LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 323
STENOGRAMA
2016 m. kovo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Laba diena dar kartą, gerbiami Seimo nariai. Pradedame šios dienos Seimo popietinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registracija. Gerai. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamosios Seimo narės. Registruojamės! Buvo minutė susikaupti. Taigi dabar jau galima registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
15.06 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3095 (pateikimas)
Taigi pradedame. Mūsų šios dienos darbotvarkės penkioliktas klausimas. Ponas A. Palionis. Prašau, pone Andriau, pristatyti Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo projektą. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Pirmininke, gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo projektą. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje miškų įstatymas ir kiti teisės aktai numato, kad miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reguliuoja įstaiga prie Aplinkos ministerijos – Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerijos administracinis padalinys – Miškų departamentas ir miškų urėdijos, kurias koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.
Tokia vieną sritį reguliuojančių įstaigų gausa yra akivaizdžiai perteklinė. Nėra būtinas Generalinės urėdijos, kaip miškų urėdijas koordinuojančios institucijos, egzistavimas, nes ši kompetencija gali būti priskirta ir kitoms minėtoms institucijoms, kurios yra gana kompetentingos ir turinčios teisinių instrumentų įgyvendinti įstatymo projektu joms priskiriamas funkcijas. Miškų departamento nuostatuose numatyta, jog ši institucija dalyvauja formuojant miškų ūkio politiką ir strategiją, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą, organizuoja miškų tvarkymą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, miškų ekosistemų, biologinės įvairovės miškuose, kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimą, miško išteklių racionalų naudojimą, miško apsauginių savybių stiprinimą, Lietuvos teritorijos miškingumo, miškų produktyvumo didinimą ir vykdo kitas jai priskirtas funkcijas.
Miškų tarnyba pagal šios įstaigos nuostatus atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, išduoda tam tikrus leidimus, kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę ir vykdo kitas pagal kompetencijas priskirtas funkcijas.
Kadangi šios dvi institucijos priėmus tam tikrą įstatymą įgyvendinančius aktus galėtų vykdyti šiuo metu Generalinei miškų urėdijai įstatymu priskirtas funkcijas, įstatymo projektu mes siūlome, jog Valstybinė miškų tarnyba galėtų reguliuoti šiuo metu Generalinės miškų urėdijos reguliuojamas sritis – tai miškų urėdijų veiklos koordinavimą, atlikti miškų urėdijų savininko teises, nustatyti miškų urėdijoms privalomas miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas, organizuoti bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą. O Miškų departamentas galėtų organizuoti ir koordinuoti miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo, pažangių technologijų įgyvendinimą.
Siūlau, kolegos, pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti. Pradeda ponas P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų idėja ne nauja, mes ją jau matėme plenarinių posėdžių salėje, svarstėme, tačiau dabartinis kontekstas apskritai verčia sunerimti. Mes matome, į kokius skandalus yra įklimpęs mūsų aplinkos apsaugos ministras, ir mes matome, kad nevyksta jokios reformos aplinkosaugos srityje. Kalbėdami apie vienos iš institucijų, Generalinės miškų urėdijos, naikinimą, mes turėtume mažiausiai matyti bendrą viziją, ką toliau mes darome su visomis urėdijomis, ką toliau darome su visu sektoriumi. Ar jūs suderinote savo viziją su ministru? Ar apskritai jis turi tokią viziją, nes jūs priklausote valdančiajai koalicijai? Man norėtųsi matyti prieš priimant tokius drastiškus žingsnius, kaip mes apskritai toliau reformuosime visą urėdijų sektorių?
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Visų pirma dabartinė stadija nėra priėmimo, o tiktai pateikimo, kas ir įgalina tą mūsų viziją atnešti ant diskusijų stalo, galėtume visi kartu, paprašę ir Vyriausybės išvados, padiskutuoti Seime, kokia ta vizija.
Dėl aplinkos ministro. Generalinė miškų urėdija nepriklauso kitai ministerijai. Visos šitos trys tarnybos yra po vienu ir tuo pačiu sparnu – po Aplinkos ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Kazy Grybauskai, jūsų klausimas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Tikrai Valstybinė miškų tarnyba buvo sukurta ne taip seniai – prieš septynerius metus. Tada jau buvo aišku, kad daug tokių funkcijų, įrašytų įstatymu į jos veiklą, kaip netikslingos, kaip ir turėjo būti kartu sprendžiamas ir Generalinės urėdijos panaikinimo klausimas. Dabar viena grandis, dėl kurios dar lieka neišspręsta, jeigu Seimas priimtų šitą įstatymą, kam atiduotume medienos pardavimo koordinavimo funkcijas?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš manau, kad prie to paties Miškų instituto būtų nesunku įkurti Prekybos skyrių ir tą problemą išspręsti. Kaip jūs ir paminėjote, kad prieš septynerius metus buvo sukurtas, realiai susidubliavo netgi ir funkcijos, ir darbai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas kolega, aišku, džiugu, kad norite reformuoti, dubliuojamas funkcijas mažinti, bet ar nebūtų buvę logiška, jeigu dubliuoja funkcijas, gal galima diskusiją iš pradžių padaryti? Gal reikia Miškų tarnybą arba Miškų departamentą naikinti, o gal sujungti, bet jūs staiga kertate per Generalinę miškų urėdiją, nors pats Seimas yra priėmęs sprendimą nekeisti egzistuojančios urėdijų sistemos Lietuvoje. Kažkaip vieną sprendimą turime Seimo, o jūs, vienas teikėjas, išeinate jau su gatavu įstatymo siūlymu. Gal prieš tai reikėtų turėti ilgą, nuoširdžią, atvirą diskusiją visuomenėje ir specialistų bei politikų bendruomenėje? Tada mes galėtume, pasitarę dar, be abejo, su visuomeninkais, kokių nors konkretesnių ir labiau parengtų reformų…
A. PALIONIS (LSDPF). Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad urėdijų sistemos mes nereformuojame, jos taip ir lieka 42. Mes tiktai žiūrime, kas prižiūri tas urėdijas ir koordinuoja jų darbą. Yra akivaizdu, kad tai yra perteklinis.
Dėl diskusijų nesiginčiju. Buvo galima ir kitaip eiti.
PIRMININKAS. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, čia kolegos kalba apie funkcijų dubliavimą. Reikėtų pasakyti, kad funkcijos nedubliuojamos tiktai mafijos struktūrose, o dėl funkcijų dubliavimo vykdoma valdymo kontrolės funkcija, todėl kiekviena organizacija visada palieka tam tikrą dubliavimą. Dabar jūs palietėte valstybės valdymo klausimą. Aš nežiūriu, kad tai yra Aplinkos ministerijos klausimas. Tai yra valstybės valdymo klausimas, nes palietėte vieną valstybės funkciją. Dėl šio sprendimo, aš manau, turėtų būti sisteminis požiūris. Dabar man susidaro toks vaizdas, kad epizodinis. Yra toks epizodas – dabar reikia. Aš atsimenu, praeitoje kadencijoje…
PIRMININKAS. Laikas klausti. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …reikėjo atleisti vieną žmogų, tai likvidavo departamentą. Mano klausimas toks: koks yra?..
PIRMININKAS. Ponia A. Stancikienė. (Balsai salėje) Prašau atsakyti.
A. PALIONIS (LSDPF). Nors jau ir buvo išjungtas, bet girdėjau. Koks yra tikslas ir ko yra siekiama? Pagrindinis tikslas yra sutaupyti viešųjų finansų dalį. Ne paslaptis, kad mes visą laiką kalbame, kad mūsų urėdijos yra nuostolingos, bet joms tenka našta išlaikyti ir Generalinę urėdiją. Tikslas yra vienas, kad sutaupytume viešųjų finansų dalį ir biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, labai nustebinote šiuo savo pasiūlymu dėl įstatymo, nes nesuprantu, kas paskatino tokią reformą, ypač kai mūsų miškų tvarkymas pripažintas ir įvertintas pasauliniu lygiu. Kaip žinome, esame gavę apdovanojimą, ir ne vieną. Vis dėlto noriu paklausti. Visose ūkio srityse mes (dabar paskutiniu metu tokia mada, ypač A. Kubiliaus Vyriausybės buvo įvesta) visur administravimą atskiriame nuo ūkinės veiklos. Tai yra politikos formavimas ir administravimas – viena, o ūkinė sritis ir tai, kas jau vyksta toliau, kur jau susiję su gamyba, ūkiu ir t. t., – visiškai kita sritis. Žiūrėkite, elektros ūkį, visą nekilnojamąjį turtą, kompiuterines technologijas, net elektros tinklų priežiūrą, apskaitą ir viską atidavėme apskritai kažkokioms naujai įsteigtoms įmonėms, nepasilikome sau, patys neva tiktai kontroliuosime. O čia dabar jūs kaip tik norite…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …vėl į vieną vietą? Patys išduosime leidimus, patys kontroliuosime, patys vykdysime ūkinę veiklą. Gal galite paaiškinti, kur čia logika?
A. PALIONIS (LSDPF). Ne. Mes ir norime paskirstyti tarp Miškų instituto ir Miškų departamento. Nebus taip, kad patys išduoda, patys kontroliuoja.
PIRMININKAS. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro aš manyčiau, kad kuo ilgiau mes esame nepriklausoma valstybė, tuo daugiau įsteigiama naujų biurokratinių institucijų. Dabar yra keturios institucijos: Miškų institutas, Miškų tarnyba, Generalinė miškų urėdija ir Miškų departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Aš manau, kad gerbiami Seimo nariai tikrai sutiks, kad šitiek institucijų nereikia ir reikėtų jas mažinti. Ar aš teisingai mąstau? Ir kurias konkrečiai reikėtų sumažinti, ar tik vieną, o gal iš keturių padaryti dvi?
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiamas Petrai, jūs turėsite visas galimybes svarstymo metu teikti pasiūlymus. Jeigu jūs matote, kad reikia ir dar daugiau mažinti, pasiūlymams kelias yra atviras.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Mikolaitis. Prašau.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Labai sveikintinas parengtas projektas. Tikrai palaikau, nes kai buvo Miškų ministerija, visi mes pamename, buvo Miškų ministerijos 51 darbuotojas ir visi miškai, esantys Lietuvoje, buvo valstybiniai. Šiandien mes žinome, kad valstybinių miškų yra tik 50 %, o darbuotojų yra per 300 ir keturios institucijos. Ar nemanote, kad kartu reikėtų dar ir saugomas teritorijas… yra Saugomų teritorijų departamentas ir tarnyba, taip pat sykiu jas jungti, kaip ir Generalinę miškų urėdiją prie tarnybos?
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš dalies sutinku, kad būtų galima ir saugomas teritorijas… Galbūt reikėtų centralizuoti, jų valdymą sutraukti į vieną vietą, o specialistus palikti teritorijose. Tam pritarčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Liko minutė klausti ir atsakyti. Taigi R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, gal galėtumėte pasakyti, kokia pasauline praktika jūs remiatės, kai prie politinės institucijos prijungiate instituciją, kuri užsiima ūkine veikla, ūkinėmis funkcijomis, kuri už tai atsakinga, kuri vykdo konkrečius… valdo patį ūkį, gauna pelną ir panašiai? Kokia valstybės praktika jūs remiatės, kad politikams, departamentui atiduodate valdyti šitą ūkį? Kodėl jūs manote, kad politikai, tiesiogiai dalyvaujantys politiniame gyvenime, geriau valdys šitą instituciją?
A. PALIONIS (LSDPF). Vienas momentas – ne visą laiką būtina remtis kitų valstybių parama. Kai jūs teigiate, kad tiktai departamentui atiduodama viskas į jo rankas, tai jūs klystate. Yra atiduodama Miškų departamentui ir tarnybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai prieš, už. Motyvai už – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš tą patį noriu pakartoti, ką sakiau klausdamas. Iš tikro yra net keturios institucijos. Gerbiamas Seimo narys G. Mikolaitis pabrėžė, kad kai buvo Žemės ūkio ministerija, buvo tik 50 darbuotojų, visi miškai buvo valstybiniai. Dabar tik 50 % valstybinių miškų, ministerijos nėra, bet tarnautojų atsirado beveik 500 vietoje 50. Reikia išlaikyti institutą, reikia išlaikyti Miškų tarnybą, reikia išlaikyti Aplinkos ministerijoje Miškų departamentą. Kiek prisisteigia institucijų? Tikrai reikia funkcijas sujungti, todėl po pateikimo, manau, mes turime pritarti, o po to komitetas tikrai įsigilintų į šitą problemą iš esmės, ir vis tiek mes turime mažinti biurokratinių darbuotojų skaičių ir institucijų skaičių turime mažinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų neišgirdau iš pranešėjo vizijos, ką apskritai mes darysime su visu aplinkos apsaugos sektoriumi, ir manyčiau, kad šiandien pagrindinis klausimas turi būti, o kur yra ministras? Kur yra jo vizija ir kur yra reformos, kurios niekaip neįvyko per ketverius šios kadencijos metus? Aplinkos sektoriuje yra visiškas chaosas. Atnešamos vizijos neparengtos, jos Seime sugriūna. Lygiai taip pat, kaip ir buvo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba sukurta iš oro, be jokio pagrindo, niekam nereikalinga. Paskui mums tenka po kelerių metų naikinti, kai jau yra išsipūtę, krūva etatų, žmones reikia atleisti ir taip toliau. Jau yra nemalonus procesas, tačiau valstybės lėšos yra visiškai švaistomos. Negi mes norime šią chaoso tradiciją tęsti ir Seime su tokiais gana drastiškais ir nepamatuotais pasiūlymais? Taip, diskusijos reikia. Ir gerbiamajam pranešėjui tikrai pritariu tuo klausimu, kad reformuoti šią sistemą, ko gero, reikės, bet tai turi būti jungtinė ir Aplinkos ministerijos, ir Vyriausybės vizija, ką mes darome, suderinta su Aplinkos apsaugos komitetu, kaip mes iš tikrųjų reformuojame sektorių, kad urėdijos veiktų efektyviai, nes iš tikrųjų yra ir silpniau dirbančių urėdijų, stipriau dirbančių, galbūt kai kurias galima sujungti. Ar vieną, ar dvi, ar tris, tai mes to nežinome, turi būti pateikta lentelė su faktais, su skaičiavimais, kad tai būtų padaryta naudingai. Kitas klausimas – kas jas toliau kontroliuos? Ar tai bus Generalinė miškų urėdija, ar Miškų tarnyba, ar Miškų departamentas pačioje ministerijoje? Mes turime matyti bendrą viziją ir tada mes galėtume priimti tokį kardinalų sprendimą, nes dabar staiga vienu mostu nubraukiame Generalinę miškų urėdiją, jos nebėra ir kas toliau? O kas toliau, mes nežinome. Todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas! Dėkui.
Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. Priminsiu, balsuojame pateikimo stadijoje dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 49, prieš – 23, susilaikė 23. Už. Priimta po pateikimo. Pritarta. Siūlomas pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, svarstyti gegužės 10 dieną. Ačiū. Šis klausimas išnagrinėtas.
Ponia I. Šiaulienė, taip? Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau Seimo frakcijos vardu paprašyti, kad Seimas kreiptųsi į Vyriausybę išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime sutarti? (Balsai salėje) Užfiksuota.
Prašau, pone.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašyčiau įrašyti Ekonomikos komitetą kaip papildomą. Ačiū.
PIRMININKAS. Iš principo pavėluota, bet gal neprieštarausime dėl papildomo komiteto? Ačiū. Šis klausimas baigtas.
15.24 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4076 (pateikimas)
Judame toliau. 1-16 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – B. Bradauskas. 50 Seimo narių. Projektas Nr. XIIP-4077. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis Broniau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau labai paprašyti šiuo klausimu atidėti šiek tiek politiką į šalį, o pagalvoti apie mūsų gyvosios gamtos išlikimo perspektyvas ir problemas.
Noriu labai trumpai pasakyti, priimant Medžioklės įstatymą ir po to nuostatus, buvo įvesta tokia sąvoka „ne medžioklės plotai“. Kas tiems ne medžioklės plotams priklausė, tuo metu mes visi taip ir galvojome, kad tai yra aptvertos kapinių teritorijos, rezervatai, tai yra apie namus 200 metrų atstumas, rodos, ir viskas. Dabar, kada atsirado tokia nelaimė Lietuvoje, paplito kiaulių maras, gudročių chebrutė sugalvojo pasipelnyti iš šito dalyko. Prisidengdami ta įstatymo nuostata įtraukė laikinai išbraukti tas teritorijas, tai yra žemės savininkui suteikta laikinai uždrausti medžioti tuose plotuose, bet visa atsakomybė vis tiek išlieka medžiotojų klubams, kurie turi prižiūrėti gyvūniją, ir taip toliau. Ir įkėlė nuostatą, kad šiose teritorijose žemės savininkas pats reguliuos šernų skaičių, tai yra atidaromi vartai šimtaprocentiniam brakonieriavimui. Vadinasi, visas medžiotojų klubas, visa draugija saugo žvėris, rūpinasi žiemojimu ir taip toliau, penkių hektarų savininkas paskelbia, kad pas jį epizootija, ir jis draudžia čia medžioti, pastato šėryklas, vilioja žvėris ir šaudo juos pats savo nuožiūra, tai yra visų turtą, gyvūnija yra pripažinta įstatymu, kad yra valstybės nuosavybė, naudoja savo tikslams.
Kadangi yra tokia įstatymo spraga, tada niekas negalvojo, kad Lietuvą ištiks tokia bėda ir atsitiks tas kiaulių maras, tai niekas nepagalvojo ir ta nuostata, apie kurią aš pasakojau, nebuvo įkelta į įstatymą. Todėl, kad būtų patikslintas visas šitas reikalas ir užkirstas tam nežabotam brakonieriavimui kelias, mes teikiame įstatymo pataisas, kurios nustatytų, reglamentuotų, kas iš tikrųjų yra tie ne medžioklės plotai, kur gyvūnijos tankį galėtų reguliuoti kitos tarnybos.
