninę Vyriausybės pompastiką apie tai, kaip Lietuvos gyvenimui gerai atsilieps Vyriausybės vykdomos reformos, bijau balsuoti už ir suteikti teisę tokiam precedentui atsirasti. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami oponentai, taigi jūs prisiminkite stojimą į Europos Sąjungą, čia nebus nei proškų, nebus nei alaus, ir jūs ten nematėte jokio pažeidimo. Viskas tenkino jus, šitas stojimo į Europos Sąjungą balsavimas. Tai gėda mūsų valstybei. O dabar bus skiriami pinigai oficialiai išsiaiškinti, kad žmonės būtų aktyvūs, kad išsakytų savo nuomonę, kad būtina dalyvauti referendume, ir jūs čia matote kažkokią tragediją. Bus sudaryta ir jums galimybė išsisakyti prieš referendumą.
Gi jūs tą eterį, visas televizijas užvaldę. Žiniasklaidą visą, radiją, interneto portalus jūs gi šiandien valdote. O jūs net gailite, kad kiti kur nors pasirodys televizijoje teigiamai. Jūs sakote, kad aš verkiau galbūt „MG Baltico“, o jūs „MG Baltico“ televizijoms duris spardote. Jūs elgiatės ten kaip savo namuose. Tas ir yra skirtumas, kad apie P. Gražulį, apie valstiečius, apie premjerą – tik negerai, tik neigiamai, o apie konservatorius – tik gerai. Štai koks dalykas! Net tada, kada G. Landsbergis ėjo liudyti į teismą, ką jis ten kalbėjo su „MG Balticu“, televizija nieko neparodė. Net neparodė A. Zuoko kalbos, ką jis kalbėjo teisme, nes labai neparanki yra konservatoriams, o konservatoriai valdo valstybę, žiniasklaidą, teismus, prokuratūrą, STT, Saugumo departamentą. Man atrodo, reikia suprasti, kas yra, man atrodo, jūs neverkite, nors jūs šiandien ir opozicijoje, bet užvaldę žiniasklaidą jūs esate. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. I. Haase. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir Prezidentė pasisakė.
PIRMININKAS. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kolegos, aš irgi siūlau balsuoti prieš šį nutarimą, nes labai keistai skamba, kai yra pavedama Vyriausybei, kuriai šiandien vadovauja gerbiamasis S. Skvernelis, ir visa žiniasklaida šiandien skelbia, kad visi valstiečių skyriai kelia gerbiamąjį S. Skvernelį kandidatu į Prezidentus. Jeigu jisai vadovauja Vyriausybei ir kandidatuos, ar dabar bus skaidriai panaudotos lėšos, apie kurias mes kalbame, tai agitacijai dėl referendumo ir panašiai? Manau, kad mes turime susimąstyti ir šiandien balsuoti prieš šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 54, prieš – 20, susilaikė 3. Referendumo nutarimui (projektas Nr. XIIIP-3124(2) pritarta. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašom, gerbiamas B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Norėčiau šiek tiek atsiliepti, kadangi jau keletą kartų ponas P. Gražulis užsiminė apie tą šmėžavimą premjero ir ne premjero. Noriu priminti vieną demokratinę taisyklę, kuri egzistuoja demokratinėse šalyse. Jeigu premjeras nešmėžuoja dažnai televizijoje, tai reiškia, jis nemoka kelti problemų, jis yra neįdomus, jis nesprendžia žmonių bėdų, todėl jisai mažai šmėžuoja. Demokratinėse valstybėse paprastai toks premjeras yra atleidžiamas, o į jo vietą paskiriamas tas, kuris moka formuluoti žmonių problemas, jas mato ir dažnai šmėžuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom, Antanai.
A. VINKUS (LSDDF). Aš pirmiausia noriu visiems padėkoti, ir pozicijai, ir opozicijai, kad vis tik mes priėmėme tokį sprendimą.
Antra, kadangi praėjo neseniai Kalėdos, visi vieni kitus matėme bažnyčiose, sveikinomės ir taip toliau, tai aš prisiminiau, užbaigiu savo kalbą tokiais žodžiais: pasitelkime iš praeities Dievo gerumą ir atleiskime vieni kitiems, ir eikime šiais metais mažiau vieni kitus intriguodami ir tepliodami įvairiom spalvom.
PIRMININKAS. Trumpai – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Bronislovai, tu šmėžavai televizijoje tik tada, kai reikėjo apkakoti valstiečius, dabar irgi nešmėžuoji, gali atsistatydinti.
PIRMININKAS. Na, gražiau kalbėkite. Prašom, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kai buvo kuriama lygiai prieš metus LRT komisija, gerbiamas N. Puteikis tada pasisakydamas kalbėjo, kad tai yra komisija ir dėl turinio. Praėjus dviem valandoms po to pasisakymo, R. Karbauskis išplatino viešą paneigimą, kad komisija yra ne dėl turinio.
Matydamas, kaip P. Gražulis jau fiziškai integruotas į valdančiųjų frakciją, aš labai norėčiau irgi išgirsti paneigimą, kad tai nėra apie Vyriausybės eterį ir eterio atėmimą iš opozicijos ar eterio davimą Vyriausybei, nes būtent tokius teiginius vartojo P. Gražulis, pasisakydamas už projektą. (Balsai salėje) Prašau dar kartą patvirtinti, kad tai nėra dėl eterio suteikimo Vyriausybės nariams, kurie yra profesionalūs politikai ir Seimo nariai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Skelbiu Seimo protokolinio nutarimo… (Balsai salėje) Atsiprašau, R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nei frakcija, nei mūsų Seimo nariai, šitoje pusėje dirbantys koalicijoje, tikriausiai neatsako, jūs patys puikiai suprantate, už tai, ką sako kolega P. Gražulis. Ir atitinkamai mes suprantame, kaip galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, jų laikomės. Vyriausybės nariai, taip pat Vyriausybės vadovas tikrai nepažeis jokių įstatymų, nes tai reikštų labai rimtas problemas. Mes visi sveiko proto žmonės ir jokiais kaltinimais nesimėtome be reikalo.
PIRMININKAS. Dar E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). P. Gražulis, kuris taip bando įtikti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, išgirdęs, kad Valstiečių ir žaliųjų vadovas atsiribojo nuo P. Gražulio pasakymų, dingo iš salės.
18.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-71) priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ projektą. Pranešėjas – gerbiamas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Peticijų komisija šių metų gruodžio 19 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo I. Meškausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 16 straipsnį 5 dalimi: „5. Akivaizdžiai nereagavus į įspėjimą, sulaikyti ir pristatyti policijos pareigūnams.“
Pagal Policijos rėmėjų įstatymą policijos rėmėjams suteikiama teisė sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą, tačiau (…) taip pat atlieka policijos rėmėjams veikiant kartu su policijos pareigūnais, taip pat gali padėti ir šauliai.
Atsižvelgus į tai, prašau pritarti Komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą keisti Šaulių sąjungos įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už sprendimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja atitinkamai.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Balsavo 63 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 14. Peticija atmesta.
Gerbiami kolegos, paskutinis klausimas – pareiškimai. Jų nėra.
Registruojamės. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. Ačiū. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.