Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 341
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame gruodžio 23 dienos, šeštadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu informuoti, kad yra gautas Prezidento veto dėl Medžioklės įstatymo. Taigi informuoju Seimą, kad toks veto yra gautas.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 23 d. (šeštadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame darbotvarkės 1 klausimą – darbotvarkės tvirtinimą. A. Vyšniauskas norėtų pasisakyti dėl darbotvarkės.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF*). Dėl Medžioklės įstatymo. Šiandien yra du lydimieji: Laukinės gyvūnijos ir Saugomų teritorijų, rodos. Nelabai galėtume svarstyti. Tai prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės ir kartu su veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip, apsispręsime. Daugiau pasiūlymų nematau. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1-11.1 ir 1-11.2 klausimų, tai yra Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, jie yra lydimieji, išbraukimui iš darbotvarkės? Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dėkoju. Dabar keli kiti pastebėjimai. Darbotvarkės 1-16 klausimas nėra įrašytas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę, tai yra Kredito unijų įstatymas, 1-17 klausimas – Augalų apsaugos įstatymas – taip pat nėra įrašytas į Seimo sesijos darbų programą ir 1-19 klausimas taip pat nėra įrašytas į darbų programą. Ar galime pritarti jų svarstymui šiandieną? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Daugiau pasiūlymų nematau. Taigi ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei, kuri šiek tiek sutrumpėja? Balsuojame. Sekundėlę. J. Jarutis dėl darbotvarkės? Taip, dėl darbotvarkės. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Atsiprašau, Pirmininke. Mes dėl Andriaus pasiūlymo. Lyg ir buvo siūlymas balsuoti, bendro sutarimo neišgirdome.
PIRMININKĖ. Aš neišgirdau reikalavimo balsuoti, bet, kolegos, atkreipiu…
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš girdžiu iš kolegų, kad… Jeigu galima, paleiskite.
PIRMININKĖ. Taip, bet aš atkreipiu dėmesį, kad susiję su Medžioklės įstatymu, jis buvo vetuotas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, tai suprantame. Gal Prezidentas atsiims iki to, ką čia žinote.
PIRMININKĖ. Atsiimti veto neišeina. Kolegos, mes patys save įvarysime į neįmanomą situaciją. Tai aš prašau – galbūt vis dėlto atsisakysite to siūlymo? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Tada balsuojame dėl A. Vyšniausko siūlymo.
Kas pritariate lydimųjų 1-11.1 ir 1-11.2 klausimų išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 95: už – 61, prieš – 13, susilaikė 21. Klausimai yra išbraukti.
Taigi dėl visos darbotvarkės. Pabalsuokime dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip…
Balsavo 101: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 19. Darbotvarkei pritarta.
10.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(3). Priėmimo stadija. Matau, A. Vyšniauskas prie šoninio mikrofono. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Pertrauka bendru sutarimu.
10.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034(2). Šį įstatymo pakeitimą sudaro aštuoni straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime balsuoti dėl 1-3.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-3034.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 85, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3034) priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – lydimasis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai sudaro. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate 1-3.2 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 85, prieš – 1, susilaikė. 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3035) priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 8 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020. Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Už kalbės gerbiamas A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, motyvai už dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo.
A. VINKUS (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiami kolegos, iki paskutinės priėmimo stadijos atėjęs Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nekelia abejonių. Pirmiausia, mano galva, nekyla abejonių, kad konkretaus žmogaus priesaikoje, kurią sudaro trijų eilučių tekstas (kam nepriimtini priesaikos žodžiai „tepadeda man Dievas“, tekstas dar sutrumpėja), negali būti jokių abstrakčių sąvokų. Antra vertus, jei prisiekiame ne Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o abstrakčiai Konstitucijai, atsiranda galimybė įvairiai interpretuoti, ką parodė ir savivaldos rinkimai.
Jei kas laikosi pozicijos, kad galiojančiame įstatyme priesaikos žodžių, kalbant apie Konstituciją, papildymas žodžiais „Lietuvos Respublikos“ yra perteklinis, tai išvesčiau paralelę su garsaus prancūzų filosofo, fiziko, matematiko B. Paskalio mintimis apie tikėjimą Dievu: jei Dievo nėra, neprarasite nieko juo tikėdami, tačiau jei Dievas yra, prarasite viską juo netikėdami. Taigi dėl Konstitucijos pavadinimo papildymo ir sukonkretinimo neprarasime nieko, o palikdami, kaip yra dabar, galime vėl sulaukti įvairių interpretacijų. Atsižvelgdamas į tai, ką pakomentavau, kviečiu visus projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Vietos savivaldos įstatymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 96, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIVP-3020) priimtas. (Gongas)
S. Tumėnas norėtų replikuoti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau padėkoti visiems mieliems Seimo nariams, kad pritarėte mano šiai pataisai, ir džiaugiuosi, kad į priesaiką grįžo žodžiai „Lietuvos Respublika“. Ir atsiprašau visų savivaldybių merų, tokių kaip Š. Vaitkus ir kitų, savivaldybių tarybų narių, kuriems teko priesaiką kartoti. Deja, taip atsitiko, nepavyko sužinoti, kieno buvo toks noras, kad tie žodžiai būtų išbraukti, bet ačiū, kad jie sugrįžo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien, tradiciškai tęsiant labai gražią tradiciją, Seime paskutinę rudens sesijos dieną svečiuojasi skautų atstovai, jie atnešė Betliejaus ugnelę. Labai norėčiau pakviesti juos į tribūną.
SKAUTĖ. Labas rytas, Seimo nariai. Šiandien, kaip jau turbūt matote ir žinote, atnešėme jums Betliejaus taikos ugnį. Simboliška, kad ši ugnis nuo Betliejaus keliauja būtent advento laikotarpiu. Tai susikaupimo, rimties, dvasinio išsivalymo metas, ši ugnis tai ir simbolizuoja. Jinai amžinai dega Betliejuje. Kiekvienais metais iš Austrijos skautų organizacijos yra išrenkamas skautas, jis nuvyksta į Betliejų, tą ugnelę paima ir taip iš skautų rankų į rankas, iš rankų į rankas iki Lenkijos skautų, Lenkijos pasienyje į mūsų rankas ir tada jau iš mūsų rankų keliauja į įvairias valstybei svarbias vietas, institucijas, ministerijas, įvairius globos namus, senelių namus ir sveikatos institutus. Kartu ją atnešėme ir jums linkėdami tos šviesos, taikos, vilties, susikaupimo jūsų širdims ir namams. (Plojimai)
SKAUTAS. Šios ugnelės tikslas yra kuo plačiau pasklisti, ją paskleisti. Tuo kiekvienais metais užsiima skautai. Esmė yra pasiekti kuo daugiau bendruomenių pradedant mokyklomis, darželiais, baigiant valstybinėmis institucijomis, šiuo atveju Seimu. Dar kartą tiktai noriu palinkėti linksmų, ramių artėjančių švenčių, taikos, susikaupimo, vilties. Dėkui. (Plojimai)
Lietuvos skautų atstovai perduoda Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Betliejaus taikos ugnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po tokių gražių palinkėjimų galime tęsti savo darbus.
10.14 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 8 straipsnio keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247(2). Taip pat yra priėmimo stadija. Šį projektą sudaro tik vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3247) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680(3). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro penki straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Tik Teisės departamentas teikia techninio pobūdžio pastabą ir nurodo, kad „projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta švietimo ir mokslo ministro pareigybė turi būti tikslinama į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę“. Manau, tam galime visi bendru sutarimu pritarti, tokiam patikslinimui. Galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių kalbėti nėra. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-6 klausimo – projekto Nr. XIVP-2680.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 97, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2680) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3284(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3284(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašė kalbėti L. Slušnys. Kalba už.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iki šiol garinimas ir įvairios elektroninės cigaretės išties buvo talpyklės, galėjo pardavinėti bet kas. Nelabai galėjome sugaudyti, ypač tarp vaikų, kaip jie dalijasi vieni su kitais. Pagaliau šituo įstatymu bus sureguliuotos ir elektroninių cigarečių pardavimo taisyklės – jų, kaip ir neapdoroto tabako, jau negalės pardavinėti vaikai. Suaugusiesiems taip pat labai aiškiai užkardoma nelegali veikla. Nepaisant to, kad iš tiesų bus nelengva pakeisti tam tikras esamas nusistovėjusias tradicijas, bet kaip valstybė mes aiškiai pasakome, kam nepritariame, ir todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl projekto Nr. XIVP-3284.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3284) priimtas. (Gongas)
D. Kepenis dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Balsavau už. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl protokolo įskaitysime balsą už.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Gintarui Valinčiui laikinai eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIVP-3429 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Gintarui Valinčiui laikinai eiti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas“ projektas Nr. XIVP-3429. Diskutuoti užsirašė vienas Seimo narys. Kviečiu į tribūną V. Semešką.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai asmeniškai neturiu nieko prieš Lietuvos mokslo tarybos pirmininką gerbiamą G. Valinčių priešingai, girdėjau, kad žmogus mėgsta keliauti, o man tai taip pat labai patinka.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų. Taigi, šiandien nutarimu siūloma pavesti Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui G. Valinčiui laikinai eiti šias pareigas, iki bus paskirtas naujas akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.
Kolegos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnis sako, kad kontrolieriaus pareigos, pabrėžiu, kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis valstybės ir savivaldybių institucijų pareigomis, taip pat su darbu kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose. Kolegos, neįsivaizduoju, kaip visa tai suderinama? Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose aiškiai parašyta, kad būtent Lietuvos mokslo taryba organizuoja akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atranką ir teikia Seimui tvirtinti. Šių metų rugsėjo 27 dieną gerbiamas G. Valinčius pasirašė įsakymą „Dėl Kandidato į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dar daugiau, šių metų spalio 6 dieną skelbtas konkursas į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas buvo nesėkmingas. Vėlgi klausimas, kas čia vyksta? Kandidatas minėjo, kad aukojasi, tačiau kyla klausimas, kam reikalinga ir galbūt naudinga tokia auka? Ar ši auka susijusi su Lietuvos mokslo tarybos negebėjimu, galbūt nenoru tinkamai organizuoti konkursus? Kyla klausimų dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko G. Valinčiaus skyrimo laikinai vykdyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Būtent LMT ir atsakinga, turėjo tinkamai organizuoti konkursą ir teikti Seimui kontrolieriaus kandidatūrą. Tačiau konkursas buvo nesėkmingas. Dabar pats pirmininkas skiriamas laikinu vadovu. Neabejotina, galimas ir interesų konfliktas. O pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą visa tai net nėra suderinama.
