AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
POLIGRAFO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 IR 11
STRAIPSNIŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos Respublikos TEISMŲ ĮSTATYMO Nr. I-480 532 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto ir lietuvos Respublikos KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO Nr. XI-2234 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas 1) parengtas dėl šių priežasčių:
1) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka šiandienos aktualijų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas nuo pat jo priėmimo 2000 m. rugpjūčio 29 d. buvo keistas tik vieną kartą (keičiant 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, siekiant jį suderinti su įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu), dalis jo nuostatų nebeatitinka susiklosčiusios praktinės situacijos, o jose nustatomi reikalavimai laikytini nepagrįstais ir neproporcingais.
2) Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas nėra pakankamai sistemiškas, išsamus ir tikslus, o kai kurios nuostatos kelia jų taikymo ir aiškinimo klausimų.
Projekto 1 tikslas – tobulinti poligrafo naudojimo teisinį reglamentavimą:
1) atsisakyti nepagrįstų, neproporcingų ir poligrafo naudojimą sunkinančių reikalavimų;
2) užtikrinti poligrafo naudojimo teisinio reglamentavimo aiškumą, sistemiškumą ir išsamumą, t. y. aiškiau reglamentuoti tyrimo atlikimo atvejus ir tvarką, nustatyti esminius reikalavimus tyrimo metu taikytinoms metodikoms ir formalizuoti kvalifikacinius tyrimo specialistų reikalavimus, atsižvelgiant į Amerikos poligrafo asociacijos (angl. The American Polygraph Association), įkurtos 1966 m., sukauptą patirtį ir taikomus standartus, taip pat patikslinti ir kitas Įstatyme vartojamas sąvokas ir formuluotes.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas 2) parengtas, siekiant pašalinti Įstatymo 7 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatų konkurenciją.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas 3) parengtas, siekiant pašalinti Įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir 72 straipsnio 6 dalies nuostatų konkurenciją.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 532 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas 4) siekiama pašalinti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 532 straipsnio 2 dalies nuostatų prieštaravimą ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio ir Teismų įstatymo 532 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių asmens kandidatūros tikrinimo procedūras, prieštaravimą bei kartojimąsi.
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas 5) siekiama pašalinti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų konkurenciją.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektai parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 11 d. pavedimą, įformintą protokolu Nr. 36, ir Įstatymo nuostatas įvertinus Tarpinstitucinei darbo grupei LR poligrafo naudojimo įstatymui įvertinti (toliau – Darbo grupė), sudarytai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-980 „Dėl Tarpinstitucinės darbo grupės LR poligrafo naudojimo įstatymui įvertinti sudarymo“.
Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545) Teisėkūros skyriaus (vedėja plk. ltn. Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563) vyr. specialistas Tomas Vainius, tel. (8 5) 263 5908, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, tyrimams gali būti naudojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos sertifikatą turintis prietaisas, tačiau iki šių dienų sertifikato forma nepatvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra žinoma, jog specialios poligrafo sertifikavimo procedūros būtų nustatytos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse ar JAV, išskyrus bendrus ES teisės aktuose (2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo) įrenginiams ir elektrotechniniams gaminiams nustatytus elektromagnetinio suderinamumo ir saugos reikalavimus.
