LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KULTŪROS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3546
2024-05-08/09 Nr. 121-P-11/12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas, Seimo narys Edmundas Pupinis, pavaduojantis Vytautą Juozapaitį. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė Edita Rudelienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
1 (10) |
(2) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad LRT tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aiškus tokios nuostatos tikslingumas, nes pats kandidatavimo į LRT tarybos nario pareigas faktas jokių teisių kandidatams nesuteikia. Atitinkamai tai nesukuria ir kokių nors įpareigojimų LRT tarybos narius skiriančioms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip kandidatų duomenų viešas skelbimas galėtų įtakoti kandidatų vertinimo bei LRT tarybos narių skyrimo procesą. Antra, gali būti probleminis pats kandidatavimo į LRT tarybos narius konstatavimo faktas, nes, pavyzdžiui, neaišku, ar tuo atveju, kai nevykdomas joks konkursas ir vieša atranka, o organizuojamas tik pradinis galimo kandidato į pareigas pokalbis su skiriančiu subjektu (ar skiriančio subjekto vadovu), po kurio nusprendžiama netęsti jokių tokio asmens tolesnio vertinimo procedūrų, toks asmuo jau turėtų būti laikomas kandidatu teikiamo projekto nuostatų taikymo požiūriu. Trečia, formuluotė „iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą“ suponuoja, kad LRT tarybos narius skiriančios institucijos visada turi vertinti daugiau nei vieną kandidatą į atitinkamas pareigas, o toks reguliavimas, mūsų nuomone, nebūtų pagrįstas bei galimai ribojantis skiriančių institucijų kompetenciją pačiai spręsti dėl LRT tarybos narių skyrimo tvarkos. |
Pritarti iš dalies |
Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2024 m. balandžio 11 d. priimtame Europos žiniasklaidos laisvės akte, 5 straipsnis numato, kad „visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovas arba valdybos nariai turi būti skiriami remiantis skaidriomis, atviromis, veiksmingomis ir nediskriminacinės procedūromis ir skaidriais, objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionaliniu lygiu.“ LRT tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. Tai kyla iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriame pažymima, kad „aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri.“ Seimo Kultūros komiteto 2024 m. balandžio 19 d. rengtuose klausymuose skiriančios institucijos pažymėjo, kad skiriant LRT tarybos narį, kandidatų skaičius praktikoje būna daugiau nei vienas. Siūloma įstatymo 10 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į Tarybos narius. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją.“
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
3 |
|
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti pareigūnų ir asmenų, kurie negali būti LRT tarybos nariais, sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, numatančiomis, kad nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT tarybos nario pareigas, būtų taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT tarybos nariams. |
Pritarti |
Papildyti straipsnį ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2.
Iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. LRT Taryba,
3. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas, taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
1 (10) |
(4) |
|
Svarstytina, ar siekiant keičiamo įstatymo nuostatų sistemiškumo bei nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nereikėtų papildyti, nustatant, kad LRT tarybos nariais negali būti skiriami ir savivaldybių merai. Pritarus šiai pastabai kartu reikėtų pakeisti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį. |
Pritarti |
Siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra p Atitinkamai keičiamas ir 15 straipsnio 4 dalis: “4. Jeigu asmuo, paskirtas LRT etikos
kontrolieriumi, yra |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
1 (10) (13) (15) |
(4) (4) (4) |
|
Atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 15 d. priimto Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „politinės organizacijos“ sąvoką (po ja patenka tiek politinė partija, tiek politinis komitetas), siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „politinės partijos ar politinės organizacijos“ įrašyti formuluotę „politinės organizacijos“. Pritarus šiai pastabai kartu reikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 4 dalį. |
Pritarti |
Siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Jeigu asmuo,
paskirtas Tarybos nariu, yra p Atitinkamai keičiamos įstatymo 13 straipsnio 4 ir 15 straipsnio 4 dalys. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
2 (13) |
(2) |
|
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba slaptu arba atviru balsavimu, laikantis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ir visais atvejais užtikrinant, kad būtų įgyvendinta taisyklė, jog Tarybos narių balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Vertinant šią nuostatą pažymėtina, kad formuluotė „laikantis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ir visais atvejais užtikrinant, kad būtų įgyvendinta taisyklė, jog Tarybos narių balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas“ yra perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau įtvirtintos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Be to, pastebėtina, kad taisyklė, jog Tarybos narių balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas, dėl objektyvių priežasčių galėtų būti taikoma tik balsuojant atviru balsavimu. |