Tai štai šitam reikalui pritarė Veterinarijos tarnybos. Mes turėjome plačią diskusiją su veterinarais, taip pat Aplinkos ministerija. Mes turėjome plačią diskusija su aplinkos ministru, regioniniais departamentais ir visi tai nuostatai pritarė. Todėl aš, sutikdamas su gerbiamuoju Pauliumi, kuris kalba apie chaosą aplinkosaugoje, tikrai sutinku, įvestas chaosas toks, kurį, neduok Dieve, kada mes jį išsrėbsime. Bet tai padarė, žinome, kas. Dabar bent jau čia pataisykime, nebeleiskime naikinti to, ko dar nespėjo sunaikinti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už operatyvų pristatymą. Ponas P. Saudargas. Jūsų klausimas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš tikrai reaguosiu į pačią paskutinę jūsų sakinio dalį. O ką sunaikins žemės savininkai, kurie turi tam tikrą plotą miško ar ūkinių naudmenų tam tikrų ir tą žemę eksploatuoja, ką nors augina ir turi medžioklės teisę, ką jie sunaikins, neleisdami to ten daryti būreliui? Nes man atrodo, kad žemės savininkas yra suinteresuotas tvarka savo teritorijoje daug labiau negu ten turintis teisę medžioti medžioklės būrelis. Man kyla klausimas iš paprastos logikos. O dabar būreliai važinėja, išvažinėja žmonių pasėlius su džipais, prisistato bokštelių ne vietoje ir taip toliau, tą mes matome ir komitete matėme pavyzdžių. Tie, kurie turėtų užtikrinti tvarką, to nedaro. Kaip jūs žvelgiate į tokią situaciją?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis Pauliau, tamsta esate ne naujokas medžioklėje ir puikiai žinote situaciją, kad dėl vieno nedrausmingo medžiotojų klubo arba kelių medžiotojų bausti visą Medžiotojų draugiją, sakykime, tiesiog buvo nekorektiška. Taip, yra tokių atvejų, kad ten galbūt ir nuvažiuoja, galbūt ir išmindo pasėlius, bet įstatymais yra viskas sureguliuota. Tokiu atveju klubas turi atlyginti tuos nuostolius, kuriuos jis padarė savo neteisėtais veiksmais. Bet dėl žemės savininkų medžiojimo savo žemėje ta diskusija buvo labai plati. Šiandien mes neturime tiek laiko. Aš jums noriu pasakyti, kad medžioklės vienetas yra gyvūnijos buveinė, nėra 5 hektarai, nėra hektaras, nėra 10 hektarų.
Aš jums noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Latvijoje medžioklės vienetas – 5 tūkst. hektarų, Estijoje – 1 tūkst., kitose valstybėse daugiau ar mažiau, bet nėra niekur, kad žemės savininkas, turėdamas 5 hektarus ar hektarą, ar 60 arų, ar galų gale sodo 6 arus, galėtų ten laisvai naikinti gyvūniją. Tai būtų krachas, greitai mūsų vaikai, anūkai nematytų pakelėse nei stirnos, nei vieno žvėrelio, būtų viskas išnaikinta. Bet to labai siekia kai kurie vertelgos, kuriems nesvarbus rytojus, nesvarbu, kad gyvūnija neišliks, jis mato tik šios dienos naudą ir nori šiandien paimti tai, kas priklauso visai visuomenei, valstybei, – gyvūnija yra valstybės nuosavybė. Šiandien šernas yra už 10 kilometrų, rytoj jis gali būti už 50 kilometrų. Jis keliauja, todėl jeigu netyčia pas žemės savininką užklydo žvėris, ir jis turi teisę jį nugalabyti, tai mes pasiektume absurdą. Europoje tokios praktikos nėra, bet čia Lietuva, čia lietūs lyja.
PIRMININKAS. Ponia Aurelija Stancikiene, jūsų klausimas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ponas Bradauskai, na, jūs esate tikrai žodžio manipuliacijos meistras. Čia kaip Raselei Juknevičienei visi oponuojantys – putinistai, tai taip jums visi – brakonieriai, jeigu jums oponuoja. Ponas Bradauskai, dabar mes kalbame ne apie tuos, kurie savo žemėje kažką naikina, mes kalbame apie tai, kad paskutinė Medžioklės įstatymo redakcija buvo priimta praėjus beveik 10 metų po Konstitucinio Teismo nutarimo, kur labai aiškiai buvo pasakyta, kad pažeistos privačių žemės ir miško savininkų teisės, kai yra medžiojama jų plotuose ir jie negali to uždrausti. Vien todėl mes, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo nutarimą, padarėme pataisas ir leidome žmonėms uždrausti tam tikrais atvejais medžioti.
Dabar kaip jūs čia nušviečiate, tokios problemos nėra. Mūsų komitete atėję Aplinkos ministerijos, taip pat viceministras…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …Miškų departamento vadovas pasakė, kad jie tuojau sureglamentuos ir tikrai tokių problemų nebus, ir bus akivaizdu, kad visi…
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Aurelija, visų pirma formuodama klausimą jūs truputį iškraipote faktus. Žemės savininkams yra maksimum leista teisių. Žemės savininkas gali pagal dabar veikiantį įstatymą uždrausti medžioti savo teritorijoje, bet jam šiuo metu nėra leista naikinti gyvūniją savo 5 hektaruose, hektare ar kitur. Dabar tai, ką aš jums per pertrauką bandžiau įrodyti ir neįrodžiau, jūs perkėlėte čia. Patikslinau, mačiau jūsų susitikimus su ta grupele vertelgų, kurie jau fabrikėlius steigiasi tam, kad gavę šitą galimybę pradėtų brakonieriauti ir masiškai naikinti, pradedant nuo šernų, paskui pereitų prie kitų gyvūnų.
Todėl jeigu jūs iš tikrųjų suklaidinta esate, tai dar kartą aš pasiryžęs jums skaityti paskaitas ir parodyti praktiškai. O jeigu jūs esate paveikta tos grupelės vertelgų, tai tada aš jau čia bejėgis.
PIRMININKAS. Ponas L. Balsys, jūsų klausimas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia kartais nėra, jūsų paties terminologija tariant, užslėptas bandymas gudročių chebrutės suvesti sąskaitas su privačių miškų savininkais, kurie jums uždraudė medžioti, o jūs jų neįsileidžiate į savo elitinius būrelius? Tai gal jūs kaip nors tarpusavyje tą problemą galėtumėte išspręsti. O iš kitos pusės, jūs siūlote ten, kur privati žemė, miškas, patenka į būrelio plotą, ten tvarkotės jūs, bet kur nepatenka, ten tvarkosi privatus savininkas. Tai jeigu jūs norite siauru atveju, kilus grėsmei, Veterinarijos tarnybos nurodymu, tai įpareigokime visus savininkus, kad ir kur tas plotas būtų, tegu jie ir užsiima būtinųjų šaudymų organizavimu. Čia problema visai nesusijusi nei su brakonieriavimu, nei su kažkuo. Kažkaip dvigubi standartai taikomi. Kodėl?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Patikėkite manimi, jeigu aš būčiau bent kiek suinteresuotas būti toje grupėje, kur kai kas siūlo, tai tikrai aš tam pritarčiau. Patikėkite manim, aš turiu galimybių įsigyti žemės, galbūt aš jos ir turiu, aš turiu galimybę ir miško įsigyti, ir t. t., bet aš to niekada nedarysiu kitų sąskaita. Mano medžiotojo etika neleidžia naudoti visos valstybės turto tik savo interesais. Aš galėčiau puikiausiai medžioti vienur ar kitur ir t. t., galų gale turiu pinigų nuvykti ir kitur. Bet mes galvokime apie paprastą medžiotoją, kurio priedermė yra užaugus kaime matyti žvėris visą laiką savo gimtajame krašte, ir dabar staiga mes norime viską perduoti tik žemės savininkui. O tie žmonės kaip buvo „runkeliai“, tegu jie ir lieka. Jeigu mes laikomės tokios teorijos, jeigu mes galvojame, kad tik išrinktiesiems ir pateptiesiems galima viskas, o kitiems nieko neduokime, tai tada ką, balsuokite taip, kaip jums atrodo.
Aš dar kartą sakau, Medžiotojų draugija visuomeninė, ji buvo, bus ir rūpinasi gyvūnijos išlikimu visų pirma. Paklauskite bet kurio aplinkosaugininko. Jeigu ne Medžiotojų draugijos nuolatinis rūpestis fauna, mes šiandien nieko neturėtume. Lygiai taip pat kai kurie, pataikaudami Europai, perlenkia lazdas dėl vilkų, lūšių ir t. t. Mes kai kuriuose regionuose neturime stirnų. Aš savo pinigais savo klubui nupirkau 50 danielių, užveisdamas tam, kad tikrai gražūs gyvūnai, kad jie būtų. Bet, deja, aplinkosaugos politika, ką sakė P. Saudargas, iškraipyta, sakykime, plėšrūnų naikinimo srityje ji niekais paverčia tą darbą. Vilkai per kelias paras suėda tai, ką tu paleidi ir nori užveisti.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Prašyčiau irgi neviršyti laiko. Paskutinis klausia ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūsų paklausius, gerbiamasis kolega, atrodytų, kad ūkininkai sėja miežius tam, kad priviliotų šernus ir paskui galėtų medžioti. Aš mačiau ūkininkų, kurie rodė bokštelius šalia savo miežių, išvažinėtus laukus ir šernų ištryptus laukus ir aiškino vargus, kiek jiems tai kainuoja, bandant iš tokių kaip jūs prisiteisti. Man vienas girininkas, beje, pats medžiotojas, rodė bokštelį šalia girininkijos jaunuolyno, rodė, kas yra padaryta su, tiesą sakant, aptvertu, bet pralaužtu jaunuolynu. Ir pats koneveikė medžiotojus, dabartinius jūsų įstatymus ir jūsų interesus. Visi aiškino, kad prisiteisti atsilyginimus beveik neįmanoma arba labai sudėtinga. Kitas man rodė išvažinėtus laukus. Tai jūsų logika…
PIRMININKAS. Klausimas. Viskas, ačiū. Prašom atsakyti trumpai.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Masiuli, jūsų meilė man jau seniai žinoma. Jeigu jūs mano pavardės nepaminėtumėte per savaitę tai, matyt, susirgtumėte kažkokia… O gal jau ir sergate nepagydoma liga, nežinau.
Noriu dar kartą pabrėžti, įstatyme visa tai, ką jūs kalbate, numatyta. Medžiotojų klubo atsakomybė, atskirai medžiotojo ir t. t. …
PIRMININKAS. Ačiū, ponas Broniau, tuo mes ir baigiame, nes atsakymų laikas baigėsi. Jūs kartojatės.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš tik pabaigsiu. Visa tai yra, jeigu vienas nedrausmingas yra, tai bauskime jį, bet tik jokiu būdu…
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Motyvai už ir prieš. Ponas A. Palionis, motyvai už. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Besiklausydamas kalbų ir klausimų, aš taip suprantu, kad ne visi Seimo nariai įsigilinę į šitą projektą. Čia nėra kalbama apie leidimą medžioti savininkams jų uždraustuose plotuose. Ir niekas nesikėsina, nei medžiotojų būreliai, jeigu yra uždrausta ten medžioti, niekas ir nemedžios. Bet esant tokiai situacijai, kai dabar Lietuvoje yra afrikinis kiaulių maras, kada Valstybinė veterinarijos tarnyba nusprendžia, kad reikia reguliuoti šernų skaičių… Jūs dabar įsivaizduokite, žmogus, kuris uždraudęs, turi 30, 50 arų sklypą… Jei atsimenate, vasario 17 d. buvo veterinarijos įsakymas – jam veterinarija duoda leidimą. Kur biosauga? Kas bus, kada iš tos žemės sklypo išbėgs sužeistas žvėris? Kaip bus vykdoma jo paieška? Kur bus dorojamas sumedžiotas žvėris? Kur bus laikoma mėsa, kol bus patikrinta? Tokie dalykai nėra išspręsti. Todėl šis projektas ir yra, kad uždraustose zonose kiekvienas medžiotojų būrelis turėtų įsirengęs ir dorojimo aikšteles, kurios yra patikrintos veterinarijos, turi visas biosaugos dezinfekcines priemones. Todėl čia ir siekiama, kad numatyta medžioklė būtų vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir taisykles. Aš siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad pranešėjas labai nekorektiškai visus miškų savininkus apkaltino esant brakonieriais. Manau, kad pažeidėjų pasitaiko visur – ir tarp medžiotojų, ir tarp savininkų. Bet nemanau, kodėl savininkai būtų nepajėgūs ten, kur yra uždraudę medžioti, ir, kaip žinome, mažuose ploteliuose negali uždrausti medžioti, kad jie būtų nepajėgūs susitvarkyti su tais populiacijos reguliavimo reikalavimais. Jei reikia turėti apdorojimui atitinkamas aikšteles ir visa kita, galima sudaryti sutartis su medžiotojų būreliais, viskas yra išsprendžiama, reikalavimai galioja tie patys.
Ponui B. Bradauskui, kuris skelbia, kad medžiotojai viską uoliai daro, siūlau pasidomėti Truskavos medžiotojų klubu, kur gal ir pats medžioja. Pasidomėkite, gal ir premjeras ten medžioja, kodėl neatsiskaito su Akainių žemės ūkio bendrove už nuniokotus laukus, o jau sakote, kad viską tie medžiotojai labai tvarkingai daro.
PIRMININKAS. Ačiū. balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame pateikimo stadijoje dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4076. Pranešėjas buvo ponas B. Bradauskas ir dar 50 Seimo narių.
Ačiū. 89 balsavo. 50 – už, 17 – prieš, 22 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 10 diena. Ačiū. Šis klausimas nagrinėti baigtas.
Grįžtame prie rytinės… Dar ponas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti, gal būtų galima paankstinti svarstymo datą?
PIRMININKAS. Atsiprašau, garsiau.
A. PALIONIS (LSDPF). Gal galima būtų paankstinti svarstymo datą? Tai yra aktualus klausimas.
PIRMININKAS. Sakykime, balandžio 20 dieną tiktų? 21 dieną. Nes komitetai turi apsvarstyti. Balandžio 21 dieną. Ačiū. Šis klausimas baigtas.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIP-4133 (svarstymas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Buvo atidėtas klausimas iki 15 val. 30 min. Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIP-4133. Pone Skardžiau, jūs kažko norėtumėte?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu galima, frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo svarstymo šiame posėdyje, kol J. Razma nepaprašė, tai…
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu? Ačiū. Pusės valandos pertrauka iki 16.45 val.
15.44 val.
Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3879 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau… Dabar kitas klausimas, irgi iš rytinės 1-12 klausimas – Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3879. Ponas J. Bernatonis. Gerbiamasis ministre, prašom. Irgi buvo atidėtas iki 15 val. 30 min.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, rinkimai modernioje atstovaujamojoje demokratijoje yra svarbiausias valdžios ir pačios sistemos legitimacijos būdas, todėl visų valstybės piliečių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek užsienyje, įtraukimas į rinkimus yra pagrindinis įrankis, siekiant užtikrinti platesnį atstovavimą ir galimybę prisidėti prie valstybės kūrimo bei vystymo.
Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, taip pat kovo 1 dieną savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 % rinkėjų. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse rinkėjų aktyvumas siekia 67 %. Viena iš svarbių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių yra Lietuvos piliečių emigracija. Statistikos departamento 2014 metų duomenimis, per 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje ir iš jų tik 11–14 tūkst. balsuoja rinkimų metu. Toks mažas užsienio lietuvių aktyvumas rinkimų metu tiesiogiai susijęs su dalyvavimo rinkimuose procedūriniais sunkumais.
Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimas 2015 m. liepos 17 d. priėmė rezoliuciją dėl balsavimo internetu, kurioje pabrėžė, kad balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų, ir paragino artimiausiu metu, užtikrinus tinkamas saugumo priemones, įgyvendinti balsavimą internetu, leidžiant balsuoti užsienio lietuviams.
Jaunimo aktyvumas rinkimuose išlieka mažiausias tarp kitų amžiaus grupių ir toliau mažėja. Balsavimas elektroninio ryšio priemonėmis galėtų sudominti ir paskatinti jaunimą aktyviau išreikšti savo politines pažiūras rinkimuose ir referendumuose. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kaip didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, 2015 m. balandžio 25 d. rezoliucijoje dėl balsavimo internetu įteisinimo pabrėžė balsavimo internetu svarbą ir realią naudą Lietuvai.
Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja. Sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai visose amžiaus grupėse. Todėl rinkimų organizavimo ir administravimo procese tikslinga išplėsti elektroninių priemonių naudojimą. Tokiu būdu rinkimų ir referendumų organizavimas būtų patogesnis ne tik rinkimų organizavime dalyvaujančioms institucijoms, bet ir Lietuvos piliečiams.
Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2015 m. gegužės 23–31 d. organizuota apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (56 %) Lietuvos gyventojų remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Beveik 50 % apklaustųjų mano, kad balsavimo internetu įteisinimas sudarytų prielaidas užsienyje gyvenantiems arba studijuojantiems Lietuvos piliečiams aktyviau dalyvauti rinkimuose. Ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų susidomėjimą rinkimais.
Siekdami prisidėti prie greitesnio elektroninio balsavimo įteisinimo ir reaguodami į Seimo narių, kompetentingų institucijų ir visuomenės atstovų išsakytas abejones dėl balsavimo internetu saugumo, slaptumo, rezultatų patikimumo, teikiame Lietuvos Respublikos balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.
Įstatymo projektu siūloma detaliau sureglamentuoti: pirma, pagrindinius balsavimo internetu principus; antra, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus; trečia, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles; ketvirta, balso paslapties užtikrinimo mechanizmą; penkta, balsavimo internetu informacinės sistemos (toliau – informacinė sistema) steigimo pagrindus, jos funkcinius saugumo ir audito reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją rinkimų tvarką nustato įstatymai, todėl įstatymo projektu siekiama numatyti balsavimo internetu tvarką ir balsavimo saugiklius. Skirtingai nuo kitų informacinių sistemų, balsavimo internetu informacinė sistema ypatinga tuo, kad joje turi būti suderinti balso slaptumo, rinkėjo tapatybės nustatymo ir duomenų vientisumo reikalavimai. Įstatymo projekte numatyta, kad vykstant balsavimui rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau bus įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu, sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, naikinamos prielaidos balsuojančių internetu rinkėjų papirkinėjimui.
Taip pat įstatymo projekte numatytos balsavimo internetu taisyklės, kurios užtikrins, kad rinkėjo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Balsuojančio internetu tapatybei nustatyti bus naudojami plačiai paplitę, patikimi ir saugūs identifikavimo būdai panaudojant skaitmeninius sertifikatus. Balsuojant internetu bus vadovaujamasi slapto balsavimo principu, reiškiančiu, kad informacinė sistema privalės užtikrinti, kad nė vienas asmuo, įskaitant ir informacinės sistemos tvarkytoją ir valdytoją, negalės susipažinti su rinkėjo balsu.
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą bus sudarytos teisinės, organizacinės ir finansinės galimybės balsavimo internetu informacinei sistemai steigti ir jai testuoti prieš įteisinant balsavimą internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose. Informacinės sistemos testavimo metu bus galima objektyviai įvertinti visas su informacinės sistemos organizavimu ir veikimu susijusias rizikas ir parengti tinkamus sprendimus. Tik sėkmingai išbandžius kiekvieną informacinės sistemos komponentą ir pademonstravus bandomąją informacinės sistemos versiją suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei atsiras svaresnis pagrindas tikslinti ir pildyti visų rinkimų ir Referendumo įstatymų nuostatas dėl balsavimo internetu, kaip papildomo balsavimo būdo rinkimuose ir referendumuose įteisinimo.