Kolegos, nelabai suprantu, koks čia ėjimas, kai LMT pirmininkas tampa ir akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi. Tad tikrai negalėsiu balsuoti už. Tai beprecedentis atvejis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Atkreipiu kolegų dėmesį, kad yra viena gana techninio pobūdžio pastaba dėl 2 straipsnio. Teisės departamentas pataisė ir siūlo nustatyti, kad nutarimas įsigalioja sausio 24 dieną, o ne 23 dieną, kaip buvo nustatyta iš pradžių. Ar galime šiam pakeitimui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Dabar priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje dėl motyvų V. Semeška dar kartą nori kalbėti. Atsiprašau, dar pastraipsniui. Yra du straipsniai. Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Ar 2 straipsniui, kaip minėjau, pakoreguotam pagal vieną pastabą (jai pritarėme bendru sutarimu), galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų A. Žukauskas kalba už.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti už šitą nutarimą, nes prieš tai išdėstyti argumentai yra labai sunkiai suprantami. Mes skiriame ne kontrolierių, o tik pavaduojantį asmenį. Ir iki šiol turėjome praktiką, kai įvairūs Seimo kontrolieriai pavaduodavo vienas kitą. To nedraudė jokie įstatymai, tai sėkmingai buvo daroma, viena vertus.
Kita vertus, dėl Mokslo tarybos vaidmens. Taip, Mokslo taryba teikia kandidatą. Ne dėl jos kaltės buvo tik vienas kandidatas. Veikla buvo organizuota tinkamai, tiesiog komisija balsavo slaptai ir tas kandidatas negavo reikiamo įvertinimo. Kalbame viso labo apie 2 mėnesius, per juos, tikiuosi, įvyks tas konkursas ir mes gausime pateikimą. Aš nematau čia jokio konflikto. Atvirkščiai, jeigu Mokslo taryba nepateikia kandidato, labai natūralu, tegul pirmininkas dabar ir pavaduoja, taip sakant. Bet čia nėra jokio interesų konflikto.
Kviečiu balsuoti už. Mes turime išspręsti tą problemą, antraip šita institucija, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, iki pavasario liks be vadovo, net nebus kaip išmokėti atlyginimų darbuotojams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kolegos, dar galimas sprendimas, jeigu Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas atsistatydintų iš savo einamų pareigų, nes pavaduoti vienam kitą kontrolierių yra du skirtingi dalykai. Tai yra teisinis nihilizmas, kas čia yra daroma. Bet yra dar įdomesnių dalykų, nes yra vienas ir teisminis procesas dėl akademinės etikos pažeidimų biomedicinos srityje ir tas teisminis procesas nėra baigtas.
Atkreipčiau dėmesį, kad nieko nėra pastovesnio už laikinumą. Tikrai labai daug kelia abejonių šis apskritai beprecedentis įvykis. Manyčiau, jeigu jau labai norima aukotis ir gelbėti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institutą ir išmokėti atlyginimus, tai vienintelis kelias – tiesiog Mokslo tarybos pirmininkui suspenduoti dabar einamas pareigas arba jų atsisakyti. Tikrai negalėsiu palaikyti šio sprendimo, nes tai yra neįtikėtina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad čia nereikėtų ieškoti visokių tokių įdomių teorijų, tiesiog vadovas pasiryžo ne iš gero gyvenimo, ne iš neturėjimo ką veikti, o taip atsitiko netikėtai, nes buvusi vadovė pasitraukė iš šių pareigų ir nespėjo, nebuvo spėta suorganizuoti. Manyčiau, čia yra didžiausias minusas, kad nebuvo numatyta, kad taip gali atsitikti, viskas buvo skubos tvarka jau tada daroma ir atsirado tiktai vienas kandidatas. Čia tie 2 mėnesiai, tikėkimės, kad per 2 mėnesius bus išrinktas naujas vadovas. Kviečiu pritarti, nes čia yra šiuo metu, ko gero, geriausias variantas toks – ši pirmininko, sakyčiau, auka ir pasiaukojimas eiti tas pareigas iki naujų rinkimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tai visų pirma kadenciją baigė kontrolierė ir iš tiesų neįvyko konkursas. Teisės departamentas neturi jokių pastabų. Aš manau, kad turime balsuoti už. Noriu padėkoti Mokslo tarybos pirmininkui G. Valinčiui, kad jis laikinai sutiko eiti šias pareigas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Labai gražu žiūrėti, kai akademiniai žmonės pasisako už. Vadinasi, supranta tos pareigybės prasmę ir reikalingumą. To mes ir tikimės iš to garbingo žmogaus, kuris pasiryžo eiti šias pareigas. Labai gaila ir apgailėtina girdėti Seime, kai iš tribūnos yra sakoma: aš girdėjau, kad mėgsta važinėti. Aš norėčiau, kad Seime būtų sprendžiama ne pagal tai, ką, kokį gandą girdėjo kas nors, bet pagal tai, kokia yra žmogaus kompetencija ir kokį darbą jis turi atlikti, ir ar geba, ar negeba. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, nors rašosi kalbėti už ir daugiau Seimo narių. Tai, gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami priėmimo stadijos metu. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Darbotvarkės 1-9 klausimo kol kas nesvarstysime, nes yra numatytas konkretus slapto balsavimo laikas, jis prasidės 10 val. 45 min. ir tęsis 15 minučių.
10.29 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi turėtume apsispręsti dėl 1-10 klausimo – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2023, dėl jo tiktai atidėtas balsavimas iš praeito posėdžio. Taigi balsuokime: kas pritariate Labdaros ir paramos įstatymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 84, prieš – 2, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2023) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 papildymo 83 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2601(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1083 ir 1084 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2603(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 papildymo 83 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2601(2). Svarstymo stadija. Ir lydimasis, taip. T. Tomilinas pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (DFVL). Atsiprašau, noriu ją atsiversti, bet man biškį neišeina. Radau, viskas gerai. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projekto. Gruodžio 15 dieną komitetas svarstė ir pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Buvo keletas Seimo narių pasiūlymų, juos norėčiau pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, svarstome. Yra gauta viena K. Adomaičio pataisa. Gerbiamas Kasparai, pristatykite ją.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Pataisa susijusi su tuo, kad masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose, kuriuose, iš tiesų net ir aplinkos apsaugos ataskaitoje yra indikuojama, yra randama labai daug šiukšlių Lietuvoje, tose vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai – maisto tara, gėrimų tara galėtų būti suteikiami tik jeigu jiems taikomas užstatas, tai yra jeigu jie po to surenkami ir surūšiuojami. Komitetas pritarė iš dalies ir aš su visais pataisymais sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal ir mes galime bendru sutarimu pritarti tam pritarimui iš dalies, jis Seimo nariui tinka? T. Tomilinas komiteto vardu norėtų dar kažką pakomentuoti.
T. TOMILINAS (DFVL). Jeigu leisite, kolegos. Taip, iš tiesų pritarta iš dalies ir suformuluotas komiteto pasiūlymas, tačiau registruojant išvados projektą įsivėlė klaida. Čia jūsų suvestinėje dalyje yra žodžiai „išskyrus nurodytus šio įstatymo 4 dalyje“ paryškinti ir įdėta papildoma sakinio dalis, kuri atitinka Kasparo pasiūlymą. Jums leidus, mes ją tiesiog integruosime į tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi daugiau pasiūlymų nėra gauta. Diskusijoje niekas nedalyvauja. Dėl motyvų po svarstymo užsirašė K. Adomaitis – motyvai už.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, šiuo sprendimu mes įgyvendiname Europos direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo, jų vartojimo mažinimo. Šioje srityje atsiliekame. Šis pasiūlymas buvo pateiktas dar pavasario sesijoje, gauta teigiama Vyriausybės išvada, projektas šiek tiek pakoreguotas. Manau, kad einama teisinga linkme – bus reikalaujama iš kavinių ir viešojo maitinimo įstaigų valgant vietoje visuomet pateikti daugkartinę alternatyvą, ar tai būtų stalo indai, ar koks kitoks sprendimas. Bet iš tiesų įgyvendiname tuos sprendimus, kuriuos turėjome padaryti jau seniai.
Labai kviečiu pritarti po svarstymo šiam projektui. Tuomet turėsime kreiptis, suderinti, notifikuoti Europos Sąjungai prieš galutinai priimdami sprendimus. Tad kviečiu palaikyti sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-2601 ir lydimojo – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir lydimojo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 90: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
10.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar suėjo pusė valandos, taigi grįžtame į pačią posėdžio darbotvarkės pradžią ir galime priimti sprendimą dėl atidėto balsavimo dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-2937. Mums liko balsavimas. Taigi balsuokime. Kas pritariate vizijos „Lietuva 2050“ patvirtinimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 15. Seimo nutarimas dėl Valstybės pažangos strategijos priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3279(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-3279(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę gerbiamą I. Haase į tribūną, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3279. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš… susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo dėl 1-13 klausimo taip pat niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3279.
Balsavo 89: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3141. Pranešėjas – J. Sabatauskas, tačiau Juliaus nematau salėje. Nežinau, ar galėtų kažkas kitas iš pasirašiusio 41 Seimo nario pristatyti tą klausimą? Atkreipiu dėmesį, kad tokia… Dabar galiu kviesti M. Ošmianskienę, kad ji pristatytų savo… Taigi šiuo metu 1-14 klausimą praleidžiame.
10.38 val.
Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3142 (pateikimas)
Pradėkime svarstyti 1-15 klausimą – Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3142. Pranešėja – M. Ošmianskienė. Šis projektas pasirašytas 37 Seimo narių. Matyt, atkreiptinas dėmesys, kad abu projektai yra identiški, skiriasi tik jų pranešėjai ir, matyt, kažkiek skiriasi tie Seimo nariai, kurie yra pasirašę.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, nors įstatymo projektas ir naujas, bet iš tiesų senas – jau trejus metus mes su juo dirbame, tačiau dėl procedūrinių dalykų ir dėl įvykusių pokyčių žmonių su negalia politikoje projektą tenka teikti iš naujo. Kalbama apie Konstitucijos pataisą, kuria siūloma invalidumo sąvoką keisti negalios terminu, kaip dabar yra priimta ir bendrai sutarta visų ekspertų, pradedant nuo lietuvių kalbos ekspertų, nuo konstitucinės teisės žinovų, nuo žmogaus teisių gynėjų.
