image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

E. pristatymo informacinė sistema

 

Kopija

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui

prie Sveikatos apsaugos ministerijos             

El. p. info@nvsc.lt

 

 

 

 

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL PRIVALOMŲJŲ MOKYMŲ IR ATESTAVIMO BEI PRIEŽIŪROS VYKDYMO TVARKOS

 

 

                                               2022 m. lapkričio  d.  Nr.

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 ir 5 punktų nuostatomis, atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:

1.              Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69[1] (toliau – Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašas);

2.              Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1116[2] (toliau – Priežiūros tvarkos aprašas).

Specialiųjų tyrimų tarnyba, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai fiktyviai vykdomus privalomuosius higienos įgūdžių mokymų ir atestavimo kursus[3], taip pat siekdama didesnio teisinio aiškumo ir skaidrumo bei mažinti korupcijos rizikos tikimybę teisiniame reguliavime, atlikusi teisės aktų antikorupcinį vertinimą teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1.        Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

              Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad privalomuosius pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymus ir atestavimą vykdo mokymų vykdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, turintis teisę verstis minėta veikla, ir mokymus bei atestavimą vykdantis pagal Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo nuostatas. Pagal aprašą, priklausomai nuo mokymų rūšies, mokymai ir žinių patikrinimas gali vykti asmeniui (i) fiziškai dalyvaujant mokymuose, (ii) mokantis savarankiškai arba (iii) nuotoliniu būdu.

1.1.  Neapibrėžtas teisinis reguliavimas dėl nuotoliniu būdu vykdomo privalomųjų higienos žinių patikrinimo gali sąlygoti korupcinių veikų atsiradimą, neteisėtą sveikatos pažymėjimų išdavimą bei netinkamą mokymų kokybę.

              Vadovaujantis Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo nuostatomis, privalomasis higienos įgūdžių mokymas bei mokymų metu įgytų žinių patikrinimas (atestacija) gali būti vykdomas nuotoliniu būdu[4]. Tačiau nei šiame apraše, nei kitame norminiame teisės akte nėra reglamentuota detalesnė šių mokymų bei atestavimo tvarka, mokymų vykdytojui nėra keliami detalūs reikalavimai, kuriuos turėtų įgyvendinti, norėdamas užtikrinti nuotoliniu būdu vykdomos atestacijos skaidrumą. Priešingai, pareiga tokią tvarką nustatyti yra perkeliama pačiam mokymų vykdytojui, kuris savo nuožiūra turi teisę nuspręsti, kaip ir kokiais būdais bus įgyvendinta asmenų įgytų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių patikra[5].

              Mūsų nuomone, neišsamus teisinis reguliavimas didina korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę vykdant privalomųjų higienos žinių ir įgūdžių patikrinimą ir Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo (toliau – pažymėjimas) išdavimą.  Be to, dėl galimybės mokymų vykdytojui savo nuožiūra nuspręsti, kaip vykdyti atestaciją nuotoliniu būdu, praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kad esant nesąžiningiems asmenims bus pasinaudota teisiniu neapibrėžtumu ir prisidengiant nuotoliniais mokymais ir nuotoliniu žinių patikrinimu, pažymėjimas bus išduotas ne tik kad realių žinių neįgavusiam, bet ir praktiškai mokymų neišklausiusiam asmeniui (pvz., žinių patikrinimo metu visa prieinama informacija naudosis ir testą laikys kitas nei pažymėjimą gausiantis asmuo).

Siekiant eliminuoti visas galimas abejones dėl fiktyviai išduodamų pažymėjimų bei mokymų ir atestavimo vykdymo skaidrumo, taip pat išvengti galimų korupcinio pobūdžio veikų atsiradimo prielaidų (kuomet laikantis atestaciją asmuo už tam tikrą atlygį ar kitą naudą, susitaręs su mokymų vykdytoju, neteisėtai įsigytų pažymėjimą), siūlytina teisiniame reguliavime numatyti nuostatas, kuriomis privalėtų vadovautis mokymų vykdytojai nuotoliniu būdu vykdydami privalomųjų higienos žinių ir įgūdžių patikrą, arba nesant galimybių užtikrinti nuotolinių būdu vykdomos atestacijos skaidrumo, svarstyti žinių patikrinimo (atestacijos) vykdymo nuotoliniu būdu tikslingumą.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kaip vieną iš gerųjų žinių patikrinimo pavyzdžių galima pateikti Viešųjų pirkimų tarnyboje veikiančią Virtualios atestacijos sistemą. Šios sistemos pagalba siekiama užtikrinti atestavimo proceso skaidrumą, t. y. sistema naudoja pažangius informacinių technologijų sprendimus, skirtus identifikuoti, ar laikantysis egzaminą elgiasi sąžiningai. Prieš pradedant laikyti egzaminą, patikrinama, ar interneto kamera bei mikrofonas yra tinkamai paruošti, ar kompiuteryje nėra naudojamų kitų papildomų programų, ar nėra prijungtų papildomų monitorių[6].

