LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 334
STENOGRAMA
2019 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. spalio 10 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. spalio 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš siūlau Tėvynės sąjungos frakcijos vardu išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Valstybės rezervo įstatymo priėmimą. Kodėl?
Jeigu jūs, kolegos, atkreipsite dėmesį į labai griežtą ir tikrai argumentuotą Teisės departamento išvadą, jūs suprasite, kad tikrai verta padaryti pertrauką ir patikslinti šį įstatymą mes dar turime galimybę, nes įvedant „preliminarių sutarčių“ sąvoką faktiškai likviduojamas valstybės rezervas. Tos preliminarios sutartys yra niekaip neapibrėžtos, neaišku, nei kokiems produktams jos taikomos, nei kokios galimybės tų potencialių tiekėjų ekstremaliomis sąlygomis įvykdyti prievolę, ypač force majeure sąlygomis.
Žodžiu, mes tikrai padarytume gera savo valstybei, jeigu šiandien nebalsuotume dėl to įstatymo ir bent kiek atsižvelgtume į Teisės departamento pastabas. Tai netgi grėsmė tam tikra prasme nacionaliniam saugumui, nes Valstybės kontrolė savo išvadoje pareiškė, kad nėra sukaupta valstybės rezervo karo padėčiai, ekstremaliems atvejams, o mes norėtume išsisukti preliminariomis sutartimis. Tai tikrai nebūtų gerai. Aš siūlau sutartinai…
PIRMININKAS. Supratau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …išbraukti ir dar papildyti ir apibrėžti aiškiau šitas sąvokas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau.
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Valstybės rezervo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3264 išbraukimo. V. Aleknaitė-Abramikienė frakcijos vardu siūlė šį klausimą išbraukti. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 47, prieš – 20, susilaikė 23 Seimo nariai. Lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje) Atsiprašau, išbraukiamas iš darbotvarkės. Gerai.
Kolegos, galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta darbotvarkei.
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas. (Balsai salėje) Dėl darbotvarkės? Tai jau darbotvarkę patvirtinome. Darbotvarkė jau patvirtinta. Paklausiau – bendru sutarimu, prieštaraujančių nebuvo, darbotvarkė buvo patvirtinta.
10.04 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jo lydimieji teisės aktų projektai Nr. XIIIP-1787. G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Seimą ir prašyti leidimo – šiandien per pietų pertrauką 13 valandą noriu sukviesti Neįgaliųjų teisių komisijos narius į posėdį. Noriu leidimo.
PIRMININKAS. Gerai, Neįgaliųjų… (Balsai salėje) Per pertrauką – jūsų valia, Seimo leidimo nereikia. Pranešėjas – K. Mažeika. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. (Balsai salėje) Pakomentuokite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymai.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra A. Skardžiaus. Jis yra identiškas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Todėl jo svarstyti nebereikia.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti, nes tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai, pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui. Taip pat yra A. Skardžiaus toks pat pasiūlymas. Jo svarstyti nebereikia. Trečias pasiūlymas – taip pat Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio pasiūlymas, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiūlymas nukreiptas į valstybės institucijų kompetenciją žemės gelmių valdymo srityje. Vis dėlto dėl angliavandenilių srities mano siūlymas yra, kad sprendimus dėl leidimų naudoti angliavandenilio išteklius išdavimo ir panaikinimo priimtų Vyriausybė, tai yra aukštesnis lygmuo, negu, sakykime, buvo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 palaikantys, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? (Balsai salėje)
Yra 60. Pasiūlymo svarstymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Dėl nuomonės neužsirašė Seimo nariai. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pritarimui ir šiam pasiūlymui? Pritariame. (Balsai salėje) Balsuojame. Nuomonių prieš nebuvo, bet vis tiek negalime. Balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 21 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas, bet komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo nepritarti, ir komiteto nuomonei pritariame bendru sutarimu.
Toliau kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio. Taip pat komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria, ir mes siūlome pritarti bendru sutarimu.
Toliau yra Seimo nario K. Bacvinkos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kęstutis atsiima, taip? Kęstutis atsiima.
PIRMININKAS. Minutę palaukite!
Suteikiame žodį K. Bacvinkai.
K. BACVINKA (LVŽSF). Sutinku su komiteto sprendimu ir atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate? Atsiimate. Gerai. Dėkoju. Taigi visam 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 7 straipsniui.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kuriam komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kitas pasiūlymas – dėl kvalifikacijos – taip pat redakcinio pobūdžio, patikslinantis. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu visam 10 straipsniui.
Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio yra Seimo nario K. Bacvinkos pasiūlymas. (Balsai salėje) Prašau pristatyti. 14 straipsnis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra kitas komiteto pasiūlymas…
PIRMININKAS. Pristato K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Tikrai yra nauja komiteto… kita redakcija šio siūlymo, todėl aš šitą atsiimu. (Balsas salėje) Pritariu.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto suderintam tekstui. Dėkoju. Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms taip pat pritarė iš dalies. Pasiūlyme atsižvelgė… įtraukė į pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario L. Balsio. Prašau pristatyti.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, jeigu svarstysime kolegės V. Vingrienės, tai aš pritariu naujam komiteto siūlymui. Aš šiuo metu atsiimu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau – V. Vingrienės pasiūlymas. Prašau pristatyti. Mikrofonas jau įjungtas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš siūlyčiau tolesnį mano pasiūlymą spalio 8 dienos. Čia kartu su kolegomis K. Bacvinka, A. Širinskiene, R. Karbauskiu…
PIRMININKAS. O dėl birželio 6 dienos pasiūlymo?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš dėl birželio 16 dienos atsiimu ir siūlyčiau balsuoti dėl to, kuriam komitetas pritarė vakar. Tai yra kad būtų draudžiama laidoti tiek požeminėse ertmėse, tiek vandeninguose horizontuose. Vakarykštis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pristatykite.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pristatyti? Čia vakar dienos. Komitetas pritarė. Aš labai atsiprašau, norėjau…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Pristatykite esmę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Esmė yra ta, kad būtų draudžiama laidoti CO2 požeminėse dirbtinėse ir natūraliose ertmėse ir vandeninguose horizontuose, nes tai iš tikrųjų kelia grėsmę aplinkai. Siūlyčiau palaikyti ir pritarti komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar komiteto redakcija tokia pati?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcija tokia, kad taip pat draudžiama anglies dioksidą įleisti ir (arba) saugoti natūraliose ir (arba) dirbtinėse žemės gelmių ertmėse ir (arba) vandeninguose horizontuose.
PIRMININKAS. Ar A. Skardžius nori kalbėti dėl šio pasiūlymo? A. Skardžius – nuomonė už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Būtent dėl šios nuostatos Seimas negalėjo pradėti svarstyti ir priimti šio įstatymo, nes rizikavo susilaukti sankcijų iš Europos Komisijos dėl direktyvos pažeidimo ir visų pradėtų pažeidimo procedūrų vien dėl to, kad grupė lobistų, norinčių atpiginti savo jėgainės eksploatacinius kaštus, sugalvojo projektą ir išsukinėjo Seimo nariams rankas, kad CO2 būtų laidojamas žemės gelmėse. Tokie procesai demokratinėje valstybėje ginant savo valstybės interesus, švarią aplinką, Europos, sakykime, vandens, gėlo vandens, rezervą, tą patį, kurį turi Lietuva ir Danija, šiandieną kaip Europos rezervą, kiti (priminsiu) naudoja paviršinį geriamąjį vandenį, kaip latviai, estai… Mes turime turtą po žeme, tačiau grupė lobistų norėjo ir siekė, ir galbūt dar sieks, aš atkreipiu kolegų dėmesį, kad CO2 kraunant jiems pelnus būtų sukišta po žeme ir negrįžtamai būtų užterštas mūsų požeminis švarus vanduo, turbūt vienos iš dviejų Europos Sąjungos valstybių turimas turtas, kuris ateityje gali virsti didelėmis pajamomis. Tai štai koks buvo procesas. Tai yra gėdinga 30-ais nepriklausomos valstybės metais!
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jūsų daugumos energetikos ministras yra išplatinęs Europos Komisijos laišką, kuriame aiškiai pasako, kad Komisija sako, kad tai yra ateities technologija, kuri iš principo leis eiti prie nulinės CO2 emisijos. Vienas aspektas.
Antras aspektas, patys pagalvokime, ar gali mineralinio vandens burbuliukas užteršti naftos telkinį? Nes būtent į naftos telkinį bus laidojamas CO2.
Trečias dalykas, būtent CO2 sudaro 30 % elektros energijos kainos… taršos leidimai. Šituo būdu mes dabar pasakome, kad sutinkame, kad 30 % mūsų žmonės mokėtų už elektrą brangiau. 30 %! Tai yra jūsų šiandien priimamas sprendimas.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl šio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 31. Pasiūlymui pritarta.
Kolegos, kadangi šiam pasiūlymui yra pritarta, tai du kiti pasiūlymai – R. Žemaitaičio ir V. Poderio – jau netenka prasmės, nes jie prieštarauja šiam pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario K. Bacvinkos. Prašau pristatyti.
K. BACVINKA (LVŽSF). Pritariu komiteto nuomonei, atsiimu.
PIRMININKAS. K. Bacvinka atsiėmė savo pasiūlymą, jam komitetas nepritarė.
Toliau kitas pasiūlymas – Seimo narių S. Gentvilo, A. Butkevičiaus, R. Sinkevičiaus, E. Zingerio, K. Starkevičiaus, M. Majausko, L. Kasčiūno, P. Saudargo, A. Salamakino, G. Steponavičiaus ir A. Armonaitės. Kas pristatysite? S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiuo pasiūlymu mes siūlome išlaikyti dabar galiojančią įstatymo nuostatą, kad išsklaidytųjų angliavandenilio išteklių tyrimai ir naudojimas taikant ardymą galėtų būti vykdomi Lietuvos teritorijoje, išskyrus saugomas teritorijas ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos teritorijas. Iš esmės šiandien galiojantis įstatymas liktų toks pat, kaip yra. Aš priminsiu, kad ministras K. Navickas išleido būtent tokią įstatymo redakciją, tik eigoje ji buvo koreguojama, ir mes žinome atvejus ir diskusijas, kurios vyko čia prieš penketą metų, nevaisingai išvarant investuotojus ir žvalgytojus iš Lietuvos. Vėliau tik buvo atskleista, kas už tų demonstracijų stovėjo Lietuvoje ir Rumunijoje. Siūlytume palikti galimybę Lietuvoje išgauti angliavandenilius, tokiu būdu apsaugant saugomas teritorijas ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos teritorijas, taip sakant, jautriausias Lietuvos teritorijas apsaugant. Šį pasiūlymą teikiame kartu su A. Butkevičiumi, R. Sinkevičiumi, E. Zingeriu, K. Starkevičiumi, M. Majausku, L. Kasčiūnu, P. Saudargu, A. Salamakinu, G. Steponavičiumi ir A. Armonaite. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasitikrinkime, ar yra 29 palaikantys, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 56: už – 34, prieš – 6, susilaikė 16. Pasiūlymas svarstomas.
Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, siūlome atsisakyti hidraulinio ardymo metodo išsklaidytiesiems angliavandeniliams dėl pačios metodo technologijos, taip pat cheminių ir radioaktyvių medžiagų palikimo gręžiniuose, hidraulinio uolienų ardymo tiek tyrimo, tiek išgavimo metu. Jis gali būti itin rizikingas aplinkai ir požeminiams geriamojo vandens ištekliams ir turėti nenuspėjamų pakitimų ateityje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gal vis dėlto mums Seime reikėtų apsispręsti, koks yra didžiausias Lietuvos gamtos turtas. Tai yra miškai ir vanduo. Mes norime ignoruoti tą faktą, kad Europos žemyne buvo nustatyta, kad yra dvi vietos Europoje, kur, ištikus gamtiniam kataklizmui, gali likti gėlo vandens, – tai Lietuva ir Danija. Man keista, tie žmonės, kurie vėl propaguoja tas eksperimentines technologijas, tai, kas sukelia riziką mūsų gelmėse esančiam vandeniui, aiškiai atstovauja to verslo interesams. Jeigu kalbama apie tai, kad skalūnų dujas neva sustabdė prokremliškos jėgos, tai tada man pasakykite, kiek per tuos metus Europos Sąjungos valstybėse atsirado skalūnų dujų gavybos, išsiplėtė. Man atrodo, vieną kartą nustokite dengtis Lietuvos energetikos nepriklausomumu ir kitais dalykais atstovaudami, kaip aš kartoju, konkrečių verslo grupių interesams mūsų Lietuvos gamtos išteklių sąskaita.
PIRMININKAS. Nuomonė už pasiūlymą – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš pasisakau už, nes mes jau padarėme nemažai klaidų išvarydami iš šalies Amerikos investuotojus, „Chevroną“ ir panašius, kurie norėjo mums suteikti energetinės nepriklausomybės šansą. Todėl nedarykime tokių klaidų dar kartą, pasisakykime už.
PIRMININKAS. Nuomonės pasakytos. Balsuojame dėl pasiūlymo. Tie, kurie pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 26, prieš – 46, susilaikė 22 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario L. Balsio. Prašau pristatyti.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš atsisakau, kadangi buvo panašus K. Bacvinkos.
PIRMININKAS. Atsiimate savo pasiūlymą. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario V. Poderio.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nebeaktualus, nes jau buvo priimtas sprendimas dėl…
PIRMININKAS. Taip, jau buvo priimtas sprendimas, nebeaktualus ir jo nebesvarstome. Taigi 14 straipsnis pagal pasiūlymus suderintas su komitetu. Galime visam 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 15 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, vienam redakcinio pobūdžio pasiūlymui siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas – Seimo nario A. Skardžiaus. Prašau A. Skardžių pristatyti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Dėl 15 straipsnio, taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl 15 straipsnio.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai redakcinio pobūdžio. Tiesiog keičiama šiek tiek buvusi formuluotė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ar pritariate iš dalies, kolega, tam?
PIRMININKAS. Ar pritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, tinka.
PIRMININKAS. Tada galime pritarti tokiai komiteto redakcijai bendru sutarimu. Pritariame, dėkoju. Tada visas 15 straipsnis. Jam galime taip pat pritarti bendru sutarimu.
16 straipsnis. Yra Seimo narių V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymas. Pristato V. Rinkevičius. (Balsai salėje)
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl gėlo vandens išgavimo, jeigu norime išgauti vandenį ne iš vandenvietės, o iš gręžinio. Daug kur Lietuvoje tam tikros vandenvietės yra nustatytos… Yra gręžinių, kurie nėra vandenvietė, tačiau yra gręžinių, iš kurių taip pat išgaunamas vanduo. Išeitų tam tikras prieštaravimas. Todėl mes siūlome vietoje žodžio „vandenvietė“ vartoti „gręžinys“, kuris yra tiksliai apibrėžtas, aiškus inžinerinis įrenginys.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes…
PIRMININKAS. Minutę! Dar turėtume… nes dar yra du V. Rinkevičiaus pasiūlymai. Dar trys pasiūlymai dėl 100 kub. metrų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš viso yra keturi pasiūlymai. Taip.
PIRMININKAS. Iš viso keturi pasiūlymai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Dabar kalbame apie visus iš karto?
PIRMININKAS. Reikėtų pasirinkti, nes negali būti ir 10 kub. metrų, ir 100 kub. metrų.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, tai ten yra skirtingi dalykai. Ten yra skirtingos sąvokos ir čia yra kalbama…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Reikia apie kiekvieną atskirai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …apie vandenvietę arba gręžinį.
PIRMININKAS. Svarstome kiekvieną atskirai. Dabar pirmasis, kad „vandenvietė“ būtų pakeista „gręžiniu“. Ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas?
