1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skaičių, užtikrinti adekvačias nedarbo socialinio draudimo išmokas, atsižvelgiant į bedarbio statuso pasikeitimus, patikslinti išmokos sustabdymo, nutraukimo pagrindus.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nedarbo socialinio draudimo išmokas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu.
Įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Projektui „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ vykdyti finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, nuostatas.
2. Įstatymo projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pirminius įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Įstatymų projektų mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected].
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 266 4240, el. p. Egle.[email protected])
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Nedarbo socialinio draudimas iš kitų draudimo rūšių išsiskiria labai mažomis nedarbo socialinio draudimo išmokomis, kurios gali skatinti asmenis visą laiką skirti ne naujo darbo paieškai, o ieškoti kitų, taip pat ir nelegalių pajamų šaltinių. Iki 2014 metų pabaigos galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui – šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2015 metų nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis padidėjo iki 301,70 Eur.
Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Dėl nurodyto nedarbo draudimo stažo paprastai nedarbo socialinio draudimo išmoką gaudavo tik apie 20-25 proc. bedarbių.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbis:
1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį ar pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą mokamą mokymo stipendiją;
2) Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka informavęs teritorinę darbo biržą, įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;
3) gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių;
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį:
1) bedarbis atsisakė siūlomo darbo;
2) be pateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
4) baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas;
5) baigiasi bedarbiui nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti įstatymo nustatyta tvarka pratęstas;
6) bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai;
7) bedarbis tampa nedarbingas;
8) bedarbis miršta;
9) bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte numatomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Išplėstos teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Įstatymo projekte numatoma nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje.
2) Nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpis nebesiejamas su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginamas iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint 35 m. nedarbo socialinio draudimo stažo).
3) Koreguojama nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo formulė.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis iš dalies susiejamas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) – pastovioji dalis lygi 30 proc. MMA. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka pakeičia prarastą atlyginimą, ją tikslingiau sieti su MMA nei su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kaip buvo iki šiol.
Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1–3 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudaro 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui mažinama iki 40 ir 30 procentų. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Nustatant socialinio draudimo išmokų dydžius ir jų „lubas“ vadovaujamasi socialinio draudimo principu – nuo didesnių algų mokamos socialinio draudimo įmokos suteikia teisę į didesnę išmoką, kuri apsaugo nuo staigaus gyvenimo lygio kritimo ir sudaro sąlygas ieškotis darbo pagal turimą kvalifikaciją. Motyvacija nedelsti darbo paieškose užtikrinama mažinant išmoką po trijų mėnesių nuo jos mokėjimo pradžios.
Reformuota nedarbo socialinio draudimo sistema siekiama išplėsti aprėptį, nes Lietuvoje paprastai tik apie 20–25 proc. bedarbių gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dėl reikalavimo bedarbiams turėti trumpesnį nedarbo socialinio draudimo stažą tikimasi nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo 12 proc. (tokia dalis bedarbių turi draudimo stažą tarp 12 ir 18 mėn.), o dėl išplėstos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės – apie 20 proc.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės prailginimas ir nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio pakeitimai yra susiję ir su naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostatomis, kuriomis sumažinama išeitinės išmokos mokėjimo trukmė. Didesne nedarbo socialinio draudimo išmoka bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę.
4) Įstatymo projekte taip pat nustatoma dalinio darbo išmoka. Esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte nustatytoms aplinkybėms darbdavys savo sprendimu gali nustatyti dalinį darbą. Dalinio darbo išmoka bus mokama darbuotojams, pateikusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams darbdavio sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo. Visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negalės viršyti 6 mėnesių ir jos dydis bus lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 proc. darbo laiko normos). Mokant dalinio darbo išmoką asmuo išlaiko gautas pajamas arba artimas joms ilgesnį laiką, o jo gaunamos pajamos tuo laikotarpiu didesnės, nei būtų visiškai nedirbant, todėl dalinis darbas darbuotojui apsimoka. Darbuotojui taip pat išlieka galimybė grįžti į visą darbo laiką. Taip bus sutaupoma nedarbo socialinio draudimo lėšų, nes bus sumokama mažiau nei turėtų būti sumokėta asmeniui tapus bedarbiu.
5) Pakeistas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekte numatyti bedarbio statuso sustabdymo ir nutraukimo pagrindai, kurie dubliuoja galiojančius nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus, Įstatymo projekte numatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas bedarbiui netekus bedarbio statuso arba pripažinus jį negaliojančiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus nedarbo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba jei bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nedarbo socialinio draudimo išmokas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, tokiu būdu į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte.
Nedarant jokių pokyčių nedarbo socialinio draudimo santykių reguliavime, bedarbiai ir toliau jausis socialiai nesaugiai.
Neigiama pasekmė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokoms finansuoti reikės ne 1, bet 2 proc. socialinio draudimo įmokų tarifų.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos bus įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
1. ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2. ,,Dėl Dalinio darbo išmokos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir išmokų padidinimo, tuo pat metu nustatant joms aukštesnes „lubas“, remiantis istoriniais vidutinės trukmės laikotarpio duomenimis, nedarbo socialinio draudimo išmokoms finansuoti reikės ne 1, bet 2 proc. socialinio draudimo įmokų tarifų. Konkrečių metų išlaidos nedarbo socialinio draudimo išmokoms priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos sąlygojamo nedarbo lygio.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „nedarbo socialinio draudimo išmoka“, „dalinio darbo išmoka“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.