Pažymėtina, kad visi saugumo technologiniai sprendimai: balsadėžės elektroninio rakto šifravimas, įrenginio identifikuojančių parametrų nustatymas, bus detalizuojami informacinės sistemos nuostatuose, saugos nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Informacinė sistema turėtų būti įsteigta ir įteisinta ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. kovo 1 d. turės parengti Seimo, savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimų, Referendumo įstatymų arba Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pakeitimus, taip pat Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Steigiant informacinę sistemą pirminiame etape bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programą „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, trūkstamos lėšos bus numatytos iš informacinės sistemos valdytojui skiriamų biudžeto asignavimų. Visų rūšių rinkimams ir referendumui paruoštos balsavimo internetu informacinės sistemos kūrimas ir įdiegimas gali kainuoti apie 2 mln. eurų, įskaitant lėšas bandomajai balsavimo internetu informacinei sistemai, skirtai mažam vartotojų kiekiui ir jos pritaikymui visuomenėje, kurti.
Tinkamai pasiruošus balsuoti internetu Lietuvoje būtų galima jau 2019 metais vykstančiuose rinkimuose. Taip bus išvengta papildomų eilių balsavimo dieną rinkimų apylinkėse, sumažinta administracinė našta piliečiams, sumažės rinkimų rezultatų klastojimo galimybė, rezultatai bus apdorojami greičiau, bus užtikrinta asmens teisių ir duomenų apsauga, jų privatumas, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos organizuojant rinkimus, nes įdiegus tokį balsavimą reikės mažiau lėšų tiek biuleteniams spausdinti, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui. Balsavimo internetu įteisinimas Lietuvoje yra svarbus ne tik demokratijos pažangai ir atvirumui, bet ir pastangoms balsavimo internetu sistemą paversti patikima ir saugia.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Išvadoje pateikiamos daugiau redakcinio pobūdžio pastabos ir pasiūlymai, todėl į daugelį iš jų mes siūlome atsižvelgti. Tikiuosi, kad šį Vyriausybės projektą palaikys Seimo dauguma. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū už konkretų, išsamų pristatymą. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį, kad mūsų darbotvarkė vėluoja, atsilieka 2 valandas. Taigi būsiu griežtas ir prašysiu operatyviai užduoti ir atsakyti į klausimus. Ačiū.
Taigi ponios M. Petrauskienės klausimas. Nėra. Ponas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Norėčiau jūsų paklausti. Aišku, aš pats asmeniškai esu už elektroninį balsavimą, ne kartą esu čia pasisakęs. Esu įsitikinęs, kad tai yra saugi sistema, bet bendraujant su kolegomis kyla klausimas. Kaip jūs bandysite įtikinti mūsų kolegas politikus, kurie visą laiką, prisidengdami tuo, kad pažįsta kelis informatikus, nebūtinai kvalifikuotus programuotojus, teigia, kad tai yra nesaugu, tai baugina visuomenę ir tas pasitikėjimas nors po truputį kyla, bet ne taip greitai, kaip turėtų kilti? Tai tiek.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Mes išties bandėme teikti su kolega susisiekimo ministru Rinkimų, Referendumo įstatymo pataisas, deja, Seime buvo suabejota, ar tikslinga įvesti tą papildomą balsavimo būdą. Mes tikime, kad tokiais veiksmais, kai bus sukurta sistema, labai tiksliai nustatytos visos sąlygos ir tvarka, pavyks įtikinti tuos skeptikus ir bus sudarytos galimybės šią pažangią formą, pažangų būdą, kuris, beje, užtikrina ir didesnį balsų saugumą, ir trukdo pirkti balsus, trukdo klastoti rinkimų rezultatus, manau, pavyks įteisinti. Būtent per tą pavyzdį, kuris bus sukurtas, jeigu bus pritarta šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gražu klausyti jūsų politinės retorikos ir flirto su jaunimu ir tautiečiais užsienyje, tačiau jūsų pateikiami privalumai nelabai atitinka to, ką jūs rašote savo įstatymo projekte. Labiausiai reikalingas yra saugumas, slaptumas ir galimybė stebėti rinkimus, tai yra demokratijos pamatiniai reikalavimai ir pamatinės vertybės. Kai kurie aspektai, tokie kaip, pavyzdžiui, balsadėžė ir biuleteniai saugomi kartu su rinkėjo tapatybės duomenimis visą dieną ir tik paskui atskiriami, yra aiškiausias slaptumo pažeidimas. Galimybė stebėti nenumatyta iš viso internetinio balsavimo metodu ir tokia galimybė net ir neįmanoma, jeigu būtų padaryta taip, kaip jūs siūlote, pagal uždaro kodo, įvesti uždaro kodo informacinę sistemą balsavimo internetu. Estijoje ir Norvegijoje, kur tos sistemos bandomos taikyti, yra atviro kodo sistemos. Tik tokiu būdu, jeigu kodas būtų atvirai…
PIRMININKAS. Laikas! Klausimas, prašau.
L. BALSYS (MSNG). …prieinamas visiems, galima garantuoti stebėjimą. Viso to nėra jūsų siūlyme. Tai gal jūs nespauskite, neskubėkite, bus daug laiko, po rinkimų, po viešos diskusijos bus galima parengti gerą…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Mes tikrai niekur neskubame. Apie tai mes jau diskutuojame dešimt metų. Aš noriu priminti, kad pirmiausia ši idėja buvo aptariama dar G. Kirkilo Vyriausybėje. Aš tuomet dirbau ambasadoriumi Estijos Respublikoje, buvo atvykusi Vyriausybės ekspertų grupė ir susipažino su ta sistema, kuri buvo realizuota mūsų kaimyninėje Baltijos valstybėje.
O jeigu kalbėtume apie techninius pasirinkimus, aš manau, kad šio įstatymo tikslas ir yra įgyvendinti sistemą, ir supažindinti tuos, kurie yra skeptiškai nusiteikę. Kitaip, aš manau, konservatyvaus žmonių mąstymo neįmanoma pakeisti, tik konkrečiais pavyzdžiais, konkrečiais atliktais darbais. Todėl dabar, kad ir kiek argumentų aš pateikčiau šiandien, kad ir kiek aš jų pateikiau per pastaruosius dešimt metų, kai ši problema svarstoma, nepajėgiame visų įtikinti, daugumos Seimo narių nepajėgiame įtikinti. Todėl, aš manau, jeigu bus pritarta šiam įstatymo projektui, realizuojančiam tokią sistemą, pamatę tą sistemą, jūs patikėsite ir nereikės taip, kaip šiandien, daug aiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Strelčiūnas. Nėra. Ponas J. Olekas. Nėra. Ponas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad elektroninio balsavimo, kompiuterinio balsavimo sistema remiasi Estijos ir, kaip čia minėta, Norvegijos pavyzdžiu. Bet dėl to vadinamojo įsilaužimo arba įvairių virusų paskleidimo toje sistemoje toli gražu dėl to, ką jūs pasakėte, nėra jokios garantijos.
Tarp kitko, dar norėčiau priminti, kad yra Kompiuterininkų sąjungos Kompiuterinio saugumo komiteto (aš irgi jums linkėčiau pasiskaityti) gana įtikinami argumentai, kodėl čia gali būti pažeidžiamos pilietinės teisės balsuojant tokiu būdu, kurį jūs teikiate. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš dėkoju jums už patarimus, bet aš tikrai turbūt nesuklysiu pasakęs, kad prieš kažkiek metų apskritai kompiuteriai mums kėlė siaubą, baimę, kažkokį neaiškumą, nepasitikėjimą. Dabar jau psichologiškai, bent jau Seimo nariai, su tuo susigyvenome.
Jeigu kalbėtume apie apsaugą, aš galiu pateikti puikų pavyzdį. Šiais metais mes atidarėme Kibernetinio saugumo centrą Registrų centre. Registrų centro duomenų bazės – registrai – yra visiškai apsaugoti pagal aukščiausius reikalavimus. Niekas praktiškai šiandien negali ten įsilaužti. Suprantama, viskas tobulėja, tobulėja turbūt ir tie, kurie bando pažeisti tokias sistemas, bet tobulėja ir kibernetinio saugumo sistemos. Aš tikrai jokių pavojų čia nematau, nes matau, kaip realiai dirba kibernetinio saugumo sistema, kuri nustato tūkstančius pažeidimų per minutę, bandymų įeiti į mūsų registrus ir kitas sistemas ir užkerta jiems kelią.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausimą užduoda ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pritariu, gerbiamas pranešėjau, kad tikrai balsuojant internetu rinkėjų aktyvumas turbūt turėtų smarkiai išaugti. Bet gal jūs man dabar galite pasakyti taip paprastai. Vadovaujantis šituo įstatymu, bus galima per elektroninę bankininkystę, per tuos elektroninius valdžios vartus prisijungus balsuoti? Bus galima ar ne? Ar čia vėl reikės kokių nors specialių terminalų, kurie stovės rinkimų apylinkėse, ir t. t., ir t. t.?
J. BERNATONIS (LSDPF). Ne. Bus galima balsuoti netgi mobiliuoju telefonu sertifikuotu parašu, kuris vis… Netgi mobilus sertifikuotas parašas pastaruoju metu taip pat labai plinta. Kol mes tai pradėsime naudoti per rinkimus, aš manau, bus natūralu, kad piliečiai turės tokį parašą.
Kuo mes pirmiausia rūpinamės? Yra trys grupės žmonių, kuriems tai labai svarbu ir kurie tą klausimą kelia. Aš paminėjau emigraciją, paminėjau tam tikrą jaunimo organizacijų poziciją, nes tai yra labai mobili grupė, bet aš dar nepaminėjau neįgaliųjų, ypač su judėjimo negalia. Šios organizacijos irgi jau treti metai kreipiasi į mane, kaip teisingumo ministrą, kada jiems bus sudarytos normalios sąlygos dalyvauti rinkimuose. Aš manau, kad mums svarbu išplėsti visų piliečių galimybes.
PIRMININKAS. Ačiū ponui ministrui J. Bernatoniui…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. …už klausimo pristatymą ir atsakymus į klausimus.
Motyvai. Motyvai už – ponas M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visų pirma noriu priminti, kad tai yra Vyriausybės programoje įrašyta priemonė, natūralu, kad Vyriausybė tai teikia ir nori iki galo įteisinti internetinį balsavimą. Kaip jau ir buvo pristatant minėta, didžioji visuomenės dalis pasisako už internetinį balsavimą. Tai sudaro galimybę platesnei visuomenės daliai dalyvauti valdant valstybę per rinkimų teisę. Tai sudaro galimybę labiau užtikrinti, kad būtų mažiau perkama balsų, kad būtų mažiau klastojama, kai jie yra skaičiuojami. Tai yra šiuolaikiška, modernu ir, kaip rodo kitos valstybės, ši internetinio balsavimo praktika gali puikiausiai veikti. Dėkoju. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Adomėnas – pozicija prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, nepasiduokime tokiems paviršutiniškiems šūkiams – šiuolaikiška, modernu. Kažkodėl šiuolaikiniame, moderniame pasaulyje yra tik viena Estija, kuri iš to padarė sėkmingus viešuosius ryšius jau prieš devynetą metų ir jokios kitos valstybės kol kas net nėra priartėjusios. Apie tą pačią Norvegiją girdime, jog ji, jau paeksperimentavusi ir kruopščiai ištyrusi ne ministrų kabinetuose, bet kruopščiai ištyrusi su specialistais, tų planų atsisako.
Kalbama apie atsiveriančias galimybes. Taip, viena galimybė tikrai atsiranda – bus galima balsuoti… keturis balsus. Atsiranda galimybė prekiauti balsais ir likti nebaudžiamam. Kitaip tariant, parduodu savo balsą vieną kartą, parduodu savo internetinį balsą antrą kartą, trečią kartą ir paskui bus galima net keturiems pirkėjams parduoti tą patį balsą. Kodėl taip yra? Todėl, kad balsavimo vietos slaptumas nebus kontroliuojamas. Konstitucinis balso slaptumo reikalavimas taip pat reikalauja, kad būtų balsuojama aplinkoje, kur nedaroma įtaka, kur negalima papirkinėti. Kai balsavimo kabina persikelia į kiekvienus namus, į kiekvieną įmonę, tas reikalavimas, be abejo, dingsta. Taigi atsiranda viena galimybė parduoti balsus ir tas įprotis gal persikels paskui ir į kitas sritis. Gal tada sakysime, kad ir į balsadėžę išmestą popierinį balsą bus galima panaikinti ir balsuoti iš naujo.
Stebėjimas. Jau kolega L. Balsys pasakė, kad demokratijoje įprastas principas, kai visi piliečiai gali būti ir rinkimų stebėtojais, esant internetiniam balsavimui, yra paneigiamas. Stebėtojais galės būti tik nedidelė grupelė specialistų.
Saugumas. Čia giriamasi mūsų internetinio saugumo centru, bet vienas dalykas yra sukurti saugumą kruopščiai saugomoje aplinkoje, kitas dalykas – užtikrinti saugumą, kai balsas keliauja iš kiekvienų namų į centrus. Kažkodėl būtent specialistai sako, kad saugumas nėra užtikrinamas, o diletantai sako, kad jis bus.
Galiausiai baigdamas noriu pasakyti, kad bandymas dabar įsiūlyti internetinį balsavimą yra maždaug kaip bandymas…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ačiū.
Balsuojame. (Balsai salėje) Labai ačiū. Motyvai prieš, už pasakyti. Judame toliau. (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Priminsiu, kad balsuojame dėl atidėto klausimo dėl Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto. Pateikimas. (Balsai salėje) Ačiū.
Balsavo 88: 43 – už, prieš – 10, susilaikė 35. Taigi po pateikimo yra nepritarta. Pasiūlymai grąžinti autoriui tobulinti atmesti.
Dėl motyvų – ponas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vieną repliką po balsavimo. Kolegos, šiaip esu modernių dalykų entuziastas, bet kalbėjau su Matematikos ir kibernetikos instituto direktoriaus pavaduotoju. Jis paneigė tai, ką jūs sakėte dėl saugumo. Jis sakė, kad ir Estijos sistema buvo pralaužta ne vieną kartą ir parodyta ekspertų, kad užtenka kelių valandų pralaužti. Tai yra galimybė falsifikuoti rinkimus. Tai yra labai rimtas argumentas paskui nubraukti visus rinkimus. Gerai mes padarėme, kad nepritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš iškart kėliau klausimą, gal padarykime mažesnį eksperimentą – balsavimą internetu pirmiausia surenkime Seime priimant įstatymus, teikiant, svarstant ir pažiūrėsime, kaip veikia. Aš klausiau specialistų, sako: labai nesaugu, gali įsilaužti įvairiausi programišiai ir panašiai. Jeigu mes nesugebame sukurti tokios sistemos, kad apsaugotume 141 Seimo nario balsą, kad nebūtų čia suklastoti balsai, tai ką mes galime kalbėti apie visą Lietuvą?
Gerbiamieji, padarykime eksperimentą, priimkime čia, kad galėtume balsuoti internetu. Nereikės šitos salės, sutaupysime pinigų, sėdėsime kabinetuose ir balsuosime. Tikrai geras variantas. Daugiau pinigų sutaupysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiamas Petrai, esu užregistravęs įstatymo projektą, kad būtų galima balsuoti slaptu balsavimu būtent naudojantis internetiniu balsavimu. Kaip tik svarstysime netrukus, todėl bus galima pabandyti taip.
O visiems, kurie sako, kad kalbasi su informatikais arba kibernetikais, tai paraginčiau tuos kibernetikus ir informatikus galvoti, kaip apsaugoti visas mūsų sistemas, ne vien tik mūsų kuriamą internetinį balsavimą, o ne kalbėti, kad viskas yra nulaužiama, nes nuo kalbėjimo niekas nesikeičia. (Balsai salėje) O šiaip šiandien balsavote, net nepabandę sukurti ko nors saugaus.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Įstatymas ne leidžiantis balsuoti, o kuriantis ką nors saugaus gali būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas G. Steponavičius. Paskutinis bus ponas M. Zasčiurinskas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone pirmininke. Aš noriu pasveikinti valdančiąją koaliciją su dar vienu fiasko, trejus metus vaidinus norą įteisinti ar bent žengti žingsnį modernesnės valstybės drąsesnių sprendimų link. Ir štai balsavimas yra geriausias, dalis socdemų, modernioji galiorka, dalis kitų koalicijos partnerių šiandien pasielgė taip dviveidiškai, kaip mes ne kartą per pastaruosius metus buvome matę.
Taip pat aš noriu pasveikinti kolegas dešinėje, taip sakant, atlikus savo stabdomąjį retrogradinį veiksmą. Man dėl to šiandien yra labai liūdna ir netgi šiek tiek dėl Seimo gėda.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš irgi noriu pasakyti keletą žodžių. Žengiant modernios valstybės link, aišku, reikia turėti visų pirma kompetencijos, nes kai kas kalba, kad moderni valstybė, kada motinos gimdo namuose ir vonioje, ir tai, sako, yra pasiekimai. Tai pirma.
Antra. Aš suprantu, kad mes tikriausiai padarėme klaidą, nes Pentagonas, amerikiečiai nesugeba apsaugoti savo žvalgybinių sistemų, Rusija nesugeba apsaugoti, Prancūzija nesugeba apsaugoti ir Iranas, kur yra ypač aukštos kvalifikacijos programuotojai, nesugebėjo apsaugoti savo Irano sodrinimo gamyklų saugumo sistemos vien todėl, kad atėjo laiškas, nekaltas laiškas į vieną valstybinę instituciją. Bet aš, aišku, tikiu, kad Lietuvos samdomi programuotojai yra tikrai iš nežemiškų valstybių, ne iš šio pasaulio, ir jie tikrai sugebės sukurti saugią sistemą. Aš tuo tikiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Baigėme replikas po balsavimo. Turime apsispręsti. Ar galime bendru sutarimu grąžinti autoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ne. Tada balsuojame. Kas už – grąžinti tobulinti, kas prieš arba susilaiko – atmesti. Balsuojame. Už – grąžiname autoriams tobulinti, prieš, susilaikę ar „minusas“ – atmetame. Balsuojame dėl Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto, kuris po pateikimo buvo atmestas, jam buvo nepritarta.
Ačiū. Už – 57, prieš – 32. Gerbiamasis ministras J. Bernatonis neteisus sakydamas, kad dabar bus atmesta. Dabar yra grąžinta autoriams tobulinti. Ačiū. Šiuo balsavimu baigėme nagrinėti šį klausimą.
1-17 klausimas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Tačiau šio klausimo mes negalime svarstyti, nes, trumpai kalbant, dar nepraėjo šešių mėnesių terminas. Jis buvo panašus į atmestąjį. Teikiamas projektas savo esme yra analogiškas projektui Nr. XIIP-3175, kurio Seimas 2015 m. spalio 13 d. nepriėmė. 139 straipsnio 2 punktas numato, kad mes negalime jo dabar svarstyti. Praeis laikas, tada. (Balsai salėje) Taip, šešis mėnesius. Aš paaiškinau. Ačiū.