Tikrai nenoriu šiandien labai ilgai gaišinti. Pats tikslas tikrai yra… Na, nėra tai tiesiog terminijos atnaujinimas. Stimulas ir pokyčiai ateina iš žmogaus orumo ir teisių apsaugos. Niekam nemalonu būti vadinamam invalidu. Tikrai šiandien reikia vartoti žodį „negalia“, „žmogus su negalia“, „asmuo su negalia“, iškeliant žmogų į priekį, o „invalidumą“ palikime praeičiai. Tas žodis jau ir žodyne pažymėtas kaip nevartotinas. Jį kartais kai kas pavartoja nebent norėdamas įžeisti. Labai kviečiu palaikyti šį projektą, kad spėtume dar šioje kadencijoje jį priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ačiū jums už kantrybę ir kad nuosekliai norite pasiekti tai, ko siekiate. Na, visiems mums yra aišku, kad „invalidas“ yra kažkoks nesusipratimas, kaip jūs sakėte, tai yra praeitis. Tą visi lyg ir suprantame, bet kai reikia kai kuriuose įstatymuose pakeisti, tai nuo nulio pradedame apie tai diskutuoti. Tokiems kolegoms, manyčiau, reikia paskaityti profesoriaus J. Ruškaus straipsnius apie tuos dalykus ir bus aišku.
Gerbiama pranešėja, bet ar nereikia vis dėlto dar kartą pirma revizuoti ir patikrinti, kad įstatymuose neliktų tokių žodžių, kurių dabar yra, pavyzdžiui, „karo invalidas“. „Karo invalidas“ – niekas nepakeitęs to žodžio. Tokių dalykų įstatymuose dar yra nemažai. Ar prieš tai nereikėtų tokią reviziją ten dar padaryti?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Labai ačiū ir ačiū už jūsų palaikymą viso proceso metu. Tikrai žinau, kad esate įsitraukęs ir jums šis klausimas taip pat rūpi. Aš manyčiau, kad Konstitucija yra mūsų pagrindas ir nuo ten reikėtų daryti pirmąjį pokytį, o įstatymuose, be abejo, reikia irgi keisti. Deja, aš irgi matau dar užsilikusių ir sveikatos sistemos įstatymuose, ir, kaip paminėjote, „karo invalidas“. Tai to darbo yra ir visus kviečiu komitetuose svarstant, progai esant, tikrai teikti siūlymus ir keisti „invalidus“ negalios terminais. Visi mes palaikysime ir džiaugsimės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė klausti. Ačiū pranešėjai. Dėl motyvų po pateikimo užsirašė už kalbėti V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį ir labai atsiprašau, kad anksčiau apie tai niekada nepagalvojau ir nekalbėjau, bet Konstitucijos 52 straipsnyje skelbiama: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir (dabar po pakeitimo būtų) negalios pensiją.“ Mes į Konstituciją esame įrašę ir kitą diskriminacinį žodį, tai yra „senatvė“. Tai yra senilizmas, tai yra žmonių rūšiavimas pagal amžių. Aš, kaip suinteresuotas asmuo, galvoju apie tai, kad ateityje visi taps suinteresuotais asmenimis, tai yra gaus senatvės pensiją arba pažymėjimą su įrašytu žodžiu „senatvės“.
Tai siūlyčiau galvoti plačiau. Šį punktą ateityje mes galėtume išplėsti iki to, kad taip pat žmogaus orumas nebūtų pažeidžiamas, kaip čia teisingai Monikos ir buvo pasakyta, kad tai žeidžia žmogaus orumą. Žeidžia žmogaus orumą ir kitas, todėl galėtų tas punktas tiesiog likti: piliečių teisė gauti pensijas, nes pensijų įvardinama dar yra ir daugiau, tai yra ir valstybinė pensija, tai yra ir dar kokių nors netekčių pensijos, ir jos visos nėra įrašytos į Konstituciją. Todėl pensijų rūšių įrašyti į Konstituciją visiškai nebūtina. Ir tų žodžių Konstitucijoje, keičiant ją, būtų galima abiejų, abiejų žodžių, žeidžiančių orumą, atsisakyti. Siūlau palaikyti šioje stadijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3141.
Balsavo 96: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Siūlomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar yra lygiai 10 val. 45 min., tai yra tas laikas, kai prasideda slaptas balsavimas. 11 valandą grįžtame į salę. Tada bus darbotvarkės 1-14 klausimo pateikimas. Pateiks J. Sabatauskas, jis, matau, jau yra salėje. (Balsai salėje) Balsų skaičiavimo komisija ta pati. Slapto balsavimo biuletenis standartinis.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėkoju. Įvyko slaptas balsavimas dėl 1-9 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projekto Nr. XIVP-3401(2). Mes paskelbsime rezultatus, kai tik bus suskaičiuoti slapto balsavimo rezultatai.
11.02 val.
Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3141 (pateikimas)
O dabar grįžtame į posėdį ir norėčiau pakviesti gerbiamą J. Sabatauską, kad pristatytų darbotvarkės 1-14 klausimą – Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3141. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, už metų bus jau 20 metų, kai liepos 1 dieną įsigaliojo atnaujintas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Sąvokų „invalidas“ ar „invalidumas“, vartojamų Konstitucijos 52 straipsnyje, neliko ir mūsų teisinėje sistemoje faktiškai jos neegzistuoja. Konstitucija, aišku, kaip aukščiausia teisė nubrėžia gaires visai sistemai, visa teisės sistema kuriama ir prižiūrima Konstitucinio Teismo. Nors Konstitucinis Teismas 2006 metais net dviejuose kovo mėnesio nutarimuose pažymėjo, kad Konstitucija turi būti stabilus teisės aktas, tačiau Konstitucijai vis dėlto turi būti svarbu ne tik tas stabilumas, teisinis ir visuomenės stabilumas, bet ir pažangos garantija. Todėl siekiant tai užtikrinti siūloma pataisa, kur 52 straipsnyje parašyta „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas“, vietoj žodžio „invalidumo“ siūloma keisti į žodį „negalios“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3141.
Balsavo 81: už – 81, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, nėra prieštaraujančių, pritarta.
11.05 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 12, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3413 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-16 klausimas – Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3413. Pateikimo stadija. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu? Pertrauka iki kito posėdžio, kuris, tikėtina, bus labai negreitai.
11.06 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2, 7, 20, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42, 61, 62, 71, 72, 161, 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3248 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3248. Pranešėjas – K. Navickas. Kviečiu į tribūną.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nelegalūs augalų apsaugos produktai yra pirmiausia grėsmė mums patiems, žmonėms, per… Nežinodami, kas yra naudojama, ne iš blogos valios…. Gali būti taip, kad pavojingos medžiagos taip pat gali papulti ir ant mūsų vaišių stalo. Tai iš tikrųjų yra tikrai nemažas dalykas, jau nekalbant apie poveikį gamtai, poveikį patiems ūkininkams ir valstybės biudžetui.
Įstatymo projektu yra siūloma keli dalykai. Pirmiausia, tiksliai apibrėžti ir susiaurinti interpretacijas, kas yra falsifikuoti augalų apsaugos produktai, nurodant atitinkamus žymėjimus ir panašiai. Kitas dalykas yra įgalinti ir padėti mūsų atsakingoms institucijoms, pirmiausia – Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, Augalininkystės tarnybai sulaikyti ir tinkamai sunaikinti nelegalius augalų apsaugos produktus. Turėjome atvejų dar šiais metais, kai, policijai nustačius prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais, buvo surašyti protokolai, tačiau pats importuotojas nurodė savo vidiniuose dokumentuose, kad išvežė į savo kitą dukterinės įmonės sandėlį. Taip teisingumas nebuvo įvykdytas iki galo.
Taip pat yra apibrėžiama sankcijos dėl nelegalių augalų apsaugos importuotojams ir panašiai. Mes taip pat pasidarėme savo vidinius tyrimus ir matome, kad tikrai reikia šituos įgalinti, suteikti produktus, atsiprašau, įrankius mūsų institucijoms. Kadangi vėlgi visas kompleksas priemonių yra numatyta, aš manau, kad yra labai svarbu tarp sesijų kokybiškai sudėlioti ar papildyti, jeigu kokių nors akcentų atsirastų ir šitame įstatyme, ir jau pavasario sesijoje neatidėliojant būtų gerai, būtų siekiama, kad jis būtų patvirtintas. Kaip sakiau, nelegalūs augalų apsaugos produktai mūsų rinkose yra grėsmė pirmiausiai mums patiems. Tai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs čia pristatėte taip, sakykime, neišsamiai: augalų apsaugos produktai. Jūs turite omenyje produktus, kuriuos naudoja kitos Europos Sąjungos valstybės ar tik Lietuva? O pačių apsaugos produktų naudojamas kiekis ar atitinka normas? Turbūt ne mažesnė blogybė yra būtent naudojami kiekiai, kaip Lietuvoje tų augalų apsaugos produktų kiekiai šiandieną yra reglamentuoti, ar tie kiekiai yra stebimi, kontroliuojami. Ūkininkai, norėdami pagerinti savo derliaus rezultatus, dažnai naudoja didesnius kiekius, galbūt sukeliančius tam tikrą pavojų žmonių sveikatai. Kaip yra kontroliuojami tie kiekiai? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Augalų apsaugos produktų naudojimas… pirmiausia reikia išsklaidyti mitą, kad augalų apsaugos produktai yra naudojami be saiko. Jie yra brangūs. Kiekvienas racionalus ūkininkas tikrai skaičiuoja. Kontrolė vyksta per integruotą augalų kontrolės sistemą. Panaudojus augalų apsaugos priemones, privaloma deklaruoti, tam yra elektroninė sistema.