Balsavo už – 57. Svarstome pasiūlymą. Komiteto nuomonė dėl „vandenvietės“ pakeitimo į „gręžinį“. Pirmasis V. Rinkevičiaus pasiūlymas. Kęstuti Mažeika!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tiesų komitetas siūlo nepritarti ir argumentai tokie, kad galėtų kilti piktnaudžiavimo atvejų, nes gręžinius galima toje pačioje vandenvietėje gręžti tikrai kelis ir tikrai daug – gali būti iki 40 gręžinių. Tokiu atveju kiltų tikrai nemažai apskaitos problemų ir tai būtų problemos būtent dėl vandens naudojimo apskaitos. Tada neliktų prievolės ir išnyktų ta dėl… 10 ar 100 kubų galima naudoti iš vandenvietės ar gręžinio. Tai suprantame, kad subjektas, turintis vieną gręžinį ir viršijęs leistiną naudoti kiekį, išsigręžtų šalia kitą gręžinį ir taip praktiškai niekada nemokėtų už vandens išteklius. O pagrindinis tikslas yra, kad ištekliai būtų naudojami tausojamai, ir tai tam tikra prevencijos priemonė, todėl siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už pasiūlymą – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau patikslinti, kad vandenvietė ar gręžinys, pagrindinis dalykas yra tai, kad gręžiniui yra daug paprastesni reikalavimai dokumentų, leidimų ir visa kita, jie nekainuoja labai daug, o jeigu įvardiname kaip vandenvietę, iš tikrųjų yra labai sudėtingi reikalavimai ir daug žmonių turės daug vargo tvarkydami dokumentus ir kainuos labai daug. „Gręžinys“ iš tikrųjų yra tikslesnė sąvoka.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mes komitete radome tikrai kompromisinį sprendimą įvardydami „gręžinį“ ir „vandenvietę“. Į vandenvietės apibrėžimą taip pat įeina gręžinio sąvoka, tai būtent vandenvietė būtų ta, kurią sudaro vienas arba keletas gręžinių. Iš principo čia esmės kaip ir nekeičia, ką siūlo kolegos, kurie norėtų, kad būtų atskiras gręžinys ir ką minėjo pristatydamas pranešėjas. Iš tiesų tai būtų kaip ir tausus sprendimas ir spręstų problemas, kad nebūtų piktnaudžiaujama išsigręžiant atskirus gręžinius ir atitinkamai išvengiant mokesčių už vandens naudojimą. Manytume, kad kai įvardijame „vandenvietė“, didelių problemų ir skirtumo iš tiesų nesudaro, nes tą vandenvietę sudarytų ne tik vienas, bet ir keletas, iki 40 gręžinių vietoje, todėl siūlau nepritarti šitam siūlymui, nes komitetas tikrai surado kompromisinį sprendimą.
PIRMININKAS. Balsuojame. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 50, prieš – 14, susilaikė 34 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš komiteto pirmininko norėčiau paklausti. Dabar, kai buvo pritarta pataisai, kuriai komitetas buvo nepritaręs, ir, kiek iš ponios V. Vingrienės supratome, kad sąvokos buvo keistos, ar dabar yra atitikimas tarp įstatymo normų ir tiesiog ar galime toliau tęsti balsavimą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš… Komiteto pirmininkas… Aš, kaip rengėjas, nes komiteto pirmininkas, matau, užsiėmęs šiek tiek, galiu pasakyti, kad galime tęsti svarstymą, tada reikės registruoti kitas pataisas ateityje. (Balsas salėje) Taip, gerbiama pirmininke, kitą projektą registruoti, atsiprašau, ne taip pasakiau.
PIRMININKAS. Tęsiame. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario S. Gentvilo. Prašau pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, esu sukrėstas po paskutinio balsavimo, nes visas šitas įstatymas yra išprovokuotas Europos vandenų direktyvos, kuri sako, kad turime saugoti vandenvietes nuo 10 kub. metrų. Jūs ką tik įteisinote Lietuvos badymą vandenviečių gręžiniais, kur niekas už nieką nemokės. Už vieną gręžinį dabar turėdavai mokėti, kai išgauni kaip ūkininkas nuo 10 kub. metrų per dieną, o dabar į vieną vandenvietę galėsi prigręžti kiek nori tų gręžinių ir nemokėti už nieką, nes iš kiekvieno gręžinio paimsi po 9 kub. metrus ir tu nemokėsi. Ir mes esame prieš Europą, nes Europos vandenų direktyva sako, kad būtent šitai yra svarbiausias dalykas. Jūs, valstiečiai, nubalsavote sau sukurdami gyvulių ūkį. Tai gėda jums.
Dabar aš pristatau savo pasiūlymą, kur yra dar viena išimtis ūkininkams. Štai pagyvenusi moteris Vilniaus mieste atsukusi čiaupą moka 3 euro centus už 1 kub. metrą valstybei už vandenį, sunaudotą dušui, tualetui nuleisti, virti, o ūkininkai nori išimties, kad 100 kub. metrų per dieną visus metus imdami, vadinasi, 36 tūkst. kub. metrus per metus, nemokėtų nė vieno euro cento mūsų valstybei, naudodami, Konstitucijoje pasakyta, bendrą Lietuvos visų žmonių turtą, tai yra požeminį vandenį. Visos kitos įmonės ir šakos privalo naudoti. Ūkininkai nori išimties, tai aš siūlau išbraukti šitą išimtį, nes jūs, keldami kitiems mokesčius už bet ką, patys įteisinsite sau karaliavimą, pribadymą Lietuvos gręžiniais. O kitas dalykas, nė už vieną gręžinį nemokėdami, nes iš kiekvieno gręžinio galėsite pasiimti po 100 kub. metrų per dieną. Jeigu norite gyventi tokioje valstybėje su tokiu solidarumu, tai prašome. Bet kai kitą kartą kelsite mokesčius kitiems Lietuvos gyventojams, aš jums dar kartą papasakosiu šitą istoriją apie šitą gėdingą balsavimą.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Ar turime 29 pritariančius, kad S. Gentvilo pasiūlymas būtų svarstomas?
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 37, prieš – 1, susilaikė 15. Pasiūlymą svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentų nenorėtumėte pasakyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūloma palikti Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte pasiektą kompromisinį pasiūlymą, pagal kurį žemės ūkio sektoriuje daroma būtent… Jie jau ir dabar turi išimtis.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau palaikyti S. Gentvilo siūlymą, nes dabar išeina taip, kad ūkininkai, ypač stambieji, iš tikrųjų nemokės už nieką. Sukuriame nelygias sąlygas. Siūlau palaikyti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš. Neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl S. Gentvilo pasiūlymo. Kas pritaria S. Gentvilui, balsuoja už.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 40, prieš – 20, susilaikė 30 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš dar kartą bandau klausti, ar tikrai nereikėtų mums sustoti ir apsvarstyti Aplinkos apsaugos komitete tų nesuderintų normų. Tiesiog pagalvokime, kokios kokybės produktą mes pasiųsime į prezidentūrą pasirašyti Prezidentui, kai jau dabar sakome patys, kad reikės taisyti. Tai mes turime puikią galimybę sustoti, komiteto posėdyje pataisyti ir į Prezidento instituciją nusiųsti projektą, kuris yra savo esme tvarkingas. Gal tikrai nedarykime tokių dalykų, kaip dabar darome.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, nes viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo peržiūrėtas šitas įstatymas, buvo susijusi su tuo, kad mūsų nuostatos neatitinka Europos Sąjungos direktyvų. Ir būtent viena yra susijusi su gėlu vandeniu. Ir ta pataisa, kuri yra, iš tikrųjų prieštarauja tai direktyvai ir automatiškai mus vėl sugrąžins į posėdžių salę.
Gerbiami valstiečiai, jūs ką tik nubalsavote už tai – į gelmes jokio brudo nekišti. Dabar jūs dirbtinai sudarote galimybę vėl sugrįžti prie šito įstatymo. Aš suprantu, kad jums būdingas tas dvilypumas, tai yra žaliasis ir valstietis. Tą dalyką tikrai sunku kartais suderinti. Bet esmė yra ta, kad jeigu jūs darote tokį trumparegišką veiksmą tam, kad mes vėl sugrįžtume su tuo įstatymu į Seimo salę, jūs vėl atidarote tą failą, susijusį su tomis žemės gelmėmis ir anglies dioksidu.
PIRMININKAS. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš tikrai raginu ir ministrą, ir komiteto pirmininką (nežinau, ar jis dalyvauja diskusijoje) pamąstyti apie pertraukos paėmimą šito įstatymo svarstymo metu ne tik todėl, ką tik ką išdėstė gerbiamas kolega, bet ir todėl, kad komitete mes taip pat sakėme, kad grįšime svarstyti dėl CO2 laidojimo. Ir ministras siūlė, galbūt mokslinius tyrimus būtų galima leisti, nes tikrai būtų įdomu pasižiūrėti, ką realiai daro CO2. Gal jūs nežinote, ką daro CO2, sureagavęs su vandeniu? Ką mes turėsime CO2 pripylę į vandenį? Turėsime gazuotą vandenį. Pamąstykime, ar čia taip jau blogai. Aš tikrai siūlyčiau ministrui pagalvoti apie pertrauką.
PIRMININKAS. Ministras.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, pasikonsultavome su biuro vadovais ir iš tiesų šioje stadijoje sprendimas yra priimtas. Jei mes darytume pertrauką, to sprendimo, kuris buvo priimtas, mes niekaip pakeisti negalėtume. Galime nebent grįžti į svarstymo stadiją, kur būtų dar kartą svarstomi visi priimti pasiūlymai. Bet mes šiandien gavome iš Europos Komisijos pagrįstą nuomonę dėl direktyvos neperkėlimo, ir jei tas procesas vėl grįš į kurią nors stadiją, tikrai turėsime pažeidimo procedūrą, tai Lietuvai kainuos. Teisė pasirinkti ir turbūt reikia pasirinkti atsakingai.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš reaguosiu į jūsų pasisakymą. Geriau pasakyti, kad dabar yra klaida, ir grįžti į svarstymo stadiją, kad dokumentas tikrai būtų tvarkingai, teisiškai parengtas, kaip A. Širinskienė ir sakė, užuot klysti. Ir dar aš noriu priminti. Pagal Statutą, jei vienas straipsnis iš esmės neatitinka kito straipsnio, jau dabar yra nesuderinamumas. Tai dabar arba jūs, arba Seimo Pirmininkas, tai yra posėdžio pirmininkas, galėtų pasiūlyti grįžti į svarstymo stadiją ir tvarkingai komitete viską išspręsti, kitaip paleisime pusgaminį, ir Prezidentas grąžins mums atgal.
PIRMININKAS. Ministrui žodis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolegos, už pastabas ir pasiūlymus. Vadovaujantis Statuto 158 straipsnio 3 dalimi, yra siūlymas grįžti į svarstymo stadiją ir komitete dar kartą apsvarstyti, nes kito siūlymo nėra. (Balsai salėje) Jei yra geresnių pasiūlymų, prašom siūlyti.
PIRMININKAS. Cituosiu tą dalį, kurią ministras paminėjo: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ (Balsas salėje: „Tai negerai? Kas negerai?“)
M. Puidokas dar nori kalbėti? Prašom. Mindaugai, įjungta.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai keista situacija, nes kai kurie Aplinkos apsaugos komiteto nariai konservatoriai klaidina Seimą, nes mes ką tik balsavome ir bandome dabar kai kuriuos dalykus sugrąžinti. Aš tai galiu paaiškinti tik kaip mėginimą įtikti tam tikriems lobistams ir siekiu bet kokia kaina įteisinti mūsų žemės gelmių ir vandens teršimą. Tai tikrai labai gėdingas elgesys.
PIRMININKAS. Paskaitysiu 158 straipsnio 1 dalį: „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžio dienos.“
J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, jūs dabar labai teisingai pacitavote Statutą. Iš tiesų nereikia grįžti į svarstymą, reikia padaryti priėmimo pertrauką ir komitete suderinti tas nuostatas. Taip numato Statutas ir taip mes jau darydavome, tik reikia pasižiūrėti visą Statutą, ne vieną straipsnį. Todėl aš siūlau daryti priėmimo pertrauką. Pagrindinis komitetas suderins tas nuostatas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis: po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tiesiog pusę metų svarstydami suklupome ant banano žievės ar ant arbūzo sėklos. Tikrai nėra esminė ta pataisa, dėl kurios mes dabar nubalsavome. Dėl jos buvo diskutuojama, ar į vieną vandenvietę įkišti vieną šiaudelį į stiklinę, ar tris šiaudelius įkišti. Jokioms čia Europos Sąjungos direktyvoms neprieštarauja. Bet tas užsispyrimas ir tas žaidimas apie tą, na, sakykime, vandenvietę ir gręžinį tikrai yra žongliravimas sąvokomis. Tai yra neesminis dalykas ir komitetas svarstymo stadijoje padaręs pertrauką gali vėl grįžti. Atsiprašau, grįžti priėmimo stadijoje padaręs pertrauką, sakykime, į kitą posėdį ir taip toliau, nereikia čia grįžti į svarstymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, jūs citavote antrą dalį, kuri paaiškina pirmos dalies pertraukos esmę. O kadangi prašyta pagal trečią dalį dėl principų neatitinkančios nuostatos priėmimo, tai grįžta iš naujo į svarstymą komitete. (Balsai salėje) Taip, bet neturi priderinti prie ką tik priimto, atvirkščiai, turi pataisyti, kad neprieštarautų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad čia net teisės specialistai nesutaria ir skirtingai aiškina Statutą. Tai aš siūlyčiau, ar nebūtų galima, kad Etikos ir procedūrų komisija per pietų pertrauką apsvarstytų ir išsiaiškintų, ar galima grįžti prie kitų klausimų, dėl kurių mes sutarėme ir balsavome, pavyzdžiui, dėl CO2 laidojimo. Mes ne čia įstrigome, mes įstrigome dėl vandens. Ar naudojantis ta situacija, kad įstrigome dėl vandens, bus grįžtama ir prie kitų klausimų, kuriuos mes sėkmingai priėmėme? Tai būtų nelogiška ir nepateisinama, bet čia turėtų paaiškinti Etikos ir procedūrų komisija. Aš siūlyčiau tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Noriu klausti K. Mažeikos nuomonės, ar jis ir toliau nori, kad būtų pagal 3 straipsnį?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pasitarėme. Jeigu yra galimybė, tokią galimybę Seimas turi, tai vadovaukimės 1 ir 2 straipsniais. Tai leistų sąvoką suderinti komiteto posėdyje. O dabar tęskime priėmimo procedūrą siekdami nepažeisti Europos Sąjungos direktyvos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ministre, jeigu tęsime procedūrą, jūs turėsite likti tribūnoje. Kitas – Seimo narių V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymas. Kuris pristatote? V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra paprastas siūlymas išbraukti… Mes negalime apmokestinti ir to, ką yra planuojama išgauti. Tiesiog išbraukti. Tik galime paminėti apie tikrą faktą, o ne apie kokius nors planus. Tiesiog išbraukti, ką planuojama išgauti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, Pirmininke.
PIRMININKAS. Kam pritaria komitetas? Pakartokite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė – planuojama išgauti požeminio vandens.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia galima sutikti su komiteto nuomone. Jeigu galima, kitas pasiūlymas…
PIRMININKAS. Palaukite! Minutę!
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Ir dar kitas mūsų pasiūlymas taip pat dėl 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto – iš požeminio vandens vandenvietės arba gręžinio mažiau kaip 100 kub. metrų vandens. Čia iš dalies ir lemia, dėl ko mes taip prieš tai ginčijomės, tai arba gręžinio, arba vandenvietės. Mes su tuo komiteto pasiūlymu sutinkame ir man atrodo, kad čia išsprendžia tą problemą, dėl ko mes be reikalo ginčijomės.