Pritarti |
Siūloma įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. LRT generalinį direktorių
viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba
atviru balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas
naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį
universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro
kvalifikacinį laipsnį arba jam
prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
2 (13) |
(2) |
|
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad LRT generalinis direktorius į pareigas skiriamas ir iš pareigų atleidžiamas slaptu arba atviru balsavimu, turėtų būti sistemiškai derinama su kita siūloma nuostata, numatančia, kad Tarybai nepriėmus sprendimo išrinkti LRT generalinį direktorių ar sprendimo atmesti visus esamus kandidatus, turi būti rengiamas pakartotinis balsavimas. Be to, siūloma nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, projekte neatskleista kokiais atvejais LRT taryba galėtų priimti sprendimą dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo slaptu balsavimu. Antra, iš siūlomų nuostatų nėra aišku, ar nepriėmus sprendimo slapto balsavimo būdu, pakartotinis balsavimas vėl galėtų būti vykdomas slapto balsavimo forma, ar vis dėlto pakartotinis balsavimas jau turėtų būti atliekamas atviru balsavimu. Trečia, siūloma nuostata implikuoja, kad Taryboje gali būti organizuojamas balsavimas ne tik dėl kandidatų tinkamumo į pareigas (balsuojant „už“ ir „prieš“ atitinkamus kandidatus), bet ir balsavimas dėl sprendimo atmesti visus esamus kandidatus priėmimo. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atskleisti kokiais atvejais ir kieno iniciatyva būtų atliekamas toks balsavimas, ir koks būtų jo santykis su projekte aptariamais „pakartotiniais balsavimais“, t.y. nėra aišku, ar toks balsavimas turėtų būti organizuojamas visada po balsavimo, kuriuo metu sprendimas išrinkti generalinį direktorių nebūtų priimtas, ar vis dėlto tai jis būtų traktuojamas kaip savarankiškas balsavimas vykdant (kažkieno iniciatyva ir siūlymu) generalinio direktoriaus skyrimo procedūrą. |
Pritarti |
Siūloma LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skirti ir atleisti iš pareigų atvirtu balsavimu.
Siūloma įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2. LRT generalinį direktorių
viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba
atviru balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas
naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį
universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro
kvalifikacinį laipsnį arba jam
prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
2 (13) |
(2) |
|
Diskutuotinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad jeigu Taryba sprendimo nepriima ir po trečio balsavimo, Taryba priima arba sprendimą nutraukti konkursą ir rengti naują konkursą arba sprendimą tęsti balsavimą dėl esamų kandidatų, tikslingumas bei teisinė reikšmė. Pažymėtina, kad tokia formuluotė jokių naujų konkrečių įpareigojimų (nei nustatyta dabar galiojančiame reguliavime) Tarybai nesukurtų, nes tik numatytų ir dabar egzistuojančią Tarybos prerogatyvą ir po trečio balsavimo klausimą dėl tolesnės generalinio direktoriaus skyrimo procedūros spręsti savo nuožiūra. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš dalies nedera su galiojančia keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Taigi, siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų suderinamumo, siūlytina minėtos nuostatos arba apskritai atsisakyti, arba ją tikslinti, derinant su projekte siūlomu reguliavimu dėl galimo balsavimo pakartotinumo (net ne vieno), ir Tarybos kompetencijai pačiai nuspręsti dėl tolesnės generalinio direktoriaus skyrimo procedūros eigos (net ir po nepavykusio trečio balsavimo). |
Pritarti |
Atsisakoma šios nuostatos. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
1
(10) (13) (13) (15) |
(3) (2) (3) (3) |
|
Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skirtingus valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi LRT generaliniam direktoriui. Pritarus šiai pastabai kartu reikėtų pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį. |
Pritarti |
Siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5
metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu.
<...> Siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Į
Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys
magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą
aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų darbo patirtį. Siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotoju gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos <...>. Siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. LRT
etikos kontrolieriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos <...>.
. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
|
|
|
Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes yra du antruoju numeriu pažymėti straipsniai. |
Pritarti |
Siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.“
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
3 |
1 |
|
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta konkreti įstatymo įsigaliojimo data. Be to, šioje dalyje turi būti nustatyta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo.
|
Pritarti |
Papildyti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2.
Iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. LRT Taryba,
3. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas, taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams. |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
3 |
2 |
|
Projekto 3 straipsnio 2 dalyje įpareigojimas dėl LRT įstatų pakeitimo, turėtų būti nustatytas ne pačiai LRT, o LRT tarybai. Be to, šioje dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „atsižvelgdami į šio įstatymo nuostatas“.
|
Pritarti |
Papildyti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. 1.Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2.Iki 2024 m.
rugpjūčio 31 d. LRT Taryba, 3.Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas, taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-04
|
(5) |
(5) |
|
Atsižvelgiant į 2024 m. kovo 1 d. įsigaliojusio nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. |
Pritarti |
Siūloma papildyti projektą 1 straipsniu: “ 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. LRT turi teisę radijo dažnių
skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane
numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti
dvi televizijos ir keturias radijo programas. LRT parengtų televizijos
programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo
dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam
skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik
LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti
kitai ūkinei komercinei veiklai ar kitoms radijo ir televizijos programoms
retransliuoti. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami
radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar)
retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi
teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir
siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais
(kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą
atsižvelgus į Lietuvos Respublikos |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-04-24
|
|
|
|
Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto raštą Nr.: S-2024-1755, kuriuo esme kviečiami į 2024 m. balandžio 26 d. rengiamus klausymus, kurių metu bus svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIVP-3546, teikiame esmines Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (toliau – LMKA) pastabas, kurias klausymų metu galėsime išplėtoti.
Iš pateikto lyginamojo varianto:
Šiuo siūlomu įstatymo pakeitimo prasmingumu abejojama ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje, kurioje rašoma: „Pirma, nėra aiškus tokios nuostatos tikslingumas“, „Antra, gali būti probleminis pats kandidatavimo į LRT tarybos narius konstatavimo faktas“, „Trečia, formuluotė „iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą“ suponuoja, kad LRT tarybos narius skiriančios institucijos visada turi vertinti daugiau nei vieną kandidatą į atitinkamas pareigas, o toks reguliavimas, mūsų nuomone, nebūtų pagrįstas bei galimai ribojantis skiriančių institucijų kompetenciją pačiai spręsti dėl LRT tarybos narių skyrimo tvarkos.“ LMKA kviečia atsisakyti šių įstatymo pakeitimų dar ir dėl to, kad viešas kandidatų į LRT Tarybos narius paskelbimas nesukuria skaidrumo, o kaip tik gali sudaryti galimybę politikams įvairiomis priemonėms daryti įtaką keturioms kandidatus deleguojančioms ne politinėms organizacijoms.
Iš pateikto lyginamojo varianto: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba slaptu arba atviru balsavimu, laikantis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ir visais atvejais užtikrinant, kad būtų įgyvendinta taisyklė, jog Tarybos narių balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybai nepriėmus sprendimo išrinkti LRT generalinį direktorių ar sprendimo atmesti visus esamus kandidatus, turi būti rengiamas pakartotinis balsavimas. Jeigu Taryba sprendimo nepriima ir po trečio balsavimo, Taryba priima arba sprendimą nutraukti konkursą ir rengti naują konkursą arba sprendimą tęsti balsavimą dėl esamų kandidatų.