1.2.  Teisinio reguliavimo dėl kitų privalomųjų sveikatos mokymų ir atestacijos tvarkos stoka bei galimybė mokymų vykdytojams patiems nustatyti mokymų tvarką gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimo atvejams kilti.

Mokymų ir atestavimo tvarkos apraše pasigendama teisinio reguliavimo, kuriame būtų numatyta reali pirmosios pagalbos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo ir žinių patikrinimo tvarka. Iš penkių apraše įtvirtintų nuostatų, du punktai reglamentuoja pažymėjimų turinį, kiti du punktai – informaciją kaip sudaromi žinių patikrinimo testai ir į kiek klausimų turi būti atsakyta norint testą išlaikyti, dar viename punkte numatyta, kad asmenų, pasirengusių savarankiškai, teorinių žinių ir įgūdžių atestavimą organizuoja ir atlieka mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo. Todėl norminiame teisės akte nesant nustatytų reikalavimų mokymų vykdytojams, kiekvienas jų savo nuožiūra gali pasirinkti, kokius reikalavimus patiems sau išsikelti. Dėl šios priežasties privalomojo mokymo priežiūrą vykdančiam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos centras) nesuteikiama reali galimybė, atliekant mokymo veiklos priežiūrą, objektyviai ir vienodai įvertinti visus mokymus vykdančius juridinius ir fizinius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sveikatos centro darbuotojų patikrinimų metu pildomi klausimynai (patikrinimo aktai) yra paruošti pagal Mokymų ir atestavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Tačiau, nesant nustatytų išsamių reikalavimų, dauguma klausimų vertintini kaip atitikties formaliesiems reikalavimams patikrinimas (pvz., ar mokymus vedantis asmuo turi aukštąjį išsilavinimą, mokymų metu naudoja vaizdo demonstravimo ir rašymo priemones ir pan.), bet ne realiai mokymų vykdytojų vykdomos veiklos atitikties skaidrumui patikra[7].

Atsižvelgiant į išdėstytą, rekomenduojame Mokymų ir atestavimo tvarkos apraše detalizuoti pirmosios pagalbos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų metu įgytų žinių patikrinimo tvarką. Pavyzdžiui, jame galėtų būti numatyti reikalavimai:

-            Asmenims, siekiantiems gauti pažymėjimą (pvz., gali būti reglamentuota jų pareiga nenaudoti asmeninių daiktų; nesinaudoti literatūra, užrašais, mobiliojo ryšio bei kitomis informacijos priėmimo, perdavimo ir (ar) įrašymo priemonėmis; nesinaudoti kitų asmenų pagalba; jeigu atestavimas vyksta nuotoliniu būdu – pareiga užtikrinti, kad patalpoje nebūtų pašalinių asmenų; ir kt.).

-            Asmenims, vykdantiems sveikatos žinių ir įgūdžių patikrinimą (mokymų vykdytojams) (pvz., gali būti reglamentuota jų pareiga užtikrinti, kad atestavimo metu patalpoje nebūtų pašalinių asmenų, kad atestuojami asmenys nebendrautų tarpusavyje, neturėtų kontaktų su trečiaisiais asmenimis, nesinaudotų ryšio priemonėms; tiesioginiais ir (ar) netiesioginiais veiksmais nesuteiktų pagalbos pažymėjimą siekiančiam gauti asmeniui; pareiga įsitikinti, kad nebūtų sudaromos sąlygos kitam asmeniui laikyti žinių ir įgūdžių patikrinimo testą už į atestaciją užsiregistravusį asmenį; draudimas mokymų vykdytojams ir pažymėjimus gauti siekiantiems asmenims kopijuoti ar kitaip platinti testo klausimus; ir kt.).

-            Mokymų vykdytojo darbuotojams nusišalinti, jeigu jis yra pažymėjimą norinčio gauti asmens artimas asmuo arba yra kitokių aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl nešališkumo ar galimo interesų konflikto.