PIRMININKAS. Ar komitetas sutinka su ta nuomone iš dalies?..
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mes sutinkame su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto nuomone.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nuomonė – pritarti iš dalies. Taip.
PIRMININKAS. Pritariate iš dalies. Ar galime mes visi pritarti tokiai komiteto nuomonei? Galime. Gerai.
Dabar kitas pasiūlymas yra… Dar vienas V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymas – patikslinti projekto 16 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip. Šitam pasiūlymui komitetas nepritarė. Pristatykite jį atskirai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Bet jis yra susijęs su ankstesniais ir, kaip suprantu, sutinkate? Taip. (Balsai salėje)
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Jau mes nubalsavome už jį prieš tai. Čia tas pats kartojasi. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, ir aš suprantu, kad kolega jį atsiima.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, tai mes jau… Tai kartojasi, kai mes pirmuoju balsavimu pritarėme mūsų pasiūlymui. Čia yra tiesiog tiktai kito straipsnio kitame punkte, bet ta pati to pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Vietoje vandenvietės vadinti gręžiniu?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nes komitetas prieš tai pritarė iš dalies ir pats rengėjas sutiko, kad vandenvietės arba gręžinio.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Bet čia susiję su mūsų pačiu pirmuoju pasiūlymu, dėl kurio Seimas nubalsavo ir pritarė mūsų pasiūlymui, o nepritarė komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Kolegos, manome, kad 29 palaikantys, kad būtų svarstoma, yra? Ar balsuojame? Balsuojame, kad būtų svarstomas V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymas dėl 4 dalies. Trečiasis pasiūlymas.
Už balsavo 52. Pasiūlymas svarstomas.
V. Rinkevičius jau pristatė. Dabar komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes apie tai jau buvo diskutuota. Manome, kad tai vėlgi sukeltų papildomų problemų ir, kaip jau buvo diskutuota, dėl gręžinių skaičiaus vienoje vandenvietėje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, štai jūs bylojate akimirką, kai aplinkosauga susikerta su ūkininkų interesais, ir čia, deja, labai gėdinga akimirka ministrui, kuris stovi prieš jus, nes Europos pažeidimo procedūra yra pradėta būtent dėl to, kad mes neapsaugome vandenviečių, iš kurių paimame bent po 10 kub. metrų per dieną.
Kas šiuo siūlymu yra siūloma? Kad būtų prigręžta aibė gręžinių ir leidimas būtų reikalaujamas tik tuomet, kai tu viršiji 10 kub. metrų iš vieno gręžinio, tai yra vienas buteliukas, tai yra viena vandenvietė. Jeigu mes leidžiame į buteliuką įleisti keletą gręžinių ir iš jų paimti po 9 kub. metrus per dieną, mes tada neprivalome imti leidimo, bet šitame buteliuke gal būti bent penki gręžiniai, vadinasi, paimto vandens suma bus 45 kub. metrai ir mes meluosime Europai, nes imsime iš gręžinių 45 kub. metrus, nors leidimas turi būti paimtas dėl 10 kub. metrų.
Šitą saviapgaulę, potencialią gamtos taršą mes įteisinsime jūsų rankomis, ministre, ir jūs ateisite po kelių mėnesių į šitą parlamentą skųsdamasis, kad vėl turite Europos teisės pažeidimo procedūrą, nes neįgyvendinate Europos Bendrosios vandens politikos direktyvos, ir čia vėl sakysite. Tada jūsų ūkininkai susigėdę privalės balsuoti, nes kitaip Lietuva mokės baudas už požeminio vandens neapsaugą.
Aš siūlau nekurti šito precedento, nuryti tą karčią piliulę ir sumokėti 3 euro centus už paimamą kubinį metrą vandens iš Lietuvos požemių, tai, ką moka kiekvienas Lietuvos gyventojas, imdamas iš visuomeninio vandens tiekėjo, mokėdamas per tarifą šitą mokestį.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gaila, kolega, kad viską suplakėte į viena: mokestį, leidimą ir visus išgavimus. Čia esmė yra dokumentacijos sutvarkymas, nes vandenvietės dokumentaciją sutvarkyti kainuoja 3–4 tūkst. eurų. Netgi šiuo metu elementariai gyvenvietė, turinti gręžinį, kurį naudoja gyventojams… jeigu mes pasakytume, kad vandenvietė, tai gyventojai turėtų 3–4 tūkst. eurų surasti vien dokumentams sutvarkyti, o gręžinio leidimui sutvarkyti nereikia tokių didelių sumų.
Čia turima omenyje tai, kad žmonės neturės galimybės sumokėti tokių didelių sumų vien dėl dokumentų, todėl mes turime įvardinti – gręžinys. Iš tikrųjų kitu sprendimu mes jau priėmėme ir pasakėme, kad gręžinys, o ne vandenvietė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl Seimo narių V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 46, prieš – 20, susilaikė 24. Pasiūlymui pritarta. (Balsai salėje) Taip pat pritarėme Teisės departamento dešimtajam pasiūlymui dėl šio straipsnio.
Kitas pasiūlymas Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Toliau Seimo nario A. Skardžiaus toks pat pasiūlymas, jo nesvarstome.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir pakoreguoti „išskyrus Lietuvos Respublikos jūros rajoną“, taip pat papildyti žodžiais „tradicinių angliavandenilių išteklių gavybos gręžinių įrengti…“ ir taip toliau.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso 16 straipsnio. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar pritariame visam straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Buvo daug skirtingų nuomonių.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 51, prieš – 15, susilaikė 27 Seimo nariai. 16 straipsniui pritarta.
17 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas jam pritarė, tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas taip pat… Dėl 17 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
18 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė ir siūlo išbraukti žodžius „ar jos įgaliotos institucijos“.
PIRMININKAS. Tokiai komiteto redakcijai pritariame. Kitas yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Mes jau ankstesniame straipsnyje pritarėme tam, kad leidimus išduoda ne įgaliota Vyriausybės institucija, o būtent Vyriausybei ši kompetencija suteikiama. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė, jau balsavome, tai pritariame šiam pasiūlymui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 18 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
19 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas..?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jam komitetas pritarė. Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir trečias Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ir siūloma tokia formuluotė, kad per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisinimo leidimo turėtojas turi gauti naują įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintą dokumentą.
PIRMININKAS. Kitas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia pasiūlymas dėl 19 straipsnio?
PIRMININKAS. 19 straipsnis, 40 puslapis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Pasiūlymas buvo toks, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Kadangi valstybinių išteklių leidimus, pavyzdžiui, naudoti karjerus, išsiima įmonės, subjektai uždeda savo, kalbant perkeltine prasme, leteną, ištekliai nenaudojami. Valstybė negauna pajamų už išteklius, o leidimai jiems suteikti, tarkim, ilgam laikui, jie nepradeda naudoti. Tai šiuo atveju buvo sutarta komitete ir su institucijomis, kad galima taip daryti ne ilgiau kaip penkerius metus, o tada jau turi pradėti arba netenka leidimo. Štai tokia buvo esmė, komitetas pritarė tam siūlymui.
PIRMININKAS. Jūs jau pasakėte komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Galime turbūt pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui? Pritarėme pasiūlymui.
Toliau kitas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Toliau Teisės departamento 13 pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir siūlo formuluotę.
PIRMININKAS. Savo redakciją. Ir su tokiais pritarimais galime pritarti bendru sutarimu visam 19 straipsniu? Pritariame.
20 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ir visam 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
21 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Kadangi toks pats yra A. Skardžius pasiūlymas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Jo svarstyti nereikia. Jam pritarta. Ir su tokia redakcija galime pritarti visam 21 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
23 straipsnis. Mažasis karjeras. Yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Prašom pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu yra didesnio masto karjeras, karjerą eksploatuojanti bendrovė turi visų pirma išsinuomoti žemę arba turėti nuosavybę, ji turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą, turėti apskaitą, mokėti už kiekvieną kubinį metrą žvyro, smėlio valstybinį išteklių mokestį, tai yra apie 27 euro centus. O mažųjų karjerų terminas leidžia iš esmės pusę Lietuvos išteklių karjerų įrengti be poveikio aplinkai vertinimo, be pareigos rekultivuoti, be apskaitos ir be mokesčių valstybei. Pusė Lietuvos žvyro ir smėlio išteklių gali būti naudojama be aplinkosauginių dokumentų, be mokesčių valstybei ir be galutinio jų rekultivavimo. Kalba apie tai, kad statybose klesti šešėlinė ekonomika, tai štai jums pavyzdys, kaip uždaryti vieną iš nišų ir karjerus, kurie moka visą dyzelino, ne kokio nors žaliojo, kainą, nors mašinos visiškai nesinaudoja keliais, daro visus aplinkosauginius dokumentus, moka išteklių mokesčius, mes turime suvienodinti sąlygas. Kitu atveju, jeigu mes paliekame šią teisę įrenginėti mažuosius karjerus kiekvienam savo teritorijoje, tai mes toleruojame milžinišką šešėlį Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas?
Už balsavo 20, pasiūlymas nesvarstomas. Kitas pasiūlymas Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir siūlo savo redakciją.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies ir mes pritarėme tam pritarimui. Seimo narių V. Rinkevičiaus, V. Ąžuolo, V. Kamblevičiaus ir A. Palionio pasiūlymas. Pristato V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Yra siūlymas leisti mažuosius karjerus įrengti savivaldybės administracijoms, taip pat žemės savininkams. Savivaldybės administracijai iki 1 hektaro ploto ir 4 metrų gylio, o žemės savininkams iki 0,5 hektaro ploto. Mus dažnai kaltina dėl naujų ribojimų, draudimų, tai šiuo įstatymu mes norime visiškai uždrausti mažuosius karjerus, o tai iki šiol buvo leidžiama. Kodėl mes tą darome? Suprantu kolegą S. Gentvilą, jis atstovauja turbūt stambiajam kapitalui, didiesiems karjerų naudotojams. Bet žvyras, smėlis Lietuvoje yra brangesnis negu, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje. Važiuoja žmonės pasienio gyventojai pirkti iš tų šalių ir vežti žvyrą, smėlį, kai pas mus yra pakankamai, o mes dar labiau ribojame, dar daugiau perteklinių reikalavimų, kad kuo mažiau, kad žmonės negalėtų pasinaudoti tais gamtos resursais. Pavyzdžiui, ūkininkai, turėdami savo žemėje mažąjį karjerą, pažvyruoja ne tik savo kelius, bet ir savivaldybių mažuosius kelius. Mes taupytume pinigus, valstybei suteiktume galimybę daugiau padaryti darbų ir būtų mažiau draudimų. O savivaldybės taip pat galės savo teritorijoje įsirengti, seniūnijose, karjerą seniūnijos teritorijoje. Galėtų žvyruoti, taisyti kelius. O pirkdami iš privataus rangovo jie moka keliskart brangiau. Todėl siūlau pritarti tam mūsų pasiūlymui ir leisti įrengti mažuosius karjerus.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma? Turbūt kad pritariame, kad yra? (Balsai salėje) Ne, ne, balsuoti? Balsuokime.
Už balsavo 64. Svarstome. Ir komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Siūloma likti prie Aplinkos apsaugos komiteto kompromisinio siūlymo (tam pritarė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba), kad būtų nurodyti tikslai, kuriais būtų galima naudoti, ir nebūtų piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Nuomonė už pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis leidimas buvo ir nemažai kaimiškų bendruomenių, kadangi negavo pakankamo kelių priežiūros finansavimo, naudodavosi mažais karjerais. Ūkininkai prisidėdavo, nes taip pat naudodavosi, ir apie piktnaudžiavimą neteko girdėti, kad jo buvo. Buvo naudojama gana saikingai, nes tai yra paprastų žmonių nuosavybė, nesinaudodavo kokiais nors pardavimais ar kuo nors, negalėdavo to daryti. Manyčiau, atimti šitą paskutinį šiaudą iš tų bendruomenių, kurios dar pasiremontuodavo savo kelius, iš tikrųjų būtų netikslinga. Manau, kad mažuosius karjerus reikėtų palikti ir pritarti V. Rinkevičiaus ir kitų kolegų siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Viktorai, su visa pagarba. Lietuva nėra Aliaska, daugelis iš mūsų skaitė Dž. Londoną, apie aukso karštinę. Lietuva nėra Latvija, kur tų šalių Konstitucija sako: jeigu turi žemės sklypą, tai viskas, kas po žeme, yra tavo ir viskas, kas ant žemės, yra tavo. Lietuvos Konstitucija sako: viskas, kas žemiau negu 30 centimetrų žemės paviršiaus, yra valstybės, visų žmonių. Lygiai tas pats su medžiojamais gyvūnais, kurie yra visos valstybės turtas, kas bėgioja ant žemės. Net ir miškai yra išskirtinė nuosavybė.
Tai dabar jūs norite įteisinti šituo dalyku, kad žemės savininkai turėtų teisę kasti ne 30 centimetrų, o 3 metrus ir naudoti tuos išteklius, kurie priklauso visiems Lietuvos gyventojams, nemokėdami mokesčių. Ūkininkas, turintis galimai iki maksimum 15 tūkst. kubinių metrų, galės iškasti mažąjį karjerą, kuris neturi nei poveikio aplinkai vertinimo, nei aplinkosauginių reikalavimų, nei rekultivavimo reikalavimų, nei išteklių apskaitos, nei dar ko nors. Aš sutinku, E. Pupinis kalba apie bendruomenes, bet šešėlis milžiniškas, ir jeigu kas nors pasisako už tvarką, tai nereiškia, kad jis jau kam nors atstovauja. Aš atstovauju skaidriam verslui, skaidriai valstybės išteklių apskaitai. Jūsų pasiūlymas yra antikonstitucinis.
PIRMININKAS. Balsuojame. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 49, prieš – 18, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, atsižvelgiant į išvadą dėl projekto, siūloma papildyti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip, papildyti: „Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje gali įrengti iki 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą.“
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagal Teisės departamento pasiūlymą galime pritarti bendru sutarimu šiai korekcijai, komiteto siūlymui? Ačiū.
V. Kamblevičius – dėl vedimo tvarkos.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Gerbiamasis Pirmininke, per ankstesnį balsavimą mano balsas už, nesuveikė normaliai ten.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius balsavo už pasiūlymą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, pakomentuokite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir yra pasiūlęs kompromisinį pasiūlymą, jame į tai atsižvelgiama. Siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Pirmininke, aš kažkaip Statute pasigendu nuostatų, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų įstatymų leidybos teisę. Mes dabar svarstome siūlymus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, ne taip pasakiau, gerbiamas kolega.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Kitas yra Seimo narių V. Rinkevičiaus, V. Ąžuolo, V. Kamblevičiaus ir A. Palionio pasiūlymas. Pristato V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia būtent mes ir siūlome nustatyti, dėl ko kolegos bijo, kad bus kažkokia netvarka ar ten koks nors piktnaudžiavimas, kad aplinkos ministras nustatytų tvarką, kaip būtų naudojami tie mažieji karjerai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes komitetas turėjo kitą nuomonę, tai yra būtent kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų… Turime. Gerai. Balsuojame. Simonai Gentvilai, užsirašėte dėl pasiūlymo motyvų? Prašom. Motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi valstiečiai į kompromisus, atrodo, nelinkę ir net nežiūri į savo ministrą ar V. Vingrienę, ar kitus, kurie yra komitete ir balsuoja išvien, akivaizdu, čia toks geras ar blogas policininkas… Čia yra mažas šiaudas, kad mažieji karjerai netaptų šešėlinės žvyro ar smėlio prekybos šaltiniais. Ministras turės nustatyti, bet, ministre, deja, aš į jus vilčių nededu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš irgi į jus nededu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos prieš neužsirašė. Balsuojame dėl V. Rinkevičiaus, V. Ąžuolo, V. Kamblevičiaus ir A. Palionio pasiūlymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tiksliau, aš į jus dedu, kolega. Ne taip pasakiau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Jam komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nes dabar savivaldybės…
PIRMININKAS. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 65, prieš – 8, susilaikė 16 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas yra toks, kuriam galime pritarti bendru sutarimu, nes jau anksčiau buvo dėl to balsuota.