Tyrimo poligrafu specialistas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kaip asmuo, turintis specialų profesinį pasirengimą ir atitinkantis šio įstatymo nustatytus reikalavimus (8 straipsnio 1 dalis), t.y. esantis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis leidimą dirbti su įslaptinta informacija, aukštąjį išsilavinimą ir Vyriausybės nustatytos formos leidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Tyrimo poligrafu taisyklių ir leidimo atlikti tyrimus poligrafu formos patvirtinimo“ patvirtinta leidimo atlikti tyrimus poligrafu forma, tačiau nenustatyta, kas ir kokia tvarka tokį leidimą išduoda, neapibrėžta, koks specialus profesinis pasirengimas tyrėjui reikalingas.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip tyrimo subjektas nurodyta Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija, nors šiuo metu tyrimus poligrafu atlieka kelios Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos – Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad poligrafu Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais yra tiriami šie asmenys: tyrimo subjekto valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kariai, taip pat asmenys atrinkti tarnybai šiose institucijose, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja; valstybės tarnautojai, pareigūnai ir asmenys, atrinkti valstybės tarnybai, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja, jeigu to prašo kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Pastebėtina, kad, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, tiriamų asmenų grupei nepriskiriami darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai, kurių veikla taip pat yra arba gali būti susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja ir kurių tyrimo galimybė Įstatyme nustatytais atvejais taip pat turėtų būti numatyta.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimu, tyrimo subjektuose turėtų būti steigiamos specialios tyrimą atliekančios tarnybos, tiesiogiai pavaldžios šių subjektų vadovams, tačiau iš visų Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimo subjektų tik vienas (Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) yra įsteigęs atskirą struktūrinį padalinį, atliekantį tyrimus poligrafu, tuo tarpu kituose tyrimo subjektuose ši funkcija yra priskirta kitiems šių subjektų struktūriniams padaliniams ar konkretiems specialistams. Pastebėtina, kad reikalavimas steigti specialias tyrimą atliekančias tarnybas laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu, nes tyrimus poligrafu, atsižvelgiant į konkretaus tyrimo subjekto struktūrinę sudėtį, atliekamų tyrimų skaičių sėkmingai gali atlikti ir atlieka atskiri struktūriniai padaliniai ar konkretūs specialistai, kuriems pavestos atitinkamos funkcijos.
Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tyrimo objektu laikytina valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, nors kitose Įstatymo nuostatose kalbama apie asmenų, o ne informacijos tyrimą. Kaip jau minėta anksčiau, tyrimo objektas turėtų būti ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai, kurių veikla susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga.
Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti tyrimo atlikimo atvejai kelia jų aiškinimo ir atribojimo klausimų. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas tyrimo atlikimo atvejis (įstatymų ir kitų teisė aktų nustatyta tvarka atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar kriminalinės žvalgybos tyrimą) laikytinas iš dalies dubliuojančiu 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą atvejį (tiriant nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įskaitant drausminius nusižengimus, kurių padarymu įtariami šie asmenys, jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu), be to, neaišku, kodėl 3 punkte minimi kiti teisės pažeidimai, įskaitant drausminius nusižengimus, yra siejami su įslaptintos informacijos naudojimo ir saugojimo tvarkos pažeidimu, o 2 punkte minimas tarnybinis patikrinimas ir vidinis tyrimas – ne.
Pastebėtina, kad praktikoje susiduriama ir su Įstatymo 7 straipsnyje nustatytos tyrimo atlikimo tvarkos įgyvendinimo problemomis. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, visais atvejais valstybės institucijos, kurioje tarnauja ar yra atrinktas tarnauti tiriamasis asmuo, vadovas ar jo įgaliotas šios institucijos personalo tarnybos vadovas tyrimo tarnybos vadovui turėtų pateikti prašymą atlikti tyrimą, kurį išnagrinėjęs tyrimo tarnybos vadovas priimtų sprendimą paskirti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo subjektuose specialių tyrimą atliekančių tarnybų nėra, tais atvejais kai tyrimas atliekamas tyrimo subjekto viduje (t.y. dėl tyrimo subjekto darbuotojų) reikalavimas pateikti prašymą iš esmės tampa neįgyvendinamas, nes sprendimą atlikti tyrimą priima pats tyrimo subjekto vadovas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas tyrimo tarnybos vadovui per 3 darbo dienas išnagrinėti prašymą atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl tyrimo bei paskirti tyrimo laiką ir vietą taip pat laikytinas tyrimo atlikimą sunkinančiu reikalavimu. Neretai pasitaiko atvejų, kai dėl pateiktos medžiagos kiekio ir sudėtingumo per 3 darbo dienas išnagrinėti prašymą ir priimti tinkamą sprendimą yra neįmanoma, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tyrimai poligrafu yra grindžiami savanoriškumo principu, dažni atvejai, kai tiriamasis asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali atvykti nustatytu laiku, o tyrimo subjekto vadovui tenka keisti savo sprendimą, kas iš esmės laikytina papildomų žmogiškųjų ir laiko išteklių reikalaujančiomis procedūromis. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas tyrimus atlikti ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo sprendimo paskirti tyrimą priėmimo dienos neužtikrina tiriamojo asmens teisės būti laiku supažindinto su jam paskirtu tyrimu ir turėti laiko tokiam tyrimui nusiteikti ir pasiruošti psichologiškai. Taip pat pastebėtina, kad Įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimų kelia ir tokių neapibrėžtų sąvokų kaip „išimtiniai atvejai“ vartojimas Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Išvada dėl poligrafu tirto asmens, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, pateikiama prašymą atlikti tyrimą pateikusiam pareigūnui, nors pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį prašymą atlikti tyrimą gali pateikti valstybės institucijos, kurioje tarnauja ar yra atrinktas tarnauti tiriamasis asmuo, vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos personalo tarnybos vadovas, kurie gali ir neturėti pareigūno statuso.