Kitas dalykas, jinai yra plečiama. Automatiškai yra informuojami bitininkai, jeigu tam tikru atstumu bus naudojamos augalų apsaugos priemonės. Čia nėra tokia didelė problema. Aš dar kartą sakau, didžiausia problema yra nelegalūs produktai. Niekas, net pats naudotojas, ūkininkas, negali žinoti, kas įeina į to produkto sudėtį. Turėjome atvejų, kai pačiam ūkininkui nurudo laukai. Kitas dalykas, kaip sakau, jeigu naudojamos uždraustos medžiagos falsifikuotuose produktuose, niekas neapsaugos, kad šitas produktas nepatektų ant mūsų stalo, į mūsų maistą. Čia yra didžiausia problema.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų turbūt ir jūs, ir aš ne vieną kartą girdėjome, kaip ūkininkai skundžiasi dėl veikliosios medžiagos buvimo augalų apsaugos produktuose. Anksčiau tą patį produktą naudojo, jo veikimas buvo žymiai geresnis, dabar naudojant reikia žymiai didesnio kiekio ir panašiai. Prašau pasakyti, kaip šitas įstatymo projektas apsaugos ūkininkus? Atsakydamas kolegai jūs paminėjote, kad ūkininkai tikrai nežino, tos sudėties negali patikrinti. Kaip šitas įstatymas padės visų pirma ūkininkams aiškiau suprasti, kad tikrai naudoja būtent tą produktą, nurodytą etiketėje? Žinoma, dėl tų falsifikuotų įvežimo pritariu, bet tikrai ne ūkininkai tą daro, ne patys ūkininkai įveža, na, gal vienas kitas, nežinau, bet iš esmės perka registruotus, licencijuotus iš atitinkamų firmų. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juozai, už klausimą. Aš neminėjau apie ūkininkų įvežimą, net minties tokios neturėjau. Nežinau, kodėl jūs komentuojate, kad ūkininkai gali įvežti nelegalias ar falsifikuotas augalų apsaugos priemones. Atsakysiu į jūsų klausimą, nuo ko jūs pradėjote, kaip apsaugoti. Tai ir yra apsaugojimas, kad, naudojant legalius augalų apsaugos produktus, jų sudėtis turi atitikti tai, kas parašyta etiketėje. Falsifikuotuose, išpilstytuose į neva originalias pakuotes ar kitokius dalykus, šito dalyko garantuoti negali. Įstatymas ir numato nelegalių, falsifikuotų produktų patekimo į mūsų rinką užkardymą, kad nebūtų naudojamos, kaip sakiau, panaudotos pakuotės, kad nebūtų apgaudinėjamas ir pats ūkininkas, naudotojas, tikrai turi būti sumažinta rizika.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Ministre, toks klausimas, iš tikrųjų jūs čia iškeliate problemą. Taip, ir man teko matyti nurudusius ūkininkų laukus. Bet turbūt iš dalies yra ir jų pačių atsakomybė, nes kitais atvejais turbūt yra institucijų, kurios dėl vieno ar kito produkto, vadinkime, blogo veikimo galėtų imtis tyrimo. Jeigu jau keliamas toks klausimas, galbūt ministerija atliko tyrimą, turi duomenų, kiek Lietuvoje yra tokių nelegalių produktų, kokia tai yra rinka, ar tai yra Lietuvoje išpilstomi ir falsifikuojami produktai, ar tai yra užsienio šalyse gaminami, falsifikuojami, išpilstomi ir kažkokiais būdais atvežami į Lietuvą? Apie kokius kiekius, apie kokį mastą ir apie kokią pinigų sumą mes čia galime kalbėti? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Iš tų atvejų, kurie buvo išaiškinti ar užkardyti, tai įvairių situacijų būna. Būna, kad atsiveža vienoje pakuotėje, Lietuvoje perpilsto neva į originalią pakuotę. Tomai, nematau Kęstučio. Tomai! Kitas dalykas, atvažiuoja ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių kaip neva originalus produktas. Aš pristatydamas minėjau, kad turėjome šiais metais atvejį, kai policija nustatė falsifikuoto produkto atvejį, buvo surašytas protokolas, sustabdyta prekyba, bet kadangi įstatymas neleidžia, kad būtų galima drauge sulaikyti šią visą siuntą ir Augalų apsaugos tarnyba ją nuvežtų į jos prižiūrimą sandėlį, tai net ir dabartinėmis sąlygomis faktiškai tai yra labai neveiksmingos priemonės, dėl to mes tai ir siūlome.
Dėl skaičių aš galėsiu atsakyti tiktai raštu. Tikrai neturiu dabar po ranka.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Jūs pristatėte ir atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Už norėtų kalbėti V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kyla labai labai daug klausimų dėl chemijos produktų naudojimo žemės ūkyje, dažniausiai daug tų klausimų yra susiję su nežinojimu. Tiesiog pasakysiu keletą skaičių, kad informuočiau žmones. Europos Sąjungoje vidutiniškai 1 hektarui per metus yra sunaudojama 5,5 kilogramo produktų į hektarą. Lietuvoje sunaudojama 1,5 kilogramo, bet tai nereiškia, kad tik tiek ir yra sunaudojama, nes ta rinka, apie kurią čia kalbėjo ir pranešėjas, tai yra nelegali rinka. Ji vis dėlto egzistuoja ir jau reikalingi policiniai kovos metodai, o ne kokie nors žemės ūkio. Taip, tai yra, tą turime pripažinti ir tas įstatymas tą kovą sustiprintų.
Apie chemijos nuodingumą visiškai neseniai radau tokį mokslininkų tyrimą ir palyginimą (jis galėtų suteikti daug informacijos ir tokio objektyvumo žmonėms, kurie mažiau žino), kad jeigu cheminio produkto nenuodingą dozę, kuri jau pripažinta kaip nenuodinga, kurią galima praryti ir neapsinuodyti, padalintume iš 100, tai būtų tai, kas yra leistina produktuose. Nenuodingą dozę, padalintą iš 100. Perkėlus į Eismo taisykles, tai būtų taip: jeigu važiuoji 120 kilometrų per valandą greičiu ir nori būti atsilikęs nuo priešais važiuojančio automobilio saugiu atstumu, atsilikti reikėtų 6 kilometrus. Va tokia yra ta problema. Bet šiandien kalbame apie tą nelegalią rinką, kuri yra niekaip nesutvarkoma, nepajėgiame padaryti taip, kad ji būtų sutvarkyta ir kad nebūtų tų nelegalių chemikalų, prie kurių pripiešiama etiketėse ko tiktai nori.
Dar atsakysiu, jei turiu kelias sekundes, į kitą kilusį klausimą. Baigėsi laikas.
PIRMININKĖ. Laikas jau eina į pabaigą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai, tai asmeniškai atsakysiu A. Skardžiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – motyvai prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tikrai nesu visiškai prieš, bet tas faktas tikrai kelia labai daug abejonių. Ne be reikalo ir paklausiau, apie kokį mastą mes kalbame. Jeigu ministras atsakė, kad turime vieną atvejį per paskutinius trejus metus, tai turbūt yra adatos ieškojimas šieno kupetoje. Galbūt tikrai reikia tam tikro saugiklio, bet šiandien, kai ūkininkai ruošiasi kurti laužus pakelėse ir prie miestų, važiuoti į Vilnių su ešelonais traktorių, manau, tikrai ne apie kokią nors nelegalią chemiją reikėtų kalbėti, o turbūt reikėtų ministrui nuvažiuoti į prie Lenkijos sienos esančias parduotuves ir pasižiūrėti kainos skirtumą ir pasiūlos skirtumą. Ūkininkai važiuoja dėl to, kad tikrai turi iš ko pasirinkti – Europos Sąjungoje registruoti produktai pusę kainos pigiau. Tai yra turbūt pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos žemės ūkio chemijos pardavėjai nori tam tikrų papildomų saugiklių, kad pasididintų pelnus. Aš manau, kad reikia didinti pasiūlą, lengvinti reikalavimus patiems ūkininkams, nes vis dėlto nėra taip, kad žmogus pirktų už dideles sumas brangią chemiją ir ją piltų kažkaip neadekvačiai, nepamatuotai. Turbūt, kai šiandien grūdų kaina nesiekia 200 eurų už toną, investuoti į brangias trąšas ir dar į brangią chemiją tikrai neapsimoka. Vis dėlto turbūt yra tam tikri adekvatūs skaičiavimai, ūkininkai tai daro, o siūlyti kokius nors įrankius, taip, galbūt galima, bet tikrai tai nėra ta problema, kuri šiandien yra svarbiausia. Ministre, prioritetai turbūt kiti turėtų būti ir jų reikėtų imtis, ir neatidėliotinai. Kviečiu tiesiog susilaikyti ir leisti ministerijai pradėti dirbti svarbesnius darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate po pateikimo darbotvarkės 1-16 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIVP-3248, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, pagrindinis ir vienintelis. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, yra gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 103, rasta biuletenių – 103: galiojančių – 101, negaliojančių – 2.
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi, sprendimas priimtas. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas A. Butkevičius. Sveikiname naująją Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę V. Ščiglienę ir linkime sėkmės darbuose. (Plojimai) Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3371, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 7, 9, 11, 12 straipsnių ir 8 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3372 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3371. Pranešėjas – K. Adomaitis. Kviečiu į tribūną. Pagrindinis ir lydimasis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, pasistengsiu trumpai. Šis įstatymas buvo įrašytas į Seimo darbų planą. Užtruko tam tikri pokalbiai su regioniniais centrais, su ministerija, kaip jį geriau suformuluoti. Jis susijęs iš dalies ir su tuo, ką mes matome Vilniuje, tai yra kur dalinami maišeliai maisto atliekoms atskirai rūšiuoti. Yra daug diskusijų, ar veiks tai, ar neveiks. Įstatymas skirtas tam, kad užtikrintume, kad veiktų šita sistema. Vienas iš jo punktų sako, kad neužtenka vien išdalinti maišelius – Vyriausybė arba Aplinkos ministerija valstybiniame atliekų plane turės numatyti konkrečius maisto atliekų surinkimo, atskiro surinkimo, ir perdirbimo tikslus, tai yra savivaldybės ne tiktai turės, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, išdalinti maišelius ir po to mažai rūpintis, koks yra to rezultatas. Faktas yra toks, kad ne tik Vilnius, o visos savivaldybės turi kaip nors imtis atskiro maisto surinkimo, bet jos neturi išsikėlusios jokių konkrečių tikslų, tai tie tikslai turi atsirasti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatoma, kad jau nuo šių metų taikomas padidėjęs sąvartynų mokestis (jis reikšmingai padidėjo) vis dėlto būtų naudojamas tikslingai – negrįžtų bendrąja prasme tiktai į valstybės biudžetą, bet kad grįžtų į savivaldybių biudžetą ir grįžtų ne į visų iš eilės savivaldybių biudžetą, bet tik į tų savivaldybių, kurios gerai rūšiuoja, tai yra tų, kurios stengiasi, kurios įgyvendina tikslus. Bėda šiuo metu yra ta, kad savivaldybės galbūt ir turi ne maisto, bet kitų atliekų atskiro surinkimo tikslus, bet joms nuo to nei šilta, nei šalta, ar jos įgyvendins, ar neįgyvendins. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, atsiras motyvacija savivaldybei atgauti tam tikrą lėšų kiekį iš to sumokėto sąvartynų mokesčio ir taip mažinti gyventojų mokamą rinkliavą, atsiras finansinė motyvacija stengtis.
Ir paskutinis dalykas, daromas šiuo įstatymu. Mes turime bėdą, kad labai daug atliekų sąvartynuose iš tiesų apeina tą aplinkosauginį mokestį, paprasčiausiai sudedant viską į vadinamąjį technologinį perdengimo sluoksnį. Perdengimo sluoksnis yra neišvengiamai būtinas sąvartynuose, jisai nėra apmokestinamas, bet tiesiog niekaip šiuo metu griežtai neprižiūrimas, neskaičiuojamas, neapskaitomas. Išeina, kad teoriškai kaip ir negali vežti laidoti į sąvartyną nemokėdamas mokesčių, bet praktiškai gali, nes tiesiog pavadini tai perdengimo sluoksniu. Šitas įstatymas sugriežtina, pasako, kad toks perdengimo sluoksnis egzistuoja, kad jis gali sudaryti ne daugiau kaip 10 % nuo visų sąvartyne palaidotų atliekų ir kad jeigu sudaro daugiau, tuomet turi mokėti aplinkosauginį mokestį. Tai čia panaikiname tokią landą, kuri iš tiesų iki šiol egzistuoja ir kuri leidžia apeiti mūsų aplinkosaugines iniciatyvas.
Tiek trumpai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas, tačiau jo šiuo metu nematau salėje. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, atidžiai pažiūrėjusi šitą projektą iš tikrųjų aš suprantu, kad atsiranda vartų mokestis, tas 50 eurų už toną. Tai ar neturės… Ten yra lentelė, pasižiūrėjau, yra mokestis už aplinkos teršimą, taip yra įvardintas. Prašom pasakyti, ar tokiu atveju didės gyventojams? Kas kompensuos ir kas apmokės tas išlaidas? Nes po to yra paskirstytas mokestis už aplinkos teršimą 30 % ir 70 %. 70 % – savivaldybei, 30 % – į valstybės biudžetą. Pasakykite man, ar didės mokestis gyventojams, kurie šalins maisto atliekas?
K. ADOMAITIS (LF). Atsakymas būtų trumpas, kad nedidės, arba jeigu keisis, tai labai labai nežymiai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ne vartų mokestis, o aplinkosauginis sąvartyno mokestis – 50 eurų egzistuoja jau seniai. Mes dėl jo apsisprendėme prieš dvejus metus. Jis jau įvestas, nuo šių metų pagaliau mokamas.
Ką aš darau šiuo įstatymu? Tai yra tik pridedu, kad tas mokestis taikomas ne tik atliekoms sąvartyne, bet ir perdengimo sluoksniui, nes daug sąvartynų apeina šitą įvestą mokestį. Paprasčiausiai regioniniai atliekų centrai pavadina savo atliekas perdengimo sluoksniu ir sako, kad mes ne sąvartyne laidojame, bet mes sudedame perdengimo sluoksnį, ir tada nemoka jokio mokesčio.
Šiuo įstatymu mes pasakome, kad toks perdengimo sluoksnis turės būti apskaičiuotas, kiek ten ko sudėjai. Jeigu tai nesudaro daugiau negu 10 % nuo visko, ką suvežė į sąvartyną, tai yra kas technologiškai būtų normalu ir priimtina, tai neturės mokėti. Todėl aš sakau, kad gyventojams niekas nepadidės – tiesiog mes apribosime galimybę sudėti 20–30 %, dar daugiau nuo viso to, ką mes palaidojome sąvartyne kaip perdengimo sluoksnį. Tai mes tiesiog panaikinsime landą piktnaudžiauti tuo perdengimo sluoksniu. Jeigu kuris nors regionas labai piktnaudžiavo, tai jam pasijus. Bet jeigu tiesiog elgėsi taip, kaip technologiškai yra priimtina ir normalu, tuomet nedidės tas mokestis.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi E. Pupinis.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Kasparai, šiandien yra faktiškai Kasparo diena, nes ką tik perėjo svarstymo stadiją jūsų pakuočių klausimas, dabar atliekų tvarkymo klausimas. Kaip jūs apskritai vertinate tų maišelių institutą Vilniuje ir kaip vertinate aplinkinių savivaldybių diskusijas iš esmės nedalyvauti maišelių projekte ir eiti savo keliais, galbūt konteinerių keliais? Apskritai koks tas skirtingų strategijų viename regione taikymas, jūsų požiūriu, ir kaip tai koreliuoja su šiuo projektu? Aš irgi pasirašiau projektą, manau, kad tos varžybos tarp savivaldybių yra sveikintinas dalykas, nes visi turime siekti geresnių rodiklių ir nustoti imituoti pokytį, bet realiai jį vykdyti.
K. ADOMAITIS (LF). Su dabartiniu vadinamuoju maišelių projektu yra gerai tai, kad mes pagaliau Lietuvoje kalbame apie maisto atliekų rūšiavimą. Tai, ką turėjome padaryti 2019 metais, atidėjome iki šių metų. Pagaliau kalbame, pagaliau tai žiniasklaidos tema, pagaliau žmonės svarsto, kas yra maisto atliekos, kaip čia tai vyksta ir taip toliau. Tai čia yra pagrindinis laimėjimas.
Žiūrint technologiškai, deja, manau, bėda yra ta, kad savivaldybės tėra įpareigotos pasiūlyti gyventojams tokią galimybę: duoti maišelį, pastatyti konteinerį. Bet jos visiškai neatsako ir neturi rūpintis, o kas su tuo maišeliu po to įvyks. Joms nuo to nei šilta, nei šalta. Aišku, aš tikiu, kad savivaldybės ir jų atliekų centrai kažkiek rūpinasi, kad tas maišelis kažkur nuvažiuotų, būtų surūšiuotas, išrinktas ir panašiai. Bet šiuo metu Lietuvoje niekam nuo to nebus nei šilta, nei šalta. Tai yra nei kas nors pajus, kad kažkas geriau rūšiuoja, nei kas nors bus paskatintas už tai, kad gerai daro, nei nubaustas bus. Tai šiuo įstatymu mes vis dėlto pasakysime, kad ne, tiesiog to neužtenka – turi būti konkretūs tikslai ir savivaldybės turės tuos tikslus įgyvendinti. Jeigu įgyvendins, gaus finansinę paskatą. Jos gaus tą sąvartyno… susigrąžins tą sąvartyno aplinkosauginį taršos mokestį. Bus sudėliotos motyvacinės sistemos, sudėliota valstybės strategija, ką mes turime pasiekti. Aš tikiu, kad tuomet visos savivaldybės žengs kokius nors realius žingsnius.
Pasakyti, ar tas maišelių projektas suveiks, ar ne, aš nesiryžtu. Šiaip, manau, kyla labai didelių abejonių dėl jo sėkmės. Bet yra tie technologiniai sprendimai, yra taip daroma lyg ir kitose šalyse. Kai pamatysiu, kas realiai įvyksta, tuomet bus galima sakyti, o kol kas, man atrodo, ten iki galo net nėra sudėliota visa rūšiavimo technologija, kad iš tų atrūšiuotų maišelių kas nors konkrečiai būtų gauta, kompostas ar dar kažkas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt mes neišvengsime to rūšiavimo, kadangi ir direktyvos to reikalauja. Iš tikrųjų pasaulis tą daro. Tik visada kažkaip skaudu, kai žmonės kažką daro, o viskas patenka per tą darymą vėl, kaip jūs sakėte, į tą patį sąvartyną – galbūt perdirbti, gal kitiems reikalams.
Gal turite informacijos, ar tikrai visos savivaldybės ir galbūt regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra pasiruošę tam? Nes iš tiesų mes paleidžiame per žmones tuos visus maišelius, visas procedūras, o iš tikrųjų paskui galutinis variantas – sako, kad mes nesame pasiruošę, čia kvapų visokie reikalai ir kiti dalykai. Kaip jūs galvojate, ar yra kokia nors informacija surinkta? Vėlgi koks tas pasiruošimas? Ar žmonės bus priversti dėti į maišelius ir rūšiuoti, ir vėl paklius viskas į tą patį sąvartyną? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų rengdami šį įstatymą buvome susitikę ne kartą ir čia, Seime, buvo atvažiavę regioninių centrų vadovai, ministerija, prie vieno bendro stalo diskutavome. Ministerija nuolat akcentuoja, kad iš tiesų daug europinės paramos vėl skirta šiais metais, praėjusiais metais – milijonai eurų toms savivaldybėms, regioniniams atliekų centrams įsidiegti technologijoms, susipirkti kibirėliams, dar kažką. Tas procesas vyksta.
Beveik visi vėluoja, mano nuomone. Vilnius pradėjo, kaip ir nuo Naujųjų metų įsigalioja direktyva, jis pradėjo tuos maišelius dalinti, bet šiaip jau daugiau mažiau visi vėluoja arba įgyvendina tokius labai nišinius projektus, pabandymus – pasiseks, nepasiseks. Pavyzdžiui, apie Kauną išvis nėra nieko girdėti, ką jie ten daro. Šiauliuose lyg ir yra kažkoks nišinis projektas prie kelių daugiabučių pabandytas padaryti, lyg ir statomos kažkokios biodujų jėgainės, bet rezultato kol kas nėra, nors jis turėjo būti jau šių metų pradžioje.
Tas procesas vyksta lėtai ir tas atidėliojimas, mano nuomone, yra dėl to, kad nėra užbrėžta konkrečių tikslų ir nesudėliota motyvacija stengtis. Visi tiesiog pasiima paramą, padalina krepšelius ir sako: mes padarėme tai, ko reikia, rūšiavimas vyksta. Kokia iš to nauda, neaišku.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, na, jūs kaip fokusininkas prieš Naujuosius metus iš skrybėlės ištraukiate vieną triušiuką – tai pakuotės, tai dabar perdengimo sluoksnis. Bet problema, jūs puikiai suprantate, yra ta, kad nėra sisteminio požiūrio į atliekų tvarkymą Lietuvoje. Degintojai nori kuo daugiau deginti. Importuotojai – kuo daugiau susivežti iš Europos, atvažiuoja po 230 tūkst. tonų. Nori sąvartynų mokestį kelti, kad didėtų deginimo mokestis, kad palįstų tik po tuo mokesčiu. VERTʼas metai atidėlioja savo reguliavimą, valstybinis ten reguliuotojas. Tai yra mafijos biznis: kuo aukštesnis vartų mokestis, tuo daugiau nuobirų susirenka administratoriai. Kaip matėte prokuratūros tyrimą, 12 asmenų ką tik pareiškė tyrimus. Tai ar jūsų, sakykime, tas segmentinis toks mažas gabaliukas perdengimo sluoksnio sąvartynuose atpigins vartotojui šią paslaugą, kuri nuo Naujųjų metų visiems didėja, visoms savivaldybėms bemaž po 30 %? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Aš šiaip tikiu, kad šis projektas atpigins gyventojams paslaugą, nes aplinkos… 70 % sąvartyno aplinkosauginio mokesčio grįžtų gyventojams, savivaldybėms. Jis būtų panaudojamas tikslingai tik atliekų rinkliavai mažinti, jeigu ta savivaldybė įgyvendina tikslus. Aš tikiu, kad šiaip mes einame to atpiginimo tikslu ir pasakome, kad to sąvartyno mokesčio mes (jis jau pakeltas anksčiau) šiuo įstatymo projektu nekeliame, kad tą anksčiau pakeltą sąvartyno mokestį mes grąžinsime, jeigu jūs tvarkingai tvarkysite savo atliekas. Jūs išvardijote daug problemų, tai taip, jų yra daug ir vieną iš jų – tą perdengimo sluoksnį irgi sutvarkysime, jeigu palaikys Seimas, šiuo įstatymo projektu. Pavyzdžiui, kur minite tą tyrimą, tai iš tiesų kyla abejonių, ten tūkstančiai tonų kažkaip paslapčia įvažiuodavo į sąvartyną, būdavo nemokamas joks aplinkos, aplinkosauginis, taršos mokestis, tai aš neatmetu tokios galimybės, kad visos tos slaptai suvažiavusios atliekos būdavo deklaruojamas kaip kažkoks perdengimo sluoksnis, kuris niekaip neapmokestinamas, ir tai nulėmė tyrimus 12 asmenų su milijonine žala valstybei.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Pranešėjau, tikrai galbūt tos visos iniciatyvos yra geros, jos bent kiek verčia žmones arba skatina šiuo atveju rūšiuoti, taupyti ir mažiau teršti, bet kaip jums atrodo? Prekybos centruose, atrodo, jau seniai uždraudėme vienkartinius indus, kalbu konkrečiai apie plastikinius puodelius, kur tikrai teko pačiupinėti, pasižiūrėti, galbūt iš biodegraduojančio plastiko ar krakmolo, ar dar kažko, bet, pasirodo, tai yra plastikiniai indeliai, pagaminti kažkur už Lietuvos ribų ir sėkmingai pardavinėjami, pilnos lentynos. Ar tai nedevalvuoja to principo, kurį mes lyg ir… tai yra direktyvos nuostata, bet randamas apėjimas, kad lyg čia viskas gerai, galbūt ar dėl karo Ukrainoje, ar dėl kitų motyvų, kad būtų užpildyta rinka. Ar tai tikrai, na, nedevalvuoja tų kitų iniciatyvų, kurias ir šiandien jūs pateikėte? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Jūs turbūt čia labiau referuojate į anksčiau jau mūsų svarstymo metu pritartą projektą. Iš tiesų tas kelias nėra lengvas, kartais pavyksta surasti išimčių, bet aš manau, kad mes tuos projektus, pavyzdžiui, kalbant apie tą pakuočių projektą, kuris kalba apie vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes, tai ten sakoma, kad bet kokiam gaminiui, kuriame iš tiesų yra bent kiek plastiko, net ir 1 %, net ir nedidelis sluoksnis popieriniame plastiko puodelyje, tas įstatymas bus taikomas, taikomas tiems gaminiams. Mes tą komitete iš tiesų išdiskutavome, kad būtent toks yra apibrėžimas, tai tų landų, man atrodo, mažės, ilgainiui mažės.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Nematau čia salėje nei Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės, nei gerbiamo aplinkos ministro. Kadencija baigiasi, prabėgo treji metai, tačiau atliekų tvarkymo sektoriuje nieko naujo. Gyventojams paruošta naujametinė dovanėlė – beveik visų savivaldybių regioniniai atliekų tvarkymo centrai kelia mokestį ir ne šiaip vienu ar kitu procentu, bet gana ženkliai – 30 % didėja atliekų tvarkymo mokestis. Klausimas kodėl? Juk tiek daug iniciatyvų, tiek daug europinių pinigų buvo skirta, tačiau ne veltui sakoma, kad atliekų tvarkymas ne tik Palerme, bet ir Lietuvoje yra mafijos biznis. Matome didžiulius kiekius importuojamų atliekų, neseniai Valstybės kontrolė pateikė duomenis, ir labai stebina tai, kad daugiau negu po 200 tūkst. tonų per metus į Lietuvą yra importuojama atliekų, o pati Lietuva neįstengia susitvarkyti su savo kiekiais. Atliekų deginimas nėra atliekų sutvarkymas, pristatyta begalė… milijardas litų buvo investuota į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, atliekų degintojai bando juos apeiti, deginti tai, kas turi didesnį kaloringumą. Keičiami kodai tiek importuojamų, tiek Lietuvos viduje susidariusių pakuočių. Čia yra didžiausia problema, kad kiekvienas nori nulupti nuo gyventojo po tam tikrą odos dalį perkeltine prasme, tai yra nulupti mokestį…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …už savo paslaugą. Todėl siūlau palaikyti šį projektą. Bet tai nėra sisteminis požiūris. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3371 ir lydimojo.
Balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl pagrindinio projekto siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, o dėl lydimojo – Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis ir Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas.
Gerbiami kolegos, ar… Romualdai, ar jūs norite pasiūlymą dėl šito? Prašau, R. Vaitkus dėl komitetų.
R. VAITKUS (LSF). Frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados, nes mokestinis įstatymas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar Vyriausybės išvadai galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl komitetų ir svarstymo datos galime sutarti bendru sutarimu, ar ne? Ačiū.
11.41 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3385(3). Kviečiu gerbiamą D. Asanavičiūtę į tribūną.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji ir gerbiamosios, taigi, teikiame Švietimo įstatymo pakeitimus, kurių akstinu tapo Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos raštas ir skundas dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 5 d. posėdyje priimtų sprendimų dėl biudžetinių švietimo įstaigų nuostatų. Juose sakoma, kad švietimo įstaigos direktorius gali būti atšaukiamas iš pareigų, jei jis praranda nepriekaištingą reputaciją ar kitaip prarandamas pasitikėjimas juo. Dėl direktoriaus atšaukimo iš pareigų priimamas mero potvarkis. Tai atitinka Darbo kodekso 104 straipsnį, kuriame numatoma, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
Taigi, Švietimo ir mokslo komitetas subūrė darbo grupę, kurią sudarau aš ir kolega akademikas E. Jovaiša. Pasitelkę ir profesinės sąjungos atstovus, teisininkus, ministerijų atstovus, mes iš tikrųjų svarstėme, kokį įstatymo pakeitimą reikėtų teikti, kad būtų apribojami atvejai, kada švietimo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami. Nusprendėme ir šiandien teikiame Švietimo įstatymo 51 straipsnio pakeitimą dėl nepriekaištingos reputacijos.
Įvedami keturi papildomi atvejai, kada nepriekaištingos reputacijos nebėra: asmuo, kuris pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; asmuo, pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, susijusio su vaikais ir šeima, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, su viešąja ir valdymo tvarka, ir nuo padarymo ir nuobaudos paskyrimo nėra praėję vieni metai; taip pat asmuo yra ar buvo įstatymo nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo treji metai; ir asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai.
O 59 straipsnio papildymas 16 dalimi, kada valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas, nepasibaigus jo kadencijai, gali būti atšaukiamas iš pareigų švietimo įstaigos nuostatų nustatyta tvarka dėl šių priežasčių, tai yra praranda nepriekaištingą reputaciją ir paaiškėja, kad dalyvaudamas viešajame konkurse eiti vadovo pareigas pateikė suklastotus dokumentus ar nuslėpė kitą informaciją. Taigi, laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Ruošiasi E. Sabutis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų mes šitą atvejį ir žinome, ir skaitėme. Prašau pasakyti, vienas dalykas, man truputį tos 7 dienos dėl planuojamo posėdžio. Ar nemanote, kad ilgesnis laikotarpis – bent 10 darbo dienų?
Antras klausimas. Kiek šiandien iš viso dar trūksta įstaigų vadovų? Mes žinome, kad dažniausiai yra pagal kompetenciją, praėjusiais ir ankstesniais metus tikrai visais atvejais trūko įstaigų vadovų. Net neidavo į konkursus vien dėl to, kad reikalavimai buvo griežti. O dabar mes čia taip labai lengvai svaidomės savo vadovais.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Laima. Kadangi tai yra tik pateikimas, mes Švietimo ir mokslo komitete šito klausimo dar gana išsamiai nesvarstėme, tiesiog darbo grupė pateikė, Švietimo ir mokslo komitetui pritarus, pradinį įstatymo pakeitimo projektą, tai mes planuojame iki pavasario sesijos tikrai turėti išsamius klausymus ir tuomet atsižvelgti į visas pastabas, tarp jų ir šitą.
Taip, jūs esate teisi, šiandien Lietuvoje trūksta švietimo įstaigų vadovų. Tuo labiau kad yra tikrai stiprių kompetencijų švietimo įstaigų vadovų, atitinkančių visus reikalavimus, perėjusių konkursus, ir jie netgi ne atleidžiami dėl dvejus metus iš eilės neigiamos išvados, o atšaukiami dėl kokių nors reikalavimų, neapibrėžtų savivaldybių nuostatuose, neatitikimo. Turėtume, ko gero, labai rimtai į tai atsižvelgti, svarstyti ir užkardyti tokius veiksmus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Sabutis. Ruošiasi E. Pupinis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, kadangi minite vieną savivaldybę, puikiai žinote, kad turbūt 99 %, gal ne daugiau, o truputį mažiau švietimo įstaigų savininkų teises įgyvendina savivalda. Truputį nustebau, kad kaip papildomo komiteto nesiūlote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
Noriu paklausti, kodėl nesiūlote ir ar neprieštarautumėte, jeigu jis būtų įrašytas kaip papildomas komitetas šiam klausimui svarstyti?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Vėlgi tai yra Seimo narių valia po pateikimo siūlyti komitetus. Aš manau, tai tikrai būtų geras siūlymas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Slušnys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, rašėte aiškinamajame rašte, kad visą šitą pakeitimą sukėlė tai, kad daug kur prasidėjo švietimo įstaigų vadovų politiniai paskyrimai. Savaime suprantama, jų būdavo, deja, ir anksčiau, bet turbūt tas procesas nėra geras. Gal teko domėtis tam tikra informacija, kurie yra kitaip susitvarkę šį procesą? Tarkime, atsižvelgiant į nuostatus, nebuvo galima daryti tam tikrų pakeitimų dėl kokio nors smulkaus nepasitikėjimo arba dėl tam tikrų politinių nuostatų, įvilktų į gražų rūbą. Ar tokių savivaldybių buvo, ar čia apskritai visos Lietuvos problema? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Mes su gerbiamu akademiku E. Jovaiša kvietėme Savivaldybių asociacijos atstovą ir tikrai rėmėmės nuostatomis, pateiktomis kelių savivaldybių. Jos nusistatę tam tikrus nepasitikėjimo kriterijus, bet jie yra ne dėl to, kaip šiuo atveju buvo pasakyta, kad tiesiog neįvardinta, kokie yra nepasitikėjimo kriterijai. Buvo labai labai aiškiai nustatyti dėl šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų ir panašių dalykų, atitinkančių Darbo kodeksą. Kol kas kitų skundų neturime, bet vėlgi neoficialiai mes esame girdėję, kad tokie dalykai gali vykti, galimai vyksta. Todėl, manau, svarbu apibrėžti Švietimo įstatyme tas aiškias nuostatas, kaip ir sveikatos sistemoje taip pat apibrėžtos aiškios nuostatos dėl nepasitikėjimo ir nepriekaištingos reputacijos.