Ir visam 23 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
24 straipsnis. Teisės departamento 17 pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio, tačiau komitetas siūlo nepritarti. Komiteto argumentai: angliavandenilių išteklių tyrimo ir gavybos technologijos tobulinamos…
PIRMININKAS. Garsiau!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …vystosi, todėl įstatyme neįmanoma nustatyti visų galimų atvejų, racionaliau skelbtinos informacijos turinį apibrėžti įstatymą įgyvendinančioje tvarkoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokiai komiteto nuomonei pritariame.
Toliau – Seimo nario K. Bacvinkos pasiūlymas.
K. BACVINKA (LVŽSF). Mano siūlymas, kad angliavandenilių naudotojai apie tokio projekto rengimą visuomenę informuotų projekto rengimo pradžioje. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Sutinku.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su tokiu komiteto pritarimu?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu turbūt pritarti tokiam kompromisiniam variantui?
K. BACVINKA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir mums nereikia svarstyti A. Skardžiaus pasiūlymo, nes jis atitinka.
Kitas pasiūlymas yra taip pat Seimo nario K. Bacvinkos. Prašau pristatyti.
K. BACVINKA (LVŽSF). Čia susiję pasiūlymai, tai aš jį atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Dėkoju. Taigi 24 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl 25 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Ir pritardami komiteto nuomonei galime pritarti visam 25 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
26 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 27 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 27 straipsniui bendru sutarimu.
28 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 29 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 30 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai: žemės gelmių informacinės sistemos ir Valstybinė geologijos informacinė sistema yra skirtingos kategorijos. Valstybinę geologijos informacinę sistemą sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami žemės gelmių tyrimų dokumentai, Lietuvos geologijos tarnyboje saugomi gręžinių kernas ir žemės gelmių duomenys, kaupiami valstybės registrų informacinėse sistemose, o žemės gelmių informacinės sistemos – tai informacinės sistemos, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Todėl siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 30 straipsniui bendru sutarimu.
31 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 32 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 34 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) 33 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 34 straipsnio yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. (Balsai salėje) Dėl 34 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. Toliau. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Dėl jo yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti. Ir yra komiteto naujas pasiūlymas… Yra K. Mažeikos naujas pasiūlymas dėl datos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūloma pritarti iš dalies. Įsigaliojimo data – ne 2020 m. birželio 30 d., bet 2020 m. liepos 1 d. įsigaliotų, kad atitiktų teisėkūros reikalavimus.
PIRMININKAS. Ir tokiai datai galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Toliau – Seimo nario K. Mažeikos… (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Taigi siūloma ne birželio 30 diena, bet kovo 31 diena, kai bus priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
PIRMININKAS. Ir galime bendru sutarimu pritarti šiai suderintai datai. Pritariame.
Toliau kitas – Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė dėl Teisės departamento…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes Lietuvos geologijos tarnyba vadovaujasi kitais pateiktais straipsniais ir panaikina šiuos leidimus.
PIRMININKAS. Ir A. Skardžiaus pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, tai yra susiję su jau buvusiu pasiūlymu, kad asmenys, kurie penkerius metus nevykdė veiklos ir nenešė į biudžetą mokesčio už valstybės išteklius, nuo šio įstatymo įsigaliojimo netenka leidimo.
PIRMININKAS. Todėl, kad pritarėme ankstesniam pasiūlymui, galime pritarti ir šiam bendru sutarimu. Tada visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Pagal 158 straipsnį, kadangi padarėme priėmimo pertrauką, po pertraukos… Antroji dalis skelbia: po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama šio svarstymo metu, kiti pasiūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami, todėl lydimųjų šiandien nesvarstysime, svarstysime kitame posėdyje.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, kaip ir minėjo Pirmininkas, lydimųjų teisės aktų šiandien nesvarstome.
11.26 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100(2) (priėmimas)
Pradedame darbotvarkės 1-3.1 klausimą – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1100. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau išsakyti komiteto argumentus.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas Teisės departamento šitai pastabai nepritarė. Argumentas: Žemės ūkio ministerija pritarė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto didinimui iki 3 hektarų. Ji vadovavosi įvertindama NŽT pateiktą išsamią statistiką apie 2018 metais Šilalės rajone išnuomotą ir suteiktą laikinai naudoti valstybinę žemę, kurios vidutinis plotas sudarė 1,7 hektaro. Šiuo įstatymu siekiama racionaliai ir efektyviai panaudoti žemės ūkio paskirties žemę, paskatinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidavimą mažesniuose negu 100 hektarų plotuose.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui už komiteto išsakytą nuomonę ir jai pritariame. Seimo nariai E. Pupinis ir K. Starkevičius teikia pasiūlymą. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų? Pritariame. Matome, kad prašymo balsuoti dėl to nereikia.
Gerbiamas E. Pupinis. Prašome.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų bendram įstatymui buvo pritarta, tačiau aš manau, kad reikėtų numatyti, kad pirmumo teisę įsigyti turėtų asmenys, kurie nuomojo iš valstybės tą žemę arba naudojo. Vis dėlto tą žemę reikia paruošti iki tam tikros kondicijos, prižiūrėti, investuoti, ir jeigu mes dabar paleisime laisvai tą žemę kažkam privatizuoti, tai iš tikrųjų bus nesąžininga. Manyčiau, kad teisingiausia būtų tą žemę palikti tiems asmenims, kurie iki šiol naudojo arba nuomojo.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas tam pritarė. Ir komitetas siūlo: pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojantiems ir laikinai besinaudojantiems besiribojančių žemės sklypų savininkams. Tai, ką kolegos ir siūlė.
PIRMININKĖ. Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymai. Į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Taip pat A. Stančiko pasiūlymas. Gerbiamas kolega, dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Komitetas tam pritarė, prašom pasakyti, ką jūs nusprendėte.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pirma. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Antra. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, su minėtais pasiūlymais 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt visi galime sutikti, kad žemės ūkio paskirties žemė yra naudinga tiek, kiek ji efektyviai naudojama siekiant gauti kokią nors vertę, sukurti produktą ir kad tą produktą Lietuvoje perdirbtų, kad Lietuvoje iš to gautų eksporto prekę arba teiktų vartotojams.
Savaime suprantama, kad turbūt netikslinga žiūrėti į tą žemę kaip komercinės paskirties žemę, kurios yra miestuose ir taip toliau. Manyčiau, yra teisinga, juo labiau kad mes jau seniai kalbame apie žemės konsolidavimą. Šis procesas turbūt reikalauja daug pinigų, jis nepakankamai vyksta. Tai yra vienas iš žingsnių, kuris padėtų konsoliduoti žemę ir išspręsti tam tikras problemas, kurios susijusios su europinių pinigų panaudojimu konsolidacijai ir taip toliau.
Siūlau vis dėlto pritarti tam įstatymo projektui ir leisti žmonėms ramiai toliau ūkininkauti, nes šiuo metu dėl kai kurių įsiterpusių sklypų yra tam tikra nežinomybė, kas su jais bus, ar toliau į juos investuoti, ar prižiūrėti, ar laukia kokios nors kitokios perspektyvos, kad negalėsi ja naudotis. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iki šiol buvo galimybė įsigyti ne konkurso tvarka įsiterpusį sklypą tik iki 1 hektaro dydžio ir tai, aš manau, buvo protingas kompromisas. Buvo tam tikri reikalavimai, kad tai būtų daroma tuo atveju, kai neapsimoka forminti atskiro sklypo.
Dabar mes tą ribą praplečiame iki 3 hektarų. Kam nors teks privilegija ne konkurso tvarka už pradinę kainą įsigyti tokį, sakyčiau, visiškai nemažą 3 hektarų sklypą. Prisiminkime, kad nepriklausomybės pradžioje 3 hektarus mes dalinome žmonėms kaip svarbų jau pakankamo dydžio sklypą, kuriuo žmogus galėtų remtis kokią nors veiklą vystydamas.
Iš tikrųjų, jei toks sklypas yra įsiterpęs ir gretimo sklypo savininkas turi interesą jį nusipirkti, tai kodėl aukciono būdu jis nenori įsigyti už realią kainą? Jei bus tam tikra konkurencija, tada valstybė gaus už tą sklypą realų atlygį, kiek jis yra vertas. Neatsitiktinai Vyriausybė nepritarė pradiniam projektui, kuriame buvo net 10 hektarų pasiūlyta. Mes dabar nežinome, ar Vyriausybė pritartų 3 hektarams, sumažintam apetitui, nes Vyriausybės nuomonės nebebuvo paklausta po komitete atlikto sumažinimo.
Taigi aš siūlau neskubėti daryti sprendimo. Manau, kad yra galimybė tokius sklypus parduoti, kaip sakiau, įprasta tvarka. Tegul gretimų sklypų savininkai perka, jei jie turi interesą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pirkimas yra vidutine rinkos kaina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet, kolega, čia jau dabar ne atsakymų vakaras, ačiū jums, yra motyvai. Dėl viso įstatymo projekto K. Starkevičius – už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš nesutinku su J. Razmos pamąstymais ir pasakysiu argumentus. Įsiterpęs sklypas. Jei tą sklypą jau naudoja, tai naudoja iki metų, turi su valstybe sutartį arba yra išsinuomojęs ilgesniam laikotarpiui. Jeigu mes pradėsime juos pardavinėti aukcionuose, tai kaip bus su privažiavimais, kaip bus su keliais? Įsigis, jei dalyvaus, turtingieji, nes šalimais esantis ūkininkas galbūt tiek ir pinigų neturės, ir po to paprasčiausiai vers jį nuomotis, nes hektarą iš tikrųjų bus nepatogu pirkti.
Taigi, manau, dėl tų 3 hektarų, kurie yra įsiterpę, yra logiška, konsoliduojant mūsų žemes, plotai nėra dideli, ir eikime šiuo keliu, nes žemė bus parduodama rinkos kaina. O šiandien rinkos kaina tikrai nėra maža. Valstybė taip pat gaus pinigų, kurių dabar negali gauti, nes ta žemė priklauso pačiai valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju K. Starkevičiui. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kažkodėl mes nesirūpiname valstybės interesu. Valstybės interesas, jeigu yra žemės sklypas, – gauti kuo didesnę vertę. Aukcione ta vertė tikrai nebus sumažinta. Tai gal leiskime iš tikro valstybei gauti pinigus, o dabar mes sprendžiame dviejų ar trijų savininkų, kurie įkėlė koją, interesus. Na, gal ir kitas turi tokių pat interesų, susijusių su žemės sklypu, ir tegul pasivaržo aukcione. Pats teisingiausias principas yra būtent aukcionas. Dabar kalbame apie rinkos vertę. Aukcione ir nustatoma rinkos vertė, tai ko tada bijoti? Rinkos vertė ir yra ta, kuri aukcione, o ne ta, kuri iš lubų pasakoma, kad rinkos vertė. Iš lubų nustatyta rinkos vertė nėra rinkos vertė, tai pardavinėkime tikrai rinkoje. Čia daug argumentų mes galime prigalvoti, dėl ko neleisti teisingumui… Tas, kuris valdo, nebūtinai turi daugiau interesų negu tas, kuris nevaldo to sklypo. Tas, kuris nevaldo, matyt, turėdamas didesnių interesų, daugiau linkęs ir sumokėti. Valstybė iš to laimės, visi laimėsime ir teisybės bus daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju K. Masiuliui. Motyvai už – J. Jarutis. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tenka tik apgailestauti, kad tas įstatymas po tiek laiko… užtruko jau trejus metus. Mano siūlymas buvo šiek tiek didesnį plotą… bet sveikinu komitetą, kad rado kompromisą ir apsiribojo 3 hektarų įsiterpusiu žemės sklypu. Turbūt kolegos nelabai įsivaizduoja, kad tą žemę, kurią ūkininkas, išsinuomojęs iš valstybės, 10 ar 15 metų prižiūrėjo, tvarkė, pagerino jos agrarinę būklę, dabar ateis kas nors iš šono ir nusipirks. Visų pirma tai yra nesąžininga. Kitas dalykas, valstybė, iki šiol negavusi jokių… sąlyginai gavusi nuomos pinigus, kurie yra labai simboliški, dabar gaus vienu metu rinkos vertės kainą ir tuos pinigus galės investuoti kur nors kitur. Aš tik sveikinu ir kviečiu kolegas palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis motyvus nori išsakyti S. Gentvilas. Prašome.