Judame toliau. Dabar būtų… Ponas A. Skardžius – pirmasis. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jūs paskelbėte pusės valandos pertrauką dėl projekto kreiptis į Valstybės kontrolę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų aš paskelbiau. Jūs priėmėte, aš tiesiog citavau, kad bus pusės valandos pertrauka iki 16 val. 15 min., kol kas dar nėra. Liko keletas minučių. Judame toliau. Ponas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs išbraukėte klausimą motyvuodamas tuo, kad panašus. Panašus – tai nereiškia identiškas, todėl be reikalo jį išbraukėte iš darbotvarkės. Aš manau, kad jeigu jau šiandien tų ginčų galbūt ir pakanka, tiek to, bet į kitą posėdį prašau įtraukti šį klausimą. Panašus nereiškia identiškas. Vadinasi, mes galime svarstyti tą klausimą. Taip, kaip yra surinkta per 50 Seimo narių parašų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau sprendimas dėl šio klausimo posėdžio pirmininko jau yra priimtas. Praeis laikas, bus galima jį svarstyti. Jeigu yra kita nuomonė, yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri galės išaiškinti nuodugniau.
Judame toliau. Pusės valandos pertrauka jau praėjo. Galime grįžti prie 1-5 klausimo. (Balsai salėje) Užleidžiate. Gerai. Ponas A. Paulauskas, kadangi V. Gailiaus nėra.
16.16 val.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIP-4041, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4042, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4043, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4044, Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4045, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4046, Valstybės tarnybos ir paslapčių Nr. VIII-1443 16 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4047, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4048, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4049, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4050, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 papildymo 73 straipsniu ir Įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4051, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4052, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4053, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4054, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4055, Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4056, Administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4057, Baudžiamojo kodekso papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4058, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4059 (pateikimas)
Tai 1-19a klausimas ir lydimieji iki 1-19t. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIP-4041 ir daug lydimųjų. Pateikimas. Ponas A. Paulauskas. Tikimės, kad bus operatyviai, kaip gerbiamasis Artūras sugeba padaryti.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, pasistengsiu greitai. Pristatysiu vienu metu ir pagrindinį – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, ir taip pat 18 lydimųjų įstatymų.
Visų pirma noriu pasakyti, kas nežino, kad Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri rengė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą. Šioje grupėje dirbo mokslo, teisėtvarkos, prokuratūros, teisingumo ir kitų sričių ekspertai. Taip pat prieš teikdami Seimui mes paprašėme pastabų iš Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Teisės instituto. Į šias pastabas atsižvelgėme ir tokį projektą jums teikiame.
Pagrindinė projekto idėja yra prevencinė – užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, taip pat efektyviau jį kontroliuoti, apriboti pagrindinius organizuoto nusikalstamumo tikslus, turto siekimą ir galimybes jį legalizuoti, taip pat padidinti nusikalstamo pasaulio atstovams riziką užsitraukti atsakomybę dėl neteisėtos veiklos.
Organizuotas nusikalstamumas nėra paprastas reiškinys. Tai pavojingiausia, dažniausiai ilgalaikė, įtraukianti daug asmenų, sunkiai ištiriama ir giliai įsišaknijusi nusikalstamų veikų darymo išraiška. Todėl kova su šiuo reiškiniu turi būti kiek įmanoma veiksmingesnė ir, pasakyčiau, principingesnė.
Noriu pažymėti, kad dabartinis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas jau galioja 20 metų. Jis yra pasenęs, nes nusikalstamumas taip pat įgauna modernių formų tapęs globaliu, jau nebe nacionaliniu reiškiniu, todėl labai svarbu priimti ir kitą įstatymą – modernesnį, leidžiantį efektyviau su šiuo reiškiniu kovoti.
Jeigu prisimename dar prieš 20 metų sprogimus, šaudymus, tai šiandien verslumas tampa pagrindiniu organizuoto nusikalstamumo bruožu. Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu dažniausiai lemia tai, kaip efektyviai atskleidžiamos ir tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu, pinigų plovimu ir panašiai. Organizuoto nusikalstamumo grupės vykdo sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir siekia pelno, todėl viena iš veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių yra tokių nusikaltimų paskatos, neteisėtai gauto turto nustatymas ir konfiskavimas, užkertant kelią nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimui.
Noriu priminti, kad galiojo dvi priemonės: tai pirmas oficialus perspėjimas ir teismo apribojimai. Šitų įpareigojimų sąrašas yra išplečiamas iki… Galėčiau paminėti, nevairuoti transporto priemonės, informuoti pareigūną apie sandorius, kurių vertė didesnė negu 40 bazinių socialinių išmokų, areštuoti turtą, taikyti laikiną apribojimą, taikyti intensyvią priežiūrą. Noriu ypač atkreipti dėmesį, kam bus taikomos tos priemonės. Bus taikomos organizuotų gaujų, grupių ar susivienijimų nariams. O tą grupių sąrašą kiekvienais metais sudarys visos vykdančios kriminalinę žvalgybą institucijos ir pateiks generaliniam prokurorui, tas sąrašas bus patvirtinamas. Tame sąraše esantiems tų grupių nariams bus galima taikyti mano išvardintas teismo įpareigojimų priemones.
Norėčiau labiausiai atkreipti į paskutinę priemonę, t. y. įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas. Norėčiau pabrėžti, kad visus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimą pagrįsti turtą, skiria teismas. Tik tuomet, kai asmuo negalės pagrįsti turto, bus galima taikyti civilines turto ir pajamų konfiskavimo procedūras, t. y. kai generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras surašys apygardos teismui motyvuotą teikimą, teismas ir spręs, ar taikyti konfiskavimą, ar ne. Konfiskavimas, kaip ir kitos priemonės, galės būti taikomos tik asmenims, esantiems organizuotų grupių įslaptintame sąraše ir su jais susijusiems. Mūsų vertinimu, įrašytų į grupę asmenų gali būti iki 100, todėl reikia suvokti, kad turtas būtų konfiskuojamas tik iš pačių pavojingiausių nusikaltėlių, keliančių didžiausią pavojų valstybės saugumui.
Civilinės konfiskacijos institutą šiuo metu taiko: Airija, Italija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Slovakija ir kitos valstybės. Ši apribojimo priemonė buvo skųsta ir Europos Žmogaus Teisių Teismui. Teismas pasakė, kad gali būti tokia priemonė taikoma ir nėra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių teisės aktų konvencijos nuostatos.
Trumpindamas pasakysiu dar vieną tokią svarbią šio įstatymo nuostatą, kad asmuo, kuris sutiks reikšmingai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, galės būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. nebus net iškeltas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dar iki tol bus galima atleisti jį nuo baudžiamojo persekiojimo, tai taip pat darys teismo sprendimu.
Ir 18 lydimųjų, kurių daugiausiai keičiamas tik įstatymo pavadinimas, tačiau Gyventojų turto deklaravimo įstatyme yra įtvirtinamas įpareigojimas pagrįsti turtą, kokie turi būti duomenys pateikti, įtvirtinta deklaravimo procedūra, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte yra nustatyta, kad asmuo, kuriam bus taikomas teismo įpareigojimas, 5 metus bus nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Iš esmės trumpai atsakiau į pristatymo keliamus reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pirmininke. Atsiprašau. Klausimas. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kaip ir visi Seimo nariai, užsirašę šiandien jį paklausti, esu iš anksto susipažinęs su šiuo paketu. Išklausęs jūsų pristatymą – nuoseklų, išsamų, pilną, neturiu klausimų. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad šiandien valstybė tokiame dideliame pavojuje, kad net šernų šaudymas, bulvių sodinimas ir grybų rinkimas – visur nacionalinis saugumas. Man keista, kodėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pristato šiuos klausimus, kai pagal kompetenciją tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencijos klausimas. Ar jūs neturite darbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete? Kodėl uzurpuojate kitų komitetų darbą?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū gerbiamajam Petrui už klausimą. Jūs, matyt, visai nesiklausėte mano pristatymo. Aš pasakiau, kad buvo Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo ne tik mūsų komiteto nariai, bet įėjo ir kiti Seimo nariai, taip pat mokslo, teisėtvarkos, prokuratūros, teisingumo ir kitų sričių ekspertai. Dabar dėl organizuoto nusikalstamumo, apie ką čia ir kalbama. Kad šiais laikais jis yra tarptautinio pobūdžio, aš tai bandžiau atsakyti, apima prekybą žmonėmis, kontrabandą. Nusikaltimai kibernetinėje erdvėje ir organizuotas nusikalstamumas yra išskirta Nacionalinio saugumo strategijoje. Tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas, ne vien tik teisėtvarkos klausimas, todėl aš buvau vienas… tiksliau, buvau tos grupės vadovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nors jūs paminėjote Žmogaus teisių konvenciją, gal jūs vis dėlto trumpai galite pasakyti, kokie konkretūs saugikliai šitame įstatyme yra tam, kad iš tikrųjų nebūtų pažeistos žmogaus teisės? Mes visi žinome, kad tokiuose įstatymuose tai yra labai greta ribos, visada veiksmai yra pažeidžiantys žmogaus teises. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Visų pirma visus tuos apribojimus, tiksliau, teismo įpareigojimus, vykdys arba nuspręs dėl jų teismas. Tai bus atviras teismas, rungtynių principu, visi teismo sprendimai galės būti skundžiami. Kaip ir minėjau, tas įstatymas, kuris galioja 20 metų, buvo tikrintas net mūsų Konstitucinio Teismo. Konstitucinis Teismas, leiskite paskaityti, atsakė, kad „Valstybė, kaip ir visos visuomenės organizacijos, turi priedermę apsaugoti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų keliamos grėsmės, įpareigojama ją nustatyti ir ryžtingai taikyti… Veiksmingos nusikalstamumo, taigi ir organizuoto nusikalstamumo, ribojimo ir mažinimo priemonės turi būti valstybės nustatytos“. Tai buvo pripažinta, kad tas įstatymas atitinka mūsų Konstituciją ir tie suvaržymai neprieštarauja žmogaus teisėms. Aišku, visada iškils proporcingumo principas. Jeigu būtų laiko, aš galėčiau kai kurias bylas, kurios buvo Žmogaus Teisių Teisme sprendžiamos… Bet iš esmės teismas pasisakė. Viena tokia byla, kai buvo konfiskuotas namas Prancūzijoje, pastatytas už nusikalstamas lėšas, gautus pinigus iš prekybos narkotikais, teismas pripažino, kad jį galima konfiskuoti ir tai yra proporcingas sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, labai svarbūs, mano galva, pasiūlymai, bet, kaip jūs žinote, šiuo metu, įrodant pajamų ir turto teisėtumą, dažnai panaudojami tokie neefektyvūs sandoriai, įvairūs paskolų rašteliai ir panašiai. Ir teisėsauga, jeigu aš teisingai galiu spręsti, dažnai pritrūksta laiko, kantrybės eiti ta grandine iki galo. Tai kas šiuo atveju pasikeis, ar nebus irgi naudojamasi fiktyviomis priemonėmis, įrodant teisėtumą? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Baudžiamajame kodekse iš tikrųjų yra straipsnis „Nepagrįstas praturtėjimas“. Jis turi tam tikrų trūkumų (jūs vieną trūkumą gal paminėjote) ir jo negalima bent jau taip plačiai taikyti, kaip buvo įsivaizduojama. Čiagi yra civilinė priemonė, ir įrodinėjimo našta tenka tam asmeniui, jis turi įrodyti, kad turtas yra pagrįstas, kad teisėtai uždirbtas ir turi pagrįstus dokumentus. Toje byloje, kur nepagrįstas praturtėjimas, našta uždedama valstybei įrodinėti, štai yra skirtumas. Aišku, negalima sakyti, kad įrodymų lygis galėtų būti žemesnis, bet truputį keičiasi įrodinėjimo našta – nuo valstybės prie to asmens.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau, kad tos priemonės, apie kurias jūs kalbėjote, iš tikrųjų veiktų ir būtų efektyvios ir pakankamos. Bet norėčiau dar paklausti jūsų. O kaip veiks tas apsaugos mechanizmas to žmogaus, kuris sutinka bendradarbiauti? Jis, be to, gali būti ir rimtų nusikaltimų pridaręs. Kaip veiks visas mechanizmas, ar galėtumėte detaliau atskleisti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Ačiū. Aš galėčiau tiesiog jums kai ką pacituoti iš vieno iš skirsnių. Tai yra vienas iš šito, trečiasis skirsnis, kuris kalba, kad asmuo, reikšmingai bendradarbiavęs, jeigu teikia tam tikrą informaciją apie padarytus nusikaltimus, išskyrus labai sunkų, t. y. nužudymą, tokiu atveju nebūtų jam taikomas šis bendradarbiavimas, gali būti teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo. Jeigu toks asmuo nesilaikytų tų įpareigojimų, kurie jam yra uždėti, tiesiog jo atžvilgiu būtų inicijuojamas atsisakymas ir jis būtų traukiamas įprastine tvarka baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu jis, tarkime, atsisakytų bendradarbiauti ar paaiškėtų, kad jis kalba netiesą. O čia yra visa tvarka surašyta, kaip tai turi būti daroma, koks turi būti teikimas, koks turi būti jo parodymų lygis, įvertinimas, priėmus sprendimą. Kaip minėjau, teisėjas priima sprendimą atsisakyti arba sankcionuoti asmens persekiojimą baudžiamąja tvarka. Ta procedūra yra labai smulkiai surašyta. Dėl laiko stokos aš tiesiog jos neskaitysiu, bet yra kiek įmanoma suderinta su dabar galiojančiais įstatymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prie to žmogaus teisių sugrįžtant, labai paprastai dar kartą arba atsakykite, pasakykite, nelabai suprantu. Pilietis, kuriam šiandien bus taikomos visos tos sankcijos, kurias išvardijote, turi būti jau teismo pripažintas vienaip ar kitaip kaltas, ar tik užtenka, kai du ūkio subjektai kalbasi. Vienas jau buvo kažkada, ar turi kokių nors blogų kėslų, paskambino normalus žmogus ir jie pradėjo kalbėtis, ir jiems bus taikoma ta pati sankcija? Gerbiamasis Artūrai, labai paprastai pasakykite, ar mes užtikrinsime tų žmonių, kaip pasakyti, žmogaus teises, kad nebūtų apkaltinti arba pritaikytos tos priemonės ir nepagrįstai?
A. PAULAUSKAS (DPF). Visų pirma bus sudaromas sąrašas. Viename iš straipsnių yra pasakyta, kad kartą per metus kriminalinės žvalgybos institucijos surenka visą informaciją, kiek yra mūsų valstybėje Lietuvoje, kiek jie turi iš tarptautinių agentūrų gavę pranešimų ir sudaro sąrašą organizuotų susivienijimų. Kaip vakar spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras, tų susivienijimų yra apie kelios dešimtys. Ir tame susivienijime veikia konkretūs asmenys. Spėjama, kad Lietuvoje jų yra iki šimto. Štai tik šių žmonių atžvilgiu gus galima taikyti tas priemones. Kaip minėjau atsakydamas mūsų kolegei, teismas svarstys. Čia visa esmė yra prevencija, kad tie žmonės nenusikalstų. Kitaip sakant, kad jie visą laiką būtų kontroliuojami, prižiūrimi, kad jiems nekiltų noras ko nors blogo padaryti. Nereikia laukti, kol jie padarys.
Beje, aš dar kartą pakartosiu, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad valstybė turi ne tik teisę, bet ir priedermę nustatyti tokius apribojimus ir jos pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimų darymui ir nusikalstamumo grėsmei. Todėl į tą klausimą jau Konstitucinis Teismas atsakė. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Išnaudojome visą skirtą laiką ir klausimams, ir pristatymams. Motyvai už – ponas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, nusikalstamo turto konfiskavimui…
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …Europos Sąjungoje suteiktas strateginis prioritetas ir valstybės narės raginamos nustatyti veiksmingą nusikalstamo turto konfiskavimo tvarką. Tiesą sakant, niekam ne paslaptis, kad prekyba narkotikais ir Lietuvoje duoda nemenką pelną. Bendros nusikaltėlių gautos pajamos, jų apyvarta, tarptautiniais skaičiavimais, yra 3–5 % BVP. Bet iš konkrečių pavyzdžių galėčiau paminėti, kad Jungtinėje Karalystėje iš organizuoto nusikalstamumo, galvojama, kad gautos pajamos sudaro 15 mlrd., o konfiskuojama 154 mln. vertės turto, arba 1 %. Ir vertinama, kad tai nepakankamai naudojama priemonė. Todėl manoma, kad šio įstatymo efektyvumas svyruoja 1 % nuo visų organizuotų grupių gautų pajamų. Jei Lietuvoje bus pasiekta, kad bus nusikalstamo turto konfiskuojama per metus nuo 2 iki 7 mln. eurų iš šimto, pabrėšiu, organizuotų nusikalstamų grupuočių narių, tai rezultatas prilygs Vakarų Europos šalims, kurios jau senokai taiko šitą priemonę. Todėl siūlyčiau pritarti šiam įstatymui, kuris, aišku, yra kur kas platesnis negu mano paminėta dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, matant, kad pas mus dažnai, atrodo, įstatymo tikslai yra gana geri, kilnūs – kova su korupcija, su organizuotu nusikalstamumu, bet po to atsisuka kartais prieš tuos žmones, kurie nieko bendro neturi su jokiu organizuotu nusikaltimu arba nusikaltimais, galbūt ir reikalingas tas įstatymas. Aš siūlyčiau svarstyti, bet mano pagrindinė mintis, kad tikrai būtų labai kruopščiai teisiškai tas įstatymas išanalizuotas, tai turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Todėl aš siūlau, kai bus balsuojama, sprendžiama, kuris komitetas turi būti pagrindinis, nors dabar įrašyta, kad būtų balsuojama, aš frakcijos vardu siūlau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl viso šito įstatymų paketo būtų pagrindinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai pasakyti. Balsuojame. Dabar už visą paketą mes balsuojame? Už visą paketą. Jūs norite paeiliui? Gerbiamieji, buvo pristatytas visas paketas ir už visą paketą vyksta balsavimas. Ir lydimųjų, ir kito. Taigi nuo 1-19a iki 1-19t klausimo darbotvarkėje. Ačiū. Balsavimas įvyko.
83 balsavo: 79 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl komitetų. Pirmas dalykas dėl pagrindinio. 1-19a, 1-19b, 19c, 19d, 19e, 19f, 19g, 19h, 19i, 19j, 19k, 19l, 19m, 19n, iki 19r. Apsispręsti turime dėl pagrindinio komiteto. Yra du siūlymai: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Alternatyvus balsavimas. Kas už, balsuos už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kas prieš, tai bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsavimas pradedamas. Primenu, balsuojame dėl apsisprendimo dėl pagrindinio komiteto. Už – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tada spręsime kitus klausimus.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 31, prieš – 54. Taigi dėl minėtų įstatymų projektų pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų papildomas. Neprieštaraujate? Tvarka. Dėl šių išvardintų projektų.
Dabar judame toliau. (Balsai salėje) Palaukite, mes dar nebaigėme. Dabar išnagrinėjome ir apsisprendėme dėl pagrindinių komitetų iki klausimo 1-19r. Dėl klausimų 1-19r, 1-19s, 1-19t pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl šito galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dabar apsispręskime dėl 1-19k. Dėl jo dar siūlomas vienas papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, dėl kurio apsisprendėme. Pritariame, taip? Ačiū. Taip pat dėl 1-19n irgi Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas šalia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Lyg ir viskas.
