2018-12-11

PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 16, 22, 67, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2654(2)

Eil. Nr.	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.		str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.					Argumentai: 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau – NENS) kaip pagrindinis tikslas atsinaujinančių energijos išteklių srityje nustatytas tolesnis atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimas Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus. NENS numatoma, kad: - Iki 2020 metų elektros energijos galutinio suvartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvoje didės iki 30 proc. ir sudarys ne mažiau kaip 3 TWh. Prognozuojama, kad iš vėjo pagaminama elektros energija taps pagrindine atsinaujinančių energijos išteklių energija ir iki 2020 metų galėtų siekti iki 44 proc., o saulės elektrinėse pagaminta elektros energija – iki 6 proc. - Iki 2025 metų ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 5 TWh (iš vėjo energijos - ne mažiau kaip 50 proc. elektros energijos, o iš saulės šviesos energijos – 20 proc. elektros energijos). - Iki 2030 metų ne mažiau kaip 45 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 7 TWh (iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 proc. – elektros energijos, o iš saulės šviesos energijos – 22 proc. elektros energijos). - Tuo tarpu iki 2050 metų elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys ne mažiau kaip 100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, o pagaminta jos iš atsinaujinančių energijos išteklių bus ne mažiau kaip 18 TWh. Viena iš esminių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių sąlygų – lygiagrečiai su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra turi būti užtikrintos elektros energijos sistemos balansavimo, rezervavimo ir kitos sisteminės tinklo paslaugos. Vertinant energetikos sektoriaus technologijų vystymosi tendencijas ir esamų generavimo pajėgumų situaciją Lietuvoje, vienas iš efektyvių sprendimo būdų sudaryti sąlygas efektyviai atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir integracijai į elektros energetikos sistemą, o kartu spręsti elektros energijos sistemos balansavimo, rezervavimo ir kitus su elektros energetikos sistemos patikimu veikimu susijusius iššūkius, galėtų būti efektyvus esamų ir naujų energijos kaupimo įrenginių panaudojimas ir vystymas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Elektros energetikos įstatyme apibrėžti energijos kaupimo įrenginių sąvoka ir įvertinant jų specifiką nustatyti specialų atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas režimą. Toks reglamentavimas skatintų spartesnę ir darnią atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtrą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2654(2) pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR VIII-1881 2, 16, 22, 34, 40, 46, 67, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“
2.	1		2		2. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį 2 dalimi : „2. Papildyti 2 straipsnį 18¹ dalimi: 18¹. Energijos kaupimo įrenginys elektros sistemoje – įrenginys, kuriame gali būti kaupiama ir į elektros tinklus atiduodama elektros energija arba įrenginys, kuriame elektros energija gali būti konvertuojama į kitos rūšies energiją ir vėl kaip elektros energija grąžinama į elektros tinklus (įskaitant elektros baterijas, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas).“
3.	5				3. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį, buvusį 5 straipsnį laikyti 8 straipsniu: „5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34. Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas, susijusias su elektros persiuntimu, išskyrus už elektros energijos persiuntimą, skirtą energijos kaupimo įrenginių įkrovimui, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas, skirstomųjų tinklų operatorius ar vartotojas, pažeidę su perdavimo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį, privalo perdavimo sistemos operatoriaus reikalavimu užtikrinti visų savo prievolių įvykdymą.“
4.	6				4. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį, buvusį 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu: „6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas bei už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, ir vartotojas, pažeidęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi sudarytą sutartį, privalo skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimą.“
5.		7			5. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį, buvusį 7 straipsnį laikyti 10 straipsniu: „7 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei likdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui. 6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei likdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui.“
6	9		2		6. Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį 2 dalimi: „9 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, ir šios elektros energijos, kurią gamina rinkos dalyviai, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW, balansavimas, vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“ 2. Pakeisti 74 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti, taip pat už elektros energiją skirtą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse – už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;“
7	10				7. Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį: 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šiso įstatymaso 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2, 3, 8 straipsniai ir 9 straipsnio 1 dalis~~išskyrus šio straipsnio 4 dalį~~, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., o 1 straipsnio 2 dalis, 5, 6, 7 straipsniai ir 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
8	10				8. Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 6 dalimi: „6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 5, 6, 7 straipsnius ir 9 straipsnio 2 dalį, iki 2018 m. gruodžio 31 d., turi paskelbti naujas perdavimo sistemos operatoriaus patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką, kuri įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.“

Teikia

Seimo narys Virgilijus Poderys