S. GENTVILAS (LSF). Pritariu ir papildau J. Jarutį, kad iš tikrųjų racionalus ūkininkavimas yra siekiamybė ir sklypų konsolidavimas po tokios neteisingos, fragmentuotos žemės reformos yra teisingas. Galbūt nesąžiningas buvo pirminis pasiūlymas dėl 10 hektarų įsiterpusio sklypo, kai vidutinė Lietuvos ūkininko valda yra 9,5 hektaro. Tai čia buvo įsiterpęs stambiųjų ūkininkų pasiūlymas, nes tik tarp stambiųjų ūkių gali įsiterpti 10 hektarų, kas yra vidutinis Lietuvos ūkis. Bet 3 hektarai yra absoliučiai racionalu ir, man atrodo, iš to daug laimėtų ir patys ūkininkai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame. Balsuojame dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo. Priėmimas. Kol vyksta balsavimas, labai džiaugiuosi, kad atvykusi ekskursija iš Šiaulių rajono Drąsučio mokyklos labai aktyviai stebi mūsų darbą. Dėkoju.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1100(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.39 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101(2). Komiteto pirmininkas A. Stančikas jau tribūnoje. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Jūsų komiteto argumentai?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas pastaboms pritarė iš dalies šių metų liepos 17 dieną ir patobulino įstatymo projektą. Šią komiteto poziciją palaikė Seimas po svarstymo šių metų rugsėjo 24 dieną, nes pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes galime tam pritarti. Seimo narys E. Pupinis savo pasiūlymą atsiėmė. Dėkojame jam. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. Kitų nuomonių nėra. 2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Į jį buvo atsižvelgta. 2 dalis. A. Stančiko pasiūlymas, kaip ir dėl pagrindinio įstatymo projekto – suderinti įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Tam galime pritarti. Pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418(2). Priėmimas. Kviečiu V. Ačienę. Priėmimas bus vykdomas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta grupės Seimo narių E. Pupinio, A. Kupčinsko, J. Sabatausko, A. Butkevičiaus, A. Armonaitės, Z. Streikaus, R. Sinkevičiaus, R. Juškos pasiūlymai. Gerbiami kolegos, reikia 29 balsų, kad pritartume, kad teiktų pasiūlymą. Yra? Matau, kad pritarimas yra. Leidžiame pateikti. Kuris? E. Pupinis?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip matote, toks konsoliduotas Seimo narių pateiktas pasiūlymas. Turbūt tie žmonės, kurie maždaug supranta savivaldybės reikalus, supranta, kad nėra toks lengvas savivaldybių gyvenimas, kai valstybė primeta kai kurias funkcijas arba didina neapmokestinamąjį pajamų dydį, o savivaldybės netenka tam tikrų pajamų. Iš tikrųjų vyko nemažos diskusijos tarp Savivaldybių asociacijos ir komiteto, ir Vyriausybės, kokias proporcijas taikyti. Buvo toks pirmas sutarimas ir Savivaldybių asociacijos prašymas, kad vis dėlto būtų taikomos proporcijos – 20 % dengia savivaldybės, 80 % dengia valstybė. Iš tikrųjų, manau, tai būtų tikslu, nes, kaip žinome, kai kuriomis lėšomis savivaldybės paprasčiausiai disponuoja kaip tam tikra buhalterija. Pavyzdžiui, negalima būtų įskaičiuoti į jų pajamas lėšų, kurios naudojamos priskirtoms funkcijoms kaip švietimas ir taip toliau, ir išeitų tos proporcijos maždaug 20–80 %. Tai tas pirminis variantas toks ir buvo svarstomas, tačiau kažkodėl po kažkiek laiko, galbūt todėl, kad ne tie registravo įstatymo projektą, buvo pakeista į 0,3–0,7. Mes ir siūlome vis dėlto grįžti prie to varianto, koks buvo pirminis toks sutarimas, kai proporcijos buvo 0,2–0,8. Siūlau pritarti tam pasiūlymui dėl įstatymo projekto ir siūlau tiems savivaldybininkams, kurie yra čia, balsuoti. Ne tik tiems, kurie pasirašė, bet ir kitiems, nes pasirašė iš esmės visų frakcijų atstovai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji komiteto pranešėja.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Komitetas šitam įstatymo projektui nepritarė, nes komitetas svarstė projektą šių metų rugsėjo 18 dieną ir pritarė tam variantui, dėl kurio buvo gauta Vyriausybės išvada, tai yra santykis 70 % ir 30 %, apie kurį minėjo ką tik kalbėjęs pranešėjas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl pasiūlymo. J. Sabatauskas kalba už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juliau, noriu paprašyti. Gerbiamieji kolegos, labai prašau truputėlį daugiau tylos. Aš paskambinsiu varpeliu. (Skambina varpeliu) Negirdėti, ką jūs kalbate. O dabar kalbės J. Sabatauskas. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų įsigilinkime į situaciją. Apie ką mes kalbame? Būtent apie tas funkcijas, kurios atitenka savivaldybėms, kurias mes primetame priimdami vieną ar kitą įstatymą, kiekvieną kartą keičiame ir vėl pridedame joms atlikti tam tikras funkcijas, tačiau nieko nepasakome apie pinigus. Šiuo įstatymu nustatoma dalis, kuri tenka, finansavimas. Mes siūlome, kad savivaldybių našta būtų mažesnė, nes iš tiesų savivaldybės nėra verslą kuriančios įmonės ir jos pelno negeneruoja, jos gyvena iš tų mokesčių, iš nedaugelio mokesčių, gyventojų pajamų ir turto, kurie atitenka savivaldybėms. Taigi, jeigu valstybė jiems nustato įpareigojimus vykdyti vieną ar kitą funkciją, reikia duoti ir iš ko tos funkcijos būtų vykdomos, kad būtų padengti kaštai. Todėl tas siūlymas, proporcija 20 % savivaldybėms ir 80 % valstybei, būtų teisinga. Prašome balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame už Seimo narių E. Pupinio ir jo visos komandos pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, bet girdėjome pritarimo argumentus.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 41, prieš – 19, susilaikė 27. Ir ką gi mes čia turime? Nepritarta pasiūlymui. Lieka komiteto pozicija. 1 straipsnį priimti galime? Priimame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. J. Razma už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad nebuvo priimta ką tik svarstyta savivaldybių situaciją pagerinanti E. Pupinio ir kolegų pataisa, aš vis tiek siūlau balsuoti už projektą, nes jis pagerina savivaldybių biudžetinę situaciją, lyginant su dabar galiojančiomis nuostatomis. Iš tikrųjų nesąžininga, kaip yra dabar, per pusę dalinti atsakomybę, jeigu nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis, savivaldai ir valstybės biudžetui, nes nuo savivaldos čia tikrai tas gyventojų pajamų mokesčio surinkimas beveik nepriklauso, nes tuo surinkimu rūpinasi vyriausybinė institucija – Mokesčių inspekcija. Nesurinkimą dažnai lemia ir mūsų priimami teisės aktai, neįvertinus iki galo pasekmių. Ką gi, nors tiek yra, kad savivaldybei tas krūvis sumažinamas nuo 0,5 iki 0,3, nors tikrai galėjo būti 0,2 ar net 0,1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš lygiai taip pat, kaip ir Jurgis, apgailestauju, kad nebuvo priimta ta pataisa, kurią kažkada teikė mano bičiuliai, kolegos iš frakcijos. Deja, tada dauguma, valstiečiai priešaky, atmetė tą siūlymą. Na, bet reikia pasidžiaugti, kad į protą ateinama, pavėluotai, bet ateinama, ir buvo pasiūlytas kitas variantas, šiek tiek mažesnis, bet vis dėlto jis padės šiek tiek balansuoti savivaldybių biudžetą.
Nemažai funkcijų deleguodami savivaldai, visada mes turime suteikti ir finansinius resursus tą vykdyti. Labai gaila, kad prireikė dvejų metų, kad šitas įstatymo projektas, kuris buvo pasiūlytas dar, rodos, 2017 metais, pasiektų finišą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kito kelio turbūt nėra negu pritarti, tačiau norėčiau priminti, kad vis dėlto ir Vietos savivaldos chartija sako, kad valstybės priimti įsipareigojimai negali būti priimami nė vienu euru savivaldybių sąskaita. Anksčiau buvo tokia tradicija, kad savivaldybių asociacijos eidavo į teismą, faktiškai visada laimėdavo ir apgindavo savo pozicijas. Gal šį kartą bus, nes pagal pasaulinę praktiką ir taip toliau vis dėlto priimti sprendimai, kurie nepriklauso nuo savivaldybės, turi būti kompensuojami. Šiek tiek gaila, situacija galėjo būti šiek tiek pagerinta, bet vis tiek turime pritarti, nes liks 0,5 ir 0,5, tai yra 50 % už priimtus įsipareigojimus mokės savivalda, 50 % bus subsidijuojama valstybės. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ir dar vienas kalbėtojas, kuris pasakys išsamią nuomonę, – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal nebūtinai išsamią aš sakysiu. Gaila, kad liko prastesnis kompromisas, negu buvo mūsų siūloma anksčiau. Bet, aišku, reikia balsuoti, nes šis kompromisas vis tiek gerina savivaldybių padėtį.
Svarbiausia – mes turime suvokti, kad didžioji dalis darbų, kuriuos pamato žmonės, yra daromi savivaldybėse, jų gyvenamojoje aplinkoje. Ir savivaldybių finansinės gerovės užtikrinimas yra, sakyčiau, vienas svarbiausių strateginių valstybės uždavinių. Valstybės daromi darbai yra didžioji politika, finansų stabilumas ir panašūs dalykai. O tie kasdieniai darbeliai, kuriuos mato žmonės, kur žmonės pajunta naudą, yra savivaldybių kompetencija. Todėl užtikrinti savivaldybėms teisingesnį kompensavimą yra šito įstatymo uždavinys. Pasisakau už jį, nepaisant to, kad tai yra kompromiso kompromisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytus motyvus. Balsuojame dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3418) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3339(2) (priėmimas)
1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3339. A. Širinskienės nematau. Kviečiu gerbiamą S. Šedbarą. Dėl 1 straipsnio yra gautas K. Mažeikos pasiūlymas. Ar būtų 29 balsai? Būtų. Leidžiame pateikti. Kęstučio nematau, gal, gerbiamas pranešėjau, tada jūs trumpai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, K. Mažeika jau ne pirmą kartą siūlo, svarstymo metu mes buvome nepritarę, ir Seimas palaikė mūsų komiteto poziciją. Čia reikalas tas, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie turi uniformas, yra ginkluoti, turi daugybę panašių teisių kaip ir policijos pareigūnai. Jeigu atlikdami savo funkcijas kur nors miške, prie ežero pastebi kitokį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris nėra toks tiesiogiai susijęs su jų funkcijomis, jie taip pat galėtų reaguoti, prireikus pasitelkti policijos pareigūnus, bet kad nereikėtų dėl menko niekio policijos ekipažui važiuoti iš Vilniaus kur nors į rajono pakraštį. Lygiai taip pat kaip dabar Valstybės sienos apsaugos pareigūnai nebekviečia policijos iš Vilniaus kur nors į Lazdijus, o kai kurias funkcijas atlieka patys.
Seimas ir komitetas laikosi tos pozicijos, kad gali, kad tai būtų pigiau ir būtų žmonėms saugiau, kad galėtų ir vieni, ir kiti pasidalinti ta našta. Komitetas taip pat vakar šiam pasiūlymui nepritarė, ir kviečiame Seimą nuosekliai laikytis savo pozicijos – kaip ir svarstymo metu, taip ir dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto argumentams? Galime. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. Taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymai, kuriuos komiteto pranešėjas, dėkojame jam už tai, pristatė. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3905 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3905. Maloniai kviečiu viceministrą gerbiamą E. Čivilį. Ekonomikos ir inovacijų, atsiprašau.
E. ČIVILIS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau šiandien pateikti labai techninį nedidelį Informacinių išteklių įstatymo 2 straipsnio pakeitimą, o konkrečiai – sąvokos „valstybiniai duomenų centrai“ apibrėžimo. Pagal dabartinę sąvoką valstybiniai duomenų centrai gali būti tik biudžetinės įstaigos, tačiau vykdant konsolidavimo programą akivaizdu, kad juridinis statusas neturėtų būti apribojantis faktorius, todėl mes prašome jį išplėsti įtraukiant ir valstybės valdomas įstaigas. Kitaip tariant, ir Registrų centras, ir kitos valstybės valdomos įstaigos turėtų galimybę savo išteklius laikyti savo duomenų centruose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių paklausti? Yra. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi E. Gentvilas. Neklausia. E. Gentvilas. Ruošiasi Simonas.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Taip pat neklausia. Simonas. Prašom. S. Gentvilas klausia.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikintina iniciatyva konsoliduoti informacinius išteklius. Sakykite, kada planuojate iš ministerijų perimti daugelį duomenų programų? Žemės ūkio ministerijoje aibė centrų, kurie jungiami su visiškai nesusijusiomis funkcijomis kaip „GIS-Centras“, Aplinkos ministerijoje – GPAIS pusantrų metų įstrigusi, kvepia nauju e. sveikatos skandalu. Kada po šio įkūrimo įvyks fizinis perėmimas iš ministerijų, kurios nesusitvarko su savo funkcijomis? Ačiū.
E. ČIVILIS. Pagal dabartinį programos planą nuo balandžio 6 dienos mes pradėsime teikti tas konsoliduotų informacinių išteklių paslaugas. Toks yra planas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš jau daugybę metų kalbu apie tai, kad tas chaosas dėl duomenų centrų turėtų liautis. Mes turime turbūt jau apie 400 įvairiausių duomenų centrų, kurie nekomunikuoja, nesusišneka, ir vis steigiame naujus. Štai vakar svarstėme apie MIGRIS, kuri bus paleista po savaitės, nuo kito pirmadienio, ir dar kažkas tobulės. Kas yra tie migrantų duomenys? Pasirodo, kad pirštų atspaudai, kurie paimami kur nors užsienyje norint gauti vizą, 10 pirštų atspaudų, nekomunikuos su ta MIGRIS, kur bus du pirštai reikalingi pasui išduoti. Tas absurdas plinta ir didėja. Tie duomenų centrai kainuoja ir panašiai. Daugelį duomenų centrų iš viso būtų galima sutraukti į kokius du, tris. Man atrodo, kad Austrijoje yra tokia gera patirtis. Tai ar čia jūs toli nueisite? Kaip radikaliai nueisite ir kuo čia visa tai baigsis? Labai skatinčiau radikaliai spręsti tą klausimą.
E. ČIVILIS. Trumpai. Mes esame parengę valstybės infrastruktūros architektūrą, kuri sujungia keturis duomenų centrus dėl savo patikimumo, ir yra numatytas atsarginis duomenų kopijavimas į NATO būstinę Briuselyje. Tokia architektūra yra detalizuota ir dabar jau yra patvirtinta. Mums dabar reikia įgalinimo, kad galėtume ne statyti dar vieną duomenų centrą biudžetinės įstaigos rėmuose, bet panaudoti esamus valstybės valdomai įmonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu ar balsuojame? Galime. (Balsai salėje) Balsuoti? Prašom. Balsuojame dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomo nėra numatyta. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Pasiūlymų nėra.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant Vyriausybės valandą informavo, kad priimant Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą Nr. XIIIP-3339 nesigirdėjo gongo, tai labai iškilmingai sumušu gongą. (Gongas) Šis įstatymas jūsų valia balsavimo išraiška buvo priimtas. Dėkoju.
12.01 val.
Vyriausybės valanda
Ir pradedame Vyriausybės valandą. 12 valandų. Maloniai prašome gerbiamus ministrus užimti vietas. Opozicijos lyderis jau ruošiasi jūsų klausti. Ir prieš suteikdama galimybę paklausti J. Sabatauskui… Mes sutarėme dėl premjero, yra jį pavaduojantis ir yra ministrai. Taip pat noriu informuoti, kad du ministrai yra komandiruotėse – A. Veryga ir R. Karoblis, V. Sinkevičius atostogauja ir, kaip minėjau, šiandien Vyriausybės valandos metu nėra premjero. Toks buvo mūsų Seniūnų sueigos sutarimas. Posėdžiui – Vyriausybės valandai pirmininkaus mano kolega Seimo vicepirmininkas A. Nekrošius. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki visi. Pirmasis klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Pirmasis klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas ministrui, pavaduojančiam Ministrą Pirmininką, ir turbūt finansų ministrui dėl mokesčio, kurį jūs pavadinote taršos mokesčiu. Apie jį buvo užsiminta dar vasarą, tačiau dabar pasiūlytas variantas nėra joks taršos mokestis, tai netgi ne turto mokestis, tai yra tiesiog registracijos rinkliava. Tikrasis taršos mokestis yra akcizas. Kuo didesnė variklio galia, tuo daugiau sunaudoja kuro, tuo daugiau pili ir moki. Taigi ar jūs negalvojate persvarstyti vis dėlto kitokio varianto, nes tai, kas dabar yra pasiūlyta, yra pirmiausia neprotinga, nes tas žmogus, kuris sumokės tuos kelis šimtus ar 1,5, ar kiek eurų, stengsis kaip tik daugiau kuo ilgiau važinėtis tuo automobiliu ir toliau teršti…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …bet nepirkti kito, kad nemokėtų naujos rinkliavos?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Gal aš pradžioje įvadą, o po to aplinkos ministras papildys detaliau. Pagrindinis dalykas yra tai, kad šį žingsnį neišvengiamai anksčiau ar vėliau reikėjo žengti, ir šiandien mes kalbame apie tai, kad toks mokestis turi būti įvedamas. Europos Sąjungos šalyse yra tik dvi valstybės, kurios netaiko tokio mokesčio, tai Lietuva ir Estija. Iš esmės matome situaciją, akivaizdu, kad toks mokestis turi būti įvestas. Dabar klausimas dėl pačių detalių. Gali būti daug įvairių diskusijų – geras, negeras mokestis, vienoks ar kitoks turėtų būti, bet pats principas taip pat yra siejamas ir su variklio tūriu, ir su tarša, tai yra būtent tie pagrindiniai kriterijai, kurie universaliai naudojami visose Europos Sąjungos šalyse. Dar paprašysiu aplinkos ministro papildyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Aš tik papildysiu. Tai, ką jūs, kolega, siūlote, akcizo didinimas šiuo atveju tikrai neišspręstų esamos problemos ir tos, kuri programuojama iki 2030 metų, kai Lietuvai gali tekti susimokėti 248 mln. eurų už tai, kad neįgyvendino taršos mažinimo transporto sektoriuje. Tos tendencijos, kurios yra, kad į Lietuvą plūsta dėvėti, seni, taršūs automobiliai ir žmonės neturi jokios motyvacijos pasirinkti mažiau taršių… Mes tikrai įvertinome ypač socialiai remtinų, socialiai jautrių gyventojų sluoksnį, grupę. Jiems yra siūloma galimybė pasirinkti. Tai reiškia, kad pasirinkus, pavyzdžiui, benzininį automobilį iki 130 gramų CO2 100 kilometrų yra tikrai gana nemažos grindys visiškai nemokėti jokio mokesčio. Mes tikime, kad tai yra motyvacija ir pirmas žingsnis dėl pasirinkimo galimybės.