Siekdami išsamaus teisinio reguliavimo bei didinti privalomųjų sveikatos mokymų skaidrumą, rekomenduojame Mokymų ir atestavimo tvarkos apraše detalizuoti privalomųjų pirmosios pagalbos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo ir žinių atestavimo tvarką.

2.        Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.  Pagrindų dėl neplaninės patikros atlikimo stoka gali mažinti mokymo vykdytojų atliekamos priežiūros tinkamą užtikrinimą.

Pagal Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo 24 punktą privalomojo mokymo veiklos priežiūrą vykdo Sveikatos centras. Priežiūra vykdoma vadovaujantis Priežiūros tvarkos aprašu, dėl kurio teisinio reguliavimo teikiame šiuos pastebėjimus:

2.1.1.  Pagal Priežiūros tvarkos aprašo 11.2 ir 11.3 papunkčius, neplaninės patikros gali būti atliekamos tik šiais atvejais – (i) kai tikrinamas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pašalinimas ir Sveikatos centro pareigūnų nurodymų vykdymas, (ii) kai gaunamas kito viešojo administravimo subjekto motyvuotas prašymas, (iii) kai gaunamas anoniminis skundas (turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos) arba (iv) kai operatyviosios licencijuojamos veiklos priežiūros atlikimo pagrindą nustato įstatymas.

Pažymėtina, kad Priežiūros tvarkos apraše nurodyti pagrindai dėl neplaninio patikros atlikimo yra siauriau apibrėžiami, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje. Neplaninių patikrų mokymų vykdytojų veiklų vietoje atlikimo vienas iš tikslų – iš anksto nepranešus (t. y. veikiant netikėtumo veiksniui ir nesuteikiant galimybės tikrinamam subjektui iš anksto pasiruošti) patikrinti, ar tikrinimo metu mokymo ir žinių patikrinimo veiklos yra įgyvendinamos pagal nustatytus reikalavimus. Todėl tokie neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindai, kaip - įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms ir - gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone ypatingai svarbūs norint realiai aptikti galimus pažeidimus.

            Taip pat pažymėtina, kad Priežiūros tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta išlyga, kad anoniminis skundas dėl tam tikro ūkio subjekto veiklos, t. y. veikimo ar neveikimo, gali būti atliekamas gavus tik Sveikatos centro vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotą pavedimą atlikti patikrinimą.  Manome, kad siekiant skatinti asmenis informuoti apie ūkio subjektų daromus pažeidimus, turi būti užtikrinama, kad jų suteikta informacija visais atvejais bus įvertinta, o neplaninio patikrinimo atlikimas turėtų priklausyti, ne nuo Sveikatos centro vadovo ar jo įgalioto asmens  sprendimo pradėti skundo tyrimą, o nuo anoniminiame skunde pateiktos informacijos turinio. Priežiūros tvarkos apraše nėra nustatyta, kad sprendimas dėl skundo tyrimo yra priimamas įvertinus anoniminiame skunde pateiktos informacijos turinį, taip pat nėra nustatyta kokiais kriterijais ar teisės aktu vadovaujantis gali būti priimamas sprendimas atlikti ar neatlikti anoniminio skundo tyrimą, todėl  dėl nepakankamo reglamentavimo yra sudarytos sąlygos Sveikatos centro vadovui ar jo įgaliotam asmeniui sprendimus dėl anoniminių skundų tyrimo atlikimo ar neatlikimo priimti savo nuožiūra, vadovaujantis subjektyviais kriterijais.

           

2.1.2.  Priežiūros tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad centre esant pakankamai žmogiškųjų išteklių, patikrinimą atlieka ne mažiau kaip du pareigūnai.

Manome, kad siekiant užtikrinti didesnį atliekamų patikrinimų skaidrumą ir efektyvesnę atliekamų tikrinimų kontrolę, būtų tikslinga Priežiūros tvarkos apraše nustatyti, kad patikrinimuose visada dalyvauja ne mažiau kaip du pareigūnai. Nuolatinis „keturių akių“ principas leistų sustiprinti įgaliotų asmenų veiksmų kontrolę, siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems atvejams, kurie gali kilti tikrinamam mokymų vykdytojui siekiant išvengti jam nepalankių sprendimų priėmimo, taip pat sumažintų korupcijos tikimybės riziką.

Be to, iš šiuo metu galiojančios nuostatos nėra aišku, kokie ištekliai yra pakankami, kad patikrinimą atliktų ne mažiau kaip du pareigūnai, ir kas nusprendžia, kad šių išteklių pakanka / nepakanka.