Šiuo metu Įstatyme reglamentuota tyrimo atlikimo tvarka nėra pakankamai išsami – visai nereglamentuojamas tyrimams taikytinų metodikų klausimas. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tyrimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Tyrimo poligrafu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Tyrimo poligrafu taisyklių ir leidimo atlikti tyrimus poligrafu formos patvirtinimo“, 9 punkte nustatyta, kad testavimo metodiką pripažįsta tyrimo subjekto vadovas. Taigi esamas teisinis reglamentavimas (nenustatyti jokie objektyvūs reikalavimai ar kitaip neapibrėžtos taikytinos metodikos) neužtikrina tyrimo metu taikomų metodikų tinkamumo ir patikimumo, o taikytinų metodikų pasirinkimas paliekamas visiškai tyrimo subjektų diskrecijai.
Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tyrimo specialistas turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, sudarančia Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje daugeliu atvejų tyrimo specialistai nesusiduria su tokio lygio įslaptinta informacija (kuriai suteikiama slaptumo žyma „visiškai slaptai“), o tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktu, gali sudaryti tarnybos paslaptį, kuriai galima suteikti aukščiausia slaptumo žyma yra „Konfidencialiai“, minėtas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu.
Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tyrimo specialistas, nutraukęs tyrimą dėl tiriamojo asmens psichinės, psichologinės ar fizinės būklės, trukdančios kokybiškai jį atlikti, apie tyrimo nutraukimą, nurodydamas priežastis, nedelsdamas raštu turi pranešti savo tiesioginiam vadovui, kuris suderinęs su prašymą atlikti tyrimą pateikusiu asmeniu, surašo išvadą pakartoti tyrimą arba jį nutraukti.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tyrimo tarnybos pareigūno pareiga įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kandidatūrą tikrinančios institucijos, prieš priimdamos sprendimą, asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Tuo tarpu Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad prašymą atlikti tyrimą ir medžiagą apie tiriamą asmenį tyrimo tarnybos vadovui pateikia valstybės institucijos, kurioje tarnauja ar yra atrinktas tarnauti tiriamasis asmuo, vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos personalo tarnybos vadovas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatomas terminas, per kurį turi būti patikrintos kandidatūros asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka atrinktų valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno, teisėjo ar profesinės karo tarnybos kario pareigoms, tačiau nėra minimi pretendentai į teisėjus.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 72 straipsnio 6 dalyje nustatyti atskiri savarankiški tyrimo poligrafu atvejai: (1) siekiant užtikrinti valstybės ar tarnybinių paslapčių apsaugą ir (2) patikrinti kario ar į civilinę krašto apsaugos tarnybą įstojusio asmens pateiktą informaciją, nors baigtinis tyrimo poligrafu atvejų sąrašas yra reglamentuotas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.