Dar dėl komitetų. Prašom, ponia Žvikiene.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai prašau paskirti papildomu komitetu Žmogaus teisių komitetą dėl visų projektų.
PIRMININKAS. Dėl visų projektų?
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Mūsų valia apsispręsti. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Taigi dėl visų įstatymų projektų dar vienas papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Gerai. Ačiū. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis Posėdžio pirmininke, aš dėl pirmojo klausimų paketo balsavimo. Nesuveikė mano balsavimo aparatūra. Prašau įskaityti už, kai balsavome prieš tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Dumbrava balsavo už. Sekretoriato užfiksuota.
Taigi dėl datos. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Ačiū. Prieštaravimų nėra. Taigi visas paketas išnagrinėtas. Judame toliau.
Dabar turime apsispręsti. Atidėjimų laikas baigėsi, bet galvoju, jeigu mes du kartus atidėjome, tai galime luktelti, nes gerbiamasis užsienio reikalų ministras jau laukia, laukia, laukia. (Balsai salėje) Taigi gal suteiksime… (Triukšmas salėje) Kas galės suformuluoti pasiūlymą, nes neaišku? Gerbiamajam ministrui siūlau suteikti žodį, kad pristatytų klausimą. (Balsai salėje) Viena pozicija – ne, kita pozicija – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Juk tada trūko 30 sekundžių, kai gerbiamasis A. Paulauskas išėjo 18 klausimų pristatyti. Mes jau atidedame nuo rytinio posėdžio, liko du labai trumpi balsavimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ką gi, balsuojame. Atidėjimas, kaip sakant… Jeigu mes dabar už, tai kad suteiktume galimybę pristatyti klausimą užsienio reikalų ministrui, prieš – tai atidėtas. Vyksta alternatyvus balsavimas. Prieš – tai 1-5 atidėtas klausimas, už būtų 2-2 klausimas gerbiamojo L. Linkevičiaus. Už – 2-2. Prieš – 1-5. Ačiū.
Už – 31, prieš – 57. Taigi, gerbiamasis ministre, dar reikia luktelti.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIP-4133 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Ponas A. Skardžius, 1-5 klausimas. Pateikimas. (Balsai salėje) Jau įvyko, taip? Minutėlę. Po pateikimo yra pritarta. Dabar yra diskusija. Pone Artūrai, prašome palaukti.
A. Kubilius dalyvauja diskusijoje. Prašom. Paskui – P. Gražulis. Nutarimo projektas. Dabar diskusija.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasaulis tragiškai sproginėja, o mes svarstome klausimą, kuris kyla dėl to, kad A. Skardžius nepasitiki ministru R. Šadžiumi ir premjeru A. Butkevičiumi, nuo to kenčia A. Landsbergienė ir visas Seimas. Tokia yra priežastis. Iš tikrųjų šituo nutarimu, kuris yra svarstomas ir, aišku, bus priimtas valdantiesiems labai džiaugsmingai įsitikinus, kad jie čia pasiekė kažkokią pergalę… bet Seimo dauguma aiškiai išreikš nepasitikėjimą savo Vyriausybe, kuri pagal parlamentinę daugumą prastai valdo turtą ir sudaro blogas to turto nuomos sutartis. Taip reikia suprasti šitą nutarimo tekstą. Nors Antikorupcijos komisijoje ir Vyriausybės, ir įmonės vadovai labai aiškiai pateikė daugybę argumentų, kad tokia nuomos sutartis yra naudinga valstybės įmonei ir kartu valstybei, bet kadangi A. Skardžius nepasitiki savo Vyriausybe, tai mes čia kažką turime svarstyti.
Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės kontrolės, į kurią yra kreipiamasi, įstatymas nenumato atskirų sutarčių audito. Valstybės kontrolė gali atlikti atitinkamų tikrinamų subjektų finansinius, jų veiklos finansinio teisėtumo auditus, gali atlikti tokių įmonių veiklos auditus, įvertinti analizuojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą, kitaip sakant, turi vertinti visą kontekstą. Bet šiuo atveju, aš suprantu, valdantieji priims sprendimą, kuris net neatitinka įstatymo normų. Iš tikrųjų, norint ką nors įvertinti, reikėtų įvertinti, kaip ta Finansų ministerija valdo turtą, kad A. skardžius vis dėlto pyksta, nepaisant to, kad ir Finansų ministerija, ir jos valdoma įmonė pateikė visus duomenis, kad sandoriai yra pelningi valstybei.
Tačiau dėl to, kur valstybė tikrai patiria nuostolius dėl priimtų netinkamų sprendimų, kažkodėl A. Skardžius tyli ir nesikreipia. Šia proga aš norėčiau informuoti, kad šiandien mes su kolega D. Kreiviu pasirašėme kreipimąsi į Valstybės kontrolę tiek dėl Finansų ministerijos valdomos „Lietuvos energijos“, tiek ir dėl Energetikos ministerijos veiksmų, dėl kurių, jūs žinote, kuriuos priėmus termofikacinės elektrinės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje liko be VIAP’ų remiamų supirkimo kvotų. Taip pat Energetikos ministerija paskelbė, kad visą rezervą pirks iš „Lietuvos energijai“ priklausančios Elektrėnų elektrinės, nors ten elektros gamyba yra brangesnė negu, pavyzdžiui, Vilniaus termofikacinėje elektrinėje. Dėl tokių veiksmų greičiausiai Vilniaus termofikacinė elektrinė turės būti uždaryta ir išardyta, dėl to valstybė kartu su savivaldybe patirs virš 300 mln. eurų nuostolio, aš jau nekalbu apie grėsmes, kad valstybė lieka be pakankamų rezervinių pajėgumų, kuriais galėtų apsirūpinti.
Štai dėl tokių klausimų mes kreipėmės į Valstybės kontrolę, žinodami, kad valdantieji, tarp jų ir socialdemokratai, ir A. Skardžius, į tai žiūri visiškai pro pirštus, nors yra patiriami milžiniški nuostoliai. Dėl tokių dalykų kažkodėl socialdemokratams neatrodo, kad yra verta susirūpinti, bet susirūpinti tuo, kad R. Šadžius ir A. Butkevičius prastai valdo turtą, o nuo to kenčia A. Landsbergienė, jie turi progą. Gerbiamieji, toliau juokinkite pasaulį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, šiandien rytą Seniūnų sueigoje kažkaip labai buvo susijaudinęs gerbiamas A. Kubilius ir tiesiog ultimatumu reikalavo, kad būtų išbrauktas šis klausimas iš darbotvarkės. Bet to kažkodėl plenarinių posėdžių metu nepasiūlė. Gal susiprato ar bičiuliai paprotino.
Aš nesuprantu, kuo jūs apskritai pasitikite mūsų valstybėje? Sudaryta Seimo komisija, kurioje yra jūsų atstovai, ir komisijos išvados jums yra politizuotos. Kadangi jūs nepatenkinti komisijos išvadomis ir netikite jomis, kad į korupcijos skandalą yra iš tikro įsipainiojusi jūsų partijos pirmininko žmona ir kad iš biudžeto 7 mln. eurų yra panaudoti jūsų partijos pirmininko G. Landsbergio žmonos reikalams, na, tai mes, kad jūs patikėtumėte, kreipėmės į nepolitizuotą instituciją, tai yra Valstybės kontrolę, kad jums būtų ramiau, kad jūs galų gale patikėtumėte. Man atrodo, jau jūs čia tikrai turėtumėte visi vienbalsiai pritarti ir vienbalsiai džiaugtis, kad šis sprendimas bus nepolitizuotas.
Dabar jūs vis tiek ieškote taškų ir kablelių, kad čia Valstybės kontrolė negali vykdyti šito Seimo pavedimo. Aš manau, kad jeigu jūs taip bijote, iš tikro yra kažkokių didelių nusikaltimų. O jeigu jūs kreipėtės su ponu D. Kreiviu taip pat į Valstybės kontrolę kitais klausimais dėl valdomo valstybės turto dėl uždarinėjimo ar galimai uždaromų elektrinių, kurias galbūt iš tikro nėra racionalu ar panašiai, daroma žala valstybei, sveikiname jus. Ačiū, kad jūs kreipėtės, kad jūs susirūpinote. Pažiūrėkite, kaip mes nieko nebijome.
Kita vertus, vėl lyg nuolat reikalavo, kad premjeras atsistatydintų, apšaukė visokiu melagiu. Jis sakė, ypač formuojant biudžetą, kai finansų ministras neteisingai pateikė deficitinį biudžetą, kad toks ministras turi atsistatydinti, blogai dirba. Dabar jis iš šitos tribūnos sako, kad finansų ministras labai gerai dirba, premjeras yra labai geras, mes jais pasitikime, bet nepasitikime valdančiąja dauguma.
Gerbiamieji, jūs, konservatoriai, iš tikro tiek pasimetę esate, kad tiesiog truputį susitelkite ir tikrai nesimėtykite šitaip, nes jūs manote, kad taip bus, kaip toje patarlėje: „Žydas muša, žydas rėkia.“ Yra tokia liaudies patarlė. Jūs manote, kad su visuomenės transliuotoju čia ant mūsų spjaudysite, iš nieko pūsite burbulą, o mes visi susigūžę čia tylėsime. Tikrai netylėsime, nes jūs, gerbiamieji… iš tikro jūsų valdymo metu padaryta milžiniška žala Lietuvos valstybei, ekonomikai. Vien tiktai paimkime tą vadinamąjį suskystintų dujų terminalą „Independence“. Ar jūs padėkojote, kai premjeras su Vyriausybe susiderėjo ir sumažino dujų kiekį trečdaliu, kad nereikia tiek supirkinėti dujų, kiek mes nesuvartojame ir nežinome, kur padėti? Kodėl jūs nepasakėte „ačiū“, kai trečdaliu derybose sumažino dujų kainas dabartinė Vyriausybė? O tai buvo čia skaidrūs…
Dabar trečias dalykas, ką daro ši Vyriausybė, taisydama jūsų klaidas, siūlo ne nuomoti laivą dešimčiai metų, kaip jūs sudarėte sutartį, ir kur nuoma kainuos tiek per dešimt metų, kiek kainuoja du tokie laivai, ir paskui pagal jūsų sutartis reikės dar pirkti, matyt, du kartus brangiau, negu nupirktume keturis laivus, kokių reikia Lietuvai. Pažiūrėkite, mes, mūsų šitos valdančiosios koalicijos Vyriausybė, deramės, kad galėtume išsipirkti tą laivą ir kad nereikėtų šitų beprotiškų pinigų mokėti mūsų piliečiams. Pasakykite „ačiū“. Tai yra jūsų padaryta milžiniška korupcija, ir mes taisome tas jūsų klaidas, bet jūs savo klaidų, gerbiamieji, nematote.
Baigdamas aš noriu pasakyti. Pristatydami šitą komisiją pasakėte, kad I. Degutienė šitoje byloje šventa dėl „Snoro“ banko, bet – netiesa. Gerbiamieji, aš manau… pasakau vieną detalę. Kadangi čia kalbu frakcijos vardu, man – 7 minutės. Prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „Novotersa“ ir banko „Snoras“ dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su G. Degučio bendrove „Novotersa“.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Nebuvo atliekamas tyrimas.
PIRMININKAS. Jau baigėsi.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš 7 minutes.
PIRMININKAS. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Antras dalykas. Žiūrėkite, kas yra. Ir dabar komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pateikti įvertinimą dėl priimto procesinio sprendimo ir kad būtų šituo klausimu atliekamas tyrimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Nėra viskas taip skaidru, kaip jūs kalbate, gerbiamas Kubiliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas! Ačiū, gerbiamas Petrai. Taigi nuomonės išsakytos. Aš tik paminėsiu, kad nereikėtų painioti tautinės nesantaikos ir reikėtų gerbti visų tautybių elementus. (Balsai salėje)
Ponas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs jau pasakėte, gerbiamas pirmininke. Jūs jau pasakėte savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi judame toliau. Dabar – pasiūlymai. Yra pasiūlymas dėl projekto. Pone Jurgi Razma, prašau pristatyti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau iš tiesų yra noro šiek tiek pasižiūrėti į bendrovės „NT valdos“ sudaromas sutartis, aš siūlau, kad būtų Seimo pavedimas pasižiūrėti visas sutartis. Gerai. Jeigu jūsų taip atakuojama sutartis nagrinėjant pasirodys kokia nors išskirtinė, bloga, tai dar labiau bus galima objektyviai pagrįsti jūsų įtarimus. Bet bent jau tas kreipimasis nedarys gėdos Seimui, kai dabar pasinaudojant valdančiųjų daugumos balsais tiesiog yra atakuojamas opozicinės partijos vadovo šeimos verslas, tiesiog jį žlugdant, atakuojant sudarytas normalias sutartis, kai turėjome progos įsitikinti objektyvių žmonių vertinimais, kad tai pelno atžvilgiu „NT valdos“ įmonei yra pakankamai naudinga sutartis, bet jeigu jau prašome ištirti, tai aš siūlau tirti plačiau, kad būtų pateiktas objektyvus bendras vaizdas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas… Atsiprašau, pasiūlymas pristatytas. Dabar motyvai dėl šito pasiūlymo. Motyvai už – ponas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau pritarti J. Razmos siūlymui ir nebijoti tokio platesnio tyrimo, nes dabar matau, kad I. Šiaulienė prieš ir K. Daukšys pasirengę balsuoti, tai aiškiai bijo kitų sutarčių tyrimo. Kaip čia dabar yra? Sakote, kad blogai valdo turtą ponas R. Šadžius, pasirašo vieną sutartį tariamai blogą, o kai mes paprašome ištirti kitas sutartis, jūs sakote, kad ne, kitų sutarčių netirsime, nes kitos sutartys jau atseit geros. Jeigu dirba blogai, tai gali būti, kad pridarė blogų sutarčių žymiai daugiau.
Mielieji kolegos, prašom nebijoti! Pasėjote vėją, pjaukite audrą! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nesuprantu, kodėl Andriui taip nepatinka? Pirmas dalykas, mes jų tikrai nežadame pjauti.
Antras dalykas. Jeigu nori kaip nors padaryti, kad tas klausimas būtų neišnagrinėtas, kad jį reikėtų ilgiau svarstyti, kad temptųsi guma 50 metų ir kiti dalykai, tai J. Razmos pasiūlymas yra šitam dalykui labai tinkamas. Bet jeigu mes norime išsiaiškinti dėl šio konkretaus klausimo, kuris yra, ir aš neabejoju, kad visiems čia – ir A. Kubiliui, ir J. Razmai, ir K. Daukšiui, ir I. Šiaulienei – labiausiai rūpi, kad būtų teisybė. Ar vienas, ar kitas dalykas. Jeigu Valstybės kontrolė nustatys (…) faktus, mes juos ir priimsime, nesvarbu, kaip ten politiškai atrodys. Aš siūlau palikti tą vienintelį klausimą dėl šito.
Andriau, jums pritarsiu žinote kokiu būdu? Paimkime mes Energetikos komisiją, kurioje ir jūs dalyvaujate, pasikvieskime mes „NT valdas“, tegul atsineša visas sutartis ir pasižiūrim. Gal ten rasime dar kokių nors įdomių sutarčių? Tada paprašysime ir dėl jų ką nors daryti. Jeigu taip tinka, aš tikrai už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes balsuosime dėl J. Razmos pasiūlymo. Motyvai išsakyti. Prašau balsuoti. Už – pritariama J. Razmos pasiūlymui, prieš ar susilaikę – nepritarta. Balsuojame dėl pasiūlymo dėl nutarimo atlikti valstybinį auditą, registracijos Nr. XIIP-4133. Pasiūlymą teikia ponas J. Razma. Ačiū.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Balsavo 89: už – 32, prieš – 27, susilaikė 30. Taigi pasiūlymui nepritarta. Lieka versija, kuri buvo pateikta.
Taigi dabar dėl viso motyvai po svarstymo stadijos, dėl viso nutarimo. Motyvai už – ponas E. Šablinskas. Prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, dėkoju. Aišku, R. Dagys suteikė eksperto licenciją, tai aš, kaip ekspertas, pasakysiu, kad gerbiami opozicijos… arba konservatoriai galėjo dalyvauti komisijos veikloje, bet ten nesirodė. Ir kai aiškina apie sutartis, tai sutartys dėl Druskininkų išnagrinėtos ir VTEKʼo, ir kitų komisijų įvertintos, o štai mūsų pateiktas „Mortos“ klausimas tikrai ne iki galo buvo ištirtas, nes trūko ir duomenų, ir pati A. Landsbergienė neatvyko, tą privalėjo daryti. Todėl, gerbiamieji, sutikime, tegul visą šį klausimą apsvarsto Valstybės kontrolė ir pateikia savo išvadą. Ko mes bijome? Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Visa ši veiksmų seka, kurią matome, valdančiuosius ir pirmiausia socialdemokratus, kai naujuoju pagrindinės opozicinės partijos pirmininku tapo G. Landsbergis, parodo, kad štai kaip yra nedemokratiškai atakuojama opozicinė partija, atakuojant jos pirmininko žmonos verslą: užsiundoma prokuratūra, dabar Valstybės kontrolė, Seimo tyrimo komisija. Kažkodėl visi tie sutarčių reikalai nerūpėjo, kol G. Landsbergis nebuvo partijos pirmininku, nors sutartys 2013 metų ir panašiai, nors sutarčių sudarymą prižiūri socialdemokratų finansų ministras, valdantis tą valstybės kontroliuojančią įmonę. Akivaizdu, kad esant tokioms atakoms tas verslas yra sunkiai įmanomas. Kaip dabar tėvams vesti vaikus į tą mokyklą, kai mato tokias atakas, kaip kitiems nekilnojamojo turto valdytojams sudaryti sutartis, kai mato, kaip pasipila tokios politinės atakos? Akivaizdu, kad yra bijoma opozicinės partijos, yra bijoma jos naujojo pirmininko ir iš tos baimės rengiamos tokios nedemokratinės atakos.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame svarstymo stadijoje. Balsuojame dėl viso nutarimo svarstymo stadijoje. Už – pritarta nutarimui, prieš ir susilaikę – kita nuomonė.
Ačiū už balsavimą. Balsavo 83: už – 63, prieš – 17, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
Pereiname prie kitos stadijos. Ar jūs norite prieš tai, ar po balsavimo? Prašau, ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, atsiminkite praeitą kadenciją ir atsiminkite, kaip šituos žodžius jūs tada sakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo stadija. Gali kalbėti už – 4, prieš – 4. (Balsai salėje) Prieš nėra. Už atsisako. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto. Priėmimo stadija. Balsuojame priėmimo stadijoje dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“, dėl šio projekto. Priėmimas. Įvyko balsavimas. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 61, prieš – 17, susilaikė 4. Minėtas Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4133) yra priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Gerbiamasis ministras ponas L. Linkevičius. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Gerai. Kol pasiruoš gerbiamasis ponas ministras, prašau, Artūrai Skardžiau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau priminti, kad „Lietuvos energijos“ vadovo pono D. Misiūno dešinioji ranka yra D. Tučkus. O kas yra D. Tučkus, visi žinome. Ir būtent ta plėtra yra jo kuruojama sritis. Gerbiamieji kolegos iš dešinės, iš opozicijos, tiesiog nestumkite į grieką valstybės valdomos įmonės, nors ir kaip norėtųsi padėti partijos pirmininko verslui.