Šiuo siūlomu įstatymo pakeitimo prasmingumu abejojama ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje, kurioje minima, jog yra daug neaiškumų: „t.y. nėra aišku, ar toks balsavimas turėtų būti organizuojamas visada po balsavimo, kuriuo metu sprendimas išrinkti generalinį direktorių nebūtų priimtas, ar vis dėlto tai jis būtų traktuojamas kaip savarankiškas balsavimas (...)“, „Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš dalies nedera su galiojančia keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata“, išvadoje minimos ir kitos „diskutuotinos“ nuostatos. LMKA norėtų atkreipti dėmesį, kad vienam iš Tarybos narių įgavus iš esmės du balsus – bus pažeidžiamas Tarybos narių teisių pariteto principas. Nors LRT įstatymu įtvirtintas labai svarbus principas „Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai”, tačiau priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, jog viešo konkurso būdu renkant LRT generalinį direktorių Tarybos narių balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai „lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas“, ir vėl kuriama galimybė politikams daryti įtaką Tarybos pirmininkui. LRT Generalinio direktoriaus rinkimai, žinant šalyje egzistuojančią politinę „kultūrą“ ir politikų norą daryti įtaką šiems rinkimams, ir taip turi pakankamą politinės įtakos rizikos laipsnį, nes du trečdalius LRT Tarybos narių deleguoja politikai, tačiau ir nepolitinių organizacijų deleguoti atstovai taip pat gali būti veikiami politikų. Tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek vykdomojoje valdžioje esantiems politikams lengviausiai pasiekiamas poveikio įrankis yra organizacijų finansavimas, tvirtinant Valstybės biudžetą. Lietuvos mokslo tarybos pagrindinis finansinis šaltinis yra LR valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos švietimo tarybos veikla yra finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šios tarybos deleguotas asmuo šiuo metu yra LRT Tarybos pirmininkas. Dėl aukščiau išvardintų motyvų ir pačios LRT Tarybos pasirinkimo (2023 m. net kelis kartus rengiant LRT Generalinio direktoriaus konkursus, rengti tik slapti balsavimai) – LMKA siūlo LRT Tarybai balsuojant už personalijas išlaikyti ir įtvirtinti tik slapto balsavimo nuostatą, kuriančią teisingų, skaidrių, laisvų ir sąžiningų rinkimų principus. LMKA kviečia atsisakyti siūlomų įstatymo pakeitimų.
Pabaigai norėtume priminti, kad Kultūros komitetas 2021 09 15 el. laišku buvo išsamiai informuotas, jog nuo 2021 m., pasikeitus LRT įstatymui ir pakeitus kitus teisės aktus bei tvarkas, didžiausia problema yra ne kandidatų į LRT Tarybą delegavimo viešumas, o LRT Tarybos veiklos uždarumas. Visuomenė net neturi teisės žinoti kokios yra ją atstovaujančių LRT Tarybos narių pareigos ir teisės, kurios konkretizuojamos Tarybos nario sutartyje, kuri yra konfidenciali.
|
Nepritarti
Nepritarti |
Žiūrėti argumentus, išdėstytus prie Teisės departamento 1 ir 5 punktų.
Siūloma numatyti, kad LRT generalinis direktorius Taryba skiria į pareigas atviru balsavimu. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narė Edita Rudelienė 2024-04-23
|
1 (10) |
1 (2) |
|
Argumentai: Įstatyme paliktas lyginis tarybos narių skaičius sudaro aplinkybės, kad balsai, dėl svarbių klausimų, pasiskirsto po lygiai. Reikėtų pastebėti, kad dažniausiai sutinkamas kolegialių organų formavimo principas yra nelyginis narių skaičius, bent jau sąlyginiai užkertantis kelią balsų pasiskirstymui po lygiai. Atsižvelgiant į tai kad Seimo kaip įstatymų leidžiamosios institucijos vaidmuo nacionalinio transliuotojo valdyme galėtų būti didesnis siūlome, kad Seimas į nacionalinio transliuotojo tarybą galėtų deleguoti 5 narius iš kurių trys nariai būtų nuo pozicijos ir 2 nariai nuo opozicijos, taip užtikrinant proporcingą Seimo daugumos ir mažumos atstovavimą nacionalinio transliuotojo taryboje.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „„2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti
asmenys; Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją“
|
Nepritarti |
Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiama LRT veikla, yra politinio neutralumo principas (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Didinant politinės institucijos skiriamų LRT tarybos narių skaičių, galimai suponuotų politinės įtakos rizikos didėjimą. Pagal EBU (liet. Europos transliuotojų sąjunga), rekomenduojama 1/3 politikų deleguotų narių skaičių. Konstitucinis Tesimas 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ir kitokių); visuomeninio transliuotojo veikla negali priklausyti nuo partinių ar kitokių politinių preferencijų“.