Teismų įstatymo 532 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamentas pretendentą į teisėjus gali patikrinti poligrafu, jei pretendentas sutinka, nors Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje poligrafu tiriamus asmenis, pretendentai į teisėjus nėra minimi, o pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas Valstybės saugumo departamentas darbine veikla su šiuo departamentu nesusijusius asmenis galėtų tirti poligrafu tik turėdamas kitos valstybės institucijos prašymą. Minėtoje Teismų įstatymo nuostatoje, be kita ko, nustatomos ir asmens kandidatūros tikrinimo procedūros, kurios yra reglamentuotos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnyje.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta visų kriminalinės žvalgybos subjektų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 108, teisė naudoti poligrafą, nors, pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ne visi kriminalinės žvalgybos subjektai yra tyrimo subjektai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte 1 poligrafą siūloma apibrėžti kaip teisės aktuose nustatytus elektromagnetinio suderinamumo ir elektrotechninių gaminių saugos reikalavimus atitinkantį prietaisą, fiksuojantį asmens kvėpavimo, kraujotakos, odos elektrinio aktyvumo ir kitus fiziologinius pokyčius, atsirandančius asmens organizme tyrimo poligrafu metu. Toks reglamentavimas leis atsisakyti Vyriausybės nustatytos sertifikavimo procedūros, kuri nėra taikoma ir kitose ES valstybėse narėse bei JAV, taip pat užtikrins, kad tyrimams naudojami prietaisai atitiktų ES teisės aktuose (2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo) ir juos įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose (Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-1328 ir Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas, patvirtintas ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61) nustatytus elektromagnetinio suderinamumo ir saugos reikalavimus.
Siekiant teisinio aiškumo ir išsamumo, siūloma patikslinti tyrimo specialisto apibrėžimą ir jam keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, reikalaujantis įvairių sričių žinių (anatomijos, fiziologijos, psichologijos ir pan.), taip pat į pasaulinėje praktikoje taikomus standartus, reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kad asmuo išklausęs ne mažiau kaip 400 val. trukmės, įskaitant asmens atliktų praktinių užsiėmimų trukmę, vientisus specializuotus tyrimo poligrafu kursus ES arba Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių mokymo institucijose leis užtikrinti pakankamą tyrimus atliekančių specialistų kompetenciją ir atliekamų tyrimų kokybę.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurių darbas susijęs su įslaptinta informacija, prireikus poligrafu tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nustatoma, kad tyrimo subjektai yra Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos.
Siūloma numatyti, kad tiriami galėtų būti ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja. Toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tyrimo tikslo įgyvendinimą ir vienodų sąlygų taikymą visiems asmenims, kurių veikla susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja.
Siūloma atsisakyti nepagrįsto ir neproporcingo reikalavimo tyrimo subjektuose steigti specialias tyrimą atliekančias tarnybas. Šios nuostatos atsisakymas suteiks tyrimo subjektams diskrecijos teisę pasirinkti, kokį struktūrinį padalinį ar konkrečius specialistus įgalioti atlikti tyrimus, o lankstesnis teisinis reglamentavimas užtikrins efektyvesnį žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą.
Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą tyrimo atlikimo atvejį sujungti su 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju ir nustatyti, kad tyrimas gali būti atliekamas tiriant nusikalstamas veikas ir vykdant jų prevenciją, tiriant kitus teisės pažeidimus, jei šios veikos ir kiti pažeidimai yra susiję su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad žvalgybos institucijoje įslaptinta informacija disponuotų ir šią informaciją žvalgybos institucijoms teiktų tik tie asmenys, dėl kurių patikimumo ir lojalumo Lietuvos Respublikai nekyla jokių abejonių, ir išvengti galimų vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, siūloma nustatyti, kad tyrimas gali būti atliekamas ir tuo atveju, kai yra vykdoma kontržvalgyba. Atsižvelgiant į kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių vykdomas funkcijas ir jų svarbą kriminalinei žvalgybai, siūloma nustatyti, kad tyrimas galėtų būti atliekamas ir vertinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir (ar) jų pateiktos informacijos patikimumą. Taip pat, siekiant užtikrinti kuo didesnį saugomų asmenų saugumą ir sumažinti jiems galinčias kilti grėsmes, siūloma numatyti, kad tyrimas poligrafu galėtų būti atliekamas ir vertinant pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, patikimumą. Siūlomu teisiniu reguliavimu:
· bus aiškiai atriboti atskiri tyrimo atlikimo atvejai;
· žvalgybos institucijų vadovams bus sudaryta galimybė kilusias abejones dėl žvalgybos pareigūno ar asmens, teikiančio informaciją žvalgybos institucijoms (žvalgybos slaptojo bendradarbio), patikimumo ir (ar) lojalumo įvertinti atliekant tyrimą;
· kriminalinės žvalgybos subjektams, įvertinus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių patikimumą, bus sudarytos galimybės spręsti dėl tolesnio bendradarbiavimo su šiais asmenimis;
· Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos bus suteikta galimybė tyrimus poligrafu atlikti vertinant pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, patikimumą, taip kartu užtikrinant saugomų asmenų saugumą ir mažinant galinčias kilti grėsmes.
Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma tyrimo subjektuose steigiamų specialių tyrimo tarnybų, siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl tyrimo atlikimo priima tyrimo subjekto vadovas, o prašymas atlikti tyrimą pateikiamas tik tais atvejais, kai į tyrimo subjektus kreipiasi kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (prašančiosios valstybės institucijos). Taip pat numatoma, kad tyrimo subjekto vadovas prašymą atlikti tyrimą turės išnagrinėti apie priimtą sprendimą informuoti per 5 darbo dienas, o sprendime neatlikti tyrimo turės būti nurodomos motyvuotos tokio sprendimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas poligrafu yra grindžiamas savanoriškumo principu, tyrimo laiko ir vietos nustatymo pareiga nustatoma tyrimo specialistui, o ne tyrimo subjekto vadovui, ir kartu numatoma, kad tyrimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo asmens, kuriam skiriamas tyrimas, supažindinimo su sprendimu atlikti tyrimą dienos, o tiriamojo asmens sutikimu gali būti atliekamas nedelsiant. Siūloma nustatyti, kad išvada dėl Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto poligrafu tirto asmens pateikiama prašymą atlikti tyrimą pateikusiam asmeniui. Toks teisinis reglamentavimas leis aiškiai atriboti atskirus tyrimo atvejus (kai tyrimas atliekamas tyrimo subjekto viduje ir kai dėl tyrimo atlikimo kreipiasi kitos institucijos) ir jų inicijavimo procedūras, leis užtikrinti operatyvesnį tyrimo poligrafu organizavimą, prašymus atlikti tyrimus pateikusių asmenų ir tiriamųjų asmenų informavimą apie tyrimo paskyrimą, o tokių neapibrėžtų sąvokų kaip „išimtiniai atvejai“ atsisakymas įneš teisinio aiškumo.
Galimų taikyti tyrimo metodikų kriterijus ir jų sąrašą siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, paliekant tyrimo specialistui galimybę, atsižvelgiant į tyrimo aplinkybes, pasirinkti konkretaus tyrimo metu taikytiną metodiką iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo – taip valstybiniu lygmeniu bus užtikrinama, kad tyrimo subjektai taikytų tik nustatytus reikalavimus atitinkančias ir vienodas tyrimo metodikas, garantuojančias kuo patikimesnes ir objektyvesnes tyrimo išvadas.