17.04 val.
Įstatymo „Dėl Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4019 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Prašau, pone Linai Linkevičiau, užsienio reikalų ministre, pristatyti pateikimo stadijoje įstatymo „Dėl Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIP-4019. Prašau.
L. A. LINKEVIČIUS. Taip, gerbiamasis pirmininke, kaip jūs ir sakėte, pristatau šį tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo projektą. Yra būtina atlikti tas nacionalines procedūras. Pats susitarimas pasirašytas 2008 metų lapkričio mėnesį. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti susitariančių šalių ekonominius prekybinius ryšius ir pritraukti investicijas. Apskritai Europos Sąjunga siekia sudaryti pilnus ekonominio bendradarbiavimo partnerystės susitarimus su Vakarų Afrikos regiono šalimis. Čia būtų toks vienas iš tarpinių žingsnių. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paklausti jūsų niekas nenori. Ačiū už pristatymą ir atsakymą į klausimus, kurių nebuvo. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritariame, matote, ir nereikėjo tiek ilgai laukti.
Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Ačiū. Svarstymas gegužės 12 dieną. Dėkui ministrui, šis klausimas išnagrinėtas.
17.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4179 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Judame toliau. Kitas darbotvarkės klausimas, pono V. Gailiaus nematau. (Balsai salėje) J. Sabatausko paketas. Pone Juliau Sabatauskai, prašau ateiti į tribūną ir pristatyti pateikimo stadijoje Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Pirmiausia turime šitą klausimą išnagrinėti. Prašau. 2-1 klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas nutarimo projektas, kad būtų įtraukta į pavasario sesijos darbų programą dvylikos įstatymų projektų paketas, kuris susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimo stadija. Motyvų už nėra išsakytų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Pasisakymų nėra. Motyvų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Irgi nėra norinčių. Dėl 1 straipsnio. Galime pastraipsniui pritarti? Pritariame. 2 straipsniui? (Balsai salėje) Perteklinis. Ačiū. Išbraukiame žodį „skyrių“ ir tokios redakcijos 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui irgi. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto… Ačiū. Pataria dėl Teisės departamento. 2 straipsnį iš viso siūloma išbraukti. Bendru sutarimu pritariame. Dėl viso vieno straipsnio įstatymo projekto balsuojame. Balsuojame dėl programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4179) priimtas. (Gongas) Po priėmimo darbo programa yra papildyta.
17.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4134, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1870 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4135, Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4136, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4137, Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4138, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4139, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4140, Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 2, 14, 18, 21, 36, 40, 48, 50, 55, 56, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo ir 47 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2101 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4141, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2104 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4142, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4143, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2130 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4144, Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4145 (pateikimas)
Dabar prašau pristatyti klausimus nuo 2-1b iki 2-1m. Pagrindinis – Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas. Norėčiau tik priminti, kad mes faktiškai dabar pradėjome popietinio posėdžio darbotvarkę. (Balsai salėje) Ačiū, visa kaltė pirmininkui. Pritariu.
Pradedame. Pone Juliau, operatyviai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu dvylikos įstatymų projektų paketą, susijusį, atrodytų, su labai paprastu dalyku – įsigaliojimo nukėlimu. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso buvo balsuojama Seime praeitų metų pavasario sesijoje, birželio 25 dieną jis buvo priimtas. Jis turi įsigalioti balandžio 1 dieną. Iš tikrųjų su tuo yra daug kas susiję, kaip ir tokie dalykai, kad nebus taikomas administracinis areštas. Tarp kitko, į mūsų sekretoriatą atėjo vieno piliečio pastaba, apgailestaujanti dėl šito. Pagrindinė priežastis yra ta, kad komitetas svarstė Vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriuo informuojama, kad nėra pasirengta įsigaliojimui – pagrindinė priežastis, kad, nepakeitus Administracinių teisės pažeidimų registro funkcionalumo, nebus techninių galimybių visoms įgaliotoms institucijoms, kurių pagal registrų nuostatus yra aštuoniasdešimt septynios (šiuo metu kaip juridiniai asmenys registruotos 237 registro tvarkymo įstaigos), registruoti išaiškintus administracinius nusižengimus.
Taip pat pažymėtina, kad neužregistravus šitų pažeidimų bus sutrikdyta Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimo veikla, nes jie dabar vykdo nutarimų skirti baudą vykdymo kontrolę. Taip pat iki šiol ne tik nepagaminti, bet dar nėra net patvirtinti naujų administracinių nusižengimų fiksavimo protokolų blankai. Tik vasario 24 dieną pateiktas derinti tas projektas. Išeina taip, kad Seimas pastatytas prieš faktą, ir nors prieš 10 mėnesių buvo priimtas įstatymas, bet iki šiol nepasiruošta jį įgyvendinti. Kaip pagrindinę priežastį ministerija įvardina tai, kad nebuvo skirta finansavimo, todėl mes neturime kitos išeities, kaip teikti atidėti šio kodekso ir kartu su juo susijusio įstatymo galiojimą.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Klausimą užduoda ponas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš penktadienį, būdamas Kauno rajone ir diskutuodamas su policijos pareigūnais, išgirdau, kad VRM yra pateikta informacija, kad Administracinių nusižengimų kodeksas yra atidėtas iki spalio 1 dienos, jis nėra vykdomas ir niekas neskuba, toje diskusijoje iškilo tas klausimas. Noriu paklausti, jeigu jau yra priimtas toks sprendimas ir VRM sistemai yra duotas nurodymas, arba jau yra pripažinta, kad yra atidėtas, tai gal Seime nenagrinėkime, nes aš iš tikrųjų suglumau, galvoju, kokia proga duotas toks parėdymas dėl tos informacijos atidėjimo. Jeigu jau taip ministras gali nuspręsti ir duoti tokį parėdymą, kad jis yra atidėtas, tai gal šiandien mūsų svarstymas yra beprasmis?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tikrai nėra beprasmis, tai tik turbūt iliustruoja atsakingų asmenų neatsakingą požiūrį ir supratimo lygį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Nematau. Ponas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš norėčiau aiškumo, kaip elgtis dabar Aplinkos apsaugos komitete, jeigu, sakysime, jau svarstomas Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų atėjo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir t. t., ir t. t. Kai kurie jau svarstomi Seime, kai kurie komitete, kai kurių įsigaliojimas birželio 1 dieną su lydinčia Administracinių nusižengimų kodekso sistema. Ar man dabar stabdyti visą įstatymų bloką, nes jis neveiks, jeigu jūs nukeliate neaišku kiek Administracinių nusižengimų kodeksą, ar vis tiek eiti priiminėti? Nelabai įsivaizduoju, kaip elgtis tokiu atveju? Aš manau, kad ne tik Aplinkos apsaugos komitetas, bet ir kiti komitetai susidurs su tokia problema.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš puikiai suprantu, kad tokia problema iškils, ir ne tik su jūsų, bet ir su kitais projektais. Negana to, kad yra kai kurių pataisų dėl administracinių pažeidimų, gali būti, kad, užuot taisius arba tobulinus Administracinių nusižengimų kodeksą, reikės vėl iš naujo taisyti ATPK. Tai reiškia, kad tas dar sovietmečiu priimtas įstatymas galios ir toliau. Bet tai bus ne mano sprendimas, kaip jūs sakėte, o Seimo. Dabar Seimas turės spręsti, ar nukelti įsigaliojimą iki spalio mėnesio, ar ne. Turiu pasakyti, kad pagal terminus viešieji pirkimai, pradėti vasario pabaigoje, kovo pradžioje, kaip rašte rašoma, trunka vidutiniškai 83 dienas. Gali būti, kad jie baigsis prieš pat vasarą. Aš nesu įsitikinęs, ar spalio 1 diena bus ta diena, kada tikrai bus pasiruošta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, kadangi aš esu jūsų komiteto narė, tai man susidarė įspūdis, kad vidaus reikalų ministras tyčia vilkino reikalingų Administracinių nusižengimų kodeksui priimti įstatymų įsigaliojimo pateikimą. Jūsų išreikšta abejonė, kad netgi neaišku, ar spalio 1 dieną įsigalios, man kelia kitą klausimą. Ar visą Vyriausybę ir visus Seimo komitetus, visus Lietuvos piliečius šokdina vienas vidaus reikalų ministras, ar vis dėlto Vyriausybė turi dar kokią nors galią ir gali savo ministrui ką nors patarti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų Vyriausybei buvo pateiktas tik projektas dėl Administracinių nusižengimų kodekso atidėjimo. Ir derinant, pavyzdžiui, Teisingumo ministerija nesutiko su tokiu požiūriu. Kodėl aš abejoju, ar iš tikrųjų bus ir spalio mėnesį pasiruošta, nes yra pasakyta, kad vien blankams pagaminti nuo jų formos patvirtinimo reikia 9 mėnesių. Turiu dar kartą pridurti, iki šiol blankų forma dar nepatvirtinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia ponas K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, prieš 10 mėnesių priėmėme įstatymus, tačiau lydimieji aktai neparengti, nieko nepadaryta ir dabar jūs prašote, kad atidėtume įstatymo įgyvendinimo pradžią. Kodėl jūs pats pristatinėjate, o ne Vyriausybė, ne pats ministras? Dabar jūs į kai kurių Seimo narių klausimus net nesugebėjote atsakyti, nežinote, kaip bus, ir sakote – gali būti, kad spalio mėnesį nebus įgyvendinta. Jeigu stovėtų ministras šioje tribūnoje, jis turėtų mums konkrečiai pasakyti, ar tai bus įgyvendinta, ar ne. Gal ne nuo spalio, o nuo sausio 1 dienos pradėti įgyvendinti? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų tenka komitetui imtis šitos iniciatyvos, jeigu iki šiol nesugebėta. Pavyzdžiui, galėjo gruodžio mėnesį ateiti ir pasakyti, kad tam nebus pasiruošta ir reikia atidėti. Aš visiškai su jumis sutinku, bet, kaip ir sakiau pradžioje, esame pastatyti prieš faktą. Norėdami nors kiek tą sumaištį atitolinti, siūlome atidėti iki spalio 1 dienos. Bent jau mes buvome patikinti, kad tai bus spalio 1 diena. Šiandien vyksta pateikimo procedūra, mes turime tik dvi dienas posėdžių šį mėnesį, jeigu per tas dvi dienas nespėsime priimti sprendimo, automatiškai įsigalios.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai, bendru sutarimu nepavyks. Ponia V. Aleknaitė-Abramikienė – motyvai už. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Man nėra lengva kalbėti už, kai aš matau, jog vidaus reikalų ministras savo neveiklumą, atsakomybę už savo tyčinį ar netyčinį neveikimą bando suversti Seimui. Iš tikrųjų mes irgi per komiteto posėdį klausėme, pone ministre, kodėl mes turime pateikinėti jūsų projektus? Jūs turite Vyriausybėje priimti sprendimą, bet kadangi mes buvome pastatyti prieš faktą ir jausdami atsakomybę už valstybę negalime leisti valstybėje įsigalioti chaosui, susijusiam su administracinės teisės įgyvendinimu, tai mes tiesiog nusileidome ir teikiame savo vardu. Bet aš noriu pabrėžti. Tai, jog mes pritarsime šitiems įstatymams, jokiu būdu nereiškia, kad už ministro suorganizuotą ar netyčia atsitikusį chaosą atsakys Seimas. Aš, nepaisant to, kad esu opozicijoje, tikrai visur, kur reikės, priminsiu, kad bus ne Seimo atsakomybė, jei ir toliau bus nesusidorojama su paprasčiausiomis užduotimis, tokiomis kaip blankų spausdinimas ir panašiai, ir jei išryškės dar kokių nors spragų ar neatitikimų.
Aš siūlau, kolegos, jausti atsakomybę mūsų piliečiams, balsuoti už suprantant, kad mes dirbame dabar už vidaus reikalų ministrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – ponas A. Nesteckis. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų kaip jaustis Seimui, nes buvo daug siūlymų dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, ir mes juos visus atmetėme argumentuodami tuo, kad nuo balandžio 1 dienos įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas. Dabar matome, kad tie mūsų lūkesčiai nėra išsipildę. Aš manyčiau, kad tas chaosas, nes buvo orientuotasi į Administracinių nusižengimų kodeksą, o jo dabar neturime, ir taip įvyks. Ir jei tik šiandien diskutuojame dėl blankų ar kokių nors kitokių… nepriėmimo, manau, kad tai nėra pagrindas Seimui keisti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti, balsuojame. Vyksta balsavimas. Priminsiu, balsuojame pateikimo stadijoje dėl daugelio įstatymo projektų, kuriuos pristatė ponas J. Sabatauskas. Registracijos numeriai būtų Nr. XIIP-4134, Nr. XIIP-4135, Nr. XIIP-4136, Nr. XIIP-4137 iki Nr. XIIP-4145. Su lydimaisiais teisės aktais. Pateikimo stadija.
Ačiū už balsavimą. 60 balsavo: 39 – už, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Apsispręskime dėl komitetų. Siūloma, kad dėl visų projektų būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas turėtų būti gana greitai, t. y. kitą savaitę. (Balsai salėje) Siūloma poryt. Kitą savaitę nėra posėdžių. Taigi, poryt, ketvirtadienį, kovo 24 dieną. Komitetas padirbės ir spės. Ačiū. Pritariame ir baigiame.
Prašom. Po pateikimo – E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Turiu pasakyti, kad gerbiamieji konservatoriai, tiek ponia V. Abramikienė, tiek ponas K. Kuzminskas, teisingai, taikliai pastebėjo, kad čia ne Seimas. Bet kai nėra atstovo to ministro, tai jūs galėtumėte ketvirtadienį ir pateikti tą klausimą, o ne tiems, kurie čia tikrai niekuo dėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ponas K. Masiulis. Jūsų replika.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad baigėsi posėdžio laikas.
PIRMININKAS. Ačiū. Turime apsispręsti. Gerai. Ačiū už pastabą. Baigėsi posėdžio laikas. Apsisprendžiame: dirbame toliau ar baigiame šios dienos posėdį. Siūlymas dirbti toliau, kol baigsime darbotvarkę? Prieštaravimų nėra? Ačiū. Judame. Yra pasiūlymas baigti. Taigi du variantai. Balsuojame už – dirbame, kol baigsime darbotvarkę, kitas – baigiame šios dienos posėdį numatytu laiku. Balsuojame: už – dirbame, kol išnagrinėsime visą pateiktą darbotvarkę, prieš – baigiame šios dienos posėdį, nes baigėsi laikas, kitaip kalbant, nepratęsiame. Vyksta balsavimas. Už – dirbame toliau, kol išnagrinėsime visą darbotvarkę.
Rezultatas: 37 – už, prieš – 14. Gerbiamasis Kęstuti, demokratiškai apsispręsta. Dirbame toliau.
Matau, ponas V. Gailius yra salėje. Gal jūs pristatysite savo klausimą iš rytinės darbotvarkės?
17.25 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 183 ir 184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4077 (pateikimas)
Tai būtų 1-18 klausimas – Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 183 ir 184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4077. Pateikimas. Ponas V. Gailius ir 29 Seimo nariai. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 183 ir 184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kaip žinote, šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatos, numatančios savanorių ugniagesių socialines ir kitas garantijas. Šiuo metu įstatymo 183 straipsnis numato, jog gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose ir (ar) pratybose, atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 % Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą.
Pataisos esmė yra informacija, kuri, rengiant tvarkas, gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi rašytinės savanoriškos veiklos sutartys nėra darbo sutartys, todėl šiam sutarčių formatui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, o per daug diskrecijos trukdo rengti poįstatyminius teisės aktus, nes tiek 183 straipsnio, tiek 184 straipsnio visos kompensacijos įvardinamos kaip atlyginimas, o atlyginimas yra tokia pajamų forma, kuri apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų numatyta tvarka. Esmė ta, kad kai kurios funkcijos, atliekamos savanorių ugniagesių: atvykimas, savišvieta, mokymai, taip pat gali būti apmokestinamos. Per daug imperatyvų, o diskrecija ir Vyriausybės išvada padėtų tinkamai įgyvendinti savanorystės principą priešgaisrinėje saugoje. Ne tik skatintų, bet ir paskatintų savanorišką dalyvavimą šioje pilietinėje ir skatinamoje veikloje.
Taip pat manau, kad šios nuostatos turėtų būti taikomos ir kitiems savanorystės principams, ir prašau jūsų pritarti. Manau, kad dėl šio projekto bus reikalinga Vyriausybės išvada, nes tie imperatyvai ir aiškinimas yra svarbūs rengiant tiek Vyriausybės nutarimą, tiek ministro tvarkas, už ką, kaip mokama, kompensuojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Jūsų klausia K. Grybauskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Paprastai už savanorystę išvis neatlyginama ir nekompensuojama. Bet būtent tokiais principais labai daug žmonių dirba Lenkijoje ir Vokietijoje. Gal galite pasidalinti, kaip ten sprendžiami šie klausimai?
V. GAILIUS (LSF). Negaliu pasidalinti. Aš, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, dalyvavau svarstymo stadijoje ir organizavau daug klausymų. Šiandien matau techninę problemą, kurią Vyriausybės pagalba reikėtų išspręsti, kad nebūtų apmokestinamos tos kompensuojamos lėšos. Kaip pavyzdys – atvykimas į gaisro vietą, pasirengimas tai funkcijai atlikti, savišvieta, mokymai, apgyvendinimas. Per daug imperatyvų. O jūs turbūt savo apygardose nuolat girdite ir savivaldybėje daug klausimų, kaip šis įstatymas bus įgyvendintas. Mes turime realią padėtį, kad šiandien tokios savanorystės, kokia numatyta įstatyme, nėra ir kol kas perspektyvos tokios liūdnos.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas, taip? Ačiū. Ponas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku, kad iš tikrųjų yra daug tokių savanorystės funkcijų, kurios yra kaip ir savanoriškos, tai yra savišvieta ir visos kitos, tačiau jūs čia kalbate dėl kompensacijų, t. y. dėl to, ką įstatymas numatė, kad galima atlyginti už tai, kad vyko į gaisro vietą, pasiruošimas… Šiuo atveju vykdant kompensavimo mechanizmą nebėra socialinių garantijų. Darbinių santykių prilyginimas turi tą dalyką, kad į jį gali įeiti ir tas laikas, kuris yra skirtas atvykimui, bet išlieka visos socialinės garantijos. Šiuo atveju nueinant prie kompensacijų jis kaip ir pasikabina ore. Ar negalvojate, kad spręsdami vieną klausimą padarome neigiamą dalyką kitu atžvilgiu?