|
|
2. |
Seimo narė Edita Rudelienė 2024-05-07 |
(10) |
(2) |
|
Argumentai: Šiuo metu LRT įstatyme yra nustatyta tik Tarybos formavimo tvarka, tačiau nėra jokių indikatorių, kuriais vadovaujantis Tarybos narius skiriantys subjektai galėtų apsispręsti dėl Tarybai tinkamiausių pagal kompetencijas kandidatų. Siūlytina įstatyme nustatyti, kad Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų, pavyzdžiui finansų valdymo, veiklos audito, strateginio valdymo ir kt. poreikį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų leidėjas LRT įstatyme yra įtvirtinęs pareigą Tarybai įsteigti nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus. Šių privalomų Tarybos komitetų įsteigimas didina Tarybos darbo efektyvumą, užtikrina didesnį skaidrumą, mažina galimas veiklos rizikas, užtikrina visapusiškesnį požiūrį į LRT strategiją bei siekia veiksmingesnio gerojo valdymo principų įgyvendinimo. Taigi, Tarybos pirmininko išreikštas poreikis dėl Tarybai trūkstamų kompetencijų būtų kaip priemonė Tarybos narius skiriantiems subjektams apsisprendžiant dėl siūlomų Tarybos narių kandidatūrų, atsižvelgiant į LRT poreikius bei užtikrinant Tarybos veiklos skaidrumą bei efektyvumą. Be to, toks Tarybos narių skyrimas atsižvelgiant į pateiktą poreikį sudarytų tinkamas prielaidas užtikrinti Tarybos sudėties įvairovę bei lygybę. Įvairovės užtikrinimas Tarybos lygmenyje suteiktų galimybę objektyviau ir visapusiškiau žvelgti į kylančias problemas, padėtų išvengti vienodo, siauro požiūrio renkantis problemų sprendimo būdus bei atvertų kelią naujų idėjų įgyvendinimui.
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją.“
|
Pritarti |
Siūloma 10 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į Tarybos narius. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją.“ |
|
3. |
Seimo narė Edita Rudelienė |
(13) |
(5) |
|
Argumentai: 2024 m. kovo 13 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema - Europos žiniasklaidos laisvės aktas (toliau – EMFA). EMFA preambulėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad visuomeniniai transliuotojai atlieka ypatingą vaidmenį, nes pagal savo kompetenciją, užtikrina, kad piliečiai turėtų galimybę gauti įvairaus turinio pasiūlą, įskaitant kokybišką informaciją ir nešališką bei subalansuotą nušvietimą žiniasklaidoje. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pagrindinę teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, suteikiant žmonėms galimybę ieškoti įvairios informacijos ir ją gauti, taip pat propaguojant demokratijos, kultūrų įvairovės ir socialinės sanglaudos vertybes. Jie suteikia forumą viešoms diskusijoms ir platesnio piliečių demokratinio dalyvavimo skatinimo priemones. EMFA konstatuojama, kad skiriasi visuomeninių transliuotojų vadovybės skyrimo ir atleidimo iš darbo taisyklės. Pavyzdžiui, daugumos nacionalinių teisinių tvarkų atveju nustatyti keli atleidimo iš darbo pagrindai, o kitų atveju nenumatyta jokių konkrečių taisyklių. Jei taisyklės yra nustatytos, kai kuriais atvejais jos yra nepakankamos arba praktiškai neveiksmingos. Pabrėžiama, jog valstybės narės turi nustatyti veiksmingas priemones visuomeninių transliuotojų nepriklausomumui užtikrinti. Taigi, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, EMFA siekiama nustatyti vienodas taisykles visoms valstybėms narėms.
EMFA 5 straipsnyje įtvirtintos visuomeninių transliuotojų nepriklausomo veikimo apsaugos priemonės:
1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomeniniai transliuotojai būtų redakciniu ir funkciniu požiūriu nepriklausomi ir nešališkai teiktų savo auditorijai įvairią informaciją ir nuomones. 2. Valstybės narės užtikrina, kad visuomeninių transliuotojų administracijos vadovo arba valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą. Paaiškinama, kad jie turi būti skiriami remiantis skaidriomis, atviromis, veiksmingomis ir nediskriminacinės procedūromis ir skaidriais, objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionaliniu lygmeniu. Jų kadencijos trukmė turi būti pakankama veiksmingam visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui užtikrinti. Sprendimai dėl administracijos vadovo arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos:
a) turi būti tinkamai pagrindžiami;
b) gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus;
c) apie juos atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta;
d) jie turi apimti teisminės peržiūros galimybę.
Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „LRT generalinis
direktorius
|
Pritarti |
Vadovaujantis teisės suderinamumo principu, siūloma 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.LRT generalinis direktorius |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3546(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Liuda Pociūnienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3546(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė