LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius,

tel.: (8 5) 271 7154 / 271 7178, faks. (8 5) 271 8551, el. p. bendrasisd@vrm.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188601464

Ūkio ministerijai

Į 2018-09-04

Nr.

Nr. (13.2-31)-3-3574

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO DERINIMO

Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – projektas) ir įvertinusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) išvadą, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad FNTT pareigūnams tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas finansų sistemai ir su jomis susijusias nusikalstamas veikas neretai sunku nustatyti juridinio asmens fizinę buveinę, t. y. realią buvimo vietą. Pažymėtina, kad iki šiol kaip nusikalstamos veikos priemonė naudojami realios veiklos nevykdantys juridiniai asmenys arba vienu adresu užregistruojama daugiau kaip 50 juridinių asmenų, potencialiai sudarančių prielaidas suabejoti jų deklaruotu tikslu realiai vykdyti ūkinę komercinę ar finansinę veiklą. Akivaizdu, kad netgi esant fizinei buveinei susiduriama su problemomis dėl juridinio asmens realios buvimo vietos ir darbo vietos nustatymo, todėl tikėtina, kad projekte įtvirtinta nuostata dėl juridinio asmens virtualios buveinės sukūrimo panaikinant privalomą sąlygą turėti realią fizinę buveinę tik padidins galimybę kurti fiktyvias įmones, kurių kontrolės mechanizmas bus dar sudėtingesnis ir tai turės įtakos kriminogeninei situacijai. Tarptautinė pasaulinė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu organizacija – Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) 2018 m. liepos mėn. raporte dėl juridinių asmenų naudos gavėjų slėpimo[1] virtualią buveinę priskiria prie priemonių, kurios padeda nuslėpti neteisėtą turtą pasitelkiant sudėtingas juridinių asmenų struktūras. FATF atlikta analizė atskleidė, kad virtuali buveinė yra daugelio sudėtingų juridinių struktūrų, dalyvaujančių pinigų plovimo, mokesčių vengimo, investicijų sukčiavimo ir kito nusikalstamumo srityse, elementas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, būtina įvertinti grėsmes, susijusias su tinkamu teisėsaugos institucijoms priskirtų funkcijų vykdymu, šiuo atveju FNTT galimybe atlikti savo paskirtį – apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. Pažymėtina, kad FNTT savo poziciją šiuo klausimu Ūkio ministerijai teikė 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 25/8-4-7442, taip pat 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 25/8-4-5364 ir siekdama kuo efektyviau apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio siūlė tobulinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, kad jos leistų įtvirtinti papildomą reikalavimą juridinio asmens bendrovę įregistruoti tik po to, kai bus pateikti dokumentai, patvirtinantys realų bendrovės buvimą ir darbo vietą. Manome, kad siekiant efektyvesnio juridinių asmenų bendravimo būtų tikslinga ne atsisakyti reikalavimo turėti fizinę juridinio asmens buveinę, o įtvirtinti papildomą nuostatą, įteisinant reikalavimą turėti saugią elektroninio pašto dėžutę (angl. mail box), į kurią būtų pateikiama (siunčiama) visa juridinio asmens korespondencija, taip pat ir sąskaitos, sutartys ir pan. Toks reikalavimas turėti oficialią saugią elektroninio pašto dėžutę yra įtvirtintas daugelio valstybių teisės aktuose, o tai leidžia tiek valstybei, tiek ir juridiniams asmenims taupyti lėšas ir efektyviau vykdyti veiklą (pažymėtina, kad toks pasiūlymas buvo teiktas ir Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1D-2597).

2. Atkreiptinas dėmesys į projektu siūlomos nuostatos galimą įgyvendinimo problemą transporto priemonių registravimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 dalį, motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą (toliau – KTPR), leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Pažymėtina, kad transporto priemonių registraciją reglamentuojantys teisės aktai įgyvendina nemažai Europos Sąjungos teisės aktų, pvz., 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL 2015 L 68, p. 9). Ši direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelta 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1039 „Dėl Keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėtu įsakymu patvirtinto Keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus tvarkos aprašo 1 priede nustatyti privalomi KTPR duomenų elementai, susiję su automatizuotos paieškos atlikimu. Atitinkamai Keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus tvarkos aprašo priedo II dalyje „Duomenys apie transporto priemonės valdytojus ar savininkus“ punkte „Adresas“ (kaip ir direktyvos I priedo II dalyje) privalomi KTPR duomenų elementai yra gatvės pavadinimas, namo ir priestato numeris, pašto indeksas, gyvenamoji vieta, šalis, kurie įrašomi atskiruose langeliuose, adresas pateikiamas spausdintinėmis raidėmis. Atsižvelgus į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar bus tinkamai įgyvendintos minėtos direktyvos nuostatos, kai KTPR neturės paminėtų privalomų duomenų elementų juridiniam asmeniui pasinaudojus galimybe turėti tik virtualią paskyrą.

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti projektus kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą.

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas

D. Cicėnas, tel. 271 8521, el. p. dainius.cicenas@vrm.lt

J. Laskevičiūtė, tel. (8 5) 271 8432, el. p. jurgita.laskeviciute@vrm.lt

V. Žekonis, tel. (8 5) 266 0441, el. p. vytautas.zekonis@regitra.lt