V. GAILIUS (LSF). Aš dėkoju už klausimą, kuris iš tikrųjų yra esminis. Aš kalbėjau apie tai, kad per daug imperatyvų sudėta. Pagal šiandieninę redakciją mes galėtume kompensuoti tik išlaidas, kurios susijusios su draudimu, ir kompensuotume tik tas išlaidas, kurios buvo grindžiamos… išlaidos apdraudžiant savanorius ugniagesius draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Pagal dabartinę redakciją yra kompensuojamos tos išlaidos, bet mano minėtos nekompensuojamos. Taip, aš manau, Vyriausybė turėtų atsakingai pasižiūrėti, juolab šiuo įstatymo projektu Vyriausybė bus įpareigota patvirtinti aiškias tvarkas. Gal aš per daug išplėčiau kompensacijos taikymo sritis, galbūt jas reikėtų susiaurinti, bet svarstyti šį projektą tikrai reikia. Jūsų pastaba esminė.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Galbūt bendru sutarimu galime pritarti? Bendru sutarimu be motyvų išsakymo. Prieštaravimų nėra? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prieštaravimų nėra. Siūloma svarstyti gegužės 5 dieną. Ačiū. Šis klausimas… (Balsai salėje) Ir Vyriausybės išvados? Gerai. Fiksuojame, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados.
17.33 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4038 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas. Ponas G. Klimavičius, viceministras, pristatys mums įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo“ projektą. Prašom. Pateikimas.
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo“ projektą. Susitarimas, pasirašytas 2015 m. spalio 1 d. Niujorke, yra priskirtinas prie ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Susitarimo tikslas – skatinti jaunimo nuo 18 iki 30 metų amžiaus galimybę atvykti į kito susitarimo valstybę pažintiniais tikslais, atostogauti tos valstybės teritorijoje iki 12 mėnesių, kartu suteikiant teisę studijuoti arba dirbti iki 6 mėnesių. Susitarime numatyta, kad Naujosios Zelandijos piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal darbo, atostogavimo programą, nebūtų taikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti. Analogiškas reikalavimas taikomas ir Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Naująją Zelandiją. Šalims atlikus vidaus procedūras, reikalingas susitarimui įsigalioti, šalys diplomatiniais kanalais turėtų susitarti dėl piliečių kvotų, piliečių, kurie vyks, skaičiaus. Tiek. Prašyčiau projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už operatyvų pateikimą. Jūsų paklausti niekas nenori. Taigi dėkoju, kad palaukėte.
Motyvų sakyti niekas nenori. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatyta svarstyti gegužės 12 dieną. Šis klausimas nagrinėti baigtas.
Kitas darbotvarkės klausimas. Ponas J. Olekas ar kas nors atsakingas iš ministerijos? Nėra. Kadangi nėra pateikėjo, šis klausimas ir 2-5 klausimas yra nenagrinėjami.
17.35 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3986 (pateikimas)
Ar yra R. Sinkevičius? Yra. Gerbiamasis Rimantai, gerbiamasis ministre, jau dabar prašome pristatyti Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom. Gerbiamasis R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, pristatymas būtų labai trumpas. Jo tikslas yra suderinti Aviacijos įstatymo 44 straipsnio nuostatas su atitinkamomis Žemės įstatymo nuostatomis, todėl yra keičiamos Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės, jos suvienodinamos su Žemės įstatymo nuostatomis. Reikia pakeisti tris žodžius tam, kad nekiltų teisinių kolizijų. Iš esmės jokio esminio pokyčio nėra, tiesiog siekiama išsaugoti įstatymo galią turinčių teisės aktų bazės grynumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti niekas nenori. Dėkui pranešėjui. Bendru suarimu galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 31 diena. 2-6 klausimas nagrinėti baigtas.
17.37 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3835 (pateikimas)
Kitas. Ponas V. Fiodorovas. Pone Viktorai, prašom pateikti jūsų teikiamą Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Teikiu minėtą įstatymo projektą, kuris numato privalomą bepiločių orlaivių registraciją pagal Civilinės aviacijos administracijos nustatytas taisykles.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Bendru sutarimu… (Balsai salėje) Jūs? Atsiprašau. Ponas A. Anušauskas. Prašom klausimą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš dabar tiksliai neprisimenu, bet man atrodo, kad ir jūs, ir aš maždaug vienu metu įregistravome įstatymo projektus. Čia jie iš esmės skiriasi ar ne, nes kalbama apie bepiločius?
V. FIODOROVAS (DPF). Įregistravome gal ir skirtingu laiku, bet pateikimas ėjo tą pačią dieną. Šis įstatymo projektas skiriasi nuo pirmojo įstatymo projekto tuo, kad ten tais įstatymais buvo numatyta atsakomybė už taisyklių pažeidimą, o čia kalbama apie pačių dronų, orlaivių registraciją, kad įsigyjant ar kažkokiu kitu būdu… kai mes nustatysime, dronai būtų registruojami, kad žinotume, kiek jų realiai yra ir kas jais naudojasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolega. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Taigi po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 31 dieną.
17.39 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4112 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. R. Šadžius. (Balsai salėje) Taip, taip, taip, bet aš jau kitą klausimą. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis pone viceministre. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Prašom.
A. RIMKŪNAS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu trumpai pristatyti iš karto abu klausimus, nes jie yra susiję, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taip, prašom. Ir 8b, aš to nepasakiau, bet formaliai. Prašom.
A. RIMKŪNAS. Gerai. Taigi Biudžeto sandaros įstatymo 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo ir to paties įstatymo 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų tikslas yra suderinti anksčiau minėtų įstatymų straipsnių nuostatas su Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu. Kaip žinote, nuo šių metų sausio 1 dienos savivaldybės, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 % praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (tokias savivaldybes mes vadiname mažosiomis savivaldybėmis), turi taip planuoti savo 2016 metų biudžetus, kad deficitas nebūtų didesnis negu 1,5 % arba kad asignavimai neviršytų pajamų daugiau negu 1,5 %. Taigi šioms nuostatoms įsigaliojus, šiais metais mažosios savivaldybės pirmą kartą susidūrė su praėjusių metų biudžeto nepanaudotų pajamų panaudojimo einamaisiais metais problema. Taigi papildant Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinama praėjusiais metais nepanaudotų pajamų panaudojimo einamaisiais metais tvarka, tai yra planuojant, tvirtinant ir keičiant bei vykdant savivaldybės biudžetą, jo pajamos bus koreguojamos prie einamųjų metų pajamų pridedant praėjusių metų nepanaudotų pajamų dalį.
Be to, jei savivaldybė norės panaudoti nepanaudotą pajamų dalį, visa praėjusiais metais nepanaudota pajamų dalis einamaisiais metais turės būti skirta savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus, buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną, padengti. Tuo atveju, kai trumpalaikiai įsipareigojimai viršys nepanaudotų pajamų dalį, numatomų padengti trumpalaikius įsipareigojimus suma turės būti ne mažesnė nei nepanaudota pajamų dalis. Analogiška nuostata yra siūloma ir didžiosioms savivaldybėms, kurių biudžetai viršija 0,3 praėjusių metų BVP.
Antras siūlomas įstatymo pakeitimo straipsnis – būtent 37 straipsnio 6 dalis dėl prievolės savivaldybėms teikti finansinių rodiklių prognozinę informaciją. Tokiu atveju Finansų ministerijai būtų užtikrintas savivaldybių subsektorių finansinių duomenų gavimas ir mes galėtume stebėti savivaldybių biudžetų vykdymą.
Noriu pasakyti, kad prognozinės informacijos teikimas jau vykdomas dabar. Jau 13 savivaldybių Finansų ministerijai teikia tokią prognozinę informaciją, o toks reikalavimas, be kita ko, ateina iš Europos Sąjungos 85 direktyvos.
Dėl teikiamų įstatymų projektų Seimo Teisės departamentas pastabų neturi, todėl prašau jūsų pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Ponas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau. Ačiū. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne. Ponas K. Komskis. Irgi atsisako…
K. KOMSKIS (TTF). Ne, ne, ne. Gerbiamas viceministre, iš tiesų labai sudėtingai jūs čia pristatėte, bet aš žinau vieną dalyką, kad, sakykim, šiais metais jūs išspręsite tą klausimą, bet kitais metais, kai prasidės Europos lėšos, aš matau, kad savivaldybės jau tikrai neturės skolinimosi limito. Ar apskritai nereikėtų kartu priimant šitą pataisą, priimti, kad būtų didinami visiems skolinimosi limitai, nes dabartiniu metu visas kofinansavimas reikalauja iš savivaldybių vis didesnių lėšų? Ankstesniu laikotarpiu, jūs žinote, buvo vienas finansavimas, o dabartiniu metu yra, kad ir 50 %, ir 40 % finansuoja. Iš tiesų akivaizdžiai matyti, kad savivaldybės gaus atsisakyti kai kurių projektų.
A. RIMKŪNAS. Dėkui už tikrai gerą klausimą. Žinoma, mes gerai suvokiame tą problemą ir ta problema yra sprendžiama ne tiktai mano dabar teikiamais įstatymų pakeitimo projektais, bet yra sprendžiama ir tam tikru Vyriausybės nutarimu naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tai yra mes, taikydami finansinės inžinerijos metodus, pasiūlysime savivaldybėms iš tikrųjų efektyviausiems projektams, kad savivaldybės turės iš savo lėšų padengti tiktai 5 % vykdomų projektų. Taigi bus įdiegta tokia motyvuojanti sistema, kuri skatins savivaldybes būtent efektyviai įgyvendinti projektus. Kaip žinote, savivaldybių kofinansavimo diapazonas kinta nuo 5 % iki 15 %. Taigi mes, puikiai tai suvokdami, artimiausiu metu teiksime Vyriausybės nutarimą, kur Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis tą problemą irgi spręsime. Čia yra tiktai viena dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamam viceministrui A. Rimkūnui.
Dabar motyvai už pateikimą. Yra motyvai už. Gal atsisakykime? (Balsai salėje) Trumpai. Prašau. Ponas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū viceministrui už išsamų pristatymą. Aš noriu atkreipti visų mūsų dėmesį, kad savivaldybės laukia šito projekto. Jeigu Seimas pritars, aš pirmininko prašau kuo artimiau įtraukti į svarstymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi bendru sutarimu galime nebalsuoti. Taip? (Balsai salėje) Balsuoti, taip? Aišku. Pozicija turi būti reiškiama teisingai. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas dėl dviejų įstatymų projektų – Biudžeto sandaros ir Biudžeto sandaros 21, 37 ir daugelio kitų straipsnių įstatymų projektų pateikimo. Ačiū.
Po pateikimo 50 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta. Pagrindinis komitetas ir vienu, ir kitu klausimu – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymo data – balandžio 21 diena. Ne per vėlai? (Balsai salėje) Ne per vėlai. Balandžio 21 diena. Skubai galime pritarti, taip? Ačiū. Viskas dėl šito klausimo.
17.48 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4108 (pateikimas)
Prašome į tribūną viceministrą A. Vitkauską pristatyti kitą 2-9 klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau, pone viceministre.
A. VITKAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia skubos tvarka svarstyti Seimui Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – įstatymas) vartojamas sąvokas su naujai priimto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso sąvokomis.
Trumpai pristatysiu įstatymo projekto pakeitimo esmę. Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pripažinus valstybės ir savivaldybės turtą nereikalingu, netinkamu, negalimu naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos, tai yra turtas buvo pavogtas, nelegaliai nugriautas, padegtas ir panašiai, turto vertė perkeliama į finansinį turtą – gautinas lėšas, o nepadengtų gautinų lėšų suma gali būti nurašoma tik esant prokuroro, teisėjo nutarčiai arba teismo sprendimui nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi priėmus projektą bus tarpusavyje suderintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, mano minėto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, ir įstatyme vartojamos sąvokos.
Svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka Vyriausybė pasiūlė todėl, kad Administracinių nusižengimų kodeksas turi įsigalioti 2016 m. balandžio 1 d. Taigi Vyriausybė siekia užtikrinti, kad abiejų teisės aktų įsigaliojimas sutaptų. Prieš man ateinant, iš tikro girdėjau, kad Seimas svarstė iniciatyvą atidėti Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo laiką iki spalio 1 dienos. Jeigu iš tikrųjų taip įvyko, tai mūsų tikslas ir buvo teikiant šį įstatymą, kad šitų dviejų įstatymų įsigaliojimas turėtų sutapti. Todėl svarstymas skubos tvarka, jeigu taip iš tikrųjų yra, kaip ir praranda savo aktualumą.
Gerbiamieji kolegos, prašome priimti svarstyti teikiamą įstatymo projektą Nr. XIIP-4108 ir jį svarstyti šioje sesijoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų paklausti nori K. Komskis. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų būčiau neklausęs, bet kai jūs pasakėte sugadintas arba nugriautas, tai man kyla klausimas, kaip Vilniuje (čia neseniai rašė) nugriovė pastatą ir pastatė kitą pastatą. Ar šitas įstatymas galios, ar mes turėsime dar vieną kokį priimti, kad savivaldybės vadovai vis dėlto saugotų tą turtą, kuris yra jiems patikėtas? Ačiū.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kaip aš ir minėjau, jeigu tas pastatas yra nelegaliai nugriautas, tai to pastato turto vertė atitinkamai perkeliama į finansinį turtą, į gautinas lėšas. Po to atitinkamai, jeigu yra išieškomos tos lėšos, yra padengiama ta dalis, o jeigu lieka nepadengta dalis, tai atitinkamai ta lėšų suma gali būti turtas nurašomas, bet tik esant prokuroro, teisėjo nutarčiai arba teismo sprendimui nutraukti administracinių teisės pažeidimų bylą. Čia paaiškinama.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui A. Vitkauskui už pateikimą ir atsakymus į klausimus.
A. VITKAUSKAS. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Motyvų nėra norinčių sakyti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galima pritarti. Ačiū, pritariame. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo skubos tvarką, tačiau nekartoja to siūlymo. Balandžio 14 dieną svarstymą galime numatyti? Ačiū. Galime.
17.52 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3721 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kurį pristatys ponas A. Mockus, – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti minėtą įstatymo projektą, kurio pateikimo iniciatoriai buvo Šiaulių miesto savivaldybės administracija, taip pat meras ir aš su Seimo nare V. Čmilyte-Nielsen.
Priežastys, paskatinusios įstatymo projekto pateikimą, taip pat tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo naujai redakcijai buvo panaikinta galimybė panaudos pagrindais perduoti turtą valdyti valstybės ir savivaldybės įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Toks pakeitimas sukėlė didžiules neigiamas pasekmes, nes prisidėjo prie šių specifine veikla užsiimančių įmonių finansinės būklės prastėjimo ir, jei nebus sugrąžinta panaikinta nuostata, gali įvykti bankrotas.
Įstatymo naujos redakcijos rengėjai projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, numatyta valstybės ir savivaldybės įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, Turto valdymo įstatyme iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio objekto lygiateisiškumo principus. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei.
Atsižvelgiant į tai, Turto disponavimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų dėl turto panaudos oro skrydžius ir oro uostus eksploatuojančioms įmonėms suteikimo siūloma atsisakyti, nustatant, kad sudarytos panaudos sutartys negali būti pratęstos ir galiotų iki sutarčių pabaigimo termino. Pažymima, kad šie nuogąstavimai neturi jokio realaus pagrindo, nes valstybės ir savivaldybių įmonės yra specifiniai juridiniai asmenys, kuriuos nuo kitų įmonių skiria jų paskirtis – viešųjų interesų tenkinimas. Todėl jos priskiriamos viešųjų juridinių asmenų rūšiai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį). Joms, kaip ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, Civilinio kodekso VII skyrius taikomas subsidiariai… (Balsai salėje) Neskaitysiu, gerai.
Pirmą kartą mėginau paskaityti, nes yra daug juridinio teksto. Esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiekvienas turi galimybę…
A. MOCKUS (LSDPF). Labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašau.
A. MOCKUS (LSDPF). Kadangi Šiaulių oro uostas yra vienintelis likęs nevalstybinis oro uostas, priklauso savivaldybei, praeitų metų rugpjūčio mėnesį baigėsi panaudos sutartis ir pagal 2014 metų sprendimą, kurį minėjau, ji negali būti pratęsiama. Oro uostas vykdo tą veiklą, nors dalis gerų specialistų, pamatę šitą situaciją, yra pabėgę, bet liko, kaip sakant, patriotai, kurie tiki, kad vis dėlto valstybė ir valstybės vyrai, ir mes tuo labiau suprasime, kad šis oro uostas yra reikalingas, nes tai yra susiję su regionais, su regionų plėtra, tuo labiau kad jo eksploatacija yra daug paprastesnė nei kitų civilinių oro uostų, kuriuos mes paėmėme, pavyzdžiui, Kauno, Palangos ir panašiai. Šalia yra karinis oro uostas ir dalį funkcijų, dalį išlaikymo (didžiąją dalį) prisiima karinis oro uostas.
Šiaulių oro uostas, priėmus šitą įstatymą, buvo įkritęs į duobę ir pradėjęs nuostolingai dirbti, tačiau savivaldybė pati rado savo lėšų ir palyginti labai nedaug, apie porą milijonų (litais) per kelis kartus padarė injekciją. Dabar šis oro uostas išlaiko pats save. Dabar gauname išvadas (čia yra Teisės departamento ir Europos teisės), kuriose iš esmės sakoma, kad jeigu bus pratęsta panauda, tai bus nelygios sąlygos.
Aš norėjau visų, kurie nėra įsigilinę, paklausti, kokios lygios sąlygos, kai į valstybinius oro uostus, tuos tris, kurie prijungti prie Vilniaus yra tam, kad išgelbėtų, įdedami (ir mes patys neseniai, praeitą savaitę svarstėme) virš 200 tūkst. mln. eurų iki 2020 metų, iki šiol taip pat įdedama, ir oro uostas, kuris išlaiko pats save. Pagrindinė jo sritis yra krovinių pervežimas. Jis, būdamas savivaldybės jurisdikcijoje, faktiškai vykdo daugiausiai krovinių pervežimų. Deja, susidarė tokia situacija, šiuo metu kai kurie, galintys daryti įtaką, mato konkurenciją kitiems oro uostams, ypač Kauno, pradėjo šitą oro uostą galbūt blokuoti, manydami, kad jis gali sudaryti konkurenciją valstybiniam oro uostui, konkrečiai Kauno.
Noriu pasakyti, kad tai yra visiška neteisybė, nes savivaldybės taip pat yra valstybė, ir šitas gaunamas pelnas taip pat yra valstybėje. Jis tikrai nenukonkuruos, ir nematau jokios priežasties, kad būtų dirbtinai šitas oro uostas blokuojamas. Aš suprantu ir savivaldybės administracija supranta kaip tam tikrą blokavimą.
PIRMININKAS. Ačiū už strategiškai svarbaus Lietuvai klausimo nuodugnų pristatymą.