Kitas dalykas. Tas mokestis bus tik naujai registruojamiems arba perregistruojamiems automobiliams. Tai reiškia, kad teisėti lūkesčiai žmonių, kurie įsigijo dabar esamus, turimus automobilius dėl vienokių ar kitokių priežasčių, niekaip nebus nuskriausti, jokio socialinio smūgio jie tikrai nepajus. O planuodami įsigyti kitą automobilį jie turės galimybę pasirinkti ir planuoti pagal savo finansines galimybes ir poreikius.
Kalbant apie priemones, kur bus naudojama. Jūs žinote, lėšos, surinktos iš akcizų, keliauja į biudžetą, iš ten keliams ir kitoms priemonėms, kurios tikrai mažai susijusios su taršos prevencija. O šitos lėšos – būtent ir kalbama apie išplėtimą tokių priemonių kaip kompensacija už taršų automobilį, už atsisakymą taršaus automobilio. Tai artimiausiu metu bus pradėta. Kalbu apie 1 tūkst. eurų kompensacijas ir kitas priemones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antrasis J. Sabatausko klausimas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, bet trumpas komentaras dėl jūsų atsakymo. Šitas vadinamasis taršos mokestis daugiausiai smogs vargingiausiems gyventojams, kurie važinėja senais automobiliais.
Dabar kitas klausimas vidaus reikalų ministrei ir, aišku, premjero pareigas einančiam ministrui dėl Kauno rajono. 46 Seimo nariai kreipėsi į Prezidentą ir premjerą prašydami, kad būtų sustabdytas antidemokratinis procesas, siekiant atplėšti nuo Kauno rajono tas seniūnijas, į kurias daugiausia Kauno rajone iki šiol galbūt investuota, labiausiai išvystyta, ir palikti Kauno rajonui liekanas. Nenoriu sakyti – liekanos, bet taip tikrai nukentės. Nedaroma apklausos visame rajone. Kaip tada gyvens ta savivaldybė, kuri bus taip subjaurota?
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai tas pats kaip iš mūsų kūno išpjauti rankas, kojas, kurios…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …labiausiai naudingos, ir palikti kūną be jų. (Balsai salėje) Ar jūs ruošiatės reaguoti kaip nors į pusšimčio Seimo narių kreipimąsi? Tuo labiau šiandien, žinau, prie jūsų ministerijos bus gyventojų piketas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aš ne chirurgė – rankų, kojų nepjaustysiu (perfrazuoju jūsų tokią vaizdingą kalbą). Iš tikrųjų labai gerai, kad šiandien Savivaldos dienos proga (kaip tik šiandien švenčiame Savivaldos dieną) žmonės rodo savo pilietiškumą, savo drąsą, jie turi kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų gana drastiškai planuojama įgyvendinti jų atžvilgiu. Aš labai sveikinu ir palaikau gyventojus, jie turi pareikšti savo pilietinę nuomonę.
Kitas dalykas. Mes dar nesame gavę iš Kauno miesto jokių sprendimų. Yra kelias ir, aš manau, vienas iš kelių, kad mes, Seimo nariai, ypač kauniečiai, vis dėlto galėtume paraginti merą savo sprendimus ar palikti tolesnei ateičiai, ar pakeisti. Tai būtų paprasčiausias kelias. Bet žinant jo užsispyrimą, be abejo, galėtų tie procesai pradėti judėti. Mano vertinimu, ir tai ne kartą esu sakiusi, neatlikus viso ekonominio, socialinio vertinimo kompleksiškai, jokio ribų pakeitimo negalima daryti, nekalbant apie intervenciją į kitą savivaldybę. Bet netgi tarp seniūnijų, tarp kaimų keičiant ribas, tai paliečia žmonių gyvenimus, tai paliečia ir mokestinę sistemą, ir paslaugų prieinamumą, ir visus kitus dalykus, kurie jums, Seimo nariai, be abejo, yra labai gerai žinomi. Gavusi tuos parašus, šiandien Kauno rajono žmonės ateis prie mūsų ministerijos su parašais, aš vis dėlto tai darysiu, kreipsiuosi į Vyriausybę, kad vis dėlto būtų atliktas atsakingo valdymo vertinimas, socialinė ekonominė analizė, prieš atliekant apklausą. Mano vertinimu, apklausa, be abejo, turėtų būti atlikta visoje savivaldybėje, nes dar labiau jinai palies tas 12 seniūnijų, kurios neplanuojamos prijungti prie miesto, tai infrastruktūriniai dalykai, tai yra paslaugų dalykai, visi kiti. Vyriausybė, formuodama mums, Vidaus reikalų ministerijai, savo pavedimą, manau, taip pat atsakingai įvertins visą susidariusią situaciją ir visą tokią, na, pilietinę akciją. Tai vertina ne tik Kauno miesto ir rajono, sakykime, gyventojai, tai vertina visa mūsų valstybė Lietuva. Prieš padarydami tokius precedentus, tikrai turėtume kompleksiškai spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. S. Gentvilas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, aš prašyčiau leisti ir kitiems pasisakyti ir paklausti. 11 minučių vieno asmens klausimui ir atsakymams.
PIRMININKAS. Taip, primenu atsakantiems, trumpinkite šiek tiek laiką, nes ir klausiantys nori daugiau paklausti. Pirmasis, atsiprašau, praleidau M. Majauską. Po M. Majausko tada Viktorijai suteiksiu… Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Klausimą turiu finansų ministrui. Pateikėte krūvą mokestinių pakeitimų, mokestinių siūlymų ir susilaukėte dar daugiau kritikos. Tas, matyt, nieko nestebina, nes paprastai mokestiniai siūlymai kam nors užmina ant kojos, kam nors skauda, todėl būna tos kritikos. Todėl paprastai ministrai labai atidžiai įvertina prieš teikdami mokestinius siūlymus ir teikia tuos, kuriais tikrai nuoširdžiai tiki ir pasiruošę už juos kovoti iki galo.
Mano klausimas. Jeigu bus nepritarta automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiams, ar tai vertinsite kaip nepasitikėjimą jūsų vykdoma politika? Kiek jums asmeniškai politiškai yra svarbūs šie mokestiniai siūlymai?
Ir antras trumpas klausimas. Individualios tvarkos keitimas – ar planuojate taip pat siūlyti, ar čia galime tikėtis iš prezidentūros pasiūlymų?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai sutinku, jog nepretenduoju būti pats populiariausias teigiama prasme žmogus šiomis dienomis, visuomet mokestiniai pasiūlymai sulaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų.
Kalbant tiek dėl automobilių mokesčio, tiek dėl nekilnojamojo turto mokesčio, tiesiog priminsiu, kad nekilnojamojo turto mokesčio projektą esame teikę ir anksčiau. Jis nesulaukė Seimo palaikymo, kai koncepcija buvo kiek kita, apmokestinant antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties būstą. Šiuo atveju po tikrai ilgų diskusijų pasirinkome variantą nekeisti dabartinės mokesčio struktūros, o nuleisti kartelę, kad viso bendro tiek gyvenamosios, tiek apskritai nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokestinė bazė būtų išplėsta. Pateiktas tikrai ganėtinai nuosaikus variantas, turint omeny, kad pasaulinė aplinka neapibrėžta.
Kalbant apie automobilių registracijos mokestį, aš manau, kad tai yra neišvengiamas dalykas, nes turime tvarkytis su sena problema dėl itin taršaus automobilių parko. Čia tikrai ne vien finansinis aspektas yra svarbus. Svarbu ir tai, jog ir mirčių skaičius pas mus dėl to yra didesnis, ir kenkiama, ypač vaikų, sveikatai. Jeigu nedarysime šių žingsnių, ateityje reikės pirkti, kaip jau buvo minėta, už tikrai ypač dideles sumas taršos leidimų. Ir tada jau susimokėsime visi mokesčių mokėtojai. Turime išlaikyti principą, kad teršėjas moka, ir manau, kad dabartinė schema yra tinkamai sudėliota tiek dėl paskatų, tiek dėl atgrasymo.
Kalbant apie individualios veiklos apmokestinimo peržiūrą, priminsiu, kad visai neseniai tai buvo atlikta. Naujai išrinktas Prezidentas turi kitą matymą ir ketina pateikti savo siūlymus. Kai tie konkretūs pasiūlymai bus, tikrai, manau, turėsime išsamią diskusiją šiuo klausimu. Dėl paties atotrūkio tarp individualios veiklos apmokestinimo ir su darbo santykiais susijusio apmokestinimo lygio, taip, egzistuoja atotrūkis, jį, tikrai palaikome Prezidento idėją, reikia mažinti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias atotrūkis yra būtent „Sodros“ srityje, nes individualios veiklos ypač žemos yra „Sodros“ lubos. Todėl manau, kad įvertinę visus šiuos aspektus tikrai rasime bendrus sprendimus, kaip tuos žingsnius žengti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra finansų ministrui iš esmės apie tą patį. Dar vasarą sakėte, kad 2020 metų biudžetas bus realybės biudžetas, tačiau tuo metu dar net nebuvo kalbos apie naujus mokesčius, juolab apie tiek daug. Tai kokios stadijos dabar yra ta realybė ir ar manote, kad bus įmanoma atliepti visas tas iniciatyvas, ateinančias iš valdančiųjų ir iš kitų šaltinių, didinti mokesčius? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ne paslaptis, mes turėjome ilgą įvairių rinkimų maratoną. Vienos partijos žadėjo viena, kitos partijos žadėjo kita, vieni kandidatai – viena, kiti – kita. Tai jeigu mes bandysime sekti pagal visus sukeltus ir neproporcingai užkeltus lūkesčius, tai žinoma, kad jokios realybės tokiu atveju nebūtų. Mano pagrindinė užduotis – tai pagrindinius poreikius suderinti su valstybės galimybėmis.
Grįžtant prie pagrindinio klausimo dėl mokestinių tarifų peržiūros, tai tie žingsniai, kurie yra pateikti Vyriausybės, yra būtini. Bet į ką atkreipsiu dėmesį, jie yra pakankamai nuosaikūs, kai žiūrime kiekvieną priemonę individualiai. Juk žinoma, kad lėtėjant ekonomikai ir esant dideliam tarptautiniam neapibrėžtumui drastiškų veiksmų ar kažkokių revoliucijų tikrai negalima kelti. Todėl tie žingsniai yra ir pamatuoti, ir atliepia tuos poreikius ir įsipareigojimus, kuriuos valstybė privalo įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus kultūros ministrui. Dažniausiai jo niekas neklausia. Teko matyti ne vieną reportažą apie kultūros finansavimą. Visų nacionalinių teatrų vadovai reiškia didelį susirūpinimą, kad numatytos lėšos yra ne pagal poreikius ir galimybes, kadangi visur vyksta taupymas. Tai kokių žingsnių jūs, kaip kultūros ministras, imsitės, kad vis dėlto nacionaliniai teatrai, muziejai ir visos kitos kultūros įstaigos galėtų normaliai funkcionuoti, kad nepritrūktų tualetinio popieriaus? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Žinios apie kultūros įstaigų finansavimo mažinimą prekėms ir paslaugoms buvo biudžeto derybų proceso tarpinė informacija, kuri buvo žiniasklaidos išplatinta, ir, sakyčiau, pernelyg sureikšminta. Biudžeto derybų procesas vyksta toliau, Kultūros ministerija išreiškė poziciją, kad nepritaria tokiam mažinimui. Šito biudžeto derybų proceso rezultatus jau netrukus matysite, pateikus atnaujintą biudžeto projektą tvirtinti Seimui ir jį svarstant Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Mazuronis. Tuoj įjungs. Minutėlę. Prašau.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, dar yra problemų, kaip čia pasakyti, dėl miško kelių. Dabar žmonės ateina, skundžiasi, kad miškovežiai veža miškus ir vis dar nėra nustatyta kokia nors tvarka, kad būtų derinama su seniūnijomis, kad tie keliai būtų sutvarkyti. Prašom pasakyti, ar jūs numatote kokią nors tvarką, kad būtų visiems aišku, nes mes daug metų su tuo kovojame ir labai sunkiai mums sekasi. Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų ta tvarka, ką jūs šiek tiek užsiminėte, yra, jos turi būti laikomasi. Turi būti informuojami seniūnai ir turi atsakyti tas, kas tą kelią sugadino.
Galiu tik papildyti, kad šiandien mes turime situaciją ir jau kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija… kreipėmės į Kelių direkciją, kad ji ištirtų kelių būklę, renovuotų, sutvarkytų kelių būklę, nes turbūt prisimenate, buvo situacija dėl asfaltuotų kelių, kad nesilaikoma standartų ir techninių reikalavimų tvarkant kelius. Šiuo metu taip pat atliekamas tyrimas ir turime tam tikrų įtarimų, kad kai kuriais atvejais piktnaudžiaujama ir darbai nepadaromi tinkamai, dėl ko tie keliai labai greitai išvažinėjami ir po to tas tvarkymas tampa labai komplikuotu. Tuo tyrimu artimiausiu metu, manau, galėsime pasidalinti ir priimti tinkamus sprendimus, kad tokios situacijos nepasikartotų.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Skardžius.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui, kurį šiuo metu trukdo E. Vareikis.
Gerbiamas ministre, norėčiau pasinaudoti tarnybine padėtimi ir paklausti jūsų šiek tiek tokio asmeniško klausimo. Spalio 28 dieną mano žmonos teta, kuri jau 15 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, nori grįžti į Lietuvą ir čia pabūti iki lapkričio vidurio. Tai mano klausimas jums būtų, ar ji gali tą saugiai daryti ir ar lapkričio mėnesį ji turės galimybę grįžti į Jungtinę Karalystę?
Arba jeigu rimčiau, tai galbūt galėtumėte šiek tiek mums, parlamentarams, atnaujinti tą breksito temą ir savo viziją, kas šiuo metu vyksta derybose, nes ne paslaptis, kad spalio 31 diena grėsmingai artėja, o apie kokius nors susitarimus mes nieko negirdime, tiksliau, girdime apie susitarimų nebuvimą. Galbūt galėtumėte pateikti savo šio proceso matymą, kaip jūs įsivaizduojate, kokia ateitis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės laukia po spalio 31-osios?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Pirmiausia tai sveikinu jūsų tetos sprendimą, labai teisingas, kiti galėtų pasekti. Deja, negaliu pasakyti vienareikšmiškai, ko čia galime tikėtis, nes manau, kad to negali pasakyti ir Jungtinės Karalystės Vyriausybė. Kas vyksta, tai jūs turbūt stebite, vyksta tam tikros derybos. Kai kas mano, kad jos gal ir nelabai efektyviai vyksta, bet ta data, spalio 31 diena, neišvengiamai artėja.
Kita vertus, žinome, kad yra britų parlamento sprendimas, kad jeigu nėra susitarimo, jie turi prašyti pratęsimo. Tai vėlgi tokia intriga, ar bus tas prašymas ir koks jis bus. Mes esame pasakę, kad esame palankiai nusiteikę savo strateginių partnerių atžvilgiu ir tikrai norime, kad tai nebūtų kokia nors bausmė, kad šitas rezultatas, kad ir koks jis būtų, būtų racionalus. Todėl jeigu jie paprašytų pratęsimo, bent jau mūsų pozicija būtų palanki, žinoma. Tačiau tas „jeigu“ yra neaišku.
Visa problema, kaip jūs puikiai turbūt žinote, yra vadinamasis backstop, arba toks apsauginis sprendimas, kuris yra kertinis, neišsprendžiamas. Nes kai atsiranda dvi muitų sąjungos, supaprastintai kalbant, dvi muitų sistemos, kitaip tariant, tai automatiškai turi atsirasti siena, kurios neturėtų būti dėl Didžiojo penktadienio susitarimo. Kaip tai išspręsti? Žodžiais pasiryžimas lyg ir yra, bet praktiškai, kiek aš girdėjau, pasiūlymų tokių konkrečių, svarstytinų, realių, įgyvendintinų kaip ir nebuvo. Todėl mes, deja, ir turime tokią situaciją, kad klausimai yra neatsakyti.
Jeigu kalbėtume labai trumpai, nes nėra laiko, matyt, čia užtęsiu paskui aš per daug, jeigu ir bus be susitarimo, darykime tokią prielaidą, išeita, tai mes tikrai esame kalbėję su Jungtinės Karalystės Vyriausybe ir ji suinteresuota, kad jų piliečiai, gyvenantys Europos Sąjungoje, ir mūsų piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, niekuo nenukentėtų, ypač tų, kurie šiuo metu gyvena, kurie legaliai moka mokesčius, tikrai neturėtų niekuo pasikeisti situacija. Ir pagaliau mūsų parlamente buvo priimta 19 įstatymų pataisų būtent šiuo klausimu.
Taigi tikrai neturėtų nerimauti tie žmonės, bet, žinoma, tam tikrų sunkumų atsiras. Ir jeigu taip atsitiktų ir Jungtinė Karalystė kaip ir išstotų iš Europos Sąjungos, tai, be abejo, ji būtų jau ne Europos Sąjungoje ir tų kliūčių atsirastų daugiau. Tačiau panikai priežasčių nėra, kaip nors būgštauti mūsų piliečiams irgi priežasčių nėra. O kaip baigsis visas tas procesas, deja, niekas negali pasakyti, be abejo, aš – taip pat.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau klausti finansų ministro. Naujų mokesčių kontekste, kaip jums atrodo, gerbiamas ministre, kai „Klaipėdos nafta“… Ir jūs leidote suteikti Brazilijoje registruotai bendrovei garantiją statant SGD terminalą? Mes vakar Energetikos komisijoje kaip tik svarstėme, kiek mūsų mokesčių mokėtojams kainuoja terminalo išlaikymas, tai bemaž 100 mln. iš mokesčių mokėtojų paima privati kompanija, per akcijas valdoma valstybės įmonė, o jūs dar leidžiate jai išdykauti. Gal reikėtų susiveržti diržus šiuo atveju, neleisti švaistyti tų pinigučių, neimti iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenės po 100 mln. ir nepumpuoti į Bermudus, gerbiamas ministre?
Juk negalima valstybinės įmonės pinigų pumpuoti į Bermudus, negalima į Kiprą, į ofšorines kompanijas, dėl kurių dar finansų ministrė ponia D. Grybauskaitė pasirašė. Ir dar grįžta R. Masiulis be jokio konkurso – tas žmogus, dėl kurio šiandien negauname specialiojoje komisijoje ataskaitų, kaip audito kompanijai į Kiprą išpumpavo 13 mln. litų, o po to po dviejų mėnesių kompanija užsidarė.
V. ŠAPOKA. Aš pradėsiu, po to perduosiu žodį energetikos ministrui. Tiesiog dėl bendrų principų. Tai, kad valstybei priklausančios bendrovės užsiima verslu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jeigu uždirba pelną, tas pelnas atitenka Lietuvai, įžvelgti, jog tokia skandinaviška praktika yra bloga, aš manau, kad tikrai yra ginčytina. O kalbant apie šį individualų atvejį, tai energetikos ministras.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui. Aš galbūt papildysiu. Iš esmės situaciją turime tokią, kad tam, kad uždirbtume, reikia investuoti. Jeigu šita investicija (tikrai turime ženklų) bus sėkminga, aš manau, ne tik Lietuva, ne tik kompanija, bet ir visa Lietuva galės didžiuotis, kad ši kompanija galės dalyvauti ir būtent Brazilijos terminalo operavimo veikloje, ir tokiu būdu grąža iš to dalyvavimo tikrai bus nemaža daugelį metų į priekį. Tokią veiklą vykdyti apsimoka, nes ji yra naudinga.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi R. Martinėlis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano klausimas – socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui dėl tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų, socialinių garantijų. Šiame Seime mes prieš kurį laiką esame priėmę rezoliuciją dėl socialinio dialogo ir socialinės vairuotojų padėties gerinimo. Aš norėčiau paklausti, kokia yra situacija? Mes ilgai stebėjome tikrų derybų pastangas, darėme viską, kad jos vyktų, deja, derybos su Lietuvos transporto forumu nepavyko. Matėme finansų ministro iniciatyvą, dabar vyksta derinimas dėl koeficiento, tai yra tiek, kiek valstybė iš esmės subsidijuoja tą verslą. Mano klausimas: kokios yra naujausios žinios iš šios srities ir ar bus vis dėlto einama socialinio dialogo, ar administracinio sprendimo būdu?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Klausimas tikrai labai jautrus ir jau ne pirmus metus diskutuojame, ką daryti dėl to darbo užmokesčio koeficiento, kuris pririštas prie minimalaus mėnesinio atlygio. Šiuo metu jis yra 1,3 minimalaus mėnesinio atlygio. Nesvarbu, kiek dešimčių dirbtų sektoriuje, sektoriaus vidurkis vis tiek yra 1,3 MMA. Tai reiškia, kad darbdaviai realiai nustato tokį atlyginimą, kurį sudaro teisinės sąlygos, ir ne didesnį. Čia tikrai yra problema, ir turime didinti, nes faktinis transporto darbuotojo atlyginimas daug didesnis išmokamas per dienpinigius.
Vasarą dvi šalys turėjo derybas, deja, dalis profesinių sąjungų nutraukė derybas. Kiek žinau, „Linava“ yra pasirašiusi susitarimą su „Solidarumu“, tačiau jų išplėsti visai šakai mes negalime, nes yra per mažai dalyvių. Kartu su biudžetu Finansų ministerija yra pateikusi būtent koeficientų didinimo galimybę iki 1,5, mūsų ministerijos siūlymas yra 1,8. Paraleliai esame užsakę Lietuvos banko tyrimą, vertinimą, kokią įtaką šis siūlymas turėtų tiek ekonomikai, tiek darbuotojų socialinėms garantijoms ir apskritai Lietuvos situacijai, nes sektorius yra gana didelis. Iš pirmųjų rodiklių matome, kad tas 1,8 koeficientas galėtų būti pakeliamas, tačiau, kadangi yra derinimo procesas, tikrai su Finansų ministerija rasime tinkamą koeficientą, kurį ir priimtume. O šalia tikrai visada gali vykti ir toliau socialinis dialogas. Visos šalys gali sėsti ir derėtis, nes paraleliai vyksta ir Vyriausybės darbai. Manau, atsižvelgdamos į šias aplinkybes, tikrai šalys gali susiderėti dėl koeficientų ir dėl kitų darbo sąlygų. Mes visada deklaravome tai, kas bus sutarta abiejų šalių. Vyriausybė tai palaikys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui, bet nėra, tai finansų ministrui, nes klausimas iš Akcizų įstatymo. Žiūrint dabar rengiamą projektą, degalams, gazolinui 7 % kyla akcizas nuo 2020 m. sausio 1 d., gazolino žemės ūkio veiklai – jau 44 %, kaitinamajam tabakui – net 65 %. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar sveikatos apsaugos ministras, siūlydamas tokius akcizų kėlimus kaitinamajam tabakui, kai pagal planą buvo numatyta po 14 % kas metai, dabar iki 65 %… ar nėra čia saugomos cigaretės ir bus didinamas cigarečių vartojimas, o ne kaitinamojo tabako produktų, kuriems čia gana selektyviai taip stipriai keliamas akcizas?
Kita vertus, cigarečių rūkymas dar kaip tik būtų aktyvinamas. O kadangi mes sveikatos gerinimo tikslus įgyvendiname, siekiame sveikos gyvensenos, tai darant lengvatą, sakykim, būtent cigaretėms, kai nekeliamas akcizas, o kaitinamajam keliamas, vėlgi kyla toks pagrįstas klausimas, kodėl taip yra? Aš norėčiau jūsų paklausti, ar sveikatos apsaugos ministras jums kaip nors argumentavo tuos pasiūlymus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, turbūt puikiai suprantame, jog yra pagal skirtingus principus apskaičiuojamas pats akcizas. Reikia turėti tai omenyje. Reikia turėti omenyje tai, kad anksčiau šis produktas užėmė labai nedidelę rinkos dalį, bet yra gana stiprus substitutas ir jo vartojimas šoko labai smarkiai, atotrūkis nuo cigarečių apmokestinimo taip pat buvo didžiulis. Todėl visa tai įvertinus ir dar įvertinus tai, kad tai vis dėlto taip pat yra žalingas įprotis, buvo pasiūlytas to akcizo didinimas.
Jeigu kalbėtume apie tai, kaip tai atsispindės pačioje kainoje, tai prognozuojama, jog apie 30 euro centų. Aišku, už sveikatos apsaugos ministrą man būtų nekorektiška atsakyti. Kai tik jis bus, manau, tikrai galės pakomentuoti ir plačiau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Butkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Klausimą norėčiau adresuoti finansų ministrui ir aplinkos ministrui. Kalbėdami apie nekilnojamojo turto mokestį ir automobilių taršos mokestį dažnai sakote žodį „neišvengiamybė“. Neišvengiamybė ir įžengiame į viduriniosios klasės apmokestinimą. Prašau labai konkrečiai pasakyti, kodėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme išlieka išimtis žemės ūkiui, fiziniams, juridiniams asmenims, o Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme šita neišvengiamybė tampa išvengiamybe žemės ūkio nuosavybėje esančiam turtui? Kodėl vidurinioji klasė moka, o žemės ūkis nemoka nė už automobilių naudojimą ir, priešingai, negu fiziniai asmenys, vidurinioji klasė, jau po mokesčių nusiperka šitą turtą. Žemės ūkis paprastai turtą – automobilius, traktorius, kombainus ir fermas gauna iš Europos. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Aš pradėsiu tada dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Priminsiu, kad įvairios mokestinės lengvatos buvo peržiūrimos tiek užpraeitais metais, tiek praėjusiais metais. Šio projekto tikslas buvo peržiūrėti nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą. Jūsų pateiktame pavyzdyje kalbama apie turtą, kuris yra naudojamas gamyboje. Ar ūkininkas, ar bet koks kitos profesijos atstovas, kalbant apie nekomercinės paskirties turtą, mokės tuos pačius mokesčius. Kadangi praėjusį kartą, kuomet buvo Finansų ministerijos pateikti siūlymai dėl apmokestinimo keitimo jau komercinės paskirties turtui, taip, ne į viską buvo atsižvelgta, dalis lengvatų buvo peržiūrėta, tai šiame etape, kadangi neseniai buvo tie svarstymai, mes nutarėme negrįžti prie šito klausimo ir pateikti tik tai, kas liečia nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dar aš papildysiu…
PIRMININKAS. Papildykite. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …kolegą dėl žemės ūkio technikos taršos mokesčio. Taip, darbo grupė turėjo pavedimą įvertinti galimybes pagal traktorių taršą, tačiau turime pripažinti, kad traktorių, skirtingai nei automobilių, negalima palyginti pagal kokius nors gamyklinius parametrus, yra labai daug skirtingų individualių atvejų, priklausomai tiek nuo gamintojų pateikiamos informacijos, tiek nuo galimybės ją kaip nors susisteminti ir turėti kokią nors bendrą formulę. Buvo prieita prie pasiūlymo… juolab kad traktoriai naudojami darbui žemės ūkyje, na, jį panaudoti važinėti į parduotuvę, į miestą arba užsitikrinti kokias nors socialines funkcijas labai sudėtinga, galbūt kartais yra, bet tai turbūt labai išimtiniai atvejai, kai nėra pravažiuojami keliai. Šiuo atveju buvo nutarta, kad ūkininkams pagal gauto dyzelino suvartojimą, kiek suvartoja žemės ūkio reikmėms, nuo to bus ir skaičiuojamas tas taršos mokestis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Dalis sporto visuomenės yra sunerimusi dėl Sporto fondo lėšų paskirstymo. Pavyzdžiui, netgi ir šiandien gavau raštą iš Lietuvos bokso federacijos. Aišku, čia labai daug kas yra aprašoma, bet du aspektai, kurie, aš manau, yra labai svarbūs, pavyzdžiui, kad kiekvienais metais viešoji įstaiga Vilniaus bokso akademija, kuri organizuoja tarptautinius D. Pozniako jaunimo bokso turnyrus, gaudavo finansavimą. Kitas garsus A. Šociko vyrų bokso turnyras, kuris jau bus 24-asis, irgi negavo. Ir dar kur esmė. Yra pastebėta, kad kai kurios, taip pasakyčiau, įmonės ar viešosios įmonės, kurios ką tik įsikūrusios, kur vienas žmogus yra tos įmonės steigėjas, gavo lėšas. Tai kelia tokius klausimus.
Trečias momentas yra tas, kad paraiškos, tos, kurios pirmuoju etapu buvo įvertintos teigiamai, virš 60 balų gavo, po to kažkaip buvo pervertintos, jų manymu ir kitų sportininkų federacijų manymu, kad būtų galima tiesiog dar kartą pervertinti tas paraiškas, kurios nesurinko pakankamai balsų. Ką jūs galėtumėte atsakyti į šitą klausimą?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jie nėra nauji, tikrai, pereinant prie naujos sistemos, natūralu, kad kyla tokių įvairių pastebėjimų ir nusiskundimų. Aš dar kartą noriu priminti, kaip ta sistema veikia. Pagal nustatytą tvarką yra konkurso tvarka atrenkami pirminiai ekspertai, kurie, turėdami nustatytą kvalifikaciją, pagal aiškius kriterijus įvertina paraiškas, po to vyksta antrinis vertinimas, peržiūrėjimas institucijų deleguotų atstovų – jie pažiūri, ar nekyla kokių klausimų ar abejonių. Jeigu jų yra ir tos abejonės yra pakankamai pagrįstos, tokiu atveju iš naujo skelbiamas konkursas dėl naujų ekspertų, kurie dar kartą vertina, pažiūri, ir tada galutinį sprendimą tvirtiname.
Dabar dėl ateities. Tikrai būtina įvertinti pastabas, pasiūlymus. Jie yra surinkti, šią savaitę jau svarstyti. Artimiausiu metu, dar kartą pasvėrę ir pasitarę su federacijų atstovais, su įvairiomis kitomis organizacijomis, kurios yra suinteresuotos, priimsime sprendimus, kaip šiek tiek patobulinti, nustatyti aukštesnius reikalavimus pirminiams ekspertams, dar aiškiau reglamentuoti to institucinio komisijos vertinimo procedūrą, kad būtų dar kartą peržiūrėta skaidrumo linkme, kad viskas būtų vieša, skaidru, matytume, kaip tai buvo atlikta. O tai, kad atsirado daugiau naujų įvairių subjektų, kurie teikia fizinio aktyvumo… yra tikrai palyginti nedidelės sumos, yra skirta tam, kad kuo daugiau žmonių būtent fizinio aktyvumo kryptimi galėtų pasiekti rezultatų, kurie susiję su sveikatingumu.
