LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS
PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17,
22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-03-17 Nr. XIVP-2204(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotų pažymas, patvirtinančias, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės (įstatymo projekte šios institucijos pavadinime vietoj „Valstybinės“ reikėtų įrašyti žodį „Valstybės“). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kuo remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galėtų nustatyti, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip vaiko teises užtikrinanti instituciją, turėtų imtis priemonių, padėsiančių apginti vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai, bet ne subjektyviu vertinimu konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti tėvystės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95 Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo normų taikymo) jau yra išaiškinęs, kad vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Todėl esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 daliai.
2. Projekto 2 ir 3 straipsniais siūloma padidinti turto vertės normatyvus piniginei socialinei paramai gauti (siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 (toliau - Įstatymas Nr. XIII-2883), kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas laikotarpis, kuriuo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas (2022 m. gegužės 19 d. Nr. XIV-1108 įstatymu Nr. XIV-1108 šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d. Kaip nurodyta šio įstatymo aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama užtikrinti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) ir taip apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų (galinčių kilti) pasekmių, įtvirtinant ilgesnį laikotarpį, kai, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas). Todėl siekiant šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Įstatymas Nr. XIII-2883. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnas visuomeninių santykių piniginės socialinės paramos srityje keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise.
3. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomus pakeitimus (savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalėtų skirti socialinę pašalpą vaikui iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje), svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti (pripažinti netekusiu galios) keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 11 punkto, kuriame numatyta savivaldybės administracijos teisė, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti patikslintas, jame išbraukiant skaičių „10“, nes įstatymo 10 straipsnis šiuo projektu nėra keičiamas;
2) įstatymo projekto 1, 3, 6 straipsnių dalys turi būti sunumeruotos;
3) įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma keisti tik 14 straipsnio 1 dalį, o ne visą straipsnį, todėl įstatymo projekte reikėtų atsisakyti 14 straipsnio 2 dalies dėstymo. Šio straipsnio pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip:“;
4) įstatymo projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje reikėtų tikslinti keičiamos 22 straipsnio dalies numerį (turi būti nurodyta ne 1 dalis, o 5 dalis);
5) įstatymo projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėse po žodžio ,,Pakeisti“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį „23 straipsnio“;
6) atsižvelgiant į daromus pakeitimus, įstatymo projekto 7 straipsnyje reikėtų atsisakyti viso 25 straipsnio dėstymo nauja redakcija ir keisti tik šio straipsnio 1 punktą (dėl notaro tvirtinamos sutarties) bei pripažinti netekusiu galios šio straipsnio 6 punktą. Tokiu atveju įstatymo projekto 7 straipsnį sudarytų 2 dalys;
7) įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
5. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra suplanuotos. Atsižvelgiant į tai ir į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]