PIRMININKĖ. Klausia L. Slušnys. Ruošiasi A. Stončaitis.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Suprantu, norime suvaldyti tam tikrą savivalę. Tarkime, žmogus priimtas ir kad nebūtų nušalintas. Bet ar nėra perteklinis 51 straipsnio 4 punktas, kuriame yra kalbama apie nepriekaištingą reputaciją, kai iš esmės mes tuos dalykus jau esame apibrėžę kituose įstatymuose? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Švietimo įstaigų vadovai vis dėlto tiek eidami į konkursą, tiek ir dirbdami vadovaujasi būtent Švietimo įstatymu. Švietimo įstatyme tokių išsamių apibrėžimų nėra buvę, buvo keturi punktai. Mes matome reikalą, pasitarę su teisininkais, Švietimo įstatyme išplėsti būtent nepriekaištingos reputacijos sąvoką.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi V. Targamadzė.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Dalia, aš manau, kad tai yra tikrai reikalingas projektas. Tik tiek, aišku, čia dabar tik pateikimas, paskui, matyt, per svarstymą reikia pažiūrėti, ar tikrai čia jau yra tas visas numatomas sąrašas. Žiūrėkime, ką mes turime. Mes turime visgi gimnazijų naikinimo vajų, tų, kurios vienais metais gali neatitikti klasės standartų ir eitų į naikinimą. Tai yra labai socialiai jautru, bet kartu turi būti iš tikrųjų sudėlioti stabdžiai, kad nebūtų galima taip jau lengvai įvykdyti savo asmeninės valios. Iš tikrųjų sveikintinas yra, tik pažiūrėkime, ar tikrai tai iki galo suveiks. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiek tiek skiriasi tie atvejai, ką jūs paminėjote ir ką mes norime apibrėžti, tai yra dėl mokyklų tinklo tvarkymo. Tai yra vis dėlto platesnė reforma, jos siekis – vaikui suteikti geresnį, tinkamesnį ir kokybiškesnį išsilavinimą. Tai čia, manau, nesusiję šie atvejai. O tai, ką jūs sakote, kad galbūt reikėtų peržiūrėti išsamiau ir papildyti tas nepriekaištingos reputacijos sąvokas, tai mes ir planuojame daryti klausymus (iki pavasario sesijos turime porą mėnesių), išklausyti visas puses ir priimti optimalų ir geriausią variantą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų praeitą kadenciją buvo sustiprinta savivaldybių mokyklų vadovų priklausomybė nuo mero, o tai suvaržo jų veiklos galimybes ir galų gale mažina saugumo jausmą, todėl sveikintinas mūsų Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyva parengtas šis projektas. Tiktai, mano supratimu, reikia dar labai gerai peržiūrėti, nes, pavyzdžiui, yra tokia formuluotė: „ar kitą informaciją slepia“ ir taip toliau, tai reikia daugiau apibrėžtumo, kad negalėtų būti merų savivalė. Tai vienas dalykas.
Antras. Manau, kad reikia per tuos klausymus išplėsti ratą ir pasižiūrėti, kokius dar įstatymų projektus reikia teikti, kad mokyklos galėtų laisviau veikti. Dabar yra per didelis suvaržymas. Ačiū už pristatymą. Klausimų neturiu.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, miela Vilija, už jūsų pastabas. Tai jas visas, manau, išnagrinėsime, analizuosime klausymų metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi klausimai atsakyti. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų džiugu, kad labai operatyviai ir skubiai buvo sureaguota į šį kreipimąsi. Tikrai mes nenorėtume, kad mokyklų vadovai būtų keičiami, pasikeitus savivaldos daugumai. Tai čia ir iškelia tuos klausimus, kad mūsų mokyklų vadovai tampa vos ne politikų įkaitais. Manau, mums svarbiausia yra kompetencija. Kompetencija – kas vadovauja, kokie pasiekti rezultatai, ko siekia ši mokykla, ar ji ugdymo proceso metu labai tikslingai ir laiku dirba? Aš manau, tai yra mums svarbiausia. Mes šiandien, turėdami tokį trūkumą kompetentingų vadovų, negalėtume taip lengvai, be jokių priežasčių imti ir jį atleisti, net neįspėję. Dėl to numatyta įstatyme yra ir pataisa, kad reikia ir įspėti, ir dalyvauti pokalbyje dėl to, kad nepasitiki, sakysime, meras, nes dabar mero teikimu yra skiriamas vadovas. Tai yra labai svarbu. Manau, tikrai labai laiku, skubus šis įstatymas ir pavasario sesijoje kuo skubiau mes jį priimsime. Tai tikrai kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl Švietimo įstatymo pakeitimo.
Balsavo 86: už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Kaip ir minėjau klausdamas, labai norėčiau, kad Seimas kaip papildomą paskirtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – VVSK? Pritarta. Dėkoju.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3428(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo nutarimo dėl 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3428(2). Pristatymas. Prašau, P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Susidarė situacija dėl gerbiamos S. Lengvinienės frakcijos pakeitimo ir iš to atsiradusio komiteto pakeitimo, dabar yra nutarimas dėl pavaduotojų komitetuose. Aš galėčiau visus perskaityti, bet, manau, jūs dokumentą turite ir galbūt to pristatymo užtenka. Jeigu norėsite, galėsiu detalizuoti.
PIRMININKĖ. Niekas klausti neužsirašė. Dėl motyvų po pateikimo kalbėti taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. Diskusijoje niekas kalbėti nenori. Motyvai po svarstymo. Nėra.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro penki straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų priėmimo stadijoje taip pat niekas neužsirašė.
Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-3428, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88: už – 88, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3437 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Seimo nutarimo dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 pakeitimo projektas Nr. XIVP-3437. Prašau, gerbiamas Pauliau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Nutarimo esmė, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje gerbiamą O. Leiputę keičia L. Jonauskas. Atitinkamai jo pavaduotoju tampa K. Vilkauskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Svarstymo stadijoje niekas diskutuoti nenori. Taip pat dėl motyvų pasisakyti nenori.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu, kiekvienam iš dviejų straipsnių? Dėkui, pritarta. Priėmimo stadijoje niekas dėl motyvų kalbėti nenori.
Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-3437, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3437) priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Seimo narių pareiškimai
Taigi apsvarstėme visus šios dienos klausimus, tačiau dar liko keli standartiniai dalykai. Visų pirma Seimo narių pareiškimai. D. Kepenis užsirašęs kalbėti. (Triukšmas salėje) Kviečiu į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mieli kolegos, visas krikščioniškas pasaulis rytoj švęs šventas Kalėdas, Jėzaus Kristaus gimtadienį. Manau, mes, prisijungdami prie to kaip tikri krikščionys, suprantame, kad Kalėdos sutinkamos atvira širdimi, apsivalius, susitvarkius, su ramybe ir džiaugsmu. Tam žmonės naudoja atgailą. Atgaila yra toks procesas, kai prisimename, ką negero esame padarę, prisimename, ką apgavę. Dėl to išpažįstame savo klaidas, po to atsilyginame už tai, atsiskaitome, kaip sako žemaičiai, atsirokuojame. Žinoma, gailimės ir pažadame daugiau taip nedaryti.
Aš, kaip tikras krikščionis, taip pat pagalvojau, ar tikrai viską čia padariau, kad galėčiau ramiai dabar sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus, ramia sąžine. Pagalvojęs tikrai manau, kad turiu ką prisipažinti ir paprašyti man atleisti.
Na, visų pirma, ne viską padariau, kad Lietuvoje pakaktų tiesos ir teisingumo, tikrai ne viską padariau, kad Lietuvoje įsigalėtų tikroji sveikatos sistema ir kad pagaliau jinai būtų atskirta. Kaip sakė didysis mąstytojas Vydūnas, kur kas svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti. Jis ir pasakė, kad turi būti viena sistema gydomosios medicinos, o kita – sveikatos tausojimo ir stiprinimo. Apie tai svajojo Vydūnas, bet mes niekaip šito negalime padaryti. Aš tikiuosi, kad kitais metais mes sugrįšime prie Vydūno ir tą kartu tikrai padarysime.
Kalbėdamas apie tai, ką dar reikėtų prisipažinti arba dėl ko gailėtis, tikrai ne viską padariau, kad suprastume, kad investicijos į mūsų sveikatos sistemą yra keleriopai kartų efektyvesnės ir naudingesnės negu investicijos į gydomąją mediciną. Tikrai ne viską padariau, sprendžiant problemas, kad žmonės laukia eilėse patekti pas daktarus. Už tai kaltinama medicina. Ne medikai kalti, kad mes mėnesius laukėme. Mes patys turime prisipažinti, kad ne viską padarėme, kad būtume sveiki ir laimingi.
Manau, kitais metais svarbiausias darbas, kurį aš norėčiau padaryti ir prašyčiau jūsų ateiti į talką, kad atskirtume ir sukurtume šalia Ligonių kasos sveikuolių kasą, kuri rūpintųsi, kad žmonės būtų apšviesti ir kad būtų už tai skatinami. Būtų skatinami, kad rūpinasi savo sveikata. Pažadu, ką galėsiu, kitais metais viską padarysiu.
O svarbiausia, Naujaisiais metais noriu palinkėti visiems tapti tikrais sveikuoliais. Kaip Vydūnas matė tikrą sveikuolį? Vydūnas manė, kad sveikuolis yra tas žmogus, kuris kiekvieną mielą dieną savo kūną, sielą ir dvasią giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe grūdina, sotina ir apvalo vardan darnos Dievuje, savyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, Visatoje, vardan meilės, tiesos ir gėrio. Linkiu būti tokiais sveikuoliais.
Ir svarbiausia, ką norėjau pasakyti. Noriu pakviesti tapti Lietuvos rekordo bendraautoriais. Vasario 10 dieną Palangoje renkasi visi sveikuoliai ir švenčia 30 metų nuo tos dienos, kai pirmą sykį jie pasiryžo pasauliui pateikti Gineso rekordą – tą dieną į Baltijos jūrą vasario mėnesį pasinėrė 1 tūkst. 680 dalyvių. Jūs visi vasario 10 dieną atvykę į Palangą galite tikrai apsirengti marškinėlius „Aš esu Lietuvos rekordo bendraautoris“, nes mes turime tą rekordą sumušti. Galime tai padaryti, nes mes tikrai esame tvirta, sveika, drąsi valstybė.