Jūsų nori paklausti R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė, ko gero, visi būtų pasirašę šį įstatymo projektą. Žinau, kad jį parengė Šiaulių miesto savivaldybė, o ne jūs. Ir, ko gero, kai jūs jį skaitėte, tai buvo daug blogiau, negu kai pradėjote aiškinti. Kai pradėjote aiškinti, mes pradėjome suprasti, kad kažkas truputėlį keistoka. Klausiu labai tiesiai ir šviesiai. Kokią įtaką, konkrečią įtaką, šitas įstatymo projektas turės konkrečiai naudingam Šiaulių oro uosto problemų išsprendimui ir kaip tai galima paveikti ir matyti sąlytį su kitais oro uostais?
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kai pristatau klausimą ar valstybės, ar regiono, ar miesto, kuriam aš priklausau, mastu, aš visą laiką stengiuosi tas ambicijas užmiršti. Dėl to, kad tai parengiau ne aš, parengė, aišku, mano padėjėja kartu, kaip ir minėjau, su Šiaulių miesto administracija, ir tai teisybė, dėl to aš pateikiu ir V. Čmilytė, taip pat galbūt administracijos pasirinkimas. Ir jie paprašė registruoti tai. Prisijungimas, tai nėra… Prisijungimas… jūsų įžanga tokia. O šiaip, ką tai duotų: jeigu yra panauda, tai oro uostas yra naudojamas, takai faktiškai nemokamai, jeigu nusileidžia kariniai lėktuvai… taip pat dar yra tokia galimybė, kad jeigu būtų… ir savivaldybė negalėtų ir neturėtų lėšų, būtų reikiamybė pasiskolinti kokiam nors trumpam laikotarpiui arba gauti pagalbą iš valstybės, tada, turint panaudos sutartį, tai yra įmanoma.
Nuomos sutarties atveju tai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, gali žlugti oro uostas, kai galbūt jam trūko lėšų tik keletui mėnesių. Čia tik esminis skirtumas, nes turint nuomą… Sakau, jeigu tą dieną nenusileidžia karinis lėktuvas, savivaldybė turi sumokėti už visos dienos takus, tai savivaldybei nepakeliama našta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pranešėjas… Aš taip ir nesupratau, nepasakėte jūs tos įmonės, kuri dabar naudojasi. Taip ir nelabai nesupratau, kodėl mes turėtume daryti išimtį vienam ar kitam oro uostui, nes mes turime ir Panevėžio gana didelį oro uostą, ir daugiau yra oro uostų, kurie priklauso ir krašto apsaugai. Visur yra vienodos sąlygos.
Galų gale išnuomokime už vieną litą, tai mes žinosime, kad yra išnuomota. Bet kurti iškirtinai vienam oro uostui… Su visa pagarba aš galiu pasakyti, kad būtų tikrai nelabai etiška ir negalėtume tokių dalykų daryti. Taip pat aš galvoju, ką mes pateikėme Susisiekimo ministerijai. Tai teikia dabar, kad visus oro uostus koncesijos būtu kam nors atiduoti. Gal ir šiuo keliu mėginkime eiti.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū. Iš tikrųjų koncesijos galbūt ir bus kažkada galima, dabar šiuo metu negalima, nes šalia yra karininis. Ką jūs kalbate apie Panevėžį, aš nežinau, ten esmės negirdėjau, kad jie būtų nors vieną pastaruoju metu krovinį pervežę ir užsiiminėję krovinių pervežimu. Išimtinai tik Šiaulių oro uostas tuo užsiima.
Dar kartą kartoju, kadangi jūs… Tai aš su visa pagarba kartais klausimą pasiruošiu iš anksto, aš prieš tai atsakiau. Tai nuoma ir panauda skiriasi iš esmės. Todėl kad turint vieną litą, valstybė negali padėti – nei tako padėti remontuoti, nei paskolinti, nei duoti – nieko. Turint panaudą, nesant savivaldybėje tokių galimybių, laikiną paskolą arba pagalbą gali suteikti valstybė, jeigu matys, kad tai strategiškai paruošta. Tuo labiau Šiaulių oro uostas, šalia karinio, tai yra labai svarbus dalykas, tai – ne Panevėžio. Tai yra kroviniai, pateikimas, karinė amunicija ir visa kita. Tai yra iš tikrųjų svarbu ir manau, kad reikšminga. Toks oro uostas, deja, be trijų sujungtų valstybinių, Lietuvai yra vienas, o Panevėžio ir visi kiti neužsiima ta veikla, kurią aš minėjau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ponui A. Mockui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Motyvai. Motyvai už. Kiek suprantu, bendru sutarimu mes ne… Tai gal ir motyvų prieš ne, ar ponas K. Masiulis. Prašom. Prašom, jūsų teisė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, aš, tiesą sakant, neturėjau nuomonės, netgi galvojau balsuoti už, kol neišgirdau pristatymo. Kai išgirdau pristatymą, tai aiškiai supratau, kad čia yra vienos aiškios įmonės, tik pavardė nebuvo pasakyta to žmogaus ir tos įmonės, nebuvo pasakytas interesas, kuris bandomas įstumti kaip viešasis interesas. Ir nebuvo paaiškinta, kodėl taip turėtų būti, aš to nesupratau.
Tiesiog advokatavimas vienai įmonei, ir tiek. Jeigu teisybė, kiek aš supratau, tai čia yra viena įmonė, kuri veža per Šiaulius Gariūnams prekes. Ar čia ta pati įmonė, aš neturėjau galimybės paklausti, tai dabar taip klausiu. Po tokio pristatymo tikrai negalėčiau siūlyti palaikyti šito įstatymo, juo labiau kad ir K. Komskis teisingai iškėlė klausimą, kodėl mes turime daryti išimtis vienam kažkokiam asmeniui, tada darykime ir apibendrinkime visiems oro uostams, ir įstatymas turi galioti visiems vienodai. Viename oro uoste – vienokios tvarkos ir vieniems subjektams, o kituose – kitokios tvarkos, kitiems subjektams skirtos. Kažkas labai įtartinai ir nekaip kvepia.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikėjas prašo trumpos replikos. Prašom, ponas A. Mockus.
A. MOCKUS (LSDPF). Iš tikrųjų tai labai gaila, kad nepaklausėte arba nepasiaiškinote. Pavardė yra Šiaulių miesto savivaldybė. Tai yra vienintelis oro uostas, kuris priklauso miesto savivaldybei. Kroviniai yra įvairūs, pradedant veršeliais – Šiaulių oro uostas vienintelis Lietuvoje turi valstybinę veterinarijos stotį. Taip pat jokių Gariūnų prekių neįeina, vieną kartą prieš 10 metų buvo, tuo ir baigėsi. Yra specifiniai kroviniai, iš jų veršeliai ir visi kiti, kuriems reikalinga pristatymo įranga ir t. t. Savininkas yra, taip. Yra valdyba, sudaryta iš miesto tarybos ir kitų žmonių, ten visiškai nėra verslininkų.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes balsuojame. Kiek supratau, bendru sutarimu negalime sutarti. Balsuojame. Pateikimas. Pranešėjas – A. Mockus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Ponia V. Čmilytė-Nielsen dar, kaip autorė.
Ačiū. Balsavo 41. Užsiregistravo 44. Matome už – 32, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas Audito, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis tiek tai susiję su valstybės turtu, todėl reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada, siūlome ir pritariame.
Gerai, pono A. Salamakino pasiūlymas. Šis klausimas yra baigtas.
Pagrindinė darbotvarkė yra baigta. Aš dar norėčiau trumpam grįžti prie 2-8a ir 2-8b, kur mes balsavome, kad šis klausimas svarstomas balandžio 21 dieną, tačiau Vyriausybė prašo skubos tvarka, ir siūlau datą paartinti, tai būtų balandžio 7 diena. Neprieštaraujate? Būtų ketvirtadienis, dar būtų galimybė išnagrinėti. Tai balandžio 7 diena. Fiksuojame ir grįžtame prie rezervinių klausimų.
18.07 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4095 (pateikimas)
Pranešėjas pasiruošęs. Ponas A. Salamakinas ir 29 Seimo nariai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nuo praeitų metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir veikia jau metai ir trys mėnesiai. Viskas atrodo gerai, tačiau viena nuostata truputį yra per daug reglamentuojanti, t. y. įstatymas įpareigoja savivaldybes perimti infrastruktūrą, vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą, į savo jurisdikciją.
Tačiau 12 straipsnyje yra numatyta, kad turi būti įvykdyti trys kriterijai, t. y. turi būti ne mažiau kaip 50 asmenų vandens vartotojų. Antra, yra savivaldybės nuotekų tvarkymo infrastruktūra, ir trečia, gyventojai dėl geriamojo vandens negali (ar tai yra aplinkosauginiai reikalavimai, ekonominiai, ar galų gale nėra paties vandens), sakysime, naudotis … ir jie negali naudotis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymu.
Štai, jeigu tie trys įvykdomi, tada perduodama. Bet tai yra perteklinis variantas, todėl aš siūlau, kad nors vienas iš šių variantų turi atitikti, tada savivaldybė galėtų priimti. Nes dabar, jeigu visi trys atitinka, tada galima, bet jeigu nors vienas, sakysime, naudoja 49 asmenys, ir jau įstatymo leidėjas neleidžia perimti savivaldybėms į savo jurisdikciją vandens infrastruktūros objektų. Tai tiek, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Komskis, jūsų klausimas.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Išties sakykite, kiek mes turime tokio turto, kurio reikėtų priimti, kad galėtume… Dabar aš suprantu, tie kriterijai tikrai geras pasiūlymas. Bet kiek mes dar turime tokio turto, kuris?..
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia daugiausia liečia kaimiškąsias savivaldybes. Yra nedideli kaimai, kur yra 45 gyventojai ar kiek, ir mes tarsi uždėjome rubežių, kad savivaldybė negali perimti, nes visi trys kriterijai turi būti įvykdomi. Kęstuti, didžiųjų miestų tai nelies, bet mažose savivaldybėse atsiranda problemų. Tai yra kaimiškose savivaldybėse.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša. Jūsų klausimas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš labai trumpai. Man klausimas kilo, kas sugalvojo tokias nesąmones? 50. Užėjo dar vienas atsigerti, jau bus 51. Arba ten vienas numirė, tai ką, atjungti viską? Gerai, galime nediskutuoti, bendru sutarimu čia turėtų būti priimta.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Sergejau, tikrai aš čia gal prisiimčiau sau atsakomybę, nors ne aš, o Vyriausybė teikia tą įstatymą ir kartais pražiopso. Ir aš, kaip komiteto pirmininkas, pražiopsojau, kad yra tokie trys kriterijai, kurie, sutinku, truputį nelogiški. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū ponui Algimantui. Motyvų nėra norinčių išsakyti. Taigi bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas, matyt, Aplinkos apsaugos komitetas, mano siūlymas. Neprieštaraujate? Svarstymo data, pirmininke, kada jūs?.. Balandžio 7 diena greitai būtų. Balandžio 7 diena. Pritarta. Šis klausimas yra išnagrinėtas.
18.11 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Juozo Bujos peticijos“ priėmimas
Kitas darbotvarkės klausimas, rezervinis, dėl peticijų būtų. Ponas P. Čimbaras, Peticijų komisijos pirmininkas, dėl protokolinio nutarimo dėl Juozo Bujos – vienas klausimas ir dėl Romualdo Čepulio – kitas. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pristatau komisijos išvadą dėl J. Bujos peticijos. Šių metų kovo 16 dieną komisija išnagrinėjo J. Bujos peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą inicijuoti Seime Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 71 straipsnio 5 punkto pakeitimą ir vietoj žodžių „abu žuvę tėvai“ įrašyti „žuvo vienas iš tėvų“.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas nuomones ir manydama, kad vieno iš tėvų netektis 1939–1990 metų okupacijos laikotarpiu nereiškia, kad vaikas buvo beglobis – jis augo su vienu arba tėvu, arba motina. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti minėtą įstatymą taip, kaip siūlo.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu dėl J. Bujos jūsų komisijos išvada – atmesti. Atmesti. Šitas esminis dalykas. Paklausti jūsų niekas nenori. Pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
18.13 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Čepulio peticijos“ priėmimas
Kitas klausimas dėl pono R. Čepulio. Irgi išvadą, jeigu galima būtų?
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Komisija irgi išnagrinėjo. Pristatau komisijos išvadą dėl R. Čepulio peticijos. Šių metų kovo 16 dieną komisija išnagrinėjo R. Čepulio peticiją „Dėl mokesčio už bendro naudojimo patalpų ir laiptinių šildymą pagal turimą ploto panaikinimo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą panaikinti tvarką, kai mokestis už bendro naudojimo patalpų ir laiptinių šildymą yra nustatomas pagal turimą buto plotą ir šilumos kiekį, suvartojamą laiptinėms šildyti, ir apskaičiuoti pagal ant radiatorių sumontuotus šilumos daliklius bei paskirstyti pagal butų arba pagal gyventojų skaičių butuose.
Komisija išklausė Aplinkos ministerijos nuomonę ir buvo priimtas sprendimas atmesti. Komisija irgi svarstė. Buvo visokių variantų. Kai kurie Seimo nariai irgi gyvena, kur butai yra didesnio ploto, ir norėtų mokėti mažiau.
Siūlymas laiptinių šildymui suvartotą šilumos kiekį paskirstyti pagal gyventojų skaičių butuose taip pat nesuderinamas su minėtomis bendrosios dalinės nuosavybės teisinėmis nuostatomis. Be to, gyventojų skaičius butuose statistiškai neapskaitomas ir nuolat kinta. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti minėtą įstatymą taip, kaip siūlo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Motyvų yra. Motyvai prašau, P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime Peticijos komisiją. Jūs man priminkite, kada buvo pritarta piliečių peticijai? Faktiškai tai išimtys yra. (Balsai salėje) Net du kartus! Įsivaizduojate! Man atrodo, gal suteikime galimybę tą klausimą išnagrinėti, nes iš tikrųjų jis yra aktualus žmonėms. Nagrinėjimo metu mes galėtume daugiau įsigilinti į tai ir būtų tvirtesnė nuomonė. Aš vis dėlto siūlau nepritarti Peticijos komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Prašom. Replika.
P. ČIMBARAS (DPF). Galima repliką? Gerbiamasis kolega, kartais pristatant peticiją Seimas atmeta, bet kartais Seimas ir patvirtina tą peticiją ir po to yra kuriamas įstatymas. Bet kai atneši sukurtą įstatymą, Seimas atmeta. Jūs patys atmetat. Suprantat? Jūs dabar užlipote ant savo grėblio. Ir motinystės buvo, kaip atkurti vaikams… Daug yra. (Balsai salėje) Ne, dabar mes tikrai… Bet kartais jūs susipainiojat ir po to, kad komisija viską atmeta. Komisija neatmeta, komisija viską išnagrinėja ir kartais peticijas paverčia įstatymu, bet jūs atmetate.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kiek suprantu, reikės balsuoti. Bendru sutarimu mes negalime pritarti komisijos?.. Ką gi, balsuojame. Dėl komisijos išvados kas už, balsuoja už, kas kitą nuomonę – balsuoja kitaip. Kas pritaria Peticijos komisijos išvadai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Protokolinis nutarimas dėl R. Čepulio peticijos projekto. Dabar dėl šito klausimo. Ačiū. Balsavimas įvyko.
42 balsavo. Už – 37, prieš – 2, susilaikė 3. Taigi protokolinis nutarimas yra priimtas. Komisijos išvada patvirtinta.
Kitas darbotvarkės klausimas būtų… Prašau. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Povilai, noriu paaiškinti, kaip dirba Peticijų komisija. Ji pasikviečia visas reikalingas institucijas ir niekada nepriima tos peticijos žmonės, išnagrinėja tą klausimą labai atidžiai ir visos institucijos išreiškia savo nuomonę, net išklauso peticijos teikėjus ir tik tuomet priimame nuomonę. Tai šitaip yra. Negalvokite, kad mes susirenkame, numatome, pabalsuojame, ir viskas. Šito nebūna. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Su visa pagarba profesorei, aš pats dar nebūdamas Seimo nariu esu teikęs keletą kartų peticijas. Buvo kitos kadencijos Seimas. Tiesiog buvo lyg ir nepatogu, bet pasiūlymai Peticijų komisijos buvo atmetami pažeidžiant įstatymus, net šitaip buvo. Todėl visuomenei reikalingi klausimai, jei jie būtų geriau panagrinėti, kaip siūlė kolega P. Urbšys, tai tikrai nebūtų blogai, bet yra, kaip yra.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytas pastabas. K. Masiulis, prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad opozicijos siūlymai atmetami dar dažniau negu peticijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Demokratiškai išsakėme savo pozicijos. Peticijų komisijos pirmininkas girdi.
18.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4188 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas būtų 2 rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Jeigu jūs neprieštaraujate, aš pateiksiu šį projektą.
Kalbama apie Sporto ir jaunimo komisijos pirmininko rinkimą. Šiandien vyko rinkimai. Bendru sutarimu yra išrinktas ponas V. Mikalauskas, su kuo ir sveikiname. Bet dabar mes turime tą nutarimą pritaikyti ir papildyti būtent tuo straipsniu, 7 straipsniu, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Seimo narį V. Mikalauską. Po pateikimo klausimų nėra. Norinčių nėra. Bendru sutarimu pritariame.
Svarstymo stadijoje irgi pritariame. Taigi priėmimo stadijoje motyvų išsakyti norinčių nėra. Taigi balsuojame. Balsuojame dėl nutarimo dėl (Balsai salėje) komisijų pirmininkų ir papildyti 7 straipsniu… V. Mikalauską Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku. (Balsai salėje) Ir sportininkas. Matote, kaip. Tikrai vienbalsiai buvo išrinktas didžiai gerbiamas asmuo. Tikimasi, kad komisija dirbs tikrai tvarkingai.
Šio nutarimo priėmimas
Susilaikė 1, prieš – 1, už – 37. Minėtas nutarimas priimtas. (Gongas)
Sveikiname gerbiamąjį poną V. Mikalauską, linkime sėkmingo vadovavimo šitai komisijai. Tikrai labai svarbi komisija, kuruojanti jaunimo ir sporto reikalus. Ačiū.
Kitas būtų Seimo narių pareiškimai.
18.20 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš registraciją dar informacija dėl Balsų skaičiavimo grupės. Aš trumpai informuosiu jus, kas įeina į skaičiavimo grupę: ponia V. M. Čigriejienė, ponia V. Filipovičienė, ponas Z. Jedinskis, ponas E. Jonyla, ponas V. Kamblevičius, ponia D. Teišerskytė, ponas J. Varkala. Visi Seimo nariai, atstovaujantys frakcijoms.
Ačiū už dėmesį, jūsų racionalų darbą, mes pusantros valandos… Dabar 17.20 val. buvo numatyta 18… Vyksta registracija. Jau vyksta, būkime budrūs… Likvidavome pusantros valandos atsilikimą.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Ačiū už bendradarbiavimą. Gero vakaro. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Viso gero visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.