Taigi dėl bokso dabar konkrečiai negaliu pasakyti, vis dėlto perėjo jie tuos vertinimus ir jeigu šitame etape negalėjo, tai kitame etape jau gali dalyvauti. Jis jau yra paskelbtas. Per metus yra du paraiškų teikimo etapai. Agentūros, kurios tai organizuoja, turi užtikrinti ne tik skaidrumą, bet ir mokamas konsultacijas tiems, kurie nori tas paraiškas teikti. Aš manau, jeigu jie buvo arti to, tai naujame etape, tikrai didelė tikimybė, laimės šitą konkursą ir turės finansavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas finansų ministrui apie naujus mokesčius ir biudžeto šaltinius. Jūs pasiūlėte išplėsti nekilnojamojo turto mokestį, kuris palies tuos žmones, kurie yra įsigiję savo butą ar nekilnojamojo turto su paskolomis. Tačiau pati valstybė valdo labai daug įvairaus turto. Valstybės kontrolės ataskaita byloja, jog mes turime net 28 tūkst. objektų, kurių plotas yra virš 10 mln. kv. metrų, likutinė vertė – 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kainuoja 180 mln. eurų. Galbūt mes galėtume bent 10 % to turto atsisakyti, galbūt mums reikėtų daugiau dirbti prie jo valdymo centralizavimo. Ir tai būtų šaltinis, ir tai būtų pirmiausia pažiūrėjimas į valdžios valdomą turtą, o ne apmokestinimas žmonių, už paskolą įsigijusių nekilnojamojo turto?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės tiek išvada, tiek rekomendacija. Į ką noriu atkreipti dėmesį? Aišku, kai darbas vyksta greitai, bet kuri ataskaita tampa jau pasenusi, nes ji yra dėl praeities. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad centralizuojant, pavyzdžiui, administracinės paskirties turtą pradinis planas prieš beveik trejus metus buvo centralizuoti tris ketvirtadalius. Kadangi mes judame sparčiau, negu buvo plane, šiuo metu jau esame tą rodiklį pasiekę ir ateinančiais metais bus šimtu procentų centralizuotas administracinės paskirties turto valdymas Turto banke.
Rezultatai tikrai kalba už save, nes jau dešimties milijonų yra sutaupymas, įstaigos iš tiesų, kai joms dabar tenka mokėti Turto bankui už turto valdymą, puolė tikrai labai staigiai optimizuotis, kai kurios įstaigos pamatė, jog jos turi tikrai nemažai turto, kurio gali atsisakyti. Tas procesas tikrai juda labai sparčiai. Galiu tik padėkoti, kad su ta darbų apimtimi naujasis Turto banko vadovas puikiai susitvarko.
Kalbant apie ateitį, taip pat yra pradėtas projektas, kad būtų išplėstas modelis ne tik administracinės paskirties, bet ir specializuotam nekilnojamajam turtui valdyti. Tai vėlgi remsimės geriausia tarptautine praktika, kad ir nereikalingo turto būtų kuo mažiau, ir pats valdymas būtų efektyvus, ir išlaikymo kaštai būtų minimizuoti. Ačiū dar kartą už klausimą, nes tikrai teisingas.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas. Nefiksuoja jūsų kortelės? Prašom įdėti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsiprašau. Gerbiamas kultūros ministre, gal per savaitę jūs pasidomėjote ir nusprendėte vis dėlto kaip nors pakomentuoti savo santykį su asmenimis, kurie yra pažeidę Lietuvos Respublikos įstatymus, ir jų galimybę gauti kokį nors valstybės finansavimą per projektą ir, papildau savo klausimą, dalyvauti ekspertų komisijose? Ar tokiems asmenims, kurie yra pažeidę Lietuvos Respublikos įstatymus, neturėtų būti ribojama galimybė dalyvauti ekspertų komisijose? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad nuoseklios dalyvių atrankos į ekspertų komisijas tvarkos šiuo požiūriu čia nėra. Tokia tvarka galioja valstybės tarnyboje. Be abejo, atrenkant į valstybės tarnybą yra teikiamos nepriekaištingos reputacijos deklaracijos. Šį klausimą suprantu kaip aktualų atsižvelgiant į Kultūros tarybos, ekspertų praktikas: iš tikrųjų tokių deklaracijų ten nėra teikiama. Aš manyčiau, kad jį vertėtų svarstyti užtikrinant ekspertų nepriekaištingą reputaciją.
Tiesiog nuosekliai reikia peržiūrėti visas teisines nuostatas. Bet, kaip ir minėjau praeitą savaitę, tai yra svarbus klausimas, ministerija prie to tikrai eis.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Bukauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus finansų ministrui. Gerbiamas ministre, sakykite, tokia įdomi situacija susidarė Lietuvoje. Iš prezidentūros eina vienokie signalai dėl galimų mokesčių, iš Finansų ministerijos argumentuotai eina kiek kitokie. Iš Seimo iniciatorių, ypač iš valdančiosios daugumos, ir iš Lenkijos (…) eina dar trečios idėjos. Tame visame vajuje matyti siekimas surinkti papildomai 80 mln. eurų. Tai yra ašaros.
Sakykite, klausimas čia toks bendras. Ką jūs galvojate dėl bankų mokesčio? Nes bankų mokestis yra vienas iš jautriausių. Žinote, iš kur atėjo siūlymas apmokestinti bankus? Iš tų šalių, kurios yra monetariškai nepriklausomos, kurios spausdina pinigus. Štai dabartiniu metu bankai… Tas mokestis, kuris yra siūlomas, yra siūlomas nuo turto mokesčio. Nors iš tikro apmokestinti turtą per indėlius būtų neprotinga ir jokiu būdu ne laiku, mano supratimu. Bet kalbama apie bankų efektyvumą… kalbėti apie viršpelnius, kuriuos gauna. Jūs nesvarstėte tos galimybės, kad bankus būtų galima paanalizuoti ir bandyti ieškoti su jais kompromiso, kaip papildomai apmokestinti jų gaunamą viršpelnį? Pagal efektyvumą Lietuvos komerciniai bankai yra vieni efektyviausių Europoje. Pagal sąnaudų ir pajamų kiekį. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų net ir Tarptautinis valiutos fondas… Jo misija visai neseniai vyko, buvo analizuojamas Lietuvos bankų pelningumas. Buvo iškelta įvairių hipotezių prieš pačią analizę, ar dėl ribotos konkurencijos pelnas yra didesnis, ar dėl efektyvumo. Tarptautinio valiutos fondo išvada buvo, kad didžiąja dalimi tai yra nulemta būtent efektyvumo, ir tuo Lietuva išsiskiria iš daugelio Europos Sąjungos šalių. Matyt, lyginti pietinių šalių bankų efektyvumą, kai daugeliu atveju net ir skaitmenizavimo procese yra ne visur daug pažengta, aišku, yra sudėtinga, bet net ir šiame regione Lietuvoje veikiantys bankai yra efektyvūs. Kalbant apie įvairius apmokestinimo modelius, na, žinoma, reikia būti ypač atsargiems, kadangi tokio mokesčio variacijų pasaulyje tikrai yra labai daug. Įvairių idėjų buvo ir Europos Sąjungos mastu, jos iki šiol yra svarstomos. Finansinių transakcijų mokestis. Švedijoje taip pat yra pradėta diskusija, kokia kompozicija to mokesčio turėtų būti. Paties modelio pasirinkimas, aišku, negali būti atsitiktinai vertinamas ir pagal dydžius, nes jeigu tie dydžiai nebus reikšmingi, tai, matyt, ir pati mokesčio kompozicija mažai ką lems. Jeigu bus kažkokių kardinalių siūlymų, tuomet tikrai reikės labai atsargiai vertinti tiek dėl paties modelio parinkimo, tiek dėl tos situacijos, kurioje yra pasaulis, nes neapibrėžtumas didelis ir tokie signalai, žinoma, gali turėti įtakos ir vidaus paklausai dėl investicinio neapibrėžtumo. Todėl, manau, tikrai bus daug diskusijų ir reikės priimti pasvertus sprendimus atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurias paminėjau.
PIRMININKAS. Valentino salėje nematau, todėl klausia J. Baublys ir ruošiasi P. Kuzmickienė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į švietimo ministrą. Gerbiamas ministre, į mane kreipėsi mokytojai, dirbantys Baltarusijoje. Jie atvyksta iš Lietuvos, atstovauja Lietuvai, dirba gana sudėtingomis sąlygomis, tačiau neturi darbo sutarties, jie turi tik sutartį su Vilniaus lietuvių namais ir nėra socialiai drausti, neturi sveikatos draudimo, taigi nekaupiamas jų stažas, negali kreiptis į gydytojus gydytis, suteikiama tik būtinoji pagalba, negali mokėti į privačius pensijų draudimo kaupiamuosius fondus ir taip toliau. Prašom pasakyti, ar ketinate išspręsti šią problemą? Aš esu raštiškai kreipęsis į Švietimo ministeriją, esu gavęs pažadą, kad bus sprendžiama, bet norėčiau labai konkrečiai, ar bus sprendžiama ir kada?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Mane irgi ką tik neseniai pasiekė ta informacija. Aš daviau pavedimus įsigilinti, išsiaiškinti ir pateikti pasiūlymus, kaip mes teisinėmis priemonėmis laikydamiesi galiojančių teisės aktų ir visų galimybių išspręstume, ir kaip galima palankiau ir greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Kuzmickienė. Ruošiasi J. Razma.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų norėjau, kad šį klausimą girdėtų ir sveikatos ministras, bet kreipiuosi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Štai tokia tema. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų ligomis smarkiai padidėjo. Praėjusią savaitę, lyginant su užpraeita, įregistruota gerokai daugiau gripo atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus laiko pagrindine ir labai efektyvia specifine gripo profilaktikos priemone. Didžiausią grėsmę susirgti turi gydytojai, gydymo įstaigų darbuotojai. Šiuo metu valstybės lėšomis skiepijama keletas rizikos grupių, tačiau į jas neįeina tie, kurie tikrai turi didelę galimybę susirgti, tai yra socialiniai darbuotojai, mokytojai, vaikų darželių auklėtojai. Matant, kaip trūksta mokytojų, kokia yra sudėtinga situacija, su kuria susiduria mokyklų vadovai…
PIRMININKAS. Laikas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …negalėdami organizuoti nenutrūkstamo ugdymo proceso… Aš iš tikrųjų kreipiausi į Vilniaus miesto merą prašydama ieškoti galimybių, sudaryti galimybes paskiepyti mokytojus, darželių auklėtojus, tiesa, ir socialinius darbuotojus. Tačiau ar nemanytumėte jūs, kaip švietimo ministras, kad reikėtų išplėsti sąrašą rizikos grupių, kurias skiepytume valstybės lėšomis, turiu minty…
PIRMININKAS. Laikas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …mokytojus ir darželių grupių auklėtojus. Labai ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už gana taiklią pastabą. Kol kas nesvarsčiau šia sveikatos tema, bet tikrai jūs teisingai pastebėjote – tai yra svarbu, nes nuo to priklauso ugdymo kokybė, kiti dalykai. Aš kuo greičiau inicijuosiu pasitarimą ir bandysime tada pažiūrėti, kokiomis priemonėmis galėtume padėti mokytojams pasiskiepyti. Čia, aišku, ir savanorystė turi būti, bet kartu ir tam tikras sąmoningumas, ir finansinės priemonės. Pabandysime pasverti, kaip tai būtų galima inicijuoti, jeigu dar ne per vėlu, jau šiemet. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir tikriausiai paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas finansų ministre, turbūt pastebėjote, kad Respublikos Prezidentas pasakė, kad sprendžiant automobilių apmokestinimą reikėtų pradėti nuo prabangos mokesčio automobiliams, bet, atrodo, tokio mokesčio jūsų pakete, teikiamame Vyriausybės, nebus. Ką jūs atsakysite Prezidentui? Kaip suprantu, bus mokestis, kuris apmokestina automobilį registravimo momentu, priklausomai nuo automobilių išmetamo CO2 kiekio. Ir ar nemanote, kad toks apsisprendimas kaip tik paskatins žmones išlaikyti senesnius taršius automobilius, nes pirkimas naujesnio, kad ir šiek tiek mažiau teršiančio, vis dėlto jau iš karto grėstų tuo apmokestinimu? Kokia prasmė jūsų to siūlomo taršos mokesčio ir ar yra atlikta kaštų ir naudos analizė?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi už šį mokestį ir jo dizainą atsakingas aplinkos ministras, aš tiktai įžangą padarysiu prieš jo atsakymą. Svarbu žiūrėti ne vien tiktai į apmokestinimą, bet kartu ir į paskatų sistemą, nes turint arba viena, arba kita sistema neveiktų. Reikia žiūrėti priemonių kompleksą, kuris buvo labai detaliai išdiskutuotas. Bent jau analizė rodo, kad tai bus paveikus kompleksas priemonių. O tada detaliau aplinkos ministras.
PIRMININKAS. Prašau, aplinkos ministre.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Už dizainą turbūt galėtų būti atsakingas kultūros ministras. Bet jeigu rimtai apie automobilių taršą, tai iš tiesų, jeigu mes kalbame ir kolegos prieš tai akcentavo, kad smogs vargingiausiems, kurie vairuoja taršius automobilius, tai dar kartą noriu akcentuoti, kad nieko nedarymas smogs visiems nepriklausomai, ar tas vargingiausias turi, ar neturi automobilio. Tai yra socialiai atsakingas, vadovaujantis principu „teršėjas moka“ mokestis, kuris orientuotas į taršos mažinimą ir taršos mažinimo priemones, tokias kaip senų automobilių atsisakymas už tai gaunant kompensaciją – galimybę įsigyti mažiau taršų automobilį. Tos numatytos grindys, kurios leis pasirinkti mažiau taršų automobilį iki 130 gramų, ką mes ir akcentuojame, kad už tokius automobilius nebus jokio taršos mokesčio. Galimybė rinktis išlieka, galimybė rinktis išlieka visiems. Manome, kad tai yra būtent socialiai atsakinga, ir ta būtinybė vėlgi išlieka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Matulas. Prašau. (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pavaduojantis Ministrą Pirmininką ir galbūt noriu paklausti visų ministrų. Štai Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimą pagal bendrą konkurencijos indeksą. Skaitome, kad Lietuva sveikatos sektoriuje nukrito aštuoniomis pozicijomis žemyn. Tai neregėtas dalykas. Mes ne kartą esame sakę, kad situacija sveikatos sektoriuje, vaistų prieinamumas kituose sektoriuose blogėja ir dažnai Vyriausybė in corpore priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo ir panašiai. Ar nemanote, kad turite visi ministrai prisiimti atsakomybę in corpore dėl to, kad situacija sveikatos sektoriuje, mano manymu, keičiasi, blogėja ir tai rodo Pasaulio ekonomikos forumas?
Ž. VAIČIŪNAS. Aš tiktai trumpai atsakysiu. Iš esmės tokio vertinimo, tokios statistikos rezultatai dažniausiai atsilieka laike. Reikėtų pažiūrėti tiksliai, kurie metai buvo vertinami. Tie dalykai, kurie daromi šiuo metu, kurie buvo daromi pastaraisiais metais, tikrai nėra iki galo atspindėti tame vertinime. Aš tikrai tikiuosi, kad tų vertinimų, kurie bus atlikti ateityje, mes turėsime visai kitus rezultatus. Aš tikiuosi, kad tikrai tų vertinimų, kurie bus atlikti ateityje, mes turėsime visai kitą rezultatą.
PIRMININKAS. K. Mažeika norėtų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, dėl nukritimo, dėl sveikatos kokybės, dėl pablogėjusios žmonių sveikatos galime diskutuoti. Jūs komitete turbūt jau gavote informaciją iš ministerijos. Pamatysite, kad dėl automobilių taršos ir dėl kietųjų dalelių sukeliamų ligų – viršutinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių – iš tikrųjų yra daugybė susirgimų, yra didžiulės pasekmės. Tai jūs komitete, manau, jau ne kartą aptarinėjote ir dar aptarinėsite.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkoju visiems klausiusiems, dėkoju ministrams. Skelbiu Vyriausybės valandos pabaigą.
Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 21 Seimo narys. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.