Projekte 1 siūloma nereglamentuoti konkretaus įslaptintos informacijos, su kuria tyrimo specialistas turėtų turėti leidimą dirbti ar susipažinti, slaptumo lygio – tai, atsižvelgdamas į kiekvieno tyrimo subjekto darbo specifiką, tyrimo specialisto pareigas, nustatytų pats tyrimo subjekto vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo specialistams, tam tikrais atvejais vykdant savo pareigas, būtina susipažinti ir su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, taip pat siekiant Įstatymo nuostatas suderinti su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, siūloma nustatyti, kad tyrimo specialistai turėtų turėti ne tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir asmens patikimumo pažymėjimus.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma tyrimo subjektuose specialių tyrimus atliekančių tarnybų, patikslinamos ir kitos Įstatymo nuostatos, t. y. numatoma, kad tyrimo specialistas apie tyrimo nutraukimą, nurodydamas priežastis, nedelsdamas raštu praneša tyrimo subjekto vadovui, kuris, sprendimą dėl Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų asmenų tyrimo pakartojimo arba nutraukimo privalo suderinti su prašymą atlikti tyrimą pateikusiu asmeniu. Taip pat siūloma nustatyti, kad už valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos užtikrinimą yra atsakingas tyrimo subjekto vadovas, o ne tyrimo tarnybos pareigūnas.
Siekiant pašalinti įstatymų normų konkurenciją, Projektu 2 siūloma Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje vietoj savarankišku laikytino tyrimo poligrafu pagrindo įtvirtinti blanketinę normą ir nustatyti, kad tyrimas poligrafu atliekamas Įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Projektu 2 taip pat papildomas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 4 punktas, į jį įtraukiami pretendentai į teisėjus, siekiant minėto įstatymo nuostatas suderinti su Teismų įstatymo 532 straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę tikrinti pretendentus į teisėjus, ir nustatyti, ar jie atitinka reikalavimus, būtinus asmens patikimumo pažymėjimui arba leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, ir kaip perteklinė nuostata išbraukiami asmenys, atrinkti teisėjo pareigoms, t. y. asmenys, atrinkti valstybės pareigūno pareigoms (vadovaujantis Teismų įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, teisėjas yra valstybės pareigūnas).
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo poligrafu tvarką ir atvejus reglamentuoja specialus teisės aktas (Įstatymas), o reikalavimus asmenims, kurių pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, Projektu 3 siūloma pripažinti netekusiomis galios Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 5 dalį ir 72 straipsnio 6 dalį, taip pašalinant minėtų teisės aktų nuostatų konkurenciją ir kartojimąsi.
Projektu 4 siūloma atsisakyti detalaus pretendentų į teisėjus asmens kandidatūros tikrinimo procedūrų reglamentavimo, Teismų įstatymo 532 straipsnio 2 dalyje apsiriboti nuoroda į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir pašalinti minėtos Teismų įstatymo nuostatos ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio nuostatos prieštaravimą, taip pat prieštaravimą ir kartojimąsi su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio nuostatomis – pretendentų į teisėjus asmens kandidatūros bus tikrinamos, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, o poligrafu, vadovaujantis Įstatymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, galės būti tiriami tik į teisėjo pareigas atrinkti ir skiriami kandidatai.
Projektu 5 siūloma nustatyti, kad teisę Įstatymo nustatyta tvarka naudoti poligrafą turėtų tik kriminalinės žvalgybos subjektai, pagal Poligrafo naudojimo įstatymą turintys tyrimo subjekto statusą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Projektą 1, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 1131 „Dėl Tyrimo poligrafu taisyklių ir leidimo atlikti tyrimus poligrafu formos patvirtinimo“ ir kartu patvirtinti galimų taikyti tyrimo metodikų kriterijus ir sąrašą.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1131 „Dėl Tyrimo poligrafu taisyklių ir leidimo atlikti tyrimus poligrafu formos patvirtinimo“ ir kartu patvirtinti galimų taikyti tyrimo metodikų kriterijai ir jų sąrašas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Numatoma, kad Projekto 1 8 straipsnio 1 dalyje tyrimo specialistams nustatomas reikalavimas – iki 2016 m. sausio 1 d. įgyti atitinkamą kvalifikaciją (pagal Projektu 1 keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą) – bus įgyvendinamas iš tyrimo subjektams skiriamų asignavimų. Kitoms įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, lėšų sutaupyti nenumatoma.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektas 1 parengtas atsižvelgiant į Darbo grupėje dirbusių Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atstovų pasiūlymus ir pastabas.
Papildomų specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „asmenų tikrinimas“, „slaptumas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.