Būkite visi sveiki, laimingi! Sveikų ir laimingų Naujųjų metų! Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkojame gerbiamam kolegai D. Kepeniui už tikrai gražų pareiškimą, tikimės, kad tikrai visas nuodėmes išpažinote. Dabar kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pasakyti baigiamąją sesijos kalbą. Prašau.
12.03 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo VII (rudens) sesijos pabaigos proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, neabejoju, kad daugelis jūsų jau nekantraujate kuo greičiau grįžti į namus ir Kūčių išvakarėse pabūti su artimaisiais. Bet paprašysiu dar šiek tiek dėmesio, nes norėčiau apžvelgti besibaigiančią sesiją. O ji buvo tikrai neeilinė, kupina įvairių, kartais ir šiek tiek netikėtų iššūkių, ypač pastarosiomis dienomis. Dvi apkaltos per vieną savaitę – tikrai išskirtinis įvykis Seime, net ir vertinant visų Seimo kadencijų istoriją. Tiesa, apibendrinant šią sesiją kirba jausmas, kad ne visus mūsų sprendimus visuomenė įvertins kaip solidžius, sąžiningus ar politiškai brandžius.
Vis dėlto apžvelgdami pastarųjų mėnesių parlamento darbą galime konstatuoti, kad sesija buvo rezultatyvi. Mums pavyko priimti daug svarbių sprendimų, užtikrinančių Lietuvos žmonių gerovę ir saugumą. Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti valstybės biudžetą. Nepaisant nuomonių išsiskyrimo, su šiuo uždaviniu susidorojome net kiek anksčiau nei įprastai – pačioje gruodžio pradžioje. Kitų metų biudžete numatytas rekordinis lėšų augimas gynybai ir susitarimui dėl švietimo įgyvendinti. Nuosekliai didės įvairių visuomenės grupių gyventojų pajamos. Tai rodo Seimo pasiryžimą padėti žmonėms susidoroti su iššūkiais: infliacija ir kitomis Rusijos karo Ukrainoje pasekmėmis.
Ir politinėje darbotvarkėje, ir Lietuvos kasdienybėje dominuojant Rusijos agresijos temai, šioje sesijoje daug dėmesio skyrėme nacionalinio saugumo klausimams. Išskirčiau Seimo priimtus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais tobulinama karių apmokėjimo sistema, gerinamos karių aprūpinimo sąlygos kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi metu, socialinių garantijų teikimo sąlygos. Taip pat Seimą pasiekė Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką ir, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, keisti alternatyviosios karo tarnybos teisinį reguliavimą. Net neabejoju, kad pavasario sesijoje grįšime prie diskusijų šiais svarbiais klausimais.
Rudens sesijoje buvo tęsiamos ir kitos esminės valstybės pertvarkos. Nors ne visų suplanuotų reformų apimtys buvo įgyvendintos, reikšmingų sprendimų netrūko. Taupydama jūsų laiką paminėsiu tik kelis iš jų. Seimas pritarė naujos redakcijos Socialinių paslaugų įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams, kuriais didinamas socialinių paslaugų prieinamumas ir kokybė, ypač negalią turintiems žmonėms ir jų artimiesiems. Socialinėje srityje reikšmingas buvo ir šią savaitę priimtas Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas, numatantis naują vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Šis įstatymas prisidės prie paslaugų šeimoms plėtros.
Priėmėme atnaujintą Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą ir lydimuosius, pagal kuriuos nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Priimtomis pataisomis sutarta didinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų pareiginės algos koeficientus, didės ir mokyklų vadovų pareiginės algos.
Sveikatos priežiūros srityje svarbūs Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, kuriais šeimos gydytojo komandos nariams, slaugytojams ir akušeriams suteikta teisė išrašyti siuntimus specializuotoms paslaugoms gauti, išduoti nedarbingumo pažymėjimus. Seimas pagaliau apsvarstė ir įteisino visavertę odontologų profesinę savivaldą, priimdamas Odontologų rūmų įstatymą.
Sugriežtinome administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką, baudas didindami daugiau kaip du kartus. Taip pat priimta Saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija. Lietuvoje atsiras naujo tipo saugomos teritorijos – privačios saugomos vietovės.
Įgyvendindami antrąjį valstybės tarnybos reformos etapą, pritarėme prokurorų, vidaus tarnybos pareigūnų, diplomatų pareiginių algų pertvarkai ir didinimui, socialinių garantijų, veiklos sąlygų gerinimui.
Reaguodamas į dalies visuomenės ir politikų abejones, Seimas nutarimu kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Seimo nariai, komitetų, draugystės grupių atstovai ir šią sesiją labai aktyviai plėtojo parlamentinę diplomatiją. Už tai aš labai norėčiau padėkoti visų frakcijų nariams. Vienbalsiai priėmėme rezoliuciją, smerkiančią spalio 7 dienos teroristinę „Hamas“ ataką prieš Izraelį. Parlamente nuolat vyko susitikimai, diskusijos mums ir mūsų sąjungininkams bei partneriams svarbiausiais klausimais. Kad ir šią savaitę turėjome kasmetinį Lietuvos ir Vokietijos forumą, kuriame viešėjo rekordiškai didelė Vokietijos parlamentarų delegacija.
Simboliška ir tai, kad šiandieną patvirtinome ilgai rengtą šalies ateities viziją „Lietuva 2050“. Tokie strateginiai dokumentai rodo, kad galime ne tik spręsti aktualias šiandienos problemas, bet ir planuoti dešimtmečiams į priekį.
Gerbiami kolegos, baigiant šią iš tiesų audringą Seimo sesiją labai norėtųsi palinkėti ramaus darbo pavasarį. Linkiu, kad artėjančių rinkimų metų fone visi išliktume išmintingi. Dėkoju kiekvienam už indėlį ir bendrą darbą stiprinant mūsų šalį ir užtikrinant jos klestėjimą. Visiems linkiu šviesių šventų Kalėdų ir sėkmingų bei taikių Naujųjų metų. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dabar į tribūną norėčiau pakviesti V. Gureckienę. Taip jau susiklostė, kad šiandien yra paskutinis Violetos posėdis su mumis, jos atsisveikinimas. Ji, manau, kiekvienam iš jūsų yra puikiausiai pažįstama ir tapusi gyvuoju mūsų parlamentarizmo simboliu. Taigi labai norėčiau pakviesti gerbiamą Violetą tarti porą žodžių Seimui. (Plojimai)
Seimo posėdžių sekretoriato vedėjos Violetos Gureckienės kalba
V. GURECKIENĖ. Šiandien stoviu prieš jus todėl, kad labai noriu padėkoti jums visiems. Šiandien paskutinis posėdis, kuriame dirbu. Pradėjau dirbti čia nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios, Sausio 13-osios įvykių, su trumpa pertrauka iki šios dienos. Prabėgo netrumpas laiko tarpas ir manau, kad laikas šiek tiek sustoti ir perduoti estafetę jaunesniems, jie turėtų padėti jums atlikti tėvynei svarbius darbus. Daugiau negu 30 metų prabėgo tarsi akimirka, bet toje akimirkoje sutelpa tiek daug reikšmingų įvykių, tiek daug reikšmingų dalykų įvyko mano gyvenime. Likimui esu labai dėkinga už tai, kad nors mažyte, labai mažyte dalele galėjau prisidėti prie teisėkūros proceso kūrimo Lietuvos Respublikos Seime. Noriu pasakyti, kad dirbdama čia sutikau be galo nuostabių žmonių, iš kurių mokiausi, kartu dirbau, kurie tapo mano mokytojais. Noriu padėkoti visiems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, visų buvusių kadencijų Seimo nariams, buvusiems Seimo Pirmininkams, jų pavaduotojams, noriu padėkoti jums, šios kadencijos Seimo nariams, Seimo Pirmininko pavaduotojams ir Seimo Pirmininkei. Ja be galo žaviuosi, jos loginiu mąstymu, tolerancija, taktiškumu ir begaliniu žmogišku jautrumu.
Noriu jums palinkėti gražių, gerų, prasmingų darbų Lietuvos žmonėms ir šiltų, jaukių artėjančių švenčių. Taip pat noriu palinkėti taikos, nes šitame žodyje šiandien, manau, sutelpa didžiulė prasmė: taikos pasauliui, taikos mūsų šaliai, taikos parlamentui šitoje salėje ir taikos kiekvieno mūsų širdyje! Ačiū jums! Labai dėkinga už tuos visus be galo gražius metus. (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš Seimo, visų buvusių Seimo pirmininkų ir savo vardu norėčiau Violetai įteikti simbolinę dovanėlę, tai yra varpelį su visų buvusių Seimo pirmininkų parašais, su visais jais nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Violetai teko ne tik dirbti, bet ir labai jiems padėti, būti neatsiejama mūsų parlamento darbo dalimi. Ačiū jums, Violeta. (Plojimai)
PIRMININKAS. Nuoširdžiausia padėka mielai, nuostabiai Violetai, nežinau, kaip mes be jūsų versimės, bet jūs visada būsite, liksite mūsų širdyse. Labai ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Įjunkite, jeigu galima.
Lietuvos Respublikos Seime likimo valia atsidūriau 1992 metų rudenį, praeitame tūkstantmetyje. Ir Violeta buvo visada, ir net tada, kai aš kaip žurnalistė ateidavau į Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Ji pavadino buvusius Seimo pirmininkus ir dabartinius savo mokytojais, tačiau visi suprantame, kad ji visada buvo visų Seimo pirmininkų ir jų pavaduotojų mokytoja, nes padėdavo orientuotis mūsų Seimo statuto brūzgynuose. Aš galvoju, gerbiame signatarus, bet kaip įvardinti žmogų, kuris atkuriant Lietuvos nepriklausomybę išbandymų valandomis ir visą laiką, visą laiką prilaikė šitą Seimą kaip kokį vaiką, kad jis nepargriūtų? Kaip keista, baigiasi tarsi epocha, o mes išlydime jauną, gražią moterį. Kodėl? Bet tokia yra jos valia. Violeta, sveikinu įžengus į naują epochą. Linkiu žydėjimo ir gerų darbų, ir svarbiausia – žmogiškos laimės. Ačiū tau veteranų vardu. (Plojimai)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Mieli kolegos, taigi skelbiu šį posėdį ir sesiją baigtą. (Gongas) Kviečiu sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.