Atsižvelgdami į išdėstytą, rekomenduojame koreguoti Priežiūros tvarkos aprašo 10 punktą pagal pateiktą pastebėjimą.

2.1.3.  Priežiūros tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti ūkio subjekto patikrinimo, pavedimas laikomas negaliojančiu.

Priežiūros tvarkos apraše nėra nurodyta, kokios priežastys gali būti laikomos objektyviomis, jog negalima būtų atlikti ūkio subjekto patikrinimo. Minėta aprašo nuostata yra itin abstraktaus pobūdžio, leidžianti Sveikatos centro darbuotojams pernelyg plačiai interpretuoti, kas laikytina tokiomis priežastimis.

Siekiant išvengti nevienodo aiškinimo ir galimybės interpretuoti teisės aktą, siūlytina patikslinti aprašo nuostatą arba pateikti pavyzdinį sąrašą atvejų, kada priežastys, dėl kurių nėra galima atlikti ūkio subjekto patikrinimo, būtų laikomos objektyviomis.

3.        Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1.  Priežiūros tvarkos aprašo 11.3.3 papunktyje nustatyta, kad operatyvioji licencijuojamos veiklos priežiūra (neplaninis patikrinimas), atliekama, jeigu operatyviosios licencijuojamos veiklos priežiūros atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas.

Atsižvelgiant į tai, kad su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis turi būti suderinti specialieji įstatymai, kurie reguliuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą[8] ir Viešojo administravimo įstatymas nenumato galimybės neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustatyti žemesnės galios teisės akte nei įstatymas[9], siūlytina pakoreguoti Priežiūros tvarkos aprašo 11.3.3 papunktį, panaikinant galimybę atlikti neplaninį patikrinimą, jeigu jo atlikimo pagrindą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas.

3.2.  Priežiūros tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti Sveikatos centro vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimą atlikti grįžtamąją arba operatyviąją licencijuojamos veiklos priežiūrą.

              Siūlytina į minėto punkto reguliavimo apimtį įtraukti ūkio subjekto galimybę skųsti sprendimą ir dėl periodinės licencijuojamos veiklos priežiūros atlikimo.

 

              Atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad jais reglamentuojami teisiniai santykiai, gali būti vertintini ydingi antikorupciniu pobūdžiu, nes nereglamentuota tvarka dėl nuotoliniu būdu vykdomų privalomųjų higienos įgūdžių mokymų ir atestavimo, bei neišsamiai reglamentuota pirmosios pagalbos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarka, kas gali sąlygoti korupcinių veikų atsiradimą, neteisėtą sveikatos pažymėjimų išdavimą bei netinkamą mokymų kokybę.

Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[10], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.

 

 

Laikinai einanti direktoriaus pareigas                                                                Rūta Kaziliūnaitė

 

 

 

 

 

 

 

Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 8 706 63 362, el. p. [email protected]



[1] Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.351F4F67AE12/asr.

[2] Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6FE05B19CB7D/asr.  

[3] Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1806016/cia-zymime-a-toliau-c-b-lrt-lt-tyrimas-atskleide-6-valandu-kursai-iveikti-per-10-minuciu-o-atsakymai-sudiktuoti.

[4] Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo 31, 32 punktai.

[5] Remiantis Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo 3 punktu, juridinis ar fizinis asmuo, kuris, <...>, yra įgijęs teisę verstis privalomuoju pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių ir (ar) alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką             veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymu, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo 1 priedu,      rengia ir tvirtina privalomojo mokymo programą (2 priedas) ir pagal ją moko atitinkamus asmenis.

[6] Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-109.

[7] Pavyzdžiui, Mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo 15.1 papunktyje nustatyta, kad teorinių žinių testai sudaromi iš 20 klausimų, atsitiktinai pasirinktų iš ne mažiau kaip 100 klausimų, parengtų mokymų vykdytojo, tačiau Sveikatos centro darbuotojų priežiūros atlikimo metu nėra keliami klausimai ir nebandoma nustatyti, kaip yra užtikrinama, kad būtų realiai vykdoma tokia testo klausimų atsitiktinė tvarka, kas ją vykdo: ar ji vykdoma pasitelkiant automatinius procesus, ar jie atrenkami paties mokymų vykdytojo; ir pan.

[8] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 1R-156/4-555.

[9] Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 punkto 5 papunktyje nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: <...> jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas.

[10] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ae7e2224d6511ec86bdcb0a6